CP v2

Tag: Vaikų saugumas internete

  • VSD ir policija įspėja: kaip atpažinti vaikų verbavimą internete ir ką daryti tėvams bei mokytojams

    Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras parengė rekomendacijas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių atsparumą verbavimui internete. Dokumente aiškinama, kaip atpažinti rizikingas situacijas socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ir susirašinėjimo programėlėse.

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų kontaktų, o pasitikėjimas kuriamas palaipsniui. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atviras manipuliacijas, bet ir į elgesio modelius, kai su vaiku bandoma užmegzti nuolatinį, nuo tėvų ar mokytojų slepiamą ryšį.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Rekomendacijose nurodoma, kad įtarimų turėtų kelti prašymai pereiti į privačius pokalbius, raginimas niekam nepasakoti apie bendravimą, spaudimas greitai priimti sprendimus ar vykdyti užduotis. Taip pat pavojingi bandymai išgauti asmeninę informaciją, nuotraukas, prisijungimus ar duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui.

    Dar vienas signalas yra kontaktai iš nepažįstamų asmenų, kurie apsimeta bendraamžiais, siūlo dovanas, apmokamą veiklą ar tariamas galimybes užsidirbti. Institucijos atkreipia dėmesį, kad manipuliuojant dažnai pasitelkiamas emocinis spaudimas, kaltės jausmas, grasinimai ar bandymai izoliuoti vaiką nuo artimos aplinkos.

    Ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą?

    Jei vaikas ar paauglys sulaukė įtartinos žinutės, svarbiausia neskubėti atsakinėti ir neperduoti jokių asmens duomenų. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą ar ekrano nuotraukas, blokuoti asmenį ir pranešti suaugusiajam, kuriuo pasitikima.

    Tėvams ir pedagogams patariama reaguoti ramiai, nekaltinti vaiko ir nesukurti situacijos, kai jis ateityje bijotų kreiptis pagalbos. Kilus pagrįstiems įtarimams, raginama informuoti atsakingas institucijas, kad rizika būtų įvertinta ir prireikus būtų pradėti veiksmai dėl galimų nusikalstamų veikų.

    Kam skirtos rekomendacijos?

    Šios rekomendacijos parengtos vaikams ir paaugliams, taip pat jų tėvams, globėjams, mokytojams, socialiniams pedagogams, jaunimo darbuotojams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams. Jose akcentuojama, kad veiksmingiausia prevencija yra nuolatinis, amžių atitinkantis pokalbis apie saugumą internete ir aiškios šeimos bei mokyklos taisyklės.

    Institucijos kviečia aptarti saugaus elgesio internete principus reguliariai, o ne tik incidento metu. Vaikams lengviau atpažinti rizikingus veiksmus, kai jie žino, jog visada gali kreiptis pagalbos ir nebus palikti vieni su problema.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos pateikė planą, kaip stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pristatytas institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, kuriose jauni žmonės dažniausiai pasiekiami greitai ir nepastebimai.

    Plane numatyta daugiau prevencijos mokyklose, aiškesnės rekomendacijos pedagogams ir tėvams, taip pat greitesnė pagalba, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalis priemonių numatytos įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kas dalyvauja ir ką keičia?

    Į veiksmų planą įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Esminė plano kryptis yra suderinti tarpinstitucinį reagavimą, kad mokyklos, socialiniai darbuotojai ir teisėsauga veiktų pagal vienodą, vaikui saugų algoritmą.

    Kaip veikia verbavimas internete?

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros menkų užduočių už atlygį: nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, platinti provokuojantį turinį ar palikti simbolius viešose vietose. Tokios užduotys gali būti pateikiamos kaip žaidimas, darbas ar greitas būdas užsidirbti.

    Vėliau rizika didėja, nes vaikai gali būti įtraukiami į neteisėtą veiklą, o ryšys su verbuotoju tampa spaudimo priemone. Praktikoje tam naudojamas psichologinis manipuliavimas, pažadai, grasinimai, šantažas dėl pokalbių ar nuotraukų, o kartais ir bandymas izoliuoti vaiką nuo artimųjų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Svarbiausia suprasti, kad vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink. Nesivelk. Pranešk.?

