Tag: Vaikų saugumas

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelktas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kuriose užmezgami pirmieji kontaktai ir siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys.

    Plane numatytos prevencijos, švietimo, reagavimo ir pagalbos priemonės, o įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Į veiklas įtrauktos Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos sistema, prokuratūra ir kiti partneriai.

    Verbavimas dažnai prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, verbavimas vis dažniau nukreipiamas į nepilnamečius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius. Pirmieji prašymai neretai atrodo menkaverčiai: nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą sutartoje vietoje ar paskelbti provokuojančią žinutę už atlygį.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius veiksmus, kurie kelia riziką pačiam vaikui ir valstybės saugumui. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažnai tampa taikiniu, o ne sąmoningais veikėjais, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir saugus pranešimas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink, nesivelk, pranešk

    Veiksmų planą vienija aiški ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus naudojama švietimo ir informavimo priemonėse, kad vaikai bei su jais dirbantys suaugusieji greičiau pastebėtų rizikingas situacijas ir žinotų, kaip elgtis.

    Numatyta, kad ugdymo įstaigas ir savivaldybes pasieks prevenciniai susitikimai, o pedagogams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams bus pateikti aiškūs veikimo algoritmai. Šalia prevencijos planuojama stiprinti pagalbą pažeidžiamoms vaikų grupėms per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    Rekomendacijos mokykloms ir šeimoms

    Institucijos rengia ir platina rekomendacijas vaikams, tėvams bei specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir reaguoti nekenkiant sau. Taip pat ruošiami praktiniai žingsniai, ką daryti mokyklose ar kitose įstaigose, jei kyla įtarimų dėl bandymų įtraukti nepilnametį į žalingą veiklą.

    Akcentuojama, kad priemonių paketas nėra baigtinis: jis bus tikslinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir realias patirtis dirbant su vaikais bei jaunimu. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pranešti būtų paprasta, o pagalba pasiektų laiku.

  • Kauno rajone 1 100 antrokų gavo plaukimo pažymėjimus: programa veikia jau nuo 2016 metų

    Kauno rajone Mastaičių baseine surengtoje šventėje 1 100 antrokų įteikti plaukimo pažymėjimai ir ženkliukai, patvirtinantys, kad vaikai įgijo pagrindinius plaukimo įgūdžius. Renginio metu mokiniai demonstravo tai, ką išmoko per pamokas, artimiesiems ir bendruomenei.

    Šventėje pabrėžta, kad plaukimo gebėjimai vaikams svarbūs ne tik kaip sportinis įgūdis, bet ir kaip kasdienio saugumo dalis. Didžiausias programos tikslas yra mažinti nelaimių vandenyje riziką ir ugdyti atsakingą elgesį prie vandens.

    32 pamokos ir dėmesys saugumui

    Mokymo plaukti programą sudarė 32 užsiėmimai, per kuriuos mokiniai mokėsi plūduriuoti, taisyklingai kvėpuoti, įveikti atstumą vandenyje ir laikytis saugaus elgesio taisyklių. Kartu buvo ugdomas pasitikėjimas savimi, kuris, specialistų teigimu, yra ypač svarbus netikėtose situacijose vandenyje.

    Kauno rajono savivaldybės vicemeras Laurynas Dilys pažymėjo, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamą rezultatą, nes vaikai per programą sustiprina ir fizinį pasirengimą, ir saugumo įgūdžius.

    „Svarbiausia, kad vaikai iš šios programos išeina drąsesni ir saugesni, o gebėjimas plaukti jiems tampa realia apsauga“, – sakė Laurynas Dilys.

    Programa vykdoma jau beveik dešimtmetį

    II klasių mokinių mokymo plaukti programa Kauno rajone vykdoma nuo 2016 metų. Per šį laikotarpį joje, savivaldybės duomenimis, dalyvavo 8 678 antrokai.

