CP v2

Tag: Ukraina

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • Vengrijoje Ukraina tapo „toksine“ tema: kaip Orbano politika keičia nuotaikas ir rizikas Europoje

    Vengrijoje žodis Ukraina vis dažniau tampa politiškai užtaisyta sąvoka, o viešojoje erdvėje jis neretai pristatomas per nepasitikėjimo ir baimės prizmę. Tokią nuotaiką, anot pašnekovų, sustiprino ministro pirmininko Viktoro Orbano retorika ir ilgalaikė komunikacijos strategija, kuri Ukrainą sieja su grėsmėmis Vengrijos saugumui ir interesams.

    Interviu rinkinyje keli pašnekovai akcentuoja, kad tema sąmoningai „užnuodyta“, tačiau kartu pabrėžia, jog ją įmanoma „atnuodyti“ aiškesniu dialogu ir faktais. Esminė mintis kartojama keliose citatose: problemos tarp Ukrainos ir vengrų mažumos nebuvo sisteminės, o eskalacija dažniausiai sutapdavo su politiniu poreikiu Budapešte.

    Mažumos klausimas ir politinė dinamika

    Diskusijose apie Vengrijos ir Ukrainos santykius dažnai minimas Užkarpatės regionas ir ten gyvenanti vengrų bendruomenė. Pašnekovų teigimu, mažumų klausimai neretai išnaudojami kaip instrumentas vidaus politikai ir spaudimui tarptautiniuose formatuose, ypač kai sprendžiami sankcijų, paramos Ukrainai ar Europos Sąjungos vienybės klausimai.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir lokalūs švietimo ar kalbos politikos ginčai išpučiami iki geopolitinio konflikto lygmens. Tokia taktika kuria ilgalaikę kainą: visuomenėje įsitvirtina nuostata, jog Ukraina yra problema, o ne valstybė, ginanti savo teritoriją ir siekianti integracijos į Europos erdvę.

    „Dėl Orbano žodis Ukraina Vengrijoje tapo toksiškas. Bet tai galima ištaisyti“, – sakė vienas interviu pašnekovų.

    Karo rizikos: nuo dronų iki branduolinės saugos

    Interviu rinkinyje greta politikos temų ryškėja ir karo realybės: akcentuojama, kad tradicinis mūšio laukas keičiasi, o didelę užduočių dalį perima antžeminiai ir oro dronai. Pašnekovai mini ir naują taktiką, kai smogiamieji dronai gali skraidyti virš miesto, laukti „susirinkimo“ ir tik tuomet veikti grupėmis, taip apsunkindami gynybą.

    Minima ir branduolinė rizika, susijusi su Černobylio infrastruktūra: jei būtų pažeistos apsauginės konstrukcijos, į orą galėtų pakilti radioaktyvios dulkės, o vėjas debesis nuneštų nenuspėjama kryptimi. Tokie scenarijai yra viena priežasčių, kodėl tarptautinės institucijos pabrėžia branduolinės saugos svarbą net ir toli nuo aktyviausių fronto ruožų.

    „Jei raketa sugriautų priedangą, dulkės pakiltų į orą ir susiformuotų debesis, kurį vėjas gali nunešti bet kuria kryptimi“, – sakė pašnekovas.

    Europa, saugumo garantijos ir ilgo karo logika

    Kituose pasisakymuose keliama platesnė mintis: agresija prieš Europos Sąjungą neturėtų būti vertinama kaip atskiras karas, nes tai būtų to paties konflikto tąsa. Pašnekovai svarsto, ar Rusija gali pereiti nuo šantažo prie atviresnio spaudimo, kartu pabrėždami, kad sprendimai priklauso nuo Kremliaus vadovybės motyvų ir rizikos tolerancijos.

    Diskutuojama ir apie saugumo architektūrą: išsakoma skeptiška nuomonė, kad vien formalios deklaracijos nebūtinai atgraso, jei joms trūksta realių pajėgumų ir politinės valios. Todėl vis dažniau minimos dvi kryptys: paramos Ukrainai tęstinumas ir praktiniai dvišaliai ar daugiašaliai saugumo susitarimai, kurie apima ginkluotės tiekimą, mokymus, žvalgybinę informaciją ir pramoninį bendradarbiavimą.

    „Tradicinio mūšio lauko jau nėra, beveik visas užduotis atlieka antžeminiai ir oro dronai“, – sakė vienas pašnekovų.

