CP v2

Tag: Vaikų saugumas internete

  • JAV Senatas spaudžia „Roblox“: po kaltinimų dėl vaikų saugumo įmonė turi atsakyti iki rugpjūčio

    JAV Senatas spaudžia „Roblox“: po kaltinimų dėl vaikų saugumo įmonė turi atsakyti iki rugpjūčio

    JAV Senato pakomitetis, nagrinėjantis nusikaltimus ir grėsmes kibernetinėje erdvėje, kreipėsi į žaidimų platformos „Roblox“ vadovą Davidą Baszuckį. Senatoriai Joshas Hawley ir Dickas Durbinas paprašė detaliai paaiškinti, kaip bendrovė saugo nepilnamečius ir kokių priemonių imasi prieš piktnaudžiavimą.

    Politikų susirūpinimą kursto pasikartojantys pranešimai apie vaikų viliojimą, seksualinio pobūdžio rizikas ir finansinį išnaudojimą, kai nepilnamečiai skatinami leisti pinigus platformoje. Laiške akcentuojama, kad, jų vertinimu, pajamos gali būti iškeltos aukščiau už realų vartotojų saugumą.

    Milžiniška auditorija ir atvira struktūra

    „Roblox“ yra ne viena uždara žaidimo erdvė, o platforma, kurioje vartotojai kuria ir talpina milijonus skirtingų virtualių pasaulių. Tokia kūrėjų ekosistema leidžia turiniui plisti labai greitai, tačiau kartu apsunkina kontrolę ir moderavimą, ypač kai didelė dalis auditorijos yra vaikai ir paaugliai.

    Platforma pati skelbia, kad kasdien čia prisijungia dešimtys milijonų aktyvių vartotojų, o turinio kiekis yra milžiniškas. Dėl to didelė atsakomybės dalis tenka automatiniams filtrams, pranešimų sistemoms, tėvų kontrolės įrankiams ir komandai, kuri reaguoja į incidentus.

    Įmonės atsakas ir nustatytas terminas

    „Roblox“ atstovai į senatoriams adresuotą kritiką sureagavo, atmesdami teiginius, kad saugumas nėra prioritetas. Bendrovės saugumo vadovas Mattas Kaufmanas pabrėžė, kad saugumo sprendimai esą yra platformos pagrindas ir komanda pasirengusi pateikti politikams daugiau informacijos.

    Senato laiške nurodytas terminas atsakymui pateikti yra rugpjūčio 31 dieną. Jei įmonės pateikti paaiškinimai bus laikomi nepakankamais, tai gali reikšti tolesnius veiksmus, įskaitant papildomus tyrimus, reikalavimus keisti taisykles ar griežtesnę priežiūrą.

    Vis daugiau teisinių ir politinių rizikų

    Šis Senato dėmesys nėra izoliuotas atvejis. Pastaraisiais metais „Roblox“ kritika JAV stiprėja dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių apsauga, turinio priežiūra ir galimomis manipuliacijomis skatinant pirkimus platformoje.

    Vaikų saugumo tema ypač jautri todėl, kad „Roblox“ veikia kaip socialinė erdvė, kur vyksta pokalbiai, bendri žaidimai ir bendruomenių kūrimasis. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose platformose rizikos kyla ne tik dėl netinkamo turinio, bet ir dėl kontaktų su nepažįstamais asmenimis, bandymų išvilioti duomenis ar pinigus.

    Tarptautiniu mastu kai kurios šalys yra ėmusios riboti prieigą prie platformos, argumentuodamos tai nepilnamečių apsaugos motyvais. Tuo pat metu vis daugiau valstybių svarsto, kaip griežtinti reikalavimus skaitmeninėms paslaugoms, ypač toms, kuriose dominuoja vaikų auditorija.

    Jei JAV politikai nuspręs, kad „Roblox“ priemonės nepakankamos, platformai gali tekti peržiūrėti taisykles, stiprinti amžiaus patikrą, riboti tam tikras funkcijas ir investuoti daugiau į moderavimą bei DI sprendimus, skirtus rizikoms aptikti.

