CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Ukrainos Nepriklausomybės diena: Visagino mero Erlandо Galaguz žinutė – kodėl ji svarbi dabar?

    Rugpjūčio 24 dieną minima Ukrainos Nepriklausomybės diena – valstybės atkūrimo ir laisvės simbolis, šiemet sutampantis su ketvirtaisiais plataus masto karo metais. Ši data daugeliui Europos miestų ir savivaldybių tapo proga dar kartą priminti paramą Ukrainai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz savo sveikinime pabrėžė, kad ši šventė yra drąsos, laisvės ir nepalaužiamos valios priminimas. Pasak jo, tai ir solidarumo ženklas žmonėms, kurie už laisvę moka didžiausią kainą.

    „Šiandien sveikiname mūsų partnerius, draugus ir žmones, kurie už savo laisvę moka didžiausią kainą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Meras taip pat akcentavo palaikymą Ukrainos šeimoms ir kariams, kurie tęsia kovą už šalies ateitį. Tokios žinutės, ypač karo metu, veikia kaip moralinis užnugaris ir priminimas, kad tarptautinė parama nėra vien politiniai sprendimai, bet ir visuomenių laikysena.

    „Visaginiečių vardu linkime stiprybės Ukrainos šeimoms, kariams ir visiems herojams, kurie iki šiol kovoja už savo šalį“, – teigė meras.

    Pastaraisiais metais savivaldybių vaidmuo stiprėja ne tik humanitarinės pagalbos, bet ir bendruomeninių ryšių prasme: organizuojamos paramos akcijos, priimami nuo karo bėgantys žmonės, padedama integruotis švietimo ir darbo rinkoje. Tai ypač svarbu mažesnėms bendruomenėms, kur realūs žmonių tarpusavio ryšiai dažnai tampa greičiausiu pagalbos kanalu.

    Baigdamas sveikinimą, meras pabrėžė tikėjimą Ukrainos pergale ir vienybės svarbą. Tokia laikysena atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur parama Ukrainai vis dažniau siejama ne vien su geopolitika, bet ir su vertybiniu pasirinkimu ginti tarptautinę teisę bei valstybių suverenumą.

    „Tikime Ukraina. Tikime jos pergale. Tikime, kad kartu esame stipresni“, – sakė Erlandas Galaguz.

  • Nuo Bakotos iki Kamianeco: vietos, kur Podolėje žmonės ieško tylos, skonių ir naujų įspūdžių

    Ukrainoje vis dažniau kalbama apie keliones kaip apie būdą atgauti jėgas, o ne tik pakeisti aplinką. Šią idėją stiprina nacionalinė programa „Kelionė į save. Atsigavimo keliai“, kviečianti lėčiau pažinti šalį ir sąmoningiau ilsėtis.

    Pastaraisiais metais tokios kryptys ypač išryškėjo Podolėje, kur turizmas remiasi gamtos ir kultūros deriniu. Maršrutas nuo Bakotos iki Kamianeco-Podilskio dažnam tampa alternatyva triukšmingiems kurortams, nes čia lengviau rasti ramybę, vandens, istorijos ir vietinių skonių.

    Bakota: istorija po vandeniu

    Bakota šiandien žinoma dėl Dniestro vingio panoramų ir įlankos, kurios vandens plotas siekia apie 1 500 hektarų. Tačiau dar prieš kelis dešimtmečius čia buvo kaimas, kurio slėnį užliejo hidroelektrinės projektas, pakeitęs visą vietovės veidą.

    Apylinkėse apie buvusį gyvenimą primena pavieniai ženklai, o vietos bendruomenės stengiasi išsaugoti atmintį per mažus ekspozicinius taškus ir pasakojimus. Turistams Bakota tampa vieta, kur gamtos grožis neišvengiamai susipina su prarastos gyvenvietės istorija.

    „Su Bakota buvo užlieta ir dar beveik trys dešimtys kaimų, o vanduo pakilo maždaug 40 metrų“, – sakė Staroušycios bendruomenės atstovas Ihoris Vyšemyrskis.

    Netoli įlankos išlikęs Bakotos urvinis vienuolynas, datuojamas XI–XV amžiais, iškaltas Baltojoje kalvoje, kuri iškyla apie 120 metrų virš vandens. Tai viena svarbiausių regiono sakralinių vietų, kurią lankytojai dažnai įtraukia į maršrutą kartu su apžvalgos aikštelėmis.

