CP v2

Tag: Vaikų saugumas internete

  • ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    Ką siūlo ES KIDS Act?

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS Act pasiūlymas numatytų riboti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais: jaunesniems nei 13 metų tai galėtų reikšti visišką draudimą, o 13–15 metų paaugliams – griežtesnes taisykles ir funkcijų apribojimus.

    Pagrindinis tikslas – mažinti priklausomybę nuo telefonų ir nuolatinį turinio slinkimą, kartu geriau apsaugant nepilnamečius nuo žalingo turinio, manipuliacijų ir rizikingų kontaktų internete.

    Pagal aptariamą modelį 13–15 metų paaugliai galėtų susikurti paskyrą tik su tėvų įsitraukimu: paskyra būtų patvirtinama suaugusiojo, o valdymas vyktų per susietą tėvų profilį arba administravimo skydelį.

    Tarp svarstomų ribojimų minima ir ekrano laiko kontrolė, pavyzdžiui, dienos limitas, kuris kai kuriose diskusijose siejamas su vienos valandos riba per parą.

    Apklausos: dauguma nori griežtesnių taisyklių

    Eurobarometro apklausa rodo, kad 91 proc. ES gyventojų mano, jog vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais reikia daugiau reguliavimo priemonių.

    Didžiausio palaikymo sulaukė idėja drausti socialinius tinklus vaikams iki tam tikro amžiaus – ją pasirinko 36 proc. respondentų.

    Ryškiausias palaikymas fiksuotas Graikijoje, kur šiai priemonei pritarė 49 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi Bulgarija, Rumunija, Portugalija, Airija ir Slovakija – po 44 proc.

    Mažiausias palaikymas matomas dalyje Vidurio Europos valstybių: Austrijoje 27 proc., Vokietijoje 28 proc., Čekijoje 29 proc.

    Vaikų teisių organizacijos įžvelgia rizikų

    Vaikų teisių organizacijos iniciatyvą vertina nevienareikšmiškai: dalis sveikina dėmesį vaikų apsaugai, tačiau kitos pabrėžia, kad vien draudimai gali stumti paauglius į mažiau saugias, sunkiau prižiūrimas interneto erdves.

    Taip pat keliami klausimai, ar reguliavimas netaps atsakomybės perkėlimu nuo platformų ant šeimų pečių.

    „Mes remiame 13 metų kaip minimalią ribą, tačiau to nelaikome nauju draudimu: socialinių tinklų platformos jau dabar dažniausiai nustato 13 metų amžiaus reikalavimą“, – sakė Terre des Hommes Netherlands atstovė ES advokacijai Jeanne-Marie Quashie.

    Ji atkreipė dėmesį, kad amžiaus riba dera su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnyje apibrėžtais principais, tačiau siūlomą sistemą, pasak jos, dar reikia tobulinti, ypač dėl 13 ir 14 metų paauglių prieigos taisyklių.

    Jos vertinimu, jei paauglio paskyros sukūrimas ir patvirtinimas priklausytų nuo tėvų, praktiškai nemaža kontrolės dalis atitektų šeimai, o ne pačioms technologijų bendrovėms.

    „ES KIDS Act juda teisinga kryptimi, kai dėmesys nukreipiamas į platformų dizainą, o ne į visuotinius draudimus. Tačiau susiejus prieigą su tėvų registracija našta perkeliama nuo technologijų bendrovių šeimoms“, – sakė Jeanne-Marie Quashie.

    „13–15 metų vaikų saugumas turi būti įdiegtas pagal nutylėjimą, o ne įjungiamas pasirinktinai. Prieiga prie interneto erdvių turi priklausyti nuo saugumo, o ne nuo tėvų leidimo“, – pridūrė ji.

    Diskusijose dėl KIDS Act išryškėja ir platesnė dilema: kaip suderinti vaikų teisę į informacijos ir bendravimo erdves su pareiga apsaugoti nuo manipuliacijų, priekabiavimo, priklausomybę skatinančio dizaino ir žalingo turinio.