  • Žurnalistas Chrisas Hansenas per tiesioginę transliaciją patikrino „Roblox“ ir buvo užblokuotas

    Žurnalistas Chrisas Hansenas per tiesioginę transliaciją patikrino „Roblox“ ir buvo užblokuotas

    Las Vegase vykusiame „CrimeCon“ renginyje amerikiečių žurnalistas Chrisas Hansenas, išgarsėjęs laida apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, viešai nusprendė patikrinti, kaip veikia „Roblox“ saugumo mechanizmai. Scenoje jis prisijungė prie žaidimo ir įėjo į atsitiktinį pokalbių kambarį, kuriame netrukus sulaukė prašymo pereiti bendrauti į „Snapchat“.

    Žurnalistas paklausė, kodėl nepažįstamas žmogus nori iškelti pokalbį už platformos ribų. Netrukus po šios žinutės jo paskyra buvo visam laikui uždaryta, o oficiali priežastis įvardyta kaip pasikartojantis arba rimtas taisyklių pažeidimas.

    Incidentas akimirksniu sulaukė kritikos socialiniuose tinkluose. Stebėtojai piktinosi, kad sistema, užuot sustabdžiusi vartotoją, mėginusį gauti kontaktus ir perkelti bendravimą į kitą programėlę, užblokavo profilį, kuris demonstravo galimą riziką.

    Politinė ir reguliavimo įtampa

    „Roblox“ pastaraisiais metais nuolat atsiduria diskusijų apie vaikų saugumą internete centre, nes platforma itin populiari tarp nepilnamečių. Ekspertai pabrėžia, kad prašymai pereiti į išorines programėles yra vienas dažniausių bandymų apeiti moderavimą ir tėvų kontrolę.

    Jungtinėse Valstijose klausimą jau nagrinėja Senato pakomitetis, siekiantis įvertinti, kaip platforma saugo vaikus ir kaip veikia turinio bei bendravimo kontrolė. Tokie tyrimai dažnai baigiasi raginimais griežtinti taisykles arba didinti platformų atsakomybę už nepilnamečių apsaugą.

    Europoje taip pat stiprėja spaudimas platformoms, kuriose vaikai gali bendrauti su nepažįstamaisiais. Jungtinėje Karalystėje svarstomos priemonės, kurios įpareigotų paslaugų teikėjus numatytai riboti vaikų paskyrų bendravimo funkcijas, o kai kuriais atvejais jas išjungti pagal numatytuosius nustatymus.

    Ką daro „Roblox“ ir kodėl to gali nepakakti

    „Roblox“ skelbia diegianti papildomas priemones: atnaujintus pranešimų apie piktnaudžiavimą įrankius, greitesnį skundų nukreipimą moderatoriams ir aiškesnius sprendimų pranešimus pačioje platformoje. Tokios priemonės turėtų pagreitinti reakciją į netinkamą elgesį, sukčiavimą ar priekabiavimą.

    Vis dėlto kritikai teigia, kad automatizuoti filtrai ir taisyklių vykdymas vis dar stringa, o garsiai nuskambėjusi Chriso Hanseno blokavimo istorija tai tik paryškino. Saugumo specialistai primena, kad nusikaltėliai greitai prisitaiko prie naujų filtrų, todėl vien techninių sprendimų nepakanka be nuoseklaus moderavimo ir vartotojų švietimo.

    Ką turėtų žinoti tėvai

    Ekspertai pataria šeimoms peržiūrėti vaikų paskyrų privatumo ir bendravimo nustatymus, riboti kontaktą su nepažįstamaisiais ir aptarti, kodėl nereikėtų dalintis asmeniniais duomenimis ar pereiti į kitas programėles. Taip pat svarbu skatinti vaikus pranešti apie nepatogias žinutes ir naudotis integruotais pranešimo mygtukais.

    Chrisas Hansenas anksčiau daugiau nei du dešimtmečius dirbo NBC, o jo televizijos projektai buvo siejami su šimtais sulaikymų Jungtinėse Valstijose. Šį kartą jo viešas bandymas atkreipti dėmesį į rizikas baigėsi tuo, kad pats buvo pašalintas iš platformos, kurią jis tikrino.

  • 11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    Kanadoje gyvenanti šeima susidūrė su brangiai kainavusia pamoka: 11-metis, pasinaudojęs tėvų neatidumu, iš namų paėmė apie 1 850 eurų grynaisiais ir juos išleido žaidimo „Roblox“ papildymams. Tėvai, Hong Jin ir Jason Kim, apie dingusius pinigus sužinojo tik grįžę namo, kai apsipirkimas jau buvo pasibaigęs.