    Ką veikti ir ką verta žinoti

    Į Bakotą patogiausia vykti nuosavu transportu arba su ekskursija iš Kamianeco-Podilskio, nes viešasis susisiekimas ne visada patogus. Kadangi dalis teritorijų yra saugomos, masinių kurortų čia nėra, o poilsis labiau orientuotas į gamtą ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Pastaruoju metu populiarėja glampingas, kai apsistojama palapinėse su lovomis ir elektra, o patogumai įrengti atskirai. Ryšys ir mobilusis internetas kai kuriose vietose gali būti silpnas, todėl keliaujantiems dirbti nuotoliu ar planuojantiems maršrutą realiu laiku verta tai įvertinti iš anksto.

    Aktyvesnio poilsio mėgėjai renkasi maudynes įlankoje, plaukimą irklentėmis, pasiplaukiojimus valtimis ar kitą vandens pramogų pasiūlą. Ieškant vaizdingų vietų dažnai minimos ir Subičo uolos, nuo kurių atsiveria Dniestro panorama, nors privažiavimas kai kur gali būti sudėtingesnis.

    Kamianecas-Podilskis: miestas, į kurį vis grįžtama

    Daugeliui keliautojų Kamianeco-Podilskio tvirtovė yra privaloma stotelė, nes jos istorija siekia viduramžius, o pats miestas garsėja daugiakultūriu paveldu. Kamianecas neretai apibūdinamas kaip vieta, kur skirtingos tradicijos paliko pėdsaką architektūroje, šventovėse ir senamiesčio planuose.

    Vienas labiausiai aptarinėjamų objektų yra šventovė su minaretu, primenanti sudėtingą miesto istoriją ir valdžių kaitą. Norintiems pamatyti mažiau turistines erdves verta nusileisti prie Smočyčiaus kanjono, kur atsiveria kitokia miesto perspektyva ir ramesni pasivaikščiojimo takai.

    Įspūdžių ieškantiems siūlomos ir pažintinės pramogos ant vandens, pavyzdžiui, plaukimai kanjonu, kuriuose pasakojama apie regiono geologiją. Tokios patirtys ypač išpopuliarėjo kaip lėtesnio keliavimo forma, kai svarbus ne tik objektų skaičius, bet ir gilesnis vietos pažinimas.

    Podolė pastaruoju metu atrandama ir per gastronomiją, nes vietos virtuvė vis dažniau pateikiama šiuolaikiškai. Restoranai ir smulkūs ūkiai eksperimentuoja su tradiciniais receptais, o keliautojų maršrutuose vis dažniau atsiranda degustacijos, vietiniai produktai ir regiono vyndarystės iniciatyvos.

    „Mūsų tikslas yra, kad kelionės taptų atsigavimo būdu, šiandien tai daugeliui žmonių yra ne prabanga, o poreikis“, – sakė Ukrainos Valstybinės turizmo plėtros agentūros vadovė Natalija Tabaka.

    Tokios kryptys atspindi platesnę tendenciją, kai kelionės planuojamos pagal savijautą, gamtos artumą ir mažesnį tempą. Podolės maršrutas nuo Bakotos iki Kamianeco-Podilskio į tai pataiko tiksliai, nes leidžia suderinti tylą, istoriją ir skonį per kelias dienas, o ne per vieną skubų apsilankymą.

  • Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų lyderiai atvyksta į Kyjivą: Ukraina plečia smūgius į „Ozon“, Zelenskis atmeta rinkimus

    Vakarų šalių lyderiai šį savaitgalį atvyksta į Kyjivą prieš Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimą, vyksiantį pirmadienį. Vizitai laikomi politiniu signalu apie paramos tęstinumą, kai Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje susitiko su Suomijos vadovu Alexanderiu Stubbu, o derybų dėmesys sutelktas į bendradarbiavimą gynybos srityje. Kyjive taip pat lankėsi JAV senatoriai Richardas Blumenthalis ir Jamesas Lankfordas.

    Zelenskis teigė, kad svečiams pristatė besitęsiančią Rusijos balistinių raketų grėsmę ir poreikį stiprinti oro gynybą. Ukrainos pusė pabrėžia, kad būtent balistiniai smūgiai išlieka sunkiausiai numušama atakų dalis, todėl prašoma daugiau perėmėjų ir sistemų.

