CP v2

Tag: UNESCO

  • Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringos savivaldybė paskelbė kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektų konkursą, kviesdama kūrėjus, bendruomenes ir organizacijas teikti idėjas, kurios paveldo vertybes paverstų šiandien patiriama kasdienybe. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik saugoti paveldą, bet ir padėti jį pažinti per patirtį, edukaciją bei bendruomeniškas iniciatyvas.

    Kuršių nerija yra UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis, kurio išskirtinumą formavo jūros, vėjo ir žmogaus sąveika. Ši vietovė vertinama ne vien kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip ilgametės žmonių prisitaikymo istorijos pavyzdys, atsispindintis architektūroje, tradicijose ir vietos gyvenimo būde.

    Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, vietos tapatybę kuriančios vertybės išlieka gyvos tik tada, kai jas įmanoma išgyventi ir suprasti. „Paveldas turi būti ne tik saugomas, bet ir išgyvenamas. Todėl kviečiame tuos, kurie turi idėjų, kaip jį atverti žmonėms per patirtį, pažinimą ir bendruomeniškumą, teikti paraiškas ir prisidėti, kad paveldas būtų gyva šiandienos gyvenimo dalis“, – sakė Darius Jasaitis.

    2026 metų konkurso prioritetai

    Neringos savivaldybės sprendimu, 2026 metais išskirtos dvi prioritetinės kryptys, kurioms konkurse bus skiriamas didžiausias dėmesys. Pirmoji kryptis apima tradicinės žvejybos paveldo aktualizavimą, antroji – jūrinio inžinerinio paveldo, ypač švyturių, pažinimą ir aktualizavimą.

    Tokie prioritetai siejami su Kuršių nerijos tapatybe: žvejyba istoriškai buvo vienas svarbiausių vietos pragyvenimo šaltinių, o švyturiai ir kiti navigacijai svarbūs objektai atspindi pajūrio regiono ryšį su jūra, laivyba ir saugia navigacija. Savivaldybė tikisi projektų, kurie šias temas pateiktų šiuolaikiškai ir įtrauktų tiek vietos gyventojus, tiek atvykstančius lankytojus.

    Finansavimas ir vertinimas

    Savivaldybė informuoja, kad projektams gali skirti iki 80 proc. reikalingo finansavimo, o likusi dalis turės būti padengiama vykdytojų ar partnerių lėšomis. Tai reiškia, kad pareiškėjai turės numatyti aiškų prisidėjimą arba užsitikrinti partnerystes, kurios leistų projektą įgyvendinti pilna apimtimi.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į paveldo aktualizavimo kokybę, dermę su UNESCO saugomos vietovės vertybėmis, projekto pasiekiamumą Lietuvoje ir užsienyje, ryšį su bendruomenėmis bei diaspora. Paraiškas gali teikti fiziniai asmenys ir Lietuvoje registruotos organizacijos.

    Terminai ir pateikimas

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 30 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Savivaldybė ragina neatidėti pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis asmuo savivaldybėje, tačiau viešame tekste kontaktiniai duomenys neskelbiami.

    Konkurso kontekste savivaldybė akcentuoja, kad paveldo aktualizavimas vis dažniau siejamas su šiuolaikinėmis priemonėmis, įtraukiančiais pasakojimais ir patirtinėmis veiklomis. Tokie projektai gali padėti išlaikyti Kuršių nerijos išskirtinumą ne kaip statišką ekspoziciją, o kaip gyvą vietos kultūros ir istorijos tąsą.

  • Sintra pradedantiesiems: kaip išvengti eilių, permokėjimo ir nuovargio populiariausioje išvykoje iš Lisabonos

    Sintra – vienas dažniausių pasirinkimų vienos dienos išvykai iš Lisabonos: traukiniu pasiekiama greitai, o įspūdingų rūmų ir parkų koncentracija čia reta net Portugalijos mastu. Miestas ir jo kultūrinis kraštovaizdis įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl piko metu lankytojų srautai gali būti didesni, nei tikitės planuodami ramų pasivaikščiojimą.

