CP v2

Tag: Vandens kokybė

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajone oficialiai įvertinta maudyklų vandens kokybė prieš prasidedant intensyvesniam maudymosi sezonui. Gegužės 25 dieną specialistai paėmė vandens mėginius iš 11 poilsio zonų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi vasaros metu.

    Tyrimai atlikti Neries ir Šventosios upių maudymosi vietose, taip pat Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose. Į patikrą įtraukti ir Zatyšių karjeras bei Ruklos tvenkinys.

    Vertinant laboratorinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad visų tirtų vandens telkinių kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius ir kitus privalomus rodiklius maudytis šiose vietose yra saugu.

    Higienos norma HN 92:2018 numato, jog maudyklų vanduo turi atitikti nustatytas ribines vertes, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos privalo reguliariai stebėti situaciją viso sezono metu. Praktikoje vandens kokybė gali kisti po gausių liūčių, staigių karščių ar padidėjusio poilsiautojų srauto, todėl vienkartinis patikrinimas nėra galutinis sezono įvertinimas.

    Gyventojams rekomenduojama maudymuisi rinktis oficialias maudymosi vietas ir sekti atnaujinamus pranešimus apie vandens būklę, ypač jei telkinyje pastebimi vandens žydėjimo požymiai ar neįprastas kvapas. Tokiais atvejais saugiausia laikinai vengti maudynių, net jei ankstesni tyrimai rodė gerą rezultatą.

  • Trakų rajono maudyklų vandens kokybė: gegužės 22 dieną paskelbti naujausi tyrimų rezultatai

    Trakų rajono maudyklų vandens kokybė: gegužės 22 dieną paskelbti naujausi tyrimų rezultatai

    Vanduo tinkamas maudynėms

    Trakų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų gegužės 22 dieną paskelbti maudyklų vandens kokybės stebėsenos rezultatai rodo palankią situaciją: tirtų paplūdimių ir maudyklų vanduo atitinka higienos reikalavimus ir yra tinkamas maudytis.

    Vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, kuri apibrėžia, kokie mikrobiologiniai rodikliai ir aplinkos švaros kriterijai turi būti užtikrinami paplūdimiuose.

    Kokie rodikliai vertinami?

    Tiriant maudyklų vandenį daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms. Būtent jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą ir su ja susijusias rizikas sveikatai.

    Pagal nurodytą normą, žarninių enterokokų ribinė vertė yra 100 ksv per 100 ml, o žarninių lazdelių – 1 000 ksv per 100 ml. Taip pat vertinama, ar pakrantėje ir vandenyje nėra plūduriuojančių atliekų, stiklo, plastiko ar kitų pavojingų nuolaužų.

    Kuriose vietose tirta?

    Skelbiamuose stebėsenos duomenyse nurodoma, kad mėginiai paimti 2026 metų gegužės 20 dieną, o rezultatai pateikti iš kelių populiarių Trakų rajono maudyklų. Tarp jų minimi Akmenos ežeras, Galvės ežeras, Totoriškių ežeras, Lentvario ežeras, Vilkokšnio ežeras, taip pat Aukštadvario HE tvenkinys ir kitos vietos.

    Rezultatuose pažymima, kad daugelyje mėginių bakterijų rodikliai buvo labai maži arba jų apskritai nerasta. Taip pat nurodoma, kad plūduriuojančių šiukšlių, dervų likučių, stiklo, plastiko ar gumos tirtose vietose nefiksuota.

    Kodėl situacija gali keistis?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir geri tyrimų rezultatai negarantuoja, jog vandens kokybė nepasikeis staiga. Po intensyvių liūčių ar audrų į vandens telkinius gali patekti daugiau paviršinių nuotekų, o karščiai gali paspartinti biologinius procesus, dėl kurių dalyje telkinių didėja taršos ar vandens „žydėjimo“ rizika.

    Dėl to maudyklų stebėsena šiltuoju sezonu vykdoma periodiškai, o gyventojai raginami sekti naujausius savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistų pranešimus, ypač jei pastebimas pakitęs vandens kvapas, spalva ar susikaupusios dumbliai.

    Informaciją apie Trakų rajono maudyklų vandens kokybę pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius.

