Tag: UOKiK

  • Lenkijoje PGG pateikė prašymą perimti „Węglokoks Kraj“: sprendimą svarstys konkurencijos tarnyba

    Lenkijos valstybinė anglies sektoriaus bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) pateikė prašymą perimti įmonę „Węglokoks Kraj“ (WGK). Dėl planuojamos koncentracijos jau gautas oficialus pareiškimas, kurį nagrinės konkurencijos priežiūros institucija.

    Apie tai pranešė Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba (UOKiK), nurodydama, kad planuojamas dviejų savarankiškų rinkos dalyvių sujungimas per WGK perėmimą PGG.

    PGG veikia daugiausia akmens anglies gavybos ir pardavimo srityje, taip pat vykdo su kasyklų veikla susijusias pagalbines funkcijas. Tarp jų minimos energetinės ir remonto paslaugos.

    Tuo metu WGK iki šiol vykdė akmens anglies gavybą ir prekybą per kasyklą „Bobrek“, tačiau bendrovė jau planuoja veiklos krypties pokytį. Pagal pateiktą informaciją, gavybą numatoma užbaigti 2025 metų pabaigoje.

    Kas numatyta sandorio struktūroje

    UOKiK aiškina, kad planuojama koncentracija būtų įgyvendinta sujungiant PGG ir WGK, kai pastaroji būtų perimta PGG. Tai priskiriama sujungimui, kai susijungia du atskiri ūkio subjektai.

    Tokio tipo sandoriai Lenkijoje paprastai vertinami konkurencijos teisės požiūriu – institucija sprendžia, ar koncentracija nepakenks konkurencijai ir rinkos pusiausvyrai.

    Kaip keičiasi „Węglokoks Kraj“ veikla

    UOKiK nurodo, kad pasibaigus gavybai WGK veikla pirmiausia bus siejama su kasyklos „Bobrek“ likvidavimo procesu. Tai reiškia, kad įmonės prioritetai pereina nuo gavybos prie uždarymo darbų ir su tuo susijusių procesų.

    Taip pat pažymima, kad WGK kapitalo grupei priklauso „Centrala Zbytu Węgla Węglozbyt S.A.“. Ši įmonė daugiausia užsiima anglies pardavimu ir logistikos paslaugomis, taip pat energijos žaliavų sandėliavimu ir saugojimu.

  • Lenkijoje brangsta granulės: ministrė įtaria galimą kainų susitarimą ir neatmeta tyrimo

    Lenkijoje medienos granulių (pelletų) kainos išlieka labai aukštos – už aukštos kokybės kurą vidutiniškai jau tenka mokėti daugiau nei 2 tūkst. zlotų už toną.

    Tuo pat metu didmeninėje rinkoje fiksuojamas kainų kritimas, kuris, pasak Lenkijos klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos, turėtų atsispindėti ir galutinėse kainose pirkėjams.

    Ministrė teigia besitikinti kainų mažėjimo ir perspėja, kad situacija gali sulaukti institucijų dėmesio. Jos vertinimu, mažėjant didmeninėms kainoms, vartotojai turėtų pajausti realią naudą ir mažesnes sąskaitas už kurą.

    Jei mažmeninės kainos nesikeis, neatmetama galimybė, kad į procesą bus įtrauktas UOKiK – Lenkijos konkurencijos ir vartotojų teisių institucija, kuri galėtų aiškintis, ar rinkoje nėra galimo kainų derinimo.

    Kodėl kalbama apie galimą kainų susitarimą?

    Pagrindinė priežastis – atotrūkis tarp didmeninės ir mažmeninės rinkos. Straipsnyje nurodoma, kad didmeninėje prekyboje jau matomi kritimai, tačiau jie dar neatsispindi kainose, kurias moka gyventojai.

    Tokioje situacijoje, pasak ministrės, natūraliai kyla klausimas, ar kainų lygį mažmeninėje grandyje lemia vien sąnaudos ir sandėliavimo ypatumai, ar vis dėlto rinkoje gali būti derinami įkainiai.

    Jei UOKiK imtųsi vertinimo, institucija tikrintų, ar kainų nustatymas nevyksta pažeidžiant konkurencijos taisykles. Kol kas kalbama apie galimą tyrimą, jeigu mažmeninės kainos nesumažės.

    Ką tai reiškia pirkėjams?

