CP v2

Tag: Užimtumo tarnyba

  • Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks tradicinis Neringos savivaldybės susitikimas Mero pusryčiai su verslu. Renginio tikslas – prieš vasaros piką aptarti pasirengimą sezonui ir aktualiausius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Susitikime numatoma kalbėti apie praktinius kurortinio sezono iššūkius: paslaugų kokybę, darbo jėgos poreikį, lankytojų srautų valdymą ir bendradarbiavimą tarp savivaldybės, įstaigų bei privataus sektoriaus. Tokie susitikimai Neringoje tampa svarbiu formatu derinti sprendimus dar iki prasidedant didžiausiam turistų antplūdžiui.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo įžvalgos turėtų padėti plačiau įvertinti sezoniškumo keliamas rizikas pajūrio verslams ir tai, kaip nacionalinės verslo aplinkos tendencijos persikelia į kurortus.

    Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė pristatys darbo rinkos situaciją Neringoje. Taip pat bus aptartos Užimtumo tarnybos priemonės darbdaviams, kurios ypač aktualios vasarą, kai trumpam laikotarpiui išauga darbuotojų paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir pramogų srityse.

    Dar viena susitikimo tema – naujas įrankis veiklų planavimui ir rezervavimui. Neringos sporto mokyklos direktorius Norbertas Airošius pristatys „GoNeringa“ programėlę, kuri sukurta tam, kad vienoje vietoje būtų galima planuoti ir užsisakyti įvairias veiklas Neringoje.

    Pasak organizatorių, „GoNeringa“ sprendimas orientuotas ne tik į gyventojus ir svečius, bet ir į verslą, įstaigas bei organizacijas, kurios siūlo paslaugas ar renginius. Pristatymo metu ketinama aptarti, kaip programėlė gali prisidėti prie aiškesnės pasiūlos komunikacijos sezono metu ir patogesnio rezervavimo, kai išauga užklausų skaičius.

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus, kuriems aktualus pasirengimas vasarai ir bendri sprendimai dėl sezono organizavimo. Dalyvavimas numatytas po išankstinės registracijos.

  • Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Prekybos žmonėmis rizikos Tauragėje: institucijos įvardijo grupes, kurioms pagalbos reikia jau dabar

    Susitikimas Tauragėje: ką aptarė?

    Gegužės 7 dieną Tauragėje įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas prekybos žmonėmis prevencijai ir pagalbai nukentėjusiems asmenims. Į diskusiją susirinko savivaldybių, teisėsaugos, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos, užimtumo tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Susitikimo tikslas buvo suderinti praktinius veiksmus, kaip anksčiau atpažinti rizikos situacijas ir užtikrinti pagalbą žmonėms, kurie galimai patiria išnaudojimą. Taip pat aptarta, kokių resursų trūksta regione ir kaip stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

    Statistika: atvejų nefiksuota, pagalba teikiama

    Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis ir socialinės bei psichologinės pagalbos centro „Veda Vidus“ atstovai pristatė veiklą ir situaciją Tauragės apskrityje. Nors oficialiai prekybos žmonėmis atvejų Tauragėje nefiksuota penkerius metus, specialistai akcentavo, kad tai nebūtinai reiškia problemos nebuvimą.

    Anot pristatytos informacijos, per praėjusius metus pagalba suteikta aštuoniems asmenims. Tai rodo, kad žmonės vis dar susiduria su išnaudojimo rizikomis, o pagalbos grandis regione turi veikti ne tik reaguodama į nusikaltimus, bet ir užkardydama juos ankstyvoje stadijoje.

    Kas labiausiai pažeidžiami ir kur kyla rizika?

    Institucijų atstovai įvardijo pagrindines rizikos grupes: bedarbius, priklausomybių turinčius asmenis, jaunuolius ir vienišas mamas. Pabrėžta, kad didesnė rizika atsiranda, kai žmogus yra socialiai pažeidžiamas, neturi stabilios gyvenamosios vietos ar pajamų, patiria skolas ar priklausomybes.