    Prevencinė žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. taps pagrindu informavimo priemonėms, kurios bus pritaikytos vaikams, tėvams ir su jaunimu dirbantiems specialistams. Akcentuojama, kad svarbu laiku pastebėti rizikos ženklus, neįsitraukti į siūlomas užduotis ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    Plane numatytos rekomendacijos ir mokymų turinys ugdymo įstaigoms, taip pat aiškesnis kelias, ką daryti įtarus verbavimą: kaip fiksuoti situaciją, su kuo kalbėtis mokykloje ir kada įtraukti vaiko teisių specialistus ar policiją. Institucijos taip pat žada stiprinti paramą socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes būtent jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Pasak plano rengėjų, priemonės bus peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją ir naujas verbavimo taktikas internete. Tikimasi, kad vieningas institucijų veikimas padės greičiau atpažinti grėsmes ir sumažinti atvejų, kai vaikai įtraukiami į pavojingas veiklas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Veiksmų planas: kas ir iki kada?

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti grėsmes, sutarti dėl aiškaus reagavimo ir sustiprinti pagalbą vaikams, kurie tampa taikiniu.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai, nuoseklesnė komunikacija ir didesnis dėmesys socialiai pažeidžiamiems vaikams. Didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus veiklos tęsiamos ir vėliau.

    Į veiksmus įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra.

    Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pabrėžia, kad toks modelis leidžia greičiau keistis informacija, vienodinti veiksmus ir užtikrinti, kad signalai iš mokyklų ar šeimų neliktų be atsako.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip lengvas uždarbis ar žaidimas. Vaikų gali būti prašoma nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokacinį veiksmą viešoje erdvėje.

    Tokios užduotys neretai siūlomos per socialinius tinklus ir pokalbių programėles, o ryšys palaikomas anonimiškai. Ilgainiui prašymai gali būti eskaluojami, o vaikas, kartą sutikęs, tampa lengviau spaudžiamas tęsti, ypač jei pradeda jausti baimę ar gėdą.

    Didžiausia rizika, pasak institucijų, kyla tuomet, kai nepilnametis įtraukiamas į veiksmus, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių ir kelia grėsmę ne tik pačiam vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija orientuojama į ankstyvą atpažinimą, kad situacijos būtų stabdomos dar neperžengus pavojingos ribos.

    Kas numatyta mokykloms ir tėvams?

    Veiksmų plano pagrindas – vaikams ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus taikoma per prevencinius susitikimus, edukacijas ir informavimo priemones, kad vaikai aiškiai žinotų, ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą.

    Institucijos parengė rekomendacijas vaikams, paaugliams, tėvams, pedagogams ir su jaunimu dirbantiems specialistams, kaip pastebėti verbavimo požymius ir kaip reaguoti saugiai. Taip pat numatyti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimai būtų sprendžiami nuosekliai ir nedelsiant.

    Planas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. Stiprinama pagalba per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Pasak jo, vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, o taikinys, todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto ir užtikrinti aiškius pagalbos kelius. Institucijos pabrėžia, kad priemonių paketas gali būti plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką ir praktiką mokyklose bei savivaldybėse.

  • Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių bandymų juos verbuoti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, suteikti aiškius veiksmų žingsnius ir sustiprinti pagalbą tiems, kurie pažeidžiamiausi.

    Plane numatomas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, prevencija ir mokymai, taip pat kryptinga komunikacija su vaikais, tėvais ir su jaunimu dirbančiais specialistais. Akcentuojama, kad ši sritis sparčiai kinta, todėl priemonės bus nuolat atnaujinamos pagal saugumo situaciją ir praktikoje matomus verbavimo modelius.

    Kaip atpažinti verbavimo požymius?

    Vienas svarbiausių žingsnių – parengtos rekomendacijos, padedančios vaikams ir paaugliams atpažinti bandymus užmegzti kontaktą ir pamažu įtraukti į rizikingą bendravimą. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekalto dėmesio, pažadų ar prašymų atlikti „smulkią paslaugą“, o vėliau gali pereiti prie spaudimo, gąsdinimo ar šantažo.

    Rekomendacijose ir mokymuose daug dėmesio skiriama saugiam reagavimui: kaip nenusiųsti papildomos informacijos, kaip fiksuoti įrodymus, kam pranešti ir kada būtina įtraukti suaugusiuosius ar atsakingas institucijas. Siekiama, kad vaikai turėtų aiškų supratimą, jog net ir „anoniminis draugas“ internete gali siekti konkrečių tikslų.

    Aiškūs algoritmai mokykloms ir specialistams

    Kartu parengti veikimo algoritmai ugdymo įstaigoms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Tai praktinės gairės, padedančios vienodai reaguoti į signalus: kaip įvertinti situacijos rimtumą, kaip užtikrinti vaiko saugumą, kaip informuoti tėvus ir kaip organizuoti pagalbą, kad vaikas neliktų vienas su problema.

