CP v2

Tag: Vandens kokybė

  • Pirmieji 2026 metų maudyklų tyrimai: Prienų krašto tvenkinių ir Nemuno vanduo atitinka normas

    Paskelbti pirmieji 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų rezultatai Prienų rajone. Visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija įvertino kelių gyventojų pamėgtų maudyklų vandenį ir nurodė, kad jis atitinka higienos normos reikalavimus.

    Mėginiai buvo paimti 2026 metais gegužės 27 dieną Beržyno parko tvenkinyje, Jiezno ežere, Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto Prienuose, taip pat Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose. Tyrimai apėmė mikrobiologinius rodiklius, kurie svarbiausi vertinant maudyklų saugą.

    Kas tiksliai buvo tiriama?

    Laboratorija vertino žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) kiekį. Šie rodikliai naudojami visoje Europos Sąjungoje kaip pagrindinis signalas, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų riziką.

    Gauti rezultatai rodo, kad nė viename tirtame telkinyje minėtų bakterijų kiekiai neviršijo leistinų ribų. Tai reiškia, kad pagal šiuos parametrus vanduo laikomas tinkamu maudytis ir nekeliančiu papildomos rizikos žmonių sveikatai.

    Rodikliai: nuo Beržyno iki Veiverių

    Beržyno parko tvenkinyje fiksuota 79 KSV 100 ml žarninių enterokokų (kai norma yra 100 KSV 100 ml) ir 260 KSV 100 ml Escherichia coli (kai norma yra 1 000 KSV 100 ml). Jiezno ežere enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 1 KSV 100 ml, o Escherichia coli nustatyta 2 KSV 100 ml.

    Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto užfiksuota 39 KSV 100 ml žarninių enterokokų ir 3,1 KSV 100 ml Escherichia coli. Daukšiagirės tvenkinyje nustatyta 3 KSV 100 ml enterokokų ir 2 KSV 100 ml Escherichia coli, o Veiverių tvenkinyje enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 9 KSV 100 ml, Escherichia coli siekė 380 KSV 100 ml.

    Kada bus kiti patikrinimai?

    Tyrimų periodiškumas skirsis pagal konkrečią maudyklą: dalyje telkinių vanduo bus tikrinamas kas dvi savaites, dalyje – kas keturias. Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose kiti mėginiai numatyti 2026 metais birželio 25 dieną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė gali greitai kisti, ypač po smarkių liūčių ar užsitęsus karščiams. Tokiu metu į telkinius dažniau nuplaunama tarša nuo paviršių, o šiluma spartina bakterijų dauginimąsi.

    Be vandens, buvo tirti ir smėlio mėginiai. Nė vienoje vietoje nerasta helmintų kiaušinėlių, taip pat nefiksuota plūduriuojančių šiukšlių ar kitų matomų teršalų, tokių kaip stiklas, plastikas ar gumos likučiai.

    Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad net ir esant geriems tyrimų rezultatams maudantis vertėtų vengti nuryti vandens, o pajutus akių, ausų ar virškinimo sutrikimų simptomus stebėti savijautą. Tvarkos laikymasis pakrantėse ir atsakingas elgesys išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti telkinius švarius viso sezono metu.

  • Maudymosi sezonas Marijampolėje startavo: dauguma telkinių saugūs, Žaltyčio ežeras kol kas netinka

    Maudymosi sezonas Marijampolėje startavo: dauguma telkinių saugūs, Žaltyčio ežeras kol kas netinka

    Prasidėjus maudymosi sezonui, Marijampolės savivaldybėje atlikti pirmieji šių metų vandens kokybės tyrimai rodo, kad daugumoje stebimų maudyklų vanduo atitinka higienos normų reikalavimus. Specialistai skelbia, kad didžioji dalis telkinių šiuo metu yra tinkami maudynėms.

