Tag: Vaikų saugumas internete

  • Lenkijos vyriausybė ragina prezidentą pasirašyti DSA įgyvendinančią įstatymą: akcentuoja vaikų saugumą internete

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis paragino prezidentą Karolį Nawrockį pasirašyti įstatymą, kuriuo būtų įgyvendinamas Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Pasak ministro, tai turėtų sustiprinti saugumą internete ir suteikti daugiau įrankių reaguoti į neteisėtą turinį.

    Kartu buvo pristatytas Skaitmenizacijos ministerijos parengtas pranešimas, kuriame keliami jautrūs klausimai apie vaikų ir paauglių patirtis skaitmeninėje erdvėje. Iš jo matyti, kad 45 proc. Lenkijos vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija.

    Minimas įstatymas numato procedūrą, kuri leistų greičiau priimti sprendimus dėl prieigos ribojimo prie internete skelbiamo turinio, pažeidžiančio įstatymus. Tuo pat metu pabrėžiama, kad tokie sprendimai turėtų būti priimami gerbiant interneto vartotojų teises.

    Prezidentas turi laiko iki penktadienio nuspręsti, ar įstatymą pasirašyti, vetuoti, ar kreiptis į Konstitucinį tribunolą. Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius ketvirtadienį pranešė, kad sprendimas bus paskelbtas ne vėliau kaip penktadienį.

    Ką numato DSA įgyvendinantis įstatymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įstatymas įtvirtina mechanizmą, kuriuo būtų galima operatyviau riboti prieigą prie neteisėto turinio internete. Tikslas – sudaryti sąlygas greitam reagavimui, kai pažeidžiami teisės aktai.

    Kartu akcentuojama, kad ribojimai neturėtų tapti savivališki: procedūroje turi būti numatyta ir vartotojų teisių apsauga. Tai svarbi detalė diskusijose, kuriose dažnai susiduria siekis didinti saugumą ir nerimas dėl žodžio laisvės.

    „Juodoji knyga“ apie jaunus platformų aukas

    Ministras taip pat pristatė ataskaitą „Juodoji knyga: jaunų skaitmeninių platformų aukų Lenkijoje“. Joje teigiama, kad 39 proc. Lenkijos paauglių susidūrė su agresija internete, 10 proc. buvo šantažuojami, įskaitant šantažą seksualinio pobūdžio nuotraukomis.

    Didžiausią dėmesį atkreipė duomuo, kad 45 proc. vaikų ir paauglių yra susidūrę su seksualine kibernetine agresija. Šie skaičiai pasitelkiami argumentuojant, kodėl, valdžios nuomone, DSA įgyvendinimas ir greitesnės reakcijos procedūros yra būtinos.

    Prezidento sprendimas – iki penktadienio

    Pagal Lenkijos teisėkūros tvarką prezidentas gali pasirinkti vieną iš kelių kelių: pasirašyti įstatymą, jį vetuoti arba perduoti vertinti Konstituciniam tribunolui. Nuo šio sprendimo priklausys, ar DSA įgyvendinimo nuostatos įsigalios dabar, ar procesas užtruks.

    K. Gawkowskis į prezidentą kreipėsi viešai, ragindamas pasirašyti dokumentą ir pabrėždamas interneto saugumo temą. Sprendimą prezidentas pažadėjo paskelbti artimiausiu metu.

  • Jaunimo radikalizacija internete greitėja: procesas, anksčiau trukęs pusantrų metų, dabar vyksta per savaites

    Jaunimo radikalizacija internete šiandien gali vykti gerokai greičiau nei prieš kelerius metus – procesas, kuris anksčiau trukdavo apie pusantrų metų, dabar neretai suskaičiuojamas savaitėmis. Tokią tendenciją įvardija interneto saugumo vaikams ir jaunimui srityje dirbantis ekspertas dr. Konradas Ciesiołkiewiczius.

    Jo teigimu, pavojingas sąlygas gali kurti keli veiksniai vienu metu: socialinių tinklų rekomendacijų algoritmai, uždaros bendruomenės ir nuolatinis emocinis bei informacinis perkrovimas. Apie šiuos procesus jis kalbėjo portale WNP, komentuodamas ir pastaruoju metu kilusį dezinformacijos protrūkį po tragedijos Krokuvoje.

    Ekspertas ragina nesiremti spėlionėmis ir „saviveiklinėmis“ išvadomis apie nusikaltėlių motyvus ar psichologiją, ypač kai internete ima plisti DI sugeneruotas turinys, klastotės ir sąmokslo teorijos. Patikimu atskaitos tašku tokiais atvejais, jo žodžiais, turėtų išlikti tik oficiali policijos ir prokuratūros skelbiama informacija.

    Kartu jis pabrėžia platesnį reiškinį, matomą Europoje: naują radikalizacijos bangą, kuri formuojasi socialinėje-skaitmeninėje erdvėje. Suaugusiesiems – tėvams, mokykloms ir bendruomenėms – svarbiausia laiku pastebėti įspėjamųjų ženklų visumą, o ne vieną pavienį signalą.

    Kaip veikia „uždaros bendruomenės“ ir algoritmai

    Pasak dr. K. Ciesiołkiewicziaus, šiandieninis skaitmeninis ekosistemų rinkinys – socialiniai tinklai, transliacijų platformos, žaidimų aplinkos ir susirašinėjimo programėlės – veikia pagal savo logiką. Joje svarbus dėmesio išlaikymas, matomumas, statusas, o tai daliai jaunų žmonių gali tapti destruktyvia motyvacija.