    Zelenskis: rinkimai dabar skaldytų

    Nepriklausomybės dienos išvakarėse Kyjive atsinaujino diskusijos dėl rinkimų karo metu. Žiniasklaidoje skelbta, kad Zelenskis atmetė raginimus rengti prezidento rinkimus, argumentuodamas, kad tai keltų papildomų rizikų valstybės stabilumui.

    „Manau, kad tokiame kare rinkimai yra milžiniška rizika. Rinkimai dabar būtų cunamis šaliai, kuris suskaldytų Ukrainą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainoje karo padėties metu nacionalinių rinkimų organizavimas susiduria ir su praktiniais iššūkiais: dalis teritorijų yra okupuotos, milijonai žmonių išvyko į užsienį, o saugumo situacija apsunkina balsavimo logistiką bei kampanijos procesus.

    Smūgiai logistikai: „Ozon“ po „Wildberries“

    Karinėje plotmėje Ukraina skelbia plečianti smūgių geografiją į Rusijos logistikos infrastruktūrą. Pranešta, kad Ukrainos pajėgos antrą kartą per savaitgalį smogė su „Ozon“ siejamam objektui Orenburge, o vietos pareigūnai nurodė, kad po numuštų dronų nuolaužų kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas.

    Dar šeštadienį pranešta apie ataką Samaros regione, o „Ozon“ teigė, kad darbuotojai buvo skubiai evakuoti ir sandėlio veikla sustabdyta neribotam laikui. Tokie smūgiai į logistikos centrus laikomi bandymu trikdyti tiekimo grandines ir apsunkinti prekių bei įrangos judėjimą.

    Ukrainos gynybos institucijos viešai tvirtina, kad dalis logistikos sandėliuose laikomų prekių gali būti dvejopos paskirties, todėl tokie objektai įvardijami kaip prisidedantys prie Rusijos karo ekonomikos. Maskva savo ruožtu nuolat kaltina Kyjivą atakuojant civilinius taikinius, o nepriklausomas tokių teiginių patikrinimas karo sąlygomis dažnai būna ribotas.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina taip pat siejo atakas su kampanija prieš „Wildberries“ sandėlius. Kyjivas teigia, kad tokiais veiksmais atsako į Rusijos smūgius Ukrainos įmonėms ir infrastruktūrai, o tikslas yra mažinti Rusijos karinius pajėgumus per ekonominius ir logistinius trikdžius.

    Rusija atakuoja geležinkelius

    Tuo metu Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė apie Rusijos smūgius į šalies geležinkelių tinklą. Skelbta, kad Charkivo srityje buvo smogta traukiniui Lymanivkos stotyje, žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti.

    Pranešta ir apie ataką Odesos regione, kur smogęs „Shahed“ tipo dronas pataikė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Žytomyro į Odesą. Ukrainos geležinkeliai nurodė, kad evakuacijos sprendimas buvo priimtas laiku, todėl dauguma keleivių ir įgulos narių nenukentėjo.

    Kyjivas pabrėžia, kad geležinkeliai išlieka kritinė arterija tiek civilių judėjimui, tiek logistikai, o reguliarūs smūgiai didina spaudimą oro gynybai ir avarinėms tarnyboms. Artėjant rudens ir žiemos sezonui, Ukrainai ypač svarbus papildomas finansavimas gynybai bei perėmėjų tiekimas, kad būtų mažinamos rizikos energetikos ir transporto infrastruktūrai.

  • Macronas su Zelenskiu sutarė: Prancūzija spartins modernios ginkluotės ir raketų tiekimą Ukrainai

    Akcentas – oro gynyba

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė telefonu kalbėjęsis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir su juo aptaręs skubesnį modernios karinės technikos bei raketų perdavimą Ukrainai. Pasak jo, pokalbis truko beveik dvi valandas ir buvo skirtas svarbiausiems saugumo klausimams.

    Didžiausias dėmesys, anot Zelenskio, buvo skirtas oro gynybos stiprinimui, nes Rusijos smūgiai prieš Ukrainos infrastruktūrą ir miestus išlieka intensyvūs. Šiame kontekste Ukraina nuolat siekia didinti pajėgumus numušti dronus ir raketas, o sąjungininkų tiekiama ginkluotė tampa kritiškai svarbi.