    Interviu fragmentai taip pat primena, kad karo pasekmės apima ne vien frontą: kalbama apie energetikos infrastruktūros niokojimą, ilgalaikį spaudimą miestams ir socialines problemas. Keli pašnekovai pabrėžia, jog civilinė apsauga, vaikų evakuacija iš pavojingų teritorijų ir kova su informacinėmis manipuliacijomis tampa tokia pat svarbia atsparumo dalimi kaip ir gynybos linijos.

    „Išvežti vaikus iš priefrontės teritorijų reiškia suteikti jiems galimybę išgyventi“, – sakė pašnekovas.

  • Charkivo naujienos: ką šiandien svarbu žinoti apie saugumą, apšaudymus ir miesto kasdienybę

    Charkivas išlieka vienu labiausiai pažeidžiamų Ukrainos miestų dėl nuolatinių Rusijos smūgių iš oro ir raketų atakų. Artumas sienai reiškia trumpesnį perspėjimo laiką, todėl gyventojai ir tarnybos didelį dėmesį skiria slėptuvėms, evakuacijai ir ryšio sistemoms.

    Pastaraisiais mėnesiais dažniau fiksuojami smūgiai energetikos ir civilinės infrastruktūros objektams, o tai tiesiogiai veikia miesto kasdienybę. Elektros tiekimo sutrikimai, šildymo problemos ir vandentvarkos apkrovos verčia savivaldą ieškoti rezervinių sprendimų bei spartinti remonto darbus.

    Humanitarinė situacija mieste priklauso nuo saugumo aplinkybių ir logistikos: kai suintensyvėja apšaudymai, sudėtingėja pagalbos pristatymas, medicinos įstaigų darbas ir gyventojų mobilumas. Kartu Charkivas išlaiko gyvybingą vietos ekonomiką, o dalis paslaugų sektoriaus prisitaikė prie darbo pertrūkių ir oro pavojaus režimo.

    Analitikai pabrėžia, kad šiaurės rytų kryptis išlieka strategiškai svarbi, todėl miestas ir toliau bus priklausomas nuo Ukrainos oro gynybos, priešdroninių priemonių ir tarptautinės paramos. Gyventojams rekomenduojama remtis oficialiais pranešimais, laikytis oro pavojaus nurodymų ir iš anksto pasiruošti būtiniausių daiktų planą nenumatytiems atvejams.

    Informacijos patikimumas karo sąlygomis tampa kritiškai svarbus, nes klaidingi pranešimai gali kelti paniką ar trukdyti tarnybų darbui. Dėl to aktualias Charkivo naujienas verta tikrinti per Ukrainos institucijų kanalus ir tarptautinių organizacijų atnaujinimus, vengiant nepatvirtintų šaltinių socialiniuose tinkluose.

  • Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Zelenskis žada sankcijas Izraelio įmonėms dėl Ukrainoje pavogtų grūdų: kas žinoma apie siuntas

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina rengia sankcijų paketą Izraelio asmenims ir bendrovėms, kurios, Kyjivo teigimu, perka grūdus iš Rusijos okupuotų teritorijų. Pasak jo, kalbama apie produkciją, kuri išvežama iš okupuotų Ukrainos regionų ir vėliau patenka į tarptautinę prekybą.

    V. Zelenskis teigia, kad sankcijos būtų nukreiptos ne tik į logistikos grandinę, gabenančią krovinius, bet ir į sandorio pusę Izraelyje, kuri priima ar įsigyja tokias siuntas. Ukrainos pozicija grindžiama argumentu, kad prekyba grūdais, išvežtais iš okupuotų teritorijų, negali būti laikoma teisėta komercine veikla.

    Kas teigiama apie grūdų kilmę?

    Ukraina tvirtina, jog kai kurie kroviniai iš okupuotų teritorijų buvo gabenami jūra, o dalis jų galėjo būti iškrauti Haifos uoste. Apie galimas grūdų siuntas, siejamas su pavogta ukrainietiška produkcija, anksčiau skelbė ir Izraelio žiniasklaida, remdamasi tyrimais apie grūdų kilmės maskavimą bei maršrutų kaitą.

    Kyjivas akcentuoja, kad dėl tokių atvejų, jų vertinimu, turėtų kilti klausimų ne tik pirkėjams, bet ir uostų bei kontrolės institucijoms. V. Zelenskis tvirtina, jog diplomatiniais kanalais Ukraina esą bandė užkirsti kelią panašiems pristatymams, tačiau vien diplomatinių žingsnių nepakako.

    Įtampa tarp Kyjivo ir Jeruzalės

    Šis pareiškimas išryškina augančią įtampą tarp Ukrainos ir Izraelio, kurios santykius jau kurį laiką temdo skirtingi interesai Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Nors abi šalys yra artimos Vakarų partnerių orbitai, Izraelio santykiai su Rusija, ypač saugumo ir regioninės politikos klausimais, išlieka jautri tema.