    Plaukimo užsiėmimai organizuoti keliuose baseinuose, kad vaikai turėtų realias galimybes lankyti pamokas arčiau gyvenamosios vietos. Treniruotės vyko Kauno r. sporto centro, Kauno plaukimo mokyklos, Kauno „Girstučio“, Prienų sporto centro ir Kėdainių sporto centro baseinuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje dirba kvalifikuoti treneriai, o mokymo turinys orientuotas į praktinius gebėjimus ir saugumą. Tokios iniciatyvos, anot organizatorių, skatina vaikus būti fiziškai aktyvius ir prisideda prie ilgalaikės skendimų prevencijos.

  • Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Prasidėjus šiltesniam sezonui, paplūdimiai ir pakrantės greitai prisipildo žmonių, tačiau nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet primena, kad net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali slėpti pavojų, o rizika ypač išauga, kai pervertinamos savo jėgos.

    Svarbiausias principas paprastas: saugiausia maudytis ten, kur vieta yra žinoma ir pritaikyta poilsiui. Oficialiuose paplūdimiuose dažniau prižiūrima vandens kokybė, pažymėtos maudymosi zonos, o dugnas būna patikrintas. Tuo tarpu nepažįstamuose telkiniuose gali pasitaikyti staigių duobių, povandeninių kliūčių, šalto vandens „kišenių“ ir srovių, kurios išsekina net patyrusį plaukiką.

    Vaikai ir sekundžių taisyklė

    Didžiausias dėmesys prie vandens turi tekti vaikams, nes kritinės situacijos jiems gali ištikti per kelias sekundes ir tyliai. Vien buvimas šalia nėra tas pats, kas aktyvi priežiūra, todėl mažamečiai neturėtų likti be suaugusiųjų kontrolės nė trumpam, net jei vanduo atrodo seklus.

    Praktikoje daugiausia saugumo suteikia paprasti sprendimai: aiškiai sutarta maudymosi vieta, taisyklė nelįsti į vandenį vieniems ir tinkamos plūdrumo priemonės. Svarbu atsiminti, kad pripučiami ratai ar kitos pramoginės priemonės nėra lygiavertės gelbėjimosi liemenėms ir neatstoja priežiūros.

    Šuoliai, alkoholis ir per didelis pasitikėjimas

    Viena pavojingiausių klaidų – šuolis į nepažįstamą vandens telkinį. Nežinomas gylis, akmenys, šakos ar staigiai seklėjantis dugnas gali baigtis galvos, kaklo ir stuburo traumomis, kurios pakeičia gyvenimą akimirksniu.

    Ne mažiau rizikinga maudytis apsvaigus nuo alkoholio, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti atstumus bei nuovargį. Net ir geri plaukikai kartais pervertina savo jėgas, todėl saugiausia neplaukti toli nuo kranto ir stebėti, kaip veikia bangos, srovės ir vandens temperatūra, kuri gali greitai „atimti“ jėgas.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų, pirmas žingsnis – skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą. Pagalba dažnai vėluoja ne todėl, kad jos nėra, o todėl, kad gelbėtojams sunku greitai rasti tikslią įvykio vietą, ypač prie upių ar atokesniuose ežeruose.

    Gelbėtojai ragina patiems nerizikuoti ir neplaukti tiesiai prie skęstančiojo, nes panikuojantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją. Daug saugiau mesti gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą ir bandyti išlaikyti atstumą, kol atvyksta pagalba.

    Jei į bėdą pateko pats plaukikas, svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas, stengiantis išsilaikyti vandens paviršiuje. Patekus į stipresnę srovę, paprastai nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks iš jos ištrūkti, ir tik tada artėti prie kranto.

    Poilsis prie vandens turėtų būti maloni vasaros dalis, todėl verta laikytis kelių aiškių principų: rinktis prižiūrimas vietas, nepalikti vaikų be dėmesio, nešokti į nepažįstamą vandenį, nesimaudyti apsvaigus ir iš anksto pagalvoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumą rizikų galima suvaldyti paprastu atsakingumu.

  • Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti

    Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti


    Globalios Naujienos

    Vanduo traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Poilsis prie ežero, upės ar jūros vasarą tampa neatsiejama laisvalaikio dalimi. Tačiau net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti pavojingas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama skaudžių nelaimių, kurių daugelio būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl, artėjant vasarai, pareigūnai nori priminti, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje.

