Tag: Vaikų saugumas internete

  • Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Lietuvos saugumo institucijos perspėja, kad priešiškos jėgos vis aktyviau ieško būdų daryti įtaką visuomenei, o vienu jautriausių taikinių tampa vaikai ir paaugliai. Dažniausiai dėmesys krypsta į socialiai pažeidžiamus jaunuolius, kuriuos lengviau įtraukti į rizikingą elgesį.

    Kontaktas paprastai užmezgamas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse, prisistatant bendraamžiu, „darbdaviu“ ar net tariamu draugu. Iš pradžių siūlomos smulkios, iš pažiūros nekaltos užduotys už atlygį, pavyzdžiui, nufotografuoti objektą ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šiame etape vaikas dažnai neįvertina pasekmių, nes veiksmas gali atrodyti kaip žaidimas ar greitas būdas gauti pinigų. Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius pažeidimus, o atsisakant vykdyti reikalavimus gali būti daromas psichologinis spaudimas.

    „Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo atviro prašymo padaryti nusikaltimą – pirmiausia kuriamas pasitikėjimas ir įtraukiama į mažas, lengvai pateisinamas užduotis“, – pabrėžia saugumo specialistai.

    Tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra lemiamas: svarbu domėtis, su kuo vaikas bendrauja, kokiose platformose praleidžia laiką ir ar neatsirado neįprastų paslapčių, staigių pirkinių ar nepaaiškinamų pajamų. Ekspertai pataria su vaikais kalbėtis paprastai ir be kaltinimų, aiškiai aptariant, kad už „paprastą paslaugą“ internete gali grėsti reali teisinė atsakomybė.

    Praktinės priemonės taip pat gali padėti sumažinti rizikas: saugesni privatumo nustatymai, ribojamas kontaktas su nepažįstamais, dviejų veiksnių autentifikavimas ir amžių atitinkantys tėvų kontrolės sprendimai. Jei kyla įtarimų, rekomenduojama rinkti įrodymus, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas, ir nedelsti kreiptis į atsakingas institucijas.

    Siekiant, kad vaikai, tėvai ir su jaunimu dirbantys specialistai lengviau atpažintų rizikingas situacijas, policija, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras yra parengę rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su galimu verbavimu. Jose akcentuojama ankstyva reakcija, aiškios ribos ir saugus informacijos perdavimas pareigūnams.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Byla, galinti pakeisti socialinius tinklus

    Kalifornijos Ouklande nagrinėjama byla, kurioje keturios JAV valstijos kaltina „Meta“ dėl „Facebook“ ir „Instagram“ poveikio nepilnamečiams. Prokurorai tvirtina, kad platformos buvo kryptingai kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų jaunus vartotojus ir skatintų priklausomą elgesį.

    Ši byla laikoma precedentine, nes joje vertinamas ne pavienių įrašų turinys, o pačios sąsajos ir dizaino sprendimai. Jei teismas pripažintų atsakomybę, tai galėtų paskatinti platesnius pokyčius visoje socialinių tinklų rinkoje.

    Informatoriaus teiginiai: rizika galėjo būti nuvertinta

    Pirmosiomis posėdžių dienomis reikšmingą dėmesį prikaustė buvusio „Meta“ inžinerijos direktoriaus Arturo Béjaro parodymai. Jis teigė, kad viešose „Meta“ ataskaitose apie bendruomenės standartų vykdymą reali žalos rizika gali būti smarkiai nuvertinta.

    Pasak liudytojo, skirtumą galėjo atskleisti vidinės vartotojų apklausos, kuriose žmonių buvo klausiama apie neigiamas patirtis tiesiogiai. A. Béjaras tikino, kad pagal tokius duomenis kai kurių rizikų mastas galėjo skirtis net iki 100 kartų.

    Prokurorų versija: įtraukti, rinkti, slėpti

    Kalifornijos generalinio prokuroro pavaduotoja Megan O’Neill prisiekusiesiems dėstė, jog „Meta“ veikimo logika esą paprasta: pritraukti vartotoją, kuo ilgiau jį išlaikyti, rinkti duomenis ir viešai neatskleisti visos informacijos apie žalą. Prokurorai aiškino, kad ypač didelė rizika teko jauniems vartotojams.

