CP v2

Tag: Vaikų sveikata

  • Pediatrė įspėja: per karščius vaikams pavojingiausia ne saulės nudegimas – štai kas išduoda šilumos smūgį

    Per karščius didžiausia rizika vaikams dažnai kyla ne dėl saulės nudegimo, o dėl perkaitimo ir šilumos smūgio. Gydytojai pabrėžia, kad šilumos smūgis yra sunkiausia perkaitimo forma, galinti kelti tiesioginę grėsmę gyvybei, todėl delsimas čia ypač pavojingas.

    Šilumos smūgis vystosi tada, kai organizmas nebesugeba atvėsti, o dėl skysčių netekimo sutrinka termoreguliacija. Tokiu atveju kūno temperatūra gali pakilti virš 40 laipsnių, o labiausiai nukenčia centrinė nervų sistema.

    Požymiai, kurių negalima ignoruoti

    Vienas pavojingiausių signalų yra labai aukšta kūno temperatūra, ypač jei ji sparčiai kyla po buvimo kaitroje ar intensyvaus fizinio aktyvumo. Taip pat įtarti šilumos smūgį reikėtų, jei oda tampa karšta, paraudusi, o prakaitavimo beveik nėra.

    Perkaitimas gali pasireikšti sąmonės sutrikimais: vaikas gali būti sutrikęs, dezorientuotas, neįprastai irzlus arba, priešingai, apatiškas. Sunkesniais atvejais pasireiškia traukuliai, gali sutrikti kvėpavimas, padažnėti širdies plakimas.

    Jei matote tokius simptomus po buvimo karštyje, jų negalima nurašyti nuovargiui ar „perkaistai dienai“. Šilumos smūgis gali progresuoti greitai, o komplikacijos apima dehidrataciją, elektrolitų disbalansą ir vidaus organų veiklos sutrikimus.

    Kada tai dar tik perkaitimas?

    Ankstyvesnėje stadijoje dažniau pasitaiko intensyvus troškulys, galvos skausmas, silpnumas, mieguistumas, gausus prakaitavimas. Tai ženklas, kad kūnui per karšta ir būtina nedelsiant nutraukti aktyvumą, ieškoti vėsos bei gerti skysčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei per 15–30 minučių atvėsinus ir pagirdžius vaiko būklė negerėja, reikia vertinti, ar situacija neperėjo į šilumos smūgį. Tokiu atveju svarbiausia ne laukti, o veikti.

    Pirmoji pagalba: ką daryti iš karto

    Pirmiausia vaiką reikia perkelti į vėsią vietą: pavėsį, gerai vėdinamą patalpą, prie ventiliatoriaus ar kondicionieriaus. Reikėtų nuvilkti nereikalingus drabužius ir sudaryti sąlygas kuo greičiau mažėti kūno temperatūrai.

    Toliau būtina aktyviai vėsinti kūną: vėsiu vandeniu po dušu, vonioje arba šluostant drėgnu audiniu, ypač kaklą, pažastis, kirkšnis. Svarbu stebėti, ar oda nustoja būti karšta, tačiau nereikia naudoti ledinio vandens, jei vaikas dreba.

    Jei vaikas sąmoningas ir gali nuryti, duokite vandens mažais gurkšniais, dažnai ir po nedaug. Gėrimas turi būti vėsus, bet ne ledinis, o prievarta sugirdyti didelį kiekį iš karto nerekomenduojama.

    Jei įtariate šilumos smūgį arba matote sąmonės sutrikimą, traukulius, labai aukštą temperatūrą ar vaikas neprakaituoja, reikia kviesti greitąją pagalbą. Kol ji atvyksta, vaiką paguldykite, stebėkite kvėpavimą ir pulsą, o jei vemia ar praranda sąmonę, verskite ant šono.

    „Neduokite karščiavimą mažinančių vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis, nes šilumos smūgio atveju jie temperatūros nemažina ir gali pakenkti“, – pabrėžia medikai, kalbėdami apie dažniausiai daromas klaidas.

    Kur slypi didžiausia rizika

    Ypač pavojingos situacijos susidaro uždarose erdvėse, kurios greitai įkaista, pavyzdžiui, automobilyje. Net trumpas vaiko palikimas stovinčiame automobilyje saulėje gali lemti labai greitą būklės blogėjimą, nes temperatūra viduje pakyla per minutes.