    Kaip pasakojo šeima, vaikas parduotuvėje „Walmart“ kurį laiką buvo žaislų skyriuje su močiute, tačiau nepastebėtas nuėjo prie kasų. Ten jis nupirko išankstinio apmokėjimo kortelių, skirtų „Roblox“ paskyrai pildyti, ir atsiskaitė didele grynųjų suma.

    Pasak tėvų, parduotuvėje galioja apsauga nuo didelių dovanų kortelių pirkinių vienu kartu, tačiau ji neapsaugojo nuo situacijos, kai pirkimas išskaidomas. Berniukas, kaip teigiama, pirkinius atliko atskiromis operacijomis, todėl sistema tokios elgsenos nesustabdė, o darbuotojai papildomų klausimų neuždavė.

    Šeima su kvitais nedelsdama grįžo į parduotuvę ir bandė atgauti pinigus, tačiau susidūrė su griežta politika: aktyvuotos išankstinio apmokėjimo kortelės dažniausiai negrąžinamos. Tokia praktika įsitvirtinusi daugelyje prekybos tinklų dėl sukčiavimo rizikų, kai kortelės panaudojamos greitai ir jų vertę atsekti ar susigrąžinti tampa sudėtinga.

    „Mums sunku suprasti, kaip tokia netipiška operacija nepasirodė įtartina, kai vaikas atsiskaitė didžiule grynųjų suma“, – sakė berniuko mama.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Roblox“ nors ir yra nemokamas, tačiau aktyviai skatina pirkimus programėlėje: siūlomi kosmetiniai priedai, avataro išvaizdos elementai, papildomi leidimai ir mokamas turinys, kurį kuria kiti žaidėjai. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie mikroatsiskaitymai vaikams gali būti ypač problemiški, jei šeimoje neaptarti aiškūs finansiniai limitai.

    Panašūs atvejai pasaulyje kartojasi nuolat, kai vaikai, turėdami prieigą prie grynųjų ar mokėjimo kortelių, per trumpą laiką išleidžia dideles sumas žaidimų papildymams. Specialistai rekomenduoja tėvams įjungti pirkimų patvirtinimą, naudoti atskirus vaikų profilius, nustatyti limitus ir reguliariai peržiūrėti mokėjimų istoriją, ypač jei namuose naudojami telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar žaidimų konsolės.

    „Roblox“ veikia nuo 2006 metų ir iš žaidimo seniai virto platforma, kurioje vartotojai ne tik žaidžia, bet ir kuria savo žaidimus. Būtent dėl šio modelio ir milžiniško jaunų vartotojų skaičiaus pirkimai programėlėje tapo viena svarbiausių platformos pajamų sričių, o tėvams tai reiškia didesnį poreikį nuolat prižiūrėti vaikų skaitmeninius įpročius.

  • „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    Dar visai neseniai „Roblox“ demonstravo įspūdingus rekordus ir vienu metu pritraukdavo dešimtis milijonų žaidėjų. Tačiau naujausi bendrovės duomenys rodo, kad augimo tempas lėtėja, o platforma susiduria su rimtais iššūkiais.

    „Roblox“ pastaraisiais metais išsiskyrė itin plačia žaidimų pasiūla ir paprastu prieinamumu, ypač jaunajai auditorijai. Šis modelis ilgą laiką veikė, nes vartotojai lengvai rasdavo naujų pramogų, o kūrėjai nuolat kėlė šviežią turinį.

    Vis dėlto investuotojų lūkesčiai atvėso: per metus „Roblox“ rinkos vertė, kaip nurodoma bendrovės ataskaitose ir rinkos vertinimuose, sumažėjo apie 70 proc. Taip pat fiksuojamas ir mažesnis kasdien aktyvių vartotojų skaičius, palyginti su ankstesniais pikais.

    Remiantis viešai skelbtais rodikliais, kasdien aktyvių naudotojų apimtys nuo maždaug 152 mln. per ankstesnį laikotarpį sumažėjo iki maždaug 123 mln. Tokie pokyčiai rodo ne tik natūralų po pandemijos pasikeitusį vartojimą, bet ir griežtesnę konkurenciją dėl vaikų ir paauglių dėmesio.

    „Roblox“ problemą sieja su tuo, kad platformoje buvo mažiau plačiai išpopuliarėjusių, vadinamųjų virusinių žaidimų. Kai atsiranda keli ypač sėkmingi hitai, jie gali staigiai pakelti prisijungimų ir praleidžiamo laiko rodiklius, tačiau tokia dinamika yra nepastovi.