    Pagrindinės saugaus elgesio taisyklės:

    1. Maudykitės tik žinomose vietose;
    2. Rekomenduojama rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose prižiūrima vandens kokybė ir yra įrengta maudykla ar paplūdimys. Nežinomose vietose gali būti duobių, stipri srovė, povandeninių kliūčių ar staiga gilėjantis dugnas;
    3. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros. Vaikai prie vandens turi būti nuolat stebimi, net jei vanduo atrodo seklus. Nelaimė gali įvykti vos per kelias sekundes. Mažesni vaikai turėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes arba specialias apsaugos priemones, kurios naudojamos tik su tėvų priežiūra;
    4. Nešokinėkite į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vandens telkinį gali baigtis sunkiomis traumomis – galvos, kaklo ar stuburo sužalojimais. Prieš brisdami ar lipdami į vandenį visuomet įsitikinkite, kad dugnas saugus, vandens gylis tinkamas;
    5. Nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholis silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti pavojų. Daug nelaimių vandenyje įvyksta būtent dėl neatsakingo elgesio vartojant alkoholį;
    6. Neplaukite per toli. Net geri plaukikai gali pavargti ar patekti į pavojingą situaciją. Nepamirškite, kad vandens temperatūra, bangos ar srovė gali greitai atimti jėgas;
    7. Atsargiai naudokitės vandens transporto priemonėmis. Plaukiant valtimi, baidare ar vandens motociklu būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę. Taip pat svarbu laikytis saugaus greičio ir stebėti aplinką;
    8. Nesimaudykite vandens telkiniuose per audrą, o ypač žaibuojant. Net jei esate puikus plaukikas, audros metu susidarančios atgalinės srovės gali akimirksniu nunešti jus gilyn į jūrą, ežerą ar kitą vandens telkinį. Vanduo yra puikus elektros laidininkas. Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią aplinkos tašką, o lygiame vandens paviršiuje tuo tašku tampate jūs.

    Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, pirmiausia išlikite ramūs ir nedelsdami skambinkite Skubios pagalbos numeriu 112. Skęstančiajam, jei įmanoma, meskite gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą. Svarbu prisiminti, kad panikuojantis žmogus gali netyčia paskandinti ir gelbėtoją, todėl neplaukite prie skęstančiojo, jei nesate tam pasirengę ar apmokyti.

    Jei į bėdą patekote patys, pirmiausia stenkitės išsilaikyti virš vandens. Nepanikuokite – panika atima daug jėgų ir trukdo racionaliai mąstyti. Kelkite rankas ir garsiai šaukite, kad jus pastebėtų. Jei patekote į stiprią upės ar jūros srovę, nesistenkite plaukti tiesiai prieš ją. Plaukite į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada grįžkite į krantą.

    Poilsis prie vandens turi teikti džiaugsmą, o ne baigtis nelaime. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir saugumo taisyklių laikymasis padeda apsaugoti save bei kitus. Rūpinkimės savo ir artimųjų saugumu – vanduo klaidų neatleidžia.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf.


  • Oleandras namuose ar sode: kaip auginti saugiai, kai visa augalo dalis yra nuodinga

    Oleandras namuose ar sode: kaip auginti saugiai, kai visa augalo dalis yra nuodinga

    Oleandras: kodėl jis laikomas pavojingu

    Oleandras (Nerium oleander) – visžalis dekoratyvinis krūmas, dažniausiai auginamas vazonuose terasose, balkonuose ar žiemos soduose. Augalas vertinamas dėl ilgai trunkančio žydėjimo ir ryškių žiedų, tačiau kartu priskiriamas prie labai nuodingų dekoratyvinių augalų.

    Nuodingos yra visos oleandro dalys: lapai, žiedai, stiebai, sultys ir net nudžiūvę augalo likučiai. Pagrindinės pavojingos medžiagos – širdį veikiantys glikozidai, kurie apsinuodijus gali sutrikdyti širdies ritmą ir sukelti kitas rimtas būkles.

    Galimi apsinuodijimo požymiai

    Didžiausia rizika kyla mažiems vaikams ir augintiniams, kurie gali sukramtyti lapą ar žiedą. Tačiau pavojus aktualus ir suaugusiesiems, jei po genėjimo ar persodinimo neplaunamos rankos, o augalo sultys patenka ant gleivinių ar į akis.

