CP v2

Tag: Vaikų saugumas

  • Palaidas be antsnukio šuo apkandžiojo 11-metį: po operacijos ligoninėje – seniūno perspėjimas

    Palaidas be antsnukio šuo apkandžiojo 11-metį: po operacijos ligoninėje – seniūno perspėjimas

    Lodzės vaivadijoje, Bielavy kaime, palaidas ir be antsnukio šuo užpuolė 11-metį berniuką. Vaikas patyrė sunkų kojos sužalojimą ir buvo skubiai išvežtas į Konino ligoninę, kur jam atlikta operacija. Įvykis sukrėtė vietos bendruomenę, o pareigūnai aiškinasi aplinkybes.

    Pasak vietos seniūno Kazimiero Królo, berniukas tą dieną gatve važiavo riedlente šalia statomo, dar neaptverto namo. Šuo, kuris buvo paleistas lakstyti be pavadėlio, staiga puolė vaiką ir jį apkandžiojo. Liudininkai teigia, kad užpuolimas vyko žmonėms matant.

    Gyventojai sureagavo greitai ir, rizikuodami patys nukentėti, agresyvų šunį atitraukė. Netrukus atvykę medikai vaiką išgabeno į ligoninę, kur chirurgai maždaug dvi valandas operavo suplėšytą koją. Nors galūnę pavyko išsaugoti, berniuko laukia ilgas gydymas ir reabilitacija.

    Šuo paimtas stebėjimui

    Po incidento šuo buvo sulaikytas ir perduotas stebėjimui, kaip įprasta tais atvejais, kai gyvūnas sužaloja žmogų. Toks stebėjimas svarbus ir vertinant galimą užkrečiamųjų ligų riziką, įskaitant pasiutligę, net jei regionuose ji nustatoma retai. Sprendimai dėl tolimesnių veiksmų paprastai priklauso nuo veterinarijos ir teisėsaugos išvadų.

    „Dažnai matau gatvėmis bėgiojančius šunis, kurie kažkaip ištrūksta už tvoros ir klaidžioja ieškodami maisto, ypač prie parduotuvių. Atostogų metu vaikai turi teisę mūsų gatvėse jaustis saugiai“, – sakė seniūnas Kazimieras Królas.

    Ką primena atsakingoms šeimininkystės taisyklės

    Seniūnas ir policija gyventojams priminė, kad šuns vedžiojimas be pavadėlio ir antsnukio, taip pat prasta teritorijos apsauga didina nelaimių riziką. Praktikoje pavojus kyla ne tik iš „agresyvių“ veislių, bet ir iš išsigandusių ar netikėtai sudirgusių gyvūnų, ypač kai šalia juda vaikai, dviratininkai ar paspirtukais važiuojantys paaugliai.

    Gyventojai raginami įvertinti tvorų būklę ir vartų uždarymo mechanizmus, o šunis lauke laikyti taip, kad jie negalėtų išbėgti į gatvę. Taip pat akcentuojama dresūros ir socializacijos reikšmė, nes net trumpas šeimininko dėmesio praradimas viešoje erdvėje gali baigtis sužalojimais.

    Teisėsauga aiškinasi, kas konkrečiai buvo atsakingas už gyvūno priežiūrą incidento metu ir ar buvo laikomasi saugumo reikalavimų. Vietos pareigūnai pabrėžia, kad šeimininkams gali grėsti ne tik administracinė atsakomybė, bet ir rimtesnės pasekmės, jei nustatoma, kad dėl aplaidumo buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

  • Vaikiški išmanieji laikrodžiai su spragomis: per kelias minutes galima sekti ir pasiklausyti

    Vaikiški išmanieji laikrodžiai su spragomis: per kelias minutes galima sekti ir pasiklausyti

    Tėvai vis dažniau renkasi vaikiškus išmaniuosius laikrodžius, kad galėtų paskambinti vaikui ir matyti jo buvimo vietą, neperduodami išmaniojo telefono su programėlėmis ir socialiniais tinklais. Tačiau kibernetinio saugumo tyrimai rodo, kad dalis tokių įrenginių gali turėti rimtų spragų, kurios leidžia piktavaliams juos sekti ar net pasiklausyti.