    Prie spaudimo prisideda ir reputaciniai klausimai dėl nepilnamečių saugumo internete. Pastaraisiais metais Vakarų šalyse vis dažniau diskutuojama apie vaikų apsaugą skaitmeninėje erdvėje, tėvų kontrolės priemonių veiksmingumą ir platformų atsakomybę, o tai tiesiogiai veikia ir „Roblox“ įvaizdį.

    Analitikai pažymi, kad „Roblox“ ateitis priklausys nuo gebėjimo vienu metu spręsti dvi kryptis: užtikrinti saugesnę aplinką jaunesniems vartotojams ir išlaikyti turinio patrauklumą, kad platformoje nuolat atsirastų naujų žaidimų hitų. Pastaruoju metu vis daugiau technologijų bendrovių taip pat investuoja į automatizuotą moderavimą ir DI pagrįstus filtrus, tačiau jų tikslumas ir skaidrumas išlieka jautri tema.

  • Vaikų apsauga internete vis dar skylėta: NIK kritikuoja, o Skaitmeninimo ministerija žada pokyčius

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino valstybės pastangas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą internete ir pateikė kritinių pastabų Skaitmeninimo ministerijai. Auditorių vertinimu, nepaisant daugybės iniciatyvų, žalingo turinio pasiekiamumas išlieka didelis, o realūs pokyčiai per lėti.

    NIK nurodo kelias sistemines problemas: iki šiol neįsigalioję ilgai rengti teisės aktai, nepakankamai rezultatyvus institucijų bendradarbiavimas ir aiškių efektyvumo rodiklių trūkumas. Be tokių rodiklių, pasak auditorių, sudėtinga objektyviai įvertinti, ar informavimo ir švietimo kampanijos iš tiesų mažina rizikas vaikams.

    Ką konkrečiai kritikuoja NIK?

    Audito išvadose akcentuojama, kad vaikų ir jaunimo prieiga prie žalingo turinio internete yra ilgalaikė ir iki galo neišspręsta problema. NIK taip pat ragina stiprinti priemones, kurios padėtų atpažinti grėsmes, jų šaltinius ir veiksmingai riboti tokių reiškinių paplitimą.

    Be to, auditorių vertinimu, didesnė atsakomybės dalis turi būti skiriama tėvų ir globėjų įtraukimui. NIK pabrėžia, kad vien technologinių ar mokyklinių sprendimų nepakanka, jei šeimos neturi praktinių žinių, kaip valdyti vaikų laiką prie ekranų, turinio filtravimą ir privatumo nustatymus.

    Ministerijos atsakas: problema sudėtinga

    Skaitmeninimo ministerija, atsakydama į NIK pastabas, sutiko su audito išvadų svarba, bet pabrėžė, kad vaikų apsauga nuo žalingo turinio yra tarpdisciplininis klausimas. Pasak ministerijos, tai nėra vienos institucijos atsakomybė, nes sprendimų reikia iš valstybės, švietimo sistemos, technologijų platformų ir šeimos pusės.

    „Vaikų saugumas internete yra bendra valstybės, mokyklos, technologijų platformų ir šeimos atsakomybė, o veiksminga apsauga reikalauja veiksmų kiekviename iš šių lygių“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat akcentuoja, kad dalis grėsmių, pavyzdžiui, patostreamingo turinys, pastaraisiais metais išaugo ir keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti teisinis reguliavimas. Dėl to, anot ministerijos, subalansuoti sprendimai reikalauja laiko, o kartu būtinos ir švietimo priemonės.

    Teisės aktai ir priemonės, kurios artėja

    Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl griežtesnių vaikų prieigos prie socialinių tinklų ribojimų, taip pat dėl amžiaus patikros mechanizmų. Ministerija nurodo, kad paraleliai tęsiami darbai dėl teisinių pakeitimų, kurie turėtų stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pornografinio ir kito žalingo turinio internete.

    Šalia teisėkūros, ministerija mini ir švietimo kryptį: stiprinamas skaitmeninio raštingumo ugdymas, rengiami mokymai bei metodinė medžiaga mokykloms, tėvams ir mokytojams. Taip pat žadama aiškiau apibrėžti efektyvumo rodiklius, kad būtų galima matuoti, kas veikia, o kas lieka tik deklaracija.

