CP v2

Tag: Vaikų saugumas

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje startavo koordinuotas institucijų veiksmų planas, skirtas mažinti vaikų ir paauglių verbavimo riziką elektroninėje erdvėje. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bendruomenes, kuriose priešiškos jėgos gali ieškoti pažeidžiamų jaunuolių.

    Prie plano prisideda Nacionalinis krizių valdymo centras, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Generalinė prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kitos įstaigos. Numatyta, kad didžioji dalis priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o prireikus tęsiama ir vėliau.

    Kaip dažniausiai prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokacinę žinutę ar atlikti kitą veiksmą, kurio pasekmės iš pradžių neatrodo pavojingos.

    Vėliau užduotys gali sunkėti, o spaudimas didėti: nuo šantažo ir bandymų kompromituoti iki veiksmų, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių. Dėl to akcentuojama ankstyva prevencija ir aiški reakcija vos kilus įtarimams.

    Prevencijos esmė ir kam skiriamas dėmesys

    Plano ašis – paprasta ir vaikams suprantama žinutė: Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numato, kad pirmas žingsnis yra atpažinti įtartiną kontaktą, antras – nesutikti vykdyti prašymų, o trečias – pasakyti patikimam suaugusiajam ar atsakingoms institucijoms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, kurie dažniau tampa taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio skaitmeninio atsparumo. Kartu pabrėžiama, kad rizika nėra susijusi vien su socialine padėtimi: verbuotojai prisitaiko prie skirtingų jaunuolių interesų ir silpnesnių vietų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką planuojama daryti mokyklose ir savivaldybėse

    Numatytos priemonės apima rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai, kurie turėtų padėti mokykloms ir specialistams nepasimesti kilus įtarimams.

    Institucijos planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalbos priemonės pažeidžiamoms grupėms bus stiprinamos per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemą. Priemonių paketas gali būti plečiamas atsižvelgiant į kintančią grėsmių aplinką ir praktinę patirtį.

    Akcentuojama ir principinė nuostata: vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Dėl to svarbiausia yra kuo anksčiau nutraukti kontaktą, išsaugoti įrodymus, nepasiduoti spaudimui ir kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius bei atsakingas institucijas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje startavo konsoliduotas veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, užkirsti kelią įtraukimui į neteisėtas veiklas ir užtikrinti greitą pagalbą.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų turima informacija ir tarptautinė praktika rodo, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo, atrodytų, menkų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nupiešti grafitį su provokacine politine žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti didinamos ir virsti veiksmais, kurie jau turi nusikaltimo požymių ir kelia riziką ne tik vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija nukreipiama ne vien į informavimą, bet ir į aiškias reagavimo procedūras mokyklose bei socialinių paslaugų sistemoje.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keičia naujas planas?

    Veiksmų planas remiasi lengvai įsimenama prevencine nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse, kad žinutė būtų suprantama vaikams ir paaugliams.

    Numatyta parengti ir institucijoms išplatinti rekomendacijas vaikams bei su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat parengti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimų atvejais būtų aišku, ką daryti ir kur kreiptis.

    Dėmesys pažeidžiamoms grupėms

    Institucijos pabrėžia, kad verbuotojai dažniau taikosi į socialiai pažeidžiamus vaikus ir jaunuolius, kuriems finansinis atlygis, dėmesys ar „lengvo uždarbio“ pažadas gali pasirodyti patrauklus. Dėl to plane numatytas ir pagalbos stiprinimas per vaiko teisių apsaugos, socialinių bei jaunimo paslaugų sistemas.

    Kompetentingi specialistai taip pat planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse. Priemonių sąrašą žadama koreguoti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais, tėvais bei pedagogais.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Iniciatyva apima prevenciją, mokymus, aiškesnį reagavimą į rizikos atvejus ir didesnę paramą labiausiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip vyksta verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo rizika ypač išauga elektroninėje erdvėje, kur kontaktas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų žinučių ar pasiūlymų. Dažniausiai pirmosios užduotys būna smulkios ir pateikiamos kaip greitas uždarbis: nufotografuoti objektą, pernešti daiktą, palikti siuntą, atlikti menką paslaugą.

