CP v2

Tag: Vandens kokybė

  • Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Tyrimai Vilkaviškio rajone atnešė gerų žinių: Paežerių ir Vištyčio ežeruose maudytis galima

    Vilkaviškio rajono savivaldybė skelbia, kad rajone prižiūrimos dvi oficialios maudyklos, kurių vandens kokybė sezono metu tikrinama reguliariai. Stebėsena padeda laiku pastebėti galimą taršą ir įvertinti, ar vanduo atitinka visuomenės sveikatos reikalavimus.

    Rugsėjo 10 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Tyrimų rezultatai parodė, kad žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų rodikliai neviršija leistinų normų, todėl gyventojams ir svečiams maudytis šiuose telkiniuose galima.

    Tokie mikrobiologiniai tyrimai laikomi vienu svarbiausių kriterijų vertinant maudyklų saugumą, nes jie padeda nustatyti fekalinės taršos požymius. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis, ypač vaikams ir jautresnės sveikatos žmonėms.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių rodiklių neužtenka, jei gamtoje matomi akivaizdūs vandens kokybės pokyčiai. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, pastebimas vandens žydėjimas, pakitusi spalva ar nemalonus kvapas, dėl maudynių verta apsispręsti atsargiau.

    Gyventojams rekomenduojama nesimaudyti po stiprių liūčių, kai į vandens telkinius gali būti nuplauta daugiau teršalų nuo pakrančių ir laukų. Taip pat patariama vengti nuryti vandens, po maudynių nusiprausti švariu vandeniu, o pastebėjus neįprastus reiškinius apie tai informuoti atsakingas institucijas.

  • Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajone užbaigtas 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų ciklas. Vanduo viso sezono metu buvo reguliariai stebimas 13-oje rajono vandens telkinių, o paskutiniai mėginiai paimti rugsėjo 4 dieną.

    Laboratoriniai mikrobiologiniai tyrimai parodė gerus rezultatus: visi tirtieji vandens telkiniai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Ši norma nustato, kokie rodikliai leidžia maudyklą laikyti saugia poilsiui ir maudynėms.

    Per paskutinį patikrinimą buvo įvertinta 13 maudyklų vandens kokybė, o septyniose vietose papildomai tirta ir paplūdimių smėlio švara. Toks derinys svarbus, nes dalis taršos gali būti susijusi ne tik su vandeniu, bet ir su pakrantės aplinka.

    Savivaldybė nurodo, kad sezono metu buvo fiksuota ir trumpalaikių rodiklių pablogėjimų. Laikinas taršos padidėjimas nustatytas Gineitiškių ir Aliejūnų ežeruose bei Didžiųjų Kabiškių tvenkinyje, tačiau pakartotiniai mėginiai ilgalaikės taršos nepatvirtino.

    Vandens telkinių stebėsena per sezoną buvo atlikta 8 kartus, o smėlio tyrimai kai kuriose maudyklose kartoti 4 kartus. Tokia praktika leidžia greičiau pastebėti staigius pokyčius, kurie dažniausiai siejami su liūtimis, paviršinėmis nuotekomis ar intensyvesniu poilsiautojų srautu.

    Sezono metu tikrintos Gėlos I ir II, Gineitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žaleso) maudyklos, taip pat Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Stebėsenos projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė.

    Gyventojams primenama prie vandens telkinių elgtis atsakingai ir įvertinti realias sąlygas vietoje: po gausių kritulių ar pastebėjus pakitusį vandens skaidrumą, spalvą ar kvapą, geriau rinktis atsargesnį poilsį. Tvarkinga pakrantė ir šiukšlių nepalikimas taip pat mažina taršos riziką kitoms dienoms.

  • Skelbia naujausius tyrimus: ar tikrai saugu maudytis Paežerių ir Vištyčio ežeruose?

    Skelbia naujausius tyrimus: ar tikrai saugu maudytis Paežerių ir Vištyčio ežeruose?

    Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad rajone esančių oficialių maudyklų vandens kokybė stebima nuolat, o naujausi tyrimai rodo, jog maudytis šiuo metu galima. Savivaldybės teritorijoje yra dvi reguliariai tikrinamos maudyklos, kuriose vertinama ir vandens būklė, ir higieniniai rodikliai.