  • Elektrėnų maudyklų vanduo patikrintas: pirmieji sezono tyrimai rodo, kur maudytis saugu

    Elektrėnų savivaldybėje paimti pirmieji šio maudymosi sezono maudyklų vandens mėginiai parodė, kad visose tikrintose vietose vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Savivaldybė skelbia, kad pagal gautus duomenis gyventojai ir svečiai šiuo metu gali drąsiai planuoti poilsį prie vandens.

    Mėginiai buvo paimti 2025 metų gegužės 26 dieną, o mikrobiologinius tyrimus atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyrius. Tokie tyrimai sezono pradžioje laikomi svarbia prevencine priemone, leidžiančia įvertinti, ar maudyklos nekelia padidintos užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Tyrimų metu vertinti du pagrindiniai mikrobiologiniai rodikliai: žarninės lazdelės Escherichia coli ir žarniniai enterokokai. Šie indikatoriai padeda nustatyti galimą fekalinę taršą ir yra vieni svarbiausių vertinant, ar vanduo tinkamas maudytis.

    Pagal galiojančius reikalavimus Escherichia coli kiekis neturi viršyti 1 000 vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių enterokokų riba yra 100 vienetų 100 mililitrų. Savivaldybės pateiktais duomenimis, nė vienoje tirtų maudyklų šie dydžiai nebuvo viršyti.

    Tikrintos maudyklos apėmė Elektrėnų marias, Vievio ežerą bei keletą kitų poilsio vietų, įskaitant Kareivonių tvenkinį ir Aujėdo, Nestrėvančio, Vaisiečio bei Monio ežerus. Rezultatai visose nurodytose vietose įvertinti kaip atitinkantys higienos normą.

    Elektrėnų savivaldybėje maudymosi sezonas oficialiai trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Visą šį laikotarpį bus tęsiama reguliari stebėsena, o naujausia informacija apie vandens būklę gyventojams paprastai skelbiama savivaldybės kanaluose ir informaciniuose stenduose prie maudyklų.

    Specialistai primena, kad net ir geriems tyrimų rezultatams esant aktualu stebėti aplinkos sąlygas: po smarkių liūčių ar staigių vandens lygio pokyčių taršos rizika gali didėti. Pastebėjus neįprastą vandens kvapą, spalvą, gausų dumblių sužydėjimą ar negyvas žuvis, rekomenduojama rinktis kitą maudymosi vietą ir apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Smilgių gimnazijoje įteikta penktoji prof. Prano Baltrėno šeimos premija: laimėjo vandens tyrimas

    Panevėžio rajono Smilgių gimnazijoje gegužės 27 dieną surengtas tradicinis profesoriaus Prano Baltrėno šeimos premijos projektinių darbų pristatymas. Į renginį susirinko mokiniai, mokytojai ir gimnazijos bendruomenės svečiai, o dėmesio centre atsidūrė tiriamieji darbai, parengti per mokslo metus.

    Šiemet pristatytus projektus rengė I–II klasių mokiniai, dirbę su mokytojomis Banga Šaltmeriene, Audra Kisežauske ir Janina Burbuliene. Darbuose dominavo aplinkosaugos, biologijos, geografijos ir kasdieniams sprendimams svarbūs gamtos mokslų klausimai.

    Komisijos sprendimu nugalėtoja tapo II klasės mokinė Gerda Jokūbauskaitė, pristačiusi projektą Šulinio vandens kokybės tyrimas. Darbas, parengtas kartu su vadove A. Kisežauske, išsiskyrė praktine verte vietos gyventojams, nes šulinio vandens kokybė kaimiškose vietovėse išlieka aktuali tema.

    Premiją laureatei įteikė profesoriaus Prano Baltrėno dukra prof. dr. Edita Baltrėnaitė-Gedienė. Renginio dalyviai pabrėžė, kad visi pristatyti projektai buvo verti dėmesio, o mokiniai demonstravo gebėjimą rinkti duomenis, daryti išvadas ir aiškiai pristatyti rezultatus.

