CP v2

Tag: Vandens kokybė

  • Kur saugiai maudytis per karščius Tomaszove: vienintelė veikianti maudykla – Przystań nad Pilicą

    Per vasaros karščius Tomaszovo Mazovieckio apylinkėse saugiam poilsiui vandenyje išsiskiria viena vieta: Przystań nad Pilicą. Miesto maudykla čia veikia nuo birželio 15 dienos ir, kaip skelbiama, yra vienintelė oficialiai atvira maudymosi vieta mieste bei netoliese.

    Maudykla įrengta aptvertoje ir stebimoje rekreacinėje teritorijoje PCK gatvėje 10A. Pakrantėje yra smėlio paplūdimys, o maudymosi zona pažymėta taip, kad poilsiautojai aiškiai matytų, kur maudytis saugiausia.

    Budintys gelbėtojai ir vandens patikra

    Saugumu rūpinasi WOPR gelbėtojai, kurie vasaros sezonu budi kasdien nuo 9 iki 17 valandos. Toks režimas ypač svarbus karštomis dienomis, kai prie vandens susirenka daugiau žmonių, o incidentų rizika natūraliai išauga.

    Vandens kokybė taip pat stebima: bakteriologinius tyrimus atlieka vietos sanitarinė tarnyba. Skelbiama, kad kol kas vanduo atitinka maudymuisi keliamus reikalavimus, tačiau rekomenduojama sekti naujausią informaciją, nes rodikliai gali kisti po liūčių ar karščio bangų.

    Kas laukia atvykusiųjų į paplūdimį

    Paplūdimio erdvė sutvarkyta taip, kad būtų patogu skirtingoms poilsiautojų grupėms, o vaikams numatytos atskiros seklumos zonos. Tai leidžia sumažinti riziką mažiesiems ir padeda tėvams lengviau prižiūrėti vaikus.

    Šalia vandens siūloma daugiau nei tik maudynės: yra vieta griliui, paplūdimio sporto aikštelės, vaikų žaidimų erdvės ir lauko treniruokliai. Norintiems aktyvesnio laisvalaikio sudaryta galimybė švartuoti vandens įrangą ir išsinuomoti baidares.

    Patogumui įrengtos persirengimo vietos, veikia tualetai ir dušai, skelbiamas maudyklos reglamentas. Taip pat pateikiami pagalbos telefonų numeriai ir aktuali informacija apie sąlygas vietoje, kad poilsiautojai galėtų greitai įvertinti situaciją.

    Maudykla planuojama atvira iki vasaros pabaigos, iki rugpjūčio 31 dienos. Atvykstantiems patariama rinktis būtent prižiūrimas maudymosi vietas, nes karščiais vandens telkiniai vilioja, tačiau nesaugiose vietose rizika stipriai išauga.

  • Vasara gali baigtis ligoninėje: požymiai, kad vanduo užterštas ir kur maudytis griežtai negalima

    Karštomis dienomis daugelis traukia prie ežerų ir upių, tačiau ne kiekviena vandens telkinio pakrantė yra saugi. Sveikatos specialistai primena, kad užterštame vandenyje galima pasigauti žarnyno infekciją, odos uždegimą ar alerginę reakciją, o kai kuriais atvejais poilsis baigiasi gydymu.

    Didžiausia rizika paprastai kyla ten, kur vanduo užteršiamas nuotekomis, paviršiniais lietaus srautais arba intensyviai lankomose vietose, kai nepakanka infrastruktūros. Ypač atsargiems verta būti po smarkių liūčių, nes tuomet į telkinius nuplaunami nešvarumai, įskaitant fekalinę taršą.

    Požymiai, kad maudytis neverta

    Vienas akivaizdžiausių signalų yra drumstas vanduo, plūduriuojančios šiukšlės ar maisto atliekos, taip pat vadinamasis vandens žydėjimas. Tai gali reikšti padidėjusį mikroorganizmų kiekį arba organinių medžiagų perteklių, o kartu ir didesnę infekcijų riziką.

