CP v2

Tag: Vaikų saugumas

  • Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Pietų Prancūzijoje, Karpantraso mieste, pirmadienio popietę šeimos automobilyje rasti mirę du vaikai – dvejų ir ketverių metų. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir teigia, kad pagrindinė versija šiuo metu yra karščio bangos poveikis.

    Vietos prokurorė Hélène Mourges naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tyrėjai laukia ekspertizių išvadų, tačiau, kaip pabrėžiama, ekstremali temperatūra laikoma labiausiai tikėtinu veiksniu.

    „Mirties priežastys dar turi būti nustatytos, tačiau pagrindinė hipotezė – karščio banga“, – sakė Hélène Mourges.

    Karščio banga Prancūzijoje tęsiasi

    Šis atvejis fiksuojamas Prancūzijai išgyvenant užsitęsusių ekstremalių temperatūrų laikotarpį. Sekmadienį šalyje pranešta apie dar tris mirtis, o kai kuriose teritorijose oro temperatūra perkopė 40 laipsnių karščio ribą.

    Nacionalinė meteorologijos tarnyba Météo-France įspėjo, kad pavojingas karštis tęsis ir šią savaitę. Skelbta, jog pirmadienį ir antradienį daugelyje regionų tikėtinos „išskirtinai aukštos“ temperatūros, o dalyje vietovių vėl gali būti viršyta 40 laipsnių karščio riba.

    Kuo pavojingi uždari automobiliai

    Medikai ne kartą pabrėžia, kad uždaras automobilis karštą dieną įkaista ypač greitai, net jei lauke temperatūra nėra rekordinė. Dėl ribotos ventiliacijos ir šiltnamio efekto viduje temperatūra gali per trumpą laiką tapti pavojinga gyvybei, o vaikams rizika yra didesnė dėl jų fiziologijos.

    Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos karščio bangų metu ragina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, vėsinti patalpas ir riboti fizinį krūvį karščiausiomis paros valandomis. Taip pat primenama nepalikti vaikų ar augintinių automobilyje net trumpam, nes situacija gali tapti kritinė per minutes.

    Tyrimas dėl dviejų vaikų mirties Karpantrase tęsiamas, o pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes, įskaitant tai, kiek laiko vaikai galėjo būti automobilyje ir kokios buvo realios sąlygos viduje.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: svarbiausios saugaus maudymosi taisyklės vaikams ir suaugusiesiems

    Vasarą vandens telkiniai vilioja atsigaivinti, tačiau net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali tapti pavojingi. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet fiksuoja nelaimes, kurių dalies būtų galima išvengti laikantis kelių esminių taisyklių. Saugumas prasideda dar krante, o ne tada, kai jau prireikia pagalbos.

    Renkantis vietą maudynėms, saugiausia rinktis oficialius paplūdimius ir prižiūrimas maudyklas. Tokiose vietose dažniau vertinama vandens kokybė, būna aiškesnės ribos, o prireikus pagalba pasiekiama greičiau. Nežinomuose telkiniuose pavojų kelia staigiai gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, ypač kai vaikas paslysta, įkrenta nuo liepto ar netikėtai praranda pusiausvyrą. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę, o ne pasikliauti pripučiamomis rankovėmis ar ratais.

    Vienas pavojingiausių sprendimų yra šokti į nepažįstamą vandens telkinį nuo kranto, liepto ar tiltelio. Net jei vanduo atrodo pakankamai gilus, dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių, o pasekmės neretai būna itin sunkios, įskaitant galvos, kaklo ar stuburo traumas. Saugiau į vandenį bristi pamažu ir įvertinti gylį bei dugną.

    Didelę riziką didina alkoholis, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir trukdo realistiškai įvertinti nuovargį bei oro sąlygas. Net gerai plaukiantys žmonės gali pervertinti jėgas, ypač kai vanduo vėsesnis, kyla bangavimas ar srovė. Todėl svarbu neplaukti per toli ir stebėti, kaip jaučiatės, o pajutus mėšlungį ar silpnumą kuo greičiau artėti prie kranto.