    Didžiausia rizika išskirta žemės ūkio, statybų, maitinimo, pramogų ir transporto sektoriuose. Šiose srityse dažniau pasitaiko neformalūs susitarimai, sezoninis darbas, tarpininkavimas, o tai sudaro prielaidas darbo išnaudojimui, dokumentų sulaikymui ar manipuliacijai žmogaus pažeidžiamumu.

    Tarp aptartų iššūkių minėtas prevencinių priemonių trūkumas regione, specialisto, nuosekliai dirbančio prekybos žmonėmis srityje, nebuvimas, ribotos laikino apgyvendinimo galimybės ir visuomenės informuotumo stoka. Dėl to dalis atvejų gali likti nepastebėti, o nukentėję žmonės pagalbos ieškoti per vėlai.

    Specialistai akcentavo, kad prekyba žmonėmis dažnai slepiasi po iš pirmo žvilgsnio teisėto darbo ar paslaugų pasiūlymo forma. Dėl to itin svarbūs aiškūs atpažinimo signalai, aktyvus institucijų keitimasis informacija ir praktinės pagalbos keliai, kuriuos žmogus suprastų iš karto.

    „STROM“ gairės: ką jos keičia savivaldybėms?

    Susitikimo metu dr. Dalia Puidokienė pristatė „STROM“ projekto gaires savivaldybėms, skirtas stiprinti Baltijos šalių atsparumą prekybai žmonėmis. Gairėse numatytos priemonės apima rizikos situacijų atpažinimą, prevencijos organizavimą, pagalbos teikimo užtikrinimą ir bendradarbiavimo stiprinimą.

    Akcentuota, kad tokios gairės savivaldybėms padeda susitarti dėl aiškaus veiksmų algoritmo, kai kyla įtarimų dėl išnaudojimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį nukentėjusio asmens nukreipimą į pagalbą, geresnę institucijų koordinaciją ir mažesnę tikimybę, kad žmogus liks vienas su problema.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad prevencija regione turi būti nuolatinė, o ne epizodinė, ir apimti ne tik informavimą, bet ir konkrečius sprendimus dėl paslaugų prieinamumo. Taip pat pabrėžta, kad prekybos žmonėmis tema reikalauja jautraus darbo su pažeidžiamais žmonėmis, užtikrinant saugumą, konfidencialumą ir ilgalaikę pagalbą.

  • Sugrįžusiems į Marijampolę: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai mieste

    Marijampolėje surengtas susitikimas „Sveiki sugrįžę! Kurkime ateitį Marijampolėje“ subūrė iš užsienio grįžusius kraštiečius ir tuos, kurie svarsto grįžimą. Renginio tikslas buvo praktiškai atsakyti į dažniausius klausimus: kur ieškoti darbo, kokios mokymosi galimybės realiai prieinamos ir į ką kreiptis dėl pagalbos įsikuriant.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta darbo rinkai ir kvalifikacijos keitimui, nes grįžtantieji dažnai susiduria su pasikeitusiais darbdavių poreikiais. Pristatyta, kokių kompetencijų šiuo metu ieškoma regione, kokios profesijos sparčiausiai įsidarbina ir kaip planuoti perėjimą į kitą sritį negrįžtant „nuo nulio“.

    Renginyje dalyvavę VšĮ Inovacijų agentūros atstovai aptarė verslo pradžios kelią, dažniausias pradedančiųjų klaidas ir paramos priemones, kurios padeda sutrumpinti laiką nuo idėjos iki pirmųjų pardavimų. Akcentuota, kad grįžusiems svarbu ne tik finansavimo galimybės, bet ir konsultacijos bei mentorystė, ypač pirmus mėnesius.

    VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informacinis centras „SMART Marijampolė“ pristatė praktinę informaciją, kaip mieste susiorientuoti greičiau: nuo vietinių verslo kontaktų ir konsultacijų iki renginių, kurie padeda užmegzti ryšius. Renginio dalyviai išgirdo, kur kreiptis, kai reikia ne bendrų patarimų, o konkretaus plano pagal asmeninę situaciją.

