CP v2

Tag: Vaistų sąveika

  • Apelsinai ar greipfrutai imunitetui: kuo skiriasi ir kada geriau rinktis vieną

    Citrusiniai vaisiai dažnai siejami su imunitetu, tačiau apelsinai ir greipfrutai nėra „vieno vitamino“ istorija. Abu vaisiai suteikia organizmui naudingų medžiagų, kurios prisideda prie imuninės sistemos veiklos, bet jų sudėtis šiek tiek skiriasi.

    Portale „EatingWell“ kalbinti dietologai pabrėžia: aiškaus „nugalėtojo“ nėra, o didžiausia nauda – kai vaisius valgomas reguliariai. Visgi skirtingi maistiniai akcentai gali padėti apsispręsti, kurį rinktis dažniau.

    Apelsinai išsiskiria didesniu vitamino C kiekiu porcijoje, o rožiniai ar raudoni greipfrutai – beta karotenu, iš kurio organizmas pasigamina vitaminą A. Be to, abiejuose vaisiuose yra skaidulų ir augalinių junginių, siejamų su antioksidaciniu poveikiu.

    Svarbi praktinė detalė: greipfrutai tinka ne visiems. Jie gali sąveikauti su kai kuriais receptiniais vaistais, todėl vartojantiems medikamentus verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Apelsinų privalumai

    Vienas vidutinio dydžio apelsinas suteikia apie 70 miligramų vitamino C. Ši maistinė medžiaga svarbi imuninėms funkcijoms, taip pat prisideda prie odos ir kvėpavimo takų gleivinės vientisumo – tai vienos pirmųjų organizmo „gynybos linijų“.

    Apelsinuose taip pat yra folio rūgšties (folatų) – B grupės vitamino, reikalingo ląstelių atsinaujinimui. Straipsnyje nurodoma, kad vienas apelsinas gali suteikti apie 10 proc. paros folio rūgšties poreikio.

    Kitas apelsinų „pliusas“ – hesperidinas, pagrindinis apelsinuose aptinkamas flavonoidas. Dietologai pažymi, kad laboratoriniai ir su gyvūnais atlikti tyrimai leidžia manyti, jog jis gali būti susijęs su uždegiminių procesų mažėjimu, tačiau žmogaus tyrimų dar trūksta, todėl tai vertinama kaip perspektyvi, bet ne galutinai įrodyta kryptis.

    Galiausiai apelsinai suteikia ir skaidulų – apie 3 gramus porcijoje. Skaidulos maitina žarnyno bakterijas, o žarnyno būklė glaudžiai siejama su imuninės sistemos reguliavimu.

    Kuo išsiskiria greipfrutai

    Greipfrutas taip pat yra vitamino C šaltinis: pusė vidutinio vaisiaus suteikia apie 39 miligramus, arba maždaug 43 proc. rekomenduojamos paros normos. Vitamino C vaidmuo imunitetui panašus – jis padeda palaikyti apsauginių audinių būklę ir leukocitų funkciją.

    Rožinės ir raudonos spalvos greipfrutai papildomai išsiskiria beta karotenu, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Šis vitaminas siejamas su kvėpavimo ir virškinamojo trakto apsauginės gleivinės palaikymu bei normaliu imuninių ląstelių vystymusi.

    Greipfrutuose yra ir naringino – flavonoido, suteikiančio vaisiui būdingą kartumą. Kaip ir apelsinų atveju, minimi laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai, rodantys galimą priešuždegiminį poveikį, tačiau įrodymų, kad greipfrutų valgymas tiesiogiai didintų atsparumą infekcijoms, yra nedaug.

    Svarbus niuansas – vaistų sąveika. Greipfrutuose esantys furanokumarinai gali slopinti fermentą žarnyne, atsakingą už daugelio vaistų skaidymą, todėl kai kurių medikamentų koncentracija kraujyje gali pavojingai padidėti. Dėl to vartojant receptinius vaistus rekomenduojama pasitikrinti, ar greipfrutai jums saugūs.

    Kas geriau imunitetui?

    Dietologai sutaria: nei apelsinai, nei greipfrutai neturi įrodyto pranašumo imunitetui – nėra tyrimų, kurie tiesiogiai lygintų šiuos vaisius pagal „kiek dažnai žmonės serga“. Todėl praktiškiausia rinktis tą vaisių, kurį iš tiesų norėsis valgyti reguliariai.

