Tag: Vartotojų teisės

  • TSUE apie frankų kreditus po valiutos keitimo: neteisėtas aneksas dar nereiškia visos sutarties žlugimo

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas balandžio 30 dieną priėmė sprendimą byloje dėl būsto paskolų, kurios iš pradžių buvo suteiktos zlotais, o vėliau, pasirašius aneksą, konvertuotos į Šveicarijos frankus. Teismas pasisakė atsargiai: vien tai, kad aneksas pripažįstamas nesąžiningas ar negaliojantis, savaime nereiškia, kad turi būti panaikinta ir visa kredito sutartis.

    Byla svarbi gana siaurai skolininkų grupei, tačiau jos išaiškinimai gali tapti papildomu orientyru nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems vartotojų ginčus su bankais. Pagrindinis klausimas buvo paprastas: ar, pašalinus neteisėtas anekso nuostatas, sutartis turi grįžti į pirminę būseną, ar vis dėlto būtina ją naikinti nuo pradžių.

    Nacionalinis teismas kėlė abejonių, ar vien anekso panaikinimas pakankamai užtikrina vartotojo apsaugą ir vadinamąjį atgrasomąjį efektą, kurio siekia ES vartotojų teisės normos. Kitaip tariant, ar bankui pakanka „prarasti“ tik aneksą, jei pirminė sutartis lieka galioti be didesnių pasekmių.

    Ką iš esmės pasakė TSUE?

    TSUE nurodė, kad aneksas su nesąžiningomis sąlygomis gali būti vertinamas taip, tarsi jo nebūtų buvę, tačiau tai automatiškai nereiškia visos sutarties negaliojimo. Teismas pabrėžė, jog sprendimą, ar būtina naikinti visą sutartį, turi priimti nacionalinis teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

    Esminis kriterijus – ar, pašalinus neteisėtas sąlygas, realiai atkuriama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra ir užtikrinama veiksminga vartotojo apsauga. Kartu teismas priminė, kad ES teisė siekia ne tik apginti vartotoją, bet ir užkirsti kelią praktikai, kai nesąžiningos sąlygos vartojamos „be realios kainos“ verslui.

    „Jeigu aneksas turi nesąžiningų sąlygų, jis turi būti vertinamas taip, lyg niekada nebūtų egzistavęs, o situacija – taip, tarsi jis nebuvo sudarytas“, – sakė advokatė Karolina Pilawska.

    Pasak jos, sprendimas neapsiriboja vien techniniu anekso išėmimu iš sutarties: nacionalinis teismas privalo patikrinti, ar grįžimas prie pirminių sąlygų iš tiesų apgina vartotoją. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais teismui gali tekti vertinti ir pirminės sutarties nuostatas pagal vartotojų apsaugos standartus.

    Ar galima ginčyti visą sutartį?

    Sprendime atsiradęs akcentas dėl pusiausvyros ir atgrasomojo efekto paliko erdvės skirtingoms interpretacijoms. Vartotojų atstovai mato galimybę dažniau kelti klausimą, ar ir pirminėje sutartyje nėra nuostatų, kurios pažeidžia vartotojo interesus, net jei frankų elementas atsirado tik vėliau per aneksą.

    Praktinė pasekmė skolininkams gali būti tokia: kai kuriose bylose teismas gali apsiriboti anekso panaikinimu ir grąžinti sutartį į pradinę versiją, o kitose – jei pusiausvyros atkurti nepavyksta – svarstyti platesnes gynimo priemones. Tačiau tai nėra automatinis kelias į visos sutarties pripažinimą negaliojančia.

    „Vien grįžimas prie senos sutarties nereiškia, kad ji automatiškai atitinka teisę – nacionalinis teismas turi tai įvertinti kiekvienu atveju“, – sakė Karolina Pilawska.

    Bankų pozicija: pirminė sutartis turėtų likti galioti

    Bankų sektoriaus atstovai sprendimą vertina kaip signalą, kad teismai pirmiausia turėtų siekti išsaugoti pirminę sutartį, jei problema kilo tik dėl vėliau pasirašyto anekso. Jų argumentas – pirminėje zlotų sutartyje dažnai nebūna tų pačių perskaičiavimo mechanizmų, kurie tapo ginčų dėl frankų kreditų pagrindu.

    „Pirminėje sutartyje nėra perskaičiavimo komponento, todėl jos negalima laikyti savaime ydinga vien dėl vėlesnio anekso“, – sakė Lenkijos bankų asociacijos vadovas Tadeuszas Białekas.

    Jo teigimu, tokių konvertavimo atvejų apskritai buvo palyginti nedaug, o sprendimą keisti valiutą daugeliu atvejų inicijavo patys klientai, siekę mažesnių įmokų dėl tuomet palankaus franko kurso. Vis dėlto galutinį žodį konkrečiose bylose ir toliau turės nacionaliniai teismai, kurie privalės suderinti vartotojo apsaugą su sutarties stabilumo principu.

  • „Amazon“ paduota į teismą: tvirtina, kad „Fire TV Stick“ specialiai lėtinami, kad pirktumėte naują

    „Amazon“ paduota į teismą: tvirtina, kad „Fire TV Stick“ specialiai lėtinami, kad pirktumėte naują

    JAV Kalifornijoje pateiktas siūlomas kolektyvinis ieškinys prieš „Amazon“ dėl senesnių „Fire TV Stick“ transliavimo įrenginių. Ieškinyje teigiama, kad įmonė esą sąmoningai sudarė sąlygas, dėl kurių senesni modeliai ilgainiui tampa tokie lėti, kad vartotojams nelieka kito kelio, kaip tik atsinaujinti.