    Rugpjūčio 27 dieną buvo paimti mėginiai Paežerių ir Vištyčio ežeruose. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad žarnyno lazdelių bei žarninių enterokokų kiekiai neviršija leistinų normų, todėl vanduo atitinka maudykloms taikomus reikalavimus.

    Šie mikrobiologiniai rodikliai laikomi vienais svarbiausių vertinant, ar vanduo nekelia padidintos rizikos susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad pagal tyrimų duomenis maudymasis šiuose telkiniuose šiuo metu nėra ribojamas.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vien laboratorinių tyrimų ne visada pakanka kasdienėms situacijoms įvertinti. Jei vanduo atrodo neįprastai drumstas, matomas vandens žydėjimas, susidariusios plėvelės ar putos, taip pat jei pakrantėje juntamas nemalonus kvapas, rekomenduojama maudynes atidėti ir pasirinkti saugesnę vietą.

    Didžiausia sezoninė rizika dažnai siejama su melsvadumblių suaktyvėjimu šiltuoju laikotarpiu, kai vanduo ilgiau įšyla ir būna mažiau vėjo. Tokiais atvejais ypač svarbu stebėti vandens išvaizdą, o vaikams ir augintiniams neleisti bristi į akivaizdžiai pakitusios spalvos ar su sąnašomis vandenį.

  • Po taršos tyrimų verdiktas: Paežerių ežere maudytis vėl galima, bet viena detalė svarbi

    Po taršos tyrimų verdiktas: Paežerių ežere maudytis vėl galima, bet viena detalė svarbi

    Paežerių ežere po anksčiau fiksuotos mikrobiologinės taršos pakartotiniai tyrimai parodė, kad maudytis vėl saugu. Papildomi vandens mėginiai iš maudyklos buvo paimti rugpjūčio 21 dieną, įvertinus situaciją po rugpjūčio 13 dieną nustatytų rodiklių.

    Gautame vandens tyrimo protokole nurodoma, kad žarnyno lazdelių ir žarninių enterokokų kiekiai neviršija leistinų normų. Tai reiškia, kad pagal mikrobiologinius kriterijus maudyklos vanduo atitinka higienos reikalavimus ir maudytis galima.

    Mikrobiologinė tarša dažniausiai siejama su į vandenį patenkančiais fekalinės kilmės teršalais, kurie gali atsirasti po smarkių liūčių, nuotekų avarijų ar intensyvaus paviršinių vandenų nuotėkio. Būtent todėl po taršos nustatymo dažnai atliekami pakartotiniai mėginių paėmimai, kad būtų įvertinta, ar situacija stabilizavosi.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vien laboratorinių rezultatų nepakanka, jei akivaizdžiai matomi vandens kokybės pokyčiai. Jeigu vanduo atrodo drumstas, pastebimas vandens žydėjimas ar neįprastas kvapas, sprendimą maudytis verta priimti atsargiau, ypač vaikams ir jautresnę odą turintiems žmonėms.

    Karštomis vasaros savaitėmis vandens telkiniuose neretai suaktyvėja dumbliai, o žydėjimą gali lydėti ir melsvabakterės, kurios kai kuriais atvejais išskiria žmogui ir gyvūnams kenksmingas medžiagas. Dėl to rekomenduojama vengti maudynių, kai vanduo įgauna ryškiai žalsvą atspalvį, susidaro tirštos sankaupos prie kranto ar ant vandens paviršiaus matosi plėvelė.

    Gyventojams patariama po maudynių nusiprausti švariu vandeniu, neplauti daržovių ar indų ežero vandeniu ir nepalikti augintinių lakti vandens, jei pastebimi žydėjimo požymiai. Jei savijauta po maudynių pablogėjo, atsirado odos bėrimų, akių dirginimas ar virškinimo sutrikimai, verta pasitarti su gydytoju.

  • Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    Zarasų maudyklos patikrintos: naujausi tyrimai parodė, ar vanduo saugus poilsiautojams

    2026 metų rugpjūčio 16 dieną atlikti Zarasų rajono savivaldybės maudyklų vandens mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Tyrimus atliko akredituota laboratorija, o vertinimas pagrįstas privalomais rodikliais.