    Rimtas perspėjimas yra ir nemalonus kvapas, primenantis kanalizaciją, puvimą, sieros vandenilį ar chemikalus. Neįprasta vandens spalva, pavyzdžiui, ryškiai žalia, melsva, ruda ar rūdžių atspalvio, taip pat gali rodyti dumblių suvešėjimą ar cheminę taršą.

    Jei paviršiuje matyti putos, aliejingos dėmės arba tirštas apnašas primenantis sluoksnis, geriau nerizikuoti. Tokie požymiai gali būti susiję su naftos produktų, buitinių ar pramoninių nuotekų patekimu, o kartais ir su toksinus galinčiais išskirti dumbliais.

    Kur ypač pavojinga maudytis

    Maudytis nerekomenduojama ten, kur netoliese matyti vamzdžiai, vandens išleidimo vietos ar kiti galimi nuotekų patekimo taškai. Atsargumo reikia ir prie vandens telkinių, šalia kurių įrengti valymo įrenginiai, veikia pramonės objektai ar intensyvūs ūkiai.

    Dar vienas blogas ženklas yra gausios šiukšlės pakrantėje, taip pat pastebėta nugaišusi žuvis. Tai gali rodyti prastą sanitarinę būklę, deguonies trūkumą vandenyje arba toksinę taršą.

    Ypatinga taisyklė yra paprasta: jei pakrantėje pastatytos lentelės, kad maudytis draudžiama, jų ignoruoti negalima. Tokie įspėjimai dažniausiai atsiranda gavus duomenis apie taršą arba nustačius pavojų žmonių sveikatai.

    Kas yra cerkarinis dermatitas

    Vasarą kai kuriuose ežeruose pasitaiko atvejų, kai po maudynių ar net pabraidymo seklumoje ant odos atsiranda smulkus bėrimas, paraudę spuogeliai ir stiprus niežulys. Tai gali būti cerkarinis dermatitas, dažnai vadinamas cerkarija arba paukščių parazitų sukeliama odos reakcija.

    Jį sukelia mikroskopinės vandens paukščių parazitų lervos, kurios vystosi tam tikruose moliuskuose priekrantės augalijoje. Šiltas vanduo gali skatinti jų aktyvumą, o žmogaus odoje jos neišgyvena, todėl dažniausiai pasireiškia alerginė, trumpalaikė reakcija.

    „Jei po maudynių atsirado bėrimas ir stiprus niežulys, tai dažniausiai yra organizmo reakcija, o ne ilgalaikė infekcija, tačiau simptomus verta stebėti ir prireikus pasitarti su gydytoju“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.

    Norint sumažinti riziką, saugiausia rinktis oficialias maudyklas, kuriose reguliariai stebima vandens kokybė, o teritorija pritaikyta poilsiui. Jei kyla abejonių, verta palaukti, kol po liūčių vanduo nusistovės, ir sekti naujausią savivaldybių bei sveikatos institucijų informaciją.

  • Nelaukite, kol vanduo pažaliuos: šie įpročiai padeda baseiną išlaikyti idealų visą vasarą

    Nelaukite, kol vanduo pažaliuos: šie įpročiai padeda baseiną išlaikyti idealų visą vasarą

    Baseinas kieme karščiais greitai tampa didžiausiu malonumu, tačiau vandens kokybė be priežiūros gali suprastėti per kelias dienas. Drumstumas, nemalonus kvapas ar žalsvos apnašos dažniausiai rodo, kad sutriko filtracija arba išsibalansavo vandens parametrai. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliarumas ir greita reakcija į pirmuosius požymius.