    Analizuojant dešimtis skirtingų modelių paaiškėjo, kad problema dažnai nėra susijusi su viena konkrečia parduodama marke. Daug skirtingų laikrodžių naudoja tas pačias nuotolines platformas ir serverius, per kuriuos keliauja vietos nustatymo duomenys, skambučiai ar pranešimai, todėl vienas pažeidžiamumas gali paliesti labai platų įrenginių ratą.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Saugumo specialistai atkreipia dėmesį į platformas, siejamas su YiQingTeng infrastruktūra, dar žinoma kaip Wonlex arba SETracker, taip pat į NewGPS2012 ir SinoTrack sistemas. Tokios platformos dažnai aptarnauja daugybę skirtingų pardavėjų produktų, todėl vartotojui iš pakuotės ne visada aišku, kokioje sistemoje realiai tvarkomi duomenys.

    Problemos kyla tada, kai serveriai netinkamai patikrina, ar komandas į laikrodį siunčiantis asmuo turi tam teisę, arba kai pačiose sistemose aptinkama kritinių klaidų. Tarp minimų scenarijų yra situacijos, kai išlieka demonstracinės paskyros, o taip pat aptinkami pažeidžiamumai, leidžiantys vykdyti SQL injection atakas ir pasiekti duomenų bazes.

    Ką gali padaryti užpuolikas

    Jei spragos išnaudojamos, užpuolikas gali gauti labai plačias galimybes: sekti įrenginio buvimo vietą, keisti paskyros nustatymus ar įrašus, perimti pranešimus. Kai kuriuose modeliuose, turinčiuose kamerą ar garso funkcijas, teoriškai įmanoma inicijuoti nuotolinį vaizdo ar garso fiksavimą be aiškaus vartotojo perspėjimo.

    Taip pat rizikuojama, kad bus pakeisti avariniai kontaktai, suklastoti pranešimai, o vietos duomenys bus klaidinantys. Tokiu atveju funkcijos, kurios turėtų didinti saugumą, gali būti panaudotos prieš vaiką ir tėvus.

    Kaip sumažinti grėsmes prieš perkant

    Ekspertai ragina prieš įsigyjant pasidomėti, kokią platformą naudoja konkretus laikrodis ir ar gamintojas arba importuotojas reguliariai teikia saugumo atnaujinimus. Praktikoje nemaža dalis įrenginių parduodami kaip private label, kai tas pats gaminys platinamas su skirtingais prekės ženklais, o duomenys vis tiek keliauja į tą pačią infrastruktūrą.

    Naudojant laikrodį verta atnaujinti programinę įrangą ir tėvų programėlę, nustatyti unikalų stiprų slaptažodį ir, jei yra galimybė, įjungti papildomą autentifikavimą. Taip pat svarbu dalintis tik būtinais leidimais ir duomenimis, tačiau reikia suprasti, kad tai nepašalins problemų serverio pusėje, jei tiekėjas jų neištaiso.

    Jeigu pardavėjas negali aiškiai paaiškinti, kur saugomi vaiko duomenys, kaip jie šifruojami ir kaip greitai reaguojama į pažeidžiamumus, saugumo rizika išlieka. Tokiais atvejais specialistai pataria svarstyti alternatyvas arba rinktis gamintojus, kurie viešai skelbia apie atnaujinimus ir saugumo politiką.

  • „Amazon“ sureagavo: „Alexa“ pasiūlė 10-metei į rozetę kišti monetą – kas nutiko iš tiesų

    JAV motina socialiniuose tinkluose papasakojo, kad namuose esanti „Alexa“ jos 10-metei dukrai pasiūlė pavojingą užduotį: paliesti elektros lizdo kontaktus į kištuką įkišta moneta. Mergaitė, pasak mamos, pasiūlymo neįvykdė, tačiau šeima apie incidentą informavo „Amazon“.

    Situacija kilo vaikui paklausus, kuo galėtų užsiimti, kai nuobodu. Įrenginio atsakymas buvo siejamas su internete plintančiu vadinamuoju iššūkiu, kai siūloma į elektros lizdą kišti monetą, o tai gali sukelti trumpąjį jungimą, nudegimus ar net gaisrą.