    Didėjant DI pagrindu veikiančių rekomendacijų ir personalizacijos mastui, reguliuotojai vis dažniau kalba ne tik apie amžiaus patikrą, bet ir apie pačių platformų atsakomybę bei dizaino sprendimus.

    Apklausa rodo, kad ES gyventojų nerimas dėl vaikų saugumo internete išlieka aukštas. Apie 71 proc. respondentų nurodė esantys susirūpinę patyčiomis internete, 70 proc. – viliojimu ir išnaudojimu internete, 69 proc. – žalingo turinio pasiekiamumu.

    Tuo metu priklausomybę skatinantis dizainas kelia mažesnį, nors vis dar reikšmingą susirūpinimą: dėl jo nerimą išreiškė 60 proc. respondentų, o labai susirūpinę buvo 28 proc.

    Išsiskyrė kelios šalys, kur priklausomybę skatinančio dizaino tema gyventojus jaudina labiau. Pavyzdžiui, Kipre nerimą dėl to išreiškė 89 proc. apklaustųjų, o Liuksemburge – 87 proc.

    Tai rodo, kad KIDS Act diskusija neapsiriboja vien amžiaus ribomis: nemaža visuomenės dalis tikisi, kad platformos bus pertvarkytos taip, jog vaikams ir paaugliams būtų saugiau net ir turint prieigą.

  • Politikai spaudžia riboti „Meta“ ir kitų platformų galią: vaikams žada griežtesnius ribojimus

    Lenkijoje stiprėja politinis spaudimas griežčiau suvaldyti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką, ypač kalbant apie vaikų saugumą internete. Seimo Vaikų ir jaunimo komisijoje nuskambėjo raginimai greičiau taikyti sankcijas platformoms ir įtvirtinti aiškesnius nacionalinius ribojimus socialiniams tinklams.

    Diskusijose akcentuota, kad Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas jau suteikia priemonių veikti prieš vadinamąsias labai dideles interneto platformas. Tačiau politikų ir institucijų atstovų vertinimu, praktinis šių taisyklių įgyvendinimas bei tyrimai juda per lėtai, o rizikos vaikams auga.

    DSA vykdymas kelia lūkesčių

    Posėdyje pabrėžta, kad už didžiausių platformų priežiūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą atsakinga Europos Komisija. Nurodyta, kad sankcijos už taisyklių nesilaikymą jau taikytos tokioms platformoms kaip „X“, „Temu“ ir „Aliexpress“, o tyrimai vyksta ir dėl „Meta“ valdomų paslaugų bei kitų populiarių programų.

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad grėsmingi reiškiniai internete dažniausiai identifikuojami teisingai, tačiau didžiausia problema lieka sprendimų ir baudų greitis. Pasak jo, valstybės siekia stiprinti spaudimą Europos Komisijai ir burti platesnę koaliciją, kad atsakas į platformų veiksmus būtų nuoseklesnis.

    „DSA vykdymo efektyvumas nėra toks, kokio tikėjomės. Matome, kad grėsmės atpažįstamos, bet problema yra taisyklių įgyvendinimas“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Vaikams iki 13 metų – be socialinių tinklų?

    Svarbiu fonu diskusijai tapo Europos Komisijos planai pristatyti vadinamąjį Kids Act paketą, orientuotą į vaikų apsaugą internete. Tarp aptariamų krypčių minimas scenarijus, kad jaunesni nei 13 metų vaikai apskritai negalėtų naudotis socialiniais tinklais.

    Taip pat svarstoma griežtesnė prieiga 13–14 metų paaugliams, kai paskyros būtų riboto funkcionalumo ir prižiūrimos tėvų. Vyresniems, 15–18 metų jaunuoliams, platformoms galėtų būti taikoma pareiga užtikrinti saugesnes paslaugų versijas, mažinant priklausomybę skatinančių algoritmų ir žalingo turinio riziką.

    Lenkijos atstovai Seime nurodė, kad paraleliai rengiami ir nacionaliniai sprendimai, įkvėpti kai kurių Prancūzijos taikomų modelių. Pagrindinė kryptis – vaikų amžiaus patikra, aiškesnės prieigos taisyklės ir papildomos pareigos platformoms.