    Uždarose grupėse taisyklės gali būti dar griežtesnės, o turinys – radikalesnis. Ekspertas mini reiškinį, siejamą su terminu „Com“ (nuo angliško „community“) – tai stipriai ekstremistinio pobūdžio bendruomenės, kurios gali sietis ir su šantažu bei kibernetiniais nusikaltimais.

    Algoritmų vaidmuo, anot pašnekovo, čia itin reikšmingas. Platformos linkusios „pastiprinti“ sensacingą, normų ribas laužantį turinį, nes jis pritraukia dėmesį – o žala jaunam žmogui tampa tarsi šalutiniu monetizacijos mechanizmo efektu.

    Šis procesas kartais apibūdinamas kaip „triušio urvas“: žmogus, pradėjęs nuo visai neutralių interesų, gali būti nuosekliai nuvedamas prie vis toksiškesnių ir ekstremalesnių įrašų, o galiausiai – į erdves, kuriose moderavimas silpnas arba jo visai nėra.

    Įspėjamieji ženklai: į ką atkreipti dėmesį

    Ekspertas pabrėžia, kad radikalizacija – etapinis procesas net tada, kai jis užtrunka vos kelias savaites. Vienas pirmųjų dažnai minimų signalų – staigus jauno žmogaus traukimasis iš socialinių ryšių, atsiribojimas nuo artimųjų ar draugų.

    Dar vienas įspėjamasis ženklas – augantis susižavėjimas smurtu, teroro išpuoliais ar žmonėmis, įvykdžiusiais žmogžudystes. Tai gali reikštis piešiniuose, simboliuose, užrašuose ar pasakojimuose apie kruvinus įvykius, taip pat fantazijomis apie kerštą konkrečiam asmeniui.

    Jo teigimu, nerimą turėtų kelti ir staigus domėjimasis ginklais ar sprogmenimis. Taip pat – ryškūs aprangos pokyčiai, pavyzdžiui, kūno slėpimas, kuris kai kuriais atvejais gali būti susijęs su bandymu paslėpti savęs žalojimo žymes.

    Kai kuriais atvejais, pasak jo, pasitaiko ir ant kūno atsirandančių ženklų, signalizuojančių priklausymą grupei. Svarbiausia tuomet suprasti kontekstą – ar tai individualus elgesys, ar dalyvavimo tinkle, kuriame to tikimasi, elementas.

    Dezinformacija po tragedijų ir visuomenės reakcijos

    Kalbėdamas apie reakcijas po tragiškų įvykių, dr. K. Ciesiołkiewiczius atkreipia dėmesį į visuomenės polinkį „užpildyti žinių spragas“ nepatvirtintomis istorijomis. Tokiose situacijose plinta klastotės, DI sugeneruotos medžiagos ir spėlionės apie motyvus.

    Jo vertinimu, tai ypač pavojinga tada, kai socialiniuose tinkluose bandoma „iš akies“ analizuoti įtariamojo profilį ar praeitį, o išvados pateikiamos kaip faktai. Ekspertas kartoja: kol nėra aiškių tyrimo duomenų, svarbu laikytis patikrintos informacijos ir neskubėti su etiketėmis.

    Jis taip pat mini, kad uždarose ir toksiškose bendruomenėse gali atsirasti ir veiksmai, nukreipti prieš šeimą: pavyzdžiui, klaidingi pranešimai tarnyboms ar kiti bandymai sukelti institucijų intervencijas. Dar vienas signalas – siuntos ar daiktai, kurių kilmės tėvai ar globėjai nežino.

    Pasak eksperto, ypač nerimą kelia ne pavieniai epizodai, o kelių skirtingų ženklų sankaupa. Būtent tokiu atveju reikėtų reaguoti greičiau ir ieškoti pagalbos – mokykloje, bendruomenėje ar institucijose, atsakingose už vaikų saugumą.

    Diskusija apie amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose

    Interviu metu aptariama ir vieša diskusija Lenkijoje bei Europoje apie galimus ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais – pavyzdžiui, iki 15 metų. Eksperto manymu, kryptis gali būti teisinga, tačiau vien draudimo nepakanka.

    Jo teigimu, esminė dalis – reali ir veiksminga vartotojų amžiaus patikra, kuri taptų platformų, o ne vien šeimų ar mokyklų atsakomybe. Skaitmeninė erdvė, pasak jo, turėtų būti saugi ne tik vaikams, bet ir 15, 18 ar 24 metų jauniems žmonėms.

    Ekspertas taip pat akcentuoja principą „safety by design“ – kai interneto paslaugos kuriamos iš anksto numatant naudotojų saugumo poreikius, ypač jautriausiose grupėse. Kartu jis ragina stiprinti ugdymą apie dezinformaciją, manipuliaciją ir kritinį mąstymą – ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

    Jo vertinimu, mokykla gali tapti vieta, kur tokios temos aptariamos dialogo forma, įtraukiant pačius jaunuolius. Tačiau vieno universalaus sprendimo nėra – svarbu aiškiai nustatyti normas ir nuosekliai užtikrinti, kad jos veiktų praktikoje.

  • Meghan Markle atsisakė kalbos Europos Parlamente po žinios apie sulaikytą tėvą

    Meghan Markle ir princas Harry turėjo kartu pasisakyti Europos Parlamente vaikų saugumo internete tema, tačiau galiausiai Sasekso hercogienė savo kalbos atsisakė. Į renginį ji atvyko palaikyti vyro, o kalbą sakė tik princas Harry.