    Gyventojams tai pirmiausia signalas stebėti, ar mažėjant kainoms didmeninėje grandyje realiai pinga ir granulės prekyboje. Būtent ši sąsaja, anot ministrės, turėtų būti matoma rinkoje.

    Kita vertus, pati ministrės pozicija nereiškia, kad pažeidimai jau nustatyti – kalbama apie įtarimus ir galimą institucijų įsitraukimą, jei situacija nesikeis.

    Granulės Lenkijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra populiarus šildymo sprendimas, todėl kainų dinamika tiesiogiai veikia nemažos dalies namų ūkių išlaidas šaltuoju sezonu.

  • Granulių kainos vėl šoktelėjo: Valstybiniai miškai atkerta, kad tai ne jų sprendimų pasekmė

    Granulių rinka Lenkijoje vėl atsidūrė dėmesio centre, kai po trumpesnio atoslūgio kainos pastebimai pakilo. Valstybinių miškų valdytojas tikina, kad kainų augimo negalima suvesti į vieną priežastį, o kaltinimai dėl ribojamo medienos ruošimo esą supaprastina realią situaciją.

    Pasak įmonės, granulių kainą vienu metu veikia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, šalutiniai medienos pramonės produktai ir sparčiai auganti paklausa, susijusi su vis populiaresniais granuliniais katilais. Pabrėžiama, kad paklausos šuolių Valstybiniai miškai tiesiogiai nevaldo.

    Iš ko gaminamos granulės?

    Valstybinių miškų teigimu, buityje teisėtai deginamos A1 klasės granulės gaminamos daugiausia iš medienos apdirbimo šalutinių produktų. Tai švarios pjuvenos, medžio drožlės ir sumaltos medienos atliekos be žievės, susidarančios lentpjūvėse, celiuliozės bei kituose medieną apdirbančiuose sektoriuose.

    Akcentuojama, kad kokybės reikalavimai riboja, kas gali būti naudojama gamybai: netinka klijuota ar dažyta mediena, mišiniai su žieve, lapais ar spygliais, taip pat šakų skiedros, likusios po kirtimų. Dėl to žaliavos bazė praktiškai priklauso nuo aktyvios pirminės medienos perdirbimo pramonės.

    Kodėl daugiau apvaliosios medienos ne visada reiškia pigesnes granules?

    Valstybinių miškų atstovai aiškina, kad didesnė apvaliosios medienos pasiūla automatiškai nepadidina granulių gamybos. Granulėms svarbiausios pjuvenos ir drožlės atsiranda tuomet, kai stabiliai dirba lentpjūvės ir kitos perdirbimo įmonės.

    Jei medienos ar baldų pramonė dėl ekonominių priežasčių mažina apimtis, rinkoje sumažėja ir šalutinių produktų, net jeigu apvaliosios medienos yra. Tokiu atveju granulių gamintojai susiduria su brangesne ir ribotesne žaliava, o kainų spaudimas persiduoda vartotojams.

    Visa Europa susiduria su deficito rizika

    Valstybinių miškų vertinimu, panašūs įtampos ženklai matomi ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Skelbiama, kad 2024 metais Europoje granulių gamyba siekė apie 22,7 mln. tonų, o suvartojimas augo iki maždaug 32,7 mln. tonų.

    Šis skirtumas nebūtinai reiškia nuolatinį trūkumą, nes dalį paklausos subalansuoja tarptautinė prekyba. Tačiau tai rodo didelę bendrą paklausą ir importo svarbą, o bet kokie logistikos ar pasiūlos sutrikimai šaltuoju sezonu gali greitai atsispindėti kainose.

    Konkurencijos sargai: problema yra sisteminė

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK taip pat nagrinėjo granulių kainų šuolių priežastis. Jos vertinimu, pagrindinis spaudimas kainoms kyla dėl to, kad paklausa auga greičiau nei medienos žaliavos ir gamybos pajėgumų pasiūla.

    Institucija atkreipė dėmesį, kad šildymo įrenginių keitimo parama didina granulių katilų populiarumą, todėl rinkai vis sunkiau greitai prisitaikyti. UOKiK vadovas Tomasz Chróstny pabrėžė, kad analizė rodo sistemines priežastis, o panašūs iššūkiai tikėtini ir artimiausiu šildymo sezonu.

    Papildomą neapibrėžtumą, pasak institucijos, gali kelti ir griežtėjantys tiekimo grandinės reikalavimai, galintys paveikti žaliavos srautus bei pjuvenų prieinamumą. Tai reiškia, kad net ir atslūgus momentiniams svyravimams, rinka išlieka jautri paklausos bangoms ir perdirbimo pramonės ciklams.

