CP v2

Tag: Vaikų saugumas

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: ką institucijos keičia, kad vaikai būtų saugesni nuo verbavimo internete

    Vyriausybė skelbia, kad institucijos pradėjo įgyvendinti konsoliduotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių vykdomo verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo platformose. Akcentuojama, kad verbavimas vis dažniau vyksta skaitmeninėje erdvėje, išnaudojant pasitikėjimą, anonimiškumą ir greitą ryšį.

    Iniciatyva pristatoma su aiškia žinute Atpažink. Nesivelk. Pranešk, kurią institucijos naudoja kaip bendrą komunikacijos ir prevencijos rėmą. Pagrindinis tikslas yra padėti vaikams laiku pastebėti rizikingas situacijas ir žinoti, kur kreiptis, jei kyla įtarimų dėl manipuliavimo ar spaudimo.

    Kas numatyta veiksmų plane

    Pasak Vyriausybės, plane numatytas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad informacija apie grėsmes ir incidentus būtų dalijamasi greičiau, o reakcija būtų nuosekli. Taip pat planuojama stiprinti prevenciją mokyklose ir bendruomenėse, didinant vaikų, tėvų ir pedagogų informuotumą apie verbavimo požymius.

    Kita kryptis yra mokymai specialistams, dirbantiems su vaikais, ir vienodesnės rekomendacijos, kaip atpažinti galimą verbavimo bandymą bei kaip elgtis, kad situacija neeskaluotų. Institucijos pabrėžia, kad svarbi ir tikslinė pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes jie dažniau tampa manipuliacijų taikiniu.

    Kodėl verbavimo rizika auga

    Saugumo ekspertai Europoje ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad priešiškos tarnybos ir susiję tinklai aktyviai išnaudoja socialines platformas kontaktui užmegzti, pasitikėjimui kurti ir informacijai rinkti. Vaikai ir paaugliai dažnai tampa patogiu taikiniu dėl intensyvaus naudojimosi pokalbių programėlėmis, noro priklausyti grupei ir polinkio dalintis asmenine informacija.

    Verbavimo scenarijai gali prasidėti nuo nekaltų žinučių, pasiūlymų „padėti“ ar „užsidirbti“, vėliau pereinant prie prašymų atlikti užduotis, perduoti informaciją ar pasidalinti kitų asmenų duomenimis. Institucijos ragina vertinti bet kokį spaudimą, slaptumo reikalavimus ir bandymus izoliuoti vaiką nuo artimųjų kaip rimtus rizikos signalus.

    Ką turėtų žinoti tėvai ir mokyklos

    Vyriausybė nurodo, kad svarbiausia yra atviras pokalbis su vaiku apie jo veiklą internete ir aiškios taisyklės, ką daryti susidūrus su įtartinais kontaktais. Taip pat raginama ugdyti kritinį mąstymą ir skaitmeninį raštingumą, kad vaikas gebėtų atpažinti manipuliacijas, melagingas tapatybes ir rizikingus prašymus.

    Įtartinais atvejais institucijos rekomenduoja nesivelti į tolimesnį bendravimą, išsaugoti susirašinėjimo įrodymus ir kuo greičiau pranešti atsakingoms tarnyboms. Akcentuojama, kad greitas pranešimas padeda ne tik konkrečiam vaikui, bet ir leidžia identifikuoti platesnius verbavimo bandymus.

    „Svarbiausia, kad vaikai ir paaugliai žinotų paprastą veiksmų seką: atpažinti riziką, nesivelti į kontaktą ir pranešti suaugusiesiems ar atsakingoms institucijoms“, – sakė Vyriausybės atstovė.

    Institucijos taip pat yra parengusios rekomendacijas vaikams ir paaugliams dėl atsparumo verbavimui elektroninėje erdvėje. Jose akcentuojama, kad saugumas prasideda nuo asmens duomenų apsaugos, atsargumo bendraujant su nepažįstamais ir drąsos kreiptis pagalbos.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos suvienijo planą, kaip atpažinti grėsmes ir pranešti

    Lietuvoje pradėtas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas skaitmenines erdves, kuriose jaunuoliai dažniausiai sulaukia nepažįstamų asmenų kontaktų.

    Plane numatytos prevencijos, mokymų ir komunikacijos priemonės, taip pat aiškesni reagavimo veiksmai, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinuojant veiksmus institucijos akcentuoja, kad vaikai tokiose situacijose yra taikinys, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir savalaikė pagalba.

    Kas dalyvauja ir ką daro

    Veiksmų planą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Į procesą taip pat įtrauktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrų veiksmų koordinaciją užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros smulkių, nekaltai pateikiamų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą, atlikti provokuojančius veiksmus viešoje erdvėje ar internete.