    Viešoje erdvėje jau apsikeista aštresniais pareiškimais: Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras yra suabejojęs, ar Ukraina pateikė pakankamai įrodymų dėl konkrečių siuntų. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra teigęs, kad Izraelio reakcija į Kyjivo prašymus jam atrodo nepakankama.

    Ką galėtų reikšti sankcijos?

    Jei sankcijų paketas būtų patvirtintas, jis galėtų apimti atskirus asmenis, laivybos ir tarpininkavimo grandis bei įmones, kurios, Ukrainos vertinimu, prisideda prie okupuotose teritorijose paimtų žemės ūkio produktų realizavimo. Tokios priemonės paprastai reiškia turto įšaldymą, sandorių ribojimą, draudimą vykdyti ekonominę veiklą su sankcionuotais subjektais ar patekti į šalį.

    Praktinis sankcijų poveikis priklausytų nuo to, kiek plačiai jos būtų taikomos ir ar Ukraina siektų tarptautinio koordinavimo su partneriais. Be to, lemiamas veiksnys būtų įrodymų bazė: grūdų kilmę tarptautinėje prekyboje dažnai sudėtinga atsekti, jei naudojami tarpiniai sandėliai, dokumentų korekcijos ar maršrutų perplanavimas.

    Kol kas Ukraina apie konkrečias pavardes ar įmonių pavadinimus viešai nėra paskelbusi, tačiau signalas aiškus: Kyjivas ketina griežčiau reaguoti į bet kokią prekybą produkcija, kuri, jo teigimu, yra išvežta iš okupuotų teritorijų pažeidžiant Ukrainos teisę ir tarptautinius principus.

  • Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukraina kovą numušė per 33 000 Rusijos dronų: rekordiniai skaičiai ir tolimojo smūgio posūkis

    Ukrainos gynybos ministras pranešė, kad šalies oro gynybos sistema kovą numušė daugiau kaip 33 000 Rusijos dronų. Tai, Kyjivo teigimu, didžiausias mėnesio rodiklis nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

    Pasak Ukrainos pareigūnų, augantis perimtų taikinių skaičius siejamas su sparčiai plečiama priešlėktuvinės gynybos architektūra ir didėjančia vadinamųjų perėmėjų dronų pasiūla. Šie sprendimai Ukrainai padeda atremti masines atakas ir sumažinti smūgių padarinius infrastruktūrai.

    Perėmėjų dronai ir naujas valdymas

    Ukraina skelbia didinanti perėmėjų dronų tiekimą ir stiprinanti jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą. Kartu kariuomenė, kaip teigiama, suformavo naują valdymo grandį oro pajėgose, kad greičiau priimtų sprendimus ir geriau koordinuotų atsaką į atakas.

    Kontekstas platesnis nei vien frontas: Ukrainos pareigūnai teigia, kad perėmėjų dronais domisi ir kai kurios Artimųjų Rytų bei Persijos įlankos valstybės. Praktikoje išbandyta technologija, jų vertinimu, tapo viena iš svarbiausių priemonių prieš masiškai naudojamas pigių dronų bangas.

    Ilgojo nuotolio smūgiai – iki 1 750 km

    Ukrainos gynybos ministerija taip pat nurodė, kad šalies pajėgos nuo 2022 metų daugiau kaip dvigubai išplėtė giliųjų smūgių nuotolį. Jei invazijos pradžioje buvo kalbama apie maždaug 630 kilometrų atstumą, dabar minima galimybė smogti iki maždaug 1 750 kilometrų už fronto linijos.

    Šis pokytis, Kyjivo teigimu, leidžia dažniau taikytis į objektus, susijusius su Rusijos karo ekonomika, įskaitant naftos infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus. Ukraina pabrėžia, kad tokie smūgiai mažina Maskvos pajamas ir trikdo tiekimo grandines, kurios svarbios kariuomenei.

    Smūgiai Juodosios jūros pakrantėje ir atsakomieji pareiškimai

    Ukrainos teigimu, vietoje sukurti tolimojo nuotolio atakos dronai dar kartą smogė naftos perdirbimo ir terminalo infrastruktūrai Juodosios jūros pakrantėje, o tai esą jau trečias toks atvejis per mažiau nei dvi savaites. Dėl situacijos vietos gyventojai buvo evakuoti kaip atsargumo priemonė.

    Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgos nurodė, kad viena iš koordinuotų operacijų buvo nukreipta į naftos perdirbimo įrenginius Tuapsėje. Teigiama, kad ankstesni smūgiai sunaikino 24 naftos talpyklas ir apgadino dar keturias, tačiau nepriklausomai patikrinti šių detalių nebuvo galimybės.

    Tuo metu Rusijos gynybos ministerija paskelbė per naktį perėmusi 186 Ukrainos dronus virš kelių regionų, okupuoto Krymo, taip pat virš Juodosios ir Azovo jūrų. Abi pusės toliau aktyviai naudoja bepiločius aparatus, o oro gynybos efektyvumas tampa vienu svarbiausių šio karo tempo veiksnių.

    Europos saugumo kontekste Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad dėl Rusijos keliamos grėsmės Europa gali būti suinteresuota Ukraina ne mažiau, nei Ukraina Europa. Jo teigimu, Ukraina turi didelę ir sparčiai modernėjančią kariuomenę, o diskusijos dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO išlieka aktualios.

    „Vietoje minties, kad Ukraina reikia Europos, turėtume svarstyti, ar kartais Europai nereikia Ukrainos labiau“, – sakė Alexanderis Stubbas.

  • ES ir Ukraina skiria 160 mln. eurų gynybos technologijoms: ar pinigai pasieks fronto sprendimus?

    Europos Sąjunga ir Ukraina pristatė gynybos inovacijų programą, kurios bendra vertė siekia apie 160 mln. eurų. Iniciatyva siekiama paspartinti dvigubos paskirties technologijų kūrimą ir gamybą, tačiau pagrindinis klausimas lieka praktinis: ar finansavimas laiku pasieks įmones, kurios sprendimus realiai diegia mūšio lauke.

    Programa paskelbta Briuselyje vykusio ES ir Ukrainos verslo susitikimo metu, o jos prioritetai apima bepilotes oro, sausumos ir jūrų sistemas, elektroninės apsaugos sprendimus, ryšių ir navigacijos technologijas, kosmoso srities komponentus bei kitas šiuolaikinei gynybai kritiškai svarbias kryptis. Šios sritys per pastaruosius metus tapo ypač svarbios dėl sparčiai kintančio karo pobūdžio ir trumpėjančių technologinių ciklų.

    Kaip sudėliotas finansavimas

    Numatoma, kad apie 140 mln. eurų sudarys ES garantijos, o dar apie 21 mln. eurų bus skirta investicinėms dotacijoms. Tokia struktūra kuriama tam, kad per bankus ir finansų tarpininkus būtų galima pritraukti gerokai didesnį finansavimo srautą ir, pagal programos logiką, atverti kelią iki maždaug 400 mln. eurų paskolų kapitalo investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.

    Gynybos technologijų rinkoje tai reikšminga detalė, nes daugeliui komandų didžiausia kliūtis būna ne idėjos ar prototipai, o galimybė stabiliai finansuoti gamybą, komponentų tiekimą, atsargas ir diegimą. Kitaip tariant, poreikis dažnai artimesnis gamybos ir tiekimo grandinių finansavimui nei klasikinei rizikos kapitalo logikai.

    Ukrainos ekosistemos akcentas: mastelis, o ne tik inovacija

    Su Ukraina susiję gynybos technologijų kūrėjai pabrėžia, kad garantijų mechanizmas gali būti geriau pritaikytas sektoriaus realybei nei vien dotacijos. Londone ir Kyjive veikianti „Offset Labs“, kuri kuria DI modelius signalų ir balso apdorojimui operacinėse sąlygose, teigia, kad būtent skolos finansavimas daugeliui gynybos technologijų įmonių labiau dera su verslo modeliu, kai reikia užtikrinti tiekimą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

    „Didžiausias šios programos privalumas yra 140 mln. eurų ES garantijų. Dotacijos ir rizikos kapitalas dažnai atsiduria dėmesio centre, tačiau skolos finansavimas labiau atitinka daugumos gynybos technologijų įmonių modelį“, – sakė „Offset Labs“ bendraįkūrėjas Borysas Nadykto.

    Kita iniciatyvos ašis yra patikimumas: ar finansavimas bus nukreiptas į sprendimus, kurie praeina realius bandymus, o ne lieka pristatymų skaidrėse. Londone įkurta „Occam Industries“, vystanti kompiuterine rega paremtą autopilotą FPV dronams, akcentuoja, kad karo sąlygomis technologijos vertinamos be nuolaidų, todėl paramos programų sėkmė priklauso nuo gebėjimo finansuoti tikrą, pamatuojamą naudą.