    Didžiausios rizikos grupėje yra kūdikiai ir vaikai iki 3 metų, nes jų organizmas greičiau netenka skysčių, o termoreguliacijos mechanizmai dar nesubrendę. Didesnė rizika taikoma ir vaikams, turintiems lėtinių ligų, taip pat neseniai persirgusiems, kai organizmo atsargos atsistatymui dar ribotos.

    Net ir normalizavus savijautą po perkaitimo, artimiausias 1–2 dienas rekomenduojama riboti aktyvumą, užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir vengti pakartotinio buvimo kaitroje. Dauguma vaikų, gavę tinkamą pagalbą laiku, per 24–36 valandas visiškai atsigauna, tačiau kritinėse situacijose lemiamas yra greitis.

  • Saulė alina klastingai: gydytojai įspėja, kaip atpažinti saulės smūgį ir ką daryti iškart

    Saulė alina klastingai: gydytojai įspėja, kaip atpažinti saulės smūgį ir ką daryti iškart

    Kuo skiriasi saulės ir šilumos smūgis

    Saulės smūgis yra specifinė šilumos smūgio forma, kai organizmas perkaista dėl tiesioginių saulės spindulių ir aukštos temperatūros. Dažniausiai tai nutinka ilgai būnant saulėje, ypač jei kūnas nebespėja atiduoti perteklinės šilumos.

    Perkaitus sutrinka termoreguliacija: prakaitavimas ir kraujotakos prisitaikymas nebepakanka, o kūno temperatūra ima kilti pavojingai greitai. Tokia būklė nėra vien nemalonus savijautos sutrikimas, ji gali pažeisti audinius ir sutrikdyti organų veiklą.

    Kokie požymiai išduoda pavojų

    Saulės ar šilumos smūgis dažnai turi įspėjamuosius signalus, kurių nereikėtų ignoruoti. Pirmieji požymiai gali būti stiprus galvos skausmas, silpnumas, vangumas ir jausmas, kad net paprasti judesiai reikalauja neįprastai daug pastangų.

    Vėliau gali atsirasti dėmesio ir koncentracijos sutrikimų, pusiausvyros problemų, svaigimas. Oda dažnai būna karšta, veidas parausta, širdis plaka greičiau nei įprastai.

    Dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais žmogus gali tapti sutrikęs, kalbėti nerišliai, prastai orientuotis, o simptomai kartais išryškėja ne iš karto, o po kelių valandų.

    Kam rizika didžiausia ir ką daryti

    Didesnė rizika kyla mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizmas prasčiau prisitaiko prie temperatūros svyravimų. Taip pat dažniau nukenčia sergantys lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų ligas ar diabetą.

    Perkaitimas gresia ne tik paplūdimyje: jis gali ištikti sportuojant karštyje, dirbant lauke, taip pat karštose, drėgnose ir prastai vėdinamose patalpose. Tokiose sąlygose kūnas sunkiau atvėsta, todėl pavojus didėja net ir be tiesioginės saulės.

    Įtarus saulės smūgį svarbiausia kuo greičiau nutraukti buvimą saulėje ir pereiti į pavėsį ar vėsesnę vietą. Reikėtų atlaisvinti ar nuimti papildomus drabužius, vėsinti kūną vėsiais kompresais ir po truputį duoti gerti vandens, jei žmogus sąmoningas ir gali nuryti.

    Jei atsiranda sąmonės pritemimas, apalpimas, traukuliai, ryški dezorientacija ar kiti neurologiniai simptomai, būtina skubi medicinos pagalba. Tokiais atvejais delsti pavojinga, nes tai gali būti gyvybei grėsminga būklė.

    Riziką mažina paprasti įpročiai: vengti kaitriausios saulės vidurdienį, daryti pertraukas pavėsyje, dėvėti galvos apdangalą ir lengvus drabužius, gerti skysčių reguliariai. Karščio bangų metu ypač svarbu stebėti vaikus, senjorus ir sergančiuosius, nes jų būklė gali blogėti greitai.

  • Tėvai dažnai suklysta: kiek laiko vaikams iš tiesų galima būti prie ekranų pagal amžių

    Rekomendacijos priklauso nuo amžiaus

    Ekrano laikas apima ne tik televizorių, bet ir vaizdo žaidimus, socialinių tinklų naršymą, vaizdo įrašų peržiūrą ar net naujienų skaitymą planšetėje. Vaikams technologijos neretai reikalingos ir mokyklos užduotims, todėl svarbu vertinti ne vien minutes, bet ir turinio kokybę bei naudojimo tikslą.