    MRU Sūduvos akademija priminė, kad grįžimas nebūtinai reiškia atidėtą išsilavinimą ar sustojusią karjerą: studijos gali tapti būdu persikvalifikuoti ir sustiprinti konkurencingumą. Marijampolės profesinio rengimo centras aptarė trumpesnių programų ir praktinio mokymosi kelią, kai prioritetas yra greitai įgyti paklausią kvalifikaciją.

    Taip pat pristatytos EURES paslaugos grįžtantiems, kurios padeda susiplanuoti perėjimą iš darbo užsienyje į darbo rinką Lietuvoje, įvertinti dokumentus, patirtį ir pasirinkti realistišką įsidarbinimo strategiją. Ši tema ypač aktuali tiems, kurie nori iš anksto susitvarkyti formalumus ir aiškiai susidėlioti pirmuosius žingsnius grįžus.

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius pabrėžė, kad tokie susitikimai skirti ne vien informuoti, bet ir sumažinti grįžimo riziką, kai žmogui trūksta aiškių atsakymų. „Svarbiausia, kiek žmogus pasiima iš tokių susitikimų ir kaip tas žinias pritaiko savo sprendimuose“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Organizatoriai akcentavo, kad grįžimas į Marijampolę šiandien siejamas su konkrečiomis galimybėmis, o ne vien emociniu ryšiu su gimtuoju miestu. Renginio žinutė paprasta: planuojantiems sugrįžti yra kur kreiptis dėl darbo, mokymų, verslo pradžios ir praktinių klausimų, kurie dažniausiai stabdo ryžtą naujai pradžiai.

  • Sugrįžusiems į Marijampolę – aiškus planas: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai

    Sugrįžusiems į Marijampolę – aiškus planas: kur ieškoti darbo, mokymų ir paramos naujai pradžiai

    Marijampolėje surengtas susitikimas Sveiki sugrįžę! Kurkime ateitį Marijampolėje subūrė į gimtąjį kraštą grįžusius žmones, kurie ieško darbo, nori keisti profesiją ar svarsto kurti verslą. Renginio tikslas buvo praktiškai ir aiškiai parodyti, kur kreiptis dėl konsultacijų, mokymų, studijų bei pagalbos įsitvirtinant darbo rinkoje.

    Organizatoriai pabrėžė, kad grįžtantiesiems dažniausiai trūksta ne motyvacijos, o informacijos ir vieno langelio principo. Dėl to renginyje vienoje vietoje pristatytos pagrindinės kryptys: laisvos darbo vietos, persikvalifikavimas, studijų galimybės ir verslo startui reikalingos priemonės.

    Darbo rinka ir mokymai

    Užimtumo tarnybos atstovai priminė, kad grįžus į Lietuvą svarbu kuo anksčiau įsivertinti turimus įgūdžius ir realius regiono poreikius. Praktikoje tai reiškia ne tik darbo paiešką, bet ir galimybę planuoti kvalifikacijos kėlimą ar persikvalifikavimą, kai ankstesnė patirtis nebeatitinka darbdavių lūkesčių.

    Renginyje taip pat pristatytos profesinio mokymo galimybės Marijampolėje, aktualios tiek norintiems įgyti paklausią specialybę, tiek siekiantiems greičiau grįžti į darbo rinką. Pabrėžta, kad suaugusiųjų mokymasis tampa vis svarbesnis dėl technologinių pokyčių ir didėjančio poreikio atnaujinti kompetencijas.

    Studijos ir kelias į verslą

    MRU Sūduvos akademija aptarė studijų kryptis regione ir tai, kaip jos gali padėti grįžtantiems susikurti tvirtesnę karjeros perspektyvą. Akcentuota, kad renkantis studijas verta žiūrėti į ilgalaikį poreikį rinkoje ir galimybes derinti mokslus su darbu.

    Verslumo temą renginyje pristatė Inovacijų agentūros ir Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART Marijampolė atstovai. Jie aptarė, nuo ko pradėti verslo idėjos tikrinimą, kaip pasiruošti finansavimui ar konsultacijoms ir kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji, kai verslas kuriamas skubotai, neįvertinus rinkos.