    Vandens transporto priemonėmis, tokiomis kaip valtis ar baidarė, būtina naudotis dėvint gelbėjimosi liemenę. Ji turi būti užsegta ir pritaikyta pagal svorį, nes net trumpas apsivertimas gali baigtis panika, įkvėptu vandeniu ar galvos trauma. Atsargumas ypač svarbus, kai vandenyje daugiau poilsiautojų ir matomumas suprastėja.

    Per audrą, o ypač žaibuojant, maudynės turi būti nutrauktos nedelsiant. Vanduo yra geras elektros laidininkas, o atvirame vandens paviršiuje žmogus gali tapti vienu iš aukštesnių taškų aplinkoje. Be to, stiprėjantis vėjas ir bangavimas gali greitai pabloginti situaciją net arti kranto.

    Jei pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia skambinkite numeriu 112 ir kvieskite pagalbą. Saugiausia gelbėti iš kranto, paduodant lazdą, numetant virvę, gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą, o ne plaukiant tiesiai prie skęstančiojo. Panikuojantis žmogus gali įsikibti ir taip sukelti pavojų gelbėtojui.

    Patekus į bėdą vandenyje svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas. Reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, signalizuoti ranka ir balsu, kad jus pastebėtų. Jei pagauna srovė, dažnai saugiau plaukti į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada judėti link kranto.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, prižiūrėti vaikus, nešokti į nepažįstamą vandenį ir nevartoti alkoholio. Šios taisyklės ne mažina poilsio malonumą, o padeda užtikrinti, kad maudynės baigsis geromis emocijomis. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumos jų galima išvengti.

  • Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje: svarbiausios taisyklės, kurios dažniausiai pamirštamos

    Vandens telkiniai vilioja poilsiu ir pramogomis, tačiau statistika kasmet primena, kad neatsargumas prie vandens gali baigtis tragedija. Daugiausia nelaimių nutinka dėl pervertintų jėgų, skubėjimo, alkoholio ir maudynių neprižiūrimose vietose.

    Renkantis maudymosi vietą saugiausia eiti ten, kur įrengti oficialūs paplūdimiai ir budi gelbėtojai. Tokiose vietose paprastai būna pažymėtos maudymosi zonos, įvertintos srovės ir dugno ypatybės, o prireikus pagalba suteikiama greičiau.

    Dažniausios rizikos prie vandens

    Viena pavojingiausių klaidų yra šokti į vandenį nežinant gylio ir dugno, ypač upėse ir karjeruose. Net ir pažįstamoje vietoje dugnas gali būti pasikeitęs, o nardymas į nežinomą vandenį didina sunkių kaklo ir galvos traumų riziką.

    Taip pat pavojinga maudytis vienam, ypač vėsesniu oru ar vakare, kai krenta temperatūra ir sumažėja matomumas. Šaltas vanduo gali sukelti staigią organizmo reakciją, mėšlungį ar paniką, todėl net gerai plaukiantis žmogus gali greitai prarasti kontrolę.

    Kaip elgtis vandenyje?

    Į vandenį briskite pamažu, ypač jei buvo karšta, o vanduo vėsus, nes staigus šokas gali sutrikdyti kvėpavimą. Plaukdami laikykitės arčiau kranto ir neplaukite už plūdurų ar į vietas, kuriose yra laivų ir vandens pramogų eismas.

    Jei pajutote nuovargį ar mėšlungį, stenkitės išlikti ramūs, apsiversti ant nugaros ir taupyti jėgas, kol kvėpavimas stabilizuosis. Svarbu nepanikuoti ir nesiimti staigių judesių, nes jie dažnai tik pagreitina jėgų išsekimą.

    Vaikai ir gelbėjimo priemonės

    Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi iš arti, o ne „iš tolo“ ar paliekant atsakomybę vyresniems vaikams. Net ir seklumoje nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl suaugusiojo dėmesys turi būti nenutrūkstantis.

    Plaukiant valtimi, baidare ar ant irklentės būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę, parinktą pagal svorį ir tinkamai užsegtą. Pripučiamos rankovės ar ratai nėra gelbėjimosi priemonės, todėl jos negali pakeisti liemenės, ypač gilesniame vandenyje.

    Pastebėjus skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir gelbėkite iš kranto, paduodami plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį gelbėti nepasiruošus pavojinga, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją.

  • Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje mokiniams surengta Saugi vasara: ką išbandė 5–8 klasių vaikai

    Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje mokiniams surengta Saugi vasara: ką išbandė 5–8 klasių vaikai

    Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje surengtas edukacinis renginys Saugi vasara, skirtas miesto ir rajono 5–8 klasių mokiniams. Jo metu vaikai praktiškai susipažino su svarbiausiais saugaus elgesio principais vasaros atostogų metu.

    Renginio veiklos buvo orientuotos į kasdienes situacijas, kurios vasarą pasitaiko dažniausiai: elgesį prie vandens, saugumą gatvėje ir traumų prevenciją. Mokiniai taip pat mokėsi pirmosios pagalbos pagrindų, aptarė, kaip atpažinti rizikingas situacijas ir kaip elgtis ištikus nelaimei.

    Į renginį atvyko Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, vicemerė Danutė Mykolaitienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė. Savivaldybės atstovai akcentavo, kad prevencinės žinios ir praktiniai įgūdžiai vaikams yra vieni svarbiausių saugių atostogų elementų.

    Tokio tipo edukacijos aktualumas didėja prasidėjus šiltajam sezonui, kai daugiau laiko praleidžiama lauke ir prie vandens telkinių. Specialistai nuolat pabrėžia, kad saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių žinojimo, bet ir nuo gebėjimo jas pritaikyti realiose situacijose, ypač kai sprendimus tenka priimti greitai.

    Organizatoriai dėkojo partneriams ir visiems prisidėjusiems, kurie padėjo vaikams sustiprinti saugaus elgesio įgūdžius. Tikimasi, kad tokios praktinės pamokos mokiniams taps naudingu pagrindu visai vasarai ir paskatins atsakingą elgesį tiek mieste, tiek poilsiaujant gamtoje.

  • Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Saugus elgesys prie vandens: 5 taisyklės, kurios vasarą padeda išvengti nelaimių

    Šiltuoju metų laiku ežerai, upės ir jūra tampa vienomis populiariausių poilsio vietų, tačiau kartu didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai ir saugos specialistai primena, kad didžioji dalis nelaimių prie vandens įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl skubotų sprendimų ir pervertintų jėgų.

    Ypač pavojingos situacijos susidaro, kai maudomasi neprižiūrimose vietose, šokama į nepažįstamą vandens telkinį ar prarandamas budrumas. Kad poilsis netaptų tragedija, verta įsidėmėti penkias bazines taisykles, kurios realiai sumažina riziką.

    Nešokite į vandenį nepažįstamose vietose

    Net ir skaidrus vanduo gali slėpti akmenis, šakas, povandenines konstrukcijas, staigius gylio pokyčius ar stiprią srovę. Šuoliai „į galvą“ yra viena dažniausių sunkių traumų priežasčių, ypač kai nežinomas dugnas.

    Saugiausia maudytis oficialiose maudyklose ar gerai pažįstamose vietose, kur aiškus gylis ir įėjimas į vandenį. Jei vieta nauja, į vandenį geriau eiti pamažu, įvertinant dugną ir srovę.

    Vaikų nepalikite be priežiūros

    Vaikams pavojinga situacija gali kilti per kelias sekundes net ir sekliame vandenyje, todėl vien „būti netoliese“ dažnai nepakanka. Svarbiausia taisyklė – nuolatinė suaugusiojo priežiūra, kai dėmesys nėra nukreiptas į telefoną ar pašalinius darbus.

    Net ir mokantys plaukti vaikai gali išsigąsti, paslysti ant šlapio kranto ar netikėtai patekti į gilesnę vietą. Plūduriavimo priemonės gali padėti, bet jos niekada nepakeičia suaugusiųjų kontrolės.

    Alkoholis ir maudynės – nesuderinama

    Alkoholis mažina budrumą, lėtina reakciją ir trikdo koordinaciją, todėl žmogus prasčiau įvertina atstumus, srovę ir savo fizines galimybes. Be to, svaigūs gėrimai didina riziką peršalti ar patirti šilumos smūgį, nes keičia kūno reakciją į temperatūrą.

