Halloumi vis dažniau atsiduria ant grilio ne tik dėl mados, bet ir dėl praktinės priežasties: tai vienas iš nedaugelio sūrių, kuris kaitinamas nepraranda formos ir neišbėga. Kaitroje jis suminkštėja viduje, o išorėje greitai susidaro auksinė, lengvai traški plutelė.
Tokį „nesilydantį“ efektą lemia halloumi gamyba ir struktūra: sūris paprastai gaminamas iš avių, ožkų arba karvės pieno mišinio, o vėliau termiškai apdorojamas, todėl jo baltymai atsparesni karščiui. Dėl to halloumi tinka ir griliui, ir keptuvei, kai norisi greito, bet įspūdingo rezultato.
Didžiausia klaida kepant halloumi yra per žema temperatūra ir per ilgas kepimas. Tuomet sūris praranda drėgmę, tampa kietas ir nemaloniai guminis, o norimos plutelės taip ir nesulaukiama.
Geriausia taisyklė paprasta: groteles arba keptuvę reikia įkaitinti labai stipriai, o sūrį kepti trumpai. Dažniausiai pakanka apie 2–3 minutes iš kiekvienos pusės, kol paviršius paruduoja, bet vidus dar išlieka minkštas.
Svarbu ir tai, kaip pjaustote sūrį. Per plonos riekelės išdžiūsta greičiau, todėl saugiau rinktis storesnius gabalėlius: jie lengviau išlaiko sultingumą ir geriau atlaiko aukštą kaitrą, ypač jei kepate lauke.
Halloumi skonis yra ryškus ir kiek sūrus, todėl labiausiai tinka su gaiviais priedais, kurie subalansuoja intensyvumą. Ant stalo jis puikiai dera su pomidorais, agurkais, paprikomis, žalumynais, taip pat su vaisiais, kurie suteikia lengvos saldumos.
Norint paprasto patiekimo, pakanka šviežių daržovių, gabalėlio duonos ir lengvo jogurtinio padažo ar dip’o, kuris sušvelnina sūrumą. Taip halloumi tampa ne tik garnyru, bet ir pilnaverte grilio vakarienės dalimi, ypač kai norisi alternatyvos mėsai.
Trumpai tariant, sėkmę lemia du dalykai: labai karštas grilis ir trumpas kepimo laikas. Laikantis šių principų halloumi išliks tvirtas, išorėje bus lengvai traškus, o viduje maloniai minkštas.
Leave a Reply