CP v2

Tag: Vaizdo žaidimai

  • Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Žaidėjų kantrybė trūko: Stop Killing Games spaudžia ES, kad skaitmeniniai žaidimai nedingtų

    Kampanija Stop Killing Games, pradėjusi kaip vartotojų iniciatyva dėl išjungiamų internetinių žaidimų, vėl įgauna pagreitį po Europos Komisijos pozicijos. Komisija nurodė, kad naujų privalomų taisyklių šiuo metu nesiūlys, o sprendimų ieškos per dialogą su leidėjais ir sektoriaus atstovais.

    Komisijos argumentas paprastas: esama vartotojų apsaugos sistema jau įpareigoja aiškiai informuoti, jei žaidimas priklauso nuo interneto ryšio ir išorinių serverių. Taip pat turi būti įspėjama, kad paslaugai pasibaigus produktas gali nebeveikti, todėl vartotojas sprendimą pirkti turi priimti žinodamas rizikas.

    Vis dėlto Stop Killing Games organizatoriai tokį atsakymą vadina nepakankamu ir teigia, kad problema yra platesnė nei vien informavimas. Jų teigimu, kai serveriai išjungiami, pirkėjai neretai faktiškai praranda galimybę naudotis už įsigytą produktą sumokėtais pinigais, o kultūriškai reikšmingi kūriniai tampa neprieinami.

    Ko reikalauja iniciatyva

    Kampanijos esmė yra siekis, kad žaidimų leidėjai, nutraukdami paslaugą, paliktų bent minimalią galimybę žaidimą naudoti toliau. Praktikoje tai gali reikšti neprisijungimo režimą, bendruomenei perduodamus serverio įrankius arba kitą techninį sprendimą, kuris leistų produktui funkcionuoti ir po oficialios priežiūros pabaigos.

    Iniciatyvos atstovai pabrėžia, kad toks požiūris svarbus ne tik vartotojų teisėms, bet ir skaitmeninio paveldo išsaugojimui. Šiuolaikiniai žaidimai vis dažniau kuriami kaip paslauga, todėl jų išnykimas tampa sistemine problema, o ne atskirų projektų nesėkme.

    Kas vyksta Europos Parlamente

    Po Komisijos pozicijos Stop Killing Games aktyvistai teigia, kad darbą tęs per Europos Parlamentą ir sieks, kad tema atsirastų rengiamuose skaitmeninio teisingumo ir vartotojų apsaugos paketuose. Jų teigimu, politinė parama yra reali, tačiau procesas sudėtingas, nes reikia suderinti vartotojų interesus, autorių teises ir verslo modelių realijas.

    Judėjimo organizatorius Moritzas Katzneris socialiniuose tinkluose tikino, kad atsitraukti neketinama ir kampanija jau peržengė vienos peticijos ribas.

    „Šis judėjimas apibrėžia veiksmą, todėl ir toliau veiksime, esame tai skolingi žmonėms, kurie mumis patikėjo. Mes nesustosime“, – sakė Moritzas Katzneris.

    Prie diskusijos aktyviai grįžo ir iniciatyvą išpopuliarinęs turinio kūrėjas Rossas Scottas, raginantis rėmėjus nenuleisti rankų ir toliau spausti politikus. Jo teigimu, neigiamas Komisijos atsakymas buvo prognozuojamas, tačiau parlamentinis kelias, anot jo, išlieka atviras.

    Iniciatyvos atstovai taip pat pabrėžia, kad panašūs pokyčiai aptariami ir už Europos ribų, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Kampanijos tikslas, jų teigimu, yra sukurti aiškesnį standartą, kad skaitmeniniai pirkiniai netaptų laikina nuoma vien dėl sprendimo išjungti serverius.

  • „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    „Electronic Arts“ vėl atleidžia darbuotojus: fone – milžiniškas Saudo fondų perėmimas

    Vaizdo žaidimų leidėja „Electronic Arts“ trečią kartą šiais metais mažina darbuotojų skaičių. Šįkart darbo vietų netenka dalis techninio palaikymo, klientų aptarnavimo, IT ir vidinių procesų komandų žmonių. Apie pokyčius viešai pranešė patys darbuotojai, atsisveikindami socialiniuose tinkluose.

