CP v2

Tag: Vaikų sveikata

  • Krekenavos gimnazijoje vaikai mokėsi dantų priežiūros: nauji duomenys rodo, kur dar atsiliekame

    Burnos sveikata vaikystėje daro tiesioginę įtaką bendrai savijautai, mitybai ir mokymosi kokybei, todėl prevencija mokyklose tampa vis svarbesnė. Specialistai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai, susiformuojantys pradinėse klasėse, dažnai nulemia, ar paauglystėje pavyksta išvengti ėduonies ir dantenų problemų.

    Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024–2025 mokslo metais visiškai sveikus dantis turėjo 35,2 proc. vaikų iki 17 metų. Tarp 0–6 metų vaikų šis rodiklis siekė 63,7 proc., o 7–17 metų grupėje – tik 23,9 proc., todėl didžiausi iššūkiai fiksuojami mokykliniame amžiuje.

    Kas vyksta mokyklose?

    Gegužės 19 dieną Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje 2a ir 3 klasės mokiniai dalyvavo edukacijoje Šypsokis drąsiai-rūpinkis dantų sveikata. Užsiėmimo tikslas buvo praktiškai sustiprinti burnos higienos įgūdžius ir padėti vaikams suprasti, kaip kasdieniai sprendimai atsispindi šypsenoje.

    Edukacijos metu visuomenės sveikatos specialistė Justina Tuleikienė priminė pagrindines taisykles: kiek laiko valyti dantis, kokiais judesiais tai daryti ir kaip taisyklingai laikyti šepetėlį. Aptarta ir šepetėlio priežiūra, tarpdančių valymas bei profilaktinių vizitų pas odontologą svarba.

    Praktika ir mitybos įpročiai

    Didžiausio dėmesio sulaukė praktinė dalis, kai mokiniai dantų valymo judesius išbandė ant dantų modelio. Interaktyvus formatas leido vaikams užduoti klausimus, pasitikrinti žinias ir iškart pamatyti, ką reiškia kruopštus, o ne paskubomis atliktas valymas.

    Su mokiniais taip pat kalbėta apie mitybą ir jos poveikį dantims, akcentuojant saldumynų bei saldintų gėrimų ribojimą. Vaikai aptarė, kokie produktai dažniau siejami su ėduonies rizika, o kokie padeda palaikyti burnos sveikatą kasdienėje rutinoje.

    Ką rodo higienos įpročių pokyčiai?

    Higienos instituto duomenys fiksuoja ir teigiamą kryptį: 2024 metais 60,6 proc. mokinių nurodė, kad dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną. Palyginimui, 2016 metais taip teigė 55,6 proc. mokinių, tačiau specialistai pabrėžia, kad vien dažnis ne visada reiškia kokybę.

    Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuras, organizuodamas tokias edukacijas, siekia, kad vaikai ne tik išgirstų taisykles, bet ir jas pritaikytų praktikoje. Tikimasi, jog nuosekliai kartojamos prevencinės veiklos mokyklose padės mažinti ėduonies paplitimą ir stiprinti sveikos gyvensenos įpročius.

  • Obuolio sėklos nėra nekaltos: kada jos pavojingos ir kiek jų iš tiesų galima suvalgyti

    Obuoliai dažnai laikomi vienu naudingiausių vaisių, tačiau jų sėklos kelia daugiau klausimų nei pats vaisius. Mitybos specialistai primena, kad atsitiktinai prarytos kelios sėklos paprastai nepakenkia, bet didesni kiekiai gali tapti rizika.

    Priežastis paprasta: obuolio sėklose yra junginio amigdalino. Sukramčius ar sutraiškius sėklas, šis junginys organizme gali virsti cianido junginiais, kurie didelėmis dozėmis yra toksiški.

    Amigdalinas randamas ne tik obuolių, bet ir kriaušių, abrikosų, persikų, vyšnių kauliukuose bei kai kurių kitų vaisių sėklose. Pats faktas, kad jis egzistuoja, dar nereiškia apsinuodijimo, svarbiausia yra kiekis ir tai, ar sėklos buvo sukramtytos.

    Dažniausiai pavojus siejamas su tuo, kad sveikos sėklos neretai praeina virškinamąjį traktą beveik nepažeistos. Tuo tarpu sukramtytos ar sumaltos sėklos lengviau išskiria medžiagas, kurios gali didinti toksinio poveikio tikimybę.

    Tikslaus universalaus skaičiaus, kiek obuolio sėklų „galima“, nėra, nes rizika priklauso nuo kūno masės, amžiaus ir individualaus jautrumo. Medicinos šaltiniai nurodo, kad mirtinos cianido dozės žmonėms literatūroje dažniausiai minimos maždaug 50–300 miligramų intervale, tačiau reali riba gali skirtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad kelių sėklų prarijimas beveik visada baigiasi be pasekmių, o problemos dažniau siejamos su įpročiu sąmoningai valgyti sėklas didesniais kiekiais. Didesnė rizika atsiranda tada, kai suvalgoma kelios dešimtys ar daugiau sukramtytų sėklų, ypač vaikams ar mažesnės kūno masės žmonėms.

    Cianido junginiai veikia ląstelių gebėjimą pasisavinti deguonį, todėl pirmieji simptomai dažnai būna nespecifiniai. Jie gali pasireikšti per kelias minutes ar per kelias valandas, priklausomai nuo suvartoto kiekio ir formos.

