CP v2

Tag: Ukraina

  • Pagėgiuose viešėjo Zbaražo delegacija: atnaujinta partnerystė ir Ukrainai perduoti generatoriai

    Pagėgiuose viešėjo Zbaražo delegacija: atnaujinta partnerystė ir Ukrainai perduoti generatoriai

    Kovo 4–6 dienomis Pagėgių savivaldybėje lankėsi Ukrainos Ternopolio srities Zbaražo teritorinės bendruomenės atstovai. Į Pagėgius atvyko Zbaražo miesto tarybos mero pavaduotojas Anatolii Kachka ir Zbaražo miesto tarybos seniūnas Ihor Horbonis.

    Vizito metu savivaldybės atnaujino bendradarbiavimo sutartį, dar kartą patvirtindamos ilgalaikę partnerystę ir ketinimus plėtoti ryšius. Kartu buvo sutvarkyti formalumai, reikalingi elektros generatorių perdavimui Ukrainos partneriams.

    Pagėgių savivaldybė Zbaražui perdavė du elektros generatorius, skirtus užtikrinti būtiniausių paslaugų teikimą nutrūkus elektros tiekimui. Taip pat perduota Pagėgių krašto gyventojų suaukota humanitarinė parama, skirta karo paveiktai bendruomenei.

    Kovo 5 dieną įvyko susitikimas su Zbaražo delegacija, kuriame dalyvavo Pagėgių savivaldybės tarybos nariai, administracijos darbuotojai ir bendruomenės atstovai. Svečiai dalijosi patirtimis apie kasdienius iššūkius karo sąlygomis, pabrėždami žmonių susitelkimą ir ištvermę.

    Programoje numatytas ir pažintinis vizitas į Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejų, kur svečiai susipažino su krašto istorija ir kultūra. Delegacijos atstovai taip pat paliko įrašą Rambyno Amžinojoje knygoje, dėkodami už paramą ir solidarumą.

    Užbaigiant vizitą, Zbaražo delegacija padėkojo Pagėgių savivaldybės bendruomenei už konkrečią pagalbą ir nuolatinį palaikymą. Savivaldybė savo ruožtu išreiškė dėkingumą visiems gyventojams, prisidėjusiems aukomis ir savanoryste, siekiant padėti Ukrainos žmonėms.

  • PZU taikosi į Ukrainos gyvybės draudimo rinkos lyderę: siekia perimti „MetLife Ukraina“ akcijas

    PZU taikosi į Ukrainos gyvybės draudimo rinkos lyderę: siekia perimti „MetLife Ukraina“ akcijas

    Lenkijos draudimo grupė PZU paskelbė planuojanti plėtrą Ukrainoje ir ketina perimti 100 proc. bendrovės „MetLife Ukraina“ akcijų. Sandoris dar nėra užbaigtas: jam reikės gauti atitinkamus reguliuotojų leidimus, todėl galutiniai terminai kol kas neįvardijami.

    „MetLife Ukraina“ pristatoma kaip didžiausia gyvybės draudimo bendrovė šalyje, turinti apie 49 proc. rinkos dalį. Įmonė aptarnauja maždaug 900 000 klientų ir siūlo tiek individualius, tiek grupinius gyvybės draudimo sprendimus, taip pat sveikatos, nelaimingų atsitikimų draudimą bei darbuotojų naudų programas.

    PZU argumentai: augimas ir konsolidacija

    PZU vadovas Bogdanas Benczakas teigia, kad įsigijimas atitinka ilgalaikę grupės strategiją augti ir stiprinti tarptautinį svorį Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak jo, investicija nukreipta į rinkos lyderį, turintį patyrusią komandą ir atsparų veiklos modelį.

    „„MetLife Ukraina“ įsigijimas yra svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų ilgalaikę strategiją kurti stiprią tarptautinę draudimo ir finansų grupę Vidurio ir Rytų Europoje“, – sakė PZU vadovas Bogdanas Benczakas.