    Deepfake ir DI standartai mokyklose

    Posėdyje atskirai iškelta seksualinio pobūdžio deepfake problema, kai vaizdai ar įrašai kuriami be asmens sutikimo. Politikų teigimu, ruošiami siūlymai tokias veikas aiškiau kriminalizuoti, įtraukiant atsakomybę į Baudžiamąjį kodeksą.

    Ekspertai taip pat kėlė klausimą, kaip viešosios institucijos turėtų elgtis su technologijų bendrovių atstovų dalyvavimu patariamosiose tarybose, kai tuo pat metu vyksta tyrimai dėl galimų Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimų. Akcentuota, kad interesų konfliktai turi būti valdomi, o viešajam sektoriui reikalingi skaidrūs standartai.

    Diskusijoje nuskambėjo ir raginimai aiškiau apibrėžti dirbtinis intelektas naudojimą švietime. Kalbėta, kad mokykloms trūksta vienodų taisyklių, o vien tik raginimas „mokyti DI“ neišsprendžia problemos, jei nėra aiškių ribų, atsakomybės ir vertinimo kriterijų.

    Švietimo viceministrė Katarzyna Lubnauer pabrėžė, kad vien draudimai problemos neišspręs, todėl būtina derinti ribojimus su nuoseklia prevencija ir ugdymu. „Negalime reikalauti, kad paauglys vienas laimėtų prieš algoritmą“, – sakė ji.

    Politikai ir institucijų atstovai sutaria dėl vieno: vaikų apsauga internete tampa nebe vien švietimo, o ir realaus reguliavimo klausimu. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kaip greitai bus priimti ir įgyvendinti tiek Europos Komisijos, tiek nacionaliniai teisės aktai.

  • Ministeris siūlo griežtinti platformų taisykles: kaip bus saugomi vaikai ir kas keisis dėl DI

    Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis ragina griežčiau reguliuoti didžiąsias skaitmenines platformas, kad jos realiai atsakytų už platinamą turinį ir vartotojų saugumą. Jo teigimu, be aiškių taisyklių technologijų gigantai gali daryti didelę įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Apie tai jis kalbėjo konferencijoje Safer Internet, skirtoje vaikų ir jaunimo saugumui internete. Diskusijų centre buvo priklausomybę skatinantys socialinių tinklų mechanizmai, neteisėtas turinys, dezinformacija ir kibernetinės grėsmės.

    Platformoms – daugiau atsakomybės

    Ministro pozicija – platformos turi patirti pasekmes, jei neužtikrina tinkamos apsaugos ir leidžia plisti žalingam turiniui. Tai ypač aktualu kalbant apie nepilnamečius, kurių elgesį ir psichiką stipriai veikia turinio rekomendavimo algoritmai.

    „Skaitmeninės platformos turi atsakyti už turinį, kurį platina, ir patirti pasekmes, kai neapsaugo vaikų nuo žalingų įrašų“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėjantis tonas technologijų bendrovėms siejamas ir su ES Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris numato didesnes prievoles labai didelėms interneto platformoms. Daugiau dėmesio skiriama rizikų vertinimui, turinio moderavimui, skaidrumui bei nepilnamečių apsaugai.

    Kiek laiko vaikai praleidžia internete

    Ministras rėmėsi NASK parengtu tyrimu Nastolatki 3.0, kuriame nurodoma, kad vaikai ir paaugliai internete vidutiniškai praleidžia apie 5,5 valandos per dieną. Taip pat akcentuota, kad realus naudojimosi laikas dažnai būna ilgesnis, nei mano tėvai.

    Pasak K. Gawkowskio, pirmąjį telefoną vaikai vidutiniškai gauna maždaug devynerių metų. Tai, jo vertinimu, kelia papildomų iššūkių mokykloms ir tėvams, nes technologijos tampa kasdienybės dalimi dar iki susiformuojant įgūdžiams atpažinti rizikas.