    Pirma klaida, kurią daro daug keliautojų, – į Sintrą vykstama vėlai ir savaitgalį, kai atvyksta organizuotos grupės. Jei norite mažiau eilių prie populiariausių objektų ir daugiau šansų rasti vietą pietums, verta išvykti anksti ryte ir, jei įmanoma, rinktis darbo dieną.

    Kas svarbiausia pirmą kartą?

    Sintra nėra vienas kompaktiškas senamiestis, kurį galima perbėgti per valandą: didžioji dalis žymiausių vietų išsidėsčiusios kalvose, o kompleksai turi dideles teritorijas. Dėl to bandymas per vieną dieną pamatyti viską dažnai baigiasi nuovargiu ir skubėjimu, o įspūdžiai susimaišo.

    Praktinis sprendimas pirmai kelionei – pasirinkti vieną objektą, jei Sintrai skiriate pusdienį, arba du, jei planuojate visą dieną. Tuomet lieka laiko ne tik rūmams ar piliai, bet ir ramesniam pasivaikščiojimui istoriniame centre bei pertraukai kavinėje, o ne vien transportui ir eilėms.

    Laikas, atstumai ir kalvos

    Net jei žemėlapyje atstumai atrodo nedideli, realybėje juos pailgina reljefas: laipiojimas į kalnus ir vaikščiojimas po parkus greitai atima jėgas. Įvertinkite, kad vienam didesniam objektui su apėjimu ir sustojimais nuotraukoms gali prireikti kelių valandų.

    Pavyzdžiui, Maurų pilis – viena įspūdingiausių vietų vaizdams į Sintrą ir apylinkes, tačiau kelias link jos dažnai reiškia nemažai ėjimo per žalią parką ir įkalnes. Tokiai išvykai verta numatyti apie tris valandas, ypač jei norite neskubėdami apeiti sienas ir apžvalgos taškus.

    Biudžetas ir transportas: kur dažniausiai permokama

    Sintra nėra pigi dienos išvyka, jei planuojate aplankyti kelis mokamus objektus. Įėjimo bilietai į pagrindines lankytinas vietas gali sudaryti didelę sumą, todėl prieš perkant verta apsispręsti, kas jums tikrai svarbiausia, o ką paliksite kitam kartui.

    Dažnai keliautojai permoka ir už judėjimą tarp objektų, nes painioja turistinius maršrutus su įprastu viešuoju transportu. Turistiniai autobusai, siūlantys „įlipk ir išlipk“ principą, gali kainuoti kelis kartus brangiau už reguliarius miesto autobusus, nors atstumai tarp pagrindinių taškų nėra dideli.

    Taip pat atsargiai vertinkite kombinuotus bilietus, žadančius patogumą ar nuolaidą. Jie gali būti naudingi, jei tiksliai atitinka jūsų maršrutą, tačiau neretai galutinė kaina beveik nesiskiria nuo atskirai perkamų bilietų, o papildomos paslaugos, tokios kaip audiogidas, ne visiems reikalingos.

    Atvykus į Sintrą, ypač prie stoties, gali pasitaikyti aktyviai siūlomų ekskursijų ir „ypatingų“ paketų. Kad išvengtumėte impulsyvių sprendimų, susiplanuokite dieną iš anksto: nusistatykite prioritetus, pasitikrinkite oficialias kainas ir įsivertinkite, kiek realiai spėsite be skubėjimo.

    Jei norite praplėsti maršrutą, Sintrą galima derinti su Cabo da Roca ar Cascais, tačiau toks planas labiau tinka tiems, kurie įpratę tiksliai skaičiuoti laiką. Pirmai kelionei dažniausiai geriausiai pasiteisina paprastesnis scenarijus: viena ar dvi vietos Sintrai, o likusią dalį paliekant kitam apsilankymui.