    Pagalba grįžtantiesiems

    Renginyje pristatytos ir EURES paslaugos, kurios aktualios grįžtantiems iš užsienio, planuojantiems persikėlimą ar grįžimo procesą. Pabrėžta, kad sprendimus palengvina ankstyvas planavimas: dokumentai, socialinės garantijos, kvalifikacijų pripažinimo klausimai ir realistiškas biudžeto įvertinimas.

    Susitikime dalyvavęs Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius akcentavo, kad savivaldybė siekia būti partneriu, o ne stebėtoju, kai žmonės grįžta ir kuria gyvenimą regione.

    „Tokie susitikimai yra proga pasisemti žinių, išgirsti apie galimybes ir aiškiau susidėlioti kitus žingsnius. Svarbiausia, kiek kiekvienas išsineša ir kaip tai pritaiko savo sprendimuose“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Organizatorių teigimu, pagrindinė žinutė paprasta: grįžus į Marijampolę nereikia visko pradėti nuo nulio vienam. Mieste veikia institucijos ir partneriai, kurie gali padėti susiorientuoti darbo rinkoje, pasirinkti mokymus ar studijas ir įvertinti realias galimybes verslo pradžiai.

  • Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė 2026 metais tęsia užimtumo didinimo programos priemonę, pagal kurią buvusiems bedarbiams gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Savivaldybė kviečia gyventojus pasitikrinti sąlygas ir laiku pateikti prašymą, nes kompensacijos mokamos iš savivaldybės biudžeto.

    Į šią paramą gali pretenduoti asmenys, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybėje. Taip pat būtina, kad iki įsidarbinimo žmogus būtų registruotas Užimtumo tarnybos Alytaus skyriuje ir įsidarbinimo metu turėtų bedarbio statusą.

    Kompensacija taikoma tiems, kurie įsidarbino ne anksčiau kaip nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Išlaidos dengiamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo įsidarbinimo pradžios, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti ir dokumentus susitvarkyti kuo greičiau.

    Kelionės į darbą ir atgal išlaidos kompensuojamos pagal atstumą nuo gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, tačiau įskaitoma ne daugiau kaip 20 kilometrų. Maksimali savivaldybės skiriama išmoka siekia iki 70 eurų per mėnesį.

    Kreipiantis dėl kompensacijos reikia pateikti prašymą, nustatytos formos pažymą apie dirbtas darbo dienas, o teikiant pirmą kartą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą bei darbo santykius. Dokumentai teikiami už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos Alytaus rajono savivaldybės administracijai.

  • Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Globalūs Zarasai: pirmasis susitikimas su diaspora parodė, ko labiausiai reikia grįžtantiems

    Gegužės 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko pirmasis iniciatyvos Globalūs Zarasai susitikimas, subūręs užsienyje gyvenančius zarasiškius, sugrįžusius kraštiečius, savivaldybės atstovus ir vietos bendruomenę. Renginys vyko gyvai ir nuotoliniu būdu, todėl į pokalbį įsitraukė dalyviai iš skirtingų šalių.

    Susitikimo tikslas buvo praktiškas: prie vieno stalo sutelkti žmones, kurie galėtų ne tik pasidalyti patirtimis, bet ir įvardyti, kokių sprendimų reikia, kad sugrįžimas į Zarasus būtų sklandesnis. Renginį atidariusi merė Nijolė Guobienė pabrėžė, kad ryšys su diaspora svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldos lygmeniu.

    Nuotoliniu būdu prie diskusijų jungėsi zarasiškiai iš Londono, Niujorko, Liuksemburgo, Italijos Apulijos regiono ir kitų vietovių. Organizatoriai akcentavo, kad tokia forma leidžia įsitraukti ir tiems, kurie kol kas neplanuoja grįžti, tačiau nori prisidėti idėjomis, kontaktais ar profesine patirtimi.

    Sugrįžimo tendencijos ir įsitraukimas

    Užsienio reikalų ministerijos iniciatyvos Grįžtu LT vadovas Tadas Kubilius susitikime priminė pastaraisiais metais fiksuojamą bendrą tendenciją, kai į Lietuvą sugrįžta daugiau žmonių nei išvyksta. Jo teigimu, įsitraukimas į Lietuvos gyvenimą gali vykti ne vien persikraustant, bet ir per nuotolinę mentorystę, verslo projektus ar profesinių žinių perdavimą.