    PZU taip pat akcentuoja struktūrines Ukrainos gyvybės draudimo rinkos prielaidas: ji vis dar laikoma palyginti mažai išvystyta, todėl, bendrovės vertinimu, turi ilgalaikį augimo potencialą. Kartu pabrėžiama, kad pastaraisiais metais sektorius patyrė konsolidaciją ir restruktūrizaciją, kas, anot PZU, sustiprino veikiančių žaidėjų stabilumą.

    Finansiniai rodikliai ir rizikų valdymas

    PZU teigia, kad sandoris patrauklus ir finansine prasme. Skelbiama, jog „MetLife Ukraina“ pasižymi aukštu pelningumu, o nuosavo kapitalo grąža siekia apie 20 proc., taip pat turi pakankamą likvidumą, leidžiantį mokėti dividendus.

    Pagal pateiktus duomenis, 2025 metais „MetLife Ukraina“ gavo apie 38 mln. eurų pajamų ir uždirbo apie 21 mln. eurų grynojo pelno. Nurodoma, kad tiek pajamos, tiek pelnas per metus augo maždaug po 7 proc., o bendras turtas metų pabaigoje siekė 249 mln. eurų, nuosavas kapitalas – 99 mln. eurų.

    Vienas svarbiausių PZU akcentų – politinės ir saugumo rizikos, susijusios su veikla karo sąlygomis. Bendrovė teigia, kad investicijai taikomas draudimas, kurį teikia Lenkijos eksporto kredito agentūra KUKE, ir tai, PZU vertinimu, mažina riziką, susijusią su verslu konflikte esančioje šalyje.

    „Mūsų investicija rodo, kad galime suderinti atsakingą rizikų valdymą su ilgalaikiu strateginiu mąstymu, net ir sudėtingomis rinkos sąlygomis“, – sakė PZU vadovas Bogdanas Benczakas.

    Jei sandoris bus patvirtintas, PZU tikisi sustiprinti savo mastą Ukrainoje ir gauti prieigą prie papildomų pardavimo kanalų bei produktinių kompetencijų. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnę konkurenciją gyvybės ir sveikatos draudimo segmente bei spartesnį pasiūlymų plėtimą per įvairius platinimo kanalus.

  • Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Lenkija svarsto greitkelį iki Lvivo: rinkliavos iš kelio Ukrainoje keliautų į Lenkijos biudžetą

    Planai siejami su Ukrainos atstatymu

    Lenkijoje viešai aptariama idėja modernizuoti kelią nuo sienos iki Lvivo ir paversti jį pilnaverčiu greitkeliu. Tema siejama su artėjančiais tarptautiniais susitikimais dėl Ukrainos atstatymo ir galimų bendrų Lenkijos bei Ukrainos infrastruktūros projektų.

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūros vadovas Bartłomiejus Babuśka Lenkijos naujienų agentūrai yra sakęs, kad galimo susitarimo prieduose būtų įvardyta konkrečių bendrų investicijų eilė. Tarp pirmųjų minimų projektų – kelio M10 kryptis, jungianti pasienį su Lvivo regionu.

    M10: nuo dabartinio kelio iki greitkelio

    Šiuo metu M10 Ukrainoje apibūdinamas kaip vienos važiuojamosios dalies kelias, vedantis nuo Korczowa–Krakowiec pasienio punkto link Lvivo. Lenkijos pusėje ties siena baigiasi A4 magistralė, todėl diskusijose akcentuojama, kad logistiškai trūksta „tęsinio“ iki svarbaus Vakarų Ukrainos centro.

    Žiniasklaidoje aptariamas scenarijus, kad naujas greitkelis būtų statomas pasitelkiant Lenkijos finansavimą ir vykdomas pagal Lenkijos teisinį reguliavimą, numatant atskirą instituciją ar projekto valdymo vienetą. Tokia schema, pasak idėjos šalininkų, turėtų supaprastinti rangos ir tiekimo grandines Lenkijos įmonėms.

