CP v2

Tag: Vasaros receptai

  • Pietų europiečiai karštyje valgo kitaip: šie įpročiai padeda lengviau ištverti kaitrą

    Pietų europiečiai karštyje valgo kitaip: šie įpročiai padeda lengviau ištverti kaitrą

    Kas keičiasi per karščius?

    Karštomis dienomis organizmui tenka ne tik vėsintis, bet ir virškinti, todėl sotūs, riebūs patiekalai dažnai dar labiau apsunkina savijautą. Dėl to pietų Europos šalyse vasaros mityba tradiciškai tampa lengvesnė, o valgymo ritmas prisitaiko prie dienos karščio.

    Italijoje, Ispanijoje ar Graikijoje įprasta rinktis paprastesnius patiekalus iš šviežių, sezoninių produktų. Tokia mityba padeda mažinti šiluminį diskomfortą, nes organizmui reikia mažiau energijos sunkiam virškinimui.

    Lengvesni patiekalai ir mažiau kaitros namuose

    Pietų virtuvė vasarą remiasi daržovėmis, vaisiais, alyvuogių aliejumi, žuvimi, fermentiniais pieno produktais ir lengvesne duona. Dažnai pasirenkami vėsūs arba kambario temperatūros patiekalai, pavyzdžiui, salotos, šaltos sriubos, daržovių užkandžiai.

    Praktinė priežastis paprasta: kuo mažiau laiko praleidžiama prie įkaitusios viryklės ar orkaitės, tuo lengviau išlaikyti vėsesnį būstą. Todėl vasarą dažniau renkamasi greitai paruošiami patiekalai, o sunkūs grietininiai padažai ir riebesnė mėsa atsiduria meniu rečiau.

    Valgymo tempas ir valandos

    Dar vienas svarbus įprotis – neskubėti. Lėtesnis valgymas ir ilgesnė pietų pertrauka padeda virškinimui, o karštyje tai ypač aktualu, nes stresas ir skubėjimas gali sustiprinti apsunkimo jausmą.

    Daugelyje pietinių regionų didžiausio karščio metu valgoma kukliau, o sotesnis patiekalas dažniau nukeliamas į vakarą, kai temperatūra krenta. Dieną dažniau pasirenkami jogurtas, vaisiai, nedidelės užkandos ar lengvos salotos, kad kūnas neperkaistų papildomai.

    Skysčiai ir vandeningi produktai

    Karščių metu pagrindinis prioritetas – nuoseklus skysčių vartojimas visą dieną, nelaukiant stipraus troškulio. Pietų šalyse dažniausiai geriama vanduo, neretai lengvai atvėsintas, tačiau ne ledinis, kad organizmui nereikėtų papildomai prisitaikyti.

    Kasdienybėje padeda ir vandeningi produktai, tokie kaip arbūzai, melionai, pomidorai, agurkai ar persikai. Jie ne tik papildo skysčių atsargas, bet ir prisideda prie mineralų balanso, o labai saldūs gėrimai ir alkoholis karštyje dažnai ribojami dėl didesnės dehidratacijos rizikos.

    Perimti pietietiškus įpročius paprasta ir Lietuvoje: daugiau sezoninių daržovių, lengvesni patiekalai, mažiau kepimo orkaitėje, reguliarus vanduo ir ramesnis valgymo tempas. Tokie sprendimai nepakeičia bendrų sveikatos rekomendacijų, bet gali realiai pagerinti savijautą per kaitrą.

  • Vasaros desertų karalienė: pavlova su braškėmis pavyks iš pirmo karto, jei žinosite šią taisyklę

    Vasara ir braškės daugeliui neatsiejamos, o pavlova su traškia morengo plutele ir puriu kremu laikoma vienu įspūdingiausių sezono desertų. Nors atrodo prabangiai, ją galima pagaminti namuose be konditerio įgūdžių, jei laikomasi kelių esminių taisyklių.

    Pavlovos pagrindas gaminamas iš baltymų ir cukraus, todėl svarbiausia pradėti nuo švaros. Dubuo ir plakikliai turi būti visiškai sausi ir nuriebalinti, o į baltymus negali patekti nė lašas trynio, nes tuomet puta nebesusiformuos taip, kaip reikia.

    Baltymus rekomenduojama atšildyti iki kambario temperatūros ir plakti, kol pradeda standėti, o tuomet cukrų berti pamažu, dalimis. Masė turi tapti tiršta, blizgi ir laikyti standžias viršūnėles, o tarp pirštų neturi jaustis cukraus kristalų.