    Tokie veiksmai, pasak pareigūnų, gali tapti įrankiu vėlesniam spaudimui ar šantažui, o užduotys palaipsniui eskaluojamos iki teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Didžiausia problema ta, kad paaugliams dažnai sunku atskirti, kur baigiasi tariamai „nekaltas“ prašymas ir prasideda pavojingas įtraukimas į priešišką veiklą.

    Kas yra pagrindinė žinutė?

    Prevencijos pagrindą sudaro trumpa ir vaikams suprantama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numatyta kaip vieningas komunikacijos ir mokymų principas, kad tiek moksleiviai, tiek su jais dirbantys suaugusieji turėtų aiškų veiksmų modelį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, kurie dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio saugumo internete gali tapti lengvesniu taikiniu. Plane numatyta stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių paslaugų ir jaunimo darbo sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keis praktikoje?

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir jaunimo darbuotojams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai ugdymo įstaigoms ir paslaugų teikėjams, kad kilus įtarimams būtų žinoma, ką daryti ir į ką kreiptis.

    Kartu planuojami prevenciniai susitikimai mokyklose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką. Institucijos pabrėžia, kad tai nėra vien trumpalaikė informavimo kampanija, o ilgalaikis tarpinstitucinis susitelkimas, skirtas mažinti riziką dar iki atsirandant realioms žalos situacijoms.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelktas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kuriose užmezgami pirmieji kontaktai ir siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys.

    Plane numatytos prevencijos, švietimo, reagavimo ir pagalbos priemonės, o įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Į veiklas įtrauktos Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos sistema, prokuratūra ir kiti partneriai.

    Verbavimas dažnai prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, verbavimas vis dažniau nukreipiamas į nepilnamečius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius. Pirmieji prašymai neretai atrodo menkaverčiai: nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą sutartoje vietoje ar paskelbti provokuojančią žinutę už atlygį.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius veiksmus, kurie kelia riziką pačiam vaikui ir valstybės saugumui. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažnai tampa taikiniu, o ne sąmoningais veikėjais, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir saugus pranešimas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink, nesivelk, pranešk

    Veiksmų planą vienija aiški ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus naudojama švietimo ir informavimo priemonėse, kad vaikai bei su jais dirbantys suaugusieji greičiau pastebėtų rizikingas situacijas ir žinotų, kaip elgtis.

    Numatyta, kad ugdymo įstaigas ir savivaldybes pasieks prevenciniai susitikimai, o pedagogams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams bus pateikti aiškūs veikimo algoritmai. Šalia prevencijos planuojama stiprinti pagalbą pažeidžiamoms vaikų grupėms per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    Rekomendacijos mokykloms ir šeimoms

    Institucijos rengia ir platina rekomendacijas vaikams, tėvams bei specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir reaguoti nekenkiant sau. Taip pat ruošiami praktiniai žingsniai, ką daryti mokyklose ar kitose įstaigose, jei kyla įtarimų dėl bandymų įtraukti nepilnametį į žalingą veiklą.

    Akcentuojama, kad priemonių paketas nėra baigtinis: jis bus tikslinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir realias patirtis dirbant su vaikais bei jaunimu. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pranešti būtų paprasta, o pagalba pasiektų laiku.

  • Kauno rajone 1 100 antrokų gavo plaukimo pažymėjimus: programa veikia jau nuo 2016 metų

    Kauno rajone Mastaičių baseine surengtoje šventėje 1 100 antrokų įteikti plaukimo pažymėjimai ir ženkliukai, patvirtinantys, kad vaikai įgijo pagrindinius plaukimo įgūdžius. Renginio metu mokiniai demonstravo tai, ką išmoko per pamokas, artimiesiems ir bendruomenei.

    Šventėje pabrėžta, kad plaukimo gebėjimai vaikams svarbūs ne tik kaip sportinis įgūdis, bet ir kaip kasdienio saugumo dalis. Didžiausias programos tikslas yra mažinti nelaimių vandenyje riziką ir ugdyti atsakingą elgesį prie vandens.

    32 pamokos ir dėmesys saugumui

    Mokymo plaukti programą sudarė 32 užsiėmimai, per kuriuos mokiniai mokėsi plūduriuoti, taisyklingai kvėpuoti, įveikti atstumą vandenyje ir laikytis saugaus elgesio taisyklių. Kartu buvo ugdomas pasitikėjimas savimi, kuris, specialistų teigimu, yra ypač svarbus netikėtose situacijose vandenyje.

    Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys pažymėjo, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamą rezultatą, nes vaikai per programą sustiprina ir fizinį pasirengimą, ir saugumo įgūdžius.

    „Svarbiausia, kad vaikai iš šios programos išeina drąsesni ir saugesni, o gebėjimas plaukti jiems tampa realia apsauga“, – sakė Laurynas Dilys.

    Programa vykdoma jau beveik dešimtmetį

    II klasių mokinių mokymo plaukti programa Kauno rajone vykdoma nuo 2016 metų. Per šį laikotarpį joje, savivaldybės duomenimis, dalyvavo 8 678 antrokai.

    Plaukimo užsiėmimai organizuoti keliuose baseinuose, kad vaikai turėtų realias galimybes lankyti pamokas arčiau gyvenamosios vietos. Treniruotės vyko Kauno r. sporto centro, Kauno plaukimo mokyklos, Kauno „Girstučio“, Prienų sporto centro ir Kėdainių sporto centro baseinuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje dirba kvalifikuoti treneriai, o mokymo turinys orientuotas į praktinius gebėjimus ir saugumą. Tokios iniciatyvos, anot organizatorių, skatina vaikus būti fiziškai aktyvius ir prisideda prie ilgalaikės skendimų prevencijos.

  • Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Prasidėjus šiltesniam sezonui, paplūdimiai ir pakrantės greitai prisipildo žmonių, tačiau nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet primena, kad net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali slėpti pavojų, o rizika ypač išauga, kai pervertinamos savo jėgos.

    Svarbiausias principas paprastas: saugiausia maudytis ten, kur vieta yra žinoma ir pritaikyta poilsiui. Oficialiuose paplūdimiuose dažniau prižiūrima vandens kokybė, pažymėtos maudymosi zonos, o dugnas būna patikrintas. Tuo tarpu nepažįstamuose telkiniuose gali pasitaikyti staigių duobių, povandeninių kliūčių, šalto vandens „kišenių“ ir srovių, kurios išsekina net patyrusį plaukiką.

    Vaikai ir sekundžių taisyklė

    Didžiausias dėmesys prie vandens turi tekti vaikams, nes kritinės situacijos jiems gali ištikti per kelias sekundes ir tyliai. Vien buvimas šalia nėra tas pats, kas aktyvi priežiūra, todėl mažamečiai neturėtų likti be suaugusiųjų kontrolės nė trumpam, net jei vanduo atrodo seklus.

    Praktikoje daugiausia saugumo suteikia paprasti sprendimai: aiškiai sutarta maudymosi vieta, taisyklė nelįsti į vandenį vieniems ir tinkamos plūdrumo priemonės. Svarbu atsiminti, kad pripučiami ratai ar kitos pramoginės priemonės nėra lygiavertės gelbėjimosi liemenėms ir neatstoja priežiūros.

    Šuoliai, alkoholis ir per didelis pasitikėjimas

    Viena pavojingiausių klaidų – šuolis į nepažįstamą vandens telkinį. Nežinomas gylis, akmenys, šakos ar staigiai seklėjantis dugnas gali baigtis galvos, kaklo ir stuburo traumomis, kurios pakeičia gyvenimą akimirksniu.

    Ne mažiau rizikinga maudytis apsvaigus nuo alkoholio, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti atstumus bei nuovargį. Net ir geri plaukikai kartais pervertina savo jėgas, todėl saugiausia neplaukti toli nuo kranto ir stebėti, kaip veikia bangos, srovės ir vandens temperatūra, kuri gali greitai „atimti“ jėgas.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų, pirmas žingsnis – skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą. Pagalba dažnai vėluoja ne todėl, kad jos nėra, o todėl, kad gelbėtojams sunku greitai rasti tikslią įvykio vietą, ypač prie upių ar atokesniuose ežeruose.

    Gelbėtojai ragina patiems nerizikuoti ir neplaukti tiesiai prie skęstančiojo, nes panikuojantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją. Daug saugiau mesti gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą ir bandyti išlaikyti atstumą, kol atvyksta pagalba.

    Jei į bėdą pateko pats plaukikas, svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas, stengiantis išsilaikyti vandens paviršiuje. Patekus į stipresnę srovę, paprastai nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks iš jos ištrūkti, ir tik tada artėti prie kranto.