    Numatyta, kad kompetentingi specialistai vyks į ugdymo įstaigas ir savivaldybes, kur ves prevencinius susitikimus ir mokymus. Tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir sustiprinti kasdienį budrumą, kad rizikingi kontaktai būtų pastebėti anksčiau, nei situacija tampa pavojinga.

    Daugiau pagalbos pažeidžiamiems vaikams

    Atskira plano dalis skirta socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl aplinkybių gali būti lengviau paveikiami manipuliacijų, pažadų ar spaudimo. Pagalba bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas, kad rizikos atvejais reakcija būtų greita ir koordinuota.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonių sąrašas nėra baigtinis: jis bus plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir įžvalgas, kurios išryškėja tiesiogiai dirbant su vaikais, tėvais bei specialistais. Tai reiškia, kad prevencija bus pritaikoma prie naujų platformų, bendravimo formų ir verbavimo taktikų.

  • Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – anksti atpažinti rizikas, stiprinti prevenciją ir užtikrinti greitą pagalbą, kai kyla įtarimų.

    Plane numatytas glaudesnis Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų bendradarbiavimas. Bendrą koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžioji dalis priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo taktika dažnai pradedama nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas uždarbis ar žaidimas. Tai gali būti prašymas nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokuojantį veiksmą viešoje erdvėje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, o įsitraukęs jaunuolis gali būti spaudžiamas, šantažuojamas ar verčiamas tęsti pradėtą veiklą. Dėl to akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo anksčiau sustabdyti kontaktą ir pranešti suaugusiesiems bei atsakingoms institucijoms.

    Akcentas pažeidžiamiausiems vaikams

    Ypatingas dėmesys plane skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, nes jie dažniau viliojami finansiniais pažadais ar „paprastomis“ užduotimis. Institucijos pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažniausiai yra taikinys, o ne kaltininkas, todėl prioritetas teikiamas pagalbai ir apsaugai.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką darys mokyklos ir specialistai?

    Numatyta parengti ir įstaigoms išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Jose apibrėžiami verbavimo požymiai, saugaus reagavimo principai ir praktiniai veiksmai, kai kyla įtarimų.

    Taip pat bus taikomi aiškūs reagavimo algoritmai mokykloms ir su jaunimu dirbančioms tarnyboms, kad informacija būtų perduodama greitai, o sprendimai nebūtų paliekami vieno žmogaus iniciatyvai. Kartu planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus atnaujinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją.

    Prevencijos komunikacijoje naudojama paprasta ir įsimenama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Institucijos tikisi, kad aiškus principas padės vaikams greičiau suprasti, kada kontaktas internete tampa rizikingas, ir paskatins nedelsti kreiptis pagalbos.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Kas keičiasi ir kas koordinuoja

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.

    Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.

    Kaip veikia verbavimas ir kodėl taikinys yra vaikai

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.

    Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.

    Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.

    Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.

    Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti priemonių paketas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą nuo priešiškų veikėjų verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur kontaktas dažnai užmezgamas greitai ir nepastebimai.

    Iniciatyvos esmė – aiški žinutė vaikams ir su jais dirbantiems suaugusiesiems: atpažinti riziką, neįsitraukti į įtartiną bendravimą ir apie tai pranešti. Institucijos planuoja glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, prevencinius susitikimus, mokymus ir rekomendacijas mokykloms, tėvams bei specialistams.

    Kaip paprastai prasideda verbavimas

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad verbavimas dažnai neprasideda nuo tiesioginių prašymų šnipinėti ar daryti nusikaltimus. Pirmiausia gali būti siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys, smulkūs prašymai ar pažadai sumokėti už paprastą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti informaciją, nufotografuoti objektą ar pasidalyti kontaktu.

    Tokie prašymai neretai eskaluojami, o vėliau atsiranda spaudimas tęsti bendravimą, slėpti jį nuo artimųjų ar vykdyti vis rizikingesnes užduotis. Ypač pažeidžiami gali būti vaikai, kurie ieško dėmesio, pripažinimo, papildomų pajamų ar patiria emocinių sunkumų.