    Lengvesniais atvejais minimi galvos skausmas, svaigimas, silpnumas, pykinimas, sumišimas. Sunkesniais atvejais gali kristi kraujospūdis, atsirasti traukuliai, sąmonės praradimas, o kritinėse situacijose būtina skubi medicinos pagalba.

    Didžiausia atsarga reikalinga vaikams, nes net ir mažesnis sukramtytų sėklų kiekis jiems sudaro didesnę dozę pagal kūno masę. Taip pat atsargiau turėtų elgtis žmonės, kurie serga lėtinėmis širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis, nes organizmui gali būti sunkiau kompensuoti deguonies apykaitos sutrikimus.

    Jei kyla įtarimas, kad vaikas ar suaugęs žmogus suvalgė daug sukramtytų obuolio sėklų ir jaučia blogėjančius simptomus, saugiausia kreiptis į medikus. Kasdienėje mityboje paprasta taisyklė išlieka patikimiausia: obuolius valgyti drąsiai, o sėklų specialiai nekramtyti ir nevalgyti saujomis.

  • Karštis ir staigūs temperatūros šuoliai: kam tai pavojingiausia ir kokia temperatūra laikoma norma

    Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.

    Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.

    Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.

    Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.

    Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.

    Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.

  • Childhood Air Pollution May Weaken Teen Brain Connectivity, New Generation R Study Suggests

    A study led by the Barcelona Institute for Global Health (ISGlobal) reports that children exposed to higher levels of air pollution early in life show weaker connections between key brain regions. The findings, published in Environment International, add to evidence that pollution may influence neurodevelopment.

    Researchers focused on functional connectivity, a measure of how strongly brain areas coordinate activity within and between networks. These networks support attention, movement control, sensory processing, and other cognitive functions that continue to mature through adolescence.

    What the researchers measured

    The analysis used data from 3 626 children in the long-running Generation R cohort in Rotterdam. Air pollution exposure at home addresses was estimated for particulate matter PM2.5 and PM10, plus nitrogen dioxide and other nitrogen oxides.

    Brain scans were taken at rest, first at around age 10 and again at an average age of 14. The team compared pollution exposure from birth to age three with exposure in the year immediately before each neuroimaging assessment.

    Signals seen across adolescence

    Higher pollution exposure from birth to age three was linked to lower connectivity between the amygdala and cortical networks involved in attention, somatomotor function, and auditory processing. The amygdala plays a central role in emotional processing and threat responses.

    Separately, higher recent exposure to PM10 in the year before scanning was associated with reduced connectivity between the salience network and the medial-parietal network. These networks are involved in detecting relevant stimuli and supporting introspection and self-referential thinking.

    Authors cautioned that the study identifies associations rather than proving causation, and that further work is needed to clarify biological mechanisms. Still, they noted that some links appeared to persist through adolescence, raising questions about longer-term effects on cognition and emotion.

    How this fits with earlier findings

    The same research group has also reported associations between prenatal and childhood pollution exposure and changes in brain volume in the Generation R cohort. In that work, higher prenatal exposure to PM2.5 and certain metals was tied to a smaller hippocampus at age 8, followed by signs consistent with compensatory growth later.

    Together, the studies reinforce concerns that common urban air pollution exposures may coincide with measurable differences in the developing brain. The researchers argue the results support policies aimed at reducing traffic-related pollution where children live, learn, and play.

  • Utenoje vaikai varžėsi sveikatos viktorinoje: ką iš žaidimo išsinešė darželių komandos

    Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ surengta Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklaveikos viktorina „Sveikata – tai dovana“, į kurią susirinko penkių darželių komandos. Renginys sujungė vaikus, pedagogus ir visuomenės sveikatos specialistus, o pagrindinis tikslas buvo paprastai ir įtraukiai priminti, kad sveiki įpročiai formuojasi nuo mažens.

    Viktorinoje dalyvavo Utenos vaikų lopšeliai-darželiai „Gandrelis“, „Saulutė“, „Želmenėlis“, „Šaltinėlis“ ir renginio šeimininkai „Pasaka“. Komandos varžėsi atlikdamos užduotis apie kasdienę higieną, fizinį aktyvumą, emocinę savijautą ir sveikatai palankius pasirinkimus.

    Prie veiklų prisidėjusios Visuomenės sveikatos biuro specialistės vaikams vedė bendrą mankštą ir priminė, kodėl judėjimas svarbus ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje rutinoje. Tokie užsiėmimai padeda vaikams lengviau susieti žinias su praktika ir skatina aktyvumą grupėje bei namuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvajame amžiuje ypač svarbu ugdyti nuoseklius įpročius, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir kartodami kasdienius veiksmus. Dėl to švietimas darželyje veikia stipriausiai tada, kai į jį įsitraukia ir bendruomenė, o žinios pateikiamos per žaidimą, patirtį ir komandinį darbą.

    Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, tačiau svarbiausia, kad vaikai išsinešė aiškias žinutes, kurias gali pritaikyti iš karto. Organizatoriai tikisi, kad tokia tinklaveika taps tęstine tradicija ir paskatins dar daugiau bendrų veiklų, stiprinančių vaikų sveikatą ir gerą savijautą.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.