    Viešumoje kol kas nenurodoma, kiek konkrečiai pareigybių panaikinama ir kokiuose padaliniuose tai sudaro didžiausią dalį. Vis dėlto šaltiniai žaidimų industrijos žiniasklaidoje teigia, kad atleidimai paliečia kelias funkcijas, susijusias ne tik su žaidimų kūrimu, bet ir su kasdieniu paslaugų užtikrinimu žaidėjams.

    Atleidimai ir DI kryptis

    „Electronic Arts“ pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie veiklos optimizavimą ir didesnį procesų automatizavimą. Bendrovė viešai akcentuoja, kad dirbtinis intelektas ir DI įrankiai turi padėti greičiau kurti prototipus, efektyvinti testavimą ir palengvinti dalį rutininio darbo kūrėjų komandose.

    Tokia kryptis sutampa su platesne visos žaidimų rinkos tendencija: didieji leidėjai mažina kaštus, o investicijas koncentruoja į projektus, kurie gali generuoti ilgalaikes pajamas. Dėl to dažniau peržiūrimos palaikymo, aptarnavimo ir administracinės grandys, kurios nėra tiesiogiai susijusios su naujų žaidimų pajamų augimu.

    „DI pašalina dalį monotonijos ir leidžia greičiau pasiekti prototipą, todėl daugiau laiko lieka kūrybiniams sprendimams“, – sakė „Electronic Arts“ vadovybės atstovė.

    Fone – rekordinio masto sandoris

    Atleidimai vyksta tuo metu, kai rinkoje aptarinėjamas galimas „Electronic Arts“ kontrolės perėmimas iš Saudo Arabijos valstybinio investicinio fondo. Skelbiama, kad svarstomas sandoris vertinamas maždaug 51 milijardu eurų, o jo užbaigimas priklausytų ir nuo reguliuotojų sprendimų.

    Tokio dydžio įsigijimas būtų vienas didžiausių žaidimų industrijos istorijoje ir galėtų reikšmingai pakeisti bendrovės strategiją. Net ir įvykus sandoriui, įprasta, kad nauji savininkai inicijuoja vidinius auditus, peržiūri investicijų planus ir efektyvumo rodiklius, o tai kartais reiškia tolesnę restruktūrizaciją.

    Ko tikėtis darbuotojams ir rinkai

    Profesinių sąjungų ir darbuotojų organizacijų kritika, susijusi su darbo vietų stabilumu, žaidimų kokybe ir įmonių atsakomybe, pastaruoju metu visame sektoriuje garsėja. Žaidimų rinkoje po pandeminio augimo sekė lėtesnė plėtra, todėl daugelis bendrovių peržiūri komandas ir projektų portfelius.

    Kol kas neaišku, ar dabartinė atleidimų banga yra paskutinė, nes sprendimai dažnai priklauso nuo metų finansinių rezultatų ir strateginių prioritetų. Aišku viena: „Electronic Arts“ ir toliau sieks didesnio efektyvumo, o DI plėtra bei galimi nuosavybės pokyčiai šiuos procesus tik spartina.

  • Žaidimų industrija muša rekordus, bet žmonės bėga: kas iš tiesų vyksta po 186 mlrd. eurų skaičiais?

    Žaidimų industrija muša rekordus, bet žmonės bėga: kas iš tiesų vyksta po 186 mlrd. eurų skaičiais?

    Pasaulinė vaizdo žaidimų industrija fiksuoja rekordines pajamas, tačiau už įspūdingų skaičių slepiasi kita realybė – masiniai atleidimai, uždaromos studijos ir stabdomi projektai. Rinka auga, bet darbo vietų saugumas daugeliui kūrėjų mažėja, o tai kuria pasitikėjimo krizę.

    Skaičiuojama, kad 2025 metais bendros žaidimų pramonės pajamos siekė apie 186 mlrd. eurų, arba daugiau nei 9 proc. daugiau nei metais anksčiau. Visgi finansinis augimas ne visada reiškia geresnes darbo sąlygas, nes dalis bendrovių po pandeminio bumo perskirsto biudžetus ir mažina komandas.

