CP v2

Tag: Užimtumo tarnyba

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • DUOday 2026 Marijampolėje: šešėliavimas vienai dienai ar realus kelias į praktiką ir darbą?

    DUOday 2026 Marijampolėje: šešėliavimas vienai dienai ar realus kelias į praktiką ir darbą?

    Marijampolėje prasidedanti DUOday 2026 iniciatyva kviečia darbdavius į žmonių su negalia įtrauktį pažiūrėti plačiau nei į vienos dienos vizitą. Darbo šešėliavimas, kai žmogus vieną dieną stebi ir išbando pasirinktą profesiją, šiemet pristatomas kaip startas praktikai ar įdarbinimui, o ne tik pažinčiai su darbo vieta.

    Šiais metais DUOday vyks 23 Lietuvos miestuose. Iniciatyvoje dalyvaus 37 siunčiančios organizacijos, o daugiau nei 350 žmonių su negalia kartu su 180 įmonių darbuotojais sudarys beveik 500 duetų, kurie vienai dienai taps komandomis konkrečiose darbo vietose.

    Kur šešėliavimas vyks Marijampolėje

    Marijampolėje prie iniciatyvos prisijungė penkios įmonės ir įstaigos: „McDonald’s“, AB „Regitra“, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka, AB Lietuvos paštas ir Užimtumo tarnyba prie LR SADM Kauno regiono karjeros planavimo skyrius. Čia bus išbandomos skirtingos funkcijos, leidžiančios pamatyti tiek klientų aptarnavimo, tiek administracinius procesus.

    Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centro „Židinys“ socialinių dirbtuvių lankytojai projekte dalyvauja pirmą kartą. Jie šešėliuos bibliotekininko padėjėjo, karjeros konsultanto, laiškininko padėjėjo ir su transporto registravimu bei vairuotojo pažymėjimų išdavimu susijusių specialistų darbus.

    Kodėl DUOday siekia daugiau nei patirties

    Iniciatyvą Lietuvoje koordinuojanti įdarbinimo tarpininkų organizacija „SOPA“ pabrėžia, kad vienos dienos pažintis per dažnai neperauga į realų įdarbinimą. Organizatorių tikslas yra paskatinti darbdavius iš anksto planuoti, kas gali vykti po šešėliavimo: trumpa praktika, bandomasis laikotarpis ar konkretus darbo pasiūlymas.

    „Šiemet kviečiame darbdavius į darbo šešėliavimą pažvelgti kaip į pirmą žingsnį realaus įdarbinimo link. Norime, kad ši iniciatyva nesibaigtų viena diena – po jos sektų praktikos, o dar geriau – darbo pasiūlymai“, – sakė „SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė.

    Ką rodo tendencijos darbo rinkoje

    „SOPA“ teigimu, darbdavių nuostatos Lietuvoje palaipsniui keičiasi, tačiau išlieka atotrūkis tarp darbo rinkos tempo ir dalies žmonių su negalia galimybių greitai prisitaikyti. Darbo vietose vis dažniau tikimasi savarankiškumo, greitų sprendimų ir gebėjimo vienu metu valdyti kelias užduotis, o šiems įgūdžiams ugdyti ne visada sudaromos vienodos starto sąlygos.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad darbo rinkoje lieka neišnaudojamas žmonių su negalia potencialas, o nedarbas tiesiogiai siejasi su skurdo rizika. Organizatorių vertinimu, didesnį proveržį gali sukurti tarpiniai sprendimai, kai darbdavys ir kandidatas saugiai išbando bendradarbiavimą, susitaria dėl darbo pritaikymų ir įsivertina realius lūkesčius.

    Darbdavių patirtis: laimi abi pusės

    Iniciatyvoje dalyvaujančios įmonės akcentuoja, kad didžiausias pokytis įvyksta tada, kai žmonėms suteikiama proga praktiškai parodyti, ką jie gali. Darbdaviams tai padeda geriau suprasti, kokių pritaikymų reikia, o kolektyvams leidžia įtrauktį pamatyti kaip kasdienę darbo kultūros dalį.