    Bylos esmė siejama su pirmaisiais „Fire TV Stick“ kartų įrenginiais, kurių programinės įrangos atnaujinimų palaikymas vėliau buvo nutrauktas. Pareiškėjas nurodo, kad po kelių metų naudojimo įrenginiai ėmė strigti, lėtai krauti meniu ir programas, o galiausiai tapo praktiškai nebenaudojami.

    Ką tiksliai kaltina „Amazon“?

    Ieškinyje akcentuojama ne vien natūrali technologijų senatis, o vadinamasis planuotas senėjimas, kai gaminys ar jo programinė įranga esą valdoma taip, kad vartotojas būtų paskatintas pirkti naujesnį modelį. Teigiama, kad „Amazon“ nepakankamai aiškiai informavo, kiek laiko konkrečios kartos „Fire TV Stick“ gaus svarbius atnaujinimus ir saugumo pataisas.

    Nutraukus palaikymą, daliai įrenginių problema, kaip teigiama ieškinyje, tapo ne tik lėtesnis veikimas, bet ir prastėjantis suderinamumas su programėlėmis. Tokiose situacijose vartotojai dažnai susiduria su tuo, kad platformoje diegiamos naujos programėlių versijos reikalauja naujesnių sistemos komponentų, o senesni įrenginiai jų negauna.

    „Kai programinės įrangos palaikymas nutraukiamas, vartotojams faktiškai paliekamas pasirinkimas: susitaikyti su neveikiančiu įrenginiu arba pirkti naują“, – teigiama ieškinio argumentuose.

    Kodėl atnaujinimų politika tampa kritine?

    Transliavimo įrenginiai, tokie kaip „Fire TV Stick“, priklauso nuo nuolat atnaujinamos programinės įrangos: keičiasi vaizdo transliavimo standartai, programėlių saugumo reikalavimai, turinio paslaugų techniniai sprendimai. Be atnaujinimų net ir techniškai veikiantis įrenginys gali pradėti strigti arba prarasti dalį funkcijų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tam, kiek ilgai gamintojai privalo teikti atnaujinimus ir kaip aiškiai tai turi būti komunikuojama pirkėjui. Europos Sąjungoje įsitvirtina teisės aktai, susiję su vartotojų informavimu, patvarumu, taisomumu ir skaitmeninių produktų gyvavimo ciklu, o panašios diskusijos intensyvėja ir JAV.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Kol kas neaišku, kokia kryptimi pasisuks teisminis procesas ir ar ieškinys bus patvirtintas kaip kolektyvinis. Tokiais atvejais teismai vertina, ar vartotojų grupę sieja pakankamai panašios aplinkybės ir ar gamintojo komunikacija bei praktika galėjo suklaidinti pirkėjus.

    Tuo pat metu „Amazon“ viešai pateikia atnaujinimų ir palaikymo terminų informaciją atskirame pagalbos puslapyje. Vartotojams tai signalas prieš perkant pasitikrinti ne tik įrenginio kainą ar technines savybes, bet ir numatomą programinės įrangos palaikymo trukmę, nes būtent ji dažnai lemia realų produkto naudojimo laiką.

  • Teisinės naujienos vienoje vietoje: kas pasikeitė įstatymuose ir ką svarbu žinoti šią savaitę

    Teisinės naujienos vienoje vietoje: kas pasikeitė įstatymuose ir ką svarbu žinoti šią savaitę

    Teisinės naujienos pastaruoju metu vis dažniau paliečia ne tik teisininkus, bet ir kiekvieną gyventoją bei verslą. Kinta taisyklės dėl duomenų apsaugos, vartotojų teisių, darbo santykių ir skaitmeninių paslaugų, todėl svarbu sekti, kas realiai įsigalioja ir kaip tai veikia kasdienius sprendimus.

    Dalis pokyčių ateina per Europos Sąjungos reglamentus ir direktyvas, kurie į nacionalinę teisę perkeliami etapais. Praktikoje tai reiškia naujas pareigas įmonėms, daugiau teisių vartotojams ir griežtesnę priežiūrą tam tikrose srityse, ypač susijusiose su skaitmenine rinka.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir dirbtiniam intelektui, nes organizacijos vis plačiau naudoja DI turinio kūrimui, atrankoms, klientų aptarnavimui ar rizikos vertinimui. Kartu stiprėja reikalavimai skaidrumui, atsakomybei ir asmens duomenų saugai, o klaidos gali kainuoti ne tik reputaciją, bet ir sankcijas.

    Teismų praktika taip pat sparčiai formuoja taisykles, net jei įstatymų tekstai keičiasi lėčiau. Nauji išaiškinimai dėl sutarčių, darbuotojų ir darbdavių ginčų ar vartotojų informavimo pareigų neretai tampa svarbesni už pačią antraštę, nes parodo, kaip institucijos realiai taiko normas.

    Norint nepasiklysti, verta atskirti politinius planus nuo įsigaliojusių sprendimų ir suprasti, nuo kada taikomos naujos pareigos. Teisinė informacija tampa praktišku įrankiu: ji padeda išvengti rizikų, laiku prisitaikyti ir priimti sprendimus, kurie atitinka naujausią reguliavimą.