CP v2

Tag: Vaikų saugumas internete

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.

  • „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ šeimų įrankis sutriko: vaikai nebegali skambinti tėvams, o klaida plinta sparčiai

    „Google“ tėvų kontrolės įrankis „Family Link“, skirtas vaikų įrenginių priežiūrai, pastarosiomis dienomis sulaukė kritikos dėl sutrikimo, kuris gali turėti realių pasekmių kasdienėse situacijose. Tėvai ir globėjai praneša, kad vaikų prižiūrimuose telefonuose nebeveikia išeinantys skambučiai, nors įeinantys skambučiai dažniausiai priimami be problemų.

    Problema siejama su funkcija, leidžiančia riboti skambučius tik patvirtintiems kontaktams, kad vaikas galėtų skambinti tik tėvams ar kitiems šeimos nariams. Dabar daliai naudotojų ši apsauga, užuot padėjusi, blokuoja patį skambinimą ir neleidžia vaikui prisiskambinti net į leistinų kontaktų sąrašą.

    Kaip pasireiškia klaida?

    Naudotojai teigia, kad bandant paskambinti ekrane pateikiamas sistemos pranešimas, jog skambutis negali būti atliktas dėl tėvų kontrolės nustatymų. Iš esmės tai reiškia, kad įrenginys skambinimą priskiria ribojamai veiklai, net kai taisyklės turėtų leisti skambinti patvirtintiems numeriams.

    Viešose diskusijose minima, kad sutrikimas paveikė ne vieną modelį ir ne vieną paskyrą, o kai kurie tėvai nurodo turintys kelis prižiūrimus įrenginius, kuriuose pasikartoja tas pats elgesys. Tipinis scenarijus toks: vaikas gali atsiliepti, tačiau pats skambučio inicijuoti nebegali.

    Ką daro tėvai ir kokie laikini sprendimai minimi?

    Įprasti trikčių šalinimo veiksmai, pavyzdžiui, skambinimo ribojimų išjungimas ar kontaktų sąrašo peržiūra, daliai naudotojų nepadėjo. Tai kelia papildomą įtampą, nes „Family Link“ dažnai naudojamas būtent tam, kad vaikas galėtų susisiekti su tėvais, kai reikia pagalbos.

    Vis dėlto bendruomenėse minimi ir laikini, ne visada patikimi sprendimai. Vieni teigia, kad padėjo funkcijos, ribojančios skambinimą tik patvirtintiems kontaktams, išjungimas, kiti laikinai renkasi skambučius per interneto ryšį veikiančias programėles, jei tai leidžia šeimos taisyklės ir mokyklos politika.

    Kodėl tai svarbu ir ką verta pasitikrinti dabar?

    Tėvų kontrolės sprendimai remiasi principu, kad ribojimai turi didinti saugumą, o ne atimti galimybę skubiai susisiekti. Dėl to toks sutrikimas ypač jautrus šeimoms, kur vaiko telefonas naudojamas kaip pagrindinis ryšio kanalas po pamokų, būrelių ar kelionėse.

    Kol laukiama oficialaus pataisymo, tėvams rekomenduojama patikrinti, ar vaiko įrenginys gali atlikti išeinančius skambučius, peržiūrėti skambinimo ir kontaktų patvirtinimo nustatymus „Family Link“ programėlėje, taip pat susitarti dėl atsarginio ryšio plano. Pavyzdžiui, kad vaikas žinotų, ką daryti, jei negali paskambinti, bet gali priimti skambutį ar parašyti žinutę.

    Viešai skelbiama informacija rodo, kad apie problemą žinoma ir ieškoma sprendimo, tačiau aiškaus termino, kada klaida bus ištaisyta, kol kas nėra. Jei sutrikimas pasireiškia, verta sekti „Google“ pagalbos kanalus ir atnaujinimus, nes tokie atvejai dažnai išsprendžiami programinės įrangos pataisomis.

