CP v2

Tag: Vaikų saugumas internete

  • Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių bandymų juos verbuoti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, suteikti aiškius veiksmų žingsnius ir sustiprinti pagalbą tiems, kurie pažeidžiamiausi.

    Plane numatomas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, prevencija ir mokymai, taip pat kryptinga komunikacija su vaikais, tėvais ir su jaunimu dirbančiais specialistais. Akcentuojama, kad ši sritis sparčiai kinta, todėl priemonės bus nuolat atnaujinamos pagal saugumo situaciją ir praktikoje matomus verbavimo modelius.

    Kaip atpažinti verbavimo požymius?

    Vienas svarbiausių žingsnių – parengtos rekomendacijos, padedančios vaikams ir paaugliams atpažinti bandymus užmegzti kontaktą ir pamažu įtraukti į rizikingą bendravimą. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekalto dėmesio, pažadų ar prašymų atlikti „smulkią paslaugą“, o vėliau gali pereiti prie spaudimo, gąsdinimo ar šantažo.

    Rekomendacijose ir mokymuose daug dėmesio skiriama saugiam reagavimui: kaip nenusiųsti papildomos informacijos, kaip fiksuoti įrodymus, kam pranešti ir kada būtina įtraukti suaugusiuosius ar atsakingas institucijas. Siekiama, kad vaikai turėtų aiškų supratimą, jog net ir „anoniminis draugas“ internete gali siekti konkrečių tikslų.

    Aiškūs algoritmai mokykloms ir specialistams

    Kartu parengti veikimo algoritmai ugdymo įstaigoms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Tai praktinės gairės, padedančios vienodai reaguoti į signalus: kaip įvertinti situacijos rimtumą, kaip užtikrinti vaiko saugumą, kaip informuoti tėvus ir kaip organizuoti pagalbą, kad vaikas neliktų vienas su problema.

    Numatyta, kad kompetentingi specialistai vyks į ugdymo įstaigas ir savivaldybes, kur ves prevencinius susitikimus ir mokymus. Tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir sustiprinti kasdienį budrumą, kad rizikingi kontaktai būtų pastebėti anksčiau, nei situacija tampa pavojinga.

    Daugiau pagalbos pažeidžiamiems vaikams

    Atskira plano dalis skirta socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl aplinkybių gali būti lengviau paveikiami manipuliacijų, pažadų ar spaudimo. Pagalba bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas, kad rizikos atvejais reakcija būtų greita ir koordinuota.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonių sąrašas nėra baigtinis: jis bus plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir įžvalgas, kurios išryškėja tiesiogiai dirbant su vaikais, tėvais bei specialistais. Tai reiškia, kad prevencija bus pritaikoma prie naujų platformų, bendravimo formų ir verbavimo taktikų.

  • Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – anksti atpažinti rizikas, stiprinti prevenciją ir užtikrinti greitą pagalbą, kai kyla įtarimų.

    Plane numatytas glaudesnis Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų bendradarbiavimas. Bendrą koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžioji dalis priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo taktika dažnai pradedama nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas uždarbis ar žaidimas. Tai gali būti prašymas nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokuojantį veiksmą viešoje erdvėje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, o įsitraukęs jaunuolis gali būti spaudžiamas, šantažuojamas ar verčiamas tęsti pradėtą veiklą. Dėl to akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo anksčiau sustabdyti kontaktą ir pranešti suaugusiesiems bei atsakingoms institucijoms.

    Akcentas pažeidžiamiausiems vaikams

    Ypatingas dėmesys plane skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, nes jie dažniau viliojami finansiniais pažadais ar „paprastomis“ užduotimis. Institucijos pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažniausiai yra taikinys, o ne kaltininkas, todėl prioritetas teikiamas pagalbai ir apsaugai.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką darys mokyklos ir specialistai?

    Numatyta parengti ir įstaigoms išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Jose apibrėžiami verbavimo požymiai, saugaus reagavimo principai ir praktiniai veiksmai, kai kyla įtarimų.

    Taip pat bus taikomi aiškūs reagavimo algoritmai mokykloms ir su jaunimu dirbančioms tarnyboms, kad informacija būtų perduodama greitai, o sprendimai nebūtų paliekami vieno žmogaus iniciatyvai. Kartu planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus atnaujinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją.