    Rinkliavos ir klausimas, kas uždirbtų

    Vienas daugiausia diskusijų keliantis aspektas – rinkliavos už važiavimą. Viešojoje erdvėje skelbiama, kad kelias galėtų veikti koncesijos principu, o mokestis būtų taikomas tiek lengviesiems automobiliams, tiek krovininiam transportui.

    Pagal aptariamą modelį rinkliavų pajamos būtų nukreipiamos į Lenkijos valstybės biudžetą ir galėtų būti siejamos su Ukrainai suteiktų finansinių priemonių ar kreditavimo sprendimų aptarnavimu. Tai reikštų, kad infrastruktūros projektas būtų traktuojamas ne tik kaip geopolitinė parama, bet ir kaip ilgalaikė investicija su grąžos mechanizmu.

    „Mūsų vizija yra Ukrainos atstatymas per logistinę infrastruktūrą, kuri atvertų Lenkijos įmonėms kelią ne tik į Rytus, bet ir į platesnį Artimųjų Rytų regioną“, – sakė Bartłomiejus Babuśka.

    Praktinis grafikas kol kas išlieka neapibrėžtas: minima, kad projektavimo darbai teoriškai galėtų prasidėti dar karo metu, o reali statyba labiausiai priklausytų nuo saugumo situacijos ir politinių susitarimų. Tokiuose projektuose kritiniai tampa ne tik pinigai, bet ir rizikų valdymas, draudimas, rangovų sauga bei tarpvalstybiniai leidimai.

    Greitkelis iki Lvivo taip pat būtų platesnio logistikos paketo dalis: viešojoje erdvėje minimos ir kitos idėjos, pavyzdžiui, europinės vėžės geležinkelio jungtys, krovininių srautų terminalai Ukrainoje ar transporto koridorių plėtra iki Juodosios jūros regiono. Šie planai atspindi konkurenciją dėl būsimų prekybos maršrutų ir atstatymo užsakymų.

  • Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusijos informaciniuose kanaluose pastaruoju metu daugėja svarstymų apie dar vieną sprendimą, kurį Maskva, kaip teigiama, norėtų perimti iš Ukrainos: lengvų lėktuvų panaudojimą kaip platformų dronams perimti ir naikinti. Tokia koncepcija esmėje primena ore veikiantį dronų valdymo ir paleidimo tašką, kuris praplečia gynybos galimybes toliau nuo saugomų objektų.

    Akstinu tapo viešumoje rodytas Ukrainos modifikuotas Antonov An-28 tipo lėktuvas, pritaikytas kovai su dronais. Ankstesniuose reportažuose buvo matyti, kad taikiniams naikinti gali būti naudojama ir ginkluotė, o pati platforma tampa lanksčiu sprendimu ten, kur antžeminė oro gynyba ne visada spėja sureaguoti.

    Rusijos aptarimuose minimas ne tik An-28. Ypatingas dėmesys skiriamas gerokai senesniam, bet plačiai paplitusiam Antonov An-2, kurio paprasta konstrukcija ir palyginti nedidelės eksploatacijos sąnaudos teoriškai leistų greičiau atkurti didesnį skaičių skraidančių platformų.

    Tokio tipo idėja siejama su tuo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos tampa dažnesnės ir sudėtingesnės, o vien antžeminėmis priemonėmis užtikrinti visų krypčių dengimą brangu ir techniškai sudėtinga. Ore veikianti platforma galėtų ilgiau patruliuoti, greičiau keisti rajonus ir veikti kaip dronų perėmėjų bazė.

    Kartu aptariamos ir didesnės platformos, kurios dėl didesnės keliamosios galios ar ilgesnio skrydžio laiko teoriškai galėtų gabenti daugiau įrangos. Tarp minimų variantų figūruoja Jakovlev Jak-40, Let L-410 Turbolet ir Il-114, tačiau jų prieinamumas, parengimo laikas ir kaštai yra akivaizdūs ribojimai.