  • „Roblox“ akcijos smigo 18 proc.: dėl vaikų saugumo pokyčių apkarpytos 2026 metų prognozės

    „Roblox“ akcijos smigo 18 proc.: dėl vaikų saugumo pokyčių apkarpytos 2026 metų prognozės

    Vaizdo žaidimų platformos „Roblox“ akcijos penktadienį atpigo apie 18 proc., investuotojams įvertinus bendrovės pirmojo ketvirčio rezultatus ir atnaujintas prognozes. Nors pajamos ir nuostolis vienai akcijai buvo kiek geresni, nei tikėjosi rinka, didžiausią spaudimą sukėlė silpnesnės rezervacijų prognozės.

    Bendrovė paaiškino, kad naujos vaikų saugumo ir amžiaus patikros priemonės trumpuoju laikotarpiu mažina vartotojų įsitraukimą ir apsunkina naujų naudotojų pritraukimą. Tai ypač svarbu „Roblox“ verslo modeliui, kuriame esminis rodiklis yra rezervacijos, atspindinčios būsimų pajamų potencialą.

    Kas pasikeitė platformoje?

    „Roblox“ įdiegė amžiaus patikros reikalavimus, susiedama dalį komunikacijos funkcijų, įskaitant pokalbių galimybes, su patvirtintu amžiumi. Bendrovės teigimu, dėl šių pakeitimų sumažėjo bendravimo apimtis tarp nepatvirtintų naudotojų, o tai turėjo tiesioginį poveikį aktyvumui platformoje.

    Įmonė nurodė, kad didelė dalis amžių pasitvirtinusių aktyvių naudotojų yra nepilnamečiai, todėl pokyčiai palietė reikšmingą auditorijos dalį. Kartu pristatyti ir papildomi tėvų kontrolės sprendimai bei amžiui pritaikytos paskyros jaunesniems vartotojams.

    Prognozės apkarpytos, nors rezultatai pranoko lūkesčius

    „Roblox“ paskelbė, kad 2026 metų rezervacijos, pagal naują prognozę, turėtų siekti apie 6,8–7,1 mlrd. eurų. Anksčiau bendrovė tikėjosi maždaug 7,7–8,0 mlrd. eurų, todėl sumažinimas rinkai tapo aiškiu signalu, kad saugumo priemonės kainuos augimo tempą.

    Tuo pat metu pirmojo ketvirčio pajamos sudarė apie 1,5 mlrd. eurų ir nežymiai viršijo analitikų lūkesčius. Nuostolis vienai akcijai taip pat buvo mažesnis nei prognozuota, tačiau rinkos reakcija parodė, kad investuotojams šiuo metu svarbiausia yra ateities augimo trajektorija.

    Teisinė rizika ir reguliavimo spaudimas

    Pastaraisiais metais „Roblox“ susiduria su stiprėjančiu dėmesiu dėl vaikų saugumo internete, įskaitant ieškinius ir institucijų tyrimus. Bendrovė siekia parodyti, kad saugumo standartų griežtinimas yra ilgalaikė investicija, galinti pagerinti turinio atranką ir bendruomenės kokybę.

    „Manome, kad amžiaus patikra yra teisingas ilgalaikis kelias kuriant šią platformą“, – sakė „Roblox“ vadovas Davidas Baszuckis.

    Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad didžiosios skaitmeninės platformos turi suderinti augimą su atitiktimi saugumo ir privatumo reikalavimams. Tokie sprendimai gali trumpuoju laikotarpiu mažinti įsitraukimą, tačiau ilgainiui sumažinti reputacines ir teisines rizikas bei padėti išlaikyti reklamos ir partnerių pasitikėjimą.

  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo svarbiausias grėsmes ir ką tėvai gali padaryti jau šiandien

    Be išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Tačiau pažangios technologijos gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Į vaiko teisių gynėjų forumą „Atsparumo iššūkiai medijose ir socialiniame gyvenime. Kaip apsaugoti vaikus?“ susirinkę įvairių sričių ekspertai diskutavo, kaip padėti vaikams ugdyti kritinį mąstymą, nepasiduoti dezinformacijai ir verbavimui bei koks yra visuomenės, žiniasklaidos ir socialinių tinklų vaidmuo skaitmeniniame pasaulyje.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pastebi, kad kibernetinė erdvė – jau nebe alternatyvi, o lygiavertė mūsų realybė.

