Tag: Vaizdo žaidimai

  • „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    „Microsoft“ ir „Ubisoft“ smūgis žaidimų rinkai: šimtai atleidimų, kalbama ir apie studijos uždarymą

    Vaizdo žaidimų industrija vėl susidūrė su nauja atleidimų banga: pranešama, kad „Ubisoft“ mažina komandas keliuose padaliniuose, o „Microsoft“ ruošia papildomas restruktūrizacijas savo žaidimų versle. Rinka, kuri po pandemijos augimo šuolio grįžo į lėtesnį tempą, toliau ieško, kaip sumažinti išlaidas ir persidėlioti prioritetus.

    „Ubisoft“ atveju kalbama apie maždaug 380 darbo vietų mažinimą ar planuojamus atleidimus skirtingose pasaulio vietose. Tarp minimų padalinių yra komandos Serbijoje, taip pat darbuotojai biuruose Ispanijoje, JAV ir Kanadoje, o pokyčiai siejami ir su žaidimo „Rainbow Six Siege“ palaikymu.

    „Microsoft“ žaidimų padalinys taip pat ruošiasi naujam etapui: žiniasklaidoje skelbiama, kad darbuotojai buvo informuoti apie planuojamus mažinimus „Xbox“ struktūroje, rinkodaros komandoje ir kituose veiklos segmentuose. Kol kas detalių, kiek pareigybių gali būti panaikinta ir kokie konkretūs padaliniai bus paveikti labiausiai, viešai neatskleidžiama.

    „Artimiausiu metu mūsų organizacijoje numatomi pokyčiai, kurie palies ir komandas, ir veiklos kryptis“, – teigiama darbuotojams skirtos informacijos esmę perteikiančiuose pranešimuose.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir pesimistiškesnių signalų, kad mažinimai gali baigtis ne tik etatų karpymais, bet ir vienos iš „Xbox“ vidinių studijų uždarymu. Tai būtų dar vienas ženklas, jog leidėjai ir platformų valdytojai vis griežčiau vertina projektų portfelius, o brangiai kainuojančių kūrimo ciklų rizika tampa sunkiau toleruojama.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad žaidimų sektoriuje spaudimą didina keli veiksniai: pabrangęs žaidimų kūrimas, augantys atlyginimai ir infrastruktūros kaštai, konkurencija dėl žaidėjų dėmesio bei lūkesčiai greičiau pasiekti pelningumą. Be to, vis dažniau minimas ir DI panaudojimas gamyboje, tačiau trumpuoju laikotarpiu jis dažniau padeda optimizuoti procesus, o ne išsprendžia biudžetų ir terminų problemas.

    „Microsoft“ jau anksčiau buvo ėmęsis ryškių sprendimų, kai buvo uždaromos atskiros komandos ir studijos, o dalis projektų nutraukiami. Todėl rinkoje į pranešimus apie naujus „Xbox“ pertvarkymus reaguojama jautriai, ypač kai kalbama apie galimą vieno studijos padalinio likvidavimą.

    Kol kas tiek „Microsoft“, tiek „Ubisoft“ masto ir terminų klausimai išlieka migloti, o realus poveikis konkretiems projektams paaiškės tik paskelbus oficialius sprendimus. Vis dėlto akivaizdu, kad žaidimų industrija dar nepasiekė stabilumo: net ir didžiausi rinkos žaidėjai toliau peržiūri strategijas, mažina rizikingas investicijas ir ieško efektyvesnio veiklos modelio.

  • „Nintendo“ po „Direct“ smūgio: akcijos krito beveik 7 proc., investuotojai klausia – kas toliau?

    „Nintendo“ po „Direct“ smūgio: akcijos krito beveik 7 proc., investuotojai klausia – kas toliau?

    Po naujausios „Nintendo Direct“ transliacijos, daugiausia skirtos žaidimams, kurie keliauja į „Nintendo Switch 2“, rinkos reakcija Japonijoje buvo vėsi. Kitą prekybos dieną bendrovės akcijų kaina Tokijo biržoje smuko beveik 7 proc., o tai išryškino investuotojų nervingumą dėl artimiausių planų.