    „Ukraina yra savotiškas slėginis katilas, kuriame greitai paaiškėja, kas veikia, o kas ne. Kare nėra vietos sprendimams tik dėl grožio, svarbiausia yra vertė ir realus pritaikymas“, – sakė „Occam Industries“ vadovas Gui Wainwright.

    Kyjive veikianti gynybos inovacijų bendruomenė taip pat primena, kad nemaža dalis Ukrainos komandų jau turi patikrintas technologijas ir net pasirašytas pirkimų sutartis. Tačiau praktikoje dažnai trūksta ne naujų idėjų, o apyvartinių lėšų ir instrumentų, leidžiančių vykdyti užsakymus, finansuoti gamybą ir valdyti rizikas.

    „Ukrainos kūrėjams iš Europos partnerių reikia daugiau nei vien paskirtų sumų. Reikalingos apyvartinių lėšų priemonės, sąskaitų finansavimas, užsakymų pagrindu teikiamos paskolos, eksporto kreditai ir draudimas, susietas su sutartine paklausa“, – sakė „Defence Builder Ecosystem“ prezidentė Daria Yaniieva.

    Kas lems, ar programa suveiks

    Ekspertų vertinimu, šios iniciatyvos sėkmę lems keli veiksniai: greitis, biurokratinių barjerų mažinimas, aiškūs atrankos kriterijai ir reali integracija į Europos pirkimų bei tiekimo grandines. Jei įmonės gaus finansavimą per vėlai arba jis bus per smulkiai išskaidytas, programa gali prarasti poveikį dinamiškoje gynybos technologijų rinkoje.

    Kita vertus, jei garantijos ir investicinės dotacijos bus suderintos su bankais, gamintojais ir viešaisiais pirkimais taip, kad įmonės galėtų planuoti gamybą mėnesiais, o ne savaitėmis, tai gali tapti lūžio tašku. Tuomet ES parama būtų matuojama ne pareiškimais, o realiai pagamintais, pristatytais ir veikiančiais sprendimais.

    Galiausiai ši programa vertinama ir kaip platesnio Ukrainos technologijų įsitvirtinimo Europoje dalis. Su Ukraina siejami technologijų kūrėjai pabrėžia, kad talentų netrūksta, tačiau augimą riboja prieiga prie kapitalo, rinkų ir distribucijos kanalų, todėl kryžminės partnerystės su Europos pramone ir finansų sektoriumi gali turėti ilgalaikį efektą.

    „Ukraina tapo viena greičiausiai besimokančių DI ekosistemų iš būtinybės. Silpnoji vieta nėra talentai, o prieiga: prie kapitalo, platinimo ir gilesnės integracijos su Europos rinkomis“, – sakė „Reface“ bendra vadovas Anton Volovyk.

    Apibendrinant, 160 mln. eurų programa gali būti reikšminga ne dėl simbolikos, o dėl mažiau matomų, bet kritiškai svarbių dalykų: garantijų, apyvartinių lėšų, gamybos pajėgumų ir užsakymų užtikrinimo. Būtent šiose vietose ir spręsis, ar Europa sugebės greitai paversti paramą gynybos pajėgumais.

  • EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    EBRD skolina apie 41 mln. eurų „Kernel“: 106 MW saulės elektrinė su baterijomis Ukrainoje

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) suteikia 45 mln. JAV dolerių paskolą bendrovei „Energy RTB 2“, kuri yra Ukrainos žemės ūkio grupės „Kernel“ dukterinė įmonė. Pagal šios dienos kursą tai sudaro apie 41 mln. eurų.

    Lėšos bus skirtos 106 MW galios saulės elektrinės ir baterijų energijos kaupimo sistemos statybai. Projektas turėtų kasmet pagaminti apie 141 GWh atsinaujinančios elektros.

    EBRD pabrėžia, kad nauji decentralizuoti generacijos pajėgumai planuojami viename energijos trūkumo labiausiai jaučiamų Ukrainos regionų. Tokie sprendimai karo sąlygomis laikomi atsparesniais rizikoms, nes mažesni ir geografiškai išskaidyti objektai padeda stabilizuoti tiekimą.

    Kas finansuoja ir kaip mažinama rizika

    EBRD finansavimas bus iš dalies užtikrintas Europos Sąjungos garantijomis, suteiktomis per Ukraine Investment Framework. Šios garantijos per HI-BAR programą skirtos paskatinti investicijas į klimato kaitos švelninimo technologijas ir sumažinti riziką investuotojams.