    „Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Juk mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra ne tik kalbėti apie vaikų saugumą internete, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais, pavojais“, – sako ministrė.

    Kad vaikų saugumas internete yra vienas opiausių šiandienos klausimų, pastebi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    „Vaikai auga aplinkoje, kur informacija juos pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją suprasti ar paaiškinti. Socialiniai tinklai, skaitmeninės platformos ir viešoji erdvė daro tiesioginę įtaką vaikų savivertei, santykiams ir tapatybės formavimuisi. Tyrimai rodo, kad tik 2 procentai vaikų turi įgūdžių, reikalingų atskirti tiesą nuo melo. Ir tai lemia rimtas pasekmes. Jei vaikas nėra pasiruošęs, jam susidūrimas su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis gali būti traumuojantis“, – pastebi I. Skuodienė.

    Misija – „perauklėti“ interneto algoritmus

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė pastebi, kad vaikai būtent socialinius tinklus naudoja kaip pagrindinį informacijos šaltinį: „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur sustoja, kur spaudžia patiktuką. Ir kai kurie vaikai yra uždaromi žalingame turinyje. Todėl medijų raštingumas yra pagrindinė kompetenciją, kurią turime ugdyti savo vaikuose.“

    Tiesa, pašnekovė teigia, kad algoritmus galima „perauklėti“:

    • Sąmoningai rinktis pozityvų turinį.
    • Rinktis neutralią informaciją.
    • Ištrinti paieškos istoriją ir pradėti iš naujo.
    • Ieškoti naujų temų ir pomėgių.
    • Rinktis patikimus kanalus.

    „Auklėti“ algoritmus, anot Debunk EU atstovės Jovitos Tautkevičiūtės-Kalinauskienės, bando ir Europos sąjunga. Didysis „banginis“ visame Europos sąjungos reguliavime – tai Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja platformas kasmet vertinti rizikas, susijusias su  demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu, nepilnamečių apsauga, ir jas mažinti.

    Vis dėlto J. Tautkevičiūtė-Kalinauskienė pastebi, kad tendencijos nepalankios: algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja. Naujos kartos dezinformacija išskirtinė tuo, kad žinutė ir turinys tampa vis mažiau reikšmingi. Jų vietą užima kiekis.

    Kaip išsaugoti budrumą?

    Lietuvos kariuomenės Strategijos komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis teigia, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos. Propagandą skleidžiančios organizacijos bando ugdyti valstybe nusivylusius, nepasitikinčius jaunuolius, skatina susiskaldymą.

    „Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin, ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – pastebi T. Čeponis.

    Vaikų saugumo internete „receptas“ ir pirmasis žingsnis tėvams, anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarės Rūtos Latinytės, ryšys su vaiku: „Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės ryšio su vaiku puoselėjimui. Tada kyla klausimas, ar tėvai bus tas žmogus, į kurį vaikas kreipsis pagalbos, ar bus tas žmogus, kurio labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“

    1. Latinytė pataria socialiniuose tinkluose tiek suaugusiems, tiek vaikams:
    • Vadovautis logika, o ne emocijomis.
    • Jeigu informacijos tikrumas abejotinas, ieškoti pirminio informacijos šaltinio.
    • Patikrinti, ar kanalas, patikimas.
    • Saugotis algoritmų spąstų.

    Tarp didžiausių grėsmių vaikams – verbavimas ir radikalizavimas

    Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis teigia, kad be žalingo algoritmų poveikio, didelį pavojų kelia ir verbavimas, radikalizavimas, o teroristinės organizacijos vis dažniau taikosi į nepilnamečius.