    Jei norisi orientyro, apelsinai gali būti patrauklesni dėl didesnio vitamino C kiekio ir šiek tiek daugiau skaidulų, o greipfrutai – dėl beta karoteno ir mažesnio natūralaus cukraus. Tačiau skirtumai nėra dideli, todėl svarbiausia – vaisių įvairovė mityboje.

    Galiausiai vien citrusais imunitetas „nepastatomas“: straipsnyje primenama, kad reikšmingi ir kiti įpročiai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas bei kokybiškas miegas.

  • Trys populiarūs papildai, kurių vyresniems nei 60 verta vengti: gali konfliktuoti su vaistais

    Maisto papildų lentynos lūžta nuo pažadų – geresnis miegas, ramesnė nuotaika ar mažesnis cholesterolis. Tačiau vyresniame amžiuje dalis iš pirmo žvilgsnio „nekaltų“ produktų gali kelti daugiau rizikų nei naudos.

    Po 60-ies sprendžiant, ką vartoti, svarbu įvertinti ne tik amžių, bet ir turimas ligas bei kitus kasdien vartojamus vaistus. Ne vienas papildas gali veikti panašiai kaip receptiniai preparatai arba trukdyti jiems veikti, todėl savarankiški eksperimentai čia ypač pavojingi.

    „EatingWell“ pateikiamoje apžvalgoje sveikatos priežiūros specialistai išskiria tris dažnai pasitaikančius papildus, dėl kurių vyresniems žmonėms vertėtų būti atsargesniems. Pabrėžiama ir tai, kad jokių paskirtų papildų ar vaistų nutraukti vien dėl tokių sąrašų nereikėtų – sprendimai priimami su gydytoju.

    Šie produktai aptariami ne todėl, kad būtų „uždrausti“ visiems, o todėl, kad būtent vyresniame amžiuje dažniau vartojama daugiau vaistų, pasitaiko kepenų ar inkstų problemų, o nepageidaujami poveikiai gali būti ryškesni.

    Raudonųjų mielių ryžiai

    Raudonųjų mielių ryžiai dažnai reklamuojami kaip natūralus būdas mažinti cholesterolį. Vis dėlto vaistininkė Danielle Oncer perspėja, kad vyresniems nei 60 metų žmonėms šis papildas gali būti problemiškas.

    Priežastis – raudonųjų mielių ryžiuose esanti veiklioji medžiaga monakolinas K yra chemiškai identiška lovastatinui (receptiniam statinui). Tai reiškia, kad galimi panašūs nepageidaujami poveikiai, įskaitant raumenų, kepenų ir inkstų pažeidimus.

    Dar viena bėda – skirtinguose produktuose veikliosios medžiagos kiekis gali skirtis, o etiketėse jis ne visuomet nurodomas. Dėl to žmogui sunku žinoti, kokią dozę jis iš tiesų vartoja.

    Apžvalgoje taip pat minimas atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame raudonųjų mielių ryžių papildas per 28 dienas nemažino MTL („blogojo“) cholesterolio labiau nei placebas, kai tuo metu mažos dozės statinas poveikį parodė.

    Oncer pataria ypač vengti raudonųjų mielių ryžių, jei žmogus jau vartoja statinus arba turi inkstų ar kepenų ligų. Jei cholesterolio vaistai sukelia šalutinių reiškinių, saugiausias kelias – ieškoti alternatyvų kartu su gydytoju, o ne keisti vaistus panašiai veikiančiais papildais.

    Jonažolė

    Jonažolė dažnai vartojama dėl nuotaikos ar depresijos simptomų, o moksliniai duomenys iš tiesų rodo, kad ji gali padėti esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Tačiau vaistininkė Reshma Kapadia Patel įspėja: prieš pradedant vartoti būtina įvertinti sąveikas su kitais vaistais.

    Jonažolė gali spartinti tam tikrų vaistų skaidymą organizme, todėl jų gali likti per mažai, kad veiktų taip, kaip reikia. Dėl to gali silpnėti, pavyzdžiui, varfarino (kraujo skystiklio) ar digoksino (širdies vaisto) poveikis.

    Su kai kuriais antidepresantais jonažolės derinimas gali sukelti pavojingą serotonino poveikių sustiprėjimą. Specialistė pabrėžia, kad rizika priklauso nuo konkrečios vaistų kombinacijos – vien mažesnė dozė nebūtinai išsprendžia problemą.