    Vandens kokybė šiemet savivaldybėje stebima 10 vietų: Yglos ežere, Žaltyčio ežere, Marijampolės II tvenkinyje (Šešupės II paplūdimyje), Poezijos parko fontane, Šešupės upėje ties K. Donelaičio gatve ir Pašešupio parke, taip pat ties Upės gatve Buktoje, Sasnavos tvenkinyje, Šešupės užtvankoje Gavaltuvoje bei Santarvės parko tvenkinyje.

    Kur maudytis saugu jau dabar

    Pagal paimtų mėginių rezultatus maudynėms tinkamas vanduo nustatytas Yglos ežere, Marijampolės II tvenkinyje (Šešupės II paplūdimyje), Poezijos parko fontane ir keliuose Šešupės ruožuose Marijampolėje bei Buktoje. Taip pat normų neviršijo Sasnavos tvenkinys, Šešupės užtvanka Gavaltuvoje ir Santarvės parko tvenkinys.

    Tyrimų metu vertinami mikrobiologiniai rodikliai, kurie dažniausiai signalizuoja apie fekalinę taršą ir galimą pavojų sveikatai. Šiuo etapu žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (E. coli) kiekiai išvardytuose telkiniuose leistinų ribų neviršijo.

    Žaltyčio ežeras – dar ne

    Išimtis šiuo metu yra Žaltyčio ežeras: jo vanduo nustatytu laikotarpiu higienos normų neatitiko, todėl gyventojams maudytis jame kol kas nerekomenduojama. Savivaldybė informuoja, kad artimiausiu metu bus atliekami papildomi tyrimai, o apie rezultatus visuomenė bus informuota atskirai.

    Praktikoje tokie svyravimai dažnai siejami su intensyvesnėmis liūtimis, kai į telkinius nuplaunama tarša, taip pat su karščiais, dėl kurių prastėja vandens „atsinaujinimas“ ir spartėja mikroorganizmų dauginimasis. Dėl to net ir įprastai švarūs telkiniai trumpam gali neatitikti reikalavimų.

    Ką verta žinoti viso sezono metu

    Maudyklų vandens kokybė Marijampolės savivaldybėje stebima visą sezoną nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Tyrimai paprastai atliekami kas dvi savaites, o rezultatai atnaujinami, kad gyventojai galėtų planuoti maudynes remdamiesi naujausiais duomenimis.

    Specialistai primena, kad užterštas vanduo gali sukelti odos, akių ir ausų uždegimus, taip pat virškinamojo trakto infekcijas. Gyventojams patariama vengti maudynių iškart po stiprių liūčių, nebristi į vandenį, jei telkinyje matomos taršos žymės, ir po maudynių nusiprausti švariu vandeniu.

  • Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Patikrino maudyklas prieš sezoną: Utenos rajono ežerų ir tvenkinio vanduo atitinka normas

    Kur buvo paimti mėginiai?

    Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius pranešė, kad prieš maudymosi sezono pradžią buvo paimti vandens mėginiai iš pagrindinių rajono maudyklų. Tyrimai atlikti 2026 metų gegužės 26 dieną.

    Vanduo tikrintas Alaušo ežere Sudeikiuose ir Tauragno ežere Tauragnuose. Mėginiai taip pat paimti Dauniškio ežere iš Aušros gatvės ir Sudeikių gatvės pusių.

    Į sąrašą pateko ir Vyžuonaičio ežeras, kur mėginiai imti iš Ežero gatvės ir Molėtų gatvės pusių. Taip pat ištirtas Utenos tvenkinys ties Vestuvių gatve.

    Ką parodė tyrimai?

    Atlikus laboratorinius maudyklų vandens tyrimus nustatyta, kad vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal taikomus rodiklius šiose vietose maudytis yra saugu.

    Prieš sezono pradžią atliekami patikrinimai svarbūs tam, kad būtų įvertinta galimų teršalų ir mikrobiologinės taršos rizika, kuri dažniausiai siejama su intensyvesniu žmonių srautu, lietaus nuotėkiu ar pakitusiu vandens lygiu.