    Kaip reagavo „Amazon“

    „Amazon“ nurodė, kad į incidentą sureagavo nedelsdama ir pritaikė pataisą, kad panašūs atsakymai daugiau nepasikartotų. Bendrovė akcentavo, kad asistentas turi saugos taisykles, tačiau realiame naudojime kartais pasitaiko situacijų, kai atsakymas gali būti netinkamas ar klaidingas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad balso asistentai atsakymus formuoja remdamiesi įvairiais informacijos šaltiniais ir užklausos interpretacija. Jei internete tuo metu populiarėja pavojingi iššūkiai ar frazės, egzistuoja rizika, kad sistema neteisingai pateiks juos kaip siūlomą veiklą.

    Kodėl tokie iššūkiai pavojingi

    Elektrikai ir gelbėtojai pabrėžia, kad metalinių daiktų kišimas į elektros lizdą gali akimirksniu sukelti elektros lanką ir didelę šilumą. Pasekmės gali būti rimtos: nudegimai, elektros smūgis, pažeisti pirštai, sugedę elektros įrenginiai ar net gaisras.

    Specialistai ragina tėvus peržiūrėti vaikų prieigą prie balso asistentų: įjungti turinio filtrus, riboti atsakymus, naudoti vaikų režimą, jei jis siūlomas, ir aptarti su vaikais, kad bet kokie internete plintantys iššūkiai nebūtinai yra saugūs. Taip pat rekomenduojama namuose naudoti lizdų apsaugas, ypač jei yra mažamečių.

    Platesnis kontekstas apie DI atsakymų rizikas

    Šis atvejis išryškino platesnę problemą: DI pagrįstos sistemos kartais pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius ar net pavojingus patarimus. Dėl to gamintojai vis dažniau diegia papildomus apsaugos sluoksnius, kurie atpažįsta žalingas instrukcijas, ypač susijusias su savęs žalojimu, smurtu ar rizikingais eksperimentais namuose.

    Vartotojams primenama, kad balso asistentų atsakymai neturėtų būti laikomi patikimu patarimu situacijose, susijusiose su sveikata ar sauga. Kilus įtarimui, saugiausia taisyklė paprasta: nebandyti ir pasitarti su suaugusiaisiais ar specialistais.

  • Medikė įspėja: tėvų klaida paplūdimyje gali baigtis tragedija per 20 sekundžių

    Skubiosios medicinos gydytoja socialiniuose tinkluose atkreipė dėmesį į riziką, kuri paplūdimyje dažnai lieka nepastebėta. Ji pasidalijo trumpu vaizdo įrašu, kuriame du vaikai žaidžia smėlyje prie vandens, ir pakvietė tėvus įvardyti pavojingiausią dalyką.

    Pasak medikės, didžiausia grėsmė šiame scenarijuje dažniausiai nėra banga ar gilesnė vieta, o suaugusiųjų dėmesio praradimas. Kai tėvai įsitraukia į telefoną, net kelios akimirkos gali tapti kritinės, nes skendimas neretai vyksta tyliai.

    Skendimas dažnai būna tylus

    Gydytoja pabrėžė, kad skendimas gali prasidėti ir vystytis labai greitai, o aplinkiniai to net nepastebi. Jos teigimu, kritinė situacija gali susiklostyti maždaug per 20 sekundžių, todėl pasikliauti vien nuojauta ar tikėtis šauksmo pagalbos yra klaida.

    Daugelis įsivaizduoja, kad vaikas pradėjęs skęsti šauks, mosuos rankomis ir aiškiai signalizuos, jog jam bloga. Realybėje vaikas gali tiesiog staiga atsidurti po vandeniu, prarasti pusiausvyrą ar įkvėpti vandens ir nebesugebėti garsiai reaguoti.

    Kodėl telefonas tampa rizika

    Trumpas žvilgsnis į žinutę, socialinius tinklus ar skambutis gali kainuoti brangiai, nes tuo metu vaikas gali nueiti giliau, paslysti, patekti į duobę ar netikėtai praryti vandens. Net ir seklumoje pavojus išlieka, jei mažametis pargriūva veidu į vandenį ir nesugeba greitai atsikelti.