    Didžiausia dalis – mobilieji žaidimai

    Didžiausią pyrago dalį ir toliau pasiima mobilieji žaidimai – jų pajamos sudarė apie 105 mlrd. eurų, tai yra maždaug 56 proc. visos rinkos. Šis segmentas auga dėl itin plačios auditorijos, nuolatinių atnaujinimų ir pirkimų programėlėse modelio.

    Kompiuterinių žaidimų pajamos siekė apie 40 mlrd. eurų, o konsolių segmentas sugeneravo apie 41 mlrd. eurų. Nors konsolės išlieka stabilios, augimas čia lėtesnis, o kompiuterių segmente jis pastaruoju metu spartesnis, ypač dėl skaitmeninės platinimo rinkos.

    Rekordinės pajamos ir atleidimų banga

    Ryškiausias prieštaravimas – rekordai finansinėse ataskaitose ir tuo pat metu tęsiamos restruktūrizacijos. Pastaraisiais metais rinka matė ne vieną atvejį, kai buvo uždaromos studijos, nutraukiami dar neanonsuoti projektai arba atleidžiamos net patyrusios komandos.

    Apklausos rodo ir platesnę problemą: dalis kūrėjų ima svarstyti apie pasitraukimą iš industrijos dėl nestabilumo. Minima, kad apie 44 proc. apklaustų žaidimų kūrėjų svarsto palikti sektorių būtent dėl darbo saugumo stokos ir nuolatinių pokyčių.

    Kas labiausiai keičia rinką dabar?

    Vienas pagrindinių veiksnių – didėjantys didelių žaidimų biudžetai ir ilgesni kūrimo ciklai, dėl kurių leidėjai vengia rizikos ir dažniau atsisako eksperimentų. Kartu plinta paslaugos tipo žaidimų modelis, kai pajamos priklauso nuo ilgo žaidėjų įsitraukimo, o tai kelia papildomą spaudimą komandoms.

    Prie pokyčių prisideda ir DI įrankių plėtra, kuri dalyje procesų leidžia automatizuoti rutinines užduotis, bet kartu didina įtampą dėl pareigybių perskirstymo. Visa tai kuria paradoksą: rinka uždirba daugiau, tačiau kūrėjams dažnai tenka dirbti neapibrėžtumo sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais sektoriaus kryptį lems keli dalykai: vartotojų išlaidų atsistatymas, sėkmingų didžiųjų leidimų ciklas ir tai, ar bendrovės ras tvaresnį balansą tarp pelno, rizikos ir darbuotojų išlaikymo. Kol kas rekordai ir krizės nuotaikos žaidimų industrijoje keliauja greta.

  • GTA 6 kaina nutekėjo: parduotuvė parodė sumas, o žaidėjai skaičiuoja, kiek kainuos Lietuvoje

    GTA 6 kaina nutekėjo: parduotuvė parodė sumas, o žaidėjai skaičiuoja, kiek kainuos Lietuvoje

    Internete vėl įsižiebė diskusijos dėl GTA 6 kainos: žaidėjai pastebėjo, kad vienos Portugalijos mažmeninės prekybos tinklo „FNAC“ svetainėje buvo matomi skirtingų leidimų įkainiai. Nors tai nėra oficialus „Rockstar Games“ patvirtinimas, įrašai greitai išplito socialiniuose tinkluose ir forumuose.

    Pagal ekrano nuotraukose bei vartotojų įrašuose minimą informaciją, standartinė žaidimo versija galėjo būti įkainota maždaug nuo 90 eurų, o brangiausi rinkiniai siekė apie 200 eurų. Tokie skaičiai iškart sukėlė klausimą, ar naujos kartos didžiausių leidėjų žaidimai netaps prabanga, o ne masiniu produktu.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad ankstyvi produktų puslapiai neretai kuriami iš anksto ir gali rodyti laikinas, automatines arba tiesiog klaidingas kainas. Kartais mažmenininkai naudoja vadinamuosius „placeholder“ įkainius, kad galėtų paruošti sistemą išankstiniams užsakymams, o galutinę kainą pakeičia tik prieš startą.