    Amerikos pediatrų asociacija pabrėžia, kad vienodų taisyklių visiems nėra, tačiau aiškios gairės padeda išvengti kraštutinumų. Pagrindinė mintis paprasta: ekranai neturi išstumti miego, judėjimo, mokymosi, gyvo bendravimo ir laiko su šeima.

    Kiek ekrano laiko laikoma saugiu?

    Kūdikiams iki 18 mėnesių rekomenduojama ekranų vengti arba juos maksimaliai riboti, išskyrus vaizdo skambučius su artimaisiais. Šiame amžiuje svarbiausia yra tiesioginis kontaktas, žaidimas ir sensorinė patirtis, kurių ekranas nepakeičia.

    Vaikams nuo 18 mėnesių iki 5 metų siūloma apsiriboti maždaug viena valanda per dieną ir rinktis kokybišką, amžiui pritaikytą turinį. Jei įmanoma, tėvams verta žiūrėti kartu ir aptarti matomą turinį, kad ekranas taptų mokymosi, o ne pasyvaus vartojimo įpročiu.

    Nuo 5 metų rekomenduojama mažiau „kabintis“ į konkretų skaičių ir labiau žiūrėti į balansą. Jei vaikas miega pakankamai, kasdien juda, atlikinėja mokyklos užduotis ir turi gyvo socialinio kontakto, ekranai gali būti dalis rutinos, bet ne jos pagrindas.

    Kokios rizikos dažniausios?

    Specialistai pabrėžia, kad saikingas ekrano laikas savaime nėra problema, tačiau ilgalaikis ir nekontroliuojamas naudojimas gali pradėti kenkti kasdieniams įpročiams. Ypač rizikinga, kai skaitmeninės pramogos tampa pagrindine laisvalaikio forma.

    Mažiems vaikams itin svarbus socialinis ir kalbos vystymasis, kuris geriausiai vyksta bendraujant su tėvais ir kitais žmonėmis. Ekranas gali trukdyti mokytis atpažinti emocijas, socialinius signalus ir lavinti kalbą, jei jis pakeičia gyvą kontaktą.

    Miegui įtaką daro ir ekranų skleidžiama šviesa, ir stimuliuojantis turinys. Dėl to vaikams gali būti sunkiau užmigti arba miegas gali tapti paviršutiniškas, todėl dažnai patariama ekranų vengti bent valandą iki miego.

    Per ilgas sėdėjimas su įrenginiais dažnai reiškia mažiau fizinio aktyvumo, o kartu ir prastesnę savijautą. Be to, ekranai gali skatinti nesąmoningą užkandžiavimą, ypač žiūrint vaizdo įrašus ar žaidžiant.

    Psichikos sveikatos srityje daugiau nerimo kelia ne vien pats laikas, bet ir turinio pobūdis bei naudojimo būdas. Nuolatinis socialinių tinklų srautas, begalinis slinkimas ir netinkamas turinys gali būti siejami su didesne nerimo, prislėgtos nuotaikos ar patyčių rizika.

    Kaip sumažinti ekranus be konfliktų?

    Dažniausiai veikia paprasti, kasdieniai sprendimai: daugiau laiko lauke, aktyvūs pasivaikščiojimai, žaidimai ar bendras skaitymas. Tai padeda ne tik „atitraukti“ nuo ekranų, bet ir kuria rutiną, kurioje pramogos nėra susietos vien su telefonu ar planšete.

    Jei vaikas vis tiek naudojasi įrenginiais, verta tai paversti sąmoningu įpročiu: susitarti dėl ekrano zonų ir ekrano neturinčių valandų, pavyzdžiui, valgant ar prieš miegą. Tėvų pavyzdys taip pat kritiškai svarbus, nes vaikai greitai perima šeimos įpročius.

    Padeda ir taisyklė, kad ekranai neturi būti „pakeitimas“ pagrindiniams poreikiams. Jei pirmiausia pasirūpinama miegu, judėjimu, pamokomis ir bendravimu, tuomet ekranų laikas tampa lengviau valdomas, o ginčų namuose paprastai sumažėja.

  • PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO perspėja dėl nesaugaus maisto: kasmet suserga 860 mln., miršta per 1,5 mln. žmonių

    PSO skaičiai apie nesaugų maistą

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje apžvalgoje įspėja, kad nesaugus maistas kasmet sukelia didžiulę ligų naštą: apie 860 mln. žmonių suserga, o daugiau nei 1,5 mln. miršta. Organizacija pabrėžia, kad rizika kyla tiek dėl mikroorganizmų, tiek dėl cheminių teršalų.

    Ataskaita paskelbta Pasaulinės maisto saugos dienos išvakarėse ir skirta šalims tiksliau įvertinti, kur problemos mastas didžiausias. PSO akcentuoja, kad dalies susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti gerinant higieną, vandens kokybę, maisto tvarkymo praktiką ir sveikatos priežiūros prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    „Maisto sauga nėra abstrakti tema – ji paliečia kiekvieną valgį, kiekvieną šeimą, kiekvieną dieną“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    PSO vertinimu, vien 2021 metais su maistu plintančios ligos lėmė apie 267 mlrd. eurų prarasto produktyvumo dėl susirgimų. Tai apima prarastas darbo dienas, sumažėjusį darbingumą ir platesnes ekonomines pasekmes sveikatos sistemoms.

    Vaikai – didžiausios rizikos grupė

    PSO išskiria vaikus iki penkerių metų kaip ypač pažeidžiamą grupę: jų rizika susidurti su sunkiomis pasekmėmis yra maždaug tris kartus didesnė nei vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Šiai amžiaus grupei priskiriama 29 proc. bendros su nesaugiu maistu siejamos sveikatos naštos.

    Organizacijos duomenimis, 2021 metais su nesaugiu maistu siejama apie 143 000 vaikų iki penkerių metų mirčių. Dažna priežastis – viduriavimą sukeliančios infekcijos, kurios mažiems vaikams gali greitai komplikuotis dėl skysčių netekimo.

    „Nors maži vaikai sudaro tik apie 9 proc. pasaulio gyventojų, jie patiria beveik trečdalį visų su maistu plintančių ligų atvejų“, – teigiama PSO pranešime.

    Be infekcijų, vaikai jautresni ir cheminėms medžiagoms maiste: tam tikros medžiagos gali neigiamai veikti smegenų vystymąsi ir lemti ilgalaikes neurologines bei raidos problemas. PSO pažymi, kad socialinė nelygybė dar labiau didina riziką, nes mažesnių išteklių bendruomenės dažniau susiduria su nesaugiu vandeniu ir ribotomis galimybėmis laikytis saugaus maisto tvarkymo.

    Kodėl rizika didėja ir kas dažniausiai sukelia ligas?

    PSO taip pat įspėja, kad klimato kaita gali didinti maisto saugos rizikas. Ekstremalūs orų reiškiniai, kylanti oro ir vandens temperatūra bei besikeičiantys kritulių režimai gali palengvinti bakterijų dauginimąsi, keisti patogenų paplitimą ir didinti užterštumo tikimybę tiek ūkiuose, tiek tiekimo grandinėse.

    Su maistu plintančios ligos gali būti infekcinės arba toksinės – jas sukelia bakterijos, virusai, parazitai ar cheminės medžiagos, patekusios į organizmą su užterštu maistu. Europoje vienos dažniausių bakterinių priežasčių siejamos su nepakankamai termiškai apdorota paukštiena, žalia mėsa, nepasterizuotu pienu, kiaušiniais ar užterštu vandeniu.

    PSO pabrėžia, kad prevencija prasideda nuo paprastų, bet nuoseklių veiksmų: saugaus geriamojo vandens, rankų higienos, tinkamo maisto laikymo temperatūros, pakankamo terminio apdorojimo ir kryžminės taršos virtuvėje mažinimo. Sistemiškai svarbu ir tai, kad valstybės stiprintų maisto kontrolės pajėgumus bei greito reagavimo mechanizmus protrūkių atvejais.

  • Gydytoja įspėja: rinkitės tik UV400 akinius, kitaip rizikuojate regėjimu ir oda

    Saulės šviesoje esanti ultravioletinė spinduliuotė, įskaitant UVA ir UVB, veikia ne tik odą, bet ir akis. Ilgalaikis buvimas saulėje be tinkamos apsaugos gali prisidėti prie regėjimo pokyčių, o žala dažnai kaupiasi nepastebimai.

