Per Ukrainos dronų ataką Maskvos pakraštyje esančioje Kapotnios teritorijoje užfiksuotas sprogimas naftos perdirbimo gamykloje, o vaizdo įrašai greitai išplito socialiniuose tinkluose. Naujai pasirodžiusi medžiaga leidžia įtarti, kad vieną iš talpyklų galėjo kliudyti ne dronas, o pačios Rusijos oro gynybos ugnis.
Įrašuose matyti, kaip po smūgio vienos talpyklos dangtis pakyla į viršų ir nuskrieja dešimtis metrų. Analitikai, remdamiesi raketos skrydžio trajektorija ir sprogimo pobūdžiu, kelia versiją, kad incidentą galėjo sukelti Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema, tarp minimų variantų – „Pancyr“.
Atakos naktį Maskvos oro gynybos veiksmus lydėjo chaosas ir fragmentiški sprendimai. Vietos įrašuose taip pat matyti kariai su nešiojamaisiais priešlėktuviniais kompleksais, bandantys apšaudyti danguje skrendančius taikinius miesto aplinkoje, šalia judančių automobilių.
Kapotnios naftos perdirbimo gamykla laikoma viena didžiausių Rusijoje: viešai skelbiama, kad jos pajėgumai siekia apie 17 milijonų tonų per metus. Tokie objektai svarbūs ne tik civilinei rinkai, bet ir logistikai, todėl smūgiai energetikos infrastruktūrai pastaraisiais mėnesiais tapo viena ryškiausių karo tendencijų.
Pastaruoju metu dronų atakos vis dažniau nukreipiamos į naftos perdirbimo ir degalų saugojimo grandis, nes net laikini sutrikimai gali paveikti tiekimo grandines, kainodarą ir rezervų paskirstymą. Dėl šios priežasties Rusija stiprina oro gynybą aplink strategiškai svarbius objektus, tačiau praktika rodo, kad tankioje miesto aplinkoje klaidų rizika išlieka didelė.
Maskva po atakos viešai kartojo grasinimus atsakomaisiais smūgiais Ukrainai. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žurnalistams Maskvoje teigė, kad Vladimiras Putinas esą pasiryžęs tęsti masines atakas.
„Vladimiras Putinas yra pasiryžęs vykdyti tolesnes plataus masto atakas“, – sakė Sergejus Lavrovas.
Nepriklausomas incidento priežasčių patvirtinimas iš patikimų oficialių šaltinių kol kas ribotas, tačiau viešojoje erdvėje daugėja požymių, kad dalį žalos galėjo lemti netikslus oro gynybos darbas. Tai dar kartą atkreipia dėmesį į problemą, su kuria susiduria abi kariaujančios pusės: masiniai, pigesni dronai priverčia brangias gynybos sistemas veikti ekstremaliomis sąlygomis, kur kiekviena klaida kainuoja labai brangiai.
Leave a Reply