    Žinoma tiek, kad GTA 6 yra vienas laukiamiausių dešimtmečio žaidimų, o jo komerciniai lūkesčiai milžiniški. Analitikai viešai yra svarstę, jog naujos dalies pardavimai gali pasiekti dešimtis milijonų kopijų, o tai reikštų rekordines pajamas visai pramogų industrijai.

    Kainų tema paaštrėjo ir dėl pastarųjų metų tendencijų: didelės biudžeto apimties žaidimų kūrimas brangsta, o didėjančios marketingo išlaidos bei ilgesni kūrimo ciklai spaudžia leidėjus kelti bazines kainas. Dalis naujų žaidimų jau dabar startuoja brangiau nei ankstesnės kartos, o kolekciniai leidimai vis dažniau perkopia šimtą eurų.

    Kol kas oficiali GTA 6 kaina nebuvo paskelbta, todėl pirkėjams patariama vertinti nutekėjimus atsargiai ir laukti „Rockstar Games“ pranešimų. Galutinis įkainis skaitmeninėse platformose ir fizinėse parduotuvėse gali skirtis, o papildomi leidimai dažnai priklauso nuo turinio, prenumeratų ar ankstyvo priėjimo politikos.

  • PlayStation PC žaidimai atnešė virš 1 mlrd. eurų, bet „Sony“ svarsto staigų posūkį

    PlayStation PC žaidimai atnešė virš 1 mlrd. eurų, bet „Sony“ svarsto staigų posūkį

    Ekskliuzyvumas traukiasi

    Vaizdo žaidimų rinkoje ilgus metus dominavo konsolių ekskliuzyvumo principas: dalis ryškiausių „PlayStation“ ir „Xbox“ vardų buvo siejami tik su viena ekosistema. Pastaraisiais metais situacija pasikeitė, kai tiek „Sony“, tiek „Microsoft“ ėmė aktyviau perkelti dalį titulų į kitas platformas.

    Toks posūkis sumažino vadinamųjų konsolių karų įtampą, tačiau iškėlė naują klausimą: ar pelningesnė trumpalaikė žaidimų pardavimo apimtis, ar ilgalaikė konsolės vertė, kurią kuria išskirtinis turinys. Būtent ši dilema dabar vis dažniau minima kalbant apie „PlayStation“ strategiją.

    Skaičiai įspūdingi, bet klausimų daug

    Rinkos analitikų vertinimu, „PlayStation“ žaidimų perkėlimas į PC per kelerius metus sugeneravo apie 1,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Šis rezultatas rodo, kad išėjimas į PC auditoriją tapo vienu sėkmingiausių „Sony“ pastarojo meto komercinių sprendimų.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Helldivers 2“, kuri, pagal „Steam“ platformos duomenų analizę, pasiekė apie 12,7 mln. žaidėjų. Stipriai pardavimais išsiskyrė ir „Horizon Zero Dawn“, o „God of War“, „Days Gone“ bei „Marvel’s Spider-Man“ bendrai perkopė 10 mln. parduotų kopijų ribą.

    „Sony“ gali grįžti prie senos krypties

    Nors finansiniai rodikliai palankūs, žaidimų industrijoje vis garsiau kalbama, kad „Sony“ gali koreguoti kursą. Vienas iš signalų, kurį pastebėjo rinkos stebėtojai, yra tai, kad metinėse ataskaitose sumažėjo arba dingo akcentai, susiję su PC versijomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad dideli pardavimai per „Steam“ nebūtinai kompensuoja galimus ilgalaikius nuostolius, jei silpnėja „PlayStation“ kaip platformos išskirtinumas. Konsolės pasirinkimą dažnai lemia būtent tai, ar žaidėjas konkrečius didžiuosius vardus galės žaisti tik vienoje vietoje.

    Panašių pokyčių fone matyti ir konkurentų judesiai: „Microsoft“ taip pat plečia leidybą už savo ekosistemos ribų, įskaitant dalį „Xbox“ studijų žaidimų „PlayStation 5“ konsolei. Vertinant pajamas, šis modelis irgi veikia, tačiau kol kas mastas atsilieka nuo „PlayStation“ žaidimų sėkmės PC rinkoje.