    Valstijos taip pat teigė, kad „Meta“ galėjo žinoti apie reikšmingą jaunesnių nei 13 metų vaikų buvimą „Instagram“, nors taisyklės tai draudžia. A. Béjaras liudijo, kad jo paties tyrimai aptiko dešimtis tūkstančių tokių paskyrų, o vidinės priemonės teoriškai galėjo identifikuoti ir gerokai daugiau.

    „Prieiga prie vaikų buvo traktuojama taip, lyg geriau neklausti ir nematyti“, – sakė Arturo Béjaras.

    „Meta“ gynyba: amžiaus patikra sudėtinga

    „Meta“ pozicija teisme išlieka tokia pati: bendrovė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad apie socialinių tinklų keliamas rizikas yra kalbėjusi. Bendrovės advokatas Paulas Schmidtas argumentavo, kad amžiaus ribų laikymosi užtikrinimas yra sudėtingas ir ne visada gali būti išspręstas prašant dokumentų.

    Jo teigimu, reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentą ar mokėjimo kortelę keltų papildomų problemų, nes ne visi vartotojai tai turi arba nori dalintis tokiais duomenimis. Taip pat akcentuota, kad bendrovės darbuotojai esą dirba tobulindami priemones, susijusias su vartotojų gerove.

    Kodėl ši byla svarbi ir Europai

    Bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik „Meta“, bet ir kitoms platformoms, nes ginčas sukasi apie dizaino sprendimų sukurtą žalą. Jei teismas pripažintų, kad sąsajos mechanikos gali sukurti teisinę atsakomybę, tai paskatintų panašius ieškinius ir prieš kitus rinkos dalyvius.

    Europa tuo pat metu didina spaudimą technologijų bendrovėms per Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris reikalauja geriau valdyti sistemines rizikas ir didinti skaidrumą. Dėl to JAV teismo išvados gali tapti papildomu argumentu griežtesnėms taisyklėms, ypač kalbant apie nepilnamečių apsaugą ir platformų rekomendacijų sistemas.

  • JAV Senatas spaudžia „Roblox“: po kaltinimų dėl vaikų saugumo įmonė turi atsakyti iki rugpjūčio

    JAV Senatas spaudžia „Roblox“: po kaltinimų dėl vaikų saugumo įmonė turi atsakyti iki rugpjūčio

    JAV Senato pakomitetis, nagrinėjantis nusikaltimus ir grėsmes kibernetinėje erdvėje, kreipėsi į žaidimų platformos „Roblox“ vadovą Davidą Baszuckį. Senatoriai Joshas Hawley ir Dickas Durbinas paprašė detaliai paaiškinti, kaip bendrovė saugo nepilnamečius ir kokių priemonių imasi prieš piktnaudžiavimą.

    Politikų susirūpinimą kursto pasikartojantys pranešimai apie vaikų viliojimą, seksualinio pobūdžio rizikas ir finansinį išnaudojimą, kai nepilnamečiai skatinami leisti pinigus platformoje. Laiške akcentuojama, kad, jų vertinimu, pajamos gali būti iškeltos aukščiau už realų vartotojų saugumą.

    Milžiniška auditorija ir atvira struktūra

    „Roblox“ yra ne viena uždara žaidimo erdvė, o platforma, kurioje vartotojai kuria ir talpina milijonus skirtingų virtualių pasaulių. Tokia kūrėjų ekosistema leidžia turiniui plisti labai greitai, tačiau kartu apsunkina kontrolę ir moderavimą, ypač kai didelė dalis auditorijos yra vaikai ir paaugliai.

    Platforma pati skelbia, kad kasdien čia prisijungia dešimtys milijonų aktyvių vartotojų, o turinio kiekis yra milžiniškas. Dėl to didelė atsakomybės dalis tenka automatiniams filtrams, pranešimų sistemoms, tėvų kontrolės įrankiams ir komandai, kuri reaguoja į incidentus.