    Dažniausia nesėkmės priežastis slypi orkaitėje: pavlova nemėgsta karščio ir staigių temperatūros pokyčių. Ji kepama žemoje temperatūroje, o baigus kepti būtina palikti ją uždaroje orkaitėje visiškai atvėsti, nes per anksti atidarius dureles morengas gali sutrūkinėti ir sukristi.

    Kad vidus išliktų lengvai zefyrinis, o išorė traški, į morengo masę dažnai įmaišoma šiek tiek acto ir krakmolo. Šie priedai stabilizuoja baltymus, padeda suformuoti tinkamą tekstūrą ir sumažina riziką, kad pavlova išsausės arba taps pernelyg lipni.

    Papuošimai turėtų atsirasti tik prieš pat patiekiant. Išplaktas kremas ir sultingos braškės greitai sudrėkina plutelę, todėl pavlovą verta surinkti paskutinę minutę, o patį morengą laikyti sandariai ir sausai iki kitos dienos.

    Patiekiant svarbu pjauti plačiu peiliu ir stengtis, kad kiekviename gabalėlyje būtų visos trys dalys: traški plutelė, minkštas vidus ir kremas su vaisiais. Būtent kontrastas tarp tekstūrų ir daro šį desertą tokiu įsimintinu.

  • Traškūs mažai rauginti agurkai per vieną vakarą: triukas su maišeliu ir viena klaida, kuri sugadina skonį

    Vasaros pradžioje, pasirodžius pirmiesiems lauko agurkams, daugelis griebiasi tradicinio mažai raugintų agurkų recepto su stiklainiais ir užpilamu sūrymu. Tačiau yra gerokai greitesnis būdas, leidžiantis išgauti panašų skonį per tą patį vakarą, be virinimo ir ilgo laukimo.

    Greito rauginimo esmė paprasta: agurkai sumaišomi su druska ir prieskoniais sandariame maišelyje arba inde su dangčiu. Druska ištraukia iš daržovių vandenį, todėl per kelias valandas susidaro natūralus sūrymas, kuris intensyviau „apgaubia“ agurkus ir pagreitina skonio pokyčius.

    Norint traškumo, svarbiausia pasirinkti šviežius, tvirtus, panašaus dydžio lauko agurkus. Taip pat rekomenduojama naudoti nejonizuotą akmens druską, nes joduota druska gali iškreipti fermentacijos procesą ir skonį, ypač jei agurkai laikomi ilgiau nei kelias valandas.

    Ruošiant „sausuoju“ būdu, agurkus patogu kartkartėmis sukratyti, kad prieskoniai pasiskirstytų tolygiau, o sūrymas greičiau pasiektų visus paviršius. Kambario temperatūroje lengvas mažai raugintų agurkų skonis paprastai atsiranda per 4–6 valandas, o palikus per naktį jis tampa ryškesnis.

    Klasikinį aromatą kuria česnakas, krapai su žiedynais ir gabalėlis krieno šaknies. Papildomai dažnai dedami krieno ar vyšnių lapai, nes juose esančios natūralios medžiagos padeda išlaikyti daržovių standumą ir traškumą, ypač kai agurkai greitai minkštėja nuo druskos.

    Skonį galima praturtinti garstyčių sėklomis, kvapiaisiais pipirais, juodųjų pipirų grūdeliais ar lauro lapu, tačiau svarbu nepersistengti, kad prieskoniai neužgožtų agurkų. Ieškant netikėto posūkio, kai kas prideda šlakelį medaus, aitriosios paprikos ar kelias estragono šakeles, bet tai labiau skonio eksperimentas nei būtinybė.

    Mitybos požiūriu mažai rauginti agurkai paprastai turi mažiau susiformavusių probiotinių bakterijų nei ilgai rauginti, tačiau išlieka lengvas, vasariškas užkandis. Vis dėlto didžiausia rizika yra druskos kiekis: agurkai rauginimo metu sugeria natrį, todėl sergantiems hipertenzija ar ribojantiems druską verta juos valgyti saikingai ir derinti su šviežiomis daržovėmis.

    Dažniausia nesėkmės priežastis – netinkama druska ir per smulkūs kristalai, kurie per greitai „užspaudžia“ agurką ir išbalansuoja skonį. Jei norisi patikimo rezultato, saugiausia laikytis principo: tvirti agurkai, nejonizuota akmens druska, aromatiniai priedai ir kantrybė bent kelias valandas.