    Prevencijos komunikacijoje naudojama paprasta ir įsimenama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Institucijos tikisi, kad aiškus principas padės vaikams greičiau suprasti, kada kontaktas internete tampa rizikingas, ir paskatins nedelsti kreiptis pagalbos.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Kas keičiasi ir kas koordinuoja

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.

    Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.

    Kaip veikia verbavimas ir kodėl taikinys yra vaikai

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.

    Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.

    Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.

    Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.

    Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti priemonių paketas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą nuo priešiškų veikėjų verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kur kontaktas dažnai užmezgamas greitai ir nepastebimai.

    Iniciatyvos esmė – aiški žinutė vaikams ir su jais dirbantiems suaugusiesiems: atpažinti riziką, neįsitraukti į įtartiną bendravimą ir apie tai pranešti. Institucijos planuoja glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą, prevencinius susitikimus, mokymus ir rekomendacijas mokykloms, tėvams bei specialistams.

    Kaip paprastai prasideda verbavimas

    Saugumo ekspertai pabrėžia, kad verbavimas dažnai neprasideda nuo tiesioginių prašymų šnipinėti ar daryti nusikaltimus. Pirmiausia gali būti siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys, smulkūs prašymai ar pažadai sumokėti už paprastą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti informaciją, nufotografuoti objektą ar pasidalyti kontaktu.

    Tokie prašymai neretai eskaluojami, o vėliau atsiranda spaudimas tęsti bendravimą, slėpti jį nuo artimųjų ar vykdyti vis rizikingesnes užduotis. Ypač pažeidžiami gali būti vaikai, kurie ieško dėmesio, pripažinimo, papildomų pajamų ar patiria emocinių sunkumų.

    Ką daryti vaikams ir tėvams

    Prevencinė kryptis orientuota į praktinius veiksmus: skatinti vaikus neatskleisti asmeninės informacijos, kritiškai vertinti nepažįstamų žmonių žinutes ir nepriimti pasiūlymų, susijusių su pinigais ar „užduotimis“. Taip pat akcentuojama, kad net ir kilus abejonei verta pasitarti su patikimu suaugusiuoju.

    Tėvams ir globėjams rekomenduojama palaikyti atvirą dialogą apie vaikų veiklą internete ir sutarti dėl aiškių taisyklių, kaip elgtis gavus įtartiną žinutę. Institucijos ragina nelaukti, kol situacija taps rimta: svarbu kuo anksčiau fiksuoti įrodymus, blokuoti kontaktą ir pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl tai tampa vis aktualesne grėsme

    Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos persikelia į uždaras grupes ir asmenines žinutes, kur kontrolė sudėtingesnė, o prieiga prie nepilnamečių gali būti užmezgama apsimetant bendraamžiais. Dėl to prevencija remiasi ne vien technologiniais sprendimais, bet ir skaitmeninio raštingumo ugdymu.

    Institucijos pabrėžia, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo visų grandžių: šeimos, mokyklos, socialinių darbuotojų, teisėsaugos ir pačių platformų atsakomybės. Tikslas – kad vaikai žinotų, kokie ženklai rodo bandymą įtraukti į pavojingą veiklą, ir turėtų aiškų, saugų veiksmų planą.

  • Meghan Markle Ženevoje: jautri misija dėl vaikų saugumo, bet įvaizdis sukėlė audrą

    Meghan Markle Ženevoje: jautri misija dėl vaikų saugumo, bet įvaizdis sukėlė audrą

    Meghan Markle apsilankė Ženevoje, kur rėmė iniciatyvą, skirtą vaikų apsaugai nuo smurto ir žalos internete. Vizito metu ji kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos vadovu Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu pristatė meninę instaliaciją, skirtą vaikams, nukentėjusiems nuo skaitmeninės prievartos.

    Instaliacija, pavadinta Paminklu prarastam ekranui, sukurta siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į socialinių tinklų rizikas nepilnamečiams. Joje panaudoti apšviesti ekranai su vaikų nuotraukomis, o pagrindinė žinutė akcentuoja prevencijos, švietimo ir tėvų įsitraukimo svarbą.

    Projektą rengė „Archewell Foundation“ ir bendruomenė „The Parents’ Network“, vienijanti šeimas, susidūrusias su internetinių patyčių, žalingo turinio ar prievartos pasekmėmis. Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ragina platformas griežtinti turinio moderavimą ir aiškiau valdyti nepilnamečiams taikomus saugumo nustatymus.