    Kaip rašo britų dienraštis „The Telegraph“, planai pasikeitė po to, kai policija JAV sulaikė Meghan tėvą Thomasą Markle’ą vyresnįjį. Anot poros aplinkos žmogaus, hercogienei šiuo metu esą per sunku emociškai kalbėti viešai.

    Pora turėjo pasirodyti per „The Lost Screen Memorial“ atidarymą Europos Parlamente. Ši iniciatyva skirta pagerbti jaunus žmones, kurie, kaip teigiama, prarado gyvybę dėl su socialiniais tinklais susijusios žalos.

    Skelbta, kad Meghan ir Harry buvo suplanavę maždaug 20 minučių trukmės kalbą apie vaikų saugumą internete, o dėmesys turėjo krypti į šeimų patirtis ir deklaracijų pavertimą realiais veiksmais.

    Harry kalbėjo vienas

    Meghan, nors ir nedalyvavo kaip pranešėja, renginyje pasirodė ir palaikė princą Harry. Jis kalbą sakė vienas.

    Poros bičiulis buvo užsiminęs, kad princas ketina akcentuoti vaikų saugumą internete, o jo žodžius esą galima suprasti įvairiai.

    Meghan tėvas sulaikytas Floridoje

    Thomas Markle’as vyresnysis praėjusią savaitę buvo sulaikytas savo namuose Tampoje, Floridoje. Pranešta, kad į vietą atvyko daugiau nei tuzinas pareigūnų.

    Tekste nurodoma, jog jis buvo surakintas antrankiais ir išvestas iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Sulaikymas siejamas su įtarimais dėl medžiagos, vaizduojančios seksualinį vaikų išnaudojimą.

    Pats Markle’as teigė, kad jam metami kaltinimai yra „sergančios melagystės“.

    Taip pat primenama, kad Meghan ir princas Harry su Thomasu Markle’u ryšio nepalaiko, o jis nėra susitikęs su poros vaikais – septynerių Archie ir penkerių Lilibet.

  • Lenkija ruošia socialinių tinklų ribojimus iki 15 metų: kaip bus tikrinamas amžius?

    Lenkijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuriuo būtų nustatytas minimalus 15 metų amžius interneto socialinių tinklų paskyroms. Iniciatyvą kartu ruošia skaitmenizacijos ir švietimo institucijos, o tikslas įvardijamas aiškiai – didinti vaikų saugumą internete ir sumažinti žalingo turinio pasiekiamumą.

    Numatoma, kad naujoji tvarka būtų nukreipta prieš šiandien paplitusį formalų amžiaus patvirtinimą, kai užtenka pažymėti varnelę, jog vartotojui esą yra 13 metų. Praktikoje tai menkai veikia, todėl šalys vis dažniau ieško realiai patikrinamų, bet privatumą saugančių sprendimų.

    Kaip būtų tikrinamas amžius?

    Pagal aptariamas gaires vienas pagrindinių būdų patvirtinti amžių būtų Europos skaitmeninės tapatybės piniginė. Tai Europos Sąjungos kuriamas sprendimas, skirtas saugiai įrodyti tam tikrus faktus apie asmenį, pavyzdžiui, amžių, neatskleidžiant daugiau duomenų, nei būtina.

    Kaip alternatyva taip pat minimi nacionaliniai skaitmeniniai tapatybės sprendimai ir pačių platformų sukurti amžiaus patikros įrankiai. Pastarieji būtų leidžiami tik tuo atveju, jei atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir realiai mažintų draudimo apeidinėjimo riziką.

    „Programėlėje turi būti įmanoma perduoti tik vieną faktą – kad žmogus atitinka amžiaus reikalavimą – neatskleidžiant papildomų duomenų“, – sakė skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski.

    Diskutuojama ir apie dar vieną, jautriausią variantą – dokumento nuskenavimą. Vis dėlto Lenkijos skaitmenizacijos atstovai pabrėžia, kad toks būdas kelia didesnių privatumo ir kibernetinio saugumo rizikų, todėl nėra laikomas rekomenduojamu, nors galutinė formuluotė gali paaiškėti tik po konsultacijų.

    Kada ribojimai galėtų įsigalioti?

    Preliminariai svarstoma, kad naujos taisyklės galėtų startuoti nuo 2027 metų rugsėjo 1 dienos, sutampant su mokslo metų pradžia, arba nuo 2028 metų sausio 1 dienos. Tiksli data priklausytų nuo teisėkūros tempo, suderinimo su verslu ir nuo to, kaip greitai būtų pasirengta techniniam amžiaus patikros įgyvendinimui.

    Ši iniciatyva dera su platesne Europos Sąjungos kryptimi stiprinti nepilnamečių apsaugą internete. ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama principui, kad amžiaus patvirtinimas turi būti veiksmingas, tačiau kartu turi veikti duomenų minimizavimo logika, kai platformai atskleidžiama tik tai, kas būtina paslaugai suteikti.

    Kodėl pasirinkta 15 metų riba?

    Lenkijos projekte įtvirtinama 15 metų riba siejama tiek su vidaus politinėmis diskusijomis, tiek su ES svarstomomis nuostatomis dėl vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje. Praktinis tikslas – sumažinti situacijas, kai pradinukų ir jaunesnių paauglių auditorija tampa lengvai pasiekiama algoritmų skatinamam smurtiniam, seksualizuotam ar priklausomybę formuojančiam turiniui.