    NIK kritika atkreipia dėmesį į esminį klausimą: ar valstybė geba ne tik inicijuoti kampanijas ir rengti projektus, bet ir greitai įdiegti veikiančius sprendimus. Kol kas auditoriai signalizuoja, kad spragų per daug, o visuomenė tikisi apčiuopiamų rezultatų, ypač kalbant apie vaikų saugumą kasdien naudojamose platformose.

  • ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    ES planuoja 13 metų ribą socialiniams tinklams: prieiga vaikams – tik su tėvų priežiūra

    Europos Sąjunga rengiasi griežtinti vaikų prieigą prie socialinių tinklų: Europos Komisija siūlo nustatyti aiškesnę minimalaus amžiaus ribą ir numatyti daugiau tėvų kontrolės mechanizmų. Apie kryptį viešai kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad tikslas yra mažinti platformų daromą žalą nepilnamečiams.

    Pasak jos, esmė nėra absoliutus vaikų draudimas naudotis socialiniais tinklais, o tai, kada ir kokiomis sąlygomis socialiniai tinklai gali pasiekti vaikus. Europos Komisijos užsakymu parengto ekspertų pranešimo rekomendacijos numato, kad jaunesni nei 13 metų vaikai socialiniuose tinkluose turėtų būti tik ribotą laiką ir su tėvų priežiūra.

    „Mums reikia amžiui tinkamų ribojimų platformose. Klausimas ne apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus, o apie tai, ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ši iniciatyva kyla iš ilgiau trunkančio ES siekio mažinti su socialiniais tinklais siejamas rizikas vaikų psichikos ir fizinei sveikatai. Pastaraisiais metais vis daugiau Europos valstybių taip pat ieško būdų, kaip efektyviau patikrinti vartotojų amžių, riboti priklausomybę skatinančius dizaino sprendimus ir sustiprinti tėvų įrankius.

    Praktikoje dauguma socialinių tinklų jau dabar deklaruoja 13 metų amžiaus ribą, nes jaunesni asmenys negali savarankiškai duoti galiojančio sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo pagal ES privatumo taisykles. Tačiau realus amžiaus patikrinimas dažnai apsiriboja savideklaracija, todėl ES ieško patikimesnių sprendimų, kartu siekdama išvengti perteklinio duomenų rinkimo.

    Europos Komisija akcentuoja, kad pokyčiai netaps tobuli per naktį, tačiau tikisi laipsniško elgsenos pasikeitimo, panašiai kaip įsigalėjus kelių saugos priemonėms. Taip pat svarstoma, ar panašūs amžiaus principai turėtų būti taikomi ir kitoms interneto paslaugoms, o darbą planuojama pradėti nuo aiškesnio žalingų platformų poveikio įvertinimo nepilnamečiams.

    Ekspertų grupė rekomenduoja platesnį požiūrį į vaikų ekranų laiką: mažiems vaikams siūloma kuo ilgiau vengti ekranų, o vėliau technologijas ir socialinius tinklus įvesti palaipsniui, atsižvelgiant į amžių. ES siekis yra sukurti taisykles, kurios apsaugotų vaikus, bet kartu būtų įgyvendinamos ir neperkrautų nei tėvų, nei mokyklų, nei pačių platformų.

  • ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    ES kirto socialiniams tinklams: vaikams iki 13 metų – tik su tėvų priežiūra ir ribotu laiku

    Komisija svarsto bendrą amžiaus ribą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Briuselyje paragino stiprinti vaikų apsaugą internete ir kurti vieningesnę ES politiką. Tarp svarstomų krypčių – aiški minimalaus amžiaus riba naudojimuisi socialiniais tinklais, dažniausiai minima 13 metų riba.

    Pasak jos, vis daugiau argumentų rodo, kad dabartinės priemonės neužtikrina pakankamos apsaugos, o platformų savireguliacija realių pokyčių dažnai neatneša. ES institucijos vis dažniau kalba apie būtinybę suvienodinti taisykles, kad jos galiotų visose valstybėse narėse.

    Ką tai reikštų vaikams ir tėvams?

    Siūlymų esmė – mažesni nei 13 metų vaikai socialiniais tinklais galėtų naudotis tik su tėvų priežiūra ir ribotą laiką. Taip pat svarstoma etapinė tvarka, kai skirtingoms amžiaus grupėms būtų taikomos nevienodos prieigos ir turinio kontrolės priemonės.