    Maudyklų vandens stebėsena Zarasų rajone vykdoma reguliariai viso maudymosi sezono metu. Mėginiai imami kas dvi savaites, kad būtų laiku pastebėti galimi taršos pokyčiai ir poilsiautojai būtų informuoti apie saugias maudynių sąlygas.

    Kas tiksliai tiriama?

    Vertinant maudyklų vandens saugą, didžiausias dėmesys skiriamas bakterijoms, kurios gali rodyti fekalinę taršą ir didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis. Praktikoje tai reiškia, kad tikrinami du pagrindiniai indikatoriai, taikomi visoje Europos Sąjungoje.

    Vienas rodiklis yra žarniniai enterokokai, kurių leistina riba yra iki 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens. Kitas rodiklis yra žarninės lazdelės (E. coli), kurių leistina riba yra iki 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Kodėl rezultatų gali prireikti net ir „švariame“ ežere?

    Net ir vizualiai skaidrus vanduo ne visada reiškia, kad jis mikrobiologiškai saugus. Bakterijų rodikliai gali padidėti po stipresnių liūčių, kai į telkinius nuplaunamos teršalų dalelės, taip pat dėl gausesnio poilsiautojų srauto ar laukinių gyvūnų poveikio pakrantėse.

    Specialistai pabrėžia, kad reguliari stebėsena leidžia ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir greitai reaguoti, jei rodikliai pablogėtų. Tokiais atvejais savivaldybės paprastai organizuoja papildomus tyrimus ir, jei reikia, laikinai riboja maudynes konkrečioje vietoje.

    Kaip finansuojama stebėsena?

    Zarasų rajono maudyklų stebėsenos programa finansuojama savivaldybės Visuomenės sveikatos specialiosios programos rėmimo lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad tokiu būdu užtikrinamas nuoseklus tyrimų grafikas ir galimybė pasitelkti akredituotą laboratoriją.

    Gyventojams ir svečiams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu, ypač po audrų ar ilgiau trunkančių liūčių. Tai padeda pasirinkti saugiausias vietas maudynėms ir išvengti su vandeniu plintančių susirgimų.

  • Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Tyrimai parodė blogą žinią: Gineitiškių ežere vanduo užterštas, maudytis laikinai nerekomenduojama

    Vilniaus rajone rugpjūčio 21 dieną atlikti maudyklų vandens mikrobiologiniai tyrimai parodė, kad dauguma telkinių šiuo metu yra tinkami poilsiui. Iš 13 patikrintų vandens telkinių 12 atitiko higienos reikalavimus.

    Vis dėlto Gineitiškių ežere nustatyta padidėjusi mikrobiologinė tarša, viršijanti leistinas ribines vertes. Dėl šios priežasties gyventojams ir svečiams laikinai nerekomenduojama maudytis, kol situacija bus įvertinta pakartotinai.

    Tokio pobūdžio tarša dažniausiai siejama su fekalinės kilmės bakterijomis, kurios į vandenį gali patekti po gausių kritulių, dėl paviršinių nuotekų, taip pat padidėjus poilsiautojų srautams ar suintensyvėjus gyvūnų veiklai pakrantėse. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla vaikams ir jautresniems žmonėms, nes užterštas vanduo gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus ar odos ir akių sudirginimą.

    Artimiausiu metu numatyta atlikti pakartotinius tyrimus, o gavus naujus rezultatus visuomenė bus informuota apie pasikeitusią situaciją. Kol kas patariama rinktis kitas maudymosi vietas ir vengti vandens nurijimo, ypač maudantis su vaikais.

    Tikrintos ir tinkamomis pripažintos šios vietos: Gėlos ežero I ir II paplūdimiai, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žalesas), Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Maudyklų vandens ir smėlio kokybės tyrimus finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė.

    Šie patikrinimai yra dalis sezoninės stebėsenos: tai septintasis iš aštuonių šiais metais planuotų tyrimų etapų. Savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistai primena, kad informacija apie maudyklų būklę vasarą gali keistis greitai, todėl prieš vykstant prie vandens verta pasitikrinti naujausius pranešimus.

  • Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Neryje – nauja taršos gaudymo sistema: Vilnius žada įspėjimus realiuoju laiku

    Vilnius pradėjo naudoti naują Neries vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo sistemą, kuri turi padėti greičiau pastebėti taršos požymius ir operatyviau imtis veiksmų. Mieste upėje įrengtos trys plūduriuojančios monitoringo stotelės, o svarbiausi duomenys sujungiami į vieną valdymo aplinką.

    Pasak savivaldybės, sistema apima Neries ruožą nuo Turniškių hidroelektrinės iki Grigiškių. Iki šiol dalis rodiklių buvo vertinama periodiškai, todėl geriau atspindėdavo ilgalaikes tendencijas, bet ne visada leisdavo laiku fiksuoti trumpalaikius taršos šuolius, pavyzdžiui, po liūčių ar avarijų.

    „Neris yra viena svarbiausių Vilniaus gamtinių arterijų – ji reikšminga miesto ekosistemai, žmonių poilsiui ir gyvenimo kokybei“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Plūduriuojančios stotelės realiuoju laiku matuoja pagrindinius parametrus, tarp jų vandens rūgštingumą, ištirpusio deguonies rodiklius, temperatūrą ir galimus naftos produktų požymius. Įranga turi GPS, yra maitinama saulės baterijomis ir pritaikyta darbui upėje, kad būtų atsparesnė nešmenims bei srovei.

    Vienas esminių pokyčių – automatinis perspėjimas, kai rodikliai nustatytą laiką viršija numatytas ribas. Tokiu atveju dispečeriui pateikiamas signalas, o reagavimo veiksmai numatyti iš anksto, kad laikas nuo įtarimo iki sprendimų būtų kuo trumpesnis.

    Savivaldybė taip pat įdiegė gyventojų perspėjimo mechanizmą, kad nustačius galimą riziką informacija apie situaciją pasiektų vilniečius operatyviai. Tai svarbu ne tik maudynių sezono metu, bet ir tais atvejais, kai tarša gali daryti poveikį gyvūnijai ar pakrančių teritorijoms.

    Greitesniam teršalų stabdymui parengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms. Numatytose vietose įrengti tvirtinimo poliai, kad užtvaras būtų galima pastatyti greičiau ir lokalizuoti plaukiančius teršalus, kol jie nenukeliavo didesnio atstumo ir nepradėjo kauptis vingiuose ar pakrantės augalijoje.

    Vilnius akcentuoja, kad tokia praktika atitinka Europoje vis labiau stiprinamą ankstyvo aptikimo ir greito reagavimo principą: taršos incidentai dažnai būna trumpalaikiai, todėl realaus laiko matavimai tampa svarbia grandimi tarp aplinkosaugos kontrolės ir operatyvių tarnybų darbo.

    Lygiagrečiai išplėsta ir mikrobiologinių tyrimų geografija. Be keturių oficialių maudyklų, sezono metu vanduo papildomai tiriamas dar 12-oje vilniečių pamėgtų Neries vietų, kad būtų aiškiau, kuriose atkarpose maudytis yra saugiau.

    Mėginiai suderintose vietose imami kas dvi savaites, o nustačius taršą – dažniau. Savivaldybės teigimu, tai turėtų padėti gyventojams priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti riziką, ypač karščio bangų ir intensyvių liūčių laikotarpiais, kai vandens kokybės svyravimai paprastai padažnėja.

  • Varėnos rajonas imasi veiksmų: Žiežulio ežere startuoja tyrimai, aiškinsis melsvabakterių bangas

    Žiežulio ežere Varėnos rajone netrukus prasidės 12 mėnesių truksiantys kompleksiniai tyrimai, apimsiantys visus metų sezonus. Savivaldybė siekia išsiaiškinti, kodėl ežere kartojasi gausus melsvabakterių išplitimas, ir gauti aiškias rekomendacijas, kaip realiai pagerinti vandens telkinio būklę.

    Poreikis imtis veiksmų išryškėjo po to, kai praėjusiais metais ežere pradėjo kauptis neįprastos biologinės kilmės sankaupos. Ištyrus jas nustatyta, kad tai dugninių melsvabakterių Aphanothece stagnina kolonijos, o šią vasarą reiškinys pasikartojo.