    Kartu numatoma stiprinti ir skaitmeninės higienos ugdymą mokyklose, aiškiau įtvirtinant šią temą mokymo programose. Taip siekiama, kad prevencija nebūtų vien tik draudimai, o apimtų ir vaikų bei tėvų gebėjimą atpažinti rizikas, suprasti privatumo nustatymus, turinio rekomendacijų veikimą ir pranešimo apie pažeidimus mechanizmus.

    Net ir įvedus amžiaus ribojimus, atsakomybės dalis neišvengiamai liktų šeimoms, nes pirmasis vaikų kontaktas su programėlėmis dažniausiai vyksta namuose. Tačiau vyriausybių pozicija griežtėja: platformoms vis dažniau primenama pareiga realiai vykdyti savo taisykles, o ne pasikliauti vien deklaracijomis.

  • ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    ES KIDS Act ir socialinių tinklų ribojimai vaikams: ar europiečiai pritaria draudimui iki 13 metų?

    Ką siūlo ES KIDS Act?

    Europos Sąjungoje svarstomas KIDS Act pasiūlymas numatytų riboti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais: jaunesniems nei 13 metų tai galėtų reikšti visišką draudimą, o 13–15 metų paaugliams – griežtesnes taisykles ir funkcijų apribojimus.

    Pagrindinis tikslas – mažinti priklausomybę nuo telefonų ir nuolatinį turinio slinkimą, kartu geriau apsaugant nepilnamečius nuo žalingo turinio, manipuliacijų ir rizikingų kontaktų internete.

    Pagal aptariamą modelį 13–15 metų paaugliai galėtų susikurti paskyrą tik su tėvų įsitraukimu: paskyra būtų patvirtinama suaugusiojo, o valdymas vyktų per susietą tėvų profilį arba administravimo skydelį.

    Tarp svarstomų ribojimų minima ir ekrano laiko kontrolė, pavyzdžiui, dienos limitas, kuris kai kuriose diskusijose siejamas su vienos valandos riba per parą.

    Apklausos: dauguma nori griežtesnių taisyklių

    Eurobarometro apklausa rodo, kad 91 proc. ES gyventojų mano, jog vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais reikia daugiau reguliavimo priemonių.

    Didžiausio palaikymo sulaukė idėja drausti socialinius tinklus vaikams iki tam tikro amžiaus – ją pasirinko 36 proc. respondentų.

    Ryškiausias palaikymas fiksuotas Graikijoje, kur šiai priemonei pritarė 49 proc. apklaustųjų. Toliau rikiuojasi Bulgarija, Rumunija, Portugalija, Airija ir Slovakija – po 44 proc.

    Mažiausias palaikymas matomas dalyje Vidurio Europos valstybių: Austrijoje 27 proc., Vokietijoje 28 proc., Čekijoje 29 proc.

    Vaikų teisių organizacijos įžvelgia rizikų

    Vaikų teisių organizacijos iniciatyvą vertina nevienareikšmiškai: dalis sveikina dėmesį vaikų apsaugai, tačiau kitos pabrėžia, kad vien draudimai gali stumti paauglius į mažiau saugias, sunkiau prižiūrimas interneto erdves.

    Taip pat keliami klausimai, ar reguliavimas netaps atsakomybės perkėlimu nuo platformų ant šeimų pečių.

    „Mes remiame 13 metų kaip minimalią ribą, tačiau to nelaikome nauju draudimu: socialinių tinklų platformos jau dabar dažniausiai nustato 13 metų amžiaus reikalavimą“, – sakė Terre des Hommes Netherlands atstovė ES advokacijai Jeanne-Marie Quashie.

    Ji atkreipė dėmesį, kad amžiaus riba dera su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 8 straipsnyje apibrėžtais principais, tačiau siūlomą sistemą, pasak jos, dar reikia tobulinti, ypač dėl 13 ir 14 metų paauglių prieigos taisyklių.

    Jos vertinimu, jei paauglio paskyros sukūrimas ir patvirtinimas priklausytų nuo tėvų, praktiškai nemaža kontrolės dalis atitektų šeimai, o ne pačioms technologijų bendrovėms.

    „ES KIDS Act juda teisinga kryptimi, kai dėmesys nukreipiamas į platformų dizainą, o ne į visuotinius draudimus. Tačiau susiejus prieigą su tėvų registracija našta perkeliama nuo technologijų bendrovių šeimoms“, – sakė Jeanne-Marie Quashie.

    „13–15 metų vaikų saugumas turi būti įdiegtas pagal nutylėjimą, o ne įjungiamas pasirinktinai. Prieiga prie interneto erdvių turi priklausyti nuo saugumo, o ne nuo tėvų leidimo“, – pridūrė ji.

    Diskusijose dėl KIDS Act išryškėja ir platesnė dilema: kaip suderinti vaikų teisę į informacijos ir bendravimo erdves su pareiga apsaugoti nuo manipuliacijų, priekabiavimo, priklausomybę skatinančio dizaino ir žalingo turinio.

    Didėjant DI pagrindu veikiančių rekomendacijų ir personalizacijos mastui, reguliuotojai vis dažniau kalba ne tik apie amžiaus patikrą, bet ir apie pačių platformų atsakomybę bei dizaino sprendimus.

    Apklausa rodo, kad ES gyventojų nerimas dėl vaikų saugumo internete išlieka aukštas. Apie 71 proc. respondentų nurodė esantys susirūpinę patyčiomis internete, 70 proc. – viliojimu ir išnaudojimu internete, 69 proc. – žalingo turinio pasiekiamumu.