    „Nintendo“ pristatymo metu akcentavo būsimus didžiuosius leidimus, tarp jų ir atnaujintą „The Legend of Zelda: Ocarina of Time“ versiją bei išskirtinį „Nintendo Switch 2“ projektą „The Duskbloods“. Vis dėlto vien žinomų pavadinimų neužteko, kad būtų numalšintos abejonės dėl to, ar naujienos atitinka rinkos lūkesčius.

    Investuotojų nuotaikas stipriai veikia ir platesnis fonas: gamintojai vis dažniau susiduria su brangstančiais komponentais, ypač atminties ir kaupiklių segmente. Pramonėje tai siejama su didėjančia paklausa duomenų centrams ir spartėjančia DI plėtra, kuri kelia spaudimą puslaidininkių tiekimo grandinei.

    Įtampą didina ir tai, kad „Nintendo“ pastaruoju metu yra priversta aiškinti kainodaros pokyčius bei pagrįsti, kuo jie atsiperka vartotojams. Rinkai svarbiausias klausimas išlieka ne vien naujų žaidimų sąrašas, o tai, ar „Nintendo Switch 2“ startas bus pakankamai užtikrintas: ar netrūks konsolių, ar pasiūla atitiks paklausą ir ar pirmųjų mėnesių turinys paskatins greitą pardavimų pagreitį.

    Analitikai paprastai pabrėžia, kad konsolių cikluose kritinis yra ankstyvasis laikotarpis, kai formuojamas pirkėjų įprotis ir pritraukiami kūrėjai. Jei lūkesčiai dėl išskirtinių žaidimų, našumo ir kainos santykio nesutampa, rinkos vertinimas gali svyruoti net ir esant stipriam prekės ženklui.

    Todėl „Nintendo“ dabar tenka dviguba užduotis: išlaikyti žaidėjų pasitikėjimą ir kartu įtikinti investuotojus, kad artimiausi ketvirčiai atneš apčiuopiamą augimą. Būtent nuo aiškios strategijos, tvirto leidimų grafiko ir stabilios tiekimo grandinės gali priklausyti, ar dabartinis nuosmukis bus tik laikinas epizodas.

  • Snoop Dogg atskleidė staigmeną: Tupaco Shakuro atvaizdas atgims „Sega“ žaidime

    Snoop Dogg atskleidė staigmeną: Tupaco Shakuro atvaizdas atgims „Sega“ žaidime

    Tupaco Shakuro atvaizdas bus panaudotas naujame vaizdo žaidime „Stranger Than Heaven“, kuriam pristatymo metu dėmesio netrūko ir dėl Snoop Doggo dalyvavimo. Apie tai reperis pranešė per Los Andžele vykstantį „Summer Game Fest“, vieną didžiausių žaidimų industrijos renginių.

    „Stranger Than Heaven“ kuria RGG Studio, o leidėja yra „Sega“. Oficialiame aprašyme teigiama, kad tai bus veiksmo ir nuotykių žaidimas, kurio istorija apims net 50 metų laikotarpį ir bus siejama su studijos kuriamų kriminalinių dramų stilistika.

    Projekte numatyta ir ryški muzikinė kryptis, todėl kūrėjai telkia žinomus atlikėjus. Snoop Dogg žaidime įkūnys personažą vardu Orfėjas, o kartu su juo dalyvauja ir kiti muzikos pasaulio vardai, tarp jų Tori Kelly, Ado ir Satoshi Fujihara.

    Tupacas žaidime pasirodys kaip personažas Amaru, taip tiesiogiai primenant jo antrąjį vardą. Kūrėjai pabrėžia, kad sprendimai dėl reperio atvaizdo naudojimo priimami prižiūrint Amaru Entertainment, organizacijai, kuri administruoja Tupaco kūrybinį palikimą.

    Skaitmeninių atvaizdų panaudojimas pramogų industrijoje pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų: menininkų įvaizdžiai atgaivinami koncertuose, filmuose ir žaidimuose, o tam pasitelkiamos licencijos bei pažangios vaizdo kūrimo technologijos. Tokie projektai kelia ir klausimų dėl etikos bei sutikimo ribų, todėl teisių valdytojų priežiūra čia tampa esmine.