    Jei depresijos ar nerimo simptomai užsitęsia, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad gydymas būtų parinktas atsižvelgiant į visus vartojamus vaistus. O jei jonažolė jau vartojama, prieš keičiant ar nutraukiant įpročius verta tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Melatoninas

    Vyresniame amžiuje miegas dažnai tampa trūkinėjantis: gali trukdyti skausmai, kai kurie vaistai ar tokios būklės kaip miego apnėja. Dėl to melatoninas neretai atrodo kaip paprastas sprendimas, tačiau R. K. Patel ragina pirmiausia aiškintis tikrąją nemigos priežastį.

    Melatoninas reguliuoja miego ir budrumo ciklą, bet vyresnių žmonių organizme jis gali veikti ilgiau. Dėl to kitą dieną gali išlikti mieguistumas, o tai ypač aktualu tiems, kurie jau vartoja raminančiai veikiančius vaistus arba turi pusiausvyros problemų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad melatonino vartojimui gali reikėti medikų priežiūros, jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus ar serga epilepsija.

    Dar vienas niuansas – reali melatonino dozė produktuose ne visuomet atitinka etiketę. Apžvalgoje minimas tyrimas, kuriame iš 25 ištirtų melatonino guminukų produktų 22 buvo netiksliai paženklinti, o viename aptikta beveik 3,5 karto daugiau melatonino nei nurodyta.

    Nors melatoninas gali būti naudingas kai kuriems miego ritmo sutrikimams, apžvalgoje pabrėžiama, kad jo ilgalaikis saugumas nėra iki galo aiškus. Jei miego problemos kartojasi, verta peržiūrėti galimas priežastis (skausmus, vaistų šalutinį poveikį) ir su gydytoju aptarti tokius metodus kaip kognityvinė elgesio terapija nemigai (CBT-I).

    Kaip saugiau vartoti papildus

    Prieš pradedant vartoti naują papildą, siūloma aiškiai įsivardyti, kokio poveikio tikimasi, ir pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kokius vaistus žmogus jau vartoja. Svarbu nepamiršti paminėti ir nereceptinių preparatų, net jei jie naudojami tik retkarčiais.

    R. K. Patel rekomenduoja susirašyti visus vartojamus produktus, jų dozes ir vartojimo dažnį – tai padeda specialistui greičiau įvertinti galimas sąveikas. Tuo metu Robin Arends pataria atkreipti dėmesį į nepriklausomo testavimo žymas (pavyzdžiui, USP Verified ar NSF), kurios labiau susijusios su sudėties patikimumu, bet negarantuoja, kad papildas konkrečiam žmogui bus veiksmingas.

    Dar vienas praktinis patarimas – nusistatyti „peržiūros datą“: kada bus vertinama, ar papildas iš tiesų padeda. Tai leidžia išvengti situacijos, kai produktas vartojamas įprastai metų metus, nors nauda neaiški, o rizikos – realios.

  • Per daug papildų gali pakenkti kepenims ir inkstams: kaip saugiai vartoti vitaminus

    Maisto papildai daugeliui atrodo paprastas kelias į geresnę savijautą, tačiau jų „daugiau“ ne visada reiškia „geriau“. Didelės kai kurių papildų dozės gali būti susijusios su kepenų pažeidimu arba didesne inkstų akmenų rizika.

    Kaip rašoma „EatingWell“, JAV bent vieną papildą vartoja apie 61 proc. suaugusiųjų, o 16 proc. reguliariai vartoja keturis ar daugiau. Specialistai pabrėžia: net jei produktas „natūralus“ ar iš žinomo prekės ženklo, tai savaime negarantuoja saugumo.

    Pagrindinė problema – kelių skirtingų papildų derinimas ir didelės dozės, kai nėra aiškaus poreikio. Tuomet gali pasireikšti ne tik nemalonūs šalutiniai poveikiai, bet ir svarbūs sąveikos su vaistais ar maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimai.

    Ypač atsargiems verta būti žmonėms, turintiems kepenų ar inkstų ligų, taip pat vartojantiems receptinius vaistus. Tokiais atvejais net „nekalti“ vitaminai ar augaliniai ekstraktai gali sukelti neplanuotų pasekmių.