    Medikai ir gelbėtojai nuolat primena, kad vaikų saugumui svarbiausias yra aktyvus suaugusiųjų budrumas, o ne vien pripučiamos priemonės. Pripučiami ratai, rankovės ar kiti plaukiojimo aksesuarai gali suteikti klaidingą saugumo jausmą, tačiau jie nepakeičia tiesioginės priežiūros.

    Paprastas susitarimas, kuris padeda

    Gydytoja siūlo paprastą principą: aiškiai susitarti, kuris suaugęs žmogus konkrečiu metu stebi vaikus vandenyje ir prie vandens. Jei paplūdimyje yra daugiau suaugusiųjų, verta keistis stebėtojo vaidmeniu kas keliolika minučių, kad dėmesys neatslūgtų.

    „Vandenyje paskirkite stebėtoją: vienas suaugęs, be telefono, žiūri į vaikus, o vėliau keičiatės kas 15 minučių“, – sakė medikė.

    Specialistai taip pat rekomenduoja laikytis atstumo, leidžiančio akimirksniu pasiekti vaiką, ypač jei jis dar nemoka gerai plaukti. Jei reikia atsiliepti telefonu ar trumpam pasitraukti, pirmiausia būtina aiškiai perduoti priežiūrą kitam atsakingam suaugusiajam.

  • Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Pietų Prancūzijoje, Karpantraso mieste, pirmadienio popietę šeimos automobilyje rasti mirę du vaikai – dvejų ir ketverių metų. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir teigia, kad pagrindinė versija šiuo metu yra karščio bangos poveikis.

    Vietos prokurorė Hélène Mourges naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tyrėjai laukia ekspertizių išvadų, tačiau, kaip pabrėžiama, ekstremali temperatūra laikoma labiausiai tikėtinu veiksniu.

    „Mirties priežastys dar turi būti nustatytos, tačiau pagrindinė hipotezė – karščio banga“, – sakė Hélène Mourges.

    Karščio banga Prancūzijoje tęsiasi

    Šis atvejis fiksuojamas Prancūzijai išgyvenant užsitęsusių ekstremalių temperatūrų laikotarpį. Sekmadienį šalyje pranešta apie dar tris mirtis, o kai kuriose teritorijose oro temperatūra perkopė 40 laipsnių karščio ribą.

    Nacionalinė meteorologijos tarnyba Météo-France įspėjo, kad pavojingas karštis tęsis ir šią savaitę. Skelbta, jog pirmadienį ir antradienį daugelyje regionų tikėtinos „išskirtinai aukštos“ temperatūros, o dalyje vietovių vėl gali būti viršyta 40 laipsnių karščio riba.

    Kuo pavojingi uždari automobiliai

    Medikai ne kartą pabrėžia, kad uždaras automobilis karštą dieną įkaista ypač greitai, net jei lauke temperatūra nėra rekordinė. Dėl ribotos ventiliacijos ir šiltnamio efekto viduje temperatūra gali per trumpą laiką tapti pavojinga gyvybei, o vaikams rizika yra didesnė dėl jų fiziologijos.

    Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos karščio bangų metu ragina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, vėsinti patalpas ir riboti fizinį krūvį karščiausiomis paros valandomis. Taip pat primenama nepalikti vaikų ar augintinių automobilyje net trumpam, nes situacija gali tapti kritinė per minutes.

    Tyrimas dėl dviejų vaikų mirties Karpantrase tęsiamas, o pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes, įskaitant tai, kiek laiko vaikai galėjo būti automobilyje ir kokios buvo realios sąlygos viduje.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: svarbiausios saugaus maudymosi taisyklės vaikams ir suaugusiesiems

    Vasarą vandens telkiniai vilioja atsigaivinti, tačiau net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali tapti pavojingi. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet fiksuoja nelaimes, kurių dalies būtų galima išvengti laikantis kelių esminių taisyklių. Saugumas prasideda dar krante, o ne tada, kai jau prireikia pagalbos.