    Įmonės atsakas ir nustatytas terminas

    „Roblox“ atstovai į senatoriams adresuotą kritiką sureagavo, atmesdami teiginius, kad saugumas nėra prioritetas. Bendrovės saugumo vadovas Mattas Kaufmanas pabrėžė, kad saugumo sprendimai esą yra platformos pagrindas ir komanda pasirengusi pateikti politikams daugiau informacijos.

    Senato laiške nurodytas terminas atsakymui pateikti yra rugpjūčio 31 dieną. Jei įmonės pateikti paaiškinimai bus laikomi nepakankamais, tai gali reikšti tolesnius veiksmus, įskaitant papildomus tyrimus, reikalavimus keisti taisykles ar griežtesnę priežiūrą.

    Vis daugiau teisinių ir politinių rizikų

    Šis Senato dėmesys nėra izoliuotas atvejis. Pastaraisiais metais „Roblox“ kritika JAV stiprėja dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių apsauga, turinio priežiūra ir galimomis manipuliacijomis skatinant pirkimus platformoje.

    Vaikų saugumo tema ypač jautri todėl, kad „Roblox“ veikia kaip socialinė erdvė, kur vyksta pokalbiai, bendri žaidimai ir bendruomenių kūrimasis. Ekspertai pabrėžia, kad tokiose platformose rizikos kyla ne tik dėl netinkamo turinio, bet ir dėl kontaktų su nepažįstamais asmenimis, bandymų išvilioti duomenis ar pinigus.

    Tarptautiniu mastu kai kurios šalys yra ėmusios riboti prieigą prie platformos, argumentuodamos tai nepilnamečių apsaugos motyvais. Tuo pat metu vis daugiau valstybių svarsto, kaip griežtinti reikalavimus skaitmeninėms paslaugoms, ypač toms, kuriose dominuoja vaikų auditorija.

    Jei JAV politikai nuspręs, kad „Roblox“ priemonės nepakankamos, platformai gali tekti peržiūrėti taisykles, stiprinti amžiaus patikrą, riboti tam tikras funkcijas ir investuoti daugiau į moderavimą bei DI sprendimus, skirtus rizikoms aptikti.

  • Žurnalistas Chrisas Hansenas per tiesioginę transliaciją patikrino „Roblox“ ir buvo užblokuotas

    Žurnalistas Chrisas Hansenas per tiesioginę transliaciją patikrino „Roblox“ ir buvo užblokuotas

    Las Vegase vykusiame „CrimeCon“ renginyje amerikiečių žurnalistas Chrisas Hansenas, išgarsėjęs laida apie seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, viešai nusprendė patikrinti, kaip veikia „Roblox“ saugumo mechanizmai. Scenoje jis prisijungė prie žaidimo ir įėjo į atsitiktinį pokalbių kambarį, kuriame netrukus sulaukė prašymo pereiti bendrauti į „Snapchat“.

    Žurnalistas paklausė, kodėl nepažįstamas žmogus nori iškelti pokalbį už platformos ribų. Netrukus po šios žinutės jo paskyra buvo visam laikui uždaryta, o oficiali priežastis įvardyta kaip pasikartojantis arba rimtas taisyklių pažeidimas.

    Incidentas akimirksniu sulaukė kritikos socialiniuose tinkluose. Stebėtojai piktinosi, kad sistema, užuot sustabdžiusi vartotoją, mėginusį gauti kontaktus ir perkelti bendravimą į kitą programėlę, užblokavo profilį, kuris demonstravo galimą riziką.

    Politinė ir reguliavimo įtampa

    „Roblox“ pastaraisiais metais nuolat atsiduria diskusijų apie vaikų saugumą internete centre, nes platforma itin populiari tarp nepilnamečių. Ekspertai pabrėžia, kad prašymai pereiti į išorines programėles yra vienas dažniausių bandymų apeiti moderavimą ir tėvų kontrolę.

    Jungtinėse Valstijose klausimą jau nagrinėja Senato pakomitetis, siekiantis įvertinti, kaip platforma saugo vaikus ir kaip veikia turinio bei bendravimo kontrolė. Tokie tyrimai dažnai baigiasi raginimais griežtinti taisykles arba didinti platformų atsakomybę už nepilnamečių apsaugą.