  • Lenkijoje planuojamos naujos medžio granulių gamyklos: ar investicija gali pristabdyti kainų augimą?

    Lenkijoje planuojama plėsti medžio granulių gamybą: ARP TFI, valdanti Lenkijos žaliąjį fondą, sudarė investicinį susitarimą su bendrove „GMM Energy“ dėl granulių gamyklų statybos ir eksploatacijos. Fondo kapitalo investicija sieks apie 11 milijonų eurų, o projektai numatomi pietrytinėje šalies dalyje, kol kas neatskleidžiant tikslių vietų ar gamybos starto datos.

    Šis žingsnis vertinamas kaip bandymas didinti vietinę pasiūlą rinkoje, kurioje pastaraisiais sezonais kainas smarkiai kėlė paklausos šuolis. Medienos granulės Lenkijoje plačiai naudojamos tiek namų ūkių šildymui, tiek šilumos ūkyje ir pramonėje, o jų populiarumą papildomai augino paramos programos, skatinančios keisti senus šilumos šaltinius.

    Kas kelia granulių kainas?

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK anksčiau yra nurodžiusi, kad pagrindinė kainų spaudimo priežastis yra struktūrinė: paklausa auga greičiau nei žaliavos pasiūla. Sparčiai daugėjant granulinį kurą naudojančių katilų, rinkai vis dažniau pritrūksta stabilaus žaliavos srauto, ypač medienos apdirbimo atliekų.

    UOKiK duomenimis, Lenkijoje granulių ir malkų katilai tapo dominuojančiu pasirinkimu tarp šilumos šaltinių keitimo paraiškų, o granulinį kurą naudojančių namų ūkių skaičius siekia apie 450 tūkstančių. Lyginant su 2023 metais, jų padaugėjo daugiau nei 90 tūkstančių, todėl bet koks tiekimo sutrikimas ar žaliavos brangimas greitai atsispindi galutinėje produkto kainoje.

    Kodėl pasiūla nespėja paskui paklausą?

    Institucijos vertinimu, aukštos kokybės A1 klasės granulės dažniausiai gaminamos iš pjuvenų ir kitų medienos apdirbimo likučių, todėl gamybos apimtys stipriai priklauso nuo lentpjūvių ir visos medienos pramonės ciklo. Jei medienos apdirbimo apimtys mažėja arba žaliavos srautai persiskirsto, granulių gamintojams sudėtingiau užsitikrinti pakankamą kiekį kokybiškos žaliavos.

    Papildomą riziką kainoms gali kelti ir artėjantys ES reikalavimai dėl miškų naikinimo prevencijos tiekimo grandinėse, kurie palaipsniui įsigalios nuo 2026 metų pabaigos ir 2027 metų vidurio. Verslui tai reiškia griežtesnį atsekamumą ir dokumentaciją, o pereinamuoju laikotarpiu galimi trumpalaikiai logistikos bei tiekimo trikdžiai.

    Ar naujos gamyklos atpigins granules?

    Nauji gamybos pajėgumai teoriškai gali sumažinti įtampą rinkoje, tačiau poveikis kainoms priklausys nuo kelių veiksnių: kada realiai startuos gamyba, kokius pajėgumus jos pasieks ir ar bus užtikrintas stabilus žaliavos tiekimas. Jei pagrindinis rinkos „butelio kaklelis“ lieka pjuvenų ir kitų medienos atliekų pasiūla, vien papildoma gamyklų infrastruktūra problemos automatiškai neišsprendžia.

    UOKiK perspėja, kad sisteminės priežastys, lėmusios kainų šuolius, gali kartotis ir artimiausią šildymo sezoną. Tai reiškia, kad vartotojams ir rinkos dalyviams svarbiausiu klausimu išlieka ne vien investicijų paskelbimas, o tai, ar nauji projektai padės sukurti tvirtesnę, prognozuojamą granulių tiekimo grandinę.