    „Tikime, kad įtrauki darbo aplinka kuriama ne deklaracijomis, o realiomis galimybėmis žmonėms augti ir dirbti. Dažnai tereikia darbdavio drąsos suteikti progą parodyti savo gebėjimus – tuomet laimi ir žmogus, ir visa organizacija“, – sakė „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

    Kas yra DUOday

    DUOday yra beveik 20 metų Europoje vykstanti darbo šešėliavimo iniciatyva, o Lietuvoje ji rengiama septintus metus. Jos principas paprastas: žmogus su negalia vieną darbo dieną praleidžia pasirinktoje organizacijoje, stebi procesus, pagal galimybes įsitraukia į užduotis ir susipažįsta su darbo aplinka.

    Organizatorių teigimu, didžiausia DUOday vertė atsiskleidžia tuomet, kai po vienos dienos atsiranda konkretus tęstinumas. Praktika, lankstesnės darbo formos ar bandomasis laikotarpis gali tapti sprendimais, padedančiais sumažinti riziką abiem pusėms ir padidinti tikimybę, kad pažintis peraugs į stabilų darbą.

  • Darbdaviai kviečiami įdarbinti moksleivius vasarai: ką būtina žinoti apie nepilnamečių darbą

    Darbdaviai kviečiami įdarbinti moksleivius vasarai: ką būtina žinoti apie nepilnamečių darbą

    Vasaros darbas daugeliui moksleivių tampa pirmuoju realiu žingsniu į darbo rinką: jis padeda ugdyti savarankiškumą, atsakomybę ir supratimą, kaip veikia darbdavio bei darbuotojo santykiai. Net ir kelių savaičių patirtis dažnai virsta aiškesniu profesiniu krypties pasirinkimu bei stipresniais bendraisiais įgūdžiais.

    Rajono darbdaviai kviečiami prisidėti prie jaunimo užimtumo ir pasiūlyti moksleiviams pirmąją darbo patirtį, užtikrinant saugią ir palaikančią aplinką. Praktikoje tai reiškia ne tik darbo vietą, bet ir aiškiai apibrėžtas užduotis, atsakingą vadovavimą bei realų grįžtamąjį ryšį.

    Kokie reikalavimai taikomi?

    Gegužės 14 dieną Užimtumo tarnybos Kupiškio skyriuje vykusiame informaciniame renginyje darbdaviams Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Rimas Truncė priminė esminius nepilnamečių įdarbinimo principus. Akcentuota, kad svarbiausi aspektai yra amžiaus ribojimai, darbo laiko trukmė, poilsio laikas ir darbų, kurių nepilnamečiams dirbti negalima, sąrašai.

    Darbdaviams taip pat priminta pareiga užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei tinkamai instruktuoti jaunuolius prieš pradedant darbą. Nepilnamečiams ypač svarbus aiškus darbų paskirstymas, prižiūrint atsakingam asmeniui, kad darbo aplinka būtų suprantama ir nekeltų papildomų rizikų.

    Registracija į programą

    Iki birželio 1 dienos vyksta registracija į Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Tokios iniciatyvos paprastai padeda suderinti darbdavių poreikį sezoniniams darbams su moksleivių galimybe legaliai ir saugiai įgyti pirmąją patirtį.

    Dėl papildomos informacijos siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorę (vyriausiąją specialistę) Dalę Virbickienę. Darbdaviams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kokias užduotis galima patikėti moksleiviams, kokios valandos būtų tinkamos, ir kaip bus užtikrinamas sklandus įvedimas į darbą.

  • Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Pavasarį įsibėgėja darbuotojų paieška: kur daugėja laisvų vietų ir ką tai reiškia Trakams

    Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pavasarį Lietuvoje tradiciškai suaktyvėja darbuotojų paieška, o šiemet darbdaviai laisvų vietų skelbia ypač daug. Kovą 4 400 darbdavių registravo 15 400 darbo pasiūlymų, o balandį jų skaičius išaugo iki 16 000. Tokios tendencijos didina galimybes greičiau įsidarbinti ir Trakų rajono savivaldybės gyventojams.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pavasario augimas dažniausiai siejamas su sezoniškumu ir projektų startais, tačiau šiemet paklausa auga platesniame sektorių spektre. Laisvų vietų daugėja tiek kvalifikuotiems specialistams, tiek pagalbiniams darbuotojams, o darbdaviai aktyviau ieško žmonių ir trumpesniems laikotarpiams, ir nuolatiniam darbui.

    Kur šiuo metu labiausiai reikia darbuotojų?

    Didžiausias poreikis išlieka gamybos sektoriuje, kuriame antrą mėnesį iš eilės skelbiamų darbo vietų skaičius viršijo 3 000. Dažniausiai ieškoma plastikinių gaminių gamybos mašinų operatorių, medienos ir metalo apdirbimo staklių operatorių, sandėliavimo darbuotojų, suvirintojų, siuvėjų ir kepėjų.