    Viešo pasirodymo metu Meghan pasirinko itin santūrų įvaizdį: klasikinį juodą kostiumą su kiek laisvesnio silueto švarku ir plačiomis kelnėmis. Įvaizdį papildė subtilūs auksiniai papuošalai, minimalus makiažas ir glotniai susegti plaukai.

    Toks stilius daliai komentatorių pasirodė per daug atsargus ir primenantis verslo uniformą, o ne ryškesnį, viešiems renginiams būdingą įvaizdį. Kiti pabrėžė, kad sąmoningas minimalizmas galėjo būti pasirinktas tam, kad dėmesys kryptų į vaikų saugumo temą, o ne į madą.

    Skaitmeninės žalos vaikams klausimas Europoje pastaruoju metu tampa vis aktualesnis: institucijos ir ekspertai vis dažniau kalba apie amžiaus patikros sprendimus, griežtesnę platformų atsakomybę ir aiškesnes taisykles, kaip valdomas žalingas turinys. Tokie renginiai, kaip Ženevoje pristatyta instaliacija, siekia ne tik priminti apie skaudžias pasekmes, bet ir skatinti realius pokyčius technologijų ekosistemoje.

  • Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe: joje jie bendrauja, mokosi ir pramogauja, o socialiniai tinklai bei turinio platformos pasiekiami vos keliais paspaudimais. Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos, ypač kai vaikai naršo be suaugusiųjų priežiūros.

    Trakų rajono savivaldybė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai ragina tėvus bei globėjus aktyviau domėtis vaikų veikla internete. Pareigūnai pabrėžia, kad net ir mažamečiai dažnai naudojasi socialiniais tinklais savarankiškai, o turinio srautas ne visuomet pritaikytas jų amžiui.

    Praktika rodo, kad vaikai iš smalsumo ar noro sulaukti dėmesio gali paviešinti asmeninę informaciją, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau tampa problema. Internete paskelbta informacija lengvai išplinta, o net ir ištrynus įrašą jis gali būti jau išsaugotas ekrano kopijose ar persiųstas kitiems.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Viena dažniausių grėsmių yra perdėtas atvirumas: vardas, mokykla, buvimo vieta ar kasdieniai įpročiai gali padėti nepažįstamiems asmenims identifikuoti vaiką. Prie to prisideda ir geografinės žymos nuotraukose bei vieši profiliai, kurie dažnai paliekami pagal numatytuosius nustatymus.

    Kita rizikos grupė susijusi su bendravimu: vaikai gali susidurti su manipuliacijomis, spaudimu siųsti asmeninį turinį, patyčiomis ar bandymais išvilioti duomenis. Policija primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra kuo anksčiau pastebėti pokyčius vaiko elgesyje ir kalbėtis be kaltinimų.

    Ką tėvai gali padaryti dabar?

    Policija ragina pradėti nuo paprastų, bet veiksmingų žingsnių: reguliariai kalbėtis su vaiku apie saugų elgesį internete ir aiškiai susitarti, kokios informacijos apie save viešinti nereikėtų. Svarbu aptarti ir tai, kad privačios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai gali tapti vieši, jei kitas žmogus nuspręs jais pasidalinti.

    Taip pat rekomenduojama domėtis, kokiose platformose vaikas lankosi, ką ten žiūri ir su kuo bendrauja, o nepasitikėjimą keisti įprastu šeimos įpročiu pasitarti. Papildomai verta patikrinti, kokia informacija apie vaiką matoma viešai, ir pagal poreikį įjungti amžiaus filtrus, turinio ribojimus bei tėvų kontrolės priemones įrenginyje.

    „Vaikų saugumas prasideda nuo atviro ryšio šeimoje ir nuolatinio domėjimosi, o ne tik nuo draudimų“, – sakė policijos pareigūnai.

    Institucijos kviečia tėvus veikti iš anksto: susitarimai dėl ekranų laiko, privatumo nustatymai ir aiškios taisyklės dėl bendravimo su nepažįstamaisiais sumažina rizikas. Jei kyla įtarimų dėl netinkamo kontakto ar turinio, svarbu reaguoti nedelsiant ir, prireikus, kreiptis į atsakingas institucijas.

  • ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    ES svarsto socialinių tinklų amžiaus ribą: Ursula von der Leyen užsimena apie siūlymą jau vasarą

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad visoje Europos Sąjungoje gali būti svarstomas socialinių tinklų amžiaus ribos didinimas. Pasak jos, teisinis pasiūlymas galėtų pasirodyti jau šią vasarą, jei to prireiks po šiuo metu vykstančių vertinimų.

    Kalbėdama konferencijoje Kopenhagoje, skirtoje vaikų apsaugai skaitmeninėje erdvėje dirbtinio intelekto amžiuje, ji pabrėžė, kad būtina rimtai apsvarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Tokia kryptis, pasak Komisijos vadovės, galėtų suteikti vaikams daugiau laiko sustiprėti emociškai ir socialiai jautriu ankstyvos paauglystės laikotarpiu.

    „Manau, turime svarstyti socialinių tinklų naudojimo atidėjimą. Priklausomai nuo rezultatų, teisinį pasiūlymą galėtume pateikti jau šią vasarą“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos pirmininkė kartu akcentavo, kad galimi amžiaus apribojimai nepanaikintų pačių platformų atsakomybės. Ji priminė, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą didžiosios interneto platformos turi užtikrinti saugumą „pagal dizainą“, mažinti rizikas nepilnamečiams ir veiksmingiau valdyti kenksmingo turinio sklaidą.

    Diskusijose vis dažniau minima būtinybė turėti patikimą amžiaus patvirtinimą, be kurio bet kokia riba liktų sunkiai įgyvendinama praktikoje. Von der Leyen atkreipė dėmesį į neseniai pristatytą ES amžiaus patvirtinimo programėlę, nors šis sprendimas sulaukė kritikos dėl galimų saugumo spragų ir privatumo rizikų.

    Politiniame lygmenyje iniciatyvų jau imasi atskiros valstybės narės, o Prancūzija pastaruoju metu ragino ieškoti visai ES tinkamo sprendimo. Komisija kol kas pabrėžia nenorinti iš anksto daryti išvadų, kol dirbanti ekspertų grupė nebaigs vertinti, kokios priemonės veiksmingiausiai didintų vaikų saugumą internete.

    Kaip pavyzdys minėta Australija, kuri jau yra nustačiusi 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams. ES kontekste toks žingsnis reikštų ne tik politinį sutarimą tarp valstybių narių, bet ir aiškias taisykles, kaip technologijų bendrovės turėtų patikimai patvirtinti amžių, kartu nepažeisdamos duomenų apsaugos reikalavimų.

  • ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    ES ruošia smūgį „TikTok“ ir „Meta“: taikiklyje begalinis slinkimas ir pranešimai vaikams

    Europos Sąjunga ketina sugriežtinti spaudimą socialinių tinklų platformoms dėl vadinamojo priklausomybę skatinančio dizaino, kuris ypač paveikia vaikus ir paauglius. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiemet numatomi veiksmai prieš „TikTok“ ir „Meta“ valdomą „Instagram“, o vertinamos funkcijos apima begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir įkyrius pranešimus.

    Pasak jos, tokie sprendimai kuria nuolatinio įsitraukimo kilpą ir apsunkina nepilnamečių galimybes atsitraukti nuo turinio. ES institucijos tai sieja ne tik su pertekliniu laiko praleidimu ekrane, bet ir su rizika patekti į kenksmingo turinio srautus.

    „Imamės veiksmų prieš „TikTok“ priklausomybę skatinantį dizainą: begalinį slinkimą, automatinį atkūrimą ir pranešimus. Tas pats galioja ir „Meta“, nes manome, kad „Instagram“ ir „Facebook“ neužtikrina savo pačių minimalaus 13 metų amžiaus reikalavimo“, – sakė Ursula von der Leyen.

    ES taip pat akcentuoja vadinamuosius turinio triušio urvus, kai rekomendacijų sistemos ilgainiui nukreipia į vis radikalesnį ar žalingesnį turinį. Tarp didžiausių rizikų įvardijami vaizdo įrašai, galintys romantizuoti valgymo sutrikimus, savęs žalojimą ar kitą nepilnamečiams netinkamą turinį.

    Ši kryptis dera su platesne ES skaitmenine darbotvarke, kurioje daugiau atsakomybės perkeliama platformoms, o ne vien vartotojams ar tėvams. Praktikoje tai reiškia griežtesnius reikalavimus rizikų vertinimui, rekomendacijų sistemų valdymui ir nepilnamečių apsaugai.