    Poilsis prie vandens turėtų būti maloni vasaros dalis, todėl verta laikytis kelių aiškių principų: rinktis prižiūrimas vietas, nepalikti vaikų be dėmesio, nešokti į nepažįstamą vandenį, nesimaudyti apsvaigus ir iš anksto pagalvoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumą rizikų galima suvaldyti paprastu atsakingumu.

  • Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti

    Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti


    Globalios Naujienos

    Vanduo traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Poilsis prie ežero, upės ar jūros vasarą tampa neatsiejama laisvalaikio dalimi. Tačiau net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti pavojingas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama skaudžių nelaimių, kurių daugelio būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl, artėjant vasarai, pareigūnai nori priminti, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje.

    Pagrindinės saugaus elgesio taisyklės:

    1. Maudykitės tik žinomose vietose;
    2. Rekomenduojama rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose prižiūrima vandens kokybė ir yra įrengta maudykla ar paplūdimys. Nežinomose vietose gali būti duobių, stipri srovė, povandeninių kliūčių ar staiga gilėjantis dugnas;
    3. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros. Vaikai prie vandens turi būti nuolat stebimi, net jei vanduo atrodo seklus. Nelaimė gali įvykti vos per kelias sekundes. Mažesni vaikai turėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes arba specialias apsaugos priemones, kurios naudojamos tik su tėvų priežiūra;
    4. Nešokinėkite į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vandens telkinį gali baigtis sunkiomis traumomis – galvos, kaklo ar stuburo sužalojimais. Prieš brisdami ar lipdami į vandenį visuomet įsitikinkite, kad dugnas saugus, vandens gylis tinkamas;
    5. Nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholis silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti pavojų. Daug nelaimių vandenyje įvyksta būtent dėl neatsakingo elgesio vartojant alkoholį;
    6. Neplaukite per toli. Net geri plaukikai gali pavargti ar patekti į pavojingą situaciją. Nepamirškite, kad vandens temperatūra, bangos ar srovė gali greitai atimti jėgas;
    7. Atsargiai naudokitės vandens transporto priemonėmis. Plaukiant valtimi, baidare ar vandens motociklu būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę. Taip pat svarbu laikytis saugaus greičio ir stebėti aplinką;
    8. Nesimaudykite vandens telkiniuose per audrą, o ypač žaibuojant. Net jei esate puikus plaukikas, audros metu susidarančios atgalinės srovės gali akimirksniu nunešti jus gilyn į jūrą, ežerą ar kitą vandens telkinį. Vanduo yra puikus elektros laidininkas. Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią aplinkos tašką, o lygiame vandens paviršiuje tuo tašku tampate jūs.

    Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, pirmiausia išlikite ramūs ir nedelsdami skambinkite Skubios pagalbos numeriu 112. Skęstančiajam, jei įmanoma, meskite gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą. Svarbu prisiminti, kad panikuojantis žmogus gali netyčia paskandinti ir gelbėtoją, todėl neplaukite prie skęstančiojo, jei nesate tam pasirengę ar apmokyti.

    Jei į bėdą patekote patys, pirmiausia stenkitės išsilaikyti virš vandens. Nepanikuokite – panika atima daug jėgų ir trukdo racionaliai mąstyti. Kelkite rankas ir garsiai šaukite, kad jus pastebėtų. Jei patekote į stiprią upės ar jūros srovę, nesistenkite plaukti tiesiai prieš ją. Plaukite į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada grįžkite į krantą.

    Poilsis prie vandens turi teikti džiaugsmą, o ne baigtis nelaime. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir saugumo taisyklių laikymasis padeda apsaugoti save bei kitus. Rūpinkimės savo ir artimųjų saugumu – vanduo klaidų neatleidžia.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf.

  • Oleandras namuose ar sode: kaip auginti saugiai, kai visa augalo dalis yra nuodinga

    Oleandras namuose ar sode: kaip auginti saugiai, kai visa augalo dalis yra nuodinga

    Oleandras: kodėl jis laikomas pavojingu

    Oleandras (Nerium oleander) – visžalis dekoratyvinis krūmas, dažniausiai auginamas vazonuose terasose, balkonuose ar žiemos soduose. Augalas vertinamas dėl ilgai trunkančio žydėjimo ir ryškių žiedų, tačiau kartu priskiriamas prie labai nuodingų dekoratyvinių augalų.