    Europoje taip pat stiprėja spaudimas platformoms, kuriose vaikai gali bendrauti su nepažįstamaisiais. Jungtinėje Karalystėje svarstomos priemonės, kurios įpareigotų paslaugų teikėjus numatytai riboti vaikų paskyrų bendravimo funkcijas, o kai kuriais atvejais jas išjungti pagal numatytuosius nustatymus.

    Ką daro „Roblox“ ir kodėl to gali nepakakti

    „Roblox“ skelbia diegianti papildomas priemones: atnaujintus pranešimų apie piktnaudžiavimą įrankius, greitesnį skundų nukreipimą moderatoriams ir aiškesnius sprendimų pranešimus pačioje platformoje. Tokios priemonės turėtų pagreitinti reakciją į netinkamą elgesį, sukčiavimą ar priekabiavimą.

    Vis dėlto kritikai teigia, kad automatizuoti filtrai ir taisyklių vykdymas vis dar stringa, o garsiai nuskambėjusi Chriso Hanseno blokavimo istorija tai tik paryškino. Saugumo specialistai primena, kad nusikaltėliai greitai prisitaiko prie naujų filtrų, todėl vien techninių sprendimų nepakanka be nuoseklaus moderavimo ir vartotojų švietimo.

    Ką turėtų žinoti tėvai

    Ekspertai pataria šeimoms peržiūrėti vaikų paskyrų privatumo ir bendravimo nustatymus, riboti kontaktą su nepažįstamaisiais ir aptarti, kodėl nereikėtų dalintis asmeniniais duomenimis ar pereiti į kitas programėles. Taip pat svarbu skatinti vaikus pranešti apie nepatogias žinutes ir naudotis integruotais pranešimo mygtukais.

    Chrisas Hansenas anksčiau daugiau nei du dešimtmečius dirbo NBC, o jo televizijos projektai buvo siejami su šimtais sulaikymų Jungtinėse Valstijose. Šį kartą jo viešas bandymas atkreipti dėmesį į rizikas baigėsi tuo, kad pats buvo pašalintas iš platformos, kurią jis tikrino.

  • 11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    11-metis slapta paėmė 1 850 eurų: parduotuvėje viską išleido „Roblox“ papildymams

    Kanadoje gyvenanti šeima susidūrė su brangiai kainavusia pamoka: 11-metis, pasinaudojęs tėvų neatidumu, iš namų paėmė apie 1 850 eurų grynaisiais ir juos išleido žaidimo „Roblox“ papildymams. Tėvai, Hong Jin ir Jason Kim, apie dingusius pinigus sužinojo tik grįžę namo, kai apsipirkimas jau buvo pasibaigęs.

    Kaip pasakojo šeima, vaikas parduotuvėje „Walmart“ kurį laiką buvo žaislų skyriuje su močiute, tačiau nepastebėtas nuėjo prie kasų. Ten jis nupirko išankstinio apmokėjimo kortelių, skirtų „Roblox“ paskyrai pildyti, ir atsiskaitė didele grynųjų suma.

    Pasak tėvų, parduotuvėje galioja apsauga nuo didelių dovanų kortelių pirkinių vienu kartu, tačiau ji neapsaugojo nuo situacijos, kai pirkimas išskaidomas. Berniukas, kaip teigiama, pirkinius atliko atskiromis operacijomis, todėl sistema tokios elgsenos nesustabdė, o darbuotojai papildomų klausimų neuždavė.

    Šeima su kvitais nedelsdama grįžo į parduotuvę ir bandė atgauti pinigus, tačiau susidūrė su griežta politika: aktyvuotos išankstinio apmokėjimo kortelės dažniausiai negrąžinamos. Tokia praktika įsitvirtinusi daugelyje prekybos tinklų dėl sukčiavimo rizikų, kai kortelės panaudojamos greitai ir jų vertę atsekti ar susigrąžinti tampa sudėtinga.