    Renkantis vietą maudynėms, saugiausia rinktis oficialius paplūdimius ir prižiūrimas maudyklas. Tokiose vietose dažniau vertinama vandens kokybė, būna aiškesnės ribos, o prireikus pagalba pasiekiama greičiau. Nežinomuose telkiniuose pavojų kelia staigiai gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, ypač kai vaikas paslysta, įkrenta nuo liepto ar netikėtai praranda pusiausvyrą. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę, o ne pasikliauti pripučiamomis rankovėmis ar ratais.

    Vienas pavojingiausių sprendimų yra šokti į nepažįstamą vandens telkinį nuo kranto, liepto ar tiltelio. Net jei vanduo atrodo pakankamai gilus, dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių, o pasekmės neretai būna itin sunkios, įskaitant galvos, kaklo ar stuburo traumas. Saugiau į vandenį bristi pamažu ir įvertinti gylį bei dugną.

    Didelę riziką didina alkoholis, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir trukdo realistiškai įvertinti nuovargį bei oro sąlygas. Net gerai plaukiantys žmonės gali pervertinti jėgas, ypač kai vanduo vėsesnis, kyla bangavimas ar srovė. Todėl svarbu neplaukti per toli ir stebėti, kaip jaučiatės, o pajutus mėšlungį ar silpnumą kuo greičiau artėti prie kranto.

    Vandens transporto priemonėmis, tokiomis kaip valtis ar baidarė, būtina naudotis dėvint gelbėjimosi liemenę. Ji turi būti užsegta ir pritaikyta pagal svorį, nes net trumpas apsivertimas gali baigtis panika, įkvėptu vandeniu ar galvos trauma. Atsargumas ypač svarbus, kai vandenyje daugiau poilsiautojų ir matomumas suprastėja.

    Per audrą, o ypač žaibuojant, maudynės turi būti nutrauktos nedelsiant. Vanduo yra geras elektros laidininkas, o atvirame vandens paviršiuje žmogus gali tapti vienu iš aukštesnių taškų aplinkoje. Be to, stiprėjantis vėjas ir bangavimas gali greitai pabloginti situaciją net arti kranto.

    Jei pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia skambinkite numeriu 112 ir kvieskite pagalbą. Saugiausia gelbėti iš kranto, paduodant lazdą, numetant virvę, gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą, o ne plaukiant tiesiai prie skęstančiojo. Panikuojantis žmogus gali įsikibti ir taip sukelti pavojų gelbėtojui.

    Patekus į bėdą vandenyje svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas. Reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, signalizuoti ranka ir balsu, kad jus pastebėtų. Jei pagauna srovė, dažnai saugiau plaukti į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada judėti link kranto.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, prižiūrėti vaikus, nešokti į nepažįstamą vandenį ir nevartoti alkoholio. Šios taisyklės ne mažina poilsio malonumą, o padeda užtikrinti, kad maudynės baigsis geromis emocijomis. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumos jų galima išvengti.

  • Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje: svarbiausios taisyklės, kurios dažniausiai pamirštamos

    Vandens telkiniai vilioja poilsiu ir pramogomis, tačiau statistika kasmet primena, kad neatsargumas prie vandens gali baigtis tragedija. Daugiausia nelaimių nutinka dėl pervertintų jėgų, skubėjimo, alkoholio ir maudynių neprižiūrimose vietose.

    Renkantis maudymosi vietą saugiausia eiti ten, kur įrengti oficialūs paplūdimiai ir budi gelbėtojai. Tokiose vietose paprastai būna pažymėtos maudymosi zonos, įvertintos srovės ir dugno ypatybės, o prireikus pagalba suteikiama greičiau.

    Dažniausios rizikos prie vandens

    Viena pavojingiausių klaidų yra šokti į vandenį nežinant gylio ir dugno, ypač upėse ir karjeruose. Net ir pažįstamoje vietoje dugnas gali būti pasikeitęs, o nardymas į nežinomą vandenį didina sunkių kaklo ir galvos traumų riziką.

    Taip pat pavojinga maudytis vienam, ypač vėsesniu oru ar vakare, kai krenta temperatūra ir sumažėja matomumas. Šaltas vanduo gali sukelti staigią organizmo reakciją, mėšlungį ar paniką, todėl net gerai plaukiantis žmogus gali greitai prarasti kontrolę.

    Kaip elgtis vandenyje?