    Ne mažiau aktyvios ir statybos: kovą darbdaviai paskelbė beveik 2 000 pasiūlymų, o balandį dar apie 1 800. Tarp paklausiausių profesijų išlieka elektrikai, kelininkai, vamzdynų montuotojai, betonuotojai, ekskavatorininkai ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai.

    Artėjant vasarai ryškėja apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus sujudimas. Darbdaviai ieško virėjų, virtuvės pagalbininkų, padavėjų, barmenų, kambarių tvarkytojų ir valytojų, o dalis pasiūlymų orientuoti į sezoninį darbą.

    Sezoninis poreikis didėja ir žemės ūkyje bei miškininkystėje, kur dažniau ieškoma pagalbinių ir trumpalaikių darbuotojų. Tokie pasiūlymai paprastai atsiranda pavasarį ir išlieka aktualūs iki vasaros pabaigos, todėl tai gali tapti greičiausiu keliu grįžti į darbo rinką.

    Kaip tuo gali pasinaudoti Trakų gyventojai?

    Trakų rajono savivaldybėje įgyvendinama Užimtumo didinimo programa orientuota į tuos, kuriems įsidarbinimas sunkesnis dėl įgūdžių stokos, ilgesnės pertraukos darbe ar socialinių aplinkybių. Programos tikslas yra ne tik laikinas užimtumas, bet ir nuoseklus pasirengimas grįžti į darbo rinką, stiprinant profesinius ir socialinius įgūdžius.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalyviai gali gauti daugiau pagalbos ieškant tinkamų darbo pasiūlymų, įsitraukti į užimtumo priemones, mokymus ar laikinus darbus. Savivaldybė bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir vietos darbdaviais, kad informacija apie aktualias pozicijas pasiektų žmones laiku.

    „Darbo rinka siunčia aiškų signalą: darbuotojų poreikis auga beveik visuose sektoriuose, todėl svarbu, kad Trakų rajono savivaldybės gyventojai turėtų kuo daugiau galimybių pasinaudoti atsiveriančiomis darbo vietomis. Užimtumo didinimo programa padeda žmonėms sugrįžti į darbo rinką, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įgyti naujų įgūdžių“, – sakė Trakų rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė.

    Šiais metais programoje dalyvauja daugiau kaip 100 bedarbių ir asmenų, besirengiančių grįžti į darbo rinką. Augant laisvų vietų skaičiui pavasarį, savivaldybė tikisi, kad tai suteiks daugiau realių galimybių Trakų krašto gyventojams greičiau rasti darbą ir įsitvirtinti ilgesniam laikui.

  • Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks tradicinis Neringos savivaldybės susitikimas Mero pusryčiai su verslu. Renginio tikslas – prieš vasaros piką aptarti pasirengimą sezonui ir aktualiausius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Susitikime numatoma kalbėti apie praktinius kurortinio sezono iššūkius: paslaugų kokybę, darbo jėgos poreikį, lankytojų srautų valdymą ir bendradarbiavimą tarp savivaldybės, įstaigų bei privataus sektoriaus. Tokie susitikimai Neringoje tampa svarbiu formatu derinti sprendimus dar iki prasidedant didžiausiam turistų antplūdžiui.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo įžvalgos turėtų padėti plačiau įvertinti sezoniškumo keliamas rizikas pajūrio verslams ir tai, kaip nacionalinės verslo aplinkos tendencijos persikelia į kurortus.

    Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė pristatys darbo rinkos situaciją Neringoje. Taip pat bus aptartos Užimtumo tarnybos priemonės darbdaviams, kurios ypač aktualios vasarą, kai trumpam laikotarpiui išauga darbuotojų paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir pramogų srityse.

    Dar viena susitikimo tema – naujas įrankis veiklų planavimui ir rezervavimui. Neringos sporto mokyklos direktorius Norbertas Airošius pristatys „GoNeringa“ programėlę, kuri sukurta tam, kad vienoje vietoje būtų galima planuoti ir užsisakyti įvairias veiklas Neringoje.

    Pasak organizatorių, „GoNeringa“ sprendimas orientuotas ne tik į gyventojus ir svečius, bet ir į verslą, įstaigas bei organizacijas, kurios siūlo paslaugas ar renginius. Pristatymo metu ketinama aptarti, kaip programėlė gali prisidėti prie aiškesnės pasiūlos komunikacijos sezono metu ir patogesnio rezervavimo, kai išauga užklausų skaičius.