    Praktiškai tai galėtų reikšti griežtesnį amžiaus patvirtinimą, pritaikytas privatumo nuostatas nepilnamečiams ir apribotus algoritminius rekomendavimus. ES jau turi teisinį pagrindą didinti platformų atsakomybę, o nauji sprendimai būtų dėliojami ant jau galiojančių reikalavimų.

    Kodėl tai keliama dabar?

    Vaikų saugumo internete tema ES aštrėja dėl augančio ekranų laiko ir su tuo siejamų rizikų, tarp jų patyčių, žalingo turinio bei psichosocialinių sunkumų. Viešojoje erdvėje taip pat akcentuojama, kad dalis vaikų kasdien prie ekranų praleidžia 4–7 valandas.

    Diskusijose minimi ir tyrimai, rodantys, kad reikšminga dalis nepilnamečių internete susiduria su emociniais ar psichosocialiniais iššūkiais. Šią kryptį palaiko ir dalis akademinės bendruomenės, pabrėžianti, kad vien tik tėvų kontrolės priemonių nepakanka, jei platformų dizainas skatina ilgą naudojimą.

    „Turime imtis veiksmų, kad vaikų apsauga internete būtų reali, o taisyklės būtų aiškios ir vienodos visoje Europoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisija pabrėžia ir didžiųjų technologijų bendrovių atsakomybę pagal jau galiojančius ES teisės aktus, įskaitant Skaitmeninių paslaugų aktą. Nurodoma, kad rekomendacijos dar bus analizuojamos, o pirmųjų konkretesnių teisėkūros pasiūlymų artimiausiu metu tikėtis neverta.

  • VSD ir policija įspėja: kaip atpažinti vaikų verbavimą internete ir ką daryti tėvams bei mokytojams

    Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras parengė rekomendacijas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių atsparumą verbavimui internete. Dokumente aiškinama, kaip atpažinti rizikingas situacijas socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ir susirašinėjimo programėlėse.

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų kontaktų, o pasitikėjimas kuriamas palaipsniui. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atviras manipuliacijas, bet ir į elgesio modelius, kai su vaiku bandoma užmegzti nuolatinį, nuo tėvų ar mokytojų slepiamą ryšį.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Rekomendacijose nurodoma, kad įtarimų turėtų kelti prašymai pereiti į privačius pokalbius, raginimas niekam nepasakoti apie bendravimą, spaudimas greitai priimti sprendimus ar vykdyti užduotis. Taip pat pavojingi bandymai išgauti asmeninę informaciją, nuotraukas, prisijungimus ar duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui.

    Dar vienas signalas yra kontaktai iš nepažįstamų asmenų, kurie apsimeta bendraamžiais, siūlo dovanas, apmokamą veiklą ar tariamas galimybes užsidirbti. Institucijos atkreipia dėmesį, kad manipuliuojant dažnai pasitelkiamas emocinis spaudimas, kaltės jausmas, grasinimai ar bandymai izoliuoti vaiką nuo artimos aplinkos.

    Ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą?

    Jei vaikas ar paauglys sulaukė įtartinos žinutės, svarbiausia neskubėti atsakinėti ir neperduoti jokių asmens duomenų. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą ar ekrano nuotraukas, blokuoti asmenį ir pranešti suaugusiajam, kuriuo pasitikima.

    Tėvams ir pedagogams patariama reaguoti ramiai, nekaltinti vaiko ir nesukurti situacijos, kai jis ateityje bijotų kreiptis pagalbos. Kilus pagrįstiems įtarimams, raginama informuoti atsakingas institucijas, kad rizika būtų įvertinta ir prireikus būtų pradėti veiksmai dėl galimų nusikalstamų veikų.

    Kam skirtos rekomendacijos?

    Šios rekomendacijos parengtos vaikams ir paaugliams, taip pat jų tėvams, globėjams, mokytojams, socialiniams pedagogams, jaunimo darbuotojams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams. Jose akcentuojama, kad veiksmingiausia prevencija yra nuolatinis, amžių atitinkantis pokalbis apie saugumą internete ir aiškios šeimos bei mokyklos taisyklės.

    Institucijos kviečia aptarti saugaus elgesio internete principus reguliariai, o ne tik incidento metu. Vaikams lengviau atpažinti rizikingus veiksmus, kai jie žino, jog visada gali kreiptis pagalbos ir nebus palikti vieni su problema.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos pateikė planą, kaip stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pristatytas institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, kuriose jauni žmonės dažniausiai pasiekiami greitai ir nepastebimai.