    „Mūsų analizė aiškiai rodo, kad kainų augimą lemia sisteminės problemos, ypač pasiūlos neatitikimas augančiam katilų populiarumui“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

  • Mokestis už A2 Lenkijoje per dešimtmetį šoktelėjo iki 145 proc.: valdžia vertina koncesijos nutraukimą

    Lenkijos infrastruktūros ministerija pradėjo veiksmus dėl koncesinio A2 greitkelio ruožo Nowy Tomyśl–Konin, kuriame pastaraisiais metais reguliariai didinami mokesčiai už važiavimą. Ministerija kreipėsi į valstybinį kelių operatorių GDDKiA, prašydama įvertinti galimybes nutraukti koncesijos sutartį.

    Ministerija nurodo, kad dabartinis sutarties modelis riboja valstybės galimybes tiesiogiai stabdyti kainų didinimą, jeigu taikomi įkainiai neviršija koncesijoje numatytų lubų. Kartu vyksta ir koncesininko įsipareigojimų įgyvendinimo patikra, kuri laikoma analizės dalimi.

    Kodėl valstybė kišasi dabar?

    Pasak ministerijos, koncesininko vykdoma kainodara, kai mokesčiai keliami dažnai ir nuosekliai, vertinama kaip nepriimtina vartotojams. Šis A2 ruožas išsiskiria tuo, kad tai klasikinė koncesija, kai privatus operatorius finansuoja statybas, priežiūrą ir remontus, o išlaidas padengia vairuotojai per mokestį už pravažiavimą.

    Ministerija primena, kad sutartis sudaryta 1997 metais, todėl joje įtvirtintas reguliavimas šiandien kelia klausimų dėl viešojo intereso apsaugos. Kitų koncesinių greitkelių atkarpų atvejais valstybės įtaka įkainiams paprastai būna didesnė, tačiau šiame ruože ji yra ribota.

    Kiek pabrango A2 mokestis?

    Ministerijos pateiktais duomenimis, nuo 2015 metų rugsėjo iki 2026 metų rugsėjo mokestis už važiavimą A2 ruožu Nowy Tomyśl–Konin padidėjo maždaug 141–145 proc., priklausomai nuo transporto priemonės kategorijos. Lengvųjų automobilių įkainis už visą koncesinį ruožą per tą laikotarpį pakilo nuo maždaug 4 eurų iki maždaug 10 eurų.

    Valdžios institucijos taip pat bandė vertinti situaciją per vartotojų teisių prizmę. Ministerija nurodė, kad kreipėsi į Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos instituciją UOKiK, prašydama įvertinti, ar būtų galima sustabdyti periodinius kainų didinimus.

    UOKiK, ministerijos teigimu, nenustatė pagrindo kaltinti koncesininko nesąžiningomis kainomis, nes taikomi tarifai išlieka mažesni už maksimalias sutartyje numatytas ribas.

    Kokie galimi scenarijai?

    Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu nerengia teisės aktų pakeitimų, kurie ribotų koncesininko galimybes kelti kainas ar numatytų kompensacijas pasirinktoms vairuotojų grupėms. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimas, jei jis bus priimtas, greičiausiai bus susijęs su sutarties sąlygų vertinimu ir koncesijos modelio peržiūra.

    Skelbiama, kad koncesijos sutartis galioja iki 2037 metų kovo. Iki tol valstybė siekia įvertinti, ar turi teisinių instrumentų keisti situaciją taip, kad mokesčių augimas būtų labiau prognozuojamas ir atitiktų viešąjį interesą.

  • Pirkėjams palengvės: „Biedronka“ keičia akcijų etiketes, UOKiK perspėja – tai tik pradžia

    Lenkijoje veikiantis prekybos tinklas „Biedronka“ pradėjo keisti akcijų etiketes, kad pirkėjams būtų aiškiau, kaip iš tikrųjų taikomos nuolaidos. Pokyčiai siejami su Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK 2025 metais pradėtu tyrimu dėl galimai klaidinančių akcijų, įskaitant pasiūlymus „1+1“.

    UOKiK vertinimu, dalis akcijų komunikacijos gali sudaryti įspūdį, kad prekė pigesnė ar dovanojama, nors reali nauda priklauso nuo konkrečių sąlygų. Tokiais atvejais pirkėjai gali neįvertinti, kokia yra vieneto kaina, kiek prekių būtina įsigyti ir ar nuolaida apskritai taikoma visoms prekėms.

    Kas turėtų pasikeisti etiketėse?

    Atnaujintose etiketėse turi būti aiškiai išskirta, kokia yra vieneto kaina, kokia nuolaida taikoma ir kokios tikslios akcijos sąlygos. Praktikoje tai reiškia mažiau dviprasmybių, kai akcentuojamas žodis „gratis“, bet pirkėjas faktiškai sumoka įprastą kainą už du vienetus.