    Artimiausi sprendimai parodys, ar „Sony“ rinksis didesnę auditoriją ir greitesnę grąžą, ar grįš prie griežtesnio ekskliuzyvumo, stiprindama „PlayStation“ konsolės patrauklumą. Žaidėjams tai reikštų vieną iš dviejų scenarijų: daugiau didžiųjų hitų PC arba ilgesnį laukimą ir aiškesnę ribą tarp platformų.

  • Žuvo „Ubisoft“ bendraįkūrėjas Claude Guillemot: ką atskleidė lėktuvo katastrofos detalės

    Žuvo „Ubisoft“ bendraįkūrėjas Claude Guillemot: ką atskleidė lėktuvo katastrofos detalės

    Prancūzijoje per privataus lėktuvo katastrofą žuvo Claude Guillemot, vienas iš penkių brolių, 1986 metais įkūrusių žaidimų kūrėją „Ubisoft“. Apie nelaimę pranešta po incidento šalies vakaruose, kai orlaivis sudužo netoli nusileidimo tako.

    Pranešama, kad katastrofa įvyko birželio 19 dieną. Liudininkų pasakojimais, lėktuvas staiga prarado aukštį, ore atliko staigų manevrą ir bandydamas leistis rėžėsi į žemę, po smūgio įsiplieskė gaisras.

    Skelbiama, kad nelaimės metu lėktuve buvo du žmonės, abu žuvo. Įvykio aplinkybes tiria civilinės aviacijos saugos institucijos ir techniniai ekspertai, kurie aiškinasi, kas galėjo lemti staigų orlaivio valdymo praradimą.

    Claude Guillemot ilgus metus buvo siejamas su „Ubisoft“ vadovybe: ėjo vykdomojo viceprezidento operacijoms pareigas ir dirbo įmonės valdyboje. Jo indėlis siejamas su šeimos verslo virsmu į pasaulinį žaidimų industrijos vardą, veikiantį konsolių, asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių rinkose.

    „Ubisoft“ per kelis dešimtmečius sukūrė ir išplėtojo tarptautiniu mastu atpažįstamas franšizes, tarp jų „Assassin’s Creed“, „Far Cry“, „Tom Clancy’s Rainbow Six“, „Prince of Persia“ ir „Anno“. Pastaraisiais metais bendrovė viešai kalbėjo apie iššūkius, susijusius su leidybos grafiko korekcijomis, kaštų kontrole ir poreikiu sustiprinti naujų projektų srautą.

    Verslininkas buvo žinomas ne tik dėl darbo „Ubisoft“: Guillemot šeimos vardas siejamas ir su žaidimų priedų bei garso sprendimų kryptimi. „Ubisoft“ vadovybė pareiškė užuojautą artimiesiems ir pabrėžė, kad Claude Guillemot vaidmuo buvo svarbus formuojant bendrovės veiklos pagrindus ir jos tarptautinę plėtrą.

    Kol kas tyrėjai neįvardija galutinės nelaimės priežasties. Paprastai tokiais atvejais vertinama techninė orlaivio būklė, pilotavimo aplinkybės, meteorologinės sąlygos ir skrydžio duomenys, o išvados pateikiamos tik užbaigus ekspertizes.

  • Britų valdininkai darbui jungėsi į „Grand Theft Auto Online“: atskleidė, kas ten vyko

    Britų valdininkai darbui jungėsi į „Grand Theft Auto Online“: atskleidė, kas ten vyko

    Eksperimentas valstybės tarnyboje

    Jungtinės Karalystės Švietimo ministerijos darbuotojai dalį darbo laiko praleido vaizdo žaidime „Grand Theft Auto Online“. Jie prisijungė prie žaidėjų bendruomenės ne pramogai, o kaip dalies valstybės politikos formavimo eksperimento, skirto geriau suprasti jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje erdvėje.

    Apie iniciatyvą paviešino laikraštis „Daily Telegraph“, nurodęs, kad projektas vyko nuo 2024 metų pabaigos. Už jį esą buvo atsakinga prie ministerijos veikianti komanda Policy Lab, kuri ieško nestandartinių būdų, kaip rinkti įžvalgas ir testuoti sprendimus.