  • Tiramisu su braškėmis be kepimo: versija, kurią internautai vadina geresne už klasiką

    Tiramisu su braškėmis be kepimo: versija, kurią internautai vadina geresne už klasiką

    Lepsze niż klasyczne tiramisu? Ta wersja podbija serca internautów

    Karolina Woźniak

    Karolina Woźniak

    To jeden z tych deserów, które wyglądają efektownie, smakują jak z dobrej cukierni, a robi się je zaskakująco łatwo. Truskawkowe tiramisu bez pieczenia łączy kremowe mascarpone, soczyste owoce i delikatne biszkopty w idealny letni deser, który znika ze stołu w kilka minut.

    Porcja truskawkowego tiramisu z warstwami kremu i truskawek, udekorowana miętą na białym talerzu, obok sztućców.

    Jak tiramisu, ale w wersji truskawkowej – przepyszny deser szybko przygotujesz w domu123RF/PICSEL

    Truskawkowy odpowiednik włoskiego klasyka

    Kultowy włoski deser tiramisu ma wiele “wariacji” – oprócz klasycznej wersji kawowej, powstają ciekawe wersje z orzechami, owocami i przeróżnymi dodatkami.

    Teraz, gdy pojawiły się pierwsze truskawki, a coraz więcej osób korzysta z promocji na te owoce, warto przygotować deser bez pieczenia w stylu włoskiego klasyka. “Tiramisu” truskawkowe to obłędnie pyszny przekładaniec, który bez trudu przygotujesz we własnej kuchni, a smakować będzie jak w renomowanej kawiarni. Wystarczy tylko kilka produktów i pół godziny spędzone w kuchni, by rodzina i znajomi dopytywali o przepis. Uwaga, bo ten truskawkowo-biszkoptowy przekładaniec znika w mgnieniu oka.

    Dodatkowym atutem truskawkowego “tiramisu” jest możliwość przygotowania go w słoiczkach czy niewielkich pudełeczkach. Tak zwane monoporcje są wygodne do serwowania podczas rodzinnych spotkań, ale także idealnie nadadzą się do zapakowania na piknik czy grilla ze znajomymi. Koniecznie wypróbuj ten niepozorny deser.

    Truskawkowe “tiramisu” – przepis

    Pokrojone truskawki ułożone na warstwie kremu w szklanym naczyniu do zapiekania, obok miska z kremem, pokrojone owoce na drewnianej desce oraz miód w małej miseczce.

    Raz zrobisz to truskawkowe “tiramisu” i z pewnością będziesz wracać do tego przepisu123RF/PICSEL

    Składniki

    • 500 g świeżych truskawek
    • 250 g podłużnych biszkoptów
    • 500 g serka mascarpone
    • 300 ml śmietanki 30% lub 36%
    • 3-4 łyżki cukru pudru
    • 1 łyżeczka ekstraktu waniliowego
    • sok z połowy cytryny
    • ok. 150 ml schłodzonej herbaty lub mleka do nasączania biszkoptów
    • kilka truskawek do dekoracji
    • opcjonalnie: starta biała czekolada lub listki mięty
    30 min
    3-4

    Przygotowanie:

    1. Truskawki umyj i usuń szypułki.
    2. Około 350 g zmiksuj z sokiem z połowy cytryny na gładki sos, a resztę pokrój na plasterki lub małe kawałki.
    3. Schłodzoną śmietankę ubij na sztywno z cukrem pudrem i ekstraktem waniliowym.
    4. Dodaj mascarpone i miksuj krótko, tylko do połączenia składników.
    5. Przygotuj formę. Biszkopty szybko zanurzaj w schłodzonej herbacie lub mleku i układaj na dnie.
    6. Na biszkoptach rozprowadź część musu truskawkowego, następnie wyłóż warstwę kremu mascarpone i dodaj świeże kawałki truskawek.
    7. Ułóż kolejną warstwę nasączonych biszkoptów i powtórz wszystkie warstwy.
    8. Wierzch wyrównaj kremem i udekoruj truskawkami. Opcjonalnie posyp startą białą czekoladą.
    9. Gotowe tiramisu wstaw do lodówki na minimum 4 godziny, najlepiej na całą noc, aby dobrze się schłodziło i nabrało smaku.

    Smacznego!