    „Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad pirkėjas prie lentynos galėtų greitai suprasti galutinę kainą ir nuolaidos mechaniką“, – nurodė UOKiK.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Klaidinančios nuolaidos yra viena dažniausių vartotojų nusiskundimų temų, ypač kai akcijos pateikiamos ryškiai, o esminės sąlygos lieka smulkiame tekste. Tokia praktika gali skatinti impulsyvius pirkimus ir iškraipyti realų kainų palyginimą tarp skirtingų prekės ženklų ar parduotuvių.

    Aiškesnės etiketės taip pat padeda vertinti, ar pasiūlymas apsimoka, kai nuolaida galioja tik perkant didesnį kiekį. Pirkėjams tai svarbu ir dėl to, kad skirtingose kategorijose, pavyzdžiui, maisto ar buitinės chemijos, vieneto kainų skirtumai gali būti reikšmingi.

    UOKiK signalas rinkai

    UOKiK pabrėžia, kad „Biedronka“ sprendimas nėra galutinis taškas, o veikiau signalas visam mažmeninės prekybos sektoriui. Institucija leidžia suprasti, kad tikrins ir kitas praktikas, susijusias su kainų pateikimu, nuolaidų komunikacija bei vartotojų klaidinimo rizika.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja dėmesio skaidriam kainų nurodymui, įskaitant reikalavimus pagrįsti nuolaidas ankstesne kaina. Todėl tikėtina, kad prekybininkai vis dažniau bus spaudžiami pateikti akcijų sąlygas taip, kad jos būtų suprantamos iš karto, be papildomų interpretacijų.

  • Lenkija derina paramą anglies kasybai: į Europos Komisiją keliaus atnaujinta 2026 metų schema

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai atnaujintą pranešimo projektą dėl valstybės paramos akmens anglies kasybos sektoriui. Per šią instituciją dokumentai turėtų būti perduoti Europos Komisijai, kuri vertina, ar pagalba atitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

    Atnaujinimas susijęs su pakeistu teisiniu reguliavimu: nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo pataisyta akmens anglies kasybos veikimą reglamentuojanti tvarka. Ji numato iš biudžeto finansuojamas socialines priemones darbuotojams, paliekantiems sektorių, taip pat mechanizmus, kurie turi leisti kontroliuojamai mažinti kasyklų veiklą.

    Ministerijos duomenimis, 2026 metais socialinėmis priemonėmis jau pasinaudojo apie 6 800 žmonių. Dalis darbuotojų gavo vienkartines išeitines išmokas, kiti pasirinko vadinamąsias kasybininkų ir perdirbimo darbuotojų atostogas, kurios taikomos pereinamuoju laikotarpiu, kai veikla mažinama.

    Kas bus notifikuojama Europos Komisijai?

    Ministerija pabrėžia, kad tokios priemonės laikomos svarbia transformacijos dalimi, nes jos mažina staigių pokyčių socialinę kainą ir leidžia sektoriui trauktis labiau prognozuojamai. Kartu tai yra argumentas Europos Komisijai, kodėl parama siejama ne tik su įmonių veikla, bet ir su darbuotojų apsauga pereinant prie kitokio energetikos modelio.

    Atnaujinta tvarka taip pat apibrėžia, kaip įmonės, pasitelkdamos viešąsias lėšas, gali vykdyti kasyklų veiklos nutraukimo procesus, įskaitant techninius ir organizacinius darbus. Atskira pakeitimų dalis skirta kasybos žalai, numatant principus, kaip ji būtų atlyginama ir po to, kai kasykla galutinai uždaroma.

    Lenkija siekia gauti Europos Komisijos pritarimą, nes be jo dalies paramos priemonių taikymas būtų teisiškai ribotas. Ankstesniais metais Varšuva Europos Komisijai jau teikė kelis atnaujinimus, derindama planus su 2021 metais pasirašytomis sektoriaus pertvarkos nuostatomis.

    Du atskiri prašymai ir skirtingi mechanizmai

    Procesas suskaidytas į dvi dalis. Pirmasis pranešimas apima priemones, įtvirtintas 2026 metais įsigaliojusiu pakeistu įstatymu, įskaitant socialines garantijas ir veiklos mažinimo teisinį pagrindą.