    „Turėjome labai gerą pokalbį su Emmanueliu Macronu. Pirmiausia kalbėjome apie poreikį stiprinti oro gynybą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Patriot raketos ir licencijos gamybai

    Zelenskis pabrėžė vertinantis Prancūzijos pasirengimą prisidėti ir derybose su kitais partneriais, kurie turi Ukrainai reikalingų raketų sistemoms „Patriot“. „Patriot“ išlieka viena svarbiausių oro gynybos sistemų, galinčių perimti dalį balistinių grėsmių, todėl raketų atsargos ir papildymas yra nuolatinis Ukrainos prioritetas.

    Taip pat pranešta apie sutartą kryptį dėl Prancūzijos galimybių oro gynybos srityje ir planus paspartinti tiekimus. Zelenskis nurodė, kad Macronas patvirtino pasirengimą suteikti licenciją raketų gamybai, o tai gali reikšti ilgalaikį sprendimą, leidžiantį Ukrainai ar partneriams greičiau užtikrinti reikiamą amunicijos kiekį.

    „Sutarėme paspartinti moderniausios prancūziškos technikos ir raketų tiekimą. Dėkoju už patvirtintą pasirengimą suteikti licenciją raketų gamybai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Diplomatija ir finansavimas artimiausiems metams

    Ukrainos vadovas nurodė, kad pokalbyje aptarti ir diplomatiniai veiksmai su partneriais bei kontaktai su JAV prezidento komanda. Tokie koordinuoti žingsniai paprastai siejami su tolesne karinės paramos logistika, politinių sprendimų derinimu ir ilgalaikėmis saugumo garantijomis.

    Be to, Zelenskis akcentavo gynybos finansavimo klausimą šiems ir ateinantiems metams. Augant poreikiui oro gynybos sistemoms, amunicijai ir technikos remontui, finansinis užtikrintumas tampa viena pagrindinių temų, dėl kurių Ukraina tariasi su sąjungininkais.

    Artimiausiu metu numatytas vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimas, skirtas Ukrainos rėmimo koordinavimui. Skelbiama, kad susitikimui turėtų bendrai vadovauti Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

  • Vokietija Kyjive žada 60 mln eurų Ukrainai: parama humanitarinei pagalbai ir NATO fondui

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis vizito Kyjive metu paskelbė apie papildomą finansavimą Ukrainai: 50 mln eurų humanitarinei pagalbai ir dar 10 mln eurų NATO kompleksinio paramos paketo fondui. Pasak jo, lėšos turėtų prisidėti ir prie gyventojų, ir prie kariuomenės poreikių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Pirmosiomis ministro viešnagės valandomis Kyjive kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos, mieste buvo girdimi sprogimai. Ukrainos pareigūnai ir stebėsenos kanalai tokias situacijas dažnai sieja su Rusijos raketų ir bepiločių atakų grėsme, kuri išlieka nuolatiniu kasdienybės fonu sostinėje.

    Ką apims papildomi pinigai?

    J. Wadephulio teigimu, 50 mln eurų humanitarinės paramos bus nukreipta per Jungtinių Tautų agentūras ir nevyriausybines organizacijas. Tokia pagalba paprastai naudojama būtiniausioms priemonėms užtikrinti, pradedant laikinu apgyvendinimu, vandeniu, šildymu ar medicinos paslaugomis, ypač regionuose arčiau fronto.

    Dar 10 mln eurų Berlynas skirs NATO visapusiškos paramos paketo fondui Ukrainai. Ministro žodžiais, per šį mechanizmą remiami decentralizuoti energijos tiekimo sprendimai Ukrainos kariams, būtina medicinos įranga karinėms gydymo įstaigoms ir skubiai reikalingos priemonės kovai su dronais.

    „Rusija ir toliau atakuoja energetikos infrastruktūrą ir daro viską, kad žiemą paverstų ginklu“, – sakė Johannas Wadephulis.

    Signalai dėl JAV vaidmens ir taikos paieškų

    Vokietijos ministras taip pat pranešė, kad kitą savaitę planuoja aptarti taikos paieškas su JAV diplomatijos vadovu Marku Rubiu. Berlynas tikisi aktyvesnio Vašingtono įsitraukimo į procesus, kurie galėtų priartinti politinius sprendimus, tačiau kartu pabrėžia, kad Ukrainai būtina išlaikyti paramos tęstinumą.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha akcentavo, jog bendradarbiavimas su Vokietija gynybos srityje išlieka vienas svarbiausių, ypač oro gynybos stiprinimo klausimu. Jo teigimu, Ukrainai perduotos sistemos kasdien gelbsti civilių gyvybes ir mažina žalą kritinei infrastruktūrai.

