CP v2

Tag: UOKiK

  • PGE Dystrybucja po UOKiK baudų: tikrina, kaip kainų kartelio byla pakeis sutartis su rangovais

    PGE grupės valdoma PGE Dystrybucja pranešė inicijuojanti teisinę analizę, kaip Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK sprendimas gali paveikti jau pasirašytas sutartis ir vykdomus pirkimus. Bendrovė teigia, kad įvertinusi situaciją nuspręs, kokių veiksmų imtis.

    UOKiK vadovas skyrė sankcijas įmonėms, dalyvavusioms PGE Dystrybucja konkursuose ir, tarnybos vertinimu, neteisėtai derinusioms siūlomas paslaugų kainas. Sprendime nurodoma, kad susitarimai galėjo paveikti 11 konkursų baigtį.

    Kas nustatyta kartelio byloje

    UOKiK teigimu, dalis rangovų, pretendavusių į darbus elektros tinklų infrastruktūroje, derino pasiūlymų sąlygas ir elgesį konkursuose. Formali atranka turėjo vykti per elektroninį aukcioną, tačiau, pasak tarnybos, laimėtojas esą būdavo numatomas iš anksto.

    Byloje minimi pirkimai apėmė tinklo elementų statybą ar rekonstrukciją, įskaitant vidutinės įtampos infrastruktūros darbus ir nuotoliniu būdu valdomų tinklo įrenginių projektus. Tokie projektai paprastai yra jautrūs kainai, nes darbų apimtys didelės, o užsakovui svarbu užtikrinti tiekimo patikimumą ir terminus.

    Bendra paskirtų baudų suma siekia apie 3 150 000 eurų. Tarnyba pabrėžė, kad sprendimas dar nėra galutinis, o nubaustos bendrovės turi teisę jį apskųsti teismui.

    PGE planuojami veiksmai

    PGE grupė nurodė, kad UOKiK sprendimas susijęs su 2017 metais vykdytais pirkimais. Pasak bendrovės, šiuo metu svarbiausia įvertinti galimą poveikį tiek anksčiau sudarytoms sutartims, tiek dabar vykdomoms pirkimų procedūroms.

    „PGE Dystrybucja atliks teisinę analizę, kaip UOKiK sprendimas veikia sudarytas sutartis ir vykdomus pirkimus, o pagal išvadas bus priimti atitinkami sprendimai“, – teigė PGE grupė.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad pirkimai, jos teigimu, vykdomi laikantis skaidrumo ir konkurencijos principų. PGE pabrėžė, kad rangovai privalo teikti savarankiškai parengtus pasiūlymus, o galimus pažeidimus tiria tam įgaliotos institucijos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Viešųjų ir didelių įmonių pirkimų karteliai paprastai laikomi vienu žalingiausių konkurencijos pažeidimų, nes gali dirbtinai kelti kainas ir riboti realią konkurenciją. Elektros tinklų projektų atveju tai ypač aktualu dėl ilgalaikių investicijų ir nuolatinio poreikio modernizuoti infrastruktūrą.

    Teisinė analizė, kurią skelbia atliekanti PGE Dystrybucja, paprastai apima rizikos vertinimą dėl sutarčių vykdymo, galimų pretenzijų, tiekėjų patikimumo kriterijų ir pirkimų procedūrų korekcijų. Galutiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, ar teismas paliks galioti konkurencijos institucijos išvadas.

  • Lenkijos UOKiK skyrė „Neuca“ milžinišką baudą: akcijos smunka, bendrovė ruošia skundą teismui

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė skyrusi didelę baudą vaistų platinimo rinkoje veikiančiai grupei „Neuca“. Po žinios Varšuvos biržoje bendrovės akcijos trumpam smuko apie 15 proc.

    UOKiK sprendimas susijęs su įtarimais, kad didžiausios farmacijos didmeninės įmonės ilgą laiką keitėsi jautria komercine informacija. Pasak tarnybos, tokia praktika galėjo riboti tarpusavio konkurenciją ir padėti išvengti kainų karo.

    Kas nustatyta tyrime?