    Nuodingos yra visos oleandro dalys: lapai, žiedai, stiebai, sultys ir net nudžiūvę augalo likučiai. Pagrindinės pavojingos medžiagos – širdį veikiantys glikozidai, kurie apsinuodijus gali sutrikdyti širdies ritmą ir sukelti kitas rimtas būkles.

    Galimi apsinuodijimo požymiai

    Didžiausia rizika kyla mažiems vaikams ir augintiniams, kurie gali sukramtyti lapą ar žiedą. Tačiau pavojus aktualus ir suaugusiesiems, jei po genėjimo ar persodinimo neplaunamos rankos, o augalo sultys patenka ant gleivinių ar į akis.

    Apsinuodijimo simptomai gali apimti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą, silpnumą, galvos svaigimą, taip pat širdies ritmo sutrikimus. Įtarus apsinuodijimą svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus arba skubios pagalbos tarnybas, ypač jei žmogus – vaikas ar nėščioji, o simptomai ryškėja.

    Kaip oleandrą prižiūrėti saugiai

    Jei oleandrą auginate namuose ar sode, saugiausia jį laikyti vietoje, kurios nepasiekia vaikai ir gyvūnai. Persodinant, genint ar šalinant nudžiūvusias šakas verta mūvėti pirštines, o pabaigus darbus kruopščiai nusiplauti rankas ir nuplauti įrankius.

    Taip pat nereikėtų deginti oleandro šakų ar lapų ir naudoti jų laužui ar kepsninei, nes dūmuose gali būti dirginančių ir kenksmingų junginių. Nupjautas dalis geriau sandariai supakuoti ir išmesti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles.

    Auginimo sąlygos paprastai nėra sudėtingos: oleandrui patinka saulėta vieta, reguliarus laistymas šiltuoju sezonu ir tręšimas augimo metu. Vis dėlto augalą verta stebėti dėl kenkėjų ir ligų, nes nusilpęs krūmas dažniau nukenčia, o pažeistas šakas tenka genėti, taip didinant kontaktą su sultimis.

  • Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Elektriniai paspirtukai tapo vienu populiariausių vaikų dovanų pasirinkimų, tačiau daliai šeimų džiaugsmą greitai pakeičia nusivylimas. Problema dažnai slypi ne įrenginio kokybėje ar kainoje, o aiškiai apibrėžtose taisyklėse, kas ir kur gali juo važiuoti teisėtai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir už kelis šimtus eurų nupirktas paspirtukas gali tapti dovana, kuri ilgai stovi namuose. Vaiko amžius, privalomi įgūdžiai ir leidžiamos važiavimo vietos lemia, ar paspirtuku apskritai galima naudotis kasdienėje aplinkoje.

    Amžius ir pažymėjimai

    Pagal kelių eismo taisykles elektrinis paspirtukas priskiriamas asmeninio mobilumo priemonių kategorijai. Vaikai iki 10 metų paprastai negali savarankiškai važiuoti viešajame eisme, todėl važinėjimas dviračių taku, šaligatviu ar važiuojamąja dalimi daugeliu atvejų būtų neteisėtas.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų vien amžiaus nepakanka. Norint teisėtai važiuoti viešose vietose, dažniausiai reikalinga dviračio vairuotojo pažymėjimas, o kai kuriais atvejais tinka ir tam tikrų kategorijų vairuotojo pažymėjimas.

    Pilnamečiams atskiro pažymėjimo reikalavimas paprastai netaikomas, tačiau pareiga laikytis eismo taisyklių išlieka tokia pati. Dėl to specialistai pataria prieš perkant paspirtuką įvertinti ne tik vaiko norus, bet ir realias galimybes juo naudotis legaliai.

    Kur galima važiuoti

    Pagrindinė taisyklė tokia: elektriniu paspirtuku pirmiausia reikia važiuoti dviračių taku arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Jei jos nėra, kai kuriais atvejais leidžiama rinktis važiuojamąją dalį, tačiau tik ten, kur nustatytas mažesnis leistinas greitis.