    Kuo rizikuojama vartojant per daug papildų

    Specialistų teigimu, kepenys yra vienas pagrindinių organizmo „filtrų“ ir vieta, kur kaupiamos kai kurios maistinės medžiagos. Dėl to riebaluose tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas A, vartojami per dideliais kiekiais gali kauptis organizme ir ilgainiui sukelti toksinį poveikį, o sunkesniais atvejais – prisidėti prie kepenų pažeidimo.

    Rizika siejama ne tik su vitaminais. Nurodoma, kad kepenims pakenkti gali ir kai kurie augaliniai papildai, tarp jų – žaliosios arbatos ekstraktas, ašvaganda, kava (kava kava), ciberžolė, juodasis šalminis (black cohosh), taip pat vitaminas B3. Tikimybė didėja, jei viršijamos rekomenduojamos dozės arba žmogus jau turi kepenų sutrikimų.

    Dar viena dažna rizika – papildų ir vaistų sąveika. Pavyzdžiui, kalcio ir geležies papildai gali trukdyti pasisavinti levotiroksiną (dažnai skiriamą skydliaukės vaistą), todėl gydymas gali veikti prasčiau.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą poveikį kraujo krešėjimui: česnakų, dviskiaučio ginkmedžio (ginkgo biloba) ir žuvų taukų papildai siejami su didesne vidinio kraujavimo rizika, ypač jei vartojami kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.

    Kaip papildai gali „susimušti“ tarpusavyje

    Nors papildai dažnai vartojami siekiant pagerinti mitybą, jų derinimas kartais duoda priešingą rezultatą. Kai kurios medžiagos konkuruoja dėl pasisavinimo – vienas papildas gali sumažinti kito įsisavinimą.

    Kaip pavyzdys pateikiamas kalcis ir geležis: vartojant kartu, kalcis gali slopinti geležies pasisavinimą, nes abi medžiagos į organizmą patenka panašiais keliais. Dėl to dažnai siūloma jas vartoti skirtingu paros metu.

    Panašus „konfliktas“ minimas ir tarp cinko bei vario. Ilgiau vartojant didesnes cinko dozes, gali sumažėti vario pasisavinimas ir išsivystyti vario trūkumas, kuris siejamas su mažakraujyste ir neurologiniais sutrikimais.

    Inkstų akmenų rizika: į ką atkreipti dėmesį

    Inkstai filtruoja medžiagų apykaitos produktus, o kai kurie papildai gali pakeisti, kiek tam tikrų junginių patenka į šlapimą. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenis, verta atidžiau įvertinti, ką jie vartoja.

    Įspėjama, kad kai kuriuose augaliniuose papilduose gali būti labai dideli oksalatų kiekiai. Minimi produktai su cinamonu, burokėliais, ciberžole, juodaisiais pipirais ar špinatais – suvalgomi įprastais kiekiais maiste jie dažnai nekelia problemų, tačiau koncentruoti papildai ar „žalumynų milteliai“ gali būti per stiprūs.

    Taip pat pažymima, kad didelės vitamino C dozės gali didinti oksalatų kiekį šlapime, o tai gali būti susiję su didesne oksalatinių inkstų akmenų rizika jautresniems žmonėms. Be to, kai kurie kalcio ir vitamino D papildų vartojimo režimai tyrimuose taip pat siejami su didesne inkstų akmenų rizika.

    Kada papildai išties gali būti reikalingi

    Specialistai pabrėžia, kad papildai skirti „papildyti“ subalansuotą mitybą, o ne ją pakeisti. Pagrindas išlieka visavertis maistas, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas, o papildai gali padėti užpildyti spragas, kai to iš tiesų reikia.

    Jei įtariate trūkumą arba manote, kad tam tikras papildas būtų naudingas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o esant galimybei – ir su dietologu. Papildas gali būti aktualus esant diagnozuotam trūkumui, laikantis labai ribojančios mitybos arba turint būklių, kurios blogina maistinių medžiagų pasisavinimą.

    Dar vienas svarbus aspektas – produkto kokybė. Kadangi papildų sudėtis ir kokybė gali skirtis, patariama rinktis nepriklausomai trečiųjų šalių ištirtus produktus (pavyzdžiui, su NSF, USP, BSCG, „Informed Choice“ ar „Informed Sport“ žymomis).