    Ką darė „GTA Online“ pasaulyje

    Valdininkai prisijungdavo prie žaidėjų vykdydami užduotis ir kasdienes veiklas virtualiame pasaulyje, o tuo pačiu kalbėdavosi su dalyviais. Tokia forma buvo naudojama kaip fokus grupių alternatyva, kai pokalbis vyksta ne posėdžių salėje, o žaidimo situacijose.

    „Grand Theft Auto Online“ žinomas dėl smurto, nusikalstamos tematikos, gaudynių ir šaudymų, todėl pati pasirinkta platforma daliai kritikų pasirodė kontraversiška. Vis dėlto projekto rengėjai argumentavo, kad būtent tokiose erdvėse vyksta reali bendruomenių sąveika, kurią svarbu suprasti formuojant viešąją politiką.

    Kritika ir klausimai dėl naudos

    Iniciatyva sulaukė aštrios reakcijos: vienas vyriausybės šaltinis, cituotas „Daily Telegraph“, projektą pavadino beprasmybe ir kėlė klausimą, ar tai sukuria apčiuopiamą vertę mokesčių mokėtojams. Kritikai taip pat priminė, kad Policy Lab yra įgyvendinusi ir kitų netradicinių veiklų, pavyzdžiui, kūrybines dirbtuves valdininkams.

    „Tai absurdiškas išteklių švaistymas“, – sakė „Daily Telegraph“ cituojamas šaltinis iš administracijos.

    Projekto autoriai tvirtino, kad stebėjimas ir pokalbiai žaidimo metu padėjo geriau suprasti žaidėjų motyvaciją ir emocijas. Tarp įvardytų įžvalgų minėta, kad neformalus bendravimas važiuojant virtualiu automobiliu vyksta lengvai, o daliai žmonių patinka virtualus statusas ir veiklos, kurių realybėje jie negalėtų sau leisti.

    Vis dėlto diskusija dėl efektyvumo išlieka: oponentai teigė, kad maždaug 30 žmonių komanda turėtų pateikti aiškiai pamatuojamus rezultatus. Ši istorija taip pat atgaivino platesnį klausimą, kaip valstybės institucijos turėtų tyrinėti skaitmenines bendruomenes ir kokios ribos taikytinos tokiems metodams.

  • Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija stabdo kovą prieš žaidimų blokavimą: žada tik kodeksą, ne įstatymą

    Europos Komisija pranešė neketinanti siūlyti ES teisės aktų pakeitimų, kurie užkirstų kelią nuotoliniam vaizdo žaidimų išjungimui ar jų blokavimui pasibaigus paslaugos teikimui. Sprendimas paskelbtas reaguojant į piliečių inicijuotą raginimą griežčiau sureguliuoti vadinamąjį žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapą.

    Iniciatyva „Stop Killing Games“ surinko beveik 1 300 000 parašų visoje Europos Sąjungoje, iš jų daugiau nei 143 000 Lenkijoje. Kampanijos autoriai teigia, kad žaidėjai vis dažniau praranda prieigą prie anksčiau įsigytų žaidimų, kai leidėjai išjungia serverius ar nuotoliniu būdu apriboja veikimą.

    Europos Komisija nurodė, kad teisėkūros pokyčius riboja ir intelektinės nuosavybės apsaugos logika, taip pat esamas teisinis reguliavimas. Komisijos vertinimu, ES vartotojų apsaugos taisyklės jau dabar numato svarbias garantijas, kurios turi saugoti vartotojų ekonominius interesus.

    Pagal galiojančius reikalavimus skaitmeninio turinio tiekėjai privalo iš anksto aiškiai informuoti apie paslaugos trukmę ir sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, Skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyva numato vartotojų teisių gynimo priemones, jei turinys ar paslauga neatitinka sutarties ir to, ko vartotojas gali pagrįstai tikėtis.

    Tokiais atvejais vartotojui gali priklausyti proporcingas pinigų grąžinimas, atsižvelgiant į tai, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis paslauga buvo teikiama. Praktikoje ginčai dažnai kyla dėl to, kaip apibrėžiamas skaitmeninio produkto funkcionalumas ir ar pirkėjas buvo pakankamai aiškiai perspėtas, kad žaidimas priklauso nuo leidėjo serverių.