    Pranešama, kad „Stranger Than Heaven“ išleidimo data numatyta 2027 metų sausio 15 dieną. Tupacas Shakuras žuvo po šaudynių Las Vegase ir mirė ligoninėje 1996 metų rugsėjo 13 dieną, būdamas 25 metų.

  • Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Popmuzikos legenda Michaelas Jacksonas XXI amžiaus pradžioje brandino idėją, kuri tuo metu būtų buvusi tikra revoliucija: naują albumą jis norėjo išleisti ne įprastose laikmenose, o kaip integralią fantastinio vaizdo žaidimo dalį. Tokiu būdu dainos pirmiausia būtų pasiekusios klausytojus pačiame žaidime, o tik vėliau pasirodžiusios kompaktinių plokštelių ar kitų leidimų pavidalu.

    Apie šį niekada iki galo neįgyvendintą projektą viešai papasakojo žaidimų kūrėjas Davidas Perry, studijos Shiny Entertainment įkūrėjas. Pasak jo, viskas prasidėjo nuo netikėto Jacksono susidomėjimo tuo metu kuriamu žaidimu „Enter The Matrix“, kuris 2003 metais plėtojo filmų trilogijos „Matrix“ pasaulį.

    Trumpas kontaktas, anot Perry, peraugo į rimtesnes kūrybines diskusijas, o muzikantas pakvietė kūrėją atvykti į Neverlandą aptarti autorinio žaidimo koncepcijos. Jacksonas, jau seniai besidomėjęs žaidimais ir technologijomis, šią sritį matė kaip erdvę, kurioje galima peržengti įprastas muzikos industrijos taisykles.

    Projektas turėjo kelis darbinius pavadinimus, kol galiausiai įsitvirtino „Dark Rim“. Ambicingiausia dalis buvo leidybos planas: naujos dainos turėjo debiutuoti žaidimo viduje, o tradiciniai leidimai parduotuvėse atsirasti tik vėliau, kaip išplėsti, kolekciniai variantai.

    Tuo laikotarpiu vaizdo žaidimų rinka sparčiai augo, tačiau vis dar kovojo su stereotipu, kad tai daugiausia vaikams ir paaugliams skirta pramoga. Jacksonas, turėjęs kelių kartų auditoriją, tikėjo, kad muzikos premjera žaidime galėtų tapti kultūriniu lūžiu ir atverti naują kelią pramogų industrijų sintezei.

    Šiandien tokia idėja skamba gerokai įprastesnė: žaidimai tapo viena svarbiausių popkultūros platformų, o atlikėjai vis dažniau ieško alternatyvių pristatymo kanalų, jungia muziką su interaktyviomis patirtimis ir virtualiais renginiais. Vis dėlto XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje toks modelis būtų buvęs itin rizikingas, nes muzikos pardavimai vis dar rėmėsi fiziniais formatais, o skaitmeninė platinimo infrastruktūra tik kūrėsi.

    Projektas taip ir liko nebaigtas. Pasak viešai aptartos įvykių sekos, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po „Enter The Matrix“ premjeros, Jacksonas susidūrė su itin didelio atgarsio sulaukusiais teisiniais kaltinimais, vėliau jis buvo išteisintas, tačiau šie įvykiai smarkiai paveikė karjerą ir planus.

    Dar vienu lūžiu tapo 2009 metų birželio mėnesį įvykusi atlikėjo mirtis. Dėl to daugelis kūrybinių sumanymų, įskaitant ir planuotą žaidimą su muzikos premjera jo viduje, liko tik idėjos ir ankstyvų koncepcijų lygmenyje.

    Nebaigto projekto istorija išryškina, kiek toli į priekį Jacksonas buvo linkęs mąstyti apie muzikos pateikimą ir auditorijos įtraukimą. Tai taip pat primena, kad šiandieninės pramogų industrijos kryptys, kur muzika, žaidimai ir technologijos vis dažniau susilieja, kai kurių kūrėjų buvo numatomos dar gerokai prieš joms tampant norma.