    Tuo metu priklausomybę skatinantis dizainas kelia mažesnį, nors vis dar reikšmingą susirūpinimą: dėl jo nerimą išreiškė 60 proc. respondentų, o labai susirūpinę buvo 28 proc.

    Išsiskyrė kelios šalys, kur priklausomybę skatinančio dizaino tema gyventojus jaudina labiau. Pavyzdžiui, Kipre nerimą dėl to išreiškė 89 proc. apklaustųjų, o Liuksemburge – 87 proc.

    Tai rodo, kad KIDS Act diskusija neapsiriboja vien amžiaus ribomis: nemaža visuomenės dalis tikisi, kad platformos bus pertvarkytos taip, jog vaikams ir paaugliams būtų saugiau net ir turint prieigą.

  • Politikai spaudžia riboti „Meta“ ir kitų platformų galią: vaikams žada griežtesnius ribojimus

    Lenkijoje stiprėja politinis spaudimas griežčiau suvaldyti didžiųjų skaitmeninių platformų įtaką, ypač kalbant apie vaikų saugumą internete. Seimo Vaikų ir jaunimo komisijoje nuskambėjo raginimai greičiau taikyti sankcijas platformoms ir įtvirtinti aiškesnius nacionalinius ribojimus socialiniams tinklams.

    Diskusijose akcentuota, kad Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas jau suteikia priemonių veikti prieš vadinamąsias labai dideles interneto platformas. Tačiau politikų ir institucijų atstovų vertinimu, praktinis šių taisyklių įgyvendinimas bei tyrimai juda per lėtai, o rizikos vaikams auga.

    DSA vykdymas kelia lūkesčių

    Posėdyje pabrėžta, kad už didžiausių platformų priežiūrą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą atsakinga Europos Komisija. Nurodyta, kad sankcijos už taisyklių nesilaikymą jau taikytos tokioms platformoms kaip „X“, „Temu“ ir „Aliexpress“, o tyrimai vyksta ir dėl „Meta“ valdomų paslaugų bei kitų populiarių programų.

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariuszas Standerskis teigė, kad grėsmingi reiškiniai internete dažniausiai identifikuojami teisingai, tačiau didžiausia problema lieka sprendimų ir baudų greitis. Pasak jo, valstybės siekia stiprinti spaudimą Europos Komisijai ir burti platesnę koaliciją, kad atsakas į platformų veiksmus būtų nuoseklesnis.

    „DSA vykdymo efektyvumas nėra toks, kokio tikėjomės. Matome, kad grėsmės atpažįstamos, bet problema yra taisyklių įgyvendinimas“, – sakė Dariuszas Standerskis.

    Vaikams iki 13 metų – be socialinių tinklų?

    Svarbiu fonu diskusijai tapo Europos Komisijos planai pristatyti vadinamąjį Kids Act paketą, orientuotą į vaikų apsaugą internete. Tarp aptariamų krypčių minimas scenarijus, kad jaunesni nei 13 metų vaikai apskritai negalėtų naudotis socialiniais tinklais.

    Taip pat svarstoma griežtesnė prieiga 13–14 metų paaugliams, kai paskyros būtų riboto funkcionalumo ir prižiūrimos tėvų. Vyresniems, 15–18 metų jaunuoliams, platformoms galėtų būti taikoma pareiga užtikrinti saugesnes paslaugų versijas, mažinant priklausomybę skatinančių algoritmų ir žalingo turinio riziką.

    Lenkijos atstovai Seime nurodė, kad paraleliai rengiami ir nacionaliniai sprendimai, įkvėpti kai kurių Prancūzijos taikomų modelių. Pagrindinė kryptis – vaikų amžiaus patikra, aiškesnės prieigos taisyklės ir papildomos pareigos platformoms.

    Deepfake ir DI standartai mokyklose

    Posėdyje atskirai iškelta seksualinio pobūdžio deepfake problema, kai vaizdai ar įrašai kuriami be asmens sutikimo. Politikų teigimu, ruošiami siūlymai tokias veikas aiškiau kriminalizuoti, įtraukiant atsakomybę į Baudžiamąjį kodeksą.

    Ekspertai taip pat kėlė klausimą, kaip viešosios institucijos turėtų elgtis su technologijų bendrovių atstovų dalyvavimu patariamosiose tarybose, kai tuo pat metu vyksta tyrimai dėl galimų Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimų. Akcentuota, kad interesų konfliktai turi būti valdomi, o viešajam sektoriui reikalingi skaidrūs standartai.

    Diskusijoje nuskambėjo ir raginimai aiškiau apibrėžti dirbtinis intelektas naudojimą švietime. Kalbėta, kad mokykloms trūksta vienodų taisyklių, o vien tik raginimas „mokyti DI“ neišsprendžia problemos, jei nėra aiškių ribų, atsakomybės ir vertinimo kriterijų.

    Švietimo viceministrė Katarzyna Lubnauer pabrėžė, kad vien draudimai problemos neišspręs, todėl būtina derinti ribojimus su nuoseklia prevencija ir ugdymu. „Negalime reikalauti, kad paauglys vienas laimėtų prieš algoritmą“, – sakė ji.

    Politikai ir institucijų atstovai sutaria dėl vieno: vaikų apsauga internete tampa nebe vien švietimo, o ir realaus reguliavimo klausimu. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kaip greitai bus priimti ir įgyvendinti tiek Europos Komisijos, tiek nacionaliniai teisės aktai.