    Apsinuodijimo simptomai gali apimti pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą, silpnumą, galvos svaigimą, taip pat širdies ritmo sutrikimus. Įtarus apsinuodijimą svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus arba skubios pagalbos tarnybas, ypač jei žmogus – vaikas ar nėščioji, o simptomai ryškėja.

    Kaip oleandrą prižiūrėti saugiai

    Jei oleandrą auginate namuose ar sode, saugiausia jį laikyti vietoje, kurios nepasiekia vaikai ir gyvūnai. Persodinant, genint ar šalinant nudžiūvusias šakas verta mūvėti pirštines, o pabaigus darbus kruopščiai nusiplauti rankas ir nuplauti įrankius.

    Taip pat nereikėtų deginti oleandro šakų ar lapų ir naudoti jų laužui ar kepsninei, nes dūmuose gali būti dirginančių ir kenksmingų junginių. Nupjautas dalis geriau sandariai supakuoti ir išmesti pagal vietos atliekų tvarkymo taisykles.

    Auginimo sąlygos paprastai nėra sudėtingos: oleandrui patinka saulėta vieta, reguliarus laistymas šiltuoju sezonu ir tręšimas augimo metu. Vis dėlto augalą verta stebėti dėl kenkėjų ir ligų, nes nusilpęs krūmas dažniau nukenčia, o pažeistas šakas tenka genėti, taip didinant kontaktą su sultimis.

  • Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Tėvai perka paspirtuką už šimtus eurų, bet vaikas negali juo važiuoti: taisyklės griežtos

    Elektriniai paspirtukai tapo vienu populiariausių vaikų dovanų pasirinkimų, tačiau daliai šeimų džiaugsmą greitai pakeičia nusivylimas. Problema dažnai slypi ne įrenginio kokybėje ar kainoje, o aiškiai apibrėžtose taisyklėse, kas ir kur gali juo važiuoti teisėtai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir už kelis šimtus eurų nupirktas paspirtukas gali tapti dovana, kuri ilgai stovi namuose. Vaiko amžius, privalomi įgūdžiai ir leidžiamos važiavimo vietos lemia, ar paspirtuku apskritai galima naudotis kasdienėje aplinkoje.

    Amžius ir pažymėjimai

    Pagal kelių eismo taisykles elektrinis paspirtukas priskiriamas asmeninio mobilumo priemonių kategorijai. Vaikai iki 10 metų paprastai negali savarankiškai važiuoti viešajame eisme, todėl važinėjimas dviračių taku, šaligatviu ar važiuojamąja dalimi daugeliu atvejų būtų neteisėtas.

    Paaugliams nuo 13 iki 18 metų vien amžiaus nepakanka. Norint teisėtai važiuoti viešose vietose, dažniausiai reikalinga dviračio vairuotojo pažymėjimas, o kai kuriais atvejais tinka ir tam tikrų kategorijų vairuotojo pažymėjimas.

    Pilnamečiams atskiro pažymėjimo reikalavimas paprastai netaikomas, tačiau pareiga laikytis eismo taisyklių išlieka tokia pati. Dėl to specialistai pataria prieš perkant paspirtuką įvertinti ne tik vaiko norus, bet ir realias galimybes juo naudotis legaliai.

    Kur galima važiuoti

    Pagrindinė taisyklė tokia: elektriniu paspirtuku pirmiausia reikia važiuoti dviračių taku arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Jei jos nėra, kai kuriais atvejais leidžiama rinktis važiuojamąją dalį, tačiau tik ten, kur nustatytas mažesnis leistinas greitis.

    Važiavimas šaligatviu nėra numatytas kaip įprastas pasirinkimas. Jis laikomas išimtimi, kai nėra saugesnių alternatyvų, ir tuomet būtina judėti pėsčiųjų greičiui artimu tempu bei pirmiausia užtikrinti pėsčiųjų saugumą.