    Vis dėlto Komisija žada imtis kitos krypties ir inicijuoti dialogą su vaizdo žaidimų pramone bei vartotojų atstovais. Tikslas yra parengti sektoriaus elgesio kodeksą, kuris apibrėžtų gerąją praktiką, kaip turėtų būti valdomas žaidimų „gyvavimo pabaigos“ etapas.

    „Sieksime suburti žaidimų pramonės ir vartotojų atstovus, kad būtų parengtas elgesio kodeksas, kaip turėtų būti tvarkomas žaidimų gyvavimo pabaigos etapas“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad jų tikslas nėra perimti žaidimų nuosavybės ar intelektinių teisių, taip pat nėra siekiama apriboti leidėjų galimybių uždirbti. Pagrindinis reikalavimas, pasak kampanijos autorių, yra palikti žaidimus funkcionalius, kad nustojus veikti internetinėms paslaugoms jie nebūtų tyčia paverčiami nebeveikiančiais.

    Komisija taip pat priminė, kad iki metų pabaigos ketina pateikti skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų direktyvos taikymo ataskaitą. Tikimasi, jog joje bus įvertinta, ar dabartinės taisyklės pakankamai aiškiai apibrėžia vartotojų lūkesčius dėl skaitmeninių produktų ilgaamžiškumo ir kokių papildomų priemonių gali prireikti ateityje.

  • Sukūrė „Life is Strange“ hitą, o dabar prie bankroto: „Don’t Nod“ ieško gelbėtojo

    Sukūrė „Life is Strange“ hitą, o dabar prie bankroto: „Don’t Nod“ ieško gelbėtojo

    Prancūzijos vaizdo žaidimų kūrėjų studija „Don’t Nod“, išgarsėjusi pasakojimu paremta serija „Life is Strange“, susidūrė su rimta likvidumo krize ir, auditorių vertinimu, artimiausiais mėnesiais gali pritrūkti lėšų veiklai tęsti. Tai reiškia, kad bendrovei būtina skubiai rasti naują finansavimo šaltinį arba imtis kitų priemonių, kurios leistų išvengti nemokumo scenarijaus.

    Pastarųjų metų situacija žaidimų industrijoje „Don’t Nod“ nėra palanki: brangstant kūrimui ir rinkodarai, leidėjai atsargiau vertina rizikingus projektus, o vartotojų dėmesys išsiskaido tarp didžiųjų leidimų, nemokamų paslaugų tipo žaidimų ir prenumeratų katalogų. Tokiose sąlygose net ir žinomas vardas negarantuoja pardavimų, ypač jei naujausi žaidimai nepasiekia planuotų komercinių rezultatų.

    Studijos portfelyje yra ir kiti gerai atpažįstami projektai, tarp jų atmosferinis RPG „Vampyr“, taip pat „Jusant“ ir „Banishers: Ghosts of New Eden“. Vis dėlto rinkoje pastaruoju metu vis dažniau matomas dėsningumas, kai vidutinio biudžeto žaidimams darosi sunkiau konkuruoti: žaidėjai arba renkasi labai didelius leidimus, arba ieško pigesnių, aiškiai išsiskiriančių nepriklausomų projektų.

    Problemas didina ir tai, kad tarp „Don’t Nod“ akcininkų yra „Tencent“, tačiau, remiantis viešojoje erdvėje aptariama informacija, Kinijos technologijų milžinė šiuo etapu nėra linkusi papildomai investuoti į studijos kuriamus projektus. Tokia padėtis verčia bendrovę ieškoti alternatyvų: pritraukti naują investuotoją, sudaryti palankesnį leidybos susitarimą arba pagreitinti dar nepaskelbto žaidimo išleidimą, nors jis, kaip teigiama, iš pradžių buvo planuotas gerokai vėlesniam laikui.

    Žaidimų kūrėjams tokie sprendimai paprastai yra skausmingi, nes spartinamas grafikas gali reikšti mažesnę kokybę, didesnį darbuotojų krūvį ir reputacines rizikas. Tuo pat metu naujas finansavimas dažnai ateina su sąlygomis: nuo teisių į intelektinę nuosavybę dalies iki kūrybinių sprendimų kontrolės ar papildomų kaštų mažinimo programų.