    „Mums sunku suprasti, kaip tokia netipiška operacija nepasirodė įtartina, kai vaikas atsiskaitė didžiule grynųjų suma“, – sakė berniuko mama.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad „Roblox“ nors ir yra nemokamas, tačiau aktyviai skatina pirkimus programėlėje: siūlomi kosmetiniai priedai, avataro išvaizdos elementai, papildomi leidimai ir mokamas turinys, kurį kuria kiti žaidėjai. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad tokie mikroatsiskaitymai vaikams gali būti ypač problemiški, jei šeimoje neaptarti aiškūs finansiniai limitai.

    Panašūs atvejai pasaulyje kartojasi nuolat, kai vaikai, turėdami prieigą prie grynųjų ar mokėjimo kortelių, per trumpą laiką išleidžia dideles sumas žaidimų papildymams. Specialistai rekomenduoja tėvams įjungti pirkimų patvirtinimą, naudoti atskirus vaikų profilius, nustatyti limitus ir reguliariai peržiūrėti mokėjimų istoriją, ypač jei namuose naudojami telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar žaidimų konsolės.

    „Roblox“ veikia nuo 2006 metų ir iš žaidimo seniai virto platforma, kurioje vartotojai ne tik žaidžia, bet ir kuria savo žaidimus. Būtent dėl šio modelio ir milžiniško jaunų vartotojų skaičiaus pirkimai programėlėje tapo viena svarbiausių platformos pajamų sričių, o tėvams tai reiškia didesnį poreikį nuolat prižiūrėti vaikų skaitmeninius įpročius.

  • „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    „Roblox“ ištiko smūgis: rinkos vertė krito 70 proc., o aktyvių žaidėjų – milijonais mažiau

    Dar visai neseniai „Roblox“ demonstravo įspūdingus rekordus ir vienu metu pritraukdavo dešimtis milijonų žaidėjų. Tačiau naujausi bendrovės duomenys rodo, kad augimo tempas lėtėja, o platforma susiduria su rimtais iššūkiais.

    „Roblox“ pastaraisiais metais išsiskyrė itin plačia žaidimų pasiūla ir paprastu prieinamumu, ypač jaunajai auditorijai. Šis modelis ilgą laiką veikė, nes vartotojai lengvai rasdavo naujų pramogų, o kūrėjai nuolat kėlė šviežią turinį.

    Vis dėlto investuotojų lūkesčiai atvėso: per metus „Roblox“ rinkos vertė, kaip nurodoma bendrovės ataskaitose ir rinkos vertinimuose, sumažėjo apie 70 proc. Taip pat fiksuojamas ir mažesnis kasdien aktyvių vartotojų skaičius, palyginti su ankstesniais pikais.

    Remiantis viešai skelbtais rodikliais, kasdien aktyvių naudotojų apimtys nuo maždaug 152 mln. per ankstesnį laikotarpį sumažėjo iki maždaug 123 mln. Tokie pokyčiai rodo ne tik natūralų po pandemijos pasikeitusį vartojimą, bet ir griežtesnę konkurenciją dėl vaikų ir paauglių dėmesio.

    „Roblox“ problemą sieja su tuo, kad platformoje buvo mažiau plačiai išpopuliarėjusių, vadinamųjų virusinių žaidimų. Kai atsiranda keli ypač sėkmingi hitai, jie gali staigiai pakelti prisijungimų ir praleidžiamo laiko rodiklius, tačiau tokia dinamika yra nepastovi.

    Prie spaudimo prisideda ir reputaciniai klausimai dėl nepilnamečių saugumo internete. Pastaraisiais metais Vakarų šalyse vis dažniau diskutuojama apie vaikų apsaugą skaitmeninėje erdvėje, tėvų kontrolės priemonių veiksmingumą ir platformų atsakomybę, o tai tiesiogiai veikia ir „Roblox“ įvaizdį.

    Analitikai pažymi, kad „Roblox“ ateitis priklausys nuo gebėjimo vienu metu spręsti dvi kryptis: užtikrinti saugesnę aplinką jaunesniems vartotojams ir išlaikyti turinio patrauklumą, kad platformoje nuolat atsirastų naujų žaidimų hitų. Pastaruoju metu vis daugiau technologijų bendrovių taip pat investuoja į automatizuotą moderavimą ir DI pagrįstus filtrus, tačiau jų tikslumas ir skaidrumas išlieka jautri tema.