  • Ministeris siūlo griežtinti platformų taisykles: kaip bus saugomi vaikai ir kas keisis dėl DI

    Lenkijos skaitmeninimo ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis ragina griežčiau reguliuoti didžiąsias skaitmenines platformas, kad jos realiai atsakytų už platinamą turinį ir vartotojų saugumą. Jo teigimu, be aiškių taisyklių technologijų gigantai gali daryti didelę įtaką tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

    Apie tai jis kalbėjo konferencijoje Safer Internet, skirtoje vaikų ir jaunimo saugumui internete. Diskusijų centre buvo priklausomybę skatinantys socialinių tinklų mechanizmai, neteisėtas turinys, dezinformacija ir kibernetinės grėsmės.

    Platformoms – daugiau atsakomybės

    Ministro pozicija – platformos turi patirti pasekmes, jei neužtikrina tinkamos apsaugos ir leidžia plisti žalingam turiniui. Tai ypač aktualu kalbant apie nepilnamečius, kurių elgesį ir psichiką stipriai veikia turinio rekomendavimo algoritmai.

    „Skaitmeninės platformos turi atsakyti už turinį, kurį platina, ir patirti pasekmes, kai neapsaugo vaikų nuo žalingų įrašų“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėjantis tonas technologijų bendrovėms siejamas ir su ES Skaitmeninių paslaugų aktu, kuris numato didesnes prievoles labai didelėms interneto platformoms. Daugiau dėmesio skiriama rizikų vertinimui, turinio moderavimui, skaidrumui bei nepilnamečių apsaugai.

    Kiek laiko vaikai praleidžia internete

    Ministras rėmėsi NASK parengtu tyrimu Nastolatki 3.0, kuriame nurodoma, kad vaikai ir paaugliai internete vidutiniškai praleidžia apie 5,5 valandos per dieną. Taip pat akcentuota, kad realus naudojimosi laikas dažnai būna ilgesnis, nei mano tėvai.

    Pasak K. Gawkowskio, pirmąjį telefoną vaikai vidutiniškai gauna maždaug devynerių metų. Tai, jo vertinimu, kelia papildomų iššūkių mokykloms ir tėvams, nes technologijos tampa kasdienybės dalimi dar iki susiformuojant įgūdžiams atpažinti rizikas.

    Ministras taip pat atkreipė dėmesį į ankstyvą vaikų kontaktą su pornografiniu turiniu, kuris, kaip teigiama, gali prasidėti apie vienuoliktus gyvenimo metus. Jo teigimu, tai rodo, kad atsakomybė turi būti dalijama tarp tėvų, švietimo sistemos, institucijų ir pačių platformų.

    DI didina ir galimybes, ir rizikas

    Konferencijoje pabrėžta, kad prie ankstesnių iššūkių prisidėjo dar vienas veiksnys – dirbtinis intelektas. Kalbėta, jog kalbos modeliai ir algoritmai gali dar labiau stiprinti įsitraukimą, o kartu ir priklausomybės riziką, ypač kai turinys pateikiamas kaip patogus ir „greitas atsakymas“ į bet kokį klausimą.

    „Atsirado dar vienas veiksnys, stiprinantis ir galimybes, ir grėsmes – dirbtinis intelektas. Turime parengti vaikus situacijoms, kai jie gali neatpažinti pavojaus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ministro teigimu, kritinis mąstymas, manipuliacijų atpažinimas ir gebėjimas atskirti tikrą informaciją nuo melagingos tampa būtini. Tai apima ir gebėjimą atpažinti dezinformaciją bei klastotes, kai turinys vizualiai ar garsiniu pavidalu atrodo įtikinamai.

    K. Gawkowskis priminė, kad skaitmeninio saugumo samprata per du dešimtmečius smarkiai išsiplėtė: nuo piratavimo ar nepatikimų atsisiuntimų iki psichologinės gerovės, ribų brėžimo internete ir informacinės higienos. Jo vertinimu, valstybės užduotis – ne tik reaguoti į problemas, bet ir kurti prevenciją per ugdymą.

    Kalbėdamas apie švietimą, ministras teigė, kad buvo atsitraukta nuo modelio, kai mokykloms perduodama vien įranga be papildomos metodinės pagalbos. Pasak jo, siekiama, kad technologijos į mokyklas ateitų kartu su turiniu, mokymo medžiaga ir aiškiais naudojimo scenarijais.

    Konferencijoje aptartos ir kitos rizikos, įskaitant patostreamingą – neteisėtą turinį, kuriame rodomas smurtas ar žeminantis elgesys. Ministro vertinimu, valstybei svarbu ne tik turėti taisykles, bet ir nuosekliai jas įgyvendinti bendradarbiaujant su mokyklomis, tėvais ir pačiomis platformomis.

  • EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    EK nutekintas planas: iki 15 metų – be „TikTok“ ir „YouTube“ be tėvų sutikimo

    Nutekintas EK projektas

    Europos Komisija, remiantis paviešintu dokumentu, ketina pristatyti vadinamąjį EU Kids Act pasiūlymą, kuris griežtintų nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų. Plane numatyta, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalėtų susikurti paskyrų be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Siūlymas apimtų ne tik socialinius tinklus, bet ir kitas nepilnamečiams potencialiai rizikingas skaitmenines paslaugas, įskaitant vaizdo žaidimus bei DI pokalbių robotus ir vadinamuosius virtualius kompanionus. Dokumente pabrėžiama, kad didesnė atsakomybės našta būtų perkeliama pačioms technologijų bendrovėms.