    Gimnazijos bendruomenės teigimu, tokie pristatymai skatina mokinių smalsumą ir stiprina tiriamojo mokymosi kultūrą: nuo klausimo suformulavimo iki realių vietos problemų analizės. Premijos tradicija taip pat padeda išlaikyti ryšį su mokslo bendruomene ir motyvuoja jaunuolius drąsiau rinktis gamtos mokslų kryptį.

  • Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajone startavo maudyklų vandens ir smėlio tyrimai: pirmieji rezultatai jau aiškūs

    Akmenės rajono savivaldybėje pradėti šio sezono maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio tyrimai. Savivaldybė, vadovaudamasi higienos norma HN 92:2018, yra atsakinga už maudyklų vandens kokybės stebėseną, o kartu periodiškai tikrinamas ir smėlis.

    Oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje trunka nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, tačiau pirmieji mėginiai Akmenės rajone paimti gegužės 21 dieną. Tyrimų tikslas – laiku pastebėti galimą taršą ir prireikus operatyviai imtis papildomų patikrų ar ribojimų.

    Kur bus tikrinama dažniausiai

    Šį sezoną stebėsena apima Sablauskių, Pragalvio, Ramučių, Kivylių ir Kruopių tvenkinius, taip pat Ventos upės maudykles ties Ventos miestu ir Papile. Į sąrašą įtraukti ir Šaltiškių tvenkinys (karjeras) prie Papilės, Virvytės upė ties Kairiškių kaimu, Pakalniškių tvenkinys (karjeras) bei vandens telkinys Naujojoje Akmenėje tarp Respublikos ir Ramučių gatvių.

    Dažniau, po 8 kartus per sezoną, planuojama tirti Sablauskių ir Pragalvio tvenkinius bei Ventos upę ties Ventos miestu. Kitos maudymosi vietos bus tiriamos po 4 kartus, o paplūdimių smėlis per sezoną bus tikrinamas 4 kartus, kiekvieną kartą imant po 2 mėginius.

    Kaip vertinama vandens kokybė

    Vandens mėginiai imami tose vietose, kur paprastai maudosi daugiausia žmonių arba kur pagal telkinio ypatybes tikėtina didesnė taršos rizika. Mėginiai paprastai imami maždaug 1 metro gylyje, ne mažiau kaip 30 centimetrų nuo vandens paviršiaus, o juos atrenka akredituotų ar atestuotų laboratorijų darbuotojai.

    Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles (Escherichia coli). Pagal HN 92:2018 reikalavimus žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų.

    Smėlyje, savo ruožtu, neturi būti helmintų, tai yra parazitinių kirmėlių, ir jų kiaušinėlių. Jei nustatoma tarša, atliekami pakartotiniai tyrimai, o išplitus melsvadumbliams papildomai gali būti užsakomas mikrobiologinis ištyrimas.

    Pirmieji protokolai: normos neviršytos

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius jau pateikė pirmuosius šio sezono mikrobiologinių tyrimų protokolus. Juose nurodoma, kad kiekviena maudykla patikrinta po 1 kartą, o gauti duomenys rodo, jog taršos rodikliai normų neviršija.

    Taip pat pranešama, kad ištirtame smėlyje helmintų ir jų kiaušinėlių nenustatyta. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma ir tai, kad maudymosi vietose nepastebėta plūduriuojančių medžiagų, nuolaužų ar kitų atliekų.

    Specialistai primena, kad net ir esant geriems rodikliams, esant abejonių dėl vandens švaros po maudynių rekomenduojama nusiprausti po dušu, o jei tokios galimybės nėra, bent jau prieš valgant kruopščiai nusiplauti rankas.

    „Pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad visose patikrintose maudymosi vietose tarša neviršija normų, o smėlyje parazitų nerasta“, – sakė sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Sketrė.

  • Lazdijuose geriamojo vandens kokybė gerėja, bet manganas viršija normą: kada laukti tyrimų atsakymų

    Lazdijuose geriamojo vandens kokybė gerėja, bet manganas viršija normą: kada laukti tyrimų atsakymų

    Lazdijų mieste tęsiami vandenvietės ir vandens tiekimo sistemos priežiūros bei atnaujinimo darbai, kuriais siekiama stabilizuoti geriamojo vandens kokybę. UAB „Lazdijų vanduo“ teigia, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami teigiami pokyčiai, tačiau dalis rodiklių dar kelia klausimų.