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus, kuriems aktualus pasirengimas vasarai ir bendri sprendimai dėl sezono organizavimo. Dalyvavimas numatytas po išankstinės registracijos.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Sugrįžusiems į Marijampolę: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai mieste

    Marijampolėje surengtas susitikimas „Sveiki sugrįžę! Kurkime ateitį Marijampolėje“ subūrė iš užsienio grįžusius kraštiečius ir tuos, kurie svarsto grįžimą. Renginio tikslas buvo praktiškai atsakyti į dažniausius klausimus: kur ieškoti darbo, kokios mokymosi galimybės realiai prieinamos ir į ką kreiptis dėl pagalbos įsikuriant.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta darbo rinkai ir kvalifikacijos keitimui, nes grįžtantieji dažnai susiduria su pasikeitusiais darbdavių poreikiais. Pristatyta, kokių kompetencijų šiuo metu ieškoma regione, kokios profesijos sparčiausiai įsidarbina ir kaip planuoti perėjimą į kitą sritį negrįžtant „nuo nulio“.

    Renginyje dalyvavę VšĮ Inovacijų agentūros atstovai aptarė verslo pradžios kelią, dažniausias pradedančiųjų klaidas ir paramos priemones, kurios padeda sutrumpinti laiką nuo idėjos iki pirmųjų pardavimų. Akcentuota, kad grįžusiems svarbu ne tik finansavimo galimybės, bet ir konsultacijos bei mentorystė, ypač pirmus mėnesius.

    VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“ pristatė praktinę informaciją, kaip mieste susiorientuoti greičiau: nuo vietinių verslo kontaktų ir konsultacijų iki renginių, kurie padeda užmegzti ryšius. Renginio dalyviai išgirdo, kur kreiptis, kai reikia ne bendrų patarimų, o konkretaus plano pagal asmeninę situaciją.

    MRU Sūduvos akademija priminė, kad grįžimas nebūtinai reiškia atidėtą išsilavinimą ar sustojusią karjerą: studijos gali tapti būdu persikvalifikuoti ir sustiprinti konkurencingumą. Marijampolės profesinio rengimo centras aptarė trumpesnių programų ir praktinio mokymosi kelią, kai prioritetas yra greitai įgyti paklausią kvalifikaciją.

    Taip pat pristatytos EURES paslaugos grįžtantiems, kurios padeda susiplanuoti perėjimą iš darbo užsienyje į darbo rinką Lietuvoje, įvertinti dokumentus, patirtį ir pasirinkti realistišką įsidarbinimo strategiją. Ši tema ypač aktuali tiems, kurie nori iš anksto susitvarkyti formalumus ir aiškiai susidėlioti pirmuosius žingsnius grįžus.

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius pabrėžė, kad tokie susitikimai skirti ne vien informuoti, bet ir sumažinti grįžimo riziką, kai žmogui trūksta aiškių atsakymų. „Svarbiausia, kiek žmogus pasiima iš tokių susitikimų ir kaip tas žinias pritaiko savo sprendimuose“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Organizatoriai akcentavo, kad grįžimas į Marijampolę šiandien siejamas su konkrečiomis galimybėmis, o ne vien emociniu ryšiu su gimtuoju miestu. Renginio žinutė paprasta: planuojantiems sugrįžti yra kur kreiptis dėl darbo, mokymų, verslo pradžios ir praktinių klausimų, kurie dažniausiai stabdo ryžtą naujai pradžiai.

  • Sugrįžusiems į Marijampolę – aiškus planas: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai

    Sugrįžusiems į Marijampolę – aiškus planas: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai

    Marijampolėje surengtas susitikimas Sveiki sugrįžę! Kurkime ateitį Marijampolėje subūrė į gimtąjį kraštą grįžusius žmones, kurie ieško darbo, nori keisti profesiją ar svarsto kurti verslą. Renginio tikslas buvo praktiškai ir aiškiai parodyti, kur kreiptis dėl konsultacijų, mokymų, studijų bei pagalbos įsitvirtinant darbo rinkoje.

    Organizatoriai pabrėžė, kad grįžtantiesiems dažniausiai trūksta ne motyvacijos, o informacijos ir vieno langelio principo. Dėl to renginyje vienoje vietoje pristatytos pagrindinės kryptys: laisvos darbo vietos, persikvalifikavimas, studijų galimybės ir verslo startui reikalingos priemonės.