    Ekspertų vertinimu, karas Ukrainoje išryškino bendrą tendenciją: oro gynyboje vis svarbesnę vietą užima pigesni, masiškai naudojami sprendimai ir greitai adaptuojamos platformos. Dronų perėmėjų integracija į esamus lėktuvus gali būti laikoma bandymu sukurti tarpinį sluoksnį tarp strateginių oro gynybos sistemų ir artimojo nuotolio priemonių.

    Nors šiuo metu viešo patvirtinimo apie realius Rusijos bandymus ar įdiegimą nėra, pati diskusija rodo spaudimą rasti atsaką į Ukrainos dronų kampanijas. Jei tokios schemos būtų įgyvendintos, jos galėtų pakeisti taktiką, tačiau kartu atsirastų naujų pažeidžiamumų, nes lėti ir palyginti dideli lėktuvai patys taptų prioritetiniais taikiniais.

  • Kauno rajonas pratęsė partnerystę su Užkarpate: dėmesys saugumui, vaikų stovykloms ir pagalbai

    Kauno rajono savivaldybė su Ukrainos Užkarpatės sritimi atnaujino ir pratęsė prieš dešimtmetį pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Per šį laiką formalus susitarimas išaugo į nuoseklią partnerystę, kuri Rusijos karo Ukrainoje kontekste įgavo dar didesnę praktinę ir simbolinę reikšmę.

    Kauno rajono delegaciją priėmęs Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus pabrėžė, kad Ukrainai svarbiausia yra nuoseklus palaikymas. „Mums nereikia gailesčio, užtat labai reikia palaikymo, kad žiaurios lemties akivaizdoje nesijaustume vieniši, todėl tai, ką darote, mums labai svarbu“, – sakė R. Sarajus.

    Kas keičiasi atnaujintoje sutartyje

    Pratęstas dokumentas papildytas ketinimais aktyviau kartu dalyvauti Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose. Tokie projektai dažnai apima savivaldos kompetencijų stiprinimą, viešųjų paslaugų gerinimą, bendruomenių atsparumo didinimą ir pagalbą krizėse, todėl savivaldybių partnerystės Ukrainoje tampa ne tik moralinės paramos, bet ir konkrečių sprendimų kanalu.

    Šalys sutarė ir toliau rengti stovyklas Ukrainos karių vaikams, taip pat stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimas apima ir turizmo, kultūrinių bei ekonominių ryšių plėtrą, kurią savivaldybės mato kaip būdą palaikyti kasdienį regionų gyvybingumą net ir karo sąlygomis.

    Delegacija ir humanitarinė pagalba

    Vizito metu į Užkarpatę atgabenta humanitarinė pagalba: du mokykliniai autobusiukai ir du automobiliai, skirti seniūnijų poreikiams. Tokia parama karo metu dažnai tampa kritiškai svarbi, nes užtikrina vaikų pavėžėjimą, socialinių paslaugų pasiekiamumą ir savivaldybių mobilumą sprendžiant kasdienius logistikos iššūkius.

    Kartu su meru Valerijumi Makūnu į Ukrainą vyko administracijos direktorius Mantas Rikteris, mero patarėja Loreta Navakauskienė ir Viešosios tvarkos skyriaus patarėjas, parengties pareigūnas, Dainius Raubūnas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir Užkarpatės srities karinės administracijos vadovas Miroslavas Biletskis bei kiti regiono pareigūnai.