    Naujausias vandens mėginys Lazdijų vandenvietėje paimtas 2026 metų gegužės 25 dieną iš po filtro. Bendrovė nurodo, kad šių tyrimų atsakymai turėtų pasiekti iki 2026 metų birželio 1 dienos, o apie rezultatus gyventojai bus informuoti atskirai.

    Kas rodo tyrimai?

    Remiantis 2026 metų gegužės 18 dieną atliktų tyrimų duomenimis, gerėja vandens skonio, kvapo, spalvos ir drumstumo rodikliai, taip pat mažėja geležies kiekis. Tai paprastai siejama su vandens gerinimo įrenginių darbo sureguliavimu ir intensyvesne tinklų priežiūra.

    Vis dėlto fiksuotas padidėjęs mangano kiekis, siekęs 112 mikrogramų litre. Tai reiškia, kad darbus planuojama tęsti intensyviu režimu, kol parametrai stabilizuosis ir atitiks higienos reikalavimus.

    Kokie darbai vykdomi dabar?

    Bendrovė praneša, kad šiuo metu reguliuojamas filtrų technologinis režimas, atliekami papildomi filtrų plovimai. Taip pat vykdomas magistralinių vandentiekio tinklų praplovimas ir valymas, kad nuosėdos ir susikaupusios priemaišos kuo mažiau paveiktų tiekiamo vandens kokybę.

    Lazdijų vandenvietėje veikia trys vandens gerinimo filtrai, o viename jų keičiama užkrova. Po pakeitimo, prieš tiekiant vandenį gyventojams, numatyta atlikti papildomus vandens tyrimus iš po filtro.

    Rekomendacijos gyventojams

    Pasikeitus vandens spalvai, skoniui ar kvapui, gyventojams rekomenduojama pirmiausia atsukti čiaupą ir leisti vandeniui nubėgti, kol jis taps įprastos išvaizdos. Jei išlieka neįprastas skonis ar kvapas, siūloma laikinai rinktis virintą arba alternatyvų vandenį.

    Gyventojams ir toliau organizuojamas nemokamas geriamojo vandens tiekimas cisternomis. Talpos su vandeniu įrengtos prie Seinų g. 5, Vilties g. 9 ir Dainavos g. aikštelėje.

    Bendrovė taip pat primena apie planuojamą infrastruktūros atnaujinimo projektą: per 18 mėnesių numatoma visiškai rekonstruoti miesto vandenvietę. Tikimasi, kad modernizuota įranga padės ateityje išvengti panašių kokybės svyravimų ir užtikrins stabilesnį vandens tiekimą.

    Gyventojai raginami pranešti apie pastebėtus vandens kokybės pokyčius, nes tai leidžia greičiau identifikuoti problemų vietas tinkle. Darbo dienomis galima kreiptis telefonu +370 620 51 826 arba el. paštu lazdijai@lazdijuvanduo.lt, o po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis telefonu +370 640 51 753.

  • Tyrimas: rūkas pilnas gyvybės ir gali mažinti oro taršą, bet jo vandens saugumas kelia klausimų

    Rūkas nėra vien sterili vandens lašelių dulksna ore – mokslininkų vertinimu, tai gali būti aktyvi mikroorganizmų terpė, kurioje bakterijos ne tik išlieka, bet ir auga. Nauji stebėjimai rodo, kad dalis rūko mikrobų gali prisidėti prie tam tikrų oro teršalų skaidymo.

    Tyrėjai, analizavę rūko lašelius ir oro mėginius prieš bei po rūko susidarymo, nustatė, kad nors bakterijų aptinkama ne kiekviename lašelyje, bendras jų kiekis visame rūko tūryje gali būti labai didelis. Skaičiuojama, kad viename rūko vandens lašelyje kartais gali būti apie 10 milijonų bakterijų.

    Didžiausią dėmesį tyrime patraukė metilobakterijos – mikroorganizmų grupė, galinti maitintis paprastais anglies junginiais. Tarp jų minimas ir formaldehidas – ore pasitaikantis teršalas, siejamas su fotocheminiu smogu ir prastesne oro kokybe.