  • Naujas Jameso Bondo žaidimas sprogdina rinką: 2,2 mln žaidėjų ir apie 140 mln eurų pajamų

    Naujas Jameso Bondo žaidimas sprogdina rinką: 2,2 mln žaidėjų ir apie 140 mln eurų pajamų

    Žaidimas „007 First Light“ per kelias pastarąsias savaites tapo vienu ryškiausių šių metų hitų ir, analitikų vertinimu, jau pasiekė apie 2,2 mln. žaidėjų skirtingose platformose. Naujausias Alinea Analytics vertinimas rodo, kad projektas pateisino didelius lūkesčius ir greitai įsitvirtino pardavimų viršūnėse.

    „007 First Light“ kūrė danų studija „IO Interactive“, geriausiai žinoma dėl „Hitman“ serijos. Šįkart kūrėjai pristatė naują, nuo ankstesnių darbų atsietą istoriją ir pasirinko jauną, 26 metų agento 007 interpretaciją, siekdami pritraukti tiek ilgamečius Bondo gerbėjus, tiek naujus žaidėjus.

    Remiantis Alinea Analytics skaičiavimais, žaidimas sugeneravo maždaug 140 mln. eurų pajamų. Skaičius yra orientacinis, nes tokiose ataskaitose paprastai remiamasi viešais duomenimis, pardavimų stebėsena ir modeliavimu, o galutiniai leidėjo rezultatai gali skirtis.

    Didžiausia sėkmė fiksuojama „PlayStation 5“ ekosistemoje: teigiama, kad būtent čia „007 First Light“ buvo tarp perkamiausių paskutinių dienų žaidimų. Analitikų vertinimu, „Sony“ konsolių žaidėjai sugeneravo apie 60 proc. visų pardavimų, o tai atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai stiprūs „AAA“ leidimai dažnai geriausiai startuoja konsolėse.

    Geografiškai didžiausia auditorijos dalis, apie 43,4 proc., tenka Šiaurės Amerikai, o Europa sudaro apie 23,2 proc. Tai įprastas pasiskirstymas dideliems tarptautiniams leidimams, nes Šiaurės Amerika išlieka didžiausia konsolinių ir kompiuterinių žaidimų rinka pagal vartotojų išlaidas.

    Sėkmingą startą sustiprina ir tai, kad žaidimo pardavimai paprastai auga ne tik per pirmąsias savaites, bet ir vėliau, kai pasirodo atnaujinimai, papildomas turinys, nuolaidos bei plečiasi žaidėjų bendruomenė. Jei „IO Interactive“ išlaikys tempą, „007 First Light“ gali tapti vienu reikšmingiausių studijos komercinių projektų po „Hitman“ serijos.

  • Lenkai kuria 10 mln eurų vertės futbolo žaidimą: partneriai – „Bayern“, „Arsenal“ ir kiti

    Lenkai kuria 10 mln eurų vertės futbolo žaidimą: partneriai – „Bayern“, „Arsenal“ ir kiti

    Lenkijos studija „Triple Espresso“ kuria futbolo tematikos vaizdo žaidimą „Copa City“, kuris siūlo ne įprastą rungtynių žaidimą, o organizatoriaus perspektyvą. Žaidėjams teks planuoti ir valdyti rungtynių dienos procesus – nuo logistikos iki pasirengimo ir veiksmų, susijusių su renginio eiga.

    Studijos atstovų teigimu, projektui pavyko pritraukti licencijuotus partnerius iš didžiųjų futbolo klubų pasaulio. Tarp minimų vardų – Miuncheno „Bayern“, Londono „Arsenal“, Dortmundo „Borussia“, taip pat Brazilijos „Flamengo“ ir Stambulo „Beşiktaş“.

    „Norėjome parodyti futbolą ne iš aikštės, o iš rungtynių organizavimo pusės – tai niša, kurioje matėme didelį potencialą“, – sakė vienas projekto veidų Dominikas Ebebenge.

    Studija teigia, kad kūrimas prasidėjo 2022 metų pabaigoje, o aktyvus gamybos etapas įsibėgėjo 2023 metų pradžioje. Pasak komandos, vystymas truko apie 3,5 metų, o terminus papildomai pailgino žaidėjų testų grįžtamasis ryšys ir sprendimas daryti didesnius pakeitimus.