    Ką daryti vaikams ir tėvams

    Prevencinė kryptis orientuota į praktinius veiksmus: skatinti vaikus neatskleisti asmeninės informacijos, kritiškai vertinti nepažįstamų žmonių žinutes ir nepriimti pasiūlymų, susijusių su pinigais ar „užduotimis“. Taip pat akcentuojama, kad net ir kilus abejonei verta pasitarti su patikimu suaugusiuoju.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama palaikyti atvirą dialogą apie vaikų veiklą internete ir sutarti dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę. Institucijos ragina nelaukti, kol situacija taps rimta: svarbu kuo anksčiau fiksuoti įrodymus, blokuoti kontaktą ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl tai tampa vis aktualesne grėsme

    Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos persikelia į uždaras grupes ir asmenines žinutes, kur kontrolė sudėtingesnė, o prieiga prie nepilnamečių gali būti užmezgama apsimetant bendraamžiais. Dėl to prevencija remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir skaitmeninio raštingumo ugdymu.

    Institucijos pabrėžia, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo visų grandžių: šeimos, mokyklos, socialinių darbuotojų, teisėsaugos ir pačių platformų atsakomybės. Tikslas – kad vaikai žinotų, kokie ženklai rodo bandymą įtraukti į pavojingą veiklą, ir turėtų aiškų, saugų veiksmų planą.

  • Meghan Markle Ženevoje: jautri misija dėl vaikų saugumo, bet įvaizdis sukėlė audrą

    Meghan Markle Ženevoje: jautri misija dėl vaikų saugumo, bet įvaizdis sukėlė audrą

    Meghan Markle apsilankė Ženevoje, kur rėmė iniciatyvą, skirtą vaikų apsaugai nuo smurto ir žalos internete. Vizito metu ji kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos vadovu Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu pristatė meninę instaliaciją, skirtą vaikams, nukentėjusiems nuo skaitmeninės prievartos.

    Instaliacija, pavadinta Paminklu prarastam ekranui, sukurta siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į socialinių tinklų rizikas nepilnamečiams. Joje panaudoti apšviesti ekranai su vaikų nuotraukomis, o pagrindinė žinutė akcentuoja prevencijos, švietimo ir tėvų įsitraukimo svarbą.

    Projektą rengė „Archewell Foundation“ ir bendruomenė „The Parents’ Network“, vienijanti šeimas, susidūrusias su internetinių patyčių, žalingo turinio ar prievartos pasekmėmis. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ragina platformas griežtinti turinio moderavimą ir aiškiau valdyti nepilnamečiams taikomus saugumo nustatymus.

    Viešo pasirodymo metu Meghan pasirinko itin santūrų įvaizdį: klasikinį juodą kostiumą su kiek laisvesnio silueto švarku ir plačiomis kelnėmis. Įvaizdį papildė subtilūs auksiniai papuošalai, minimalus makiažas ir glotniai susegti plaukai.

    Toks stilius daliai komentatorių pasirodė per daug atsargus ir primenantis verslo uniformą, o ne ryškesnį, viešiems renginiams būdingą įvaizdį. Kiti pabrėžė, kad sąmoningas minimalizmas galėjo būti pasirinktas tam, kad dėmesys kryptų į vaikų saugumo temą, o ne į madą.

    Skaitmeninės žalos vaikams klausimas Europoje pastaruoju metu tampa vis aktualesnis: institucijos ir ekspertai vis dažniau kalba apie amžiaus patikros sprendimus, griežtesnę platformų atsakomybę ir aiškesnes taisykles, kaip valdomas žalingas turinys. Tokie renginiai, kaip Ženevoje pristatyta instaliacija, siekia ne tik priminti apie skaudžias pasekmes, bet ir skatinti realius pokyčius technologijų ekosistemoje.

  • Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe: joje jie bendrauja, mokosi ir pramogauja, o socialiniai tinklai bei turinio platformos pasiekiami vos keliais paspaudimais. Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos, ypač kai vaikai naršo be suaugusiųjų priežiūros.

    Trakų rajono savivaldybė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai ragina tėvus bei globėjus aktyviau domėtis vaikų veikla internete. Pareigūnai pabrėžia, kad net ir mažamečiai dažnai naudojasi socialiniais tinklais savarankiškai, o turinio srautas ne visuomet pritaikytas jų amžiui.