    Vėliau šeštadienį J. Wadephulis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentas pranešė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta oro gynybai ir pasirengimui žiemai, taip pat aptartas darbas dėl susitarimo Drone Deal formatu, kurį siekiama pasirašyti artimiausiu metu.

    Nors papildomos sumos nėra didžiausios bendrame tarptautinės paramos kontekste, jos siunčia politinį signalą apie Vokietijos ketinimą išlaikyti lyderystę remiant Ukrainą. Berlynas nuosekliai pabrėžia, kad parama siejama ne tik su Ukrainos atsparumu, bet ir su platesniu Europos saugumo architektūros stabilumu.

  • Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje išbandytas „MBF Group“ dronas IRYDA+ X1: skrenda spiečiumi ir smogia iš 24 km

    Ukrainoje pasirodė ir bandomas naujos kartos bepilotis orlaivis IRYDA+ X1, kurį kuria ne Ukrainos įmonės. Už projektą atsakinga Lenkijos bendrovė „MBF Group“, o technologinis vystymas siejamas ir su Turkijos partnere „Shark Aviation“.

    Gamintojai skelbia, kad bandymuose pavyko pasiekti du svarbius rezultatus: autonominį skrydį maždaug 24 kilometrų atstumu ir galimybę vienam operatoriui vienu metu prižiūrėti dvi platformas. Tokie bandymai Ukrainoje vertinami kaip ypač reikšmingi, nes ten dronai naudojami realiomis kovos sąlygomis, o grįžtamasis ryšys greitai parodo silpnąsias vietas.

    IRYDA+ X1 priskiriamas lengvų fiksuoto sparno dronų klasei ir naudoja elektrinę pavarą. Konstrukcija modulinė, kad būtų patogiau transportuoti, o startas atliekamas iš rankos, todėl sistemai nereikia sudėtingos paleidimo įrangos.

    Vienas iš akcentuojamų bruožų yra darbas spiečiaus režimu, kai keli dronai gali būti valdomi iš vienos antžeminės stoties. Tokia koncepcija vis dažniau minima šiuolaikiniuose konfliktuose, nes leidžia išplėsti stebėjimo ar smūgio galimybes, apsunkina priešininko oro gynybos ir radioelektroninės kovos užduotis.

    Gamintojo pateikiami parametrai rodo daugiau nei 20 kilometrų veikimo nuotolį, 40–60 minučių skrydžio laiką, 60–80 kilometrų per valandą kreiserinį greitį ir maždaug 100 kilometrų per valandą maksimalų greitį. Naudingoji apkrova siekia apie 300 gramų, o navigacija grindžiama GPS ir inercinės sistemos deriniu.

    Ekspertų vertinimu, toks dronas gali būti pritaikytas smūgiams prieš mobilius taikinius ar veiksmams laikinai okupuotose teritorijose, ypač kai svarbus greitas paleidimas ir koordinuotas kelių platformų valdymas. „MBF Group“ pabrėžia, kad tolesnis vystymas turėtų remtis realiais operaciniais poreikiais, o ne vien demonstraciniais pasirodymais.

    Kitas svarbus projekto etapas numatomas tarptautinėje gynybos pramonės parodoje MSPO 2026 Kielcuose. Oficialus sistemos pristatymas, kaip skelbiama, planuojamas rugsėjo 8 dieną, o bendrovė tikisi ten pradėti konkretesnes derybas su Ukrainos gynybos sektoriaus atstovais.

  • Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    Aktorius Liev Schreiberis Kyjive slėpėsi nuo smūgių ir ragino stiprinti Ukrainos oro gynybą

    JAV aktorius ir Ukrainos paramos iniciatyvos UNITED24 ambasadorius Liev Schreiberis vizito Kyjive metu buvo priverstas leistis į slėptuvę, kai mieste pasigirdo oro pavojaus sirenos. Vizitas vyko po naktinių Rusijos smūgių, per kuriuos, Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 16 žmonių.

    Aktorius lankėsi sostinės vietose, nukentėjusiose nuo atakų, tarp jų ir Solomjanskio rajone. Čia po smūgių buvo matyti nuolaužos, apdegę automobiliai ir pažeista infrastruktūra.