    Projekto mastą rodo ir komandos dydis: piko metu prie žaidimo kūrimo dirbo apie 60 žmonių, o kartu su vidinės leidybos, marketingo ir verslo funkcijomis – per 70. Tokie skaičiai nepriklausomam žaidimui yra išskirtiniai, ypač turint omenyje licencijų ir partnerystės derinimo apimtį.

    „Didžiausias iššūkis buvo ne tik sukurti žaidimą, bet ir pastatyti licencijavimo bei marketingo ekosistemą, kuri nepriklausomam projektui suteiktų globalų matomumą“, – sakė D. Ebebenge.

    Studija pabrėžia, kad vienas pirmųjų pasirašytų klubų buvo „Bayern“, o ši partnerystė tapo svarbiu argumentu derybose su kitais. Pasak kūrėjų, Vokietijos klubas netgi iškėlė sąlygą, kad žaidime būtų ir Dortmundo „Borussia“, taip sustiprinant vietinės rinkos reprezentaciją.

    Kūrėjai teigia, kad klubai buvo atrenkami ir pagal rinkas, kuriose tikimasi didžiausio pardavimų potencialo. Dėl to ieškota partnerių Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Turkijoje ir Brazilijoje, kur futbolo auditorijos yra itin didelės, o klubų socialinių tinklų pasiekiamumas gali tapti svarbiu reklamos kanalu.

    „Klubų socialinių tinklų galia mums yra kritinė – tai leidžia pasiekti žaidėjus, kurie kartu yra ir sirgaliai“, – sakė D. Ebebenge.

    Žaidimo biudžetas, įskaitant kūrimą ir marketingą, siekia apie 10 milijonų eurų. Komanda nurodo, kad didžioji dalis lėšų surinkta iš Lenkijos investuotojų, tarp kurių – sporto ir verslo pasaulio atstovai, galintys prisidėti ne tik kapitalu, bet ir kontaktais bei žinomumu.

    Pastaraisiais metais žaidimų industrija susiduria su didesniais kaštų ir rizikų iššūkiais: brangsta kūrimas, ryškėja konkurencija dėl matomumo skaitmeninėse parduotuvėse, o leidėjai dažniau renkasi atsargesnes investicijas. Tokiame kontekste nepriklausomam projektui užsitikrinti garsius futbolo prekės ženklus ir išlaikyti didelę komandą yra strategiškai reikšminga.

    Studija taip pat kalba apie turinio plėtrą po starto. Planuojami mokami DLC, kuriuose turėtų atsirasti naujų klubų, mažiausiai vienas naujas žemėlapis ir papildomas žaidimo režimas, o dalis atnaujinimų turėtų būti nemokami.

    „Nenorime būti įkyriai monetizuojantys – siekiame likti arti žaidėjų bendruomenės ir įsiklausyti į jų poreikius“, – sakė D. Ebebenge.

    Klausimas apie dirbtinio intelekto naudojimą kūrime taip pat paliečiamas: komanda teigia, kad „Copa City“ kuriamas kaip rankų darbo projektas, be didelio masto DI pagalbos. Vis dėlto industrijoje DI įrankiai vis plačiau naudojami testavimui, lokalizacijai, prototipavimui ir kai kurioms gamybos grandims, todėl ateityje kūrėjams gali tekti apsibrėžti aiškias taisykles, kaip šias technologijas taikyti skaidriai.

    Žaidimas turėtų pasirodyti su 12 kalbų palaikymu, įskaitant lenkų kalbą. Studija taip pat išskiria, kad žaidime numatytas Varšuvos žemėlapis, taip į projektą įnešant vietinį akcentą net ir bendradarbiaujant su tarptautiniais klubais.

  • „Rocket League“ susitarė su FIFA: jau netrukus startuos pasaulio čempionato įkvėptas sezonas

    „Rocket League“ susitarė su FIFA: jau netrukus startuos pasaulio čempionato įkvėptas sezonas

    Žaidimas „Rocket League“ oficialiai paskelbė apie naują partnerystę su FIFA ir pristatė 23 sezoną, kuris bus skirtas futbolui ir artėjančiam pasaulio čempionatui. Kūrėjų studija „Psyonix“, priklausanti „Epic Games“, tikisi, kad ši kolaboracija pritrauks tiek sporto, tiek esportui neabejingus žaidėjus.