    Ką verta prisiminti po liūčių?

    Net ir gerus rezultatus gavus sezono pradžioje, vandens kokybė per vasarą gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų. Tokiais laikotarpiais didesnę įtaką gali turėti paviršinės nuotekos ir sujudintos nuosėdos.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės atnaujinimus apie pakartotinius tyrimus ir laikytis įspėjamųjų ženklų maudyklose, jei jie būtų pastatyti. Pastebėjus neįprastą vandens spalvą, kvapą ar gausias dumblių sankaupas, vertėtų rinktis kitą maudymosi vietą.

  • Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Varėnos rajono maudyklos patikrintos: Glūko, Glėbo ir kitų ežerų vanduo šiuo metu tinkamas

    Prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, kuris Lietuvoje tęsiasi nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos, Varėnos rajone atlikti pirmieji šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimai. Kartu patikrintas ir paplūdimių smėlis, vertinant, ar jame nėra patogeninių kirmėlių ir jų kiaušinėlių.

    Tyrimai vykdomi pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė. Joje numatyta, kad sezono metu turi būti reguliariai vertinama maudyklų mikrobiologinė tarša, stebimos fizikinės vandens savybės ir galimi taršos šaltiniai, kad poilsis prie vandens būtų saugus.

    Kuriose vietose vanduo tiriamas?

    Varėnos rajone stebimos Glūko, Glėbo, Žiežulio, Kastinio ir Giraitės ežerų maudyklos, taip pat Varėnos I, Stangės, Krivilių III ir Panočių tvenkinių maudymosi vietos. Vandens kokybė vertinama pagal du pagrindinius mikrobiologinius rodiklius: žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus.

    Pagal galiojančią tvarką, maudymosi sezono metu mėginiai iš kiekvienos stebimos maudyklos imami reguliariai, o bendras tyrimų skaičius per sezoną paprastai siekia ne mažiau kaip aštuonis kartus. Toks dažnis leidžia greičiau pastebėti galimus vandens kokybės pokyčius po liūčių, karščio bangų ar padidėjusio poilsiautojų srauto.

    Pirmieji rezultatai ir ką jie reiškia

    Pirmųjų šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad visų stebimų Varėnos rajono maudyklų vanduo atitinka nustatytus reikalavimus ir šiuo metu yra tinkamas maudytis. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose helmintų kiaušinėlių nenustatyta.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė sezono metu gali kisti, todėl svarbu sekti naujausius tyrimų duomenis ir savivaldybių bei visuomenės sveikatos specialistų pranešimus. Po gausių kritulių ar ilgalaikių karščių mikrobiologiniai rodikliai kai kuriose vietose gali suprastėti, ypač jei netoliese yra galimų taršos šaltinių.

    Kada maudynės gali kelti riziką?

    Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje didėja tikimybė susirgti odos ar akių, ausų infekcijomis, o netyčia nurijus vandens gali pasireikšti virškinamojo trakto sutrikimai, įskaitant gastroenteritą. Didesnė rizika paprastai taikoma vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems nusilpusį imunitetą.

    Jeigu po maudynių atsiranda karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, akių ar ausų skausmas, odos bėrimai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir paminėti, kad neseniai maudėtės atvirame vandens telkinyje. Taip pat patariama nesimaudyti, jei vanduo akivaizdžiai drumstas, matomos gausios dumblių sankaupos ar juntamas neįprastas kvapas.

  • Panevėžio paplūdimiai pasitinka sezoną: kur maudytis bus saugiausia ir kas naujo prie marių

    Panevėžys ruošiasi vasaros ir maudynių sezonui: nuo birželio 1 dienos gyventojams ir miesto svečiams bus atveriami oficialūs miesto paplūdimiai. Poilsiautojų lauks paplūdimys Piniavoje prie Lėvens upės ir paplūdimys prie Nevėžio upės užtvankos.