    Amžiaus ribos ir tėvų kontrolė

    Pagal projektą, amžiaus reikalavimai labiausiai taikomi socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi platformoms, o kitoms paslaugoms būtų įtvirtintos saugumo pagal dizainą pareigos. Numatyta pakopinė schema: mažiausiems vaikams prieiga būtų ribojama griežčiausiai, o vyresniems nepilnamečiams siūlomos įvairios riboto funkcionalumo ir priežiūros priemonės.

    Dokumente taip pat numatomas amžiaus patikrinimas kuriant naujas paskyras, remiantis ES masto amžiaus verifikavimo programėle arba nacionaliniais sprendimais. Akcentuojama, kad patikrinimas turėtų būti proporcingas ir, kiek įmanoma, apsiriboti faktu, ar žmogus yra pasiekęs reikiamą amžių.

    Saugumas pagal dizainą

    Viena svarbiausių kryptių yra dizaino sprendimų ribojimas, kai jie, reguliuotojų vertinimu, skatina perteklinį naudojimąsi ar didina riziką vaikams. Tarp minimų priemonių yra begalinis slinkimas, dirbtiniai pranešimai ir tam tikri apdovanojimų mechanizmai, kurie gali skatinti įsitraukimą bet kokia kaina.

    Taip pat daug dėmesio skiriama rekomendacijų sistemoms, kurios parenka, ką vartotojas mato ekrane. Plane siūloma užtikrinti, kad algoritmai nevestų nepilnamečių į vadinamuosius informacinius tunelius, kai turinys vis labiau parenkamas pagal įsitraukimą, o ne pagal tinkamumą amžiui.

    „Technologijų bendrovės pirmiausia turi užtikrinti, kad jų produktai būtų saugūs. Europos vaikus turi auginti tėvai, o ne algoritmai“, – rašoma dokumente.

    Kontrolė ir vykdymas

    Europos Komisija siūlo stiprinti priežiūros mechanizmą taip, kad technologijų įmonės turėtų įrodyti atitiktį vaikų saugumo taisyklėms, o ne vien deklaruoti pastangas. Tam tikroms didelį sisteminį poveikį turinčioms platformoms, kurios jau patenka į Skaitmeninių paslaugų akto griežtesnį režimą, galėtų būti taikomi papildomi reikalavimai diegiant naujas funkcijas, galinčias paveikti vaikus.

    Be to, numatoma, kad priežiūros finansavimui technologijų bendrovėms gali tekti mokėti priežiūros mokestį. Taip siekiama užtikrinti, kad vykdymas neatsiliktų nuo sparčiai kintančios skaitmeninės aplinkos ir naujų produktų, įskaitant DI sprendimus, kurie vis dažniau naudojami kaip pokalbio ir patarimų įrankiai.

    Pastaraisiais metais vis daugiau ES valstybių svarsto atskiras priemones dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais, todėl Briuselis siekia bendro europinio sprendimo, kad būtų išvengta skirtingų taisyklių fragmentacijos. Galutinis pasiūlymo turinys dar gali kisti, tačiau nutekintas projektas rodo aiškią kryptį: griežtesnę amžiaus kontrolę ir privalomą saugumą pagal dizainą.

  • „Roblox“ išleidžia mini žaidimus atskirai: daugiau auditorijos, bet kyla nauji klausimai dėl vaikų saugumo

    „Roblox“ išleidžia mini žaidimus atskirai: daugiau auditorijos, bet kyla nauji klausimai dėl vaikų saugumo

    „Roblox“ kūrėjai pranešė, kad mini žaidimų kūrėjams bus sudaryta galimybė savo kūrinius platinti kaip atskirus, nuo pagrindinės platformos nepriklausomus pavadinimus. Tokie žaidimai turėtų veikti mobiliuosiuose įrenginiuose, kompiuteriuose ir konsolėse, o dalį jų planuojama paleisti ir naršyklėje, neįdiegiant pagrindinės programos.

    Toks žingsnis reiškia, kad mini žaidimai galės pasiekti platesnę auditoriją per paieškos sistemas, vaizdo turinį, socialinius tinklus, privačias žinutes ar el. paštą. Kartu tai keičia iki šiol įprastą modelį, kai vartotojų srautą, prisijungimą ir didžiąją dalį kontrolės kanalų valdė pati platforma.

    Didžiausias klausimas, kurį kelia nauja kryptis, susijęs su nepilnamečių saugumu. „Roblox“ jau ne kartą buvo atsidūrusi kritikos centre dėl to, kaip platformoje veikia bendravimo funkcijos, turinio priežiūra ir apsaugos priemonės, kai kalbama apie vaikų apsaugą nuo žalingo turinio ar netinkamų kontaktų.

    JAV federaliniuose teismuose pastaraisiais metais buvo iškelta daug bylų, kuriose „Roblox“ kaltinama nepadariusi pakankamai, kad apsaugotų vaikus nuo išnaudojimo rizikų. Prie spaudimo prisidėjo ir kai kurių valstijų pareigūnų iniciatyvos, kai viešai buvo keliami klausimai dėl platformos saugumo standartų ir jų atitikties realiai vartotojų patirčiai.