    Oftalmologai pabrėžia, kad ultravioletiniai spinduliai laikui bėgant gali pažeisti akies struktūras, ypač tinklainę ir lęšiuką. Dėl to akiniai nuo saulės turi būti ne tik tamsūs, bet ir realiai blokuoti ultravioletą, kitaip jie sukuria klaidingą saugumo jausmą.

    „Geri akiniai nuo saulės akims veikia kaip apsauginis kremas odai: jie blokuoja žalingus spindulius dar prieš jiems pasiekiant jautrias akies dalis“, – sakė oftalmologė Kris Ervin.

    Specialistai nurodo, kad nepakankama apsauga nuo UVA ir UVB siejama su didesne kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos rizika, taip pat galimu tinklainės pažeidimu. Dažnesni, bet mažiau įvertinami simptomai yra akių sausumas, perštėjimas, jautrumas šviesai ir greitesnis akių nuovargis.

    Ultravioletas veikia ir gležną odą aplink akis, todėl didėja ankstyvų raukšlių ir pigmentinių pakitimų tikimybė. Dėl šios priežasties apsauga nuo saulės aktuali ne tik paplūdimyje, bet ir mieste, ypač prie vandens ar vairuojant, kai spinduliai atsispindi nuo paviršių.

    Kaip atpažinti tinkamus akinius

    Renkantis akinius verta pirmiausia ieškoti žymėjimo UV400 arba aiškaus teiginio, kad užtikrinama 100 proc. apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Vien tik tamsesni lęšiai apsaugos negarantuoja, nes vyzdys tamsoje gali labiau išsiplėsti ir į vidų pateks daugiau žalingos spinduliuotės.

    Praktiškas pasirinkimas yra didesni, priglundantys arba apgaubiantys akiniai, kurie sumažina šviesos patekimą į akis iš šonų. Tai ypač svarbu saulėtą dieną, kai spinduliai pasiekia akis ne tik iš priekio, bet ir atsispindėję nuo kelio, šaligatvio ar vandens.

    Poliarizacija ir lęšių spalva

    Poliarizuoti lęšiai sumažina atspindžius nuo vandens, sniego ar kelio dangos, todėl akys mažiau pavargsta, o matomumas tampa komfortiškesnis. Vis dėlto poliarizacija savaime nėra ultravioletinės apsaugos pakaitalas, todėl būtina įsitikinti, kad nurodytas ir UV400 arba 100 proc. UV blokavimas.

    Lęšių spalva labiau susijusi su šviesos pralaidumu ir matymo komfortu, o ne su UV apsauga. Pilki lęšiai dažnai suteikia natūralesnį vaizdą ir tolygiai sumažina ryškumą, rudi gali padėti išryškinti kontrastus, o geltoni labiau tinka kontrastui didinti esant prastesniam apšvietimui.

    Kodėl tai svarbu vaikams

    Gydytojai akcentuoja, kad ultravioletinių spindulių žala kaupiasi visą gyvenimą, todėl įpročiai svarbūs nuo mažens. Kai kurie specialistai rekomenduoja pratinti vaikus prie akinių nuo saulės nuo maždaug 6 mėnesių amžiaus, ypač aktyviai būnant lauke.

    Jei kyla abejonių dėl akinių kokybės, saugiausia rinktis patikimų pardavėjų produktus su aiškiai nurodyta UV apsauga. Akiniai nuo saulės yra ne tik stiliaus detalė, bet ir kasdienė priemonė, galinti sumažinti ilgalaikes regėjimo rizikas.

  • Rotavirusas vaikams: šių klaidų nedarykite – gydytojai įspėja apie greitą dehidrataciją

    Rotavirusinė infekcija, dažnai vadinama žarnyno gripu, yra viena dažniausių ūmaus viduriavimo priežasčių vaikams visame pasaulyje. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad virusas itin užkrečiamas ir lengvai plinta šeimose, darželiuose bei mokyklose. Mažiems vaikams liga pavojingiausia dėl greitai išsivystančios dehidratacijos.

    Dažniausiai liga prasideda staiga, o inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Pirmieji požymiai neretai supainiojami su peršalimu ar apsinuodijimu maistu, todėl laikas iki tinkamos pagalbos kartais užsitęsia. Būtent tai ir didina komplikacijų riziką.