    Zobacz również:

    Kremówka z budyniem
    Kuchnia

    Już nie chodzę po kremówki do cukierni. Najlepsze wychodzą z tego przepisu

    InteriaKobieta Redakcja

    Przekonaj się, jak prosto przygotować pyszne dania, które zachwycą rodzinę i gości. Inspiracje kulinarne czekają na ciebie kobieta.interia.pl/kuchnia. Odkryj nowe smaki i pomysły na każdy dzień. 

    Kilka klusek posypanych podsmażoną cebulą i skwarkami na białym talerzu, gałązka koperku jako dekoracja, po prawej stronie widoczne kolorowe napisy kuchnia interia kobieta.

    Poznaj przepisy, które łączą smak, zdrowie i domowe ciepłoCanva ProINTERIA.PL


    “Ewa gotuje”: Placuszki z dyniPolsat
  • Pamirškite virimą: boba iš keptuvės skamba keistai, bet skonis nustebins net skeptikus

    Pamirškite virimą: boba iš keptuvės skamba keistai, bet skonis nustebins net skeptikus

    Šviežias jaunas bobas daugeliui asocijuojasi su tradiciniu virimu pasūdytame vandenyje, tačiau šį sezoną vis dažniau pasirenkamas kitas būdas – trumpas apvirimas ir apkepimas keptuvėje. Taip paruošti grūdai išlieka tvirtesni, įgauna riešutinį aromatą ir malonų skrudintos plutos pojūtį.

    Maistine verte bobas išsiskiria tuo, kad yra augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis. Jame taip pat yra B grupės vitaminų, o tarp mineralų dažnai minimi kalis, magnis ir geležis, todėl šis ankštinis gali padėti ilgiau jaustis sočiai ir paįvairinti vasaros racioną.

    Ar būtina lupti odelę?

    Jauno bobo odelė paprastai būna plona ir minkšta, todėl dažniausiai ją galima valgyti kartu. Tai ne tik sutaupo laiko, bet ir leidžia išlaikyti daugiau skaidulų, kurios svarbios virškinimui.

    Vis dėlto didesnių ar brandesnių grūdų odelė gali būti kietesnė, tad dalis žmonių po trumpo apvirimo ją nulupti renkasi dėl švelnesnės tekstūros. Jei bobas planuojamas kaip užkandis ar garnyras, verta išbandyti abu variantus ir pasirinkti pagal skonį.

    Keptuvėje – greita ir universalu

    Keptuvėje ruošiamas bobas patogus tuo, kad lengvai prisitaiko prie turimų ingredientų: tinka česnakas, alyvuogių aliejus, citrina, žolelės, aštresni prieskoniai ar sūris. Trumpas terminis apdorojimas padeda išryškinti natūralų salstelėjimą ir suteikia daugiau skonio sluoksnių nei vien virimas.

    Praktinis kelias paprastas: bobą 2–3 minutes apvirkite pasūdytame verdančiame vandenyje, nusausinkite ir kelias minutes apkepkite keptuvėje su riebalais bei česnaku, kol lengvai parus. Pabaigoje pagardinkite druska, pipirais, citrinos sultimis, o norint – trupintu feta ar tarkuotu kietuoju sūriu.

    Toks patiekalas tinka ir kaip šiltas užkandis, ir kaip lengva vakarienė su duona, salotomis ar keptomis daržovėmis. Jei jautriau reaguojate į ankštines daržoves, verta pradėti nuo mažesnės porcijos ir nepersistengti su itin riebiu ar aštriu pagardinimu.

  • Šis sūris ant grotelių nesilydo: triukas, kad halloumi būtų traškus išorėje ir minkštas viduje

    Halloumi vis dažniau atsiduria ant grilio ne tik dėl mados, bet ir dėl praktinės priežasties: tai vienas iš nedaugelio sūrių, kuris kaitinamas nepraranda formos ir neišbėga. Kaitroje jis suminkštėja viduje, o išorėje greitai susidaro auksinė, lengvai traški plutelė.

    Tokį „nesilydantį“ efektą lemia halloumi gamyba ir struktūra: sūris paprastai gaminamas iš avių, ožkų arba karvės pieno mišinio, o vėliau termiškai apdorojamas, todėl jo baltymai atsparesni karščiui. Dėl to halloumi tinka ir griliui, ir keptuvei, kai norisi greito, bet įspūdingo rezultato.