    Mokslininkai pastebėjo, kad rūko aplinkoje bakterijos gali didėti ir dalytis, o formaldehidą naudoti kaip „kuro“ šaltinį augimui. Kai teršalo koncentracija tampa per didelė ir joms pačioms pavojinga, dalis bakterijų jį suskaido į anglies dioksidą, taip stabilizuodamos savo aplinką.

    Tokiu būdu mikroorganizmai veikia ne dėl „oro valymo“ tikslo, o dėl išlikimo: naudodamos teršalus kaip maisto šaltinį jos keičia cheminių medžiagų sudėtį ore. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog rūkas automatiškai panaikina taršą ar gali pakeisti emisijų mažinimo priemones.

    Ilgą laiką kai kuriose pasaulio vietovėse rūko vandens surinkimas buvo laikomas patraukliu būdu gauti geriamojo vandens regionuose, kur trūksta kritulių. Rūkas dažnai įsivaizduojamas kaip švarus, „natūraliai filtruotas“ vandens šaltinis.

    Tačiau nauji duomenys primena paprastą taisyklę: rūko vanduo nėra sterilus ir gali turėti tiek gyvų bakterijų, tiek ore esančių cheminių priemaišų. Dėl to prieš vartojimą tokį vandenį reikėtų tirti ir, jei planuojama gerti, atitinkamai apdoroti, nes sudėtis gali skirtis priklausomai nuo vietovės, taršos šaltinių ir meteorologinių sąlygų.

    Šie rezultatai stiprina kryptį, kuri vis dažniau akcentuojama atmosferos moksluose: biologiniai procesai ore ir debesų bei rūko lašeliuose gali turėti realų, nors ir ribotą, poveikį cheminių junginių apykaitai. Kitaip tariant, atmosferoje vyksta ne tik fizika ir chemija, bet ir biologija.

    Kartu mokslininkai pabrėžia neapibrėžtumą: dar nėra iki galo aišku, kokių rūšių mikroorganizmų rūke būna skirtinguose regionuose ir kokiomis koncentracijomis jie gali paveikti konkrečius teršalus. Dėl to tolimesni tyrimai sieks tiksliau įvertinti, kada ir kokiomis sąlygomis rūkas tampa reikšmingu „reaktoriumi“ ore vykstantiems procesams.

  • Panevėžio rajone startuoja maudyklų stebėsena: vanduo bus tiriamas kas dvi savaites

    Panevėžio rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ir informuoti apie maudyklų būklę, pradeda reguliarią vandens telkinių stebėseną. Vandens kokybės tyrimai atliekami kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija, o rezultatai padeda laiku pastebėti galimą taršą.

    Pagal nustatytą tvarką pirmieji mikrobiologiniai mėginiai imami dar prieš oficialų maudymosi sezoną, kuris prasideda birželio 1 dieną. Vėliau vanduo planuojamas tirti periodiškai kas dvi savaites, stebėseną vykdant nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos.

    Šiemet specialistai stebės 26 gyventojų pamėgtus vandens telkinius visame rajone. Tikrinant vertinama, ar vandenyje nėra padidėjusios mikrobiologinės taršos požymių, kurie dažniausiai siejami su fekaline tarša ir poilsiautojams gali sukelti virškinamojo trakto ar odos negalavimų.

    „Tikslas – kad gyventojai prieš važiuodami prie vandens turėtų naujausią informaciją apie maudyklų saugumą. Tačiau švara priklauso ir nuo mūsų elgesio: prašome nešiukšlinti, neteršti pakrančių, o augintinių nemaudyti ten, kur maudosi žmonės“, – sakė Savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė.

    Gavus laboratorijos išvadas, naujausi tyrimų duomenys bus reguliariai skelbiami savivaldybės informaciniuose kanaluose. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokia stebėsena yra viena svarbiausių prevencinių priemonių vasarą, kai dėl šilumos, intensyvesnio poilsiautojų srauto ir liūčių nuotekų rizika kai kuriuose telkiniuose didėja.