    Rotavirusui būdingas vandeningas viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas ir bendras silpnumas. Dėl skysčių netekimo vaikas gali greitai tapti vangus, mieguistas, mažiau šlapintis, jam gali išsausėti burna ir lūpos. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažesnė skysčių atsarga organizme ir tuo greičiau būklė gali blogėti.

    Ką svarbu daryti pirmiausia

    Pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti skysčių ir druskų balansą, todėl svarbiausia kuo anksčiau pradėti girdyti dažnai ir mažais gurkšniais. Tam paprastai naudojami geriamieji rehidratacijos tirpalai, nes vien vanduo ne visada atkuria elektrolitų pusiausvyrą. Jei vaikas vemia, skysčius reikia duoti dar mažesniais kiekiais, bet dažniau.

    Taip pat svarbu stebėti vaiko būklę ir šlapinimosi dažnį, nes tai vienas aiškiausių dehidratacijos rodiklių. Maistą dažniausiai rekomenduojama grąžinti palaipsniui, kai vėmimas rimsta, tačiau individualios rekomendacijos priklauso nuo vaiko amžiaus ir simptomų. Dėl tinkamiausios taktikos reikėtų pasitarti su pediatru.

    Ko jokiu būdu nedaryti

    Didžiausia klaida yra delsti, tikintis, kad liga praeis savaime, kai vaikas netenka skysčių ir negali jų išlaikyti. Taip pat nereikėtų savarankiškai duoti antibiotikų, nes rotavirusą sukelia virusas, o ne bakterijos, todėl tokie vaistai nepadeda ir gali sukelti papildomų nepageidaujamų reakcijų. Dar viena rizika yra netinkamai parinkti vaistai nuo viduriavimo ar vėmimo, ypač mažiems vaikams.

    Negalima ignoruoti požymių, rodančių ryškią dehidrataciją, ir bandyti ją kompensuoti tik atsitiktiniais gėrimais. Saldūs gėrimai ar sultys kai kuriais atvejais gali dar labiau pabloginti viduriavimą, todėl svarbiausia orientuotis į rehidratacijai skirtus tirpalus. Jei kyla abejonių, geriausia kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Kada būtina skubi pagalba

    Skubiai kreiptis į gydytojus reikia, jei vaikas beveik negeria arba negali sulaikyti skysčių dėl nuolatinio vėmimo. Pavojingi ženklai yra retas šlapinimasis, labai sausa burna, įkritusios akys, neįprastas mieguistumas ar dirglumas, taip pat kraujas išmatose. Kūdikiams ir vaikams iki 5 metų, ypač jei karščiuoja, tokia būklė gali progresuoti per kelias valandas.

    Nors rotavirusas dažniausiai praeina savaime, didžiausia grėsmė yra ne pats virusas, o skysčių netekimas. Todėl ankstyvas girdymas, atidi būklės stebėsena ir laiku suteikta medicininė pagalba yra svarbiausi žingsniai, padedantys išvengti pavojingų komplikacijų.

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Obuolio sėklos nėra nekaltos: kada jos pavojingos ir kiek jų iš tiesų galima suvalgyti

    Obuoliai dažnai laikomi vienu naudingiausių vaisių, tačiau jų sėklos kelia daugiau klausimų nei pats vaisius. Mitybos specialistai primena, kad atsitiktinai prarytos kelios sėklos paprastai nepakenkia, bet didesni kiekiai gali tapti rizika.

    Priežastis paprasta: obuolio sėklose yra junginio amigdalino. Sukramčius ar sutraiškius sėklas, šis junginys organizme gali virsti cianido junginiais, kurie didelėmis dozėmis yra toksiški.

    Amigdalinas randamas ne tik obuolių, bet ir kriaušių, abrikosų, persikų, vyšnių kauliukuose bei kai kurių kitų vaisių sėklose. Pats faktas, kad jis egzistuoja, dar nereiškia apsinuodijimo, svarbiausia yra kiekis ir tai, ar sėklos buvo sukramtytos.

    Dažniausiai pavojus siejamas su tuo, kad sveikos sėklos neretai praeina virškinamąjį traktą beveik nepažeistos. Tuo tarpu sukramtytos ar sumaltos sėklos lengviau išskiria medžiagas, kurios gali didinti toksinio poveikio tikimybę.