    Važiavimas šaligatviu nėra numatytas kaip įprastas pasirinkimas. Jis laikomas išimtimi, kai nėra saugesnių alternatyvų, ir tuomet būtina judėti pėsčiųjų greičiui artimu tempu bei pirmiausia užtikrinti pėsčiųjų saugumą.

    Dažniausi draudimai ir ribos

    Elektriniu paspirtuku draudžiama vežti keleivį, tempti kitą transporto priemonę ar vežti daiktus, kurie trukdo valdyti. Taip pat negalima važiuoti per pėsčiųjų perėją nenulipus nuo paspirtuko, o telefoną, kurį reikia laikyti rankoje, naudojantys vairuotojai rizikuoja sulaukti sankcijų.

    Dar viena svarbi detalė susijusi su techniniais ribojimais: taisyklės numato, kad elektrinis paspirtukas turi būti sukonstruotas taip, kad jo greitis neviršytų 20 kilometrų per valandą. Todėl tėvams, renkantis dovaną, verta pasidomėti ne tik baterijos talpa ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ar pasirinktas modelis atitinka reikalavimus.

    Nesilaikant taisyklių galima sulaukti policijos patikrinimo ir baudos, o incidento atveju kyla ir civilinės atsakomybės klausimų. Dėl to prieš perkant brangesnį paspirtuką rekomenduojama įsivertinti vaiko amžių, turimus dokumentus ir tai, kur realiai jis galės juo važinėti teisėtai.

  • Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Nors elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdienybe, augantis jų skaičius neišvengiamai atnešė ir daugiau incidentų. Todėl kelių eismo taisyklės vis dažniau detalizuojamos, kad būtų aišku, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali važiuoti, o už ką gresia atsakomybė.

    Lenkijoje 2025 metais užfiksuoti 1 164 eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais. Juose žuvo 11 žmonių, o 1 062 buvo sužeisti, todėl institucijos akcentuoja ne tik baudas, bet ir realias rizikas sveikatai bei gyvybei.

    Kas gali vairuoti paspirtuką?

    Naujesnis reguliavimas numato aiškią amžiaus ribą: elektriniu paspirtuku viešuose keliuose ir dviračių takuose galima važiuoti nuo 13 metų. Jaunesni vaikai paspirtuką gali naudoti tik gyvenamojoje zonoje ir prižiūrimi suaugusiojo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tėvams ir globėjams verta įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir įgūdžius, nes paspirtukas pagal taisykles laikomas transporto priemone, o ne žaislu.

    Kur važiuoti leidžiama, o kur tik išimtinai?

    Pirmas pasirinkimas visada turi būti dviračių takas arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Tai laikoma saugiausia ir aiškiausia judėjimo erdve, kurioje paspirtukų eismas labiausiai prognozuojamas.

    Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tais atvejais, kai toje gatvėje leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. Dėl to dažniausiai kalbama apie gyvenamąsias gatves, ramesnes zonas ar teritorijas su greičio ribojimu.

    Šaligatvis paliekamas kaip paskutinė išeitis, kai nėra dviračių tako, o važiuojamojoje dalyje leidžiamas greitis didesnis nei 30 kilometrų per valandą. Tokiu atveju privaloma judėti pėsčiųjų tempu, elgtis itin atsargiai ir visada besąlygiškai praleisti pėsčiuosius.

    Prioritetas sankryžose ir draudimas vežti keleivį

    Susikirtimuose su automobilių eismu paspirtukui galioja panaši logika kaip dviratininkui: besąlygiškas pirmumas taikomas tada, kai automobilis suka ir kerta dviračių pervažiavimą. Jei automobilis važiuoja tiesiai per sankryžą, jis privalo praleisti tik tuos paspirtukus, kurie jau yra pervažiavime, o ne tuos, kurie į jį dar tik įvažiuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad elektrinis paspirtukas yra vienvietė transporto priemonė. Keleivių vežimas draudžiamas, nes konstrukciškai tokia priemonė skirta tik vienam vairuotojui, o papildomas svoris ir nestabilumas smarkiai padidina avarijų tikimybę.

    Numatomas ir papildomas saugumo reikalavimas: nuo 2026 metų birželio 3 dienos jaunesniems nei 16 metų asmenims važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar kitu asmeninio transporto įrenginiu privalomas apsauginis šalmas. Šio reikalavimo nesilaikymas bus laikomas pažeidimu.