    Dažniausi draudimai ir ribos

    Elektriniu paspirtuku draudžiama vežti keleivį, tempti kitą transporto priemonę ar vežti daiktus, kurie trukdo valdyti. Taip pat negalima važiuoti per pėsčiųjų perėją nenulipus nuo paspirtuko, o telefoną, kurį reikia laikyti rankoje, naudojantys vairuotojai rizikuoja sulaukti sankcijų.

    Dar viena svarbi detalė susijusi su techniniais ribojimais: taisyklės numato, kad elektrinis paspirtukas turi būti sukonstruotas taip, kad jo greitis neviršytų 20 kilometrų per valandą. Todėl tėvams, renkantis dovaną, verta pasidomėti ne tik baterijos talpa ar nuvažiuojamu atstumu, bet ir tuo, ar pasirinktas modelis atitinka reikalavimus.

    Nesilaikant taisyklių galima sulaukti policijos patikrinimo ir baudos, o incidento atveju kyla ir civilinės atsakomybės klausimų. Dėl to prieš perkant brangesnį paspirtuką rekomenduojama įsivertinti vaiko amžių, turimus dokumentus ir tai, kur realiai jis galės juo važinėti teisėtai.

  • Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Naujos taisyklės elektrinėms paspirtukams: nuo 13 metų, šalmas vaikams ir griežtas prioritetas

    Nors elektriniai paspirtukai miestuose tapo kasdienybe, augantis jų skaičius neišvengiamai atnešė ir daugiau incidentų. Todėl kelių eismo taisyklės vis dažniau detalizuojamos, kad būtų aišku, kas, kur ir kokiomis sąlygomis gali važiuoti, o už ką gresia atsakomybė.

    Lenkijoje 2025 metais užfiksuoti 1 164 eismo įvykiai, susiję su elektriniais paspirtukais. Juose žuvo 11 žmonių, o 1 062 buvo sužeisti, todėl institucijos akcentuoja ne tik baudas, bet ir realias rizikas sveikatai bei gyvybei.

    Kas gali vairuoti paspirtuką?

    Naujesnis reguliavimas numato aiškią amžiaus ribą: elektriniu paspirtuku viešuose keliuose ir dviračių takuose galima važiuoti nuo 13 metų. Jaunesni vaikai paspirtuką gali naudoti tik gyvenamojoje zonoje ir prižiūrimi suaugusiojo.

    Praktikoje tai reiškia, kad tėvams ir globėjams verta įvertinti ne tik vaiko amžių, bet ir įgūdžius, nes paspirtukas pagal taisykles laikomas transporto priemone, o ne žaislu.

    Kur važiuoti leidžiama, o kur tik išimtinai?

    Pirmas pasirinkimas visada turi būti dviračių takas arba dviračių juosta, jei tokia infrastruktūra yra. Tai laikoma saugiausia ir aiškiausia judėjimo erdve, kurioje paspirtukų eismas labiausiai prognozuojamas.

    Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi leidžiama tik tais atvejais, kai toje gatvėje leistinas greitis neviršija 30 kilometrų per valandą. Dėl to dažniausiai kalbama apie gyvenamąsias gatves, ramesnes zonas ar teritorijas su greičio ribojimu.

    Šaligatvis paliekamas kaip paskutinė išeitis, kai nėra dviračių tako, o važiuojamojoje dalyje leidžiamas greitis didesnis nei 30 kilometrų per valandą. Tokiu atveju privaloma judėti pėsčiųjų tempu, elgtis itin atsargiai ir visada besąlygiškai praleisti pėsčiuosius.

    Prioritetas sankryžose ir draudimas vežti keleivį

    Susikirtimuose su automobilių eismu paspirtukui galioja panaši logika kaip dviratininkui: besąlygiškas pirmumas taikomas tada, kai automobilis suka ir kerta dviračių pervažiavimą. Jei automobilis važiuoja tiesiai per sankryžą, jis privalo praleisti tik tuos paspirtukus, kurie jau yra pervažiavime, o ne tuos, kurie į jį dar tik įvažiuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad elektrinis paspirtukas yra vienvietė transporto priemonė. Keleivių vežimas draudžiamas, nes konstrukciškai tokia priemonė skirta tik vienam vairuotojui, o papildomas svoris ir nestabilumas smarkiai padidina avarijų tikimybę.