    „Rocket League“ rinkoje yra nuo 2015 metais ir išsiskiria paprasta, bet įtraukiančia formule: futbolo rungtynės žaidžiamos nuotoliniu būdu valdomais automobiliais. Būtent dėl šio derinio žaidimas greitai užsiaugino konkurencinę sceną, o profesionalūs turnyrai tapo svarbia esportų kalendoriaus dalimi.

    Pastarosiomis dienomis apie „Rocket League“ kalbama ir dėl technologinių ambicijų. Kūrėjai viešai užsiminė apie planus atnaujinti techninį pagrindą, siekiant modernesnės grafikos ir sklandesnio veikimo ateities turiniui, nors konkrečių detalių kol kas pateikiama nedaug.

    Naujasis 23 sezonas startuos dieną prieš pasaulio čempionato pradžią ir bus paremtas futbolo švente, vyksiančia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meksikoje ir Kanadoje. Žaidėjams žadami teminiai renginiai ir papildomas turinys, susietas su čempionato atmosfera.

    Didžioji dalis naujovių bus kosmetinio pobūdžio: specialūs automobilių apipavidalinimai, riboto laiko dekoracijos, daiktai ir kitos personalizavimo galimybės. Taip pat numatoma speciali arena ir laikini žaidimo režimo akcentai, skirti sezonui atskirti nuo įprasto „Rocket League“ ritmo.

    Tokio tipo partnerystės žaidimų industrijoje dažnai pasitelkiamos kaip būdas trumpuoju laikotarpiu pakelti auditorijos aktyvumą ir sugrąžinti buvusius žaidėjus. FIFA vardas yra vienas atpažįstamiausių sporto pasaulyje, todėl tikėtina, kad sezonas padidins susidomėjimą nemokamai žaidžiamu projektu ir jo esportine scena.

  • Naujasis Jameso Bondo žaidimas kainavo pasakiškai: aiškėja, kiek atsėjo 007 First Light

    Naujasis Jameso Bondo žaidimas kainavo pasakiškai: aiškėja, kiek atsėjo 007 First Light

    Žaidimas 007 First Light, pasakojantis apie 26 metų Jamesą Bondą, vos pasirodęs spėjo sulaukti didelio žaidėjų dėmesio ir aukštų įvertinimų. Kūrėjai iš Danijos studijos „IO Interactive“ taip pat praneša apie itin sėkmingą startą, o viešumoje pasirodę skaičiai rodo, kad projektas kainavo milžiniškus pinigus.

    Danijos transliuotojo DR skelbiamais duomenimis, 007 First Light buvo kuriamas septynerius metus. Ilgas kūrimo laikotarpis šiandien tampa norma didiesiems projektams, nes studijoms tenka derinti modernią grafiką, sudėtingą dirbtinio intelekto logiką, kino lygio režisūrą ir turinio gausą.

    Kiek kainavo 007 First Light?

    Skelbiama, kad žaidimo kūrimas atsėjo apie 1,3 mlrd. Danijos kronų. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 174 mln. eurų, todėl 007 First Light patenka į brangiausių šiuolaikinių žaidimų gretas.

    Vis dėlto neatskleidžiama, ar į šią sumą įtrauktos rinkodaros išlaidos. Didelių leidimų atveju reklamos ir platinimo biudžetai neretai sudaro reikšmingą dalį visų kaštų, tad galutinė suma gali būti dar didesnė.

    Kodėl žaidimai taip brangsta?

    Šiuolaikinių AAA žaidimų kūrimas brangsta dėl kelių priežasčių: komandų dydžio, ilgo testavimo, nuolatinio turinio atnaujinimų ir aukštų žaidėjų lūkesčių. Vis daugiau dėmesio skiriama kino kokybės animacijoms, įgarsinimui, realistiškai aplinkai ir veikėjų elgsenai, kuri dažnai remiasi pažangiais DI sprendimais.