    Amžiaus patikra ir privatumas

    Europos Komisija kartu vysto amžiaus patikros programėlę, kuri, kaip teigiama, sukurta laikantis itin aukštų privatumo standartų. Numatyta, kad valstybės narės galėtų ją integruoti į skaitmenines tapatybės priemones, o platformos gautų aiškesnį techninį pagrindą amžiui patikrinti.

    ES argumentas paprastas: jei amžiaus patikra techniškai įmanoma, platformos nebeturėtų dangstytis tuo, kad nepilnamečiai lengvai apeina registracijos ar savideklaracijos langus. Tačiau būtent privatumo ir proporcingumo klausimai taps kritiškai svarbūs, nes amžiaus tikrinimas neturi virsti pertekliniu duomenų rinkimu.

    DSA ir didėjančios baudos

    Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuosekliai stiprina didžiųjų platformų kontrolę, remdamasi Skaitmeninių paslaugų aktu. Šis teisės aktas numato pareigas itin didelėms interneto platformoms, įskaitant sisteminę rizikų analizę, skaidrumą ir priemones, skirtas vartotojų, ypač nepilnamečių, apsaugai.

    Europos Komisija yra viešai skelbusi preliminarias išvadas, kad nepilnamečiams teoriškai taikomi ribojimai realybėje dažnai neveikia taip, kaip deklaruojama. Būtent todėl diskusija apie dizaino sprendimus persikelia nuo bendrų saugumo pažadų prie konkrečių mechanikų, tokių kaip automatinis turinio paleidimas ar pranešimų siuntimo dažnis.

    Globali kryptis: ribojimai iki 16 metų

    ES iniciatyvos vyksta platesniame pasauliniame kontekste, kai vis daugiau valstybių svarsto socialinių tinklų prieinamumo ribojimus nepilnamečiams. Po Australijos sprendimų ši idėja vis dažniau aptariama Europoje, o kai kurios šalys ieško modelių, kaip suderinti vaikų apsaugą, saviraiškos laisvę ir technologinį įgyvendinamumą.

    Įtampos nemažina ir tai, kad socialiniai tinklai tapo ne tik komunikacijos priemone, bet ir reklamos ekosistema, kurioje kuo ilgesnis vartotojo laikas reiškia didesnes pajamas. Todėl ES žingsniai prieš priklausomybę skatinantį dizainą iš esmės kerta per patį platformų augimo modelį.

  • Teksasas padavė „Netflix“ į teismą: valstija prašo stabdyti vaikų duomenų rinkimą ir automatinį grojimą

    Teksasas padavė „Netflix“ į teismą: valstija prašo stabdyti vaikų duomenų rinkimą ir automatinį grojimą

    Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas pateikė ieškinį prieš „Netflix“, teigdamas, kad srautinio turinio platforma ilgus metus rinko vartotojų, įskaitant vaikų, elgsenos ir žiūrėjimo įpročių duomenis bei juos komerciškai naudojo.

    Valstijos teigimu, tokie duomenys galėjo būti perduodami ar parduodami duomenų tarpininkams ir reklamos technologijų bendrovėms, o tai esą leido uždirbti dideles sumas iš asmens informacijos, kurios naudotojai aiškiai nesutiko atskleisti.

    Kas konkrečiai minima ieškinyje?

    Vienas svarbiausių akcentų ieškinyje yra platformos dizainas, ypač automatinio kito vaizdo įrašo paleidimo funkcija. Teksasas tvirtina, kad toks sprendimas gali būti sąmoningai skirtas ilginti laiką prie ekrano ir ypač paveikti vaikus.

    Taip pat teigiama, kad tėvams galėjo būti sudarytas klaidinantis įspūdis apie vaikiškų profilių saugumą, jei vaiko paskyroms buvo taikomos panašios duomenų rinkimo praktikos kaip suaugusiųjų profiliams.

    „Kai žiūrite „Netflix“, „Netflix“ stebi jus“, – teigiama ieškinyje.

    Ko Teksasas prašo teismo?

    Valstija siekia, kad teismas įpareigotų „Netflix“ nutraukti tariamai neteisėtą duomenų rinkimą ir jų komercinį naudojimą. Be to, prašoma, kad vaikiškuose profiliuose automatinis grojimas būtų išjungtas pagal numatytuosius nustatymus.

    Ieškinyje taip pat keliama civilinių sankcijų ir kitų teisinių priemonių taikymo galimybė, jei teismas nustatytų vartotojų privatumo ar vartotojų teisių pažeidimus.