    Ministras taip pat atkreipė dėmesį į ankstyvą vaikų kontaktą su pornografiniu turiniu, kuris, kaip teigiama, gali prasidėti apie vienuoliktus gyvenimo metus. Jo teigimu, tai rodo, kad atsakomybė turi būti dalijama tarp tėvų, švietimo sistemos, institucijų ir pačių platformų.

    DI didina ir galimybes, ir rizikas

    Konferencijoje pabrėžta, kad prie ankstesnių iššūkių prisidėjo dar vienas veiksnys – dirbtinis intelektas. Kalbėta, jog kalbos modeliai ir algoritmai gali dar labiau stiprinti įsitraukimą, o kartu ir priklausomybės riziką, ypač kai turinys pateikiamas kaip patogus ir „greitas atsakymas“ į bet kokį klausimą.

    „Atsirado dar vienas veiksnys, stiprinantis ir galimybes, ir grėsmes – dirbtinis intelektas. Turime parengti vaikus situacijoms, kai jie gali neatpažinti pavojaus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministro teigimu, kritinis mąstymas, manipuliacijų atpažinimas ir gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo melagingos tampa būtini. Tai apima ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją bei klastotes, kai turinys vizualiai ar garsiniu pavidalu atrodo įtikinamai.

    K. Gawkowskis priminė, kad skaitmeninio saugumo samprata per du dešimtmečius smarkiai išsiplėtė: nuo piratavimo ar nepatikimų atsisiuntimų iki psichologinės gerovės, ribų brėžimo internete ir informacinės higienos. Jo vertinimu, valstybės užduotis – ne tik reaguoti į problemas, bet ir kurti prevenciją per ugdymą.

    Kalbėdamas apie švietimą, ministras teigė, kad buvo atsitraukta nuo modelio, kai mokykloms perduodama vien įranga be papildomos metodinės pagalbos. Pasak jo, siekiama, kad technologijos į mokyklas ateitų kartu su turiniu, mokymo medžiaga ir aiškiais naudojimo scenarijais.

    Konferencijoje aptartos ir kitos rizikos, įskaitant patostreamingą – neteisėtą turinį, kuriame rodomas smurtas ar žeminantis elgesys. Ministro vertinimu, valstybei svarbu ne tik turėti taisykles, bet ir nuosekliai jas įgyvendinti bendradarbiaujant su mokyklomis, tėvais ir pačiomis platformomis.

  • EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    Nutekintas EK projektas

    Europos Komisija, remiantis paviešintu dokumentu, ketina pristatyti vadinamąjį EU Kids Act pasiūlymą, kuris griežtintų nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų. Plane numatyta, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalėtų susikurti paskyrų be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Siūlymas apimtų ne tik socialinius tinklus, bet ir kitas nepilnamečiams potencialiai rizikingas skaitmenines paslaugas, įskaitant vaizdo žaidimus bei DI pokalbių robotus ir vadinamuosius virtualius kompanionus. Dokumente pabrėžiama, kad didesnė atsakomybės našta būtų perkeliama pačioms technologijų bendrovėms.

    Amžiaus ribos ir tėvų kontrolė

    Pagal projektą, amžiaus reikalavimai labiausiai taikomi socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi platformoms, o kitoms paslaugoms būtų įtvirtintos saugumo pagal dizainą pareigos. Numatyta pakopinė schema: mažiausiems vaikams prieiga būtų ribojama griežčiausiai, o vyresniems nepilnamečiams siūlomos įvairios riboto funkcionalumo ir priežiūros priemonės.

    Dokumente taip pat numatomas amžiaus patikrinimas kuriant naujas paskyras, remiantis ES masto amžiaus verifikavimo programėle arba nacionaliniais sprendimais. Akcentuojama, kad patikrinimas turėtų būti proporcingas ir, kiek įmanoma, apsiriboti faktu, ar žmogus yra pasiekęs reikiamą amžių.