    Tikslaus universalaus skaičiaus, kiek obuolio sėklų „galima“, nėra, nes rizika priklauso nuo kūno masės, amžiaus ir individualaus jautrumo. Medicinos šaltiniai nurodo, kad mirtinos cianido dozės žmonėms literatūroje dažniausiai minimos maždaug 50–300 miligramų intervale, tačiau reali riba gali skirtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad kelių sėklų prarijimas beveik visada baigiasi be pasekmių, o problemos dažniau siejamos su įpročiu sąmoningai valgyti sėklas didesniais kiekiais. Didesnė rizika atsiranda tada, kai suvalgoma kelios dešimtys ar daugiau sukramtytų sėklų, ypač vaikams ar mažesnės kūno masės žmonėms.

    Cianido junginiai veikia ląstelių gebėjimą pasisavinti deguonį, todėl pirmieji simptomai dažnai būna nespecifiniai. Jie gali pasireikšti per kelias minutes ar per kelias valandas, priklausomai nuo suvartoto kiekio ir formos.

    Lengvesniais atvejais minimi galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, sumišimas. Sunkesniais atvejais gali kristi kraujospūdis, atsirasti traukuliai, sąmonės praradimas, o kritinėse situacijose būtina skubi medicinos pagalba.

    Didžiausia atsarga reikalinga vaikams, nes net ir mažesnis sukramtytų sėklų kiekis jiems sudaro didesnę dozę pagal kūno masę. Taip pat atsargiau turėtų elgtis žmonės, kurie serga lėtinėmis širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis, nes organizmui gali būti sunkiau kompensuoti deguonies apykaitos sutrikimus.

    Jei kyla įtarimas, kad vaikas ar suaugęs žmogus suvalgė daug sukramtytų obuolio sėklų ir jaučia blogėjančius simptomus, saugiausia kreiptis į medikus. Kasdienėje mityboje paprasta taisyklė išlieka patikimiausia: obuolius valgyti drąsiai, o sėklų specialiai nekramtyti ir nevalgyti saujomis.

  • Karštis ir staigūs temperatūros šuoliai: kam tai pavojingiausia ir kokia temperatūra laikoma norma

    Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.

    Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.

    Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.

    Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.

    Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.

    Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.

  • Childhood Air Pollution May Weaken Teen Brain Connectivity, New Generation R Study Suggests

    A study led by the Barcelona Institute for Global Health (ISGlobal) reports that children exposed to higher levels of air pollution early in life show weaker connections between key brain regions. The findings, published in Environment International, add to evidence that pollution may influence neurodevelopment.

    Researchers focused on functional connectivity, a measure of how strongly brain areas coordinate activity within and between networks. These networks support attention, movement control, sensory processing, and other cognitive functions that continue to mature through adolescence.

    What the researchers measured

    The analysis used data from 3 626 children in the long-running Generation R cohort in Rotterdam. Air pollution exposure at home addresses was estimated for particulate matter PM2.5 and PM10, plus nitrogen dioxide and other nitrogen oxides.

    Brain scans were taken at rest, first at around age 10 and again at an average age of 14. The team compared pollution exposure from birth to age three with exposure in the year immediately before each neuroimaging assessment.

    Signals seen across adolescence

    Higher pollution exposure from birth to age three was linked to lower connectivity between the amygdala and cortical networks involved in attention, somatomotor function, and auditory processing. The amygdala plays a central role in emotional processing and threat responses.

    Separately, higher recent exposure to PM10 in the year before scanning was associated with reduced connectivity between the salience network and the medial-parietal network. These networks are involved in detecting relevant stimuli and supporting introspection and self-referential thinking.

    Authors cautioned that the study identifies associations rather than proving causation, and that further work is needed to clarify biological mechanisms. Still, they noted that some links appeared to persist through adolescence, raising questions about longer-term effects on cognition and emotion.

    How this fits with earlier findings

    The same research group has also reported associations between prenatal and childhood pollution exposure and changes in brain volume in the Generation R cohort. In that work, higher prenatal exposure to PM2.5 and certain metals was tied to a smaller hippocampus at age 8, followed by signs consistent with compensatory growth later.

    Together, the studies reinforce concerns that common urban air pollution exposures may coincide with measurable differences in the developing brain. The researchers argue the results support policies aimed at reducing traffic-related pollution where children live, learn, and play.