    Kalbėdamas apie tai, ką pamatė, Schreiberis pabrėžė, kad išpuolių dažnumas Kyjive, jo akimis, didėja. Pasak jo, tai dar labiau išryškina poreikį stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.

    „Kadangi esu šiek tiek susipažinęs su tokiomis atakomis, matau, jog Kyjive jos atrodo gerokai dažnesnės. Man tai aiškiai parodo, kaip svarbu turėti įtikinamas oro gynybos strategijas“, – sakė Liev Schreiberis.

    Jis taip pat išskyrė „Patriot“ sistemų svarbą ir vylėsi, kad jų tiekimas bei parama bus atnaujinti ar sustiprinti. Schreiberio teigimu, būtent tokios sistemos yra būtinos siekiant perimti galingus šaudmenis dar prieš jiems pasiekiant taikinius, kurie dažnai yra civiliniai.

    Oro pavojaus signalui pasigirdus aktorius kartu su lydinčiais asmenimis paliko apžiūrimą teritoriją ir pasislėpė ligoninės slėptuvėje. Iš jos jis kalbėjo apie kasdienybę, kai žmonėms tenka reguliariai leistis į slėptuves, ir apie tai, kaip sunku išlaikyti platesnę perspektyvą gyvenant nuolatinės grėsmės sąlygomis.

    „Kai keturis ar penkis kartus per savaitę tenka būti tokioje slėptuvėje, sunku turėti perspektyvą. Bet tikiuosi, kad žmonės supranta, ką jau pasiekė, ir kaip arti jie yra sėkmės“, – sakė Liev Schreiberis.

    Pasak aktoriaus, jo parama Ukrainai siejasi ne tik su šeimos šaknimis, bet ir su įsitikinimu dėl demokratijos reikšmės. Jis tvirtino, kad Ukrainoje demokratijos kova jam atrodo ypač aiški, todėl tarptautinis dėmesys ir pagalba, jo nuomone, neturėtų silpnėti.

    Schreiberis UNITED24 ambasadoriumi tapo 2022 metais ir nuo tada prisideda prie iniciatyvos, renkančios paramą humanitariniams ir medicinos poreikiams. Jo teigimu, užsitęsęs karas atnešė nuovargį, tačiau kartu jis jaučia ir augantį tikėjimą bei aiškumą dėl Ukrainos atsparumo.

    Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą ir jo apylinkes ne kartą atakavo dronais ir raketomis, o oro gynybos apkrova išlieka didelė. Tokios aplinkybės didina spaudimą sąjungininkams sparčiau pildyti perėmėjų atsargas ir plėsti sistemų, galinčių dengti didelius miestus, skaičių.

  • Ukrainos kariai po mokymų Vokietijoje nebegrįžta į dalinius: kalbama apie šimtus atvejų

    Ukrainos kariai po mokymų Vokietijoje nebegrįžta į dalinius: kalbama apie šimtus atvejų

    Vokietijos žiniasklaida praneša apie atvejus, kai Ukrainos kariai po karinių mokymų Vokietijoje nebegrįžta į savo dalinius. Saksonijoje-Anhalte vietos Vidaus reikalų ministerija nurodo žinanti apie maždaug 80 tokių atvejų, o visos šalies mastu jų, kaip teigiama, gali būti šimtai.

    Federalinė Vokietijos vyriausybė kol kas nėra paskelbusi oficialios nacionalinės statistikos, todėl viešai patvirtintų skaičių apie mastą trūksta. Vis dėlto tokie pranešimai iškelia klausimą, kaip yra valdomas karių judėjimas po mokymų ir kokia atsakomybė taikoma, kai į Ukrainą negrįžtama.

    Mokymai tęsiasi nuo karo pradžios

    Vokietijos kariuomenė Bundeswehr skelbia, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios Vokietijoje apmokyta apie 29 000 Ukrainos karių. Mokymai vyksta skirtingose bazėse, o programos apima ginkluotės naudojimą, maskuotę ir bazinius pirmosios pagalbos įgūdžius.

    Įprastai po kursų pabaigos kariai turi grįžti į Ukrainą ir būti dislokuojami ten. Tačiau tais atvejais, kai karys savavališkai nebegrįžta į dalinį, Ukrainos teisėje tai gali būti traktuojama kaip dezertyravimas, o už tai gali grėsti laisvės atėmimo bausmė.