    Poilsiaujant prie vandens verta pasirūpinti skysčiais, daryti pertraukas pavėsyje ir neiti maudytis, jei jaučiamas nuovargis ar prastėja savijauta. Atsakingas sprendimas dažnai yra paprasčiausia prevencija.

    Neplaukite už plūdurų ir nepervertinkite jėgų

    Plūdurai žymi saugią maudymosi zoną, o už jos dažniau pasitaiko staigesnis gylis, stipresnės srovės ar vandens transporto judėjimas. Net gerai plaukiantis žmogus gali išsekti, ypač jei vanduo vėsesnis, o krantas toliau nei atrodo.

    Jei pajutote mėšlungį ar nuovargį, svarbu nepanikuoti, bandyti išlikti vandens paviršiuje ir plaukti link kranto taupant jėgas. Plaukti vienam atokiau nuo žmonių – papildoma rizika, nes pagalba gali vėluoti.

    Venkite maudynių naktį ir blogu oru

    Tamsiuoju paros metu smarkiai sumažėja matomumas, todėl sunkiau pastebėti kliūtis, įvertinti srovę ir laiku suteikti pagalbą. Sudėtingos oro sąlygos, stiprus vėjas ar bangavimas gali greitai pakeisti situaciją net ir įprastoje maudymosi vietoje.

    Jei artėja audra arba matote žaibus, iš vandens būtina nedelsiant išeiti ir pasitraukti nuo kranto. Rizikingiausia pasikliauti mintimi, kad „dar spėsiu“ – prie vandens saugiausia rinktis atsargą.

    Pastebėjus nelaimę ar žmogų, kuriam reikalinga pagalba, būtina nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Kuo anksčiau iškviečiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti skaudžiausių pasekmių.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, blaiviai įvertinti jėgas ir prižiūrėti šalia esančius. Laikantis šių taisyklių, vasaros poilsis išlieka malonus ir saugus.

  • Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo platformoms, kuriose jaunuoliai dažniausiai pirmąkart susiduria su manipuliacijomis.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija mokyklose, mokymai su vaikais dirbantiems specialistams ir aiškūs reagavimo algoritmai kilus įtarimams. Taip pat akcentuojama pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl finansinių ar socialinių sunkumų dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Kas dalyvauja ir kas koordinuoja?

    Įgyvendinant planą dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turėtų būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis veiklų bus tęsiamos pagal poreikį.

    Verbavimas prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau bando įtraukti nepilnamečius, o verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį, pavyzdžiui, užrašyti provokacinę žinutę viešoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie veiksmai gali būti palaipsniui eskaluojami, o jaunuoliai įtraukiami į vis rimtesnius pažeidimus. Dėl to prevencijoje svarbus ankstyvas atpažinimas, supratimas apie rizikas ir aiškus žinojimas, kur kreiptis pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencinė žinutė „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ taps pagrindu komunikacijai ir praktinėms priemonėms, skirtoms vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Akcentuojama, kad vaikai tokiose situacijose yra ne kaltininkai, o taikinys, todėl tikslas yra apsaugoti ir suteikti pagalbą kuo anksčiau.

    Planuojama platinti rekomendacijas ir rengti prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse, stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir praktinę patirtį dirbant su vaikais bei specialistais.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Vyriausybė skelbia, kad institucijos pradėjo įgyvendinti konsoliduotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių vykdomo verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo platformose. Akcentuojama, kad verbavimas vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, išnaudojant pasitikėjimą, anonimiškumą ir greitą ryšį.

    Iniciatyva pristatoma su aiškia žinute Atpažink. Nesivelk. Pranešk, kurią institucijos naudoja kaip bendrą komunikacijos ir prevencijos rėmą. Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams laiku pastebėti rizikingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl manipuliavimo ar spaudimo.

    Kas numatyta veiksmų plane

    Pasak Vyriausybės, plane numatytas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad informacija apie grėsmes ir incidentus būtų dalijamasi greičiau, o reakcija būtų nuosekli. Taip pat planuojama stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, didinant vaikų, tėvų ir pedagogų informuotumą apie verbavimo požymius.

    Kita kryptis yra mokymai specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vienodesnės rekomendacijos, kaip atpažinti galimą verbavimo bandymą bei kaip elgtis, kad situacija neeskaluotų. Institucijos pabrėžia, kad svarbi ir tikslinė pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes jie dažniau tampa manipuliacijų taikiniu.