  • Nauji UNESCO geoparkai Europoje: nuo Nisyro ugnikalnio iki Airijos fiordo, kuriuos verta aplankyti

    Nauji UNESCO geoparkai Europoje: nuo Nisyro ugnikalnio iki Airijos fiordo, kuriuos verta aplankyti

    UNESCO plečia Pasaulinių geoparkų tinklą ir kasmet į jį įtraukia teritorijas, kuriose geologinis paveldas saugomas kartu kuriant tvarų turizmą ir švietimą. 2026 metais paskelbus 12 naujų UNESCO pasaulinių geoparkų, dalis jų atsidūrė Europoje, todėl keliautojams atsirado dar daugiau kryptų, kur gamtos istoriją galima pamatyti gyvai.

    UNESCO pasaulinių geoparkų idėja nėra vien gražių vaizdų ženklinimas žemėlapyje. Šis statusas reiškia, kad vietovė turi tarptautinės reikšmės geologines vertybes, o jų apsauga siejama su vietos bendruomenių įtrauktimi, mokslu, edukacija ir atsakingu lankymu.

    „Kiekvienas uolienų sluoksnis, kiekvienas kanjonas ir kiekviena fosilija pasakoja istoriją, kuri priklauso visai žmonijai“, – sakė UNESCO generalinis direktorius Khaledas El-Enany.

    Nauji geoparkai Europoje

    Prancūzijoje UNESCO statusą gavo Terres d’Hérault geoparkas Oksitanijos regione, pavadintas pagal per teritoriją tekančią Herault upę. Čia sutelpa labai skirtingi geologiniai objektai, o kraštovaizdis formavosi veikiamas erozijos, tektoninių procesų ir ilgalaikių nuogulų kaitos.

    Viena ryškiausių vietų yra Salagou ežeras, kurio apylinkėse matomos raudonos uolienos, siejamos su itin senais geologiniais laikotarpiais. Šiame geoparke taip pat minima Navacelles cirko slėnio struktūra, susiformavusi dėl Vis upės darbo, ir Coumiac marmuro karjeras.

    Graikijoje į tinklą įtrauktas Nisyro geoparkas Dodekaneso salyne, siejamas su vienu jauniausių ir aktyviausių šalies vulkaninių kompleksų. Salą išskiria gerai išlikusi kaldera ir keli vulkaninės kilmės dariniai, leidžiantys suprasti, kaip formuojasi salų reljefas Egėjo jūros regione.

    Nisyro geologija persipina su kultūra: gyvenvietėse minimi vulkaninio akmens statiniai, o vulkaninės kilmės dirvožemis siejamas su endeminėmis ir retesnėmis augalų rūšimis. Tokiose vietose geoparko statusas dažnai skatina ne tik saugą, bet ir aiškesnį lankytojų srautų valdymą bei pažintinių maršrutų plėtrą.

    Airijoje UNESCO pasauliniu geoparku paskelbtas Joyce Country and Western Lakes geoparkas, apimantis pietvakarių Mayo ir vakarų Galway teritorijas. Šis regionas pristatomas kaip vieta, kur kraštovaizdis liudija labai senus kalnodaros procesus, o šiandien matomas reljefas papildomai „užaštrintas“ ledynmečių formuotos topografijos.

    Lankytojams čia aktualūs karstiniai miškai ir šaltinių sistemos, ledyninės įdubos ir slėniai, o viena dažniausiai minimų krypčių yra Killary Harbour, laikomas vieninteliu Airijos fiordu. Greta gamtos pažinimo regione išskiriamas ir kultūrinis kontekstas, įskaitant airių kalbos tradicijas Gaeltacht teritorijose.

    Portugalijoje UNESCO pasauliniu geoparku pripažintas Algarvensis geoparkas, siūlantis kitokį Algarvės regiono veidą nei įprasta pajūrio atostogų kryptis. Geologiniai objektai čia siejami ir su istoriniais įvykiais, pavyzdžiui, 1755 metų Lisabonos žemės drebėjimu, po kurio kai kuriose vietose fiksuojami cunamio palikti nuosėdų pėdsakai.

    Geoparke taip pat akcentuojama Loulė druskų kasykla, pristatoma kaip giliausias Portugalijoje lankytojams atvertas taškas, ir Evaristo paplūdimys, siejamas su fosilijomis iš mioceno epochos. Toks geoparko turinys dažnai pasitelkiamas siekiant paskirstyti turistų srautus nuo populiariausių paplūdimių į mažiau lankomas vidaus vietoves.

