CP v2

Tag: Vasaros sezonas

  • Neklausykite patarimo belsti per arbūzą: 5 ženklai, kurie išduoda tikrai saldų vaisių

    Arbūzo beldimas daugeliui tapo įpročiu, tačiau šis būdas dažnai klaidina, nes garsą lemia ne tik vaisiaus sunokimas, bet ir veislė, dydis bei laikymo sąlygos. Kur kas patikimiau vertinti kelis aiškius požymius, kurie dažniausiai siejami su gerai prinokusiu ir saldžiu arbūzu.

    Vienas svarbiausių ženklų yra vadinamoji lauko dėmė, tai šviesesnė vieta ant žievės, kur arbūzas gulėjo ant žemės augdamas. Kuo ši dėmė labiau kreminė ar sodriai geltona, tuo didesnė tikimybė, kad vaisius natūraliai sunoko lauke.

    Jei lauko dėmė balta arba vos gelsva, neretai tai rodo, kad arbūzas buvo nuskintas per anksti ir nespėjo sukaupti tiek cukrų, kiek galėtų. Labai tamsiai geltona ar su oranžiniu atspalviu dėmė taip pat gali reikšti brandą, ypač priklausomai nuo veislės.

    Forma ir žievės būklė

    Prinokęs arbūzas dažniausiai būna taisyklingos, simetriškos formos, be ryškių deformacijų, gilių įlenkimų ar įtrūkimų. Smulkūs nelygumai dar nereiškia prastos kokybės, bet mechaniniai pažeidimai gali sutrumpinti laikymo laiką ir paveikti skonį.

    Ne mažiau svarbi žievės tekstūra: ji turi būti tvirta, elastinga, be minkštų vietų. Minkštėjanti, pasiduodanti žievė dažnai signalizuoja prasidėjusį gedimą arba netinkamą laikymą, ypač jei vaisius buvo ilgai laikomas šilumoje.

    Spalva, blizgesys ir kotelis

    Vertinant spalvą, dažnai geru ženklu laikoma matinė žievė su aiškiu raštu, nes per didelis blizgesys neretai pasitaiko mažiau prinokusiems vaisiams. Vis dėlto atspalviai ir kontrastas labai priklauso nuo konkrečios veislės, todėl svarbu žiūrėti požymių visumą, o ne vieną detalę.

    Jei arbūzas dar turi kotelį, pravartu į jį atkreipti dėmesį: sausas, parudavęs kotelis dažniau siejamas su natūraliai sunokusiu ir vėliau nuskintu vaisiumi. Žalias kotelis gali reikšti ankstyvesnį skynimą, tačiau kartais tai tiesiog ženklas, kad arbūzas neseniai nuimtas, todėl vien šiuo kriterijumi pasikliauti nereikėtų.

    Galiausiai verta įvertinti svorį: geras, sultingas arbūzas dažnai atrodo sunkesnis, nei tikėtumėtės pagal jo dydį. Kelių požymių derinys, geltona lauko dėmė, tvirta žievė, taisyklinga forma ir brandos požymiai ties koteliu, paprastai patikimiau parodo, kad vaisius bus saldus.

  • Nepirkite arbūzo aklai: 3 triukai parduotuvėje padės visada išsirinkti saldžiausią

    Vasarą arbūzai atsiduria ant stalo itin dažnai, tačiau išsirinkti tikrai saldų ir sultingą ne visada paprasta. Nors vien išorė negarantuoja skonio, keli požymiai leidžia gana patikimai įvertinti vaisiaus brandą dar parduotuvėje.

    Pirmiausia verta apžiūrėti vadinamąją lauko dėmę, tai yra šviesesnę vietą arbūzo apačioje, kur jis gulėjo ant žemės. Kuo ši dėmė ryškiau gelsva ar kreminė, tuo didesnė tikimybė, kad arbūzas spėjo subręsti lauke, o beveik balta dėmė dažniau rodo per anksti nuskintą vaisių.

    Ne mažiau svarbus ir svoris. Geras arbūzas dažniausiai atrodo sunkesnis, nei tikėtumėtės pagal jo dydį, nes jame daugiau sulčių ir vandens, o minkštimas būna traškesnis. Jei turite pasirinkimą, palyginkite kelis panašaus dydžio arbūzus ir imkite sunkiausią.

    Skambesys ir kotelis išduoda brandą

    Daugelis pirkėjų arbūzą dar ir pabeldžia, ir tai nėra vien prietaras. Subrendęs arbūzas dažniausiai skamba giliai, dusliai