    Savivaldybė nurodo, kad pagrindinėse poilsio vietose jau atlikti aplinkos tvarkymo ir infrastruktūros atnaujinimo darbai. Tikslas – užtikrinti ne tik patogumą, bet ir aiškią informaciją apie saugų elgesį prie vandens.

    Paplūdimiuose atnaujinta infrastruktūra

    Paplūdimiuose įrengtos persirengimo kabinos, pastatytos informacinės lentos apie elgesio taisykles bei skelbiamus vandens kokybės tyrimų rezultatus. Taip pat sutvarkyta aplinka: nupjauta žolė, dezinfekuotos šiukšliadėžės, pastatyti tualetai ir atliekų konteineriai.

    Pasirengimo ir priežiūros darbus vykdo AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Prie „Ekrano“ marių esančiame paplūdimyje papildomai pastatyti du biotualetai, o saugesnėms maudynėms įrengti plūdurai, žymintys maudymosi zoną.

    Vandens ir smėlio tyrimai visą sezoną

    Savivaldybė praneša, kad visą vasaros sezoną bus nuolat stebima maudyklų būklė ir atliekami vandens bei smėlio kokybės tyrimai. Vandens mėginiai savivaldybės užsakymu bus tiriami kas dvi savaites, o prireikus – ir dažniau.

    Smėlio kokybė planuojama vertinti kartą per mėnesį. Nustačius vandens kokybės normų viršijimus ar mikrobiologinę taršą, gyventojai turėtų būti informuojami nedelsiant, kad būtų galima laiku pasirinkti saugesnę vietą poilsiui.

    Daugiau tikrinamų vietų ir naujas projektas prie marių

    Kaip ir kasmet, dėmesys bus skiriamas ir kitoms panevėžiečių pamėgtoms vietoms: vandens ir smėlio kokybė bus tikrinama Nevėžio upės užtvankoje, Kultūros ir poilsio parke esančioje braidykloje bei trijose naujose poilsio ir maudynių vietose prie užtvankos pakrantės.

    Oficialių miesto paplūdimių priežiūra vyks visą sezoną – nuo birželio pradžios iki rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė primena, kad paplūdimių tvarka ir informacija apie tyrimus paprastai skelbiama vietoje, informaciniuose stenduose.

    Taip pat tęsiamas projektas „Šiaurinėje „Ekrano“ marių pusėje esančios teritorijos atgaivinimas sukuriant rekreacinę erdvę“. Savivaldybės teigimu, jau numatyti pagrindiniai sprendiniai, o šiuo metu projektuotojai rengia dokumentaciją projektinių pasiūlymų stadijoje.

    Planuojama įrengti smėlio paplūdimį ir maudymosi zoną, pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, vaikų žaidimų erdves, lauko treniruoklius bei paplūdimio tinklinio aikšteles. Numatyta ir terasa prie marių, pontoniniai tiltai, automobilių stovėjimo aikštelės, gelbėtojų ir sandėliavimo patalpos.

    Projektas apima ir kasdieniam patogumui svarbią infrastruktūrą: dušus, tualetus, persirengimo kabinas, apšvietimą, suoliukus, šiukšliadėžes, informacinius stendus bei dviračių stovus. Skelbiama, kad visa erdvė būtų pritaikyta žmonėms su negalia.

  • Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Zarasų rajono maudyklų vandens kokybės stebėsena startavo: ką parodė pirmieji tyrimai

    Nuo gegužės 21 dienos Zarasų rajono savivaldybėje pradėta oficiali maudyklų vandens kokybės stebėsena. Ji bus vykdoma visą aktyvų maudynių sezoną iki rugsėjo 1 dienos, periodiškai imant vandens mėginius ir vertinant jų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

    Stebėsena atliekama pagal Lietuvos higienos normą HN 92:2018, kuri apibrėžia paplūdimių ir maudyklų vandens kokybės vertinimo tvarką. Pagrindinis tikslas yra laiku nustatyti galimą mikrobiologinę taršą ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų maudytis saugiai.