    Saugumas pagal dizainą

    Viena svarbiausių kryptių yra dizaino sprendimų ribojimas, kai jie, reguliuotojų vertinimu, skatina perteklinį naudojimąsi ar didina riziką vaikams. Tarp minimų priemonių yra begalinis slinkimas, dirbtiniai pranešimai ir tam tikri apdovanojimų mechanizmai, kurie gali skatinti įsitraukimą bet kokia kaina.

    Taip pat daug dėmesio skiriama rekomendacijų sistemoms, kurios parenka, ką vartotojas mato ekrane. Plane siūloma užtikrinti, kad algoritmai nevestų nepilnamečių į vadinamuosius informacinius tunelius, kai turinys vis labiau parenkamas pagal įsitraukimą, o ne pagal tinkamumą amžiui.

    „Technologijų bendrovės pirmiausia turi užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs. Europos vaikus turi auginti tėvai, o ne algoritmai“, – rašoma dokumente.

    Kontrolė ir vykdymas

    Europos Komisija siūlo stiprinti priežiūros mechanizmą taip, kad technologijų įmonės turėtų įrodyti atitiktį vaikų saugumo taisyklėms, o ne vien deklaruoti pastangas. Tam tikroms didelį sisteminį poveikį turinčioms platformoms, kurios jau patenka į Skaitmeninių paslaugų akto griežtesnį režimą, galėtų būti taikomi papildomi reikalavimai diegiant naujas funkcijas, galinčias paveikti vaikus.

    Be to, numatoma, kad priežiūros finansavimui technologijų bendrovėms gali tekti mokėti priežiūros mokestį. Taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas neatsiliktų nuo sparčiai kintančios skaitmeninės aplinkos ir naujų produktų, įskaitant DI sprendimus, kurie vis dažniau naudojami kaip pokalbio ir patarimų įrankiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau ES valstybių svarsto atskiras priemones dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais, todėl Briuselis siekia bendro europinio sprendimo, kad būtų išvengta skirtingų taisyklių fragmentacijos. Galutinis pasiūlymo turinys dar gali kisti, tačiau nutekintas projektas rodo aiškią kryptį: griežtesnę amžiaus kontrolę ir privalomą saugumą pagal dizainą.

  • „Roblox“ išleidžia mini žaidimus atskirai: daugiau auditorijos, bet kyla nauji klausimai dėl vaikų saugumo

    „Roblox“ išleidžia mini žaidimus atskirai: daugiau auditorijos, bet kyla nauji klausimai dėl vaikų saugumo

    „Roblox“ kūrėjai pranešė, kad mini žaidimų kūrėjams bus sudaryta galimybė savo kūrinius platinti kaip atskirus, nuo pagrindinės platformos nepriklausomus pavadinimus. Tokie žaidimai turėtų veikti mobiliuosiuose įrenginiuose, kompiuteriuose ir konsolėse, o dalį jų planuojama paleisti ir naršyklėje, neįdiegiant pagrindinės programos.

    Toks žingsnis reiškia, kad mini žaidimai galės pasiekti platesnę auditoriją per paieškos sistemas, vaizdo turinį, socialinius tinklus, privačias žinutes ar el. paštą. Kartu tai keičia iki šiol įprastą modelį, kai vartotojų srautą, prisijungimą ir didžiąją dalį kontrolės kanalų valdė pati platforma.

    Didžiausias klausimas, kurį kelia nauja kryptis, susijęs su nepilnamečių saugumu. „Roblox“ jau ne kartą buvo atsidūrusi kritikos centre dėl to, kaip platformoje veikia bendravimo funkcijos, turinio priežiūra ir apsaugos priemonės, kai kalbama apie vaikų apsaugą nuo žalingo turinio ar netinkamų kontaktų.

    JAV federaliniuose teismuose pastaraisiais metais buvo iškelta daug bylų, kuriose „Roblox“ kaltinama nepadariusi pakankamai, kad apsaugotų vaikus nuo išnaudojimo rizikų. Prie spaudimo prisidėjo ir kai kurių valstijų pareigūnų iniciatyvos, kai viešai buvo keliami klausimai dėl platformos saugumo standartų ir jų atitikties realiai vartotojų patirčiai.