    Rinkos analitikai pabrėžia, kad visoje industrijoje tęsiasi finansinės drausmės etapas, kai investuotojai iš kūrėjų tikisi aiškesnių pajamų prognozių ir griežtesnio kaštų valdymo. „Don’t Nod“ atvejis tampa dar vienu signalu, jog net tarptautinį pripažinimą pelniusios studijos šiandien turi kovoti ne tik dėl kūrybinės sėkmės, bet ir dėl elementaraus finansinio išgyvenimo.

  • „Capcom“ traukiasi: iš „Dragon’s Dogma 2“ dingsta mikrotransakcijos ir krenta kaina

    „Capcom“ traukiasi: iš „Dragon’s Dogma 2“ dingsta mikrotransakcijos ir krenta kaina

    Japonijos žaidimų leidėja „Capcom“ paskelbė, kad iš „Dragon’s Dogma 2“ prekybos kanalų bus pašalinta didžioji dalis mokamų priedų, sukėlusių didelį žaidėjų pasipiktinimą. Kartu iš prekybos dings ir brangesnė „Deluxe“ versija, o bazinio žaidimo kaina bus sumažinta visam laikui.

    Mikrotransakcijos buvo kritikuojamos todėl, kad vieno žaidėjo vaidmenų žaidime siūlė už pinigus įsigyti patogumus, kurie keitė žaidimo patirtį. Žaidėjai ypač nepalankiai vertino greitos kelionės resursus, išvaizdos keitimo galimybes ir kitus pagreitintus progresavimo elementus.

    Kas konkrečiai keičiasi?

    Pokyčiai įsigalios birželio 24 dieną visose pagrindinėse platformose. Nuo tos dienos skaitmeninėse parduotuvėse liks tik du nedideli paketai: stovyklavimo įrangos rinkinys ir muzikos bei garsų kolekcija iš pirmojo „Dragon’s Dogma“.

    Tuo pačiu metu bus nutraukta „Deluxe“ leidimo prekyba, o standartinis leidimas atpigs nuolat, o ne laikinos akcijos forma. „Capcom“ taip siekia atkurti pasitikėjimą prieš kitus didelius žaidimo atnaujinimus.

    Ruošiamas didelis pataisymas

    Leidėja taip pat patvirtino, kad žaidėjams bus pateikta nemokamų patobulinimų. Rugpjūčio pabaigoje planuojamas didesnis atnaujinimas, kuriame numatomi našumo ir sklandumo pataisymai, aktualūs tiek konsolėms, tiek silpnesniems kompiuteriams.

    Be techninių optimizacijų, kūrėjai žada peržiūrėti išsaugojimų sistemą, kad žaidėjams būtų lengviau valdyti progresą. Taip pat bus koreguojama vadinamoji drakono liga, kuri kraštutiniais atvejais galėdavo sugriauti ilgai kauptą žaidimo eigą.

    Artėja didelis priedas ir nauja platforma

    Šie pokyčiai pristatomi prieš pirmąjį didelį žaidimo praplėtimą „Dark Arisen“, kuris turėtų pasirodyti spalio 9 dieną. Kūrėjai žada naują regioną, naujus priešus ir iki šiol nematytas vietoves su vertingais radiniais.

    Taip pat skelbiama, kad bazinis „Dragon’s Dogma 2“ tą pačią dieną pasirodys „Switch 2“ nešiojamajai konsolei. Tai reikšmingas žingsnis „Capcom“, nes ankstesnės kartos „Switch“ turėjo tik senesnį serijos žaidimą, o naujausia dalis iki šiol buvo skirta kitoms platformoms.

    „Dragon’s Dogma“ franšizė pirmą kartą pasirodė 2012 metais, o vėliau išplėtė auditoriją kitose platformose. Antrosios dalies startą apkartinę ginčai dėl mikrotransakcijų tapo pamoka rinkai, kurioje vis dažniau keliami klausimai apie mokėjimų ribas pilnos kainos žaidimuose.