    Plane numatyta daugiau prevencijos mokyklose, aiškesnės rekomendacijos pedagogams ir tėvams, taip pat greitesnė pagalba, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalis priemonių numatytos įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kas dalyvauja ir ką keičia?

    Į veiksmų planą įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Esminė plano kryptis yra suderinti tarpinstitucinį reagavimą, kad mokyklos, socialiniai darbuotojai ir teisėsauga veiktų pagal vienodą, vaikui saugų algoritmą.

    Kaip veikia verbavimas internete?

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros menkų užduočių už atlygį: nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, platinti provokuojantį turinį ar palikti simbolius viešose vietose. Tokios užduotys gali būti pateikiamos kaip žaidimas, darbas ar greitas būdas užsidirbti.

    Vėliau rizika didėja, nes vaikai gali būti įtraukiami į neteisėtą veiklą, o ryšys su verbuotoju tampa spaudimo priemone. Praktikoje tam naudojamas psichologinis manipuliavimas, pažadai, grasinimai, šantažas dėl pokalbių ar nuotraukų, o kartais ir bandymas izoliuoti vaiką nuo artimųjų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Svarbiausia suprasti, kad vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink. Nesivelk. Pranešk.?

    Prevencinė žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. taps pagrindu informavimo priemonėms, kurios bus pritaikytos vaikams, tėvams ir su jaunimu dirbantiems specialistams. Akcentuojama, kad svarbu laiku pastebėti rizikos ženklus, neįsitraukti į siūlomas užduotis ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    Plane numatytos rekomendacijos ir mokymų turinys ugdymo įstaigoms, taip pat aiškesnis kelias, ką daryti įtarus verbavimą: kaip fiksuoti situaciją, su kuo kalbėtis mokykloje ir kada įtraukti vaiko teisių specialistus ar policiją. Institucijos taip pat žada stiprinti paramą socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes būtent jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Pasak plano rengėjų, priemonės bus peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją ir naujas verbavimo taktikas internete. Tikimasi, kad vieningas institucijų veikimas padės greičiau atpažinti grėsmes ir sumažinti atvejų, kai vaikai įtraukiami į pavojingas veiklas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Veiksmų planas: kas ir iki kada?

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti grėsmes, sutarti dėl aiškaus reagavimo ir sustiprinti pagalbą vaikams, kurie tampa taikiniu.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai, nuoseklesnė komunikacija ir didesnis dėmesys socialiai pažeidžiamiems vaikams. Didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus veiklos tęsiamos ir vėliau.

    Į veiksmus įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra.

    Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pabrėžia, kad toks modelis leidžia greičiau keistis informacija, vienodinti veiksmus ir užtikrinti, kad signalai iš mokyklų ar šeimų neliktų be atsako.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip lengvas uždarbis ar žaidimas. Vaikų gali būti prašoma nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokacinį veiksmą viešoje erdvėje.

    Tokios užduotys neretai siūlomos per socialinius tinklus ir pokalbių programėles, o ryšys palaikomas anonimiškai. Ilgainiui prašymai gali būti eskaluojami, o vaikas, kartą sutikęs, tampa lengviau spaudžiamas tęsti, ypač jei pradeda jausti baimę ar gėdą.

    Didžiausia rizika, pasak institucijų, kyla tuomet, kai nepilnametis įtraukiamas į veiksmus, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių ir kelia grėsmę ne tik pačiam vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija orientuojama į ankstyvą atpažinimą, kad situacijos būtų stabdomos dar neperžengus pavojingos ribos.

    Kas numatyta mokykloms ir tėvams?

    Veiksmų plano pagrindas – vaikams ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus taikoma per prevencinius susitikimus, edukacijas ir informavimo priemones, kad vaikai aiškiai žinotų, ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą.

    Institucijos parengė rekomendacijas vaikams, paaugliams, tėvams, pedagogams ir su jaunimu dirbantiems specialistams, kaip pastebėti verbavimo požymius ir kaip reaguoti saugiai. Taip pat numatyti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimai būtų sprendžiami nuosekliai ir nedelsiant.

    Planas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. Stiprinama pagalba per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Pasak jo, vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, o taikinys, todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto ir užtikrinti aiškius pagalbos kelius. Institucijos pabrėžia, kad priemonių paketas gali būti plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką ir praktiką mokyklose bei savivaldybėse.