    Partnerystės prasmė karo fone

    Kauno rajono meras V. Makūnas akcentavo, kad Rusijos karas Ukrainoje yra išbandymas visam demokratiniam pasauliui, o savivaldybių ryšiai tampa realiu solidarumo įrodymu. „Suprantame, kad gindami savo šalį, jūs ginate mus ir visą Europą. Žavimės jūsų nepalaužiama dvasia, todėl visa širdimi esame ir būsime su jumis“, – sakė V. Makūnas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į Kauno rajone gyvenančių ukrainiečių integraciją, pabrėždamas, kad jie kuria savo buitį ir tampa svarbia bendruomenės dalimi. Toks vietos lygmens įsitraukimas dažnai yra esminis veiksnys, lemiantis sklandesnį žmonių įsiliejimą į darbo rinką, švietimo sistemą ir vietos bendruomenes.

    Vizito metu pristatyta knyga apie Kauno rajono ir Užkarpatės bendradarbiavimo dešimtmetį, o sutarties atnaujinimo proga V. Makūnas apdovanotas medaliu Už indėlį į Užkarpatės vystymąsi. Savivaldybė pabrėžia, kad partnerystė bus tęsiama, orientuojantis į ilgalaikę pagalbą, žmonių ryšius ir bendrus projektus.

  • Užkarpatėje – pagarba žuvusiems ir pagalba sužeistiems: Kauno rajonas jungiasi prie reabilitacijos plano

    Kauno rajono savivaldybės delegacija viešėjo Užkarpatėje, kur susitikimuose nuolat skambėjo paprasta, bet griežta žinutė: ukrainiečiai nenori svetimų žemių, tačiau savųjų nežada atiduoti nė centimetro. Karo kaina čia matoma ne tik statistikoje, bet ir šeimų istorijose, kurių vis daugėja.

    Užhorode, Šlovės kalvoje, Užkarpatės srities tarybos pirmininkas Romanas Sarajus kartu su Lietuvos svečiais pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Nauji kapų kauburėliai ir trumpi užrašai ant paminklų primena, kad į karą išėjo ir labai jauni vyrai, o jų netektis paliečia ištisas bendruomenes.

    Didėjant sužeistų karių skaičiui, vis ryškesnis tampa reabilitacijos ir grįžimo į gyvenimą klausimas. Ukrainoje tam stiprinama valstybės pagalbos sistema: veikia Veteranų ministerija, kurios uždavinys yra koordinuoti reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir paramą karių šeimoms.

    Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas

    Delegacijai pristatytas Reabilitacijos centro 4.5.0 projektas, kurį regiono vadovai įvardija kaip vieną svarbiausių šiuo metu vykdomų Užkarpatės statybų. Idėja paprasta: vienoje vietoje sutelkti medicininę, psichologinę ir funkcinę pagalbą, kad sužeisti kariai gautų nuoseklią priežiūrą ir galėtų greičiau grįžti į kasdienį gyvenimą.

    Kauno rajono meras Valerijus Makūnas aptarė galimybę Ukrainos reabilitologams stažuotis Lietuvoje. Taip pat pasidalijo planais dėl Kačerginėje esančios sanatorijos „Žibutė“ rekonstrukcijos, kad ateityje joje būtų galima plėsti reabilitacijos paslaugas.

    Veteranų klubas, kuris motyvuoja

    Svečiai aplankė Užkarpatės regioninės klinikinės ligoninės Reabilitacijos skyrių ir sporto komplekse „Junost“ veikiantį karo veteranų klubą „Gladiator“. Klube įkvepia ne deklaracijos, o žmonės, kurie po sužeidimų iš naujo mokosi gyventi, sportuoti ir padėti kitiems.

    „Asmeninis pavyzdys yra geriausias būdas įkvėpti naujam gyvenimui kovų draugus“, – sakė klubo vadovas Konstantinas Kašula.

    Klubas vienija 28 veteranus, kurie, nepaisydami patirtų sužeidimų, treniruojasi ir kviečia prisijungti kitus. Čia išbandomos įvairios adaptuoto sporto rungtys, o sportas tampa ne tik fizine terapija, bet ir bendrystės forma.