    Savivaldybė dėl situacijos kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos agentūrą, tačiau valstybiniu lygiu kompleksiniai tyrimai nebuvo numatyti. Dėl to nuspręsta tyrimus organizuoti savomis lėšomis, kad sprendimai būtų paremti duomenimis, o ne prielaidomis.

    Darbams atlikti pasirašyta sutartis su valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Gamtos tyrimų centru. Per metus specialistai vertins ne tik pačią Aphanothece stagnina, bet ir visą ežero „mechaniką“: fizines bei chemines vandens sąlygas ir maistinių medžiagų apykaitą.

    Tyrimų metu bus nagrinėjamas fitoplanktonas ir fitobentosas, taip pat ieškoma galimų išorinio poveikio šaltinių, galinčių didinti maistinių medžiagų patekimą į ežerą. Sezoniniai matavimai leis matyti, kaip kinta sąlygos ir kaip tai susiję su melsvabakterių vystymosi ciklu nuo kolonijų formavimosi iki iškilimo į paviršių ir nykimo.

    Tokie tyrimai aktualūs ir platesniame kontekste, nes melsvabakterių suaktyvėjimą dažnai stiprina šiltesni orai, ilgesni ramūs periodai bei eutrofikaciją skatinantis maistinių medžiagų perteklius. Dėl to vienkartiniai mėginiai ne visada leidžia suprasti priežasties, o visų sezonų stebėsena padeda atskirti trumpalaikius svyravimus nuo sisteminių problemų.

    Pirmųjų išsamesnių rezultatų laukiama dar prieš kitą maudymosi sezoną. Pasibaigus visam ciklui savivaldybė turėtų gauti išsamų ekologinės būklės vertinimą, labiausiai tikėtinas reiškinio priežastis ir konkrečias rekomendacijas, kokių priemonių imtis toliau.

  • Floridoje į jūrą grąžino 500 000 tonų austrių kriauklių: po beveik 20 metų – ryškus pokytis

    JAV Floridos valstijoje daugiau nei dešimtmetį vykdyta austrių rifų atkūrimo programa iš pirmo žvilgsnio atrodė prieštaringai: į Meksikos įlanką buvo grąžintos šimtai tūkstančių tonų perdirbtų austrių ir kitų moliuskų kriauklių. Vis dėlto per laiką šis sprendimas tapo vienu aiškiausių pavyzdžių, kaip vadinamosios „gyvos pakrantės“ priemonės gali atkurti nualintas jūrines buveines.

    2007–2024 metais kriauklės buvo renkamos ne iš jūros, o iš restoranų ir perdirbimo įmonių, kur susidaro didelės maisto pramonės atliekų apimtys. Užuot patekusios į sąvartynus, jos buvo nukreiptos į vietas, kur natūralūs austrių rifai per daugelį metų sunyko dėl pakrančių pertvarkymo, taršos, ligų ir uraganų poveikio.

    Pradžioje iniciatyva sulaukė kritikos, nes daliai visuomenės tai priminė atliekų pylimą į vandenį. Pokyčiai iš karto nebuvo matomi, tačiau po vandeniu pradėjo veikti procesai, kurių neįmanoma paspartinti per kelis mėnesius.

    Panardintų kriauklių paviršius gana greitai pasidengia bakterijų sudaryta bioplėvele, kuri tampa pagrindu įsitvirtinti kitiems organizmams. Tokios „pirmosios kolonijos“ ekosistemose veikia kaip natūralus sukibimo sluoksnis, didinantis tikimybę, kad prie pagrindo prisitvirtins austrių lervos ir pradės formuotis naujos rifų struktūros.

    Ilgainiui, kriauklėms lėtai yrant, į aplinką išsiskiriantys mineralai, įskaitant kalcį, keičia mikroaplinkos chemines savybes. Tai svarbu daugeliui rūšių, ypač toms, kurioms reikia tvirto substrato ir tinkamų sąlygų augti, o minkštas smėlingas dugnas tam dažnai būna netinkamas.

    Esminis austrių rifų atkūrimo tikslas yra ne vien pačios austrės. Rifai sukuria trimates buveines, kuriose slepiasi ir maitinasi žuvų jaunikliai, vėžiagyviai bei kiti bestuburiai, o tai didina biologinę įvairovę ir stiprina vietos žvejybos išteklių bazę.