    Didžiausia klaida kepant halloumi yra per žema temperatūra ir per ilgas kepimas. Tuomet sūris praranda drėgmę, tampa kietas ir nemaloniai guminis, o norimos plutelės taip ir nesulaukiama.

    Geriausia taisyklė paprasta: groteles arba keptuvę reikia įkaitinti labai stipriai, o sūrį kepti trumpai. Dažniausiai pakanka apie 2–3 minutes iš kiekvienos pusės, kol paviršius paruduoja, bet vidus dar išlieka minkštas.

    Svarbu ir tai, kaip pjaustote sūrį. Per plonos riekelės išdžiūsta greičiau, todėl saugiau rinktis storesnius gabalėlius: jie lengviau išlaiko sultingumą ir geriau atlaiko aukštą kaitrą, ypač jei kepate lauke.

    Halloumi skonis yra ryškus ir kiek sūrus, todėl labiausiai tinka su gaiviais priedais, kurie subalansuoja intensyvumą. Ant stalo jis puikiai dera su pomidorais, agurkais, paprikomis, žalumynais, taip pat su vaisiais, kurie suteikia lengvos saldumos.

    Norint paprasto patiekimo, pakanka šviežių daržovių, gabalėlio duonos ir lengvo jogurtinio padažo ar dip’o, kuris sušvelnina sūrumą. Taip halloumi tampa ne tik garnyru, bet ir pilnaverte grilio vakarienės dalimi, ypač kai norisi alternatyvos mėsai.

    Trumpai tariant, sėkmę lemia du dalykai: labai karštas grilis ir trumpas kepimo laikas. Laikantis šių principų halloumi išliks tvirtas, išorėje bus lengvai traškus, o viduje maloniai minkštas.

  • Šis triukas pakeis bulves ant grilio: iškeps greičiau ir oda bus traški, nebeprilips

    Kur dažniausiai suklystama?

    Kepant bulves ant grilio dažnai atrodo, kad užtenka jas nuplauti ir dėti ant grotelių, tačiau rezultatas neretai nuvilia. Per karšta kaitra greitai apsvilina odelę, o vidus lieka kietas, nes krakmolui reikia laiko suminkštėti.

    Bulvių tekstūra keičiasi tada, kai krakmolas įgeria drėgmę ir „sustingsta“ minkštoje masėje, todėl vien stiprios ugnies neužtenka. Dėl to svarbiausia yra suvaldyti laiką, drėgmę ir riebalų sluoksnį, kuris padeda traškėti paviršiui.

    Kaip sutrumpinti kepimo laiką?

    Patikimiausias būdas paspartinti kepimą yra trumpai apvirti bulves pasūdytame vandenyje, kol jos tik vos suminkštėja. Tada ant grilio jos baigia kepti gerokai greičiau, o tikimybė, kad vidus liks kietas, smarkiai sumažėja.

    Jei apvirti nesinori, padeda pjaustymas: skiltelės, ketvirčiai ar plonesni griežinėliai įkaista greičiau ir tolygiau. Prieš dedant ant grotelių bulves verta gerai nusausinti, nes drėgmė ant paviršiaus labiau garina nei skrudina.

    Plonas aliejaus sluoksnis prieš pat kepimą yra dar vienas svarbus žingsnis: jis gerina šilumos perdavimą ir padeda susiformuoti traškesnei odelei. Be to, riebalai mažina prilipimo riziką, ypač jei grotelės švarios ir pakankamai įkaitintos.

    Traškios odelės ir neprilimpantis paviršius

    Geriausia bulves dėti ant gerai įkaitintų, nuvalytų ir lengvai pateptų grotelių, nes ant šalto metalo jos dažniau prilimpa. Taip pat svarbu jų nevartyti kas minutę: paviršiui reikia kelių minučių, kad „užsitrauktų“ ir atsirastų apskrudusi plutelė.

    Jei bulves kepėte folijoje, traškumą galima susigrąžinti paprastai. Likus maždaug dešimčiai minučių iki pabaigos nuimkite foliją ir perkelkite bulves tiesiai ant grotelių, kad odelė apskrustų, o vidus liktų minkštas.

    Prieskonius verta maišyti su aliejumi, kuriuo tepate bulves, tuomet jie geriau prilimpa prie odelės ir tolygiau skrunda. Klasikinis derinys yra druska, pipirai ir česnakas, o ryškesniam aromatui tinka rozmarinas, čiobrelis ar raudonėlis.