CP v2

Tag: Vaikų sveikata

  • Karštis ir staigūs temperatūros šuoliai: kam tai pavojingiausia ir kokia temperatūra laikoma norma

    Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.

    Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.

    Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.

    Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.

    Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.

    Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.

  • Childhood Air Pollution May Weaken Teen Brain Connectivity, New Generation R Study Suggests

    A study led by the Barcelona Institute for Global Health (ISGlobal) reports that children exposed to higher levels of air pollution early in life show weaker connections between key brain regions. The findings, published in Environment International, add to evidence that pollution may influence neurodevelopment.

    Researchers focused on functional connectivity, a measure of how strongly brain areas coordinate activity within and between networks. These networks support attention, movement control, sensory processing, and other cognitive functions that continue to mature through adolescence.

    What the researchers measured

    The analysis used data from 3 626 children in the long-running Generation R cohort in Rotterdam. Air pollution exposure at home addresses was estimated for particulate matter PM2.5 and PM10, plus nitrogen dioxide and other nitrogen oxides.

    Brain scans were taken at rest, first at around age 10 and again at an average age of 14. The team compared pollution exposure from birth to age three with exposure in the year immediately before each neuroimaging assessment.

    Signals seen across adolescence

    Higher pollution exposure from birth to age three was linked to lower connectivity between the amygdala and cortical networks involved in attention, somatomotor function, and auditory processing. The amygdala plays a central role in emotional processing and threat responses.

    Separately, higher recent exposure to PM10 in the year before scanning was associated with reduced connectivity between the salience network and the medial-parietal network. These networks are involved in detecting relevant stimuli and supporting introspection and self-referential thinking.

    Authors cautioned that the study identifies associations rather than proving causation, and that further work is needed to clarify biological mechanisms. Still, they noted that some links appeared to persist through adolescence, raising questions about longer-term effects on cognition and emotion.

    How this fits with earlier findings

    The same research group has also reported associations between prenatal and childhood pollution exposure and changes in brain volume in the Generation R cohort. In that work, higher prenatal exposure to PM2.5 and certain metals was tied to a smaller hippocampus at age 8, followed by signs consistent with compensatory growth later.

    Together, the studies reinforce concerns that common urban air pollution exposures may coincide with measurable differences in the developing brain. The researchers argue the results support policies aimed at reducing traffic-related pollution where children live, learn, and play.

  • Utenoje vaikai varžėsi sveikatos viktorinoje: ką iš žaidimo išsinešė darželių komandos

    Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ surengta Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklaveikos viktorina „Sveikata – tai dovana“, į kurią susirinko penkių darželių komandos. Renginys sujungė vaikus, pedagogus ir visuomenės sveikatos specialistus, o pagrindinis tikslas buvo paprastai ir įtraukiai priminti, kad sveiki įpročiai formuojasi nuo mažens.

    Viktorinoje dalyvavo Utenos vaikų lopšeliai-darželiai „Gandrelis“, „Saulutė“, „Želmenėlis“, „Šaltinėlis“ ir renginio šeimininkai „Pasaka“. Komandos varžėsi atlikdamos užduotis apie kasdienę higieną, fizinį aktyvumą, emocinę savijautą ir sveikatai palankius pasirinkimus.

    Prie veiklų prisidėjusios Visuomenės sveikatos biuro specialistės vaikams vedė bendrą mankštą ir priminė, kodėl judėjimas svarbus ne tik sportuojant, bet ir kasdienėje rutinoje. Tokie užsiėmimai padeda vaikams lengviau susieti žinias su praktika ir skatina aktyvumą grupėje bei namuose.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvajame amžiuje ypač svarbu ugdyti nuoseklius įpročius, nes vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir kartodami kasdienius veiksmus. Dėl to švietimas darželyje veikia stipriausiai tada, kai į jį įsitraukia ir bendruomenė, o žinios pateikiamos per žaidimą, patirtį ir komandinį darbą.

    Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos dovanomis ir padėkomis, tačiau svarbiausia, kad vaikai išsinešė aiškias žinutes, kurias gali pritaikyti iš karto. Organizatoriai tikisi, kad tokia tinklaveika taps tęstine tradicija ir paskatins dar daugiau bendrų veiklų, stiprinančių vaikų sveikatą ir gerą savijautą.

  • Kaip Krekenavos darželis „Sigutė“ moko vaikus saugotis infekcijų: higiena, skiepai ir kasdieniai įpročiai

    Kodėl darželiuose infekcijos plinta greičiau?

    Darželiuose infekcinės ligos plinta greitai, nes vaikai daug laiko praleidžia arti vieni kitų, dalijasi žaislais ir dažnai liečia bendrus paviršius. Ankstyvame amžiuje imuninė sistema dar bręsta, todėl net įprasti virusai gali sukelti dažnesnius susirgimus ir ilgesnį sveikimą.

    Dažniausi perdavimo keliai išlieka tie patys: oro lašelinis, kontaktinis per rankas ir paviršius, rečiau per užterštą maistą ar vandenį. Dėl to prevencija ugdymo įstaigose remiasi ne viena priemone, o kelių įpročių deriniu: rankų higiena, vėdinimu, patalpų švara ir atsakingu elgesiu susirgus.

    Prevencijos pagrindas: įpročiai, o ne vienkartinės akcijos

    Krekenavos lopšelyje–darželyje „Sigutė“ infekcijų prevencija pristatoma vaikams taip, kad ji būtų suprantama ir pritaikoma kasdienybėje. Specialistai akcentuoja, kad didžiausią poveikį turi nuoseklūs veiksmai, kai vaikai mokosi ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu jų pačių bei draugų sveikatai.

    Praktikoje tai reiškia dažną ir taisyklingą rankų plovimą, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketą, vengimą liesti veidą nešvariomis rankomis. Taip pat svarbu priminti, kad susirgus reikia likti namuose, nes ankstyvas grįžimas į grupę dažnai tampa naujos užkrato grandinės pradžia.

    Skiepų tema vaikams pristatyta per edukaciją

    Balandžio 21 dieną „Sigutės“ „Kiškučių“ ir „Bitučių“ grupių bei Linkaučių ir Žibartonių skyriaus vaikai dalyvavo edukacinėje veikloje, skirtoje infekcinių ligų prevencijai. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką Kaip begemotas bijojo skiepų, kuris padėjo paprastai ir be gąsdinimo paaiškinti skiepų prasmę.

    Po peržiūros vaikai atliko praktines užduotis: spalvino piešinius Aš drąsuolis ir Super skiepas, sprendė užduotis apie tai, kas saugo kūną, ieškojo teisingų atsakymų. Tokios veiklos padeda mažinti baimes, kurti pasitikėjimą ir formuoti supratimą, kad skiepai yra viena iš priemonių apsisaugoti nuo dalies užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų.

    Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo įstaigos žinutės sutampa su šeimos įpročiais namuose. Kasdieniai sprendimai, tokie kaip subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir laikas lauke, stiprina organizmo atsparumą ir padeda lengviau įveikti sezoninius susirgimus.

    Darželiuose svarbų vaidmenį atlieka ir aplinkos veiksniai: reguliarus patalpų vėdinimas, paviršių valymas, grupių rutina, leidžianti sumažinti kontaktų chaosą. Kartu su higienos ugdymu tai kuria aiškią ir vaikams suprantamą sistemą, kuri mažina infekcijų plitimo riziką bendruomenėje.

    Ilgalaikė prevencijos nauda yra ne tik mažesnis sergamumas, bet ir vaikų savarankiškumas bei atsakomybė už savo sveikatą. Kai šie įgūdžiai formuojami anksti, jie dažnai išlieka ir mokykloje, ir suaugus, prisidedant prie atsakingesnės visuomenės sveikatos kultūros.

    Tekstą parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aušra Džiugelytė.