    Platesnis kontekstas: spaudimas technologijų ir medijų platformoms

    Pastaraisiais metais JAV valstijos ir federalinės institucijos vis aktyviau tikrina, kaip skaitmeninės platformos renka ir naudoja duomenis, ypač kai kalbama apie vaikus. Dėmesys dažnai krypsta į personalizavimą, rekomendacijų sistemas ir dizaino sprendimus, kurie gali skatinti įsitraukimą.

    Agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Netflix“ šios bylos kol kas nekomentavo. Tuo pat metu ginčai dėl duomenų praktikos didina spaudimą platformoms aiškiau atskleisti, kokie duomenys renkami, kam jie naudojami ir kokias kontrolės priemones realiai turi vartotojai bei tėvai.

  • Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    Vaikų paskyros „Facebook“ ir „Instagram“ ant slenksčio: „Meta“ diegia DI amžiaus patikrą

    „Meta“ pranešė plečianti amžiaus tikrinimo įrankių prieinamumą „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Tikslas – tiksliau nustatyti, ar paskyras kuria ir naudoja jaunesni nei leidžia taisyklės, o apie galimus pažeidimus informuoti tėvus. Bendrovė skelbia, kad šie sprendimai bus diegiami ir Europos Sąjungos šalyse, taip pat Lenkijoje, o analogiškos priemonės numatomos ir kitose rinkose.

    Europos Sąjungoje bei Lietuvoje socialinių tinklų naudojimą nepilnamečiams labiausiai riboja ne viena bendra „teisėta amžiaus riba“, o konkrečių paslaugų taisyklės ir asmens duomenų apsaugos nuostatos. Dauguma platformų, įskaitant „Instagram“ ir „Facebook“, numato mažiausiai 13 metų amžių, tačiau praktikoje jaunesni vartotojai dažnai apeina registracijos barjerus.

    „Meta“ teigia, kad naujoji sistema remsis DI ir elgsenos bei paskyros signalų analize, padedančia įtarti, jog vartotojas gali būti nepilnametis. Tokiais atvejais tėvams ar globėjams būtų siunčiami pranešimai su galimybėmis patvirtinti amžių arba imtis veiksmų dėl paskyros, pavyzdžiui, pakeisti nustatymus ar apriboti prieigą.

    „Norime, kad tėvai turėtų daugiau įrankių suprasti, ar jų vaikas socialiniuose tinkluose nurodė tikrą amžių, ir galėtų greičiau reaguoti“, – nurodė „Meta“ komunikacijoje aptariamą kryptį apibendrinantys bendrovės atstovai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien amžiaus patikra problemos neišsprendžia, nes vaikai neretai naudojasi suaugusiųjų įrenginiais, paskyromis arba melagingais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie visos ekosistemos atsakomybę: ne tik socialinių tinklų, bet ir programėlių parduotuvių, įrenginių operacinių sistemų bei tėvų kontrolės sprendimų.

    Temos aktualumą stiprina ir Europos Komisijos spaudimas didžiosioms platformoms griežčiau valdyti rizikas nepilnamečiams. Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą labai didelės interneto platformos privalo vertinti ir mažinti sistemines rizikas, susijusias su nepilnamečių saugumu, turinio rekomendacijomis ir privatumu, o reguliuotojai gali reikalauti įrodyti, kad priemonės realiai veikia.

    Tuo pat metu auga diskusijos, kiek giliai technologijų bendrovės turėtų eiti amžiaus nustatymo srityje. Griežtesnė patikra dažnai reiškia papildomų duomenų rinkimą, o tai kelia privatumo klausimų, ypač kai kalbama apie nepilnamečius. Todėl rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia patvirtinti amžių minimaliai atskleidžiant tapatybę, tačiau jų diegimas dar nėra tapęs vieningu standartu.

    „Meta“ pripažįsta, kad vaikų paskyrų tema neišnyks vien nuo pranešimų tėvams, tačiau tikisi, jog geresnis aptikimas ir greitesnis reagavimas padės sumažinti atvejų, kai vaikai per anksti patenka į suaugusiems skirtas socialinių tinklų patirtis. Ar naujos priemonės bus efektyvesnės už ankstesnes iniciatyvas, paaiškės tik įvertinus realius rezultatus ir reguliuotojų reakciją.