    Renginyje taip pat buvo aptarti Zarasų rajono migracijos skaičiai: pristatyta, kad 2025 metais į rajoną grįžo 90 kraštiečių, o išvyko 60. Tai, dalyvių vertinimu, rodo potencialą, tačiau kartu kelia klausimų dėl darbo pasiūlos, paslaugų prieinamumo ir ilgalaikių perspektyvų šeimoms.

    Darbo rinka, paslaugos ir „minkštasis“ nusileidimas

    Užimtumo tarnybos iniciatyvos Gal į Lietuvą? atstovės pristatė paslaugas grįžtantiems ir grįžimą svarstantiems žmonėms, akcentuodamos, kad sprendimą dažnai lemia aiški informacija apie darbo rinką, atlygio lūkesčius ir persikėlimo praktinius žingsnius. Diskusijose aptarti darbdavių lūkesčiai, reikalingi įgūdžiai bei dažniausi mitai, su kuriais susiduria grįžtantys.

    Praktinėje dalyje daug dėmesio skirta vadinamajam „minkštajam“ nusileidimui: kaip susirasti darbą, susitvarkyti dokumentus, įvertinti kvalifikaciją ir planuoti persikėlimą šeimai. Taip pat pristatyta diasporai draugiško darbdavio iniciatyva, kuri skirta skatinti darbdavius aiškiau komunikuoti grįžtantiesiems aktualias sąlygas ir pagalbą.

    Apie Zarasų rajono darbo rinkos situaciją kalbėjo Užimtumo tarnybos Zarasų skyriaus vedėja Virginija Abramavičienė. Susitikime aptartos ir mokymosi galimybės: Zarasų profesinės mokyklos atstovė Lilija Zajančkauskienė pristatė, kokias programas gali rinktis tiek jaunuoliai, tiek persikvalifikavimo ieškantys suaugusieji.

    Ką gali duoti diasporos tinklas

    Renginyje pristatyta ir Diasporos ir verslo akseleravimo asociacija DivA, akcentuojant, kad ryšiai su diaspora gali būti naudingi ne tik kultūriniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Pasak dalyvių, praktinė nauda atsiranda tada, kai kontaktai virsta mentorystės ryšiais, partnerystėmis, investicijomis ar pagalba ieškant specialistų.

    Susitikimo metu vyko dalyvių prisistatymai, dalijimasis sugrįžimo istorijomis ir aptarimas, kokių konkrečių žingsnių reikėtų, kad iniciatyva taptų tęstinė. Ne kartą skambėjo mintis, kad ilgalaikį ryšį geriausiai kuria reguliarus dialogas ir aiškūs bendri projektai, kuriuose gali dalyvauti ir užsienyje gyvenantys kraštiečiai.

    Zarasų rajono savivaldybė padėkojo dalyvavusiems ir išreiškė lūkestį, kad pirmasis susitikimas taps pradžia nuoseklesniam bendradarbiavimui. Organizatoriai teigia, jog ateities planuose svarstoma tęsti susitikimus, kad grįžtantiems būtų lengviau rasti atsakymus į svarbiausius klausimus apie darbą, mokslą ir kasdienes paslaugas rajone.

  • Darbdaviams Kupiškyje – aiškios taisyklės ir kompensacijos už jaunimo įdarbinimą vasarą

    Darbdaviams Kupiškyje – aiškios taisyklės ir kompensacijos už jaunimo įdarbinimą vasarą

    2026 metų gegužės 14 dieną 10 valandą Kupiškyje, Užimtumo tarnyboje (Vytauto g. 6A), vyks informacinis renginys darbdaviams apie jaunimo užimtumą vasaros laikotarpiu. Į jį kviečiami rajono darbdaviai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai, planuojantys vasarą įdarbinti moksleivius ir jaunimą.

    Renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama praktiniams klausimams: kokios yra jaunimo įdarbinimo galimybės vasarą ir kokių veiksmų reikia, kad darbo santykiai būtų įforminami teisingai. Taip pat bus aptariamos darbdaviams taikomos kompensacijos bei kitos paramos priemonės, kurios gali sumažinti įdarbinimo kaštus.