    „Gladiator“ atstovai jau dalyvavo varžybose Lvive, Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose, o jų pasiekimai paskatino įkurti Užkarpatės adaptuoto sporto federaciją. Artimiausią turnyrą kartu su kolegomis Lietuvoje planuojama rengti Kaune, o Kauno rajono savivaldybė žada prisidėti prie organizacinių sprendimų.

    Vizitas Užkarpatėje parodė, kad parama Ukrainai šiandien apima ne tik humanitarinius krovinius ar politinius pareiškimus. Vis svarbesnė tampa ilgalaikė pagalba sužeistiems kariams, reabilitacijos infrastruktūra ir specialistų kompetencijos, kurios tiesiogiai lemia, kaip greitai žmogus po karo traumų gali grįžti į gyvenimą.

  • Kauno rajonas semiasi civilinės saugos pamokų Ukrainoje: vaikams ruošia praktinius mokymus

    Kauno rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Valerijaus Makūno, lankėsi Ukrainos Užkarpatės srityje, kur domėjosi civilinės saugos ir nacionalinio pasipriešinimo rengimo patirtimi. Vizito metu daug dėmesio skirta ne tik suaugusiųjų pasirengimui krizėms, bet ir tam, kaip praktinių įgūdžių mokomi vaikai.

    Užkarpatės srities nacionalinio pasipriešinimo mokymo centro vadovas atsargos pulkininkas Jurijus Belyakovas pabrėžė, kad visuomenės pasirengimas turi būti kuriamas dar taikos metu. Ukrainos patirtis, anot jo, parodė, jog delsimas kainuoja laiką, o grėsmės gali tapti realybe net tada, kai jos atrodo neįmanomos.

    „Mums atrodė, kad tokio žiauraus karo šiais laikais negali būti, deja, jis atėjo į mūsų šalį“, – sakė Jurijus Belyakovas.

    Centre, kurį jis įkūrė sugrįžęs į gimtinę po tarnybos fronte, gyventojai mokomi topografijos, minų ir sprogmenų keliamų rizikų atpažinimo, pirmosios medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, veiksmų ekstremaliomis sąlygomis. Programoje taip pat numatyti praktiniai užsiėmimai su įranga, įskaitant dronus, kurie kare tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir taktikos elementų.

    Mokymus veda karo veteranai ir instruktoriai, turintys realios patirties, kaip elgtis apšaudymų, evakuacijos ar infrastruktūros sutrikimų metu. Kursai yra nemokami, trunka tris mėnesius, o pats centras turi šaudyklą ir simuliacijų erdves, skirtas įgūdžiams lavinti kuo arčiau realių situacijų.

    Užkarpatėje veikiantis modelis paremtas ir prieinamumu: savivaldybės finansuojama įstaiga turi 9 filialus skirtingose vietovėse, kad mokymai būtų arčiau žmonių. Toks tinklas leidžia sparčiau pasiekti bendruomenes, o krizių atveju lengviau organizuoti vietinę koordinaciją.

    Kauno rajono atstovai taip pat aplankė Užhorodo ugniagesių gelbėtojų komandą, kuriai tenka gesinti raketų sukeltus gaisrus pramonės objektuose ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ugniagesiai susiduria ir su papildomomis grėsmėmis, kai tenka dirbti teritorijose, kuriose gali būti sprogmenų ar užminuotų plotų.

    Vienu iš vizito akcentų tapo vaikams skirtas mokymų centras, įrengtas antrame ugniagesių pastato aukšte. Čia vaikai žaidimų ir praktinių užduočių forma supažindinami su gelbėjimo darbu, apsaugos priemonėmis, mokomi reaguoti į gaisrą, oro pavojų ar kitus incidentus.