    Tokios užduotys gali tapti laipteliu į rimtesnius pažeidimus, kai asmuo palaipsniui įtraukiamas į neteisėtą veiklą, o vėliau spaudžiamas tęsti bendradarbiavimą. Institucijos pabrėžia, kad rizika didesnė socialiai pažeidžiamiems vaikams dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar menkesnių skaitmeninio saugumo įgūdžių.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos pagrindu pasirinkta paprasta ir jaunimui suprantama žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama informavimo priemonėse ir mokymuose, skirtuose mokykloms, tėvams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams.

    Praktinėje dalyje rengiamos rekomendacijos ir aiškesni veikimo algoritmai, kaip elgtis įtarus verbavimą: ką fiksuoti, kam pranešti ir kaip užtikrinti vaiko saugumą. Taip pat planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, kartu stiprinant pagalbos priemones pažeidžiamoms vaikų grupėms.

    Institucijos pažymi, kad priemonių paketas nėra „vienkartinis“ ir bus koreguojamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją bei sukauptą patirtį dirbant su vaikais ir specialistais. Tikslas išlieka tas pats: kuo anksčiau atpažinti verbavimo bandymus, sumažinti riziką ir užtikrinti, kad vaikai bei šeimos žinotų, kur kreiptis pagalbos.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkia pajėgas stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje startavo koordinuotas institucijų veiksmų planas, skirtas mažinti vaikų ir paauglių verbavimo riziką elektroninėje erdvėje. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir bendruomenes, kuriose priešiškos jėgos gali ieškoti pažeidžiamų jaunuolių.

    Prie plano prisideda Nacionalinis krizių valdymo centras, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Generalinė prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir kitos įstaigos. Numatyta, kad didžioji dalis priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o prireikus tęsiama ir vėliau.

    Kaip dažniausiai prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokacinę žinutę ar atlikti kitą veiksmą, kurio pasekmės iš pradžių neatrodo pavojingos.

    Vėliau užduotys gali sunkėti, o spaudimas didėti: nuo šantažo ir bandymų kompromituoti iki veiksmų, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių. Dėl to akcentuojama ankstyva prevencija ir aiški reakcija vos kilus įtarimams.

    Prevencijos esmė ir kam skiriamas dėmesys

    Plano ašis – paprasta ir vaikams suprantama žinutė: Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numato, kad pirmas žingsnis yra atpažinti įtartiną kontaktą, antras – nesutikti vykdyti prašymų, o trečias – pasakyti patikimam suaugusiajam ar atsakingoms institucijoms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, kurie dažniau tampa taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio skaitmeninio atsparumo. Kartu pabrėžiama, kad rizika nėra susijusi vien su socialine padėtimi: verbuotojai prisitaiko prie skirtingų jaunuolių interesų ir silpnesnių vietų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką planuojama daryti mokyklose ir savivaldybėse

    Numatytos priemonės apima rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai, kurie turėtų padėti mokykloms ir specialistams nepasimesti kilus įtarimams.

    Institucijos planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalbos priemonės pažeidžiamoms grupėms bus stiprinamos per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemą. Priemonių paketas gali būti plečiamas atsižvelgiant į kintančią grėsmių aplinką ir praktinę patirtį.

    Akcentuojama ir principinė nuostata: vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Dėl to svarbiausia yra kuo anksčiau nutraukti kontaktą, išsaugoti įrodymus, nepasiduoti spaudimui ir kreiptis pagalbos į patikimus suaugusiuosius bei atsakingas institucijas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje startavo konsoliduotas veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, užkirsti kelią įtraukimui į neteisėtas veiklas ir užtikrinti greitą pagalbą.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų turima informacija ir tarptautinė praktika rodo, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo, atrodytų, menkų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nupiešti grafitį su provokacine politine žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti didinamos ir virsti veiksmais, kurie jau turi nusikaltimo požymių ir kelia riziką ne tik vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija nukreipiama ne vien į informavimą, bet ir į aiškias reagavimo procedūras mokyklose bei socialinių paslaugų sistemoje.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keičia naujas planas?

    Veiksmų planas remiasi lengvai įsimenama prevencine nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse, kad žinutė būtų suprantama vaikams ir paaugliams.

    Numatyta parengti ir institucijoms išplatinti rekomendacijas vaikams bei su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat parengti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimų atvejais būtų aišku, ką daryti ir kur kreiptis.

    Dėmesys pažeidžiamoms grupėms

    Institucijos pabrėžia, kad verbuotojai dažniau taikosi į socialiai pažeidžiamus vaikus ir jaunuolius, kuriems finansinis atlygis, dėmesys ar „lengvo uždarbio“ pažadas gali pasirodyti patrauklus. Dėl to plane numatytas ir pagalbos stiprinimas per vaiko teisių apsaugos, socialinių bei jaunimo paslaugų sistemas.

