Maisto papildai daugeliui atrodo paprastas kelias į geresnę savijautą, tačiau jų „daugiau“ ne visada reiškia „geriau“. Didelės kai kurių papildų dozės gali būti susijusios su kepenų pažeidimu arba didesne inkstų akmenų rizika.
Kaip rašoma „EatingWell“, JAV bent vieną papildą vartoja apie 61 proc. suaugusiųjų, o 16 proc. reguliariai vartoja keturis ar daugiau. Specialistai pabrėžia: net jei produktas „natūralus“ ar iš žinomo prekės ženklo, tai savaime negarantuoja saugumo.
Pagrindinė problema – kelių skirtingų papildų derinimas ir didelės dozės, kai nėra aiškaus poreikio. Tuomet gali pasireikšti ne tik nemalonūs šalutiniai poveikiai, bet ir svarbūs sąveikos su vaistais ar maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimai.
Ypač atsargiems verta būti žmonėms, turintiems kepenų ar inkstų ligų, taip pat vartojantiems receptinius vaistus. Tokiais atvejais net „nekalti“ vitaminai ar augaliniai ekstraktai gali sukelti neplanuotų pasekmių.
Kuo rizikuojama vartojant per daug papildų
Specialistų teigimu, kepenys yra vienas pagrindinių organizmo „filtrų“ ir vieta, kur kaupiamos kai kurios maistinės medžiagos. Dėl to riebaluose tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas A, vartojami per dideliais kiekiais gali kauptis organizme ir ilgainiui sukelti toksinį poveikį, o sunkesniais atvejais – prisidėti prie kepenų pažeidimo.
Rizika siejama ne tik su vitaminais. Nurodoma, kad kepenims pakenkti gali ir kai kurie augaliniai papildai, tarp jų – žaliosios arbatos ekstraktas, ašvaganda, kava (kava kava), ciberžolė, juodasis šalminis (black cohosh), taip pat vitaminas B3. Tikimybė didėja, jei viršijamos rekomenduojamos dozės arba žmogus jau turi kepenų sutrikimų.
Dar viena dažna rizika – papildų ir vaistų sąveika. Pavyzdžiui, kalcio ir geležies papildai gali trukdyti pasisavinti levotiroksiną (dažnai skiriamą skydliaukės vaistą), todėl gydymas gali veikti prasčiau.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į galimą poveikį kraujo krešėjimui: česnakų, dviskiaučio ginkmedžio (ginkgo biloba) ir žuvų taukų papildai siejami su didesne vidinio kraujavimo rizika, ypač jei vartojami kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.
Kaip papildai gali „susimušti“ tarpusavyje
Nors papildai dažnai vartojami siekiant pagerinti mitybą, jų derinimas kartais duoda priešingą rezultatą. Kai kurios medžiagos konkuruoja dėl pasisavinimo – vienas papildas gali sumažinti kito įsisavinimą.
Kaip pavyzdys pateikiamas kalcis ir geležis: vartojant kartu, kalcis gali slopinti geležies pasisavinimą, nes abi medžiagos į organizmą patenka panašiais keliais. Dėl to dažnai siūloma jas vartoti skirtingu paros metu.
Panašus „konfliktas“ minimas ir tarp cinko bei vario. Ilgiau vartojant didesnes cinko dozes, gali sumažėti vario pasisavinimas ir išsivystyti vario trūkumas, kuris siejamas su mažakraujyste ir neurologiniais sutrikimais.
Inkstų akmenų rizika: į ką atkreipti dėmesį
Inkstai filtruoja medžiagų apykaitos produktus, o kai kurie papildai gali pakeisti, kiek tam tikrų junginių patenka į šlapimą. Žmonėms, turintiems polinkį į inkstų akmenis, verta atidžiau įvertinti, ką jie vartoja.
Įspėjama, kad kai kuriuose augaliniuose papilduose gali būti labai dideli oksalatų kiekiai. Minimi produktai su cinamonu, burokėliais, ciberžole, juodaisiais pipirais ar špinatais – suvalgomi įprastais kiekiais maiste jie dažnai nekelia problemų, tačiau koncentruoti papildai ar „žalumynų milteliai“ gali būti per stiprūs.
Taip pat pažymima, kad didelės vitamino C dozės gali didinti oksalatų kiekį šlapime, o tai gali būti susiję su didesne oksalatinių inkstų akmenų rizika jautresniems žmonėms. Be to, kai kurie kalcio ir vitamino D papildų vartojimo režimai tyrimuose taip pat siejami su didesne inkstų akmenų rizika.
Kada papildai išties gali būti reikalingi
Specialistai pabrėžia, kad papildai skirti „papildyti“ subalansuotą mitybą, o ne ją pakeisti. Pagrindas išlieka visavertis maistas, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir streso valdymas, o papildai gali padėti užpildyti spragas, kai to iš tiesų reikia.
Jei įtariate trūkumą arba manote, kad tam tikras papildas būtų naudingas, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku, o esant galimybei – ir su dietologu. Papildas gali būti aktualus esant diagnozuotam trūkumui, laikantis labai ribojančios mitybos arba turint būklių, kurios blogina maistinių medžiagų pasisavinimą.
Dar vienas svarbus aspektas – produkto kokybė. Kadangi papildų sudėtis ir kokybė gali skirtis, patariama rinktis nepriklausomai trečiųjų šalių ištirtus produktus (pavyzdžiui, su NSF, USP, BSCG, „Informed Choice“ ar „Informed Sport“ žymomis).
Leave a Reply