    Skelbiama, kad šį vaikų centrą jau aplankė daugiau kaip 20 000 vaikų iš visos Ukrainos. Toks mastas rodo, jog civilinė sauga čia suprantama kaip ilgalaikė investicija, apimanti ne vien teorines pamokas, bet ir įgūdžių formavimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Vizito metu V. Makūnas su Užkarpatės srities tarybos nariu Volodymyru Chubirko aptarė galimybes panašius sprendimus pritaikyti Kauno rajone. Svarstoma įrengti civilinės saugos mokymų klasę, kuri būtų skirta vaikams ir leistų ugdyti praktinius įgūdžius, pritaikytus realioms grėsmėms ir kasdienėms rizikoms.

    Delegacija susipažino ir su savanorių veikla, kuri Ukrainoje tapo svarbia civilinės gynybos dalimi: nuo pagalbos karo pabėgėliams iki paramos paskirstymo bendruomenėms. Vienas lankytų pavyzdžių buvo paramos fondas „Pelėdos lizdas“, įsikūręs Užhorodo senamiestyje, buvusiose vyno rūsių patalpose, kur koordinuojama humanitarinė pagalba.

  • „PZU“ perima „MetLife“ Ukrainoje: ką reiškia šis sandoris gyvybės draudimo rinkai regione

    „PZU“ perima „MetLife“ Ukrainoje: ką reiškia šis sandoris gyvybės draudimo rinkai regione

    Kas sutarta ir ko dar laukiama

    Lenkijos finansų grupė „PZU“ pasirašė sutartį dėl 100 proc. „MetLife“ Ukrainoje akcijų įsigijimo. Tai reikšmingas žingsnis įmonės plėtros Rytų Europoje strategijoje, tačiau sandoris dar nėra galutinai užbaigtas.

    Įsigijimas yra sąlyginis: jam būtini priežiūros institucijų leidimai, todėl galutinis uždarymas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų. Tokia praktika įprasta stambiuose finansų sektoriaus sandoriuose, ypač kai kalbama apie rinką, veikiančią padidintos geopolitinės rizikos sąlygomis.

    Kuo svarbi „MetLife“ Ukrainoje

    „MetLife“ Ukrainoje laikoma didžiausiu gyvybės draudiku šalyje ir, remiantis viešai skelbiamais rinkos vertinimais, yra sukaupusi apie 50 proc. gyvybės draudimo segmento. Bendrovė aptarnauja apie 900 000 klientų, todėl „PZU“ įgytų didelės apimties veiklą su jau suformuota klientų baze.

    Skelbiama, kad bendrovės pelningumas siekia apie 20 proc., o tai signalizuoja apie veiklos atsparumą ir gebėjimą generuoti grąžą net sudėtingomis aplinkybėmis. „PZU“ tai reiškia ne naujo verslo kūrimą nuo nulio, o jau veikiančios platformos perėmimą ir integraciją.

    Rizikos valdymas ir signalas rinkai

    Vienas svarbiausių sandorio elementų yra rizikos apsauga: nurodoma, kad operacijai taikoma draudimo apsauga per KUKE, veikiančią Lenkijos plėtros fondo grupėje. Praktikoje tokios priemonės padeda sumažinti neapibrėžtumą dėl politinių ar saugumo scenarijų ir palengvina sprendimą investuoti.

    Ukrainos draudimo rinkai didelio regiono žaidėjo atėjimas gali reikšti ir pasitikėjimo impulsą: daugiau kapitalo, griežtesni rizikos standartai, spartesnės produktų inovacijos bei aktyvesnė konkurencija dėl klientų. Gyvybės draudime tai ypač svarbu, nes sprendimai dažnai grindžiami ilgalaikiu stabilumo ir išmokų patikimumo vertinimu.

    „PZU“ yra didžiausia draudimo grupė Lenkijoje ir viena ryškiausių finansų institucijų Vidurio ir Rytų Europoje, aptarnaujanti apie 22 mln. klientų keliose šalyse. Grupėje veikia ir kitos gerai žinomos bendrovės, o Lenkijos valstybė turi daugiau nei 34 proc. akcijų paketą, todėl strateginiai sprendimai rinkoje dažnai vertinami ir per valstybės interesų prizmę.