    Į vandenį briskite pamažu, ypač jei buvo karšta, o vanduo vėsus, nes staigus šokas gali sutrikdyti kvėpavimą. Plaukdami laikykitės arčiau kranto ir neplaukite už plūdurų ar į vietas, kuriose yra laivų ir vandens pramogų eismas.

    Jei pajutote nuovargį ar mėšlungį, stenkitės išlikti ramūs, apsiversti ant nugaros ir taupyti jėgas, kol kvėpavimas stabilizuosis. Svarbu nepanikuoti ir nesiimti staigių judesių, nes jie dažnai tik pagreitina jėgų išsekimą.

    Vaikai ir gelbėjimo priemonės

    Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi iš arti, o ne „iš tolo“ ar paliekant atsakomybę vyresniems vaikams. Net ir seklumoje nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl suaugusiojo dėmesys turi būti nenutrūkstantis.

    Plaukiant valtimi, baidare ar ant irklentės būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę, parinktą pagal svorį ir tinkamai užsegtą. Pripučiamos rankovės ar ratai nėra gelbėjimosi priemonės, todėl jos negali pakeisti liemenės, ypač gilesniame vandenyje.

    Pastebėjus skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir gelbėkite iš kranto, paduodami plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį gelbėti nepasiruošus pavojinga, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją.

  • Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje mokiniams surengta Saugi vasara: ką išbandė 5–8 klasių vaikai

    Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje mokiniams surengta Saugi vasara: ką išbandė 5–8 klasių vaikai

    Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje surengtas edukacinis renginys Saugi vasara, skirtas miesto ir rajono 5–8 klasių mokiniams. Jo metu vaikai praktiškai susipažino su svarbiausiais saugaus elgesio principais vasaros atostogų metu.

    Renginio veiklos buvo orientuotos į kasdienes situacijas, kurios vasarą pasitaiko dažniausiai: elgesį prie vandens, saugumą gatvėje ir traumų prevenciją. Mokiniai taip pat mokėsi pirmosios pagalbos pagrindų, aptarė, kaip atpažinti rizikingas situacijas ir kaip elgtis ištikus nelaimei.

    Į renginį atvyko Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemerė Danutė Mykolaitienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad prevencinės žinios ir praktiniai įgūdžiai vaikams yra vieni svarbiausių saugių atostogų elementų.

    Tokio tipo edukacijos aktualumas didėja prasidėjus šiltajam sezonui, kai daugiau laiko praleidžiama lauke ir prie vandens telkinių. Specialistai nuolat pabrėžia, kad saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių žinojimo, bet ir nuo gebėjimo jas pritaikyti realiose situacijose, ypač kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams ir visiems prisidėjusiems, kurie padėjo vaikams sustiprinti saugaus elgesio įgūdžius. Tikimasi, kad tokios praktinės pamokos mokiniams taps naudingu pagrindu visai vasarai ir paskatins atsakingą elgesį tiek mieste, tiek poilsiaujant gamtoje.

  • Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Šiltuoju metų laiku ežerai, upės ir jūra tampa vienomis populiariausių poilsio vietų, tačiau kartu didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai ir saugos specialistai primena, kad didžioji dalis nelaimių prie vandens įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl skubotų sprendimų ir pervertintų jėgų.

    Ypač pavojingos situacijos susidaro, kai maudomasi neprižiūrimose vietose, šokama į nepažįstamą vandens telkinį ar prarandamas budrumas. Kad poilsis netaptų tragedija, verta įsidėmėti penkias bazines taisykles, kurios realiai sumažina riziką.

    Nešokite į vandenį nepažįstamose vietose

    Net ir skaidrus vanduo gali slėpti akmenis, šakas, povandenines konstrukcijas, staigius gylio pokyčius ar stiprią srovę. Šuoliai „į galvą“ yra viena dažniausių sunkių traumų priežasčių, ypač kai nežinomas dugnas.

    Saugiausia maudytis oficialiose maudyklose ar gerai pažįstamose vietose, kur aiškus gylis ir įėjimas į vandenį. Jei vieta nauja, į vandenį geriau eiti pamažu, įvertinant dugną ir srovę.