    Kokie rodikliai tiriami?

    Vertinant mėginius, daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms (Escherichia coli). Šie rodikliai laikomi svarbiausiais, nes leidžia spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri didina virškinamojo trakto ir kitų infekcijų riziką.

    Pagal higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų koncentracija maudyklų vandenyje turi neviršyti 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių rodiklis turi būti ne didesnis kaip 1 000 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens.

    Atliekama ir vizuali patikra

    Be laboratorinių tyrimų, maudyklų vanduo vertinamas ir vizualiai. Tikrinama, ar vandenyje ir pakrantėje nėra dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ar kitų atliekų, kurios gali kelti pavojų poilsiautojams.

    Tokios apžiūros padeda greičiau pastebėti taršos požymius po liūčių, intensyvesnio poilsiautojų srauto ar kitų aplinkybių, kai į vandenį gali patekti teršalai.

    Pirmieji 2026 metų sezono rezultatai

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužės 21 dieną paimtų Zarasų rajono maudyklų vandens mėginių mikrobiologinių tyrimų rezultatai atitiko HN 92:2018 reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius rodiklius vandens kokybė vertinama kaip tinkama maudynėms.

    Vis dėlto specialistai primena, kad vandens kokybė per sezoną gali kisti, ypač po smarkių kritulių ar karščių, todėl stebėsena tęsiama iki rugsėjo 1 dienos, o gyventojams rekomenduojama sekti naujausią skelbiamą informaciją.

  • Anykščių rajono paplūdimių vanduo atitinka normas: kur gegužės pabaigoje buvo atlikti tyrimai

    Anykščių rajono paplūdimių vanduo atitinka normas: kur gegužės pabaigoje buvo atlikti tyrimai

    Gegužės 25–27 dienomis Anykščių mieste ir rajone buvo ištirta kelių paplūdimių ir maudyklų vandens kokybė. Savivaldybės teigimu, visose tikrintose vietose rodikliai atitiko higienos normos HN 92:2018 reikalavimus.

    Tyrimai apėmė Šventosios upės maudyklas Anykščiuose, taip pat kelis pamėgtus ežerus skirtingose seniūnijose. Vandens mėginiai vertinti pagal nustatytus mikrobiologinius ir kitus kokybės kriterijus, kurie taikomi paplūdimių maudykloms Lietuvoje.

    Kuriose vietose atlikti tyrimai

    Patikra atlikta Šventosios upėje Anykščiuose ties Šeimyniškėlių gatve ir Dainuvos slėnyje. Taip pat tirti Rubikių ežero vanduo ties Kriokšliu, Nevėžos ežero vanduo ties Palionio kaimu (Skiemonių seniūnijoje), Alaušo ežero vanduo (Svėdasų seniūnijoje) ir Viešinto ežero vanduo (Viešintų seniūnijoje).

    Tokios patikros maudymosi sezonu paprastai kartojamos periodiškai, nes vandens kokybę gali paveikti trumpalaikiai veiksniai: gausūs krituliai, paviršinių nuotekų priplūdimas, intensyvus poilsiautojų srautas ar vandens paukščių gausa.

    Kas atlieka vandens kokybės kontrolę

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad paplūdimių vandens kokybės tyrimus jos teritorijoje atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Akreditacija reiškia, kad mėginių ėmimas ir tyrimų metodai atitinka nustatytus kokybės ir patikimumo standartus.

    Gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams rekomenduojama stebėti savivaldybės skelbiamą informaciją viso sezono metu. Jei ateityje kuriame nors telkinyje rodikliai pasikeistų, apie tai paprastai informuojama papildomais pranešimais ir, esant poreikiui, taikomi laikini maudymosi ribojimai.

  • Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainiuose prieš sezoną patikrintos maudyklos: ką parodė pirmieji vandens ir smėlio tyrimai

    Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prieš artėjant maudymosi sezonui pradėjo maudyklų vandens ir paplūdimių smėlio kokybės stebėseną. Tyrimai vykdomi pagal Kėdainių rajono maudyklų vandens ir smėlio kokybės monitoringo programą, finansuojamą savivaldybės lėšomis.

    Nors oficialus maudymosi sezonas Lietuvoje prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos, pirmieji mėginiai paimti gegužės 22 dieną. Toks ankstyvas startas leidžia įvertinti situaciją dar iki didesnių poilsiautojų srautų ir laiku reaguoti, jei rodikliai prastėtų.

    Kur buvo tiriamas vanduo ir smėlis

    Vandens kokybė šįkart tirta 17-oje Kėdainių rajono maudymosi vietų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi poilsiui. Tarp jų – Ašarėnos, Keleriškių, Bartkūniškio, Angirių, Akademijos, Gudžiūnų, Barupės, Aristavos, Juodkiškių ir Krakių tvenkiniai, Sangailų viešoji maudykla, Linelių gatvės maudykla, Dotnuvėlės užtvankos maudykla, Šušvės upė ties Josvainiais, Nevėžis ties Justinavos sodais, Babėnų ir Dvariškių karjerai.

    Smėlio mėginiai paimti septyniuose paplūdimiuose: Ašarėnos, Akademijos ir Bartkūniškio tvenkinių, Babėnų ir Dvariškių karjerų bei Barupės ir Sangailų maudyklų teritorijose. Paplūdimių smėlio kontrolė svarbi ne mažiau nei vandens tyrimai, nes užterštas smėlis taip pat gali kelti riziką sveikatai.

    Kokie rodikliai vertinami

    Tiriant maudyklų vandenį vertinami mikrobiologiniai rodikliai – žarninių lazdelių (E. coli) ir žarninių enterokokų kiekis. Šie rodikliai padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą, kuri dažniausiai siejama su nuotekomis, paviršiniu nuotekiu po liūčių ar intensyviu žmonių ir gyvūnų lankymusi pakrantėse.

    Smėlio mėginiai tikrinami dėl helmintų kiaušinėlių ir kitų parazitų. Tokie tyrimai aktualūs šeimoms su vaikais, nes smėlis yra dažnai liečiamas, o infekcijos gali plisti per nešvarias rankas.

    Pirmieji rezultatai ir tolimesnė kontrolė

    Pirminiai rezultatai rodo, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka nustatytus higienos reikalavimus. Taip pat pranešama, kad smėlio mėginiuose kirmėlių kiaušinėlių ir lervų nenustatyta, todėl smėlio kokybė vertinama kaip atitinkanti reikalavimus.

    Stebėsena bus tęsiama viso sezono metu: vandens tyrimai planuojami kas dvi savaites, o smėlio – kartą per mėnesį. Vandens kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, o tyrimus atlieka akredituota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

    Specialistai primena, kad vandens kokybė gali kisti, ypač po smarkių liūčių ar karščio bangų, todėl svarbu sekti savivaldybės ir visuomenės sveikatos biuro skelbiamą informaciją. Jei maudykloje būtų fiksuojami nukrypimai nuo normų, gyventojai paprastai informuojami apie rekomendacijas riboti maudynes arba laikinus draudimus.

  • Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajone oficialiai įvertinta maudyklų vandens kokybė prieš prasidedant intensyvesniam maudymosi sezonui. Gegužės 25 dieną specialistai paėmė vandens mėginius iš 11 poilsio zonų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi vasaros metu.

    Tyrimai atlikti Neries ir Šventosios upių maudymosi vietose, taip pat Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose. Į patikrą įtraukti ir Zatyšių karjeras bei Ruklos tvenkinys.