    Didžiausią darbą atlieka filtravimo sistema, nes ji sulaiko lapus, vabzdžius, dulkes ir žiedadulkes dar joms nenusėdus ant dugno. Kad vanduo išliktų skaidrus, siurblys turėtų veikti kasdien bent kelias valandas, o per karščius ar dažnai maudantis laiką verta didinti. Ne mažiau svarbu laiku išvalyti kasetinius filtrus arba praplauti smėlio filtrą, nes užsikimšęs filtras staigiai sumažina efektyvumą.

    pH kontrolė taupo nervus

    Net jei vanduo atrodo švarus, jo parametrai gali būti netinkami, todėl rekomenduojama bent kartą per savaitę atlikti testą. Dažniausiai baseinams taikomas tikslinis pH intervalas yra 7,0–7,4, nes toks lygis padeda dezinfekcijos priemonėms veikti efektyviai. Per žemas pH gali dirginti akis ir odą, o per aukštas mažina dezinfekantų veiksmingumą ir skatina drumstumą.

    Jei šeima baseinu naudojasi intensyviai, pH ir dezinfekcijos lygį verta tikrinti dažniau, nes prakaitas, kosmetika ir nešvarumai greičiau keičia vandens balansą. Praktikoje būtent reguliarūs matavimai leidžia išvengti situacijos, kai vėliau tenka „gelbėti“ baseiną didesnėmis priemonių dozėmis ar daliniu vandens keitimu. Kuo anksčiau pastebimas nukrypimas, tuo pigiau ir paprasčiau jį pataisyti.

    Kaip sustabdyti dumblius?

    Žalsvas sluoksnis ant sienelių ar dugno dažniausiai atsiranda dėl karščio, silpnos filtracijos ir netinkamo pH. Pamačius pirmuosius požymius, verta nedelsiant nušveisti sieneles šepečiu, išsiurbti dugną ir panaudoti priemonę nuo dumblių pagal gamintojo instrukciją. Greita reakcija dažniausiai leidžia atkurti skaidrumą be didesnių nuostolių.

    Kasdieniai įpročiai taip pat daro didelę įtaką: lapų ir vabzdžių išėmimas tinkliuku sumažina organinių teršalų kiekį, o uždangalas, kai baseinas nenaudojamas, riboja šiukšlių patekimą ir lėtina dumblių dauginimąsi. Po intensyvaus maudymosi verta papildyti vandens lygį ir nepamiršti, kad nuosekli priežiūra visada veiksmingesnė už vėlyvą kovą su užleistomis problemomis.

  • Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: 2026 metų birželio 1 dieną paaiškėjo rezultatai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriumi 2026 metų birželio 1 dieną atliko rajono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimus.

    Šie tyrimai yra maudyklų monitoringo programos dalis, kuria siekiama reguliariai įvertinti poilsiautojams aktualią vandens ir pakrančių aplinkos būklę, ypač prasidedant aktyviam maudynių sezonui.

    Kur atlikti tyrimai?

    Vandens kokybė buvo tiriama 17-oje maudymosi vietų, o paplūdimių smėlis ištirtas 7-iose vietose. Tokia apimtis leidžia savivaldybei palyginti skirtingų telkinių situaciją ir greičiau pastebėti galimus pokyčius.

    Maudyklų stebėsena ypač svarbi po intensyvių liūčių ar kaitros laikotarpių, kai vandens telkiniuose gali sparčiau daugėti mikroorganizmų, o į pakrantes atnešamos papildomos taršos medžiagos.

    Kokie rezultatai ir ką jie reiškia?

    Skelbiama, kad 2026 metų birželio 1 dieną atliktų vandens ir smėlio tyrimų rezultatai rodo, jog maudytis rajono maudyklose yra saugu. Tai reiškia, kad tirtuose mėginiuose nenustatyta rodiklių, dėl kurių įprastai būtų rekomenduojama riboti maudynes ar taikyti papildomas atsargumo priemones.

    Praktikoje toks vertinimas poilsiautojams svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl sveikatos: prastesnės kokybės vanduo dažniausiai siejamas su didesne virškinamojo trakto sutrikimų, odos sudirginimo ar akių uždegimų rizika, ypač jautresniems žmonėms ir vaikams.