    Antrasis pranešimas, kurį ministerija dar rengia, būtų skirtas mechanizmui, siejamam su gamybinių pajėgumų mažinimu. Ministerija nurodo, kad šiai daliai reikia detalesnės analizės, nes būtina peržiūrėti ankstesniais metais taikytas prielaidas ir patikrinti planuojamų priemonių atitikimą ES taisyklėms.

    Viešosios lėšos pajėgumų mažinimui numatytos pagal 2021 metų sektoriaus susitarimą, kuriame pertvarka planuojama iki 2049 metų. Toks laikotarpis Lenkijoje grindžiamas energetinio saugumo argumentais ir regionų, priklausomų nuo anglies pramonės, ekonominio prisitaikymo poreikiu.

    Kiek kainuotų pajėgumų mažinimas?

    Lenkijos pusėje viešai įvardijama, kad 2026 metais pajėgumų mažinimo priemonėms gali prireikti apie 1,0 milijardo eurų. Taip pat nurodoma, kad 2027 metais socialinėms priemonėms planuojama apie 270 milijonų eurų, o anksčiau sektoriaus pateiktas poreikis 2027 metams buvo gerokai didesnis.

    Diskusijose minimos ir prielaidos, kad dalis išlaidų galėtų mažėti dėl rinkos aplinkos. Pavyzdžiui, Lenkijos anglies įmonių vadovai viešai yra kalbėję apie išaugusį energetinės anglies poreikį ir efektyvumo didinimą, kas teoriškai mažintų valstybės paramos poreikį, jei pardavimai ir finansiniai rezultatai viršytų planus.

    Vis dėlto galutinis paramos mechanizmų mastas priklausys nuo Europos Komisijos vertinimo ir nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtos sąlygos, kada parama laikoma būtina, proporcinga ir nepažeidžianti konkurencijos bendrojoje rinkoje. Kol kas Lenkija pasirinko kelią pirmiausia suderinti socialines ir teisinio perėjimo priemones, o pajėgumų mažinimo dalį pateikti atskirai.

  • PGE Dystrybucja po UOKiK baudų: tikrina, kaip kainų kartelio byla pakeis sutartis su rangovais

    PGE grupės valdoma PGE Dystrybucja pranešė inicijuojanti teisinę analizę, kaip Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos UOKiK sprendimas gali paveikti jau pasirašytas sutartis ir vykdomus pirkimus. Bendrovė teigia, kad įvertinusi situaciją nuspręs, kokių veiksmų imtis.

    UOKiK vadovas skyrė sankcijas įmonėms, dalyvavusioms PGE Dystrybucja konkursuose ir, tarnybos vertinimu, neteisėtai derinusioms siūlomas paslaugų kainas. Sprendime nurodoma, kad susitarimai galėjo paveikti 11 konkursų baigtį.

    Kas nustatyta kartelio byloje

    UOKiK teigimu, dalis rangovų, pretendavusių į darbus elektros tinklų infrastruktūroje, derino pasiūlymų sąlygas ir elgesį konkursuose. Formali atranka turėjo vykti per elektroninį aukcioną, tačiau, pasak tarnybos, laimėtojas esą būdavo numatomas iš anksto.

    Byloje minimi pirkimai apėmė tinklo elementų statybą ar rekonstrukciją, įskaitant vidutinės įtampos infrastruktūros darbus ir nuotoliniu būdu valdomų tinklo įrenginių projektus. Tokie projektai paprastai yra jautrūs kainai, nes darbų apimtys didelės, o užsakovui svarbu užtikrinti tiekimo patikimumą ir terminus.

    Bendra paskirtų baudų suma siekia apie 3 150 000 eurų. Tarnyba pabrėžė, kad sprendimas dar nėra galutinis, o nubaustos bendrovės turi teisę jį apskųsti teismui.

    PGE planuojami veiksmai

    PGE grupė nurodė, kad UOKiK sprendimas susijęs su 2017 metais vykdytais pirkimais. Pasak bendrovės, šiuo metu svarbiausia įvertinti galimą poveikį tiek anksčiau sudarytoms sutartims, tiek dabar vykdomoms pirkimų procedūroms.

    „PGE Dystrybucja atliks teisinę analizę, kaip UOKiK sprendimas veikia sudarytas sutartis ir vykdomus pirkimus, o pagal išvadas bus priimti atitinkami sprendimai“, – teigė PGE grupė.