    Prie kaštų prisideda ir ambicija išleisti žaidimą vienu metu kelioms platformoms bei užtikrinti sklandų veikimą nuo pirmos dienos. Tai reikalauja daugiau inžinerinių resursų, ilgesnio optimizavimo ir papildomų kokybės užtikrinimo etapų.

    Ar investicija atsiperka?

    Skelbiama, kad per pirmąją parą 007 First Light parduotas 1 500 000 kopijų tiražu. Toks startas paprastai laikomas labai stipriu signalu, tačiau galutinę sėkmę lemia ilgesnis pardavimų „uodegos“ laikotarpis, papildomas turinys ir bendras žaidėjų įsitraukimas.

    Žaidimų rinkoje vis dažniau pabrėžiama, kad vien pardavimų nepakanka: svarbi ir reputacija, atsiliepimai, bendruomenės aktyvumas bei tai, ar projektas išlaiko dėmesį po paleidimo. Jei 007 First Light išlaikys pagreitį, jis gali tapti vienu ryškiausių metų kandidatų į svarbiausius industrijos apdovanojimus.

  • Kalifornija užsimojo „žudomoms“ žaidimų licencijoms: kas pasikeis visiems žaidėjams?

    Kalifornija užsimojo „žudomoms“ žaidimų licencijoms: kas pasikeis visiems žaidėjams?

    Kalifornijos Asamblėja 43 balsais prieš 16 pritarė įstatymo projektui, kuris turėtų pažaboti praktiką, kai nusipirkti vaizdo žaidimai vėliau tampa nebepasiekiami dėl išjungtų serverių ar kūrėjų sprendimų. Iniciatyva dažnai siejama su kampanija Stop Killing Games, o pats projektas dabar keliauja į Kalifornijos Senatą.

    Siūlomos taisyklės orientuotos į mokamus žaidimus ir numato, kad leidėjai negalėtų paprastai „išjungti“ produkto, palikdami pirkėją be realios galimybės juo naudotis. Pagrindinė kryptis – užtikrinti, kad pasibaigus oficialiai infrastruktūrai liktų veikiantis sprendimas, leidžiantis žaisti be prisijungimo prie leidėjo serverių.

    Kas būtų privaloma leidėjams

    Vienas esminių punktų – išankstinis informavimas. Leidėjai turėtų perspėti vartotojus bent prieš 60 dienų, jei planuojama išjungti serverius ar atlikti pakeitimus, po kurių žaidimas taptų nebežaidžiamas.

    Dar svarbesnė nuostata – draudimas nuotoliniu būdu pašalinti žaidimą iš vartotojo bibliotekos taip, kad jis nebeturėtų jokio veikiančio varianto. Praktikoje tai reikštų pareigą parengti offline režimą ar kitą alternatyvą, kad įsigytas žaidimas liktų funkcionalus.

    Numatoma, kad taisyklės galiotų žaidimams, išleistiems po 2027 metų sausio 1 dienos. Taip pat akcentuojama išimtis nemokamiems žaidimams, kurie veikia free-to-play modeliu, todėl reguliavimas daugiausia taikytų projektams, už kuriuos vartotojai sumokėjo.

    Kodėl tai gali paliesti ir Europą

    Nors teisiškai projektas būtų taikomas tik Kalifornijoje, šis regionas dėl savo ekonominio svorio dažnai tampa de facto standartu technologijų ir skaitmeninių paslaugų rinkoje. Leidėjams gali neapsimokėti kurti atskirų taisyklių, skirtingų versijų ar infrastruktūros vien tik vienai jurisdikcijai.

    Dėl to praktiniai sprendimai, pavyzdžiui, offline režimai ar „paskutinės versijos“ pateikimas, neretai tampa prieinami plačiau nei vienoje valstijoje. Vartotojams tai reikštų didesnę tikimybę, kad net ir už Kalifornijos ribų įsigytas žaidimas neliks bevertis, kai leidėjas nuspręs uždaryti serverius.

    Kas paskatino šias diskusijas

    Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje ryškėja įtampa tarp skaitmeninių licencijų ir vartotojų lūkesčio, kad už sumokėtą produktą jie galės naudotis ilgą laiką. Diskusijas dar labiau įkaitino atvejai, kai išjungus serverius dalis žaidimų tapo praktiškai nebežaidžiami, net jei buvo įsigyti legaliai.