    Kodėl verbavimo rizika auga

    Saugumo ekspertai Europoje ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priešiškos tarnybos ir susiję tinklai aktyviai išnaudoja socialines platformas kontaktui užmegzti, pasitikėjimui kurti ir informacijai rinkti. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa patogiu taikiniu dėl intensyvaus naudojimosi pokalbių programėlėmis, noro priklausyti grupei ir polinkio dalintis asmenine informacija.

    Verbavimo scenarijai gali prasidėti nuo nekaltų žinučių, pasiūlymų „padėti“ ar „užsidirbti“, vėliau pereinant prie prašymų atlikti užduotis, perduoti informaciją ar pasidalinti kitų asmenų duomenimis. Institucijos ragina vertinti bet kokį spaudimą, slaptumo reikalavimus ir bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų kaip rimtus rizikos signalus.

    Ką turėtų žinoti tėvai ir mokyklos

    Vyriausybė nurodo, kad svarbiausia yra atviras pokalbis su vaiku apie jo veiklą internete ir aiškios taisyklės, ką daryti susidūrus su įtartinais kontaktais. Taip pat raginama ugdyti kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, kad vaikas gebėtų atpažinti manipuliacijas, melagingas tapatybes ir rizikingus prašymus.

    Įtartinais atvejais institucijos rekomenduoja nesivelti į tolimesnį bendravimą, išsaugoti susirašinėjimo įrodymus ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Akcentuojama, kad greitas pranešimas padeda ne tik konkrečiam vaikui, bet ir leidžia identifikuoti platesnius verbavimo bandymus.

    „Svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų paprastą veiksmų seką: atpažinti riziką, nesivelti į kontaktą ir pranešti suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms“, – sakė Vyriausybės atstovė.

    Institucijos taip pat yra parengusios rekomendacijas vaikams ir paaugliams dėl atsparumo verbavimui elektroninėje erdvėje. Jose akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo asmens duomenų apsaugos, atsargumo bendraujant su nepažįstamais ir drąsos kreiptis pagalbos.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Lietuvoje pradėtas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas skaitmenines erdves, kuriose jaunuoliai dažniausiai sulaukia nepažįstamų asmenų kontaktų.

    Plane numatytos prevencijos, mokymų ir komunikacijos priemonės, taip pat aiškesni reagavimo veiksmai, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinuojant veiksmus institucijos akcentuoja, kad vaikai tokiose situacijose yra taikinys, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir savalaikė pagalba.

    Kas dalyvauja ir ką daro

    Veiksmų planą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Į procesą taip pat įtrauktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrų veiksmų koordinaciją užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros smulkių, nekaltai pateikiamų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą, atlikti provokuojančius veiksmus viešoje erdvėje ar internete.

    Tokios užduotys gali tapti laipteliu į rimtesnius pažeidimus, kai asmuo palaipsniui įtraukiamas į neteisėtą veiklą, o vėliau spaudžiamas tęsti bendradarbiavimą. Institucijos pabrėžia, kad rizika didesnė socialiai pažeidžiamiems vaikams dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar menkesnių skaitmeninio saugumo įgūdžių.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos pagrindu pasirinkta paprasta ir jaunimui suprantama žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama informavimo priemonėse ir mokymuose, skirtuose mokykloms, tėvams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams.

    Praktinėje dalyje rengiamos rekomendacijos ir aiškesni veikimo algoritmai, kaip elgtis įtarus verbavimą: ką fiksuoti, kam pranešti ir kaip užtikrinti vaiko saugumą. Taip pat planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, kartu stiprinant pagalbos priemones pažeidžiamoms vaikų grupėms.

    Institucijos pažymi, kad priemonių paketas nėra „vienkartinis“ ir bus koreguojamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją bei sukauptą patirtį dirbant su vaikais ir specialistais. Tikslas išlieka tas pats: kuo anksčiau atpažinti verbavimo bandymus, sumažinti riziką ir užtikrinti, kad vaikai bei šeimos žinotų, kur kreiptis pagalbos.