    Atskira renginio dalis numatyta nepilnamečių darbo sąlygoms ir pagrindiniams teisės aktų reikalavimams. Darbdaviams tai aktualu dėl darbo laiko ribojimų, saugos ir sveikatos užtikrinimo, tinkamo funkcijų parinkimo bei aiškios atsakomybės už darbo organizavimą.

    Informaciją pristatys Kupiškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas skirtas ne tik bendrai informacijai, bet ir konkretiems darbdavių klausimams, su kuriais dažniausiai susiduriama įdarbinant jaunus žmones vasaros sezonu.

    Renginys vyks Užimtumo tarnyboje Kupiškyje, Vytauto gatvėje 6A, pradžia – 10 valandą. Dalyvauti kviečiami visi, kurie ieško sezoninių darbuotojų ir nori iš anksto įsivertinti reikalavimus bei galimas finansines paskatas.

  • Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Darbdaviams Trakuose – nemokamas seminaras apie žmonių su negalia įdarbinimą ir paramą

    Trakų rajono savivaldybės administracija kartu su Užimtumo tarnyba gegužės 21 dieną rengia nemokamą, maždaug valandos trukmės seminarą darbdaviams apie žmonių su negalia įdarbinimą. Renginys vyks Trakų rajono savivaldybės administracijoje, Vytauto g. 33, Trakuose, Didžiojoje salėje.

    Seminare Užimtumo tarnybos specialistė pristatys, kokiais keliais darbdaviai gali įdarbinti žmones su negalia ir kaip praktiškai pasiruošti sklandžiam įdarbinimui. Taip pat bus aptartos dažniausios darbdavių klaidos, darbo vietos pritaikymo poreikiai ir bendradarbiavimo su institucijomis eiga.

    Dėmesys bus skiriamas ir finansinėms bei organizacinėms priemonėms, kurios gali padėti darbdaviui sumažinti įdarbinimo rizikas ir kaštus. Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbo vietos pritaikymu, darbuotojo integracijos palaikymu ir individualių poreikių įvertinimu.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad seminaras orientuotas į praktinius sprendimus ir realias darbdavių situacijas, todėl dalyviams žadama ne tik teorija, bet ir taikomi patarimai. Darbdaviai taip pat turės galimybę užduoti klausimus apie atranką, darbo sąlygų pritaikymą ir komandos įtrauktį.

    Norintys dalyvauti darbdaviai kviečiami registruotis iki gegužės 15 dienos imtinai, susisiekiant su Trakų rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatore Jelena Marcinkevičiene. Registracijai nurodomas telefono numeris 370 618 79838 ir el. pašto adresas jelena.marcinkeviciene@trakai.lt.

  • Sugrįžtantiems į Marijampolę ir diasporai: kur rasti darbą, mokytis ir pradėti verslą

    Sugrįžtantiems į Marijampolę ir diasporai: kur rasti darbą, mokytis ir pradėti verslą

    Marijampolė kviečia sugrįžusius gyventi ir dar tik svarstančius grįžimą užsienyje gyvenančius žmones į informacinį renginį apie karjerą, studijas ir verslo pradžią. Susitikime bus galima gauti praktinių atsakymų, nuo ko pradėti planuojant sugrįžimą ir kaip greičiau įsitvirtinti vietos darbo rinkoje.

    Renginys vyks gegužės 12 dieną Karjeros centre, esančiame Vilkaviškio g. 2. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimas neįpareigoja: galima ateiti tiesiog pasiklausyti, užduoti klausimų ir susipažinti su mieste veikiančiomis galimybėmis.

    Kas padės atsakyti į klausimus?

    Renginyje dalyvaus MRU Sūduvos akademijos ir Marijampolės profesinio rengimo centro atstovai. Jie pristatys studijų kryptis, persikvalifikavimo galimybes ir kompetencijas, kurios šiuo metu dažniausiai vertinamos darbdavių.

    Verslo pradžia ir praktinė pagalba pradedantiesiems bus aptariama kartu su Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART komanda. Tikimasi, kad dalyviai aiškiau supras, kokios konsultacijos teikiamos, kokie pirmieji žingsniai svarbiausi ir kur kreiptis dėl paramos ar paskatų.