    Bendrovė taip pat akcentavo, kad pirkimai, jos teigimu, vykdomi laikantis skaidrumo ir konkurencijos principų. PGE pabrėžė, kad rangovai privalo teikti savarankiškai parengtus pasiūlymus, o galimus pažeidimus tiria tam įgaliotos institucijos.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Viešųjų ir didelių įmonių pirkimų karteliai paprastai laikomi vienu žalingiausių konkurencijos pažeidimų, nes gali dirbtinai kelti kainas ir riboti realią konkurenciją. Elektros tinklų projektų atveju tai ypač aktualu dėl ilgalaikių investicijų ir nuolatinio poreikio modernizuoti infrastruktūrą.

    Teisinė analizė, kurią skelbia atliekanti PGE Dystrybucja, paprastai apima rizikos vertinimą dėl sutarčių vykdymo, galimų pretenzijų, tiekėjų patikimumo kriterijų ir pirkimų procedūrų korekcijų. Galutiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, ar teismas paliks galioti konkurencijos institucijos išvadas.

  • Lenkijos UOKiK skyrė „Neuca“ milžinišką baudą: akcijos smunka, bendrovė ruošia skundą teismui

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė skyrusi didelę baudą vaistų platinimo rinkoje veikiančiai grupei „Neuca“. Po žinios Varšuvos biržoje bendrovės akcijos trumpam smuko apie 15 proc.

    UOKiK sprendimas susijęs su įtarimais, kad didžiausios farmacijos didmeninės įmonės ilgą laiką keitėsi jautria komercine informacija. Pasak tarnybos, tokia praktika galėjo riboti tarpusavio konkurenciją ir padėti išvengti kainų karo.

    Kas nustatyta tyrime?

    Reguliuotojas teigia, kad rinkos lyderiai keitėsi duomenimis apie vaistų kainas, pardavimų apimtis ir prekybos sąlygas vaistinėms. Tokia informacija, anot UOKiK, galėjo daryti tiesioginę įtaką pasiūlymams rinkoje ir mažinti realią konkurenciją.

    Sprendime akcentuojama, kad didieji platintojai turi reikšmingą svorį: kelių didžiausių grupių bendra dalis Lenkijos vaistų didmeninės prekybos rinkoje 2015–2022 metais viršijo 70 proc. Tokiose rinkose net ir netiesioginis koordinavimas gali stipriai paveikti kainodarą ir vaistinių derybines galias.

    UOKiK taip pat nurodė, kad dalis informacijos įmonėms tapdavo prieinama per įvairias bendradarbiavimo priemones, susijusias su nuolaidomis, mokymais ar rinkodaros parama. Tarnybos vertinimu, tai suteikė papildomų duomenų apie vaistinių pirkimo įpročius ir užsakymų struktūrą.

    Kokia bauda skirta „Neuca“?

    Bendrai kelioms įmonėms skirta bauda, pasak UOKiK, siekia apie 207 000 000 eurų. Iš jų „Neuca“ kartu su dukterine įmone „Świat Zdrowia“ tenkanti dalis sudaro apie 114 000 000 eurų.

    Sprendimas nėra galutinis: įmonės turi teisę jį skųsti teismui. „Neuca“ jau pranešė, kad su išvadomis nesutinka ir ketina pasinaudoti apskundimo procedūra.

    „Neuca nesutinka su UOKiK sprendime pateiktais vertinimais ir pasinaudos teise apskųsti sprendimą Konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismui“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Rinkos reakcija buvo momentinė: Varšuvos biržoje „Neuca“ akcijų kaina pirmadienį buvo kritusi maždaug 15 proc., pasiekdama žemiausius lygius nuo 2026 metų kovo ir balandžio sandūros. Vienos akcijos kaina tuo metu siekė apie 147 eurus.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Tokio dydžio baudos konkurencijos bylose paprastai signalizuoja griežtą reguliuotojo liniją ir gali didinti atsargumą visame sektoriuje. Farmacijos didmeninė prekyba yra itin jautri sritis, nes ji veikia vaistų prieinamumą, vaistinių finansinį stabilumą ir galutinę vartotojų kainą.

    Ekspertų praktikoje tokie tyrimai neretai skatina įmones peržiūrėti atitikties programas, vidaus komunikacijos taisykles ir bendradarbiavimo modelius su vaistinėmis bei partneriais. Tolimesnė eiga priklausys nuo teismo sprendimo ir to, ar dalyviai sieks taikos susitarimų ar pasirinks ilgą teisminį ginčą.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.