    Teroristinės organizacijos ir jų šalininkai  propagandą jaunimui skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus: dažniausiai „Tik Tok“, žaidimų platformas, pavyzdžiui, „Robloksą“.“

    Tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų, anot A. Matonio, populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai žudymo kutas“: „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas.“

    Ženklai, kad vaikas įsitraukė į ekstremistinę veiklą:

    • Socialinė saviizoliacija.
    • Vartojami uždarai socialinei grupei būdingi terminai.
    • Bendraujant su artimaisiais, skleidžiamos ekstremistinės ideologijos nuostatos.
    • Įsigyjami daiktai su dešiniojo ekstremizmo simbolika.

    Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
  • Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Vaikai internete: ekspertai įvardijo naujas grėsmes ir kaip tėvams stiprinti vaikų atsparumą

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe, tačiau kartu auga ir rizikos: nuo dezinformacijos bei patyčių iki verbavimo ar radikalizavimo. Apie tai kalbėta vaiko teisių gynėjų forume, kuriame ekspertai akcentavo, kad saugumas internete neatsiejamas nuo kritinio mąstymo ir nuoseklaus suaugusiųjų įsitraukimo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad internetas šiandien yra lygiavertė realybės dalis, keičianti bendravimo įpročius ir emocinę savijautą. Pasak jos, suaugusiųjų užduotis yra ne tik nustatyti taisykles, bet ir būti šalia, kai vaikas susiduria su sudėtingu turiniu ar grėsmėmis.

    „Mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai ir atsirinkti informaciją turime mokytis visi. Mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė yra realiai būti šalia vaiko tada, kai jis susiduria su iššūkiais“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė atkreipė dėmesį, kad vaikus informacija pasiekia greičiau, nei suaugusieji spėja ją įvertinti ir paaiškinti. Tai tiesiogiai veikia savivertę, santykius ir tapatybės formavimąsi, o nepasiruošus susidūrimai su melagingu ar manipuliaciniu turiniu gali būti traumuojantys.

    Algoritmai formuoja, ką vaikai mato

    Medijų stebėsenos ir analizės srityje dirbantys ekspertai pažymi, kad socialiniai tinklai daugeliui vaikų tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu. Turinio atranką vis dažniau lemia algoritmai, kurie sustiprina tai, kas sulaukia reakcijų, todėl vaikai gali ilgam „įstrigti“ vienoje temoje ar net žalingo turinio sraute.

    „Mediaskopo“ atstovė Vilūnė Kairienė akcentavo, kad medijų raštingumas tampa esmine kompetencija šeimoje ir mokykloje. Ji taip pat priminė, kad algoritmų poveikį galima mažinti sąmoningai keičiant savo elgseną, pavyzdžiui, aktyviau renkantis patikimus šaltinius ir mažiau reaguojant į provokuojantį turinį.

    Skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje stiprina Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris numato pareigas didžiosioms platformoms vertinti sistemines rizikas, susijusias su dezinformacija, nepilnamečių apsauga ir visuomenės diskurso veikimu, bei imtis rizikų mažinimo priemonių. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą platformoms aiškiau valdyti rekomendacijas, reklamas ir turinio platinimo mechanizmus.

    Dezinformacija ir DI keičia taisykles

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dezinformacijos aplinka sparčiai kinta, o DI įrankiai leidžia greitai kurti įtikinamus tekstus, vaizdus ar garso įrašus. Dėl to vaikams ir tėvams dar sunkiau atskirti, kas yra patikima informacija, o kas sukurta manipuliacijai ar emocinei reakcijai išprovokuoti.

    Vienas ryškėjančių pokyčių yra tai, kad socialiniuose tinkluose dažnai laimi ne turinio kokybė, o jo kiekis ir sklaidos greitis. Tokiose sąlygose kritinis mąstymas tampa ne teoriniu įgūdžiu, o praktine kasdienybe: verta tikrinti pirminį šaltinį, ieškoti konteksto ir stebėti, ar informacija neskatina pykčio, baimės ar susipriešinimo.

    Didžiausios grėsmės: verbavimas ir radikalizavimas

    Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos atstovai forume pabrėžė, kad kova dėl jaunų žmonių dėmesio vyksta nuolat, o priešiškos grupės siekia ugdyti nusivylimą valstybe ir skatinti susiskaldymą. Tokios įtakos priemonės dažnai maskuojamos pramoginiu turiniu, memais ar tariamai „neutraliomis“ žinutėmis.