  • Pavardę galima keisti beveik į bet kokią: nuo kokio amžiaus, kiek tai kainuoja ir kiek trunka

    Kada galima keisti pavardę?

    Pavardę, kaip ir vardą ar tėvavardį, žmogus Ukrainoje gali pasikeisti ne tik po santuokos ar skyrybų, bet ir savo noru. Teisininkų praktikoje tai laikoma įprasta civilinės būklės akto pakeitimo procedūra, kai asmuo siekia, kad dokumentuose būtų įrašyta kita pasirinkta pavardė.

    Savarankiškai kreiptis dėl pavardės keitimo paprastai galima nuo 16 metų. Iki šio amžiaus sprendimui, kaip nurodoma teisinėje praktikoje, dažniausiai reikalingas abiejų tėvų sutikimas, o nesutarimo atveju klausimas sprendžiamas per atsakingas institucijas arba teismą.

    Kur kreiptis ir kiek laiko užtrunka?

    Procedūra vykdoma civilinės būklės įstaigoje, o pati paslauga dokumentuose dažniausiai įvardijama kaip vardo keitimas, nors realiai gali būti keičiama pavardė ar tėvavardis. Po sprendimo priėmimo asmeniui išduodamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad duomenys oficialiai pakeisti.

    Prašymo nagrinėjimas paprastai trunka iki trijų mėnesių, tačiau terminas gali būti pratęstas dar tiek pat. Tai reiškia, kad maksimalus laukimo laikas gali siekti iki šešių mėnesių, priklausomai nuo patikrinimų ir institucijų darbo krūvio.

    Nagrinėjimo metu atliekami patikrinimai, susiję su asmens teisiniu statusu. Jei nustatoma, kad asmuo yra prižiūrimas administracine tvarka, turi neišnykusį teistumą ar jo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, prašymas gali būti atmestas.

    Kiek kainuoja ir kokius dokumentus keisti?

    Be dokumentų pateikimo, reikia sumokėti valstybės rinkliavą ir administracinį mokestį už prašymo parengimą civilinės būklės įstaigoje. Pagal viešai aptariamą praktiką pirmą kartą keičiant duomenis mokama simbolinė valstybės rinkliava, o kartojant procedūrą ji didėja.

    Prašymo parengimo paslauga, nurodoma, kainuoja 416 Ukrainos grivinų, tai yra apie 9 eurus. Pakartotinis valstybės mokestis, minimas kaip 51 Ukrainos grivina, sudaro apie 1 eurą, o pirmą kartą taikoma rinkliava yra mažesnė nei 1 euras.

    Po pavardės pakeitimo būtina atnaujinti pagrindinius asmens dokumentus, įskaitant vidaus ir užsienio pasą, taip pat mokesčių mokėtojo identifikavimo dokumentus. Jei asmuo turi vairuotojo pažymėjimą, jį taip pat tenka keisti, o praktikoje dažnai pabrėžiama, kad tai reikia atlikti per 30 dienų.

    Tuo pačiu ne visus dokumentus privaloma keisti iš karto. Paprastai neliečiami nuosavybės dokumentai, švietimo dokumentai ar darbo knygelė, nes pavardės pasikeitimą vėliau galima pagrįsti išduotu pažymėjimu apie vardo keitimą.

    Nors internete neretai teigiama, kad pavardę galima pasikeisti nuotoliniu būdu, praktikoje tokia paslauga dažniausiai dar neteikiama per valstybines elektronines sistemas. Dėl to žmonėms įprastai tenka vykti į civilinės būklės įstaigą ir pateikti prašymą gyvai.

    „Pavardę galima pasikeisti į praktiškai bet kokią, tačiau procedūra vyksta per civilinės būklės įstaigą ir reikalauja patikrinimų“, – sakė šeimos teisės praktiką vykdanti teisininkė.

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.