    Dar vienas plačiai akcentuojamas rifų privalumas yra vandens kokybė. Austrės filtruoja vandenį, suriša dalį suspenduotų dalelių ir gali mažinti vandens drumstumą, todėl šviesa lengviau pasiekia jūros žoles ir kitus augalus. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tokie rezultatai priklauso nuo vietos sąlygų ir masto, o rifų atkūrimas nėra „greitas remontas“.

    Ši Floridos patirtis vis dažniau siejama su platesne tendencija, kai pakrančių apsaugai ir biologinei įvairovei atkuriamos natūralios arba pusiau natūralios struktūros. „Gyvos pakrantės“ sprendimai vertinami ir dėl to, kad jie gali sugerti bangavimą, mažinti krantų eroziją ir didinti atsparumą audroms, nors kiekvienu atveju būtini aplinkosauginiai vertinimai.

    Per beveik du dešimtmečius projektas leido sukurti sąlygas atsigauti austrių populiacijoms ir sugrįžti daliai rūšių, kurios rifus naudoja kaip prieglobstį. Tai primena, kad net paprastos medžiagos, tokios kaip kriauklės, tinkamai panaudotos gali tapti svarbia ilgalaikės gamtos atkūrimo strategijos dalimi.

  • Kur Europoje švariausia ir kur prasčiausia maudynių vandens kokybė: oficialūs EAA duomenys

    Vasarą planuojant atostogas prie jūros ar ežero, vis dažniau svarbus ne tik paplūdimio vaizdas, bet ir maudynių vandens kokybė. Naujausi Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenys rodo, kad daugumoje Europos Sąjungos vietų maudytis saugu, tačiau kai kuriose šalyse skirtumai išlieka ryškūs.

    Metinėje EAA apžvalgoje vertinamos ne vien jūrinės pakrantės, bet ir vidaus vandenų poilsiavietės. Skaičiuojama, kad 96 proc. ES maudyklų atitiko bent minimalius vandens kokybės reikalavimus, o apie 85 proc. iš daugiau nei 22 000 vertintų vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Šalių reitingo viršuje atsidūrė Kipras: 100 proc. įvertintų maudyklų priskirtos prie puikios kokybės. Tarp lyderių taip pat išsiskyrė Graikija, Bulgarija ir Austrija, kur itin didelė dalis vietų gavo aukščiausią įvertinimą.

    Į geriausiai vertinamų šalių grupę pateko ir Liuksemburgas, Danija, Vokietija, Italija, Malta, Lietuva, Ispanija bei Kroatija. Tokie rezultatai paprastai siejami su nuosekliomis nuotekų tvarkymo investicijomis, vandens telkinių stebėsena ir aiškiomis sezoninėmis maudyklų valdymo taisyklėmis.

    Kitoje lentelės pusėje minėta Albanija, kur tik 16,8 proc. maudyklų priskirta prie puikios kokybės, o 23 proc. įvertintos kaip prastos. Žemesni rodikliai fiksuoti ir Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje bei Belgijoje.

    „Tai kelia nerimą, nes pastaraisiais metais Albanijoje sparčiai auga paplūdimių turizmas, o dalis keliautojų renkasi ją dėl kainos ir įspūdingų pakrančių“, – rašoma apžvalgoje.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prastesnę vandens kokybę dažnai lemia ne vien ilgalaikės problemos, bet ir trumpalaikiai epizodai, ypač po gausių kritulių. Į vandens telkinius gali patekti fekalinės kilmės bakterijos, tokios kaip E. coli ir žarniniai enterokokai, kai perkraunama kanalizacija arba nuplaunami žemės ūkio teršalai.

    Tokie mikroorganizmai gali sukelti odos, akių ar ausų infekcijas, taip pat virškinamojo trakto sutrikimus, įskaitant viduriavimą ir vėmimą. Didžiausią riziką patiria maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurių imunitetas silpnesnis.

    Praktinis patarimas keliautojams paprastas: prieš vykstant prie konkretaus paplūdimio ar ežero verta pasitikrinti naujausią maudyklos būklę ir laikytis vietos perspėjimų. EAA skelbia interaktyvų žemėlapį, leidžiantį rasti informaciją apie konkrečią maudyklą ir jos įvertinimus.