    „Roblox“ savo ruožtu neigia kaltinimus ir pabrėžia, kad taiko amžiaus nustatymo bei turinio moderavimo priemones, turi tėvų kontrolės nustatymus ir amžiaus grupei pritaikytus apribojimus. Tačiau naujas platinimo formatas kelia papildomą neapibrėžtumą: kas ir kaip užtikrins tokio mini žaidimo moderavimą, jei jis bus pasiekiamas ne tik per pagrindinę „Roblox“ ekosistemą.

    Praktinių klausimų daugėja ir dėl platinimo skirtingose platformose. Jei mini žaidimai taps atskirais produktais, gali skirtis jų tikrinimo procesai, atsakomybės ribos ir reikalavimai, o tai reikštų, kad apsaugos priemonės nebūtinai bus vienodos visur, kur vartotojas žaidimą atsisiunčia ar paleidžia.

    Be saugumo, grįžta ir senas ginčas dėl kūrėjų darbo bei atlygio skaidrumo. „Roblox“ ekosistemoje jau seniai diskutuojama, ar platformos ekonomikos modelis sąžiningai atlygina nepriklausomiems kūrėjams, tarp kurių yra ir nepilnamečių, o naujas platinimo kelias gali dar labiau komplikuoti supratimą, kas gauna pajamas, kas yra leidėjas ir kaip pasidalijama atsakomybė.

    Ekspertai pabrėžia, kad vaikams skirtose ar vaikų plačiai naudojamose platformose didžiausia rizika kyla tada, kai turinys ir bendravimas plečiasi greičiau nei priežiūros pajėgumai. Todėl „Roblox“ planams auginti pasiekiamumą kartu teks atsakyti į esminį klausimą: ar saugumo ir moderavimo sistema bus tokio pat masto ir griežtumo, kaip ir naujai atsiveriantys platinimo kanalai.

  • Meta teisme nusileido dėl vaikų saugumo: 17 mlrd. eurų ir naujos „Instagram“ taisyklės

    „Meta“ su JAV valstijomis pasiekė vieną didžiausių vartotojų apsaugos susitarimų, kuriuo kompanija įsipareigojo per artimiausią dešimtmetį sumokėti apie 15,7 mlrd. eurų ir pakeisti dalį vaikams bei paaugliams aktualių „Instagram“ ir „Facebook“ funkcijų. Susitarimas patvirtintas teisme Kalifornijoje, o jo poveikis gali tapti precedentu visam socialinių tinklų sektoriui.

    Bylos esmė buvo kaltinimai, kad „Meta“ ilgą laiką kūrė ir palaikė produktų sprendimus, galinčius skatinti priklausomybę bei daryti neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei būklei, kartu nepakankamai aiškiai informuojant apie rizikas. Dėl to valstijų generaliniai prokurorai siekė ne tik finansinės kompensacijos, bet ir konkrečių dizaino bei veikimo taisyklių.

    Susitarimo sąlygos apima griežtesnį amžiaus nustatymą ir papildomas apsaugas paaugliams, taip pat priemones, kurios turėtų mažinti spaudimą dėl išvaizdos ir socialinio palyginimo. Tarp aptariamų pokyčių minimi „patiktukų“ rodymo ribojimai, grožio filtrų draudimai nepilnamečiams ir aiškesnės galimybės išjungti rekomendacijų algoritmus, kurie formuoja srautą pagal įsitraukimą.

    Numatytos ir laiko valdymo priemonės, kurios leistų nustatyti naudojimosi ribas, o dalis sprendimų turėtų būti audituojami nepriklausomai. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai saugumas diegiamas ne tik per turinio moderavimą, bet ir per patį produkto dizainą, siekiant mažinti priklausomybę skatinančius mechanizmus.

    „Mes negavome visko, ko norėjome, bet pasiekėme labai daug. Kongresas iš esmės nesugebėjo veikti“, – sakė Tenesio generalinis prokuroras Jonathan Skrmetti.