    Kada planuojami kiti patikrinimai?

    Vykdant savivaldybės finansuojamą maudyklų monitoringo programą, kiti vandens tyrimai Ašarėnos tvenkinyje (Pelėdnagių seniūnijoje) numatyti 2026 metų birželio 15 dieną.

    Kitose Kėdainių rajono maudyklose pakartotiniai vandens tyrimai planuojami 2026 metų birželio 29 dieną. Reguliarus kartojimas leidžia įvertinti, ar situacija išlieka stabili, ir laiku reaguoti, jei vandens kokybė pradėtų blogėti.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: tyrimai Širvėnos ežere ir Apaščios upėje

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: tyrimai Širvėnos ežere ir Apaščios upėje

    Biržų rajone paskelbti naujausi oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai. Mėginiai laboratoriniams tyrimams paimti birželio 2 dieną Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje.

    Pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ šių maudyklų vandens mikrobiologiniai rodikliai atitiko nustatytas privalomas vertes. Tai reiškia, kad tyrimų metu nebuvo fiksuota normų viršijimų pagal pagrindinius mikrobiologinės taršos parametrus.

    Taip pat nurodoma, kad apžiūrų metu nepastebėta atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų, kurios galėtų kelti papildomą riziką poilsiautojams. Savivaldybės specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti po intensyvių liūčių ar staigių oro pokyčių, todėl stebėsena atliekama reguliariai.

    Bandinių ėmimo metu vandens temperatūra Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje siekė 13,8 laipsnio, Jaunimo parke buvo 14,0 laipsnio, o Apaščios upės A. Dauguviečio parke fiksuota 14,2 laipsnio temperatūra. Planuojama, kad kiti vandens mėginiai bus imami birželio 18 dieną.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama maudytis tik oficialiai prižiūrimose maudyklose, atkreipti dėmesį į savivaldybės skelbiamą informaciją ir vengti maudynių, jei vanduo atrodo neįprastai drumstas ar jaučiamas nemalonus kvapas. Ypač atsargiai turėtų elgtis šeimos su mažais vaikais bei jautresnės sveikatos žmonės.

    Informaciją pateikė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Staškūniškyje keičiamas 1,8 km vandentiekis: ką žada „Anykščių vandenys“ ir kiek truks darbai

    Staškūniškyje keičiamas 1,8 km vandentiekis: ką žada „Anykščių vandenys“ ir kiek truks darbai

    Kurklių seniūnijos Staškūniškio kaime pradedami vandentiekio tinklų atnaujinimo darbai – bus rekonstruojamas stipriai nusidėvėjęs vamzdynas, dėl kurio pastaruoju metu fiksuotos avarijos ir gyventojai skundėsi suprastėjusia vandens kokybe.

    Darbus organizuoja UAB „Anykščių vandenys“, o projektą bendrai finansuoja Anykščių rajono savivaldybė ir pati bendrovė. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos vandens tiekimas taps patikimesnis, sumažės avarijų rizika, o vandens kokybė bus stabilesnė.

    Kas bus padaryta?

    Planuojama visiškai atnaujinti apie 1 800 metrų vandentiekio tinklų. Didžioji dalis atkarpų bus renovuojama šiuolaikiniais, mažiau aplinką ardančiais metodais, kai stengiamasi išvengti plataus masto kasimo darbų.

    Apie 1 100 metrų numatyta atnaujinti įtraukiant naują vamzdį į esamą ketinį vamzdyną. Ten, kur šis būdas netinka techniškai, dar apie 700 metrų vamzdyno planuojama pakloti uždaro kryptinio gręžimo metodu.

    Taip pat numatyta atnaujinti vandentiekio šuliniuose esančius mazgus: bus keičiama uždaromoji ir jungiamoji armatūra. Bendrovė nurodo, kad darbams bus taikoma 5 metų garantija, o paslėptiems darbams – 10 metų garantija.