  • Vaikų apsauga internete vis dar skylėta: NIK kritikuoja, o Skaitmeninimo ministerija žada pokyčius

    Lenkijos Aukščiausioji audito institucija NIK įvertino valstybės pastangas stiprinti vaikų ir paauglių apsaugą internete ir pateikė kritinių pastabų Skaitmeninimo ministerijai. Auditorių vertinimu, nepaisant daugybės iniciatyvų, žalingo turinio pasiekiamumas išlieka didelis, o realūs pokyčiai per lėti.

    NIK nurodo kelias sistemines problemas: iki šiol neįsigalioję ilgai rengti teisės aktai, nepakankamai rezultatyvus institucijų bendradarbiavimas ir aiškių efektyvumo rodiklių trūkumas. Be tokių rodiklių, pasak auditorių, sudėtinga objektyviai įvertinti, ar informavimo ir švietimo kampanijos iš tiesų mažina rizikas vaikams.

    Ką konkrečiai kritikuoja NIK?

    Audito išvadose akcentuojama, kad vaikų ir jaunimo prieiga prie žalingo turinio internete yra ilgalaikė ir iki galo neišspręsta problema. NIK taip pat ragina stiprinti priemones, kurios padėtų atpažinti grėsmes, jų šaltinius ir veiksmingai riboti tokių reiškinių paplitimą.

    Be to, auditorių vertinimu, didesnė atsakomybės dalis turi būti skiriama tėvų ir globėjų įtraukimui. NIK pabrėžia, kad vien technologinių ar mokyklinių sprendimų nepakanka, jei šeimos neturi praktinių žinių, kaip valdyti vaikų laiką prie ekranų, turinio filtravimą ir privatumo nustatymus.

    Ministerijos atsakas: problema sudėtinga

    Skaitmeninimo ministerija, atsakydama į NIK pastabas, sutiko su audito išvadų svarba, bet pabrėžė, kad vaikų apsauga nuo žalingo turinio yra tarpdisciplininis klausimas. Pasak ministerijos, tai nėra vienos institucijos atsakomybė, nes sprendimų reikia iš valstybės, švietimo sistemos, technologijų platformų ir šeimos pusės.

    „Vaikų saugumas internete yra bendra valstybės, mokyklos, technologijų platformų ir šeimos atsakomybė, o veiksminga apsauga reikalauja veiksmų kiekviename iš šių lygių“, – teigiama ministerijos atsakyme.

    Ministerija taip pat akcentuoja, kad dalis grėsmių, pavyzdžiui, patostreamingo turinys, pastaraisiais metais išaugo ir keičiasi greičiau nei spėja prisitaikyti teisinis reguliavimas. Dėl to, anot ministerijos, subalansuoti sprendimai reikalauja laiko, o kartu būtinos ir švietimo priemonės.

    Teisės aktai ir priemonės, kurios artėja

    Viešojoje erdvėje vyksta diskusijos dėl griežtesnių vaikų prieigos prie socialinių tinklų ribojimų, taip pat dėl amžiaus patikros mechanizmų. Ministerija nurodo, kad paraleliai tęsiami darbai dėl teisinių pakeitimų, kurie turėtų stiprinti nepilnamečių apsaugą nuo pornografinio ir kito žalingo turinio internete.

    Šalia teisėkūros, ministerija mini ir švietimo kryptį: stiprinamas skaitmeninio raštingumo ugdymas, rengiami mokymai bei metodinė medžiaga mokykloms, tėvams ir mokytojams. Taip pat žadama aiškiau apibrėžti efektyvumo rodiklius, kad būtų galima matuoti, kas veikia, o kas lieka tik deklaracija.

    NIK kritika atkreipia dėmesį į esminį klausimą: ar valstybė geba ne tik inicijuoti kampanijas ir rengti projektus, bet ir greitai įdiegti veikiančius sprendimus. Kol kas auditoriai signalizuoja, kad spragų per daug, o visuomenė tikisi apčiuopiamų rezultatų, ypač kalbant apie vaikų saugumą kasdien naudojamose platformose.