    Valstybės saugumo departamento atstovai akcentavo, kad šalia žalingo algoritmų poveikio itin rimta grėsmė yra nepilnamečių verbavimas ir radikalizavimas. Tam gali būti išnaudojami socialiniai tinklai ir žaidimų platformos, kuriose jauni žmonės bendrauja privačiai, o suaugusiesiems sunkiau pastebėti rizikingus kontaktus ar turinį.

    Specialistai pabrėžia, kad tėvams svarbiausia ne vien draudimai, o nuolatinis ryšys ir pokalbis. Kai vaikas žino, kad bus išklausytas, o ne nubaustas, jis labiau linkęs pasidalinti tuo, kas jį gąsdina, trikdo ar kelia klausimų internete.

    Pagalbos prireikus, galima kreiptis į vaiko teisių gynėjus konsultacijai telefonu 0 800 10 800 arba skambinti Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112, jei kyla skubi grėsmė vaiko saugumui. Ekspertai taip pat ragina mokyklas ir tėvus aktyviau stiprinti medijų raštingumą, nes tai tampa vienu svarbiausių vaikų atsparumo veiksnių skaitmeninėje aplinkoje.

  • Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija smogia „Meta“: vaikų apsauga „Facebook“ ir „Instagram“ – per silpna?

    Europos Komisija paskelbė preliminarias išvadas, kad bendrovė „Meta“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą, nes nepakankamai užkerta kelią jaunesniems nei 13 metų vaikams naudotis „Facebook“ ir „Instagram“.

    Komisija vertina, kad platformose nustatytas minimalus amžius realybėje ne visada užtikrinamas, o tai kelia papildomų rizikų vaikų saugumui internete ir didina spaudimą technologijų bendrovėms griežtinti kontrolę.

    Kas Komisijai užkliuvo

    Europos Komisijos teigimu, paskyros kūrimo metu nepilnamečiai gali įvesti neteisingą gimimo datą, o pateikti mechanizmai ne visada leidžia veiksmingai patikrinti, ar naudotojas iš tiesų atitinka amžiaus reikalavimą.

    Taip pat kritikuojamas nepilnamečių paskyrų pranešimo procesas: Komisija nurodo, kad jis gali būti sudėtingas ir reikalauti kelių veiksmų, o gavus pranešimą ne visada matomi pakankamai aiškūs ar greiti tolimesni veiksmai.

    „Meta“ nesutinka ir žada naujas priemones

    „Mes nesutinkame su šiomis preliminariomis išvadomis“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Jis pabrėžė, kad „Instagram“ ir „Facebook“ yra skirti 13 metų ir vyresniems, o bendrovė esą taiko priemones, skirtas aptikti ir šalinti paskyras, priklausančias jaunesniems naudotojams. „Meta“ taip pat nurodė investuojanti į technologijas, kurios padėtų tiksliau nustatyti amžių, ir artimiausiu metu ketina pristatyti papildomas priemones.

    Kokios gali būti pasekmės

    „Meta“ turi teisę susipažinti su preliminariomis išvadomis ir pateikti rašytinį atsakymą. Galutinį sprendimą Europos Komisija priims užbaigusi tyrimą.

    Jei preliminarios išvados pasitvirtintų, pagal Skaitmeninių paslaugų aktą Komisija galėtų skirti baudą iki 6 proc. bendrovės metinės pasaulinės apyvartos. Tai vienas griežčiausių ES instrumentų, taikomų labai didelėms interneto platformoms.

    Ši byla vyksta platesniame kontekste, kai Europos Sąjunga vis aktyviau reikalauja iš platformų ne tik deklaruoti taisykles, bet ir įrodyti, kad jos veikia praktikoje. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai, įskaitant turinio rekomendacijas, privatumo nustatymus ir priemones, mažinančias priklausomybę skatinančių dizaino sprendimų poveikį.