    Ką reiškia UNESCO geoparko statusas keliautojams?

    Keliautojams UNESCO geoparkai paprastai reiškia aiškiau sužymėtus pažintinius maršrutus, interpretacinius centrus, vietos gidų programas ir daugiau informacijos apie tai, ką iš tiesų matote. Praktikoje tai gali būti geologinių takų sistema, edukacinės stotelės ar audiogidai, padedantys „perskaityti“ kraštovaizdį.

    Kartu geoparkų plėtra atspindi platesnę tendenciją Europoje: kelionės vis dažniau planuojamos ne tik pagal miestus ar kurortus, bet ir pagal patirtis gamtoje, tvarumą bei vietos bendruomenėms palankų turizmą. UNESCO ženklas čia tampa ne vien prestižu, bet ir orientyru, kur ieškoti kryptingai prižiūrimų, mokslu grįstų ir lankytojams suprantamai pristatomų teritorijų.

  • Dua Lipa vestuvių planai Palerme kelia susidomėjimą: viešbučiai, skoniai ir UNESCO paveldas

    Dua Lipa vestuvių planai Palerme kelia susidomėjimą: viešbučiai, skoniai ir UNESCO paveldas

    Palermas – naujas žvaigždžių vestuvių taškas?

    Italija jau seniai laikoma viena patraukliausių vietų vestuvėms, ypač kai kalba pasisuka apie garsenybių ceremonijas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio krypsta į Sicilijos sostinę Palermą, kuri iki šiol tarptautiniame žvaigždžių maršrute buvo mažiau matoma nei Amalfio pakrantė ar Komo ežeras.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad britų atlikėja Dua Lipa su partneriu Callumu Turneriu svarsto kelių dienų vestuvių šventę Palerme. Jei planai pasitvirtintų, miestas galėtų sulaukti dar didesnio keliautojų srauto, ypač ieškančių prabangos, autentiškos virtuvės ir istorinių vietų viename.

    Istoriniai viešbučiai, tinkantys šventei

    Viena dažniausiai minima vietų – „Villa Igiea“, Art Nouveau stiliaus viešbutis virš Viduržemio jūros, garsėjantis istorine atmosfera ir prabanga. Jis siejamas su vadinamąja Belle Époque epocha, o tokie objektai keliautojams tampa ne tik nakvynės vieta, bet ir patirties dalimi.

    Palermo viešbučių žemėlapyje išsiskiria ir „Grand Hotel et des Palmes“, XIX amžiaus aristokratiškos dvasios pastatas, vėliau pritaikytas viešbučiui. Mieste yra ir kitų Art Nouveau perliukų, pavyzdžiui, „Grand Hotel Wagner“, kurio interjeruose akcentuojamas marmuras, vitražai ir klasikinė prabanga.

    Virtuvė, kuri pasakoja Sicilijos istoriją

    Palermo gastronomija dažnai apibūdinama kaip skirtingų civilizacijų pėdsakų mišinys, nes Sicilija per amžius patyrė įvairių valdžių įtaką. Dėl to vietos virtuvė išsiskiria ryškiais skoniais, prieskoniais ir patiekalais, kurie keliautojams tampa greitu būdu „prisijaukinti“ miestą.

    Viena populiariausių gatvės maisto ikonų – arancina, keptas ryžių užkandis su įdaru, kurio forma Palerme dažniausiai apvali. Ieškant autentiškų patirčių, keliautojai dažnai užsuka į miesto turgus, kur galima paragauti ir tradicinių, ne visiems įprastų sumuštinių ar vietinių užkandžių.

    Saldumynų mėgėjams Palermas siejamas su cannolo – trapios tešlos vamzdeliais, užpildytais saldžiu rikotos kremu ir dažnai papuoštais pistacijomis ar cukruotais vaisiais. Mieste minimos ir istorinės kepyklos, įsikūrusios šalia religinių kompleksų, kur tradicijos perduodamos dešimtmečiais.

    UNESCO architektūra ir vakarai operoje

    Palermas keliautojus vilioja ne vien prabanga ar virtuve, bet ir architektūros sluoksniais, kuriuose susilieja arabų, normanų ir vėlesnių laikotarpių įtakos. Miesto arabų normanų paveldo objektai įtraukti į UNESCO sąrašą, o tai dar labiau stiprina Palerme kaip kultūrinės kelionės krypties įvaizdį.

    Tarp ryškiausių vietų minimi Palermo katedros kompleksas ir Normandų rūmai su Palatino koplyčia, garsėjančia mozaikomis. Senamiestyje keliautojai dažnai praeina pro Quattro Canti, o ieškantiems vakarinės romantikos rekomenduojamas Teatro Massimo, didžiausias operos teatras Italijoje, vertinamas dėl akustikos ir repertuaro.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad garsenybių pasirenkamos kryptys dažnai tampa papildomu postūmiu miestų žinomumui, tačiau Palermas turi savarankišką trauką ir be žvaigždžių istorijų. Prabangūs viešbučiai, stipri gatvės maisto kultūra ir UNESCO vertės architektūra čia susijungia į maršrutą, kurį lengva pritaikyti ir savaitgalio kelionei, ir ilgesnėms atostogoms.

  • Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno ryškų virsmą: miestas investavo į gatves, viešąsias erdves, švietimą ir kultūros infrastruktūrą, o pokyčius vis dažniau mini ir kauniečiai, ir atvykstantys svečiai. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas buvo ne kosmetinis atnaujinimas, o patogesnis kasdienis judėjimas, daugiau paslaugų ir aiški miesto kryptis.

    Pokyčių foną sustiprino ir tarptautinis pripažinimas: 2023 metais Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildomu įsipareigojimu saugoti bendrą miesto audinį, o ne pavienius pastatus.

    Miesto jungtys ir upių pakrantės

    Didelė dalis investicijų pastaraisiais metais nukreipta į susisiekimą: rekonstruotos pagrindinės gatvės, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai, planuojamos naujos jungtys per upes ir magistralinius ruožus. Miesto vadovai pabrėžia, kad prioritetas teikiamas sprendimams, kuriuose telpa skirtingos eismo rūšys, o ne vien automobiliai.

    Lygiagrečiai siekiama grąžinti miestą prie vandens: Nemuno ir Neries pakrantės vertinamos kaip didelis neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti traukos vieta poilsiui, smulkiajam verslui ir renginiams. Urbanistų požiūriu tai atitinka pastarųjų metų Europos miestų tendenciją atsigręžti į pakrantes ir kurti gyvą viešąją infrastruktūrą.

    Konversijos ir nauji objektai

    Vienas ryškiausių Kauno pokyčių bruožų yra senų pramoninių teritorijų konversija, ypač kairiajame Nemuno krante. Tokiose teritorijose planuojami mišrūs kvartalai, kur vienoje vietoje dera būstas, biurai, paslaugos ir žaliosios zonos, taip mažinant poreikį kasdien važiuoti per visą miestą.

    Šalia konversijų vystomi ir nauji kultūros bei laisvalaikio objektai, kurie, savivaldybės vertinimu, turi papildyti miesto pasiūlą ne tik vietiniams, bet ir turizmui. Tokie projektai paprastai vertinami ir kaip ekonomikos katalizatorius, nes didina srautą į miesto centrą, ilgina svečių buvimo laiką ir skatina paslaugų sektorių.

    Švietimas, kultūra ir miesto tapatybė

    Kaunas pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė švietimo infrastruktūrai: renovuotos ugdymo įstaigos, investuota į aplinką ir ugdymo sąlygas. Miestas taip pat vystė papildomo ugdymo iniciatyvas, kurios orientuotos į gabių vaikų programas ir scenos menų ugdymą, taip plečiant mokinių galimybes už klasės ribų.

    Kultūros srityje Kaunas stiprino renginių ekosistemą ir viešųjų erdvių gyvybingumą, o miesto modernizmo paveldas tapo atpažįstamu identiteto ženklu. UNESCO statusas šį identitetą įtvirtino tarptautiniame kontekste ir kartu paskatino dar atidesnį balansą tarp naujų statybų ir paveldo apsaugos.

    „Kaunas sparčiai keičiasi, ir tai mato ne tik kauniečiai, bet ir į jį atvykstantys užsieniečiai“, – sakė Mantas Kalnietis.

    „UNESCO statusas saugo ne vieną ar kelis pastatus, bet bendrą miesto vaizdą: gatves, kvartalus, žaliąsias erdves“, – teigė Visvaldas Matijošaitis.

    Šiandien Kauno pokyčiai vis dažniau vertinami ne kaip pavieniai projektai, o kaip kryptingas modelis: infrastruktūros atnaujinimas derinamas su paveldo tvarkyba, konversijomis ir kultūros pasiūlos plėtra. Būtent nuoseklumas ir aiškiai komunikuojami prioritetai yra tai, kas miestą daro patrauklų ne tik gyventi, bet ir investuoti.

  • Tarptautinė šokio diena balandžio 29 dieną: kodėl ji minima ir kuo šiemet gyvena Kauno rajonas

    Balandžio 29 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė šokio diena. Ji siejama su prancūzų choreografo Jean-Georges Noverre gimimo diena, o pati iniciatyva pasauliniu mastu įtvirtinta siekiant priminti šokio reikšmę kultūrai ir visuomenei.

    Tarptautinę šokio dieną globoja Tarptautinis teatro institutas, veikiantis prie UNESCO, o kasmet ši proga minima renginiais, pasirodymais ir edukacijomis. Šokio bendruomenė šią datą naudoja ir kaip kvietimą plačiajai visuomenei atrasti skirtingas šokio formas nuo klasikinio baleto iki šiuolaikinio šokio ar gatvės stilių.

    Kauno rajone šiemet taip pat vyksta įvairūs renginiai, skirti šokio dvasiai puoselėti ir bendruomenėms suburti. Tokios iniciatyvos dažnai apima atvirus pasirodymus, vietos kolektyvų pasidalijimą savo kūryba ir veiklas, kurios įtraukia ne tik profesionalus, bet ir pradedančiuosius.

    Šokis vis dažniau vertinamas ne vien kaip scena, bet ir kaip bendruomeniškumo bei emocinės gerovės stiprinimo priemonė. Pastaraisiais metais populiarėja atviros treniruotės viešose erdvėse, judesio užsiėmimai įvairaus amžiaus žmonėms ir projektai, jungiami su sveikatingumu.

    Ši diena primena, kad judesys gali tapti universalia kalba, padedančia išreikšti tai, kam kartais pritrūksta žodžių. Renginiai ir iniciatyvos Kauno rajone tampa proga ne tik pasveikinti šokio bendruomenę, bet ir paskatinti gyventojus patiems įsitraukti.

  • Tauragė Tarptautinę džiazo dieną mini gyvai: „All Reeds Duo“ žada netikėtų improvizacijų

    Tauragė Tarptautinę džiazo dieną mini gyvai: „All Reeds Duo“ žada netikėtų improvizacijų

    Balandžio 30 dieną Tauragės kultūros rūmų fojė vyks Tarptautinei džiazo dienai skirtas koncertas: čia pasirodys „All Reeds Duo“. Duetą sudaro saksofonininkas Vytautas Labutis ir akordeonistas Andrius Balachovičius.

    Tarptautinę džiazo dieną UNESCO inicijavo 2011 metais, siekdama pabrėžti džiazą kaip kultūrų dialogo, kūrybinės laisvės ir bendruomeniškumo kalbą. Daugelyje šalių ši data minima koncertais, edukacijomis ir improvizacijos vakarais, o Tauragė prie šios tradicijos jungiasi gyvo pasirodymo formatu.

    „All Reeds Duo“ publikai pristatys autorinę programą ir originalias aranžuotes, kuriose džiazo improvizacija susilieja su šiuolaikinio akordeono spalvomis. Organizatoriai pabrėžia, kad tai koncertas, kuriame svarbi ne tik partitūra, bet ir čia pat gimstantys muzikiniai sprendimai.

    Duetas susibūrė 2018 metais ir per šį laiką koncertavo festivaliuose bei įvairiose koncertinėse erdvėse Lietuvoje. Jų pasirodymuose derinamas subtilus tembrų dialogas ir skirtingų džiazo krypčių įtaka, todėl kiekvienas koncertas gali skambėti vis kitaip.

    Koncertą lydės fotografų klubo „Fotojūra“ paroda „Džiazas: kai vaizdas ima groti“, kurioje užfiksuotos Tauragės džiazo festivalio akimirkos. Vizualinė dalis pratęs improvizacijos idėją, kai nuotaika kuriama ne vien garsu, bet ir kadru.

    Renginio metu taip pat numatyta galimybė įsigyti dueto vinilo plokštelę „Reeds“ ir gauti atlikėjų autografus. Koncerto pradžia – 18.00 valandą, įėjimas nemokamas.

  • Moravijos Venecija Čekijoje: ką pamatyti Telče, UNESCO senamiestyje tarp tvenkinių ir rūmų

    Moravijos Venecija Čekijoje: ką pamatyti Telče, UNESCO senamiestyje tarp tvenkinių ir rūmų

    Telčas – nedidelis Pietų Moravijos miestas Čekijoje, dažnai vadinamas Moravijos Venecija dėl vandens telkinių, supančių istorinį centrą. Miestas susiformavo prie prekybos kelių, jungusių Čekijos žemes, Moraviją ir Austriją, o rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1315 metų.

    Viduramžiais Telčas gavo teisę rengti metinius turgus, o tai paskatino spartesnę plėtrą ir amatų augimą regione. Miesto istorijoje ryškus ir 1437 metų epizodas, kai čia buvo susitikę popiežiaus pasiuntinys bei Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis.

    UNESCO senamiestis ir aikštė

    Telčo senamiestis nuo 1992 metais yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagrindinė miesto puošmena – ilga renesansinė turgaus aikštė su spalvingais fasadais, kurių dekorui būdinga sgraffito technika.

    Aikštę supa istoriniai miestiečių namai ir arkados, o visumą papildo fontanai bei barokinė maro kolona. Būtent čia geriausiai matyti, kaip Telčas XVI amžiuje įgavo itališko renesanso bruožų, siejamų su į miestą kviestais meistrais.

    Pilis, bažnyčios ir miesto panorama

    Vienas svarbiausių objektų – Telčo pilis, kurios ištakos siekia XIV amžių, o vėliau ji buvo perstatyta renesanso stiliumi. Lankytojus traukia reprezentacinės menės, istoriniai interjerai ir kolekcijos, leidžiančios pajusti, kaip gyveno to meto didikai.

    Netoli pilies verta užsukti į Šventosios Dvasios bažnyčią, išsiskiriančią bokštu, laikomu vienu seniausių miesto statinių. Taip pat dėmesio verta Šv. Jokūbo Vyresniojo bažnyčia ir jėzuitų pėdsakai, susiję su kontrreformacijos laikotarpiu.

    Tvenkiniai, vartai ir filmų lokacijos

    Telčo istorinis centras išsiskiria tuo, kad jį vizualiai įrėmina tvenkiniai ir buvę miesto vartai, todėl pasivaikščiojimai pakrantėmis tampa neatsiejama apsilankymo dalimi. Vandens telkiniai šimtmečiais veikė ir kaip gynybinė, ir kaip ūkinė infrastruktūra, padėjusi formuoti miesto veidą.

    Miestas ne kartą tapo filmų kūrėjų pasirinkimu: čia buvo filmuojami keli skirtingų dešimtmečių kino projektai, išnaudojant autentišką aikštės ir pilies aplinką. Dėl kompaktiško centro Telčas patogus ir trumpai vienos dienos išvykai, ir lėtesniam savaitgalio maršrutui.