    „Meta“ viešai pabrėžė, kad susitarimas galėtų tapti nauju standartu, ir paragino prisijungti kitus didžiuosius rinkos žaidėjus, įskaitant „TikTok“ ir „Youtube“. Kritikai tuo pat metu teigia, jog kompanija gali bandyti pasinaudoti situacija reputaciniams tikslams, o dalis reikalavimų kitiems verslams būtų sunkiau įgyvendinami.

    Teisinis posūkis vyksta Kongresui vis dar nesutariant dėl plataus masto vaikų saugumo internete reguliavimo, todėl vis dažniau taisykles formuoja teismai ir atskirų valstijų iniciatyvos. Tai sukuria fragmentuotą aplinką, kurioje technologijų bendrovės priverstos taikytis prie skirtingų reikalavimų, o verslui didėja spaudimas įrodyti, kad vaikų apsauga nėra tik deklaracija.

    Svarbi diskusijos dalis išlieka amžiaus patikros sprendimai: visuomenės parama griežtesnėms priemonėms auga, tačiau privatumo gynėjai kritikuoja metodus, kurie verčia naudotojus dalintis jautriais dokumentais ar biometriniais duomenimis. Dėl to „Meta“ įsipareigojimai gali tapti bandymu rasti kompromisą tarp vaikų apsaugos ir duomenų apsaugos, bet ar jis bus pakankamas, parodys praktika.

    Susitarimo galiojimas numatytas ribotam laikui, todėl klausimas, kas bus po kelerių metų, lieka atviras. Jei kitos platformos savanoriškai neperims panašių principų, spaudimas gali grįžti į įstatymų leidėjų darbotvarkę, o ateities reguliavimas gali būti dar griežtesnis ir labiau apibrėžtas.

  • Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Lietuvos saugumo institucijos perspėja, kad priešiškos jėgos vis aktyviau ieško būdų daryti įtaką visuomenei, o vienu jautriausių taikinių tampa vaikai ir paaugliai. Dažniausiai dėmesys krypsta į socialiai pažeidžiamus jaunuolius, kuriuos lengviau įtraukti į rizikingą elgesį.

    Kontaktas paprastai užmezgamas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse, prisistatant bendraamžiu, „darbdaviu“ ar net tariamu draugu. Iš pradžių siūlomos smulkios, iš pažiūros nekaltos užduotys už atlygį, pavyzdžiui, nufotografuoti objektą ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šiame etape vaikas dažnai neįvertina pasekmių, nes veiksmas gali atrodyti kaip žaidimas ar greitas būdas gauti pinigų. Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius pažeidimus, o atsisakant vykdyti reikalavimus gali būti daromas psichologinis spaudimas.

    „Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo atviro prašymo padaryti nusikaltimą – pirmiausia kuriamas pasitikėjimas ir įtraukiama į mažas, lengvai pateisinamas užduotis“, – pabrėžia saugumo specialistai.

    Tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra lemiamas: svarbu domėtis, su kuo vaikas bendrauja, kokiose platformose praleidžia laiką ir ar neatsirado neįprastų paslapčių, staigių pirkinių ar nepaaiškinamų pajamų. Ekspertai pataria su vaikais kalbėtis paprastai ir be kaltinimų, aiškiai aptariant, kad už „paprastą paslaugą“ internete gali grėsti reali teisinė atsakomybė.

    Praktinės priemonės taip pat gali padėti sumažinti rizikas: saugesni privatumo nustatymai, ribojamas kontaktas su nepažįstamais, dviejų veiksnių autentifikavimas ir amžių atitinkantys tėvų kontrolės sprendimai. Jei kyla įtarimų, rekomenduojama rinkti įrodymus, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas, ir nedelsti kreiptis į atsakingas institucijas.

    Siekiant, kad vaikai, tėvai ir su jaunimu dirbantys specialistai lengviau atpažintų rizikingas situacijas, policija, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras yra parengę rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su galimu verbavimu. Jose akcentuojama ankstyva reakcija, aiškios ribos ir saugus informacijos perdavimas pareigūnams.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.