    Technologijų sektoriuje amžiaus patikra laikoma viena sudėtingiausių užduočių, nes būtina suderinti vaikų apsaugą, privatumo reikalavimus ir vartotojų patogumą. Vis dažniau diskutuojama apie sprendimus, paremtus amžiaus įvertinimu įrenginyje, dokumentų patikra ar kitais metodais, tačiau nė vienas jų dar nėra tapęs universaliu standartu visoje rinkoje.

  • Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Vaiko teisių gynėjai įspėja: kaip apsaugoti vaiką internete ir stiprinti jo atsparumą kasdien

    Skaitmeninis pasaulis vaikams šiandien tapo tokia pat įprasta kasdienybės dalis kaip šeima, mokykla ar draugai. Socialiniai tinklai, naujienų portalai ir vaizdo platformos ne tik pramogina, bet ir formuoja vaikų požiūrį, vertybes, savivertę bei santykius su aplinka.

    Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos: nuo elektroninių patyčių bei manipuliacijų iki sveikatai pavojingų iššūkių ar įtraukimo į destruktyvias bendruomenes. Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad saugumas turi apimti ne tik fizinę, bet ir virtualią erdvę, kurioje vaikai praleidžia vis daugiau laiko.

    Kas kelia daugiausia grėsmių?

    Vaiko teisių apsaugos specialistai pastebi, kad interneto grėsmės dažnai persipina tarpusavyje: patyčios gali virsti nuolatiniu persekiojimu, o klaidinanti informacija ar spaudimas pritapti gali skatinti rizikingą elgesį. Papildomą iššūkį kuria didelis turinio kiekis ir algoritmai, kurie gali greitai įtraukti vaiką į vienpusius informacinius burbulus.

    Dar viena jautri sritis yra asmens duomenys ir privatumas. Vaikai neretai neįvertina, kad nuotraukos, žinutės ar buvimo vieta gali būti panaudoti šantažui, apgavystėms arba reputacijos menkinimui, o vienkartinis sprendimas pasidalinti informacija internete gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    Ryšys su tėvais svarbesnis už kontrolę

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad svarbiausia prevencija prasideda nuo pasitikėjimu grįsto ryšio šeimoje. Jei vaikas žino, kad gali ateiti pas suaugusįjį ir bus išklausytas, jis dažniau pasipasakos apie nemalonius įvykius ar pamatytą turinį, o ne bandys tvarkytis vienas.

    „Kai vaikas jaučiasi saugus ir žino, kad gali ateiti pas suaugusį žmogų ir būti išklausytas bei suprastas, jis daug dažniau rinksis pasipasakoti ir neužsidarys savo informaciniame burbule. Labai svarbu suaugusiesiems būti dėmesingiems ir padėti vaikui ugdyti kritinį mąstymą“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikui kasdien tenka spręsti, kuo dalintis, ką laikyti tiesa, o ką atpažinti kaip manipuliaciją. Kritinis mąstymas ir gebėjimas pasitikrinti informaciją neatsiranda savaime, todėl suaugusiųjų vaidmuo yra padėti vaikui suprasti taisykles, susitarti dėl ribų ir aptarti realias situacijas.

    „Mes, tėvai, labai saugome savo vaikus. Tačiau virtualiame pasaulyje juos vis dar paleidžiame kaip į džiungles. Turbūt retas suaugusysis sėdi šalia vaiko ir žiūri, ką jis veikia internete“, – sakė žurnalistė ir forumo moderatorė Daiva Žeimytė-Bilienė.

    Kur kreiptis pagalbos?

    Jei kyla įtarimų dėl vaiko patiriamų patyčių, grasinimų, netinkamo kontakto ar kito galimo vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių gynėjai ragina nedelsti ir ieškoti pagalbos. Svarbu reaguoti kuo anksčiau, nes laiku suteikta parama dažnai padeda sustabdyti situacijos eskalaciją.

    Pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima skambinant nemokamu telefonu 0 800 10 800. Esant skubiai grėsmei ar pavojui, reikia kreiptis numeriu 112.