  • Ryte kava gali pakenkti: 7 deriniai su vaistais ir maistu, kurių gydytojai pataria vengti

    Ryte kava gali pakenkti: 7 deriniai su vaistais ir maistu, kurių gydytojai pataria vengti

    Kava daugeliui yra rytinis ritualas, tačiau kai kuriuose deriniuose ji gali ne padėti, o pakenkti. Dažniausios problemos susijusios su blogesniu vaistų ar papildų pasisavinimu, stipresniu stimuliuojančiu poveikiu ir didesniu skrandžio dirginimu.

    Svarbu žinoti, kad kofeinas ir kavoje esantys polifenoliai bei taninai gali keisti, kaip organizmas pasisavina tam tikras medžiagas. Dėl to kai kuriuos preparatus rekomenduojama vartoti tik su vandeniu, o kavą atidėti vėlesniam laikui.

    Vaistai, kurių geriau neužgerti kava

    Ypač dažnai minima levotiroksino sąveika su kava. Jei vaistai nuo skydliaukės nepakankamumo užgeriami kava, veiklioji medžiaga gali prasčiau pasisavinti, o gydymo efektyvumas sumažėti.

    Praktinė taisyklė paprasta: levotiroksiną patariama užgerti vandeniu ir palaukti bent 30–60 minučių prieš geriant kavą. Jei vartojate kitus receptinius vaistus, verta pasitikrinti jų vartojimo instrukciją arba aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    Peršalimo, gripo ar sinusito simptomams skirti preparatai neretai turi pseudoefedrino, kuris, kaip ir kofeinas, stimuliuoja nervų sistemą. Tokiu atveju kava gali sustiprinti nepageidaujamus pojūčius, pavyzdžiui, širdies plakimą, drebulį, nerimą ar kraujospūdžio padidėjimą.

    „Jei vartojate stimuliuojančio poveikio vaistus, kavos kiekį geriau riboti, o dėl saugaus derinimo pasitarti su specialistu“, – pabrėžia vaistininkai, vertindami dažniausias kasdienes sąveikas.

    Papildai ir mineralai: kavai ne vieta

    Kava nėra geriausias pasirinkimas užgeriant maisto papildus, ypač geležies preparatus. Kavoje esantys junginiai gali slopinti geležies pasisavinimą virškinamajame trakte, todėl reali nauda iš papildo gali sumažėti.

    Panaši logika taikoma ir kai kuriems kitiems mineralams. Saugiausias pasirinkimas daugeliu atvejų yra vanduo, o kavą geriau gerti atskirai, paliekant laiko tarpą.

    Alkoholis, energiniai gėrimai ir rūgštus maistas

    Kava su alkoholiu kai kam atrodo patraukli, tačiau kofeinas gali maskuoti mieguistumą ir nuovargį, kuriuos sukelia alkoholis. Dėl to žmogus gali jaustis blaivesnis, nei yra iš tikrųjų, ir išgerti daugiau, nei planavo.

    Dar viena rizika yra kofeino perteklius, kai tą pačią dieną derinama kava ir energiniai gėrimai. Didelės kofeino dozės gali sietis su dirglumu, miego sutrikimais, galvos skausmu ar padažnėjusiu širdies plakimu, ypač jautresniems žmonėms.

    Kava taip pat gali skatinti skrandžio rūgšties išsiskyrimą, todėl žmonėms, linkusiems į rėmenį ar refliuksą, ji gali sukelti diskomfortą. Jei prie kavos pridedamas labai rūgštus maistas, pavyzdžiui, citrusai, kai kuriems simptomai gali sustiprėti, nors tai nėra universali taisyklė visiems.

    Galiausiai, saldūs kavos gėrimai su sirupais, plakta grietinėle ir dideliu cukraus kiekiu labiau primena desertą nei gėrimą energijai. Po tokio derinio gliukozės lygis kraujyje gali greitai pakilti ir kristi, o tai daliai žmonių baigiasi nuovargiu ir dar didesniu alkio jausmu.

    Jei turite lėtinių ligų, vartojate receptinius vaistus ar jaučiate ryškius simptomus po kavos, saugiausia strategija yra individualus įvertinimas. Kasdienius įpročius dažnai pakanka pakoreguoti paprastai: vaistus užgerti vandeniu, laikytis laiko intervalo ir stebėti savo savijautą.