    Vaikų nepalikite be priežiūros

    Vaikams pavojinga situacija gali kilti per kelias sekundes net ir sekliame vandenyje, todėl vien „būti netoliese“ dažnai nepakanka. Svarbiausia taisyklė – nuolatinė suaugusiojo priežiūra, kai dėmesys nėra nukreiptas į telefoną ar pašalinius darbus.

    Net ir mokantys plaukti vaikai gali išsigąsti, paslysti ant šlapio kranto ar netikėtai patekti į gilesnę vietą. Plūduriavimo priemonės gali padėti, bet jos niekada nepakeičia suaugusiųjų kontrolės.

    Alkoholis ir maudynės – nesuderinama

    Alkoholis mažina budrumą, lėtina reakciją ir trikdo koordinaciją, todėl žmogus prasčiau įvertina atstumus, srovę ir savo fizines galimybes. Be to, svaigūs gėrimai didina riziką peršalti ar patirti šilumos smūgį, nes keičia kūno reakciją į temperatūrą.

    Poilsiaujant prie vandens verta pasirūpinti skysčiais, daryti pertraukas pavėsyje ir neiti maudytis, jei jaučiamas nuovargis ar prastėja savijauta. Atsakingas sprendimas dažnai yra paprasčiausia prevencija.

    Neplaukite už plūdurų ir nepervertinkite jėgų

    Plūdurai žymi saugią maudymosi zoną, o už jos dažniau pasitaiko staigesnis gylis, stipresnės srovės ar vandens transporto judėjimas. Net gerai plaukiantis žmogus gali išsekti, ypač jei vanduo vėsesnis, o krantas toliau nei atrodo.

    Jei pajutote mėšlungį ar nuovargį, svarbu nepanikuoti, bandyti išlikti vandens paviršiuje ir plaukti link kranto taupant jėgas. Plaukti vienam atokiau nuo žmonių – papildoma rizika, nes pagalba gali vėluoti.

    Venkite maudynių naktį ir blogu oru

    Tamsiuoju paros metu smarkiai sumažėja matomumas, todėl sunkiau pastebėti kliūtis, įvertinti srovę ir laiku suteikti pagalbą. Sudėtingos oro sąlygos, stiprus vėjas ar bangavimas gali greitai pakeisti situaciją net ir įprastoje maudymosi vietoje.

    Jei artėja audra arba matote žaibus, iš vandens būtina nedelsiant išeiti ir pasitraukti nuo kranto. Rizikingiausia pasikliauti mintimi, kad „dar spėsiu“ – prie vandens saugiausia rinktis atsargą.

    Pastebėjus nelaimę ar žmogų, kuriam reikalinga pagalba, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kuo anksčiau iškviečiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti skaudžiausių pasekmių.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, blaiviai įvertinti jėgas ir prižiūrėti šalia esančius. Laikantis šių taisyklių, vasaros poilsis išlieka malonus ir saugus.

  • Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo platformoms, kuriose jaunuoliai dažniausiai pirmąkart susiduria su manipuliacijomis.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija mokyklose, mokymai su vaikais dirbantiems specialistams ir aiškūs reagavimo algoritmai kilus įtarimams. Taip pat akcentuojama pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl finansinių ar socialinių sunkumų dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Kas dalyvauja ir kas koordinuoja?

    Įgyvendinant planą dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turėtų būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis veiklų bus tęsiamos pagal poreikį.

    Verbavimas prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau bando įtraukti nepilnamečius, o verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį, pavyzdžiui, užrašyti provokacinę žinutę viešoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie veiksmai gali būti palaipsniui eskaluojami, o jaunuoliai įtraukiami į vis rimtesnius pažeidimus. Dėl to prevencijoje svarbus ankstyvas atpažinimas, supratimas apie rizikas ir aiškus žinojimas, kur kreiptis pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencinė žinutė „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ taps pagrindu komunikacijai ir praktinėms priemonėms, skirtoms vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Akcentuojama, kad vaikai tokiose situacijose yra ne kaltininkai, o taikinys, todėl tikslas yra apsaugoti ir suteikti pagalbą kuo anksčiau.

    Planuojama platinti rekomendacijas ir rengti prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse, stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir praktinę patirtį dirbant su vaikais bei specialistais.