    Numatomas ir papildomas saugumo reikalavimas: nuo 2026 metų birželio 3 dienos jaunesniems nei 16 metų asmenims važiuojant dviračiu, elektriniu paspirtuku ar kitu asmeninio transporto įrenginiu privalomas apsauginis šalmas. Šio reikalavimo nesilaikymas bus laikomas pažeidimu.

  • Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Saugus poilsis gamtoje ir prie vandens: Trakų ugniagesių atmintinė, kurią verta prisiminti

    Poilsis gamtoje, prie ežerų ar išvykose su šeima ir draugais daugeliui tampa vasaros planu numeris vienas. Tačiau ugniagesiai primena, kad nelaimės dažniausiai nutinka dėl skubotų sprendimų, neįvertintų rizikų ir elementarių taisyklių pamiršimo.

    Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ragina prieš išvykstant iš anksto apgalvoti tiek elgesį prie vandens, tiek saugumą pasirinktoje nakvynės vietoje. Paprasti veiksmai, tokie kaip blaivus maudymasis, budrumas prižiūrint vaikus ir atsargumas su ugnimi, gali išgelbėti gyvybes.

    Svarbiausia prie vandens

    Prie vandens telkinių didžiausia rizika kyla tuomet, kai maudomasi neįvertinus sąlygų arba pervertinus savo jėgas. Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad net ir pažįstamose vietose dugnas gali būti nelygus, o vandens temperatūra ir srovės pasikeisti.

    Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams ir paaugliams, net jei jie moka plaukti. Saugiausia, kai vaikai prie vandens yra nuolat matomi, o suaugusieji nesiblaško į telefonus ar kitą veiklą.

    Ugnis ir būstas poilsiui

    Poilsiaujant sodybose, kempinguose ar nuomojamuose būstuose svarbu atsakingai elgtis su kepsninėmis, laužais ir kitais atviros ugnies šaltiniais. Ugnį reikėtų kūrenti tik tam skirtose vietose, nepalikti jos be priežiūros ir visada turėti kuo ją užgesinti.

    Renkantis nakvynės vietą verta įsitikinti, kad aiškiai žinomi išėjimai, o patalpose yra veikiantys dūmų detektoriai. Net trumpai viešint pravartu susitarti, kur susirinks visi žmonės, jei tektų skubiai išeiti į lauką.

    „Atsakingas elgesys poilsio metu padeda išvengti nelaimių ir užtikrina, kad išvykos būtų malonios, o ne pasibaigtų gelbėjimo operacijomis“, – teigė Trakų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

    Trakų ugniagesiai ragina su šia atmintine susipažinti iš anksto ir ja vadovautis visos išvykos metu. Pasak tarnybos, saugios atostogos prasideda nuo elementarių įpročių, kuriuos lengva pamiršti, kai norisi atsipalaiduoti.

  • Naujos taisyklės dviratininkams: nuo 2026 metų privalomas šalmas, bet ne visiems

    Naujos taisyklės dviratininkams: nuo 2026 metų privalomas šalmas, bet ne visiems

    Lenkijoje artėja reikšmingi kelių eismo taisyklių pokyčiai dviratininkams ir asmeninio mobilumo priemonių vairuotojams. Nuo 2026 metų birželio 3 dienos daliai eismo dalyvių viešose erdvėse šalmas taps ne rekomendacija, o privaloma saugos priemone.

    Iki šiol važiavimas dviračiu be šalmo Lenkijoje nebuvo laikomas pažeidimu, todėl už tai nebuvo taikomos baudos. Teisiškai dviratis vertinamas kaip raumenų jėga varoma transporto priemonė, todėl jam nebuvo taikomi tokie reikalavimai kaip motociklams ar mopedams.

    Kam šalmas taps privalomas?

    Pagal naują reguliavimą šalmas privalomas jaunesniems nei 16 metų asmenims. Reikalavimas apims ne tik dviračius, bet ir elektrinius paspirtukus bei kitas asmeninio transporto priemones, kuriomis judama bendro naudojimo erdvėse.

    Svarbu tai, kad taisyklės būtų taikomos ne vien važiuojant keliais ar dviračių takais. Jos apimtų ir parkus bei kitas viešai prieinamas teritorijas, kuriose vaikai ir paaugliai dažnai važinėja laisvalaikiu.