    Kiek truks ir ko tikėtis gyventojams?

    Skaičiuojama, kad darbai užtruks apie 4 mėnesius. Rekonstrukcijos metu vandens tiekimas gyventojams turėtų būti užtikrinamas per laikinai įrengtas apvedimo linijas, tačiau visiško nepatogumų išvengti nepavyks.

    Vykdant perjungimus ir darbus šuliniuose galimi trumpalaikiai vandens tiekimo pertrūkiai. Taip pat bendrovė įspėja, kad uždarinėjant sklendes ir keičiantis slėgiui senajame vamzdyne gali būti sujudintos per metus susikaupusios geležies nuosėdos, todėl kartais vanduo gali tapti drumsesnis.

    „Anykščių vandenys“ prašo Staškūniškio kaimo gyventojų kantrybės ir supratingumo, pabrėždami, kad laikini nepatogumai yra būtini siekiant ilgalaikio rezultato – stabilesnio vandens tiekimo ir mažesnės avarijų tikimybės.

  • Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė: naujausi tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    2026 metais gegužės 21 dieną Tauragės rajone atlikti oficialūs maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad visose tikrintose vietose maudytis galima. Vertintas mikrobiologinis užterštumas ir bendra aplinkos būklė, o rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Buvo tiriamos Jūros upės maudykla, Balskų tvenkinys, Keramikos tvenkinys, Skaudvilės tvenkinys, Draudenių ežeras, Baltrušaičių tvenkinys ir Zumpės tvenkinys. Savivaldybės skelbiami duomenys patvirtina, kad žarninių lazdelių E. coli ir žarninių enterokokų kiekiai neviršijo leistinų ribų.

    Šie du mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudynėms, nes jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susidurti su ūminiais virškinamojo trakto ar odos sudirginimo simptomais, jei laikomasi bendrų higienos rekomendacijų.

    Be laboratorinių matavimų, buvo įvertinta ir vizualinė aplinka. Tyrimų metu vizualiai matomų atliekų neaptikta, o tai svarbu ne tik bendrai poilsio kokybei, bet ir prevencijai, nes šiukšlės bei organinės atliekos gali didinti taršos riziką šylant orams.

    Gyventojams verta atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti dėl intensyvių liūčių, pakitusio vandens lygio ar didesnio poilsiautojų srauto. Jei po maudynių pasireiškia negalavimai arba pastebimas neįprastas vandens kvapas, spalva ar gausios nuosėdos, rekomenduojama rinktis kitą vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų maudyklų vandens kokybė atitinka normas: kur maudytis saugu ir kokia temperatūra

    Biržų rajone atlikti maudyklų vandens kokybės tyrimai rodo, kad Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose bei Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje vanduo atitinka higienos normos reikalavimus. Tai reiškia, kad šiose vietose maudytis galima.

    Mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo paimti gegužės 27 dieną, o rezultatai vertinti pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri nustato privalomas maudyklų vandens kokybės vertes. Savivaldybės pateikta informacija taip pat nurodo, kad tyrimų metu atliekų, nuolaužų ar plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

    Ką reiškia „atitinka normas“?

    Maudyklų vandens kokybė Lietuvoje vertinama pagal mikrobiologinius rodiklius, kurie padeda nustatyti galimą taršą ir riziką sveikatai. Praktikoje tai dažniausiai susiję su žarninių enterokokų ir žarninės lazdelės rodikliais, pagal kuriuos sprendžiama, ar vanduo yra tinkamas maudynėms.

    Net ir esant geriems rezultatams, vandens kokybė gali kisti po smarkių liūčių ar staigių nuotekų patekimo atvejų, todėl gyventojams rekomenduojama stebėti savivaldybės bei atsakingų įstaigų skelbiamus atnaujinimus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti maudynes, jei vanduo tampa drumstas, atsiranda neįprastas kvapas ar matomos šiukšlės.