    Kompetentingi specialistai taip pat planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse. Priemonių sąrašą žadama koreguoti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais, tėvais bei pedagogais.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Iniciatyva apima prevenciją, mokymus, aiškesnį reagavimą į rizikos atvejus ir didesnę paramą labiausiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip vyksta verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo rizika ypač išauga elektroninėje erdvėje, kur kontaktas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų žinučių ar pasiūlymų. Dažniausiai pirmosios užduotys būna smulkios ir pateikiamos kaip greitas uždarbis: nufotografuoti objektą, pernešti daiktą, palikti siuntą, atlikti menką paslaugą.

    Tokie veiksmai, pasak pareigūnų, gali tapti įrankiu vėlesniam spaudimui ar šantažui, o užduotys palaipsniui eskaluojamos iki teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Didžiausia problema ta, kad paaugliams dažnai sunku atskirti, kur baigiasi tariamai „nekaltas“ prašymas ir prasideda pavojingas įtraukimas į priešišką veiklą.

    Kas yra pagrindinė žinutė?

    Prevencijos pagrindą sudaro trumpa ir vaikams suprantama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numatyta kaip vieningas komunikacijos ir mokymų principas, kad tiek moksleiviai, tiek su jais dirbantys suaugusieji turėtų aiškų veiksmų modelį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, kurie dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio saugumo internete gali tapti lengvesniu taikiniu. Plane numatyta stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių paslaugų ir jaunimo darbo sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keis praktikoje?

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir jaunimo darbuotojams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai ugdymo įstaigoms ir paslaugų teikėjams, kad kilus įtarimams būtų žinoma, ką daryti ir į ką kreiptis.

    Kartu planuojami prevenciniai susitikimai mokyklose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką. Institucijos pabrėžia, kad tai nėra vien trumpalaikė informavimo kampanija, o ilgalaikis tarpinstitucinis susitelkimas, skirtas mažinti riziką dar iki atsirandant realioms žalos situacijoms.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelktas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kuriose užmezgami pirmieji kontaktai ir siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys.

    Plane numatytos prevencijos, švietimo, reagavimo ir pagalbos priemonės, o įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Į veiklas įtrauktos Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos sistema, prokuratūra ir kiti partneriai.

    Verbavimas dažnai prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, verbavimas vis dažniau nukreipiamas į nepilnamečius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius. Pirmieji prašymai neretai atrodo menkaverčiai: nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą sutartoje vietoje ar paskelbti provokuojančią žinutę už atlygį.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius veiksmus, kurie kelia riziką pačiam vaikui ir valstybės saugumui. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažnai tampa taikiniu, o ne sąmoningais veikėjais, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir saugus pranešimas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink, nesivelk, pranešk

    Veiksmų planą vienija aiški ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus naudojama švietimo ir informavimo priemonėse, kad vaikai bei su jais dirbantys suaugusieji greičiau pastebėtų rizikingas situacijas ir žinotų, kaip elgtis.

    Numatyta, kad ugdymo įstaigas ir savivaldybes pasieks prevenciniai susitikimai, o pedagogams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams bus pateikti aiškūs veikimo algoritmai. Šalia prevencijos planuojama stiprinti pagalbą pažeidžiamoms vaikų grupėms per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    Rekomendacijos mokykloms ir šeimoms

    Institucijos rengia ir platina rekomendacijas vaikams, tėvams bei specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir reaguoti nekenkiant sau. Taip pat ruošiami praktiniai žingsniai, ką daryti mokyklose ar kitose įstaigose, jei kyla įtarimų dėl bandymų įtraukti nepilnametį į žalingą veiklą.

    Akcentuojama, kad priemonių paketas nėra baigtinis: jis bus tikslinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir realias patirtis dirbant su vaikais bei jaunimu. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pranešti būtų paprasta, o pagalba pasiektų laiku.

  • Kauno rajone 1 100 antrokų gavo plaukimo pažymėjimus: programa veikia jau nuo 2016 metų

    Kauno rajone Mastaičių baseine surengtoje šventėje 1 100 antrokų įteikti plaukimo pažymėjimai ir ženkliukai, patvirtinantys, kad vaikai įgijo pagrindinius plaukimo įgūdžius. Renginio metu mokiniai demonstravo tai, ką išmoko per pamokas, artimiesiems ir bendruomenei.

    Šventėje pabrėžta, kad plaukimo gebėjimai vaikams svarbūs ne tik kaip sportinis įgūdis, bet ir kaip kasdienio saugumo dalis. Didžiausias programos tikslas yra mažinti nelaimių vandenyje riziką ir ugdyti atsakingą elgesį prie vandens.

    32 pamokos ir dėmesys saugumui

    Mokymo plaukti programą sudarė 32 užsiėmimai, per kuriuos mokiniai mokėsi plūduriuoti, taisyklingai kvėpuoti, įveikti atstumą vandenyje ir laikytis saugaus elgesio taisyklių. Kartu buvo ugdomas pasitikėjimas savimi, kuris, specialistų teigimu, yra ypač svarbus netikėtose situacijose vandenyje.

    Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys pažymėjo, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamą rezultatą, nes vaikai per programą sustiprina ir fizinį pasirengimą, ir saugumo įgūdžius.

    „Svarbiausia, kad vaikai iš šios programos išeina drąsesni ir saugesni, o gebėjimas plaukti jiems tampa realia apsauga“, – sakė Laurynas Dilys.

    Programa vykdoma jau beveik dešimtmetį

    II klasių mokinių mokymo plaukti programa Kauno rajone vykdoma nuo 2016 metų. Per šį laikotarpį joje, savivaldybės duomenimis, dalyvavo 8 678 antrokai.

    Plaukimo užsiėmimai organizuoti keliuose baseinuose, kad vaikai turėtų realias galimybes lankyti pamokas arčiau gyvenamosios vietos. Treniruotės vyko Kauno r. sporto centro, Kauno plaukimo mokyklos, Kauno „Girstučio“, Prienų sporto centro ir Kėdainių sporto centro baseinuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje dirba kvalifikuoti treneriai, o mokymo turinys orientuotas į praktinius gebėjimus ir saugumą. Tokios iniciatyvos, anot organizatorių, skatina vaikus būti fiziškai aktyvius ir prisideda prie ilgalaikės skendimų prevencijos.

  • Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Prasidėjus šiltesniam sezonui, paplūdimiai ir pakrantės greitai prisipildo žmonių, tačiau nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet primena, kad net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali slėpti pavojų, o rizika ypač išauga, kai pervertinamos savo jėgos.

    Svarbiausias principas paprastas: saugiausia maudytis ten, kur vieta yra žinoma ir pritaikyta poilsiui. Oficialiuose paplūdimiuose dažniau prižiūrima vandens kokybė, pažymėtos maudymosi zonos, o dugnas būna patikrintas. Tuo tarpu nepažįstamuose telkiniuose gali pasitaikyti staigių duobių, povandeninių kliūčių, šalto vandens „kišenių“ ir srovių, kurios išsekina net patyrusį plaukiką.

    Vaikai ir sekundžių taisyklė

    Didžiausias dėmesys prie vandens turi tekti vaikams, nes kritinės situacijos jiems gali ištikti per kelias sekundes ir tyliai. Vien buvimas šalia nėra tas pats, kas aktyvi priežiūra, todėl mažamečiai neturėtų likti be suaugusiųjų kontrolės nė trumpam, net jei vanduo atrodo seklus.

    Praktikoje daugiausia saugumo suteikia paprasti sprendimai: aiškiai sutarta maudymosi vieta, taisyklė nelįsti į vandenį vieniems ir tinkamos plūdrumo priemonės. Svarbu atsiminti, kad pripučiami ratai ar kitos pramoginės priemonės nėra lygiavertės gelbėjimosi liemenėms ir neatstoja priežiūros.

    Šuoliai, alkoholis ir per didelis pasitikėjimas

    Viena pavojingiausių klaidų – šuolis į nepažįstamą vandens telkinį. Nežinomas gylis, akmenys, šakos ar staigiai seklėjantis dugnas gali baigtis galvos, kaklo ir stuburo traumomis, kurios pakeičia gyvenimą akimirksniu.

    Ne mažiau rizikinga maudytis apsvaigus nuo alkoholio, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti atstumus bei nuovargį. Net ir geri plaukikai kartais pervertina savo jėgas, todėl saugiausia neplaukti toli nuo kranto ir stebėti, kaip veikia bangos, srovės ir vandens temperatūra, kuri gali greitai „atimti“ jėgas.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų, pirmas žingsnis – skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą. Pagalba dažnai vėluoja ne todėl, kad jos nėra, o todėl, kad gelbėtojams sunku greitai rasti tikslią įvykio vietą, ypač prie upių ar atokesniuose ežeruose.

    Gelbėtojai ragina patiems nerizikuoti ir neplaukti tiesiai prie skęstančiojo, nes panikuojantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją. Daug saugiau mesti gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą ir bandyti išlaikyti atstumą, kol atvyksta pagalba.

    Jei į bėdą pateko pats plaukikas, svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas, stengiantis išsilaikyti vandens paviršiuje. Patekus į stipresnę srovę, paprastai nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks iš jos ištrūkti, ir tik tada artėti prie kranto.

    Poilsis prie vandens turėtų būti maloni vasaros dalis, todėl verta laikytis kelių aiškių principų: rinktis prižiūrimas vietas, nepalikti vaikų be dėmesio, nešokti į nepažįstamą vandenį, nesimaudyti apsvaigus ir iš anksto pagalvoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumą rizikų galima suvaldyti paprastu atsakingumu.