    Kada gali būti išimčių?

    Nors bendroji taisyklė griežtėja, praktikoje gali būti situacijų, kai vaikas nėra laikomas transporto priemonės vairuotoju. Pavyzdžiui, kai jis vežamas specialioje vaikiškoje kėdutėje ar priekaboje su saugos diržais, skirtingose šalyse tokios situacijos neretai vertinamos atskirai.

    Taip pat numatomi atvejai, kai šalmo uždėjimas gali būti nepraktiškas dėl konkrečios transporto priemonės konstrukcijos. Tokiose situacijose galutinę tvarką paprastai detalizuoja poįstatyminiai aktai arba oficialios eismo saugos institucijų išaiškinimai.

    Kodėl šalmas laikomas kritiškai svarbiu?

    Šalmas pirmiausia siejamas su galvos traumų rizikos mažinimu, nes būtent galva eismo įvykių metu dažnai nukenčia sunkiausiai. Europos Komisijos skelbtuose vertinimuose nurodoma, kad šalmas gali reikšmingai sumažinti mirtinų galvos sužalojimų tikimybę.

    Lenkijos policijos eismo saugumo statistika rodo, kad dviratininkai kasmet patenka į tūkstančius eismo įvykių, o dalis jų baigiasi žūtimis. Tokie duomenys dažnai tampa pagrindu griežtinti reikalavimus vaikams, kurių gebėjimas įvertinti riziką yra mažesnis nei suaugusiųjų.

    Europoje šalmo privalomumas skiriasi: kai kur jis taikomas tik nepilnamečiams, kitur siejamas su elektrinių dviračių naudojimu ar didesniu greičiu. Lenkijos pasirinktas modelis iš esmės atitinka tendenciją pirmiausia apsaugoti jaunesnius eismo dalyvius, o suaugusiesiems palikti apsisprendimo laisvę.

  • Konkursas Perspėk draugą Kauno rajone: mokiniai kūrybiškai mokėsi atpažinti rizikas

    Kauno rajono savivaldybėje surengtas konkursas Perspėk draugą – prevencinė iniciatyva, skirta Tarptautinei dingusių vaikų dienai paminėti. Renginyje moksleiviai demonstravo kūrybiškumą, žinias ir komandinio darbo įgūdžius.

    Iniciatyvą organizuoja Dingusių žmonių šeimų paramos centras, siekdamas atkreipti jaunimo dėmesį į asmeninį saugumą kasdienėse situacijose. Daug dėmesio skiriama budrumui, atsakingam elgesiui ir gebėjimui laiku atpažinti galimus pavojus tiek internete, tiek realiame gyvenime.

    Konkurse dalyvavo Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos mokinių komandos. Jaunuoliai pristatė plakatus, vaizdo įrašus ir kūrybinius pasirodymus, kuriuose vaizdavo atpažįstamas situacijas ir aptarė, kaip jose reaguoti saugiai.

    Renginio metu akcentuota, kad svarbiausia prevencijos dalis yra ne vien taisyklių žinojimas, bet ir praktiniai sprendimai: ką daryti pasimetus, kaip elgtis, jei nepažįstamas asmuo prašo asmeninės informacijos, ir kada būtina kreiptis pagalbos. Taip pat pabrėžta, kad jaunuoliai turi drąsiai kalbėtis su patikimais suaugusiaisiais, kai kyla įtarimų ar nerimo.

    Komisijos sprendimu pirmąją vietą laimėjo VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komanda Niekada ne vieni, kuriai įteiktas pirmosios vietos diplomas. Dovanas gavo ir kiti dalyviai – jas įsteigė Kauno rajono savivaldybė, policija bei Dingusių žmonių šeimų paramos centras.

    Organizatoriai primena, kad atviras pokalbis ir pasitikėjimas tarp vaikų, mokytojų ir tėvų yra vienas svarbiausių žingsnių kuriant saugią aplinką. Kilus grėsmei ar prireikus skubios pagalbos, gyventojai raginami skambinti numeriu 112, o pranešti apie dingusį vaiką galima ir Europos karštąja linija 116 000.