    Ką tai reiškia teisiškai Vokietijoje?

    Kartu kyla praktinis klausimas, kas nutinka tiems kariams, kurie lieka Vokietijoje. Ukrainos karo pabėgėliams taikomas supaprastintas buvimo statusas ne visada automatiškai apima asmenis, kurie į Vokietiją atvyko ne kaip civiliai, o kaip į mokymus komandiruoti kariai.

    Dalis jų, kaip nurodoma pranešimuose, gali bandyti pasilikti pateikdami prieglobsčio prašymus. Tačiau ekspertai ir institucijų pozicija dažnai remiasi tuo, kad asmens atvykimo aplinkybės, tarnybos statusas bei grįžimo prievolė gali reikšmingai sumažinti tokio prašymo perspektyvas.

    ES griežtina taisykles

    Šis klausimas vyksta platesniame Europos Sąjungos sprendimų kontekste. Pastaraisiais mėnesiais buvo pranešta apie ES valstybių narių susitarimus, susijusius su karinio amžiaus vyrų priėmimu ir laikinosios apsaugos taikymo ribojimais, atsižvelgiant į Ukrainos prašymus.

    Pagal tokią kryptį didesnis dėmesys skiriamas įrodymams, kad išvykimas iš Ukrainos buvo teisėtas arba kad asmuo yra atleistas nuo karo tarnybos. Praktikoje tai gali reikšti papildomus patikrinimus ir mažiau automatinių sprendimų, ypač tais atvejais, kai atvykimo tikslas buvo karinis mokymas.

  • Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: atvyko delegacijos iš penkių šalių ir turėjo staigmenų

    Zarasai švenčia 520 metų jubiliejų: atvyko delegacijos iš penkių šalių ir turėjo staigmenų

    Zarasai šiemet 520-ąjį miesto gimtadienį pavertė ne tik vietos bendruomenės švente, bet ir tarptautiniu susitikimu. Rugpjūčio 12–17 dienomis mieste lankėsi partnerinių savivaldybių delegacijos iš Senglea Maltoje, Mottafollone Italijoje, Ballan-Miré Prancūzijoje, Daugpilio Latvijoje ir Chemerovecka Ukrainoje.

    Svečiai kartu su zarasiškiais dalyvavo pagrindiniuose jubiliejaus renginiuose ir tarptautinio festivalio „Žolynai“ programoje. Jie pasveikino miesto gyventojus sukakties proga, perdavė miestų vadovų linkėjimus bei dovanas Zarasų rajono savivaldybei, o dalis susitikimų vyko ir Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

    Partnerystės vertė kasdienybėje

    Delegacijų atstovai akcentavo, kad miestų partnerystės šiandien vertinamos ne vien kaip formalūs susitarimai. Vis dažniau jos tampa praktiniu kanalu bendruomenėms bendrauti, keistis kultūros idėjomis, plėtoti jaunimo iniciatyvas ir kurtis ilgalaikius ryšius, kurie išlieka nepriklausomai nuo politinių ciklų.

    Italijos ir Maltos partneriai pabrėžė, kad tokie vizitai suteikia galimybę ne tik pristatyti savus miestus, bet ir pažinti kitų tradicijas, vietos tapatybę bei kasdienį gyvenimą. Anot svečių, būtent gyvas bendravimas padeda greičiau rasti bendrus projektus ir išlaikyti nuoseklų bendradarbiavimą.

    Prancūzijos Ballan-Miré delegacija priminė ir jau įgyvendintas iniciatyvas, susijusias su kūrybiniais mainais bei jaunimo projektais. Tokie pavyzdžiai rodo, kad tarptautinės partnerystės vis dažniau remiasi konkrečiais darbais, o kultūra tampa vienu lengviausiai žmones sujungiančių tiltų.

    Ukrainos delegacijos padėkos ženklai

    Šventėje dalyvavę Ukrainos partneriai išskyrė Zarasų rajono savivaldybės paramą ir nuolatinį ryšį. Delegacija įteikė garbės apdovanojimus Zarasų rajono savivaldybės merei Nijolei Guobienei ir Savivaldybės tarybos nariui Kęstučiui Stankevičiui, taip pat padėkas Savivaldybės administracijai.