    Darbo rinka ir mokymai

    Užimtumo tarnybos atstovai priminė, kad grįžus į Lietuvą svarbu kuo anksčiau įsivertinti turimus įgūdžius ir realius regiono poreikius. Praktikoje tai reiškia ne tik darbo paiešką, bet ir galimybę planuoti kvalifikacijos kėlimą ar persikvalifikavimą, kai ankstesnė patirtis nebeatitinka darbdavių lūkesčių.

    Renginyje taip pat pristatytos profesinio mokymo galimybės Marijampolėje, aktualios tiek norintiems įgyti paklausią specialybę, tiek siekiantiems greičiau grįžti į darbo rinką. Pabrėžta, kad suaugusiųjų mokymasis tampa vis svarbesnis dėl technologinių pokyčių ir didėjančio poreikio atnaujinti kompetencijas.

    Studijos ir kelias į verslą

    MRU Sūduvos akademija aptarė studijų kryptis regione ir tai, kaip jos gali padėti grįžtantiems susikurti tvirtesnę karjeros perspektyvą. Akcentuota, kad renkantis studijas verta žiūrėti į ilgalaikį poreikį rinkoje ir galimybes derinti mokslus su darbu.

    Verslumo temą renginyje pristatė Inovacijų agentūros ir Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART Marijampolė atstovai. Jie aptarė, nuo ko pradėti verslo idėjos tikrinimą, kaip pasiruošti finansavimui ar konsultacijoms ir kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji, kai verslas kuriamas skubotai, neįvertinus rinkos.

    Pagalba grįžtantiesiems

    Renginyje pristatytos ir EURES paslaugos, kurios aktualios grįžtantiems iš užsienio, planuojantiems persikėlimą ar grįžimo procesą. Pabrėžta, kad sprendimus palengvina ankstyvas planavimas: dokumentai, socialinės garantijos, kvalifikacijų pripažinimo klausimai ir realistiškas biudžeto įvertinimas.

    Susitikime dalyvavęs Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius akcentavo, kad savivaldybė siekia būti partneriu, o ne stebėtoju, kai žmonės grįžta ir kuria gyvenimą regione.

    „Tokie susitikimai yra proga pasisemti žinių, išgirsti apie galimybes ir aiškiau susidėlioti kitus žingsnius. Svarbiausia, kiek kiekvienas išsineša ir kaip tai pritaiko savo sprendimuose“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Organizatorių teigimu, pagrindinė žinutė paprasta: grįžus į Marijampolę nereikia visko pradėti nuo nulio vienam. Mieste veikia institucijos ir partneriai, kurie gali padėti susiorientuoti darbo rinkoje, pasirinkti mokymus ar studijas ir įvertinti realias galimybes verslo pradžiai.

  • Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė 2026 metais tęsia užimtumo didinimo programos priemonę, pagal kurią buvusiems bedarbiams gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Savivaldybė kviečia gyventojus pasitikrinti sąlygas ir laiku pateikti prašymą, nes kompensacijos mokamos iš savivaldybės biudžeto.

    Į šią paramą gali pretenduoti asmenys, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybėje. Taip pat būtina, kad iki įsidarbinimo žmogus būtų registruotas Užimtumo tarnybos Alytaus skyriuje ir įsidarbinimo metu turėtų bedarbio statusą.

    Kompensacija taikoma tiems, kurie įsidarbino ne anksčiau kaip nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Išlaidos dengiamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo įsidarbinimo pradžios, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti ir dokumentus susitvarkyti kuo greičiau.

    Kelionės į darbą ir atgal išlaidos kompensuojamos pagal atstumą nuo gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, tačiau įskaitoma ne daugiau kaip 20 kilometrų. Maksimali savivaldybės skiriama išmoka siekia iki 70 eurų per mėnesį.

    Kreipiantis dėl kompensacijos reikia pateikti prašymą, nustatytos formos pažymą apie dirbtas darbo dienas, o teikiant pirmą kartą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą bei darbo santykius. Dokumentai teikiami už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos Alytaus rajono savivaldybės administracijai.

  • Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Gegužės 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pirmasis iniciatyvos Globalūs Zarasai susitikimas, subūręs užsienyje gyvenančius zarasiškius, sugrįžusius kraštiečius, savivaldybės atstovus ir vietos bendruomenę. Renginys vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, todėl į pokalbį įsitraukė dalyviai iš skirtingų šalių.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškas: prie vieno stalo sutelkti žmones, kurie galėtų ne tik pasidalyti patirtimis, bet ir įvardyti, kokių sprendimų reikia, kad sugrįžimas į Zarasus būtų sklandesnis. Renginį atidariusi merė Nijolė Guobienė pabrėžė, kad ryšys su diaspora svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu.

    Nuotoliniu būdu prie diskusijų jungėsi zarasiškiai iš Londono, Niujorko, Liuksemburgo, Italijos Apulijos regiono ir kitų vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tokia forma leidžia įsitraukti ir tiems, kurie kol kas neplanuoja grįžti, tačiau nori prisidėti idėjomis, kontaktais ar profesine patirtimi.

    Sugrįžimo tendencijos ir įsitraukimas

    Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos Grįžtu LT vadovas Tadas Kubilius susitikime priminė pastaraisiais metais fiksuojamą bendrą tendenciją, kai į Lietuvą sugrįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Jo teigimu, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą gali vykti ne vien persikraustant, bet ir per nuotolinę mentorystę, verslo projektus ar profesinių žinių perdavimą.

    Renginyje taip pat buvo aptarti Zarasų rajono migracijos skaičiai: pristatyta, kad 2025 metais į rajoną grįžo 90 kraštiečių, o išvyko 60. Tai, dalyvių vertinimu, rodo potencialą, tačiau kartu kelia klausimų dėl darbo pasiūlos, paslaugų prieinamumo ir ilgalaikių perspektyvų šeimoms.

    Darbo rinka, paslaugos ir „minkštasis“ nusileidimas

    Užimtumo tarnybos iniciatyvos Gal į Lietuvą? atstovės pristatė paslaugas grįžtantiems ir grįžimą svarstantiems žmonėms, akcentuodamos, kad sprendimą dažnai lemia aiški informacija apie darbo rinką, atlygio lūkesčius ir persikėlimo praktinius žingsnius. Diskusijose aptarti darbdavių lūkesčiai, reikalingi įgūdžiai bei dažniausi mitai, su kuriais susiduria grįžtantys.

    Praktinėje dalyje daug dėmesio skirta vadinamajam „minkštajam“ nusileidimui: kaip susirasti darbą, susitvarkyti dokumentus, įvertinti kvalifikaciją ir planuoti persikėlimą šeimai. Taip pat pristatyta diasporai draugiško darbdavio iniciatyva, kuri skirta skatinti darbdavius aiškiau komunikuoti grįžtantiesiems aktualias sąlygas ir pagalbą.

    Apie Zarasų rajono darbo rinkos situaciją kalbėjo Užimtumo tarnybos Zarasų skyriaus vedėja Virginija Abramavičienė. Susitikime aptartos ir mokymosi galimybės: Zarasų profesinės mokyklos atstovė Lilija Zajančkauskienė pristatė, kokias programas gali rinktis tiek jaunuoliai, tiek persikvalifikavimo ieškantys suaugusieji.

    Ką gali duoti diasporos tinklas

    Renginyje pristatyta ir Diasporos ir verslo akseleravimo asociacija DivA, akcentuojant, kad ryšiai su diaspora gali būti naudingi ne tik kultūriniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Pasak dalyvių, praktinė nauda atsiranda tada, kai kontaktai virsta mentorystės ryšiais, partnerystėmis, investicijomis ar pagalba ieškant specialistų.

    Susitikimo metu vyko dalyvių prisistatymai, dalijimasis sugrįžimo istorijomis ir aptarimas, kokių konkrečių žingsnių reikėtų, kad iniciatyva taptų tęstinė. Ne kartą skambėjo mintis, kad ilgalaikį ryšį geriausiai kuria reguliarus dialogas ir aiškūs bendri projektai, kuriuose gali dalyvauti ir užsienyje gyvenantys kraštiečiai.

    Zarasų rajono savivaldybė padėkojo dalyvavusiems ir išreiškė lūkestį, kad pirmasis susitikimas taps pradžia nuoseklesniam bendradarbiavimui. Organizatoriai teigia, jog ateities planuose svarstoma tęsti susitikimus, kad grįžtantiems būtų lengviau rasti atsakymus į svarbiausius klausimus apie darbą, mokslą ir kasdienes paslaugas rajone.