    Vandens temperatūra tyrimo metu

    Bandinių ėmimo metu Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje vandens temperatūra siekė 13,3 laipsnio, o Jaunimo parko maudykloje buvo 13,5 laipsnio. Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje fiksuota 12,9 laipsnio vandens temperatūra.

    Tokios temperatūros pavasario pabaigoje yra įprastos, tačiau ilgesnės maudynės vėsiame vandenyje gali didinti peršalimo ar hipotermijos riziką, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Specialistai paprastai pataria pradėti nuo trumpų maudynių ir stebėti savijautą.

    Informaciją apie Biržų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus paskelbė Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

  • Vilniaus rajono maudyklų kokybės patikra: pirmieji vasaros tyrimai parodė, kur maudytis saugu

    Vilniaus rajono maudyklų kokybės patikra: pirmieji vasaros tyrimai parodė, kur maudytis saugu

    Prasidėjus šiltajam sezonui Vilniaus rajone startavo reguliarūs maudyklų vandens ir smėlio mikrobiologiniai tyrimai, kurie bus atliekami nuo gegužės iki rugsėjo. Savivaldybė skelbia, kad pirmieji šiemet gauti 13-os maudyklų rezultatai nuteikia optimistiškai.

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, visų ištirtų vietų vandens ir smėlio rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius kriterijus šiose vietose maudytis yra saugu.

    Tyrimai atlikti Gėlos ežere, kur vertinti I ir II paplūdimiai bei smėlis, taip pat Geneitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių ir Vilnojos maudyklose, kur imti ir smėlio mėginiai. Į patikrintų vietų sąrašą pateko ir Pikeliškių (Žalesas), Aliejūnų bei Asvejos ežerai.

    Taip pat tikrinti keli tvenkiniai: Rudaminoje, Nemėžyje, Minkeliuose ir Didžiuosiuose Kabiškiuose. Savivaldybė pabrėžia, kad tyrimų projektą finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė, o rezultatai sezono metu bus atnaujinami periodiškai.

    Specialistai primena, kad net ir atitinkant reikalavimus maudyklų būklė gali kisti po stiprių liūčių ar karščio bangų, todėl verta sekti naujausią informaciją apie konkrečių vietų būklę. Gyventojai raginami prisidėti prie švaros paplūdimiuose ir laikytis bendrų saugaus poilsio taisyklių.

  • Kretingos rajono maudyklų tyrimai: pirmieji vandens ir smėlio rezultatai rodo, kad maudytis saugu

    Kretingos rajono savivaldybėje atlikti pirmieji šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai rodo, kad tirtose vietose maudytis saugu. Mėginiai buvo paimti gegužės 26 dieną, įvertinus tiek mikrobiologinius vandens rodiklius, tiek galimą parazitologinę taršą smėlyje.

    Tyrimai apėmė Kretingos Dvaro parko I tvenkinį, Juodupėnų tvenkinį, Kašučių ežerą, Padvarių tvenkinį ties Kurmaičiais, Darbėnų, Klibių, Vydmantų, Lazdininkų, Rūdaičių ir Senosios Įpilties tvenkinius. Taip pat tikrintas Nasrėnų žvyrduobės tvenkinys, kuris vasarą dažnai tampa traukos vieta ieškantiems ramesnio poilsio.

    Vandens kokybė vertinta pagal pagrindinius mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Šie rodikliai laikomi svarbiausiais vertinant, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų ir kitų susirgimų riziką.

    Smėlyje papildomai ieškota parazitų požymių, įvertinant kirminių kiaušinėlių ir lervų kiekį. Nustatyta, kad visi tirtų parametrų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus.

    Tyrimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Klaipėdos skyrius. Kitas vandens mėginių ėmimas Kretingos rajono maudyklose numatytas birželio 9 dieną, o gyventojams rekomenduojama ir toliau sekti savivaldybės bei atsakingų institucijų skelbiamą informaciją, ypač po gausesnių liūčių ar karščių bangų.