    „Roblox“ savo ruožtu neigia kaltinimus ir pabrėžia, kad taiko amžiaus nustatymo bei turinio moderavimo priemones, turi tėvų kontrolės nustatymus ir amžiaus grupei pritaikytus apribojimus. Tačiau naujas platinimo formatas kelia papildomą neapibrėžtumą: kas ir kaip užtikrins tokio mini žaidimo moderavimą, jei jis bus pasiekiamas ne tik per pagrindinę „Roblox“ ekosistemą.

    Praktinių klausimų daugėja ir dėl platinimo skirtingose platformose. Jei mini žaidimai taps atskirais produktais, gali skirtis jų tikrinimo procesai, atsakomybės ribos ir reikalavimai, o tai reikštų, kad apsaugos priemonės nebūtinai bus vienodos visur, kur vartotojas žaidimą atsisiunčia ar paleidžia.

    Be saugumo, grįžta ir senas ginčas dėl kūrėjų darbo bei atlygio skaidrumo. „Roblox“ ekosistemoje jau seniai diskutuojama, ar platformos ekonomikos modelis sąžiningai atlygina nepriklausomiems kūrėjams, tarp kurių yra ir nepilnamečių, o naujas platinimo kelias gali dar labiau komplikuoti supratimą, kas gauna pajamas, kas yra leidėjas ir kaip pasidalijama atsakomybė.

    Ekspertai pabrėžia, kad vaikams skirtose ar vaikų plačiai naudojamose platformose didžiausia rizika kyla tada, kai turinys ir bendravimas plečiasi greičiau nei priežiūros pajėgumai. Todėl „Roblox“ planams auginti pasiekiamumą kartu teks atsakyti į esminį klausimą: ar saugumo ir moderavimo sistema bus tokio pat masto ir griežtumo, kaip ir naujai atsiveriantys platinimo kanalai.

  • Meta teisme nusileido dėl vaikų saugumo: 17 mlrd. eurų ir naujos „Instagram“ taisyklės

    „Meta“ su JAV valstijomis pasiekė vieną didžiausių vartotojų apsaugos susitarimų, kuriuo kompanija įsipareigojo per artimiausią dešimtmetį sumokėti apie 15,7 mlrd. eurų ir pakeisti dalį vaikams bei paaugliams aktualių „Instagram“ ir „Facebook“ funkcijų. Susitarimas patvirtintas teisme Kalifornijoje, o jo poveikis gali tapti precedentu visam socialinių tinklų sektoriui.

    Bylos esmė buvo kaltinimai, kad „Meta“ ilgą laiką kūrė ir palaikė produktų sprendimus, galinčius skatinti priklausomybę bei daryti neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei būklei, kartu nepakankamai aiškiai informuojant apie rizikas. Dėl to valstijų generaliniai prokurorai siekė ne tik finansinės kompensacijos, bet ir konkrečių dizaino bei veikimo taisyklių.

    Susitarimo sąlygos apima griežtesnį amžiaus nustatymą ir papildomas apsaugas paaugliams, taip pat priemones, kurios turėtų mažinti spaudimą dėl išvaizdos ir socialinio palyginimo. Tarp aptariamų pokyčių minimi „patiktukų“ rodymo ribojimai, grožio filtrų draudimai nepilnamečiams ir aiškesnės galimybės išjungti rekomendacijų algoritmus, kurie formuoja srautą pagal įsitraukimą.

    Numatytos ir laiko valdymo priemonės, kurios leistų nustatyti naudojimosi ribas, o dalis sprendimų turėtų būti audituojami nepriklausomai. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai saugumas diegiamas ne tik per turinio moderavimą, bet ir per patį produkto dizainą, siekiant mažinti priklausomybę skatinančius mechanizmus.

    „Mes negavome visko, ko norėjome, bet pasiekėme labai daug. Kongresas iš esmės nesugebėjo veikti“, – sakė Tenesio generalinis prokuroras Jonathan Skrmetti.

    „Meta“ viešai pabrėžė, kad susitarimas galėtų tapti nauju standartu, ir paragino prisijungti kitus didžiuosius rinkos žaidėjus, įskaitant „TikTok“ ir „Youtube“. Kritikai tuo pat metu teigia, jog kompanija gali bandyti pasinaudoti situacija reputaciniams tikslams, o dalis reikalavimų kitiems verslams būtų sunkiau įgyvendinami.

    Teisinis posūkis vyksta Kongresui vis dar nesutariant dėl plataus masto vaikų saugumo internete reguliavimo, todėl vis dažniau taisykles formuoja teismai ir atskirų valstijų iniciatyvos. Tai sukuria fragmentuotą aplinką, kurioje technologijų bendrovės priverstos taikytis prie skirtingų reikalavimų, o verslui didėja spaudimas įrodyti, kad vaikų apsauga nėra tik deklaracija.

    Svarbi diskusijos dalis išlieka amžiaus patikros sprendimai: visuomenės parama griežtesnėms priemonėms auga, tačiau privatumo gynėjai kritikuoja metodus, kurie verčia naudotojus dalintis jautriais dokumentais ar biometriniais duomenimis. Dėl to „Meta“ įsipareigojimai gali tapti bandymu rasti kompromisą tarp vaikų apsaugos ir duomenų apsaugos, bet ar jis bus pakankamas, parodys praktika.

    Susitarimo galiojimas numatytas ribotam laikui, todėl klausimas, kas bus po kelerių metų, lieka atviras. Jei kitos platformos savanoriškai neperims panašių principų, spaudimas gali grįžti į įstatymų leidėjų darbotvarkę, o ateities reguliavimas gali būti dar griežtesnis ir labiau apibrėžtas.