    Tokio tipo garantijų mechanizmai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi infrastruktūros projektams, kai privatūs ar instituciniai finansuotojai vertina didesnę geopolitinę ir veiklos riziką. Praktikoje tai leidžia pritraukti kapitalą palankesnėmis sąlygomis ir greičiau įgyvendinti kritiškai svarbius energetikos projektus.

    Kodėl svarbios baterijos

    Prie saulės elektrinės numatyta baterijų sistema reikšminga ne tik dėl galimybės kaupti perteklinę gamybą. Ji padeda subalansuoti generacijos svyravimus, greičiau reaguoti į tinklo poreikius ir mažinti elektros tiekimo pertrūkių poveikį, ypač kai infrastruktūra patiria papildomą apkrovą.

    Ukrainoje baterijų sprendimai įgauna papildomą reikšmę dėl saugumo situacijos ir tinklo patikimumo iššūkių. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad kaupimas kartu su atsinaujinančia generacija gali tapti vienu iš greičiausių būdų didinti sistemos lankstumą regionuose, kur naujų didelių pajėgumų įrengimas užtruktų.

    Papildomi įsipareigojimai darbuotojams ir švietimui

    „Kernel“ kartu su EBRD taip pat įsipareigoja diegti darbo vietų prieinamumo priemones darbuotojams, patyrusiems karo sužeidimų ar įgijusiems negalią. Be to, numatoma plėsti jaunimo rengimo galimybes, kuriant šiuolaikines inžinerijos ir energetikos laboratorijas profesinio mokymo įstaigose.

    EBRD primena, kad „Kernel“ yra ilgametė banko partnerė, o pats EBRD išlieka vienu didžiausių institucinių investuotojų Ukrainoje. Nuo plataus masto karo pradžios bankas yra mobilizavęs milijardines investicijas, nukreiptas į ekonomikos atsparumą ir infrastruktūros atnaujinimą.

  • Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Zelenskis įsiuto: Izraelis esą rengiasi iškrauti Rusijos pavogtus Ukrainos grūdus

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose įsiplieskė naujas diplomatinis konfliktas dėl krovininio laivo, kuris, Kyjivo teigimu, į Izraelio uostą gabena Rusijos iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos grūdus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai paragino Izraelį neleisti iškrauti tokio krovinio, pabrėždamas, kad prekyba pavogtomis prekėmis užtraukia teisinę atsakomybę.

    Pasak Ukrainos, kalbama apie Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris balandžio 25 dieną priartėjo prie Haifos akvatorijos. Kyjivas tvirtina, kad laivas gabena daugiau nei 6 200 tonų kviečių ir apie 19 000 tonų miežių, o jų kilmė siejama su laikinai okupuotomis pietų Ukrainos teritorijomis.

    „Bet kurioje normalioje šalyje pavogtų prekių pirkimas reiškia teisinę atsakomybę“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukraina antradienio rytą išsikvietė Izraelio ambasadorių Kyjive Michaelį Brodsky ir paprašė nedelsiant imtis veiksmų dėl „Panormitis“. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau esą panaudojo diplomatinius kanalus, tačiau, jo vertinimu, situacija kartojasi, todėl tenka kalbėti viešai.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras anksčiau nurodė, kad kaltinimai turi būti pagrįsti įrodymais, o oficialios teisinės pagalbos ar informacijos pateikimo procedūros, jo teigimu, nebuvo išnaudotos iki galo. Jis taip pat ragino diplomatiją vykdyti ne socialiniuose tinkluose, o instituciniu keliu.

    Kaip veikia grūdų „šešėlinės“ schemos

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad Rusija sistemingai perima grūdus okupuotose teritorijose ir organizuoja jų eksportą, pasitelkdama su okupacine administracija siejamus tarpininkus. Pasak Ukrainos tiriamosios žurnalistikos atstovų, grūdai gali būti kraunami į Rusijos birių krovinių laivus, vėliau perkeliami į vadinamojo šešėlinio laivyno laivus ir išgabenami iš Rusijos uostų, pakeičiant dokumentaciją.

    Kyjivo vertinimu, nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais Rusija galėjo pasisavinti mažiausiai 15 mln. tonų Ukrainos grūdų. Ukraina pabrėžia, kad uostų ir muitinės kontrolė leidžia identifikuoti laivus, krovinius bei jų kilmę, todėl, jos teigimu, Izraelis turi technines galimybes patikrinti tiekimo grandinę.

    Ne pirmas kartas šiemet

    Izraelio žiniasklaidoje skelbta, kad šiemet į Izraelį jau galėjo patekti ne viena grūdų siunta, kurią Ukraina laiko pavogta. Dėl ankstesnių atvejų Kyjivas taip pat buvo reiškęs pretenzijas, teigdamas, kad Izraelio institucijos buvo įspėtos iš anksto, tačiau kroviniai vis tiek buvo iškrauti.