    Praktika rodo, kad vaikai iš smalsumo ar noro sulaukti dėmesio gali paviešinti asmeninę informaciją, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau tampa problema. Internete paskelbta informacija lengvai išplinta, o net ir ištrynus įrašą jis gali būti jau išsaugotas ekrano kopijose ar persiųstas kitiems.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Viena dažniausių grėsmių yra perdėtas atvirumas: vardas, mokykla, buvimo vieta ar kasdieniai įpročiai gali padėti nepažįstamiems asmenims identifikuoti vaiką. Prie to prisideda ir geografinės žymos nuotraukose bei vieši profiliai, kurie dažnai paliekami pagal numatytuosius nustatymus.

    Kita rizikos grupė susijusi su bendravimu: vaikai gali susidurti su manipuliacijomis, spaudimu siųsti asmeninį turinį, patyčiomis ar bandymais išvilioti duomenis. Policija primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra kuo anksčiau pastebėti pokyčius vaiko elgesyje ir kalbėtis be kaltinimų.

    Ką tėvai gali padaryti dabar?

    Policija ragina pradėti nuo paprastų, bet veiksmingų žingsnių: reguliariai kalbėtis su vaiku apie saugų elgesį internete ir aiškiai susitarti, kokios informacijos apie save viešinti nereikėtų. Svarbu aptarti ir tai, kad privačios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai gali tapti vieši, jei kitas žmogus nuspręs jais pasidalinti.

    Taip pat rekomenduojama domėtis, kokiose platformose vaikas lankosi, ką ten žiūri ir su kuo bendrauja, o nepasitikėjimą keisti įprastu šeimos įpročiu pasitarti. Papildomai verta patikrinti, kokia informacija apie vaiką matoma viešai, ir pagal poreikį įjungti amžiaus filtrus, turinio ribojimus bei tėvų kontrolės priemones įrenginyje.

    „Vaikų saugumas prasideda nuo atviro ryšio šeimoje ir nuolatinio domėjimosi, o ne tik nuo draudimų“, – sakė policijos pareigūnai.

    Institucijos kviečia tėvus veikti iš anksto: susitarimai dėl ekranų laiko, privatumo nustatymai ir aiškios taisyklės dėl bendravimo su nepažįstamaisiais sumažina rizikas. Jei kyla įtarimų dėl netinkamo kontakto ar turinio, svarbu reaguoti nedelsiant ir, prireikus, kreiptis į atsakingas institucijas.

  • ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad visoje Europos Sąjungoje gali būti svarstomas socialinių tinklų amžiaus ribos didinimas. Pasak jos, teisinis pasiūlymas galėtų pasirodyti jau šią vasarą, jei to prireiks po šiuo metu vykstančių vertinimų.

    Kalbėdama konferencijoje Kopenhagoje, skirtoje vaikų apsaugai skaitmeninėje erdvėje dirbtinio intelekto amžiuje, ji pabrėžė, kad būtina rimtai apsvarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Tokia kryptis, pasak Komisijos vadovės, galėtų suteikti vaikams daugiau laiko sustiprėti emociškai ir socialiai jautriu ankstyvos paauglystės laikotarpiu.

    „Manau, turime svarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Priklausomai nuo rezultatų, teisinį pasiūlymą galėtume pateikti jau šią vasarą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos pirmininkė kartu akcentavo, kad galimi amžiaus apribojimai nepanaikintų pačių platformų atsakomybės. Ji priminė, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą didžiosios interneto platformos turi užtikrinti saugumą „pagal dizainą“, mažinti rizikas nepilnamečiams ir veiksmingiau valdyti kenksmingo turinio sklaidą.

    Diskusijose vis dažniau minima būtinybė turėti patikimą amžiaus patvirtinimą, be kurio bet kokia riba liktų sunkiai įgyvendinama praktikoje. Von der Leyen atkreipė dėmesį į neseniai pristatytą ES amžiaus patvirtinimo programėlę, nors šis sprendimas sulaukė kritikos dėl galimų saugumo spragų ir privatumo rizikų.

    Politiniame lygmenyje iniciatyvų jau imasi atskiros valstybės narės, o Prancūzija pastaruoju metu ragino ieškoti visai ES tinkamo sprendimo. Komisija kol kas pabrėžia nenorinti iš anksto daryti išvadų, kol dirbanti ekspertų grupė nebaigs vertinti, kokios priemonės veiksmingiausiai didintų vaikų saugumą internete.

    Kaip pavyzdys minėta Australija, kuri jau yra nustačiusi 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams. ES kontekste toks žingsnis reikštų ne tik politinį sutarimą tarp valstybių narių, bet ir aiškias taisykles, kaip technologijų bendrovės turėtų patikimai patvirtinti amžių, kartu nepažeisdamos duomenų apsaugos reikalavimų.