    Darbo rinka ir grįžimo planas

    Dabartinę situaciją darbo rinkoje pristatys Užimtumo tarnybos ir EURES Lietuva atstovai. Bus aptariama, kaip efektyviau ieškoti darbo grįžus, kokių dokumentų ar pasirengimo dažniausiai prireikia, taip pat kokios galimybės yra žmonėms, kurie nori keisti profesiją.

    Renginys skirtas ir tiems, kurie Marijampolėje yra trumpam, bet jau planuoja grįžimą ilgesniam laikui. Tokiais atvejais ypač svarbu iš anksto susidėlioti veiksmų planą: įsivertinti paklausias kompetencijas, pasitikrinti mokymosi alternatyvas ir pasinaudoti konsultacijomis, kurios padeda sutrumpinti kelią iki darbo ar nuosavo verslo.

    Organizatoriai kviečia atvykti visus, kuriems aktualu grįžimas į Marijampolę, darbo paieška, studijos ar persikvalifikavimas, taip pat norą kurti verslą puoselėjančius sugrįžtančius kraštiečius. Susitikimas suteikia progą vienoje vietoje gauti kryptingą informaciją ir užmegzti naudingus kontaktus.

  • Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajone su Užimtumo tarnyba ieškota sprendimų: kas keisis pagalboje bedarbiams ir jaunimui?

    Vilniaus rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su Užimtumo tarnybos atstovais, kuriame aptartos užimtumo politikos aktualijos ir darbo rinkos situacija rajone. Dėmesys skirtas tam, kaip glaudesnis institucijų darbas galėtų greičiau padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.

    Susitikime dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė atsakomybių balanso svarbą ir tai, kad sprendimai turi būti orientuoti į realų žmogaus įsidarbinimą. Pasak savivaldybės, vien tik pasyvi parama problemų neišsprendžia, jei nėra aiškių kelių į darbo vietas ir kompetencijų stiprinimą.

    „Siekiame, kad sistema būtų orientuota į žmogaus įsitraukimą į darbo rinką, o ne vien į pasyvią paramą. Tai jautrus klausimas, tačiau būtina apie jį kalbėti atvirai ir ieškoti sprendimų nacionaliniu lygiu“, – sakė Robert Duchnevič.

    Susitikime akcentuota, kad viena iš praktinių kliūčių yra duomenų apsikeitimo spragos tarp institucijų. Savivaldybė ir Užimtumo tarnyba sutarė, kad tikslesnė informacija apie vietos poreikius ir gyventojų situaciją leistų greičiau parinkti tinkamas priemones: nuo konsultacijų iki mokymų ar tarpininkavimo su darbdaviais.

    Taip pat aptartas Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo modelis, kai didesnis dėmesys skiriamas vietos situacijai ir padaliniams suteikiama daugiau galimybių dirbti pagal konkrečios teritorijos poreikius. Savivaldybė pabrėžė, kad skirtingose seniūnijose iššūkiai gali skirtis, todėl sprendimai turi būti lankstūs, o pagalba labiau pritaikyta vietos darbo rinkai.

    Susitikimo metu pristatytas Vilniuje veikiantis Karjeros centras, kuriame teikiamos individualios ir grupinės karjeros konsultacijos, organizuojami profesinio orientavimo renginiai. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbiu žingsniu žmonėms, keičiantiems kvalifikaciją arba grįžtantiems į darbo rinką po pertraukos.

    Aptartos ir savivaldybės iniciatyvos, susijusios su jaunimo užimtumu. Trečius metus vykdoma vasaros užimtumo programa, o šiais metais joje dalyvauja 18 darbdavių, todėl savivaldybė planuoja stiprinti informacijos sklaidą ir ieškoti būdų, kaip pritraukti daugiau įmonių bei įstaigų.

    Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerinti keitimąsi duomenimis ir nuosekliai stebėti darbo rinkos pokyčius. Savivaldybė teigia, kad tikslas išlieka aiškus: daugiau žmonių, realiai įsidarbinusių ir gavusių pagalbą, kuri veikia praktiškai.