    Vertinant laboratorinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad visų tirtų vandens telkinių kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius ir kitus privalomus rodiklius maudytis šiose vietose yra saugu.

    Higienos norma HN 92:2018 numato, jog maudyklų vanduo turi atitikti nustatytas ribines vertes, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos privalo reguliariai stebėti situaciją viso sezono metu. Praktikoje vandens kokybė gali kisti po gausių liūčių, staigių karščių ar padidėjusio poilsiautojų srauto, todėl vienkartinis patikrinimas nėra galutinis sezono įvertinimas.

    Gyventojams rekomenduojama maudymuisi rinktis oficialias maudymosi vietas ir sekti atnaujinamus pranešimus apie vandens būklę, ypač jei telkinyje pastebimi vandens žydėjimo požymiai ar neįprastas kvapas. Tokiais atvejais saugiausia laikinai vengti maudynių, net jei ankstesni tyrimai rodė gerą rezultatą.

  • Trakų rajono maudyklų vandens kokybė: gegužės 22 dieną paskelbti naujausi tyrimų rezultatai

    Trakų rajono maudyklų vandens kokybė: gegužės 22 dieną paskelbti naujausi tyrimų rezultatai

    Vanduo tinkamas maudynėms

    Trakų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų gegužės 22 dieną paskelbti maudyklų vandens kokybės stebėsenos rezultatai rodo palankią situaciją: tirtų paplūdimių ir maudyklų vanduo atitinka higienos reikalavimus ir yra tinkamas maudytis.

    Vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018, kuri apibrėžia, kokie mikrobiologiniai rodikliai ir aplinkos švaros kriterijai turi būti užtikrinami paplūdimiuose.

    Kokie rodikliai vertinami?

    Tiriant maudyklų vandenį daugiausia dėmesio skiriama dviem mikrobiologiniams rodikliams: žarniniams enterokokams ir žarninėms lazdelėms. Būtent jie padeda spręsti apie galimą fekalinę taršą ir su ja susijusias rizikas sveikatai.

    Pagal nurodytą normą, žarninių enterokokų ribinė vertė yra 100 ksv per 100 ml, o žarninių lazdelių – 1 000 ksv per 100 ml. Taip pat vertinama, ar pakrantėje ir vandenyje nėra plūduriuojančių atliekų, stiklo, plastiko ar kitų pavojingų nuolaužų.

    Kuriose vietose tirta?

    Skelbiamuose stebėsenos duomenyse nurodoma, kad mėginiai paimti 2026 metų gegužės 20 dieną, o rezultatai pateikti iš kelių populiarių Trakų rajono maudyklų. Tarp jų minimi Akmenos ežeras, Galvės ežeras, Totoriškių ežeras, Lentvario ežeras, Vilkokšnio ežeras, taip pat Aukštadvario HE tvenkinys ir kitos vietos.

    Rezultatuose pažymima, kad daugelyje mėginių bakterijų rodikliai buvo labai maži arba jų apskritai nerasta. Taip pat nurodoma, kad plūduriuojančių šiukšlių, dervų likučių, stiklo, plastiko ar gumos tirtose vietose nefiksuota.

    Kodėl situacija gali keistis?

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad net ir geri tyrimų rezultatai negarantuoja, jog vandens kokybė nepasikeis staiga. Po intensyvių liūčių ar audrų į vandens telkinius gali patekti daugiau paviršinių nuotekų, o karščiai gali paspartinti biologinius procesus, dėl kurių dalyje telkinių didėja taršos ar vandens „žydėjimo“ rizika.

    Dėl to maudyklų stebėsena šiltuoju sezonu vykdoma periodiškai, o gyventojai raginami sekti naujausius savivaldybės ir visuomenės sveikatos specialistų pranešimus, ypač jei pastebimas pakitęs vandens kvapas, spalva ar susikaupusios dumbliai.

    Informaciją apie Trakų rajono maudyklų vandens kokybę pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir viešosios tvarkos skyrius.