    Gyventojams primenama, kad Panevėžio rajone nėra gelbėtojų prižiūrimų oficialių paplūdimių, todėl ypač svarbus asmeninis atsargumas. Rekomenduojama nesirinkti neaiškių vietų, nešokti į nepatikrintą vandenį, nepalikti vaikų be priežiūros ir neplaukti toli nuo kranto.

    Pastebėjus incidentą vandenyje, būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir, jei įmanoma, padėti iš kranto saugiomis priemonėmis. Savivaldybė ragina poilsiauti atsakingai ir sekti skelbiamus vandens tyrimų rezultatus, ypač po stipresnių liūčių ar užsitęsus karščiams.

  • Biržuose prieš maudymosi sezoną atnaujinamos maudyklos: smėlis, tilteliai ir vandens tyrimai

    Biržuose prieš maudymosi sezoną atnaujinamos maudyklos: smėlis, tilteliai ir vandens tyrimai

    Biržuose intensyviai ruošiamos miesto maudyklos ir poilsio vietos prie vandens, kad artėjant vasarai gyventojai jas pasitiktų tvarkingas ir saugesnes. Tvarkymo darbai vyksta prie Širvėnos ežero, Apaščios upės ir Kilučių ežero, kartu planuojami ir vandens kokybės tyrimai.

    Širvėnos ežero Centrinėje maudykloje bei Jaunimo parko zonoje, taip pat Apaščios upės A. Dauguviečio parke sutvarkyta pakrančių aplinka. Iš pakrančių sugrėbtos nendrės, pašalintos atplaukusios nedidelės augalijos salos, o maudymosi vietos papildytos smėliu.

    Prie Centrinės Biržų miesto maudyklos atnaujintos ir aktyvaus laisvalaikio erdvės: papildytos tinklinio bei vaikų žaidimų aikštelės, pakeičiant netinkamos frakcijos smėlį nauju. Savivaldybė taip pat numato artimiausiu metu atnaujinti šioje zonoje esančias šiukšliadėžes, kad teritorija būtų lengviau prižiūrima ir švaresnė.

    Kilučių ežero pakrantės darbai

    Ties Tylos gatve tęsiamas Kilučių ežero pakrantės tvarkymas. Ežero dugne paskleistas žvyro sluoksnis, įrengtas pontoninis tiltelis, o artimiausiu metu planuojama papildyti pakrantę smėliu ir įrengti poilsiui reikalingą infrastruktūrą.

    Numatoma pastatyti persirengimo kabiną, suoliukus ir šiukšliadėžes, kad poilsio vieta būtų patogesnė tiek trumpam sustojimui, tiek ilgesniam laikui prie vandens. Tokie sprendimai dažniausiai padeda geriau valdyti srautus ir mažina šiukšlinimo riziką.

    Perspėjimas dėl tarnybinio tiltelio

    Gyventojams primenama, kad Kilučių ežero hidrotechninio statinio tarnybinis tiltelis šiuo metu yra susidėvėjęs ir nesaugus. Vykstant remonto darbams prašoma laikytis saugumo reikalavimų ir nesinaudoti specialiais ženklais pažymėtu tilteliu.

    Net ir užbaigus darbus rekomenduojama vadovautis vietoje pateikta informacija bei ženklais, nes hidrotechninių statinių prieigos dažnai turi papildomų ribojimų. Tai ypač aktualu šiltuoju sezonu, kai prie vandens telkinių padaugėja žmonių.

    Kada bus skelbiama sezono pradžia?

    Pagal įprastas Lietuvos gamtines sąlygas maudymosi sezono pradžia dažniausiai skelbiama birželio pirmosiomis dienomis. Biržų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras praneša, kad šiemet vandens kokybės tyrimus Širvėnos ežero Centrinėje ir Jaunimo parko maudyklose, Apaščios upės A. Dauguviečio parko maudykloje bei Kilučių ežere planuojama atlikti gegužės 27 dieną.

    Gavus tyrimų rezultatus ir nustačius, kad mikrobiologiniai rodikliai atitinka reikalavimus, bus skelbiama oficiali maudymosi sezono pradžia. Specialistai pabrėžia, kad vandens kokybės stebėsena yra viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti žarnyno infekcijų ir kitų su maudynėmis susijusių sveikatos rizikų tikimybę.