    Apie būtinybę užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą vis dažniau kalbama ir Europoje. Skaitmeninės rinkos augimas, prenumeratos modelių populiarėjimas ir vis dažnesnės serveriais paremtos žaidimų architektūros kelia klausimą, ar pirkėjas iš tiesų įsigyja produktą, ar tik laikiną prieigą.

    „Paaiškinkite, kodėl jums tai svarbu“, – sakė Kalifornijos Asamblėjos narys Chrisas Wardas, ragindamas žaidėjus aktyviai kreiptis į valstijos senatorius prieš svarstymus komitetuose.

    Jei Kalifornijos Senatas pritartų, tai galėtų tapti precedentu, kuris priverstų leidėjus atsargiau žiūrėti į skaitmeninių žaidimų „uždarymą“. Vartotojams tai būtų signalas, kad skaitmeninė nuosavybė ir prieigos tęstinumas gali tapti ne tik rinkodaros pažadais, bet ir teisiškai apibrėžtais įsipareigojimais.

  • Konfederacijos lyderis Sławomir Mentzen netikėtai prabilo apie žaidimus: štai ką žaisdavo

    Konfederacijos lyderis Sławomir Mentzen netikėtai prabilo apie žaidimus: štai ką žaisdavo

    Sławomir Mentzen, vienas ryškiausių Lenkijos dešiniųjų politikų ir Konfederacijos lyderių, pastaraisiais mėnesiais dažnai atsiduria socialinių tinklų dėmesio centre. Šįkart internete išplito įrašas, kuriame jis netikėtai prabilo apie savo vaikystės ir jaunystės vaizdo žaidimus.

    Politikas, kuriam šiuo metu 39-eri, per susitikimą su rinkėjais buvo paklaustas, ar dabar žaidžia vaizdo žaidimus ir kokie jam labiausiai patinka. Mentzen atsakė, kad šiandien tam beveik nebelieka laiko, tačiau anksčiau žaidimams skirdavo daug valandų.

    Kokius žaidimus išvardijo?

    Paklaustas apie mėgstamiausius žaidimus, Mentzen paminėjo kelias gerai žinomas klasikines serijas. Tarp jo išvardytų pavadinimų nuskambėjo „StarCraft“, „Baldur’s Gate“, „Quake“, „Unreal“, „FIFA“ ir „Counter-Strike“.

    Įrašas sulaukė dėmesio ne tik dėl netikėtos temos politiniame renginyje, bet ir dėl to, kad šie žaidimai daugeliui siejasi su 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių pabaigos bei 2000-ųjų kompiuterinių žaidimų kultūra. Būtent šios kartos rinkėjams tokie pavadinimai dažnai kelia nostalgiją.

    Skaitmeninė kultūra politikoje

    Pokalbio pabaigoje jaunas renginio dalyvis pasiteiravo, ar politikas kada nors turėjo žaidimų išvaizdos elementų, vadinamų skin. Mentzen patikino, kad tokių nepirkdavo ir neturėjo.

    Viešas politikų domėjimasis žaidimais pastaruoju metu tampa vis dažnesnis, nes žaidimų industrija seniai peržengė vien pramogos ribas. Žaidimai vis labiau susiję su transliacijomis, bendruomenėmis ir skaitmenine ekonomika, o tai neišvengiamai persikelia ir į viešąją komunikaciją.

    Konfederacija ir žaidimų tema

    Mentzen anksčiau buvo minėtas ir dėl savo susidomėjimo skaitmeninėmis naujovėmis, įskaitant kriptovaliutas. Tai prisidėjo prie jo įvaizdžio kaip politiko, kuris nevengia kalbėti apie technologijas ir interneto kultūrą.

    Žaidimų tema Konfederacijos aplinkoje skamba ne pirmą kartą: anksčiau viešojoje erdvėje dėmesio sulaukė ir europarlamentarės Ewos Zajączkowskos-Hernik pasisakymai apie laisvalaikį prie žaidimų. Tokie epizodai rodo, kad partija ieško būdų kalbėti su jaunesne auditorija jai artimesnėmis temomis.