    Vienu iš pastarųjų pavyzdžių Ukraina įvardijo laivą „Abinsk“, kuris, jos teigimu, į Izraelį atgabeno beveik 44 000 tonų kviečių. Kyjivas tvirtina, kad apie galimą okupuotų teritorijų kilmę Izraelio pareigūnams buvo pranešta dar kovo 23 dieną, tačiau krovinys Haifoje vis tiek buvo iškrautas balandžio 12–14 dienomis.

    Ką tai reiškia regiono politikai

    Šis ginčas vyksta platesniame karo Ukrainoje kontekste, kai grūdų logistika ir uostų infrastruktūra yra tapusi strateginiu taikiniu, o eksportas tiesiogiai veikia pasaulines maisto kainas ir tiekimo stabilumą. Ukraina siekia, kad partneriai užkirstų kelią bet kokioms schemoms, kurios, jos vertinimu, finansuoja Rusijos karo ekonomiką ir normalizuoja neteisėtą okupacijos metu paimtų išteklių prekybą.

    Artimiausiomis dienomis sprendžiant, ar „Panormitis“ bus leista švartuotis ir iškrauti krovinį, Izraeliui teks derinti teisines procedūras, reputacines rizikas ir diplomatinius santykius. Ukraina tuo metu signalizuoja, kad ketina tęsti spaudimą ir reikalauti konkrečių veiksmų, o ne vien pareiškimų.

  • Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Lenkijoje, Žešuve vykusioje konferencijoje „Road to URC – Security and Defense Dimension“ pirmą kartą viešai parodytas Ukrainoje kuriamos balistinės raketos FP-9 maketas. Vien nuotraukų pakako, kad projektas sukeltų didelį susidomėjimą, nes kalbama apie sistemą, kurios deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

    Už FP-9 projekto stovi bendrovė „Fire Point“, kuri paraleliai vysto ir mažesnę raketą FP-7. Būtent abiejų maketų demonstravimas greta leido pirmą kartą realistiškiau įvertinti naujos raketos mastelį, nes iki šiol FP-9 daugiausia buvo matomas tik iliustracijose.

    Kas žinoma apie FP-9 dydį

    FP-7, kaip nurodoma ankstesnėje viešoje informacijoje, siejamas su 48N6 tipo raketos konstrukcine baze ir yra maždaug 7,5 metro ilgio bei apie 0,52 metro skersmens. Lyginant su greta rodytu FP-9 maketu, daroma prielaida, kad FP-9 galėtų būti apie 12,5 metro ilgio ir maždaug 1,1 metro skersmens.

    Tokie matmenys FP-9 pastatytų į gerokai stambesnių balistinių raketų kategoriją. Pavyzdžiui, rusiškos „Iskander“ sistemos raketos viešai nurodomos kaip maždaug 7,2 metro ilgio ir apie 0,95 metro skersmens, tad ukrainietiškas maketas vizualiai atrodo didesnis.

    Nuotolis ir kovinė galvutė

    Anksčiau skelbta, kad FP-9 galėtų gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę maždaug 855 kilometrų atstumu. Tokia parametrų kombinacija paprastai tiesiogiai reiškia didesnę raketos masę ir apimtį, nes ilgesnis nuotolis ir sunkesnė galvutė reikalauja daugiau kuro ir didesnių konstrukcinių tūrių.

    Teoriškai toks nuotolis reikštų galimybę atakuoti taikinius netoli Maskvos, priklausomai nuo paleidimo vietos ir realių skrydžio charakteristikų. Vis dėlto kol kas kalbama apie demonstracinę stadiją, o ne apie patikrintą, kovinėmis sąlygomis patvirtintą pajėgumą.

    Kada projektas galėtų pasiekti kariuomenę

    „Fire Point“ yra užsiminusi, kad FP-9 galėtų pereiti kodyfikacijos procesą Ukrainos gynybos institucijose 2026 metų vasarą. Kodyfikacija paprastai laikoma vienu svarbiausių etapų, atveriančių kelią oficialiam priėmimui į ginkluotę, tačiau ji pati savaime dar negarantuoja greitos masinės gamybos.

    FP-9 pasirodymas Lenkijoje išryškina platesnę tendenciją: Ukraina siekia plėsti toliašaudžių priemonių spektrą ir didinti savarankiškumą gynybos pramonėje. Tikrosios sistemos galimybės, kaip įprasta tokiuose projektuose, bus aiškiau įvertinamos tik prasidėjus bandymams ir vėlesniam diegimui.

  • Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukraina kviečiasi Izraelio ambasadorių: į Haifą plaukia laivas su įtariamai pavogtais grūdais

    Ukrainos ir Izraelio santykiuose kyla nauja įtampa: Kyjivas pareiškė kviečiantis Izraelio ambasadorių pasiaiškinti dėl krovininio laivo, kuris, kaip įtariama, gabena iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtus grūdus ir juda Haifos uosto link.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad ambasadoriui bus įteikta protesto nota ir paprašyta imtis veiksmų, jog krovinys nebūtų priimtas. Pasak ministro, neteisėta prekyba pavogtais ukrainietiškais grūdais esą neturi griauti draugiškų dvišalių santykių.

    „Sunku suprasti, kodėl Izraelis tinkamai nesureagavo į teisėtą Ukrainos prašymą dėl ankstesnio laivo, atgabenusio pavogtas prekes į Haifą“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras viešai atkirto, kad, jo teigimu, įrodymų, kurie pagrįstų kaltinimus, kol kas nepateikta. Jis taip pat paragino Ukrainą diplomatinių klausimų nespręsti per socialinius tinklus ir žiniasklaidą.

    „Klausimas bus ištirtas. Izraelis yra valstybė, kuri laikosi teisės viršenybės, o teisėsauga yra nepriklausoma. Visos institucijos veiks pagal įstatymą“, – sakė Gideonas Sa’aras.

    Laivas ir krovinys: ką teigia Ukraina

    Ukrainos pareigūnai tvirtina stebintys Panamos vėliava plaukiojantį laivą „Panormitis“, kuris, jūrų eismo stebėjimo duomenimis, pasiekė vandenis netoli Haifos. Kyjivas perspėja, kad leidimas iškrauti krovinį gali turėti rimtų diplomatinių pasekmių.

    Žurnalistinių tyrimų duomenimis, laive gali būti daugiau kaip 6 200 tonų kviečių ir 19 000 tonų miežių. Skelbiama, kad krovinys galėjo būti suformuotas per perkrovimus iš kitų laivų ir išgabentas per Rusijos Krasnodaro krašte esantį Kaukazo uostą.

    Ukrainos tyrėjai taip pat sieja dalį krovinių su okupuotu Berdjansku Azovo jūros pakrantėje. Tokios schemos, Ukrainos vertinimu, leidžia maskuoti kilmę ir tęsti eksportą, kuris, Kyjivo teigimu, finansuoja Rusijos karą prieš Ukrainą.

    Ankstesnis atvejis Haifoje

    Ši istorija nėra pirmoji. Ukrainos užsienio reikalų ministerija anksčiau viešai skelbė įspėjusi Izraelio institucijas dėl laivo „Abinsk“ krovinio, kurį Kyjivas laikė galimai pavogtais ukrainietiškais kviečiais iš laikinai okupuotų teritorijų.

    Ukrainos pusė tuomet pabrėžė importo operacijų su tokia produkcija nepriimtinumą, tačiau, anot ministerijos, krovinys vis tiek buvo iškrautas Haifoje balandžio 12–14 dienomis. Izraelio žiniasklaidoje pasirodė tyrimų, kad per metus į šalį galėjo patekti ne viena panašios kilmės siunta.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai

    Ukraina yra viena svarbiausių grūdų eksportuotojų Europoje, o žemės ūkio produkcija išlieka reikšmingu ekonomikos pajamų šaltiniu. Dėl Rusijos plataus masto invazijos logistika ir eksporto maršrutai tapo itin jautrūs, o okupuotų teritorijų produkcijos „įteisinimas“ tarptautinėje rinkoje Kyjivui yra strateginė problema.

    Ukrainos pareigūnai ne kartą teigė, kad nuo 2022 metų iš okupuotų teritorijų galėjo būti pagrobti milijonai tonų grūdų. Kyjivas siekia, kad trečiosios šalys, uostai ir importuotojai taikytų griežtesnį kilmės patikrinimą ir reaguotų į įspėjimus, kai kyla įtarimų dėl krovinių.

    Diplomatinis ginčas dėl Haifos uosto vyksta platesniame, atsargių Ukrainos ir Izraelio santykių kontekste. Izraelis iki šiol vengė tiesioginės karinės paramos Ukrainai, bandydamas išlaikyti pusiausvyrą regione, tačiau pastaruoju metu abi pusės viešai signalizuoja norą stiprinti ryšius, ypač kalbant apie grėsmes, susijusias su Iranu.