    Toks gestas, pasak organizatorių, tapo vienu jautriausių jubiliejaus akcentų, priminusiu, kad savivaldos partnerystės krizės metu įgauna papildomą prasmę. Bendradarbiavimas neretai apima ne tik kultūrinius mainus, bet ir realią pagalbą, ryšio palaikymą bei bendruomenių solidarumą.

    Svečiai pažino Zarasų kraštą

    Viešnagę papildė pažintinė programa po Zarasų rajoną: svečiai lankėsi Antazavės dvare, dalyvavo klasikinės muzikos koncerte ir susipažino su ekspozicijomis. Stelmužėje jie įsitraukė į sutartinių šventę „Pa Sanuoju Ųžalu“, o Zaraso ežere plaukė katamaranu ir stebėjo saulėlydį.

    Pasak priimančiosios pusės, neformalūs susitikimai ir bendros patirtys dažnai tampa tuo momentu, kai užsimezga tvirčiausi ryšiai. Į Zarasus sugrįžę svečiai pastebėjo, kad miestas atrodo gyvesnis, o labiausiai įsimena tai, kas išlieka Zarasų vizitine kortele: ežerų kraštovaizdis, ramybė ir vietos žmonių svetingumas.

    „Užsienio delegacijų viešnagė mūsų miesto jubiliejaus metu buvo puiki proga ne tik pristatyti Zarasus, bet ir patiems dar kartą pajusti, kokią vertę turi mūsų tarptautinės partnerystės. Nuoširdus bendravimas, bendros patirtys ir laikas kartu yra tai, kas oficialius ryšius paverčia tikra draugyste“, – sako Zarasų rajono savivaldybės atstovai.

  • JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV planas dėl „Bradley“ Ukrainai: ieško pasenusių detalių ir žada greitą remontą fronte

    JAV kariuomenė pradėjo rinkos paiešką, kuri turėtų padėti greičiau atnaujinti ir išlaikyti kovai parengtus pėstininkų kovos automobilius „Bradley“, perduodamus Ukrainai. Pagrindinė problema – dalis reikalingų komponentų nebegaminami, todėl jų tiekimas tampa lėtas ir brangus.

    Rinkos analizę vykdo U.S. Army Contracting Command padalinys Detroito arsenale. Tikslas – nustatyti, kurios įmonės dar turi senų atsargų, o kurios galėtų atkurti anksčiau nutrauktą gamybą ir užtikrinti stabilų tiekimą.

    Ieškomų detalių sąrašas apima bokštelio pavaros valdymo elementus, transmisijos valdymo modulį, šildytuvo tvirtinimo dalis, šaudmenų padavimo kreipiklius bei įvairius elektros ir mechaninių sistemų komponentus. Tarp minimų pavyzdžių – „Dialight“ lempos ir kai kurios TAS sistemos dalys, kurių įsigijimas rinkoje darosi vis sudėtingesnis.

    JAV nori, kad pasirinktas rangovas ne tik surastų komponentus, bet ir atliktų remontą bei techninę patikrą, suvaldytų logistiką, o prireikus greitai paleistų gamybą detalių, kurių originalūs tiekėjai jau nebegamina. Kitaip tariant, planas orientuotas į tai, kad technika po remonto grįžtų į rikiuotę be ilgų prastovų dėl vienos trūkstamos detalės.

    Programoje numatyta ir praktinė pagalba Ukrainos pusei – planuojami mokymai mechanikams, instrukcijos, įrankiai ir aptarnavimo įranga. Mokymų apimtis turėtų apimti ir šarvuotą techninės pagalbos bei evakuacijos transporto priemonę, reikalingą sugedusiai technikai išgabenti ir remontui lauke.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad įmonės turės pateikti aiškų planą, kaip būtų pasiekiamas pilnas technikos parengtumas, taip pat nurodyti terminą nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo suremontuoto „Bradley“ pristatymo. Kartu akcentuojama, jog pati rinkos paieška dar nereiškia automatinio kontrakto skyrimo.

    Ši iniciatyva vyksta JAV kariuomenei lygiagrečiai vystant naują pėstininkų kovos mašinos programą XM30, kuri ateityje turėtų pakeisti „Bradley“. Vis dėlto senesnė platforma artimiausiu metu išlieka svarbi tiek JAV pajėgų planuose, tiek Ukrainos poreikiuose, o jos eksploataciją vis labiau riboja detalių prieinamumas ir nutrauktos tiekimo grandinės.