    Reguliuotojas teigia, kad rinkos lyderiai keitėsi duomenimis apie vaistų kainas, pardavimų apimtis ir prekybos sąlygas vaistinėms. Tokia informacija, anot UOKiK, galėjo daryti tiesioginę įtaką pasiūlymams rinkoje ir mažinti realią konkurenciją.

    Sprendime akcentuojama, kad didieji platintojai turi reikšmingą svorį: kelių didžiausių grupių bendra dalis Lenkijos vaistų didmeninės prekybos rinkoje 2015–2022 metais viršijo 70 proc. Tokiose rinkose net ir netiesioginis koordinavimas gali stipriai paveikti kainodarą ir vaistinių derybines galias.

    UOKiK taip pat nurodė, kad dalis informacijos įmonėms tapdavo prieinama per įvairias bendradarbiavimo priemones, susijusias su nuolaidomis, mokymais ar rinkodaros parama. Tarnybos vertinimu, tai suteikė papildomų duomenų apie vaistinių pirkimo įpročius ir užsakymų struktūrą.

    Kokia bauda skirta „Neuca“?

    Bendrai kelioms įmonėms skirta bauda, pasak UOKiK, siekia apie 207 000 000 eurų. Iš jų „Neuca“ kartu su dukterine įmone „Świat Zdrowia“ tenkanti dalis sudaro apie 114 000 000 eurų.

    Sprendimas nėra galutinis: įmonės turi teisę jį skųsti teismui. „Neuca“ jau pranešė, kad su išvadomis nesutinka ir ketina pasinaudoti apskundimo procedūra.

    „Neuca nesutinka su UOKiK sprendime pateiktais vertinimais ir pasinaudos teise apskųsti sprendimą Konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismui“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Rinkos reakcija buvo momentinė: Varšuvos biržoje „Neuca“ akcijų kaina pirmadienį buvo kritusi maždaug 15 proc., pasiekdama žemiausius lygius nuo 2026 metų kovo ir balandžio sandūros. Vienos akcijos kaina tuo metu siekė apie 147 eurus.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Tokio dydžio baudos konkurencijos bylose paprastai signalizuoja griežtą reguliuotojo liniją ir gali didinti atsargumą visame sektoriuje. Farmacijos didmeninė prekyba yra itin jautri sritis, nes ji veikia vaistų prieinamumą, vaistinių finansinį stabilumą ir galutinę vartotojų kainą.

    Ekspertų praktikoje tokie tyrimai neretai skatina įmones peržiūrėti atitikties programas, vidaus komunikacijos taisykles ir bendradarbiavimo modelius su vaistinėmis bei partneriais. Tolimesnė eiga priklausys nuo teismo sprendimo ir to, ar dalyviai sieks taikos susitarimų ar pasirinks ilgą teisminį ginčą.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.

  • Kas toliau laukia granulių kainų: auga paklausa, o dėl biomasės vyksta vis aštresnė konkurencija

    Medžio granulės šią vasarą išliko brangesnės nei prieš metus, o rinkos dalyviai įspėja, kad spaudimas kainoms gali tęstis ir prasidėjus šildymo sezonui. Pagrindinės priežastys siejamos su išaugusia paklausa, ribotesne biomasės pasiūla ir padidėjusiais gamybos kaštais.

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK anksčiau nurodė, kad kainų kilimą labiausiai paskatino granulių katilų populiarėjimas, kai pasiūla nespėjo prisitaikyti. Institucija taip pat skelbė, kad jos analizėse nenustatyta neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų, todėl dėmesys krypsta į struktūrines rinkos priežastis.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Granulių rinką pastaraisiais metais papildomai išjudino paramos programos, skatinančios keisti šildymo įrenginius į mažiau taršius. Tai didina namų ūkių poreikį granulėms, o pikas dažniausiai pasiekiamas rudenį, kai vartotojai pradeda pildyti atsargas.

    Tuo pat metu gamintojai susiduria su brangstančia žaliava ir energija. Granulių gamyboje ypač svarbūs medienos perdirbimo šalutiniai produktai, tokie kaip pjuvenos ir skiedros, tačiau dėl jų konkuruoja keli sektoriai, todėl kainų jautrumas didėja.

    „Pagrindinis iššūkis yra ne stabilus medienos išgavimas, o efektyvus biomasės išteklių valdymas ir kaskadinis medienos naudojimas“, – teigė Klimato ir aplinkos ministerija.

    Konkurencija dėl biomasės tik aštrėja

    Vyriausybinės institucijos pabrėžia, kad biomasės, ypač medienos kilmės, potencialas yra ribotas, o reikšminga dalis išteklių jau dabar panaudojama. Dėl to susidaro situacija, kai pramonė, energetika, centralizuotas šilumos tiekimas ir namų ūkiai varžosi dėl to paties žaliavų krepšelio.

    Augant konkurencijai, rinkoje labiau juntami trūkumai ir kainų šuoliai, ypač prieš šildymo sezoną. Institucijų vertinimu, problema turi sisteminį pobūdį, nes vidaus pasiūla ne visuomet atitinka realų vartotojų poreikį, o importas ne visada stabilizuoja situaciją.

    „Mūsų analizė rodo, kad kainų augimą lemia sisteminės problemos ir pasiūlos neatitikimas granulių katilų populiarumui; dar ne vėlu imtis veiksmų“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Ar išeitis būtų žemės ūkio biomasė?

    Energetikos institucijos kaip vieną iš kryptžių mini platesnį žemės ūkio kilmės biomasės naudojimą, įskaitant agropeletą. Tokia diversifikacija ilgainiui galėtų sumažinti spaudimą medienos žaliavai ir padėti stabilizuoti tiekimą, tačiau tam reikalingi aiškūs kokybės standartai ir tiekimo grandinės.

    Rinkos atstovai taip pat siūlo vartotojams palankesnes priemones, pavyzdžiui, mokestines lengvatas, tačiau jų poveikis priklausytų nuo to, ar kartu būtų sprendžiami žaliavos trūkumo ir gamybos pajėgumų klausimai. Praktikoje tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainas labiausiai lems paklausos ir žaliavos balansas, o ilgalaikėje perspektyvoje – šilumos sektoriaus transformacija ir alternatyvios energijos plėtra.

  • Pokyčiai „Columbus Energy“: viceprezidentas traukiasi, įmonei – UOKiK tyrimas ir akcijų prekybos sustabdymas

    Lenkijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Columbus Energy“ pranešė, kad valdybos viceprezidentas Dariuszas Kowalczykas-Tomerskis pateikė atsistatydinimą. Jis pareigas paliks 2026 metų rugsėjo 3 dieną.

    Ši žinia pasirodė tuo metu, kai įmonė susiduria su didesniu reguliuotojų dėmesiu. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimi ir vartotojų teisių, ir kapitalo rinkos priežiūros klausimai.

    Vasaros pabaigoje Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK vadovas inicijavo procedūrą prieš „Columbus Energy“. Tarnyba kelia klausimus dėl to, kaip klientams buvo pateikiama informacija apie teisę atsisakyti sutarties dar prieš ją pasirašant.

    UOKiK taip pat nurodė, kad įmonės sutartyse esą ne visada būdavo aiškiai apibrėžtas paslaugos atlikimo terminas. Tokie aspektai rinkoje vertinami jautriai, nes saulės elektrinių ir šilumos siurblių montavimas paprastai apima ilgesnį darbų grafiką ir avansinius mokėjimus.

    Dar vienas svarbus faktas – 2026 metų gegužės 5 dieną Varšuvos vertybinių popierių birža, gavusi Lenkijos finansų priežiūros institucijos KNF prašymą, sustabdė prekybą „Columbus Energy“ akcijomis. KNF aiškino, kad prašymas teiktas dėl laiku nepaskelbtos 2025 metų metinės arba konsoliduotos metinės ataskaitos.

    „Sustabdymo prašymo priežastis buvo metinės arba konsoliduotos metinės 2025 metų ataskaitos nepateikimas per teisės aktuose nustatytą terminą“, – teigė KNF.

    Energetikos rinkoje tokie įvykiai dažnai tampa reputaciniu išbandymu, nes investuotojai ir vartotojai ypač jautriai reaguoja į skaidrumo bei informavimo standartus. Tuo pat metu saulės energetikos ir šilumos siurblių segmentai Lenkijoje išlieka konkurencingi, todėl įmonėms svarbu išlaikyti patikimumą tiek klientų, tiek rinkos priežiūros institucijų akyse.

  • Pelletui gresia deficitas ir kainų šuolis: UOKiK įvardijo priežastis prieš šildymo sezoną

    Pelletui augant paklausai, pasiūla nespėja

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK įvertino smarkiai augančias pelletų kainas ir rinkos signalus dėl galimo trūkumo. Tarnyba nenustatė draudžiamų prekybininkų susitarimų, tačiau išskyrė sisteminę problemą: pasiūla šalyje nebeatitinka realaus paklausos tempo.

    UOKiK vertinimu, augantis pelletinių katilų populiarumas pastaraisiais metais tapo greitesnis nei vietos gamyba. Tai reiškia, kad net ir be piktnaudžiavimo rinkoje kainas gali kelti paprastas disbalansas tarp to, kiek kuro reikia namų ūkiams, ir to, kiek jo pagaminama bei atvežama.

    Kas labiausiai stumia kainas į viršų

    Viena pagrindinių priežasčių – sparčiai didėjantis namų ūkių perėjimas prie pelletinio šildymo, kurį stiprino subsidijos ir programos, skatinančios keisti senus šilumos šaltinius. UOKiK cituojami duomenys rodo, kad 2025 metais apie 77 proc. paraiškų paramai pagal programą „Czyste Powietrze“ buvo susijusios su katilais, kūrenamais pelletais ir mediena.

    Šiuo metu pelletinius įrenginius naudoja apie 450 000 namų ūkių, o vien per laikotarpį nuo 2023 metų jų padaugėjo daugiau kaip 90 000. Tuo pat metu rinkos atstovai pabrėžia, kad gamyba ir žaliavos srautas nespėja paskui tokį augimą.

    „Paklausa iš tiesų išaugo. Tačiau iš anksto nebuvo užtikrinta, ar rinkoje užteks kuro visiems naujiems įrenginiams“, – teigiama Lenkijos anglies pardavėjų prekybos rūmų pozicijoje.

    Žaliava – pjuvenos, kurių gali pritrūkti

    Aukštesnės kokybės, A1 klasės pelletai dažniausiai gaminami iš pjuvenų ir kitų medienos apdirbimo likučių, kurių pagrindinis šaltinis yra lentpjūvės. UOKiK atkreipia dėmesį, kad žaliavos prieinamumą veikia ir medienos rinkos pokyčiai, tarp jų – mažėję medienos pardavimai iš Valstybinių miškų.

    Rizika, kad spaudimas kainoms neslūgs, siejama ir su ateinančiais reguliaciniais pokyčiais. UOKiK vertinime minimas ES Miškų naikinimo prevencijos reglamentas EUDR, kuris etapais įsigalios 2026 metų pabaigoje ir 2027 metų viduryje, o tai, rinkos dalyvių manymu, gali riboti dalies žaliavos pasiūlą ir didinti kaštus.

    Ką siūlo institucijos ir ko tikėtis sezono metu

    UOKiK vadovas Tomasz Chróstny įspėjo, kad su didele tikimybe iššūkiai gali kartotis ir artimiausią šildymo sezoną. Tarnyba išskiria, kad priemonių sušvelninti situaciją turi valstybės administracija, pirmiausia energijos ir aplinkosaugos politiką formuojančios ministerijos.

    Kaip viena krypčių minima galimybė riboti pelletų vartojimą energetikos ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse tam, kad prioritetas būtų suteiktas individualiems vartotojams. Kita kryptis – didinti vietinės žaliavos pasiūlą, nes institucijos, prižiūrinčios Valstybinius miškus, daro įtaką medienos tiekimui, nuo kurio priklauso ir pelletų gamyba.

    „Pelletai turėjo būti viena plačiai skatinamų alternatyvų tradiciniam kietajam kurui. Tačiau jau dabar valstybės institucija kalba apie sisteminį pasiūlos neatitikimą paklausai ir perspėja, kad problema gali sugrįžti artėjant sezonui“, – nurodo sektoriaus atstovai.

    UOKiK analizė akcentuoja, kad šildymo transformacija turi būti planuojama ne vien per dotacijas ir draudimus. Namų ūkių energetinis saugumas, rinkos dalyvių teigimu, reikalauja kelių technologijų ir kuro rūšių derinio, kad vartotojai neliktų priklausomi nuo vieno deficitu galinčio tapti sprendimo.

  • „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos diskontų tinklas „Biedronka“ jau beveik septynerius metus teismuose ginčija Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (UOKiK) sprendimus. Nors bendrovė formaliai apskundžia beveik kiekvieną nutarimą, bendra paskirtų baudų vertė jau priartėjo prie 210 mln. eurų ribos ir dalis sumų valstybės biudžetą pasiekė po galutinių teismų sprendimų.

    UOKiK tyrimai „Biedronką“ valdančiai bendrovei Jeronimo Martins Polska pradėti 2019 metais. Nuo tada sprendimų ir bylų skaičius augo, o dalis naujų procesų vis dar tęsiasi, todėl galutinė finansinė rizika įmonei išlieka neaiški.

    Didžiausia bauda už santykius su tiekėjais

    Reikšmingiausias sprendimas priimtas 2020 metų gruodį, kai UOKiK konstatavo galimą piktnaudžiavimą derybine galia santykiuose su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Pradinė bauda siekė apie 169 mln. eurų, tačiau 2024 metų spalio 17 dieną teismas ją sumažino iki maždaug 118 mln. eurų.

    Teismas, vertindamas UOKiK argumentus, dalį teiginių atmetė, tačiau paliko galioti esminę išvadą dėl pažeidimų dalyje tiekėjų atvejų. 2024 metų gruodžio 24 dieną bendrovė pateikė apeliaciją, todėl galutinis verdiktas dar nėra priimtas.

    Antiinflacinės kampanijos ir kainų skaidrumas

    Antra pagal dydį byla siejama su „Biedronkos“ vadinamąja antiinfliacine kampanija. UOKiK procesą pradėjo 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, o 2023 metų balandžio 13 dieną skyrė apie 38 mln. eurų baudą; pirmos instancijos teismas 2025 metų gruodį skundą atmetė, o 2026 metų vasarį pateikta apeliacija reiškia, kad galutinis sprendimas tikėtinas ne anksčiau nei kitais metais.

    Pastaraisiais metais UOKiK didelį dėmesį skiria vartotojams pateikiamai kainų informacijai, ypač akcijų ir nuolaidų komunikavimui. Ši kryptis siejasi ir su Europos Sąjungoje įtvirtintais Omnibus reikalavimais, kurie didina prekybininkų pareigas aiškiai atskleisti nuolaidų skaičiavimo pagrindą ir ankstesnes kainas.

    Kitos baudos ir nauji tyrimai

    Tarp jau nuskambėjusių sprendimų yra baudos už kainų nurodymo pažeidimus, kai lentynoje matoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos kasoje, taip pat už netikslų vaisių ir daržovių kilmės šalies žymėjimą. Šie atvejai rodo, kad UOKiK praktikoje prekybos tinklams itin svarbūs ne tik dideli strateginiai sprendimai, bet ir kasdieniai informacijos pateikimo standartai parduotuvėse.

    2025 metų antroje pusėje UOKiK pradėjo ir naujus tyrimus, tarp jų ir antimonopolinį procesą dėl galimo rinkos pasidalijimo perkant sunkvežimių vairuotojų paslaugas, taip pat atskirą tyrimą dėl Omnibus taisyklių taikymo ir galimų vartotojų kolektyvinių interesų pažeidimų. Abi bylos yra tęsiamos, todėl „Biedronkos“ ginčų su priežiūros institucija chronologija, panašu, dar nesibaigia.

    2026 metų kovą UOKiK papildomai vertino, kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ pateikia informaciją apie nuolaidas kasų ekranuose ir kvituose. Po institucijos įsikišimo tinklai pakoregavo informacijos atvaizdavimą, o tai išryškino bendrą tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reaguoja ne tik baudomis, bet ir greitais pakeitimais, kurių tikslas yra kuo greičiau sumažinti vartotojų klaidinimo riziką.

  • Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijos UOKiK ir policija „Lidl“ biuruose: tiriamas galimas susitarimas dėl vairuotojų

    Lenkijoje Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK kartu su policija atliko patikrinimus „Lidl“ biuruose ir kelių su šiuo tinklu dirbančių transporto įmonių patalpose. Tarnyba kol kas pabrėžia, kad tai yra aiškinamasis etapas, todėl oficialūs kaltinimai niekam nepateikti, tačiau veiksmų mastas rodo, kad įtarimai vertinami rimtai.

    UOKiK pranešė, kad patikrinimai atlikti gavus teismo leidimą, siekiant operatyviai užfiksuoti galimus įrodymus. Tokia procedūra paprastai taikoma tais atvejais, kai institucija vertina, jog išankstinis informavimas galėtų apsunkinti dokumentų ar duomenų surinkimą.

    Kas įtariama tyrime?

    Tyrimo centre yra galimas susitarimas darbo rinkoje, susijęs su sunkvežimių vairuotojų samdymu logistikos grandinėje, aptarnaujančioje „Lidl“ paskirstymo centrus. Pasak UOKiK, vertinama versija, kad vežėjai galėjo tartis tarpusavyje nekonkuruoti dėl darbuotojų, pavyzdžiui, nesamdyti vairuotojų, anksčiau dirbusių kitoje susitarime dalyvaujančioje įmonėje.

    Atskirai analizuojamas ir galimas „Lidl“ vaidmuo. Tarnyba tiria, ar galėjo būti sukurtas mechanizmas, kuris realiai apsunkintų vairuotojams galimybę pakeisti darbdavį toje pačioje logistikos ekosistemoje, pavyzdžiui, ribojant patekimą į paskirstymo centrus asmenims, anksčiau dirbusiems pas kitą vežėją.

    UOKiK taip pat mini dar vieną galimą elementą, susijusį su santykiais grandinėje: draudimą transporto įmonėms perimti savo subrangovus, tai yra mažesnius vežėjus, kurie faktiškai vykdo pervežimus. Tokie ribojimai, jei būtų patvirtinti, galėtų mažinti konkurenciją ne tik dėl darbuotojų, bet ir dėl verslo partnerių.

    Kodėl darbo rinkos susitarimai svarbūs?

    Darbo rinkos susitarimai, vadinami nekonkuravimo dėl darbuotojų arba neviliojimo susitarimais, konkurencijos teisėje vertinami kaip itin jautri sritis. Tokie susitarimai gali sumažinti darbuotojų derybinę galią, sulėtinti atlyginimų augimą ir riboti mobilumą, o įmonėms sudaryti sąlygas išvengti spaudimo gerinti darbo sąlygas.

    „Susitarimai, ribojantys darbuotojų galimybes keisti darbą, yra ne tik neetiški, bet ir neteisėti, nes mažina konkurenciją ir silpnina spaudimą didinti atlyginimus bei gerinti sąlygas“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Logistikos sektoriuje tai ypač aktualu dėl struktūrinio vairuotojų trūkumo ir didelės konkurencijos tarp vežėjų. Jei darbuotojui tampa sunkiau pereiti pas kitą darbdavį, rinkos mechanizmai, kurie įprastai kelia atlygius ir skatina investuoti į darbo organizavimą, veikia silpniau.

    Kokios galimos pasekmės?

    Jeigu po surinktų duomenų analizės UOKiK nuspręstų pradėti formalų antimonopolinį procesą ir įrodytų konkurenciją ribojantį susitarimą, baudos galėtų būti reikšmingos. Pagal konkurencijos teisės praktiką įmonėms gali grėsti sankcijos iki 10 proc. metinės apyvartos, o už sprendimus atsakingiems vadovams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė.

    Originaliame pranešime minima vadovų bauda iki 2 mln. zlotų, tai yra apie 460 000 eurų. Tokia rizika, ypač didelėms rinkos dalyvėms, paprastai reiškia ir papildomą reputacinį spaudimą, nes tyrimai dėl darbo rinkos ribojimų viešojoje erdvėje vertinami ypač jautriai.

    UOKiK pabrėžia, kad šiuo metu vyksta aiškinamasis etapas ir institucija dar tik tikrina, ar surinkti duomenys patvirtina įtarimus. Praktikoje tokio tipo patikrinimai gali būti tik pradžia ilgesnio proceso, kuriame vertinama susirašinėjimo, sutarčių, vidinių taisyklių ir faktinių sprendimų visuma.

    Ši byla taip pat dera su pastaraisiais metais stiprėjančia Lenkijos institucijų kontrole didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų ir jų tiekimo grandinių atžvilgiu. Dėl to tiek mažmeninės prekybos, tiek logistikos įmonėms vis dažniau tenka peržiūrėti personalo politiką ir bendradarbiavimo taisykles, kad jos neperžengtų konkurencijos teisės ribų.

  • Lenkijos UOKiK tikrina „Enter Air“ planus: avialinijos siekia perimti 85 proc. kelionių organizatoriaus „Nekera“

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK informavo gavusi pranešimą apie planuojamą koncentraciją: avialinijų bendrovė „Enter Air“ siekia perimti kelionių organizatoriaus „Nekera“ kontrolę.

    Pagal UOKiK pateiktą informaciją, sandoris numatytas įsigyjant 85 proc. „Nekera“ įstatinio kapitalo dalių. Tai reiškia, kad „Enter Air“ planuotų įgyti lemiamą įtaką turizmo versle, kuris parduoda kelionių paketus su skrydžiais ir apgyvendinimu.

    „Planuojama koncentracija susijusi su tuo, kad „Enter Air“ perims išimtinę „Nekera“ kontrolę įsigydama 85 proc. šios bendrovės dalių“, – nurodė UOKiK.

    „Nekera“ pristatoma kaip nepriklausomas Lenkijos kelionių organizatorius, kurio veikla orientuota į turistinių kelionių organizavimą ir pardavimą. Didžiausią dalį sudaro atostogų paketai, kuriuose klientui siūlomas ir skrydis, ir viešbutis.

    „Enter Air“ yra viena didžiausių privačių avialinijų Lenkijoje, vykdanti skrydžius kelionių organizatoriams ir kitiems užsakovams daugiau kaip 30 šalių. Grupė turi nuolatines ir sezonines bazes, o jos parką sudaro „Boeing 737-800“ ir „Boeing 737 Max 8“ orlaiviai.

    Toks sandoris gali būti reikšmingas visam kelionių rinkos modeliui, nes avialinijoms įsigyjant turizmo organizatorių atsiranda vertikalios integracijos efektas. Tai paprastai leidžia geriau planuoti lėktuvų užimtumą, fiksuoti vietų paklausą iš anksto ir stabilizuoti maršrutų sezoninius svyravimus.

    Kartu tokie susijungimai dažniausiai patenka į konkurencijos priežiūros institucijų akiratį dėl galimos įtakos kainodarai ir pasirinkimui vartotojams. Vertinant koncentraciją paprastai analizuojama, ar sandoris nesumažins konkurencijos kelionių paketų pardavimo kanaluose ir skrydžių paslaugų pirkime.

    Anksčiau „Enter Air“ viešai skelbė apie tvirtus finansinius rezultatus ir augančią kontraktaciją su didžiausiais klientais. Bendrovė taip pat akcentavo, kad pardavimų bazė ateinantiems metams didėjo dviženkliu tempu, o tai rodo siekį užsitikrinti didesnį ir stabilesnį užsakymų portfelį.

    Tolimesnė sandorio eiga priklausys nuo UOKiK vertinimo ir procedūrų, kurios gali apimti papildomų duomenų rinkimą bei rinkos dalyvių apklausas. Tik po šių etapų bus sprendžiama, ar koncentracijai pritarti, ar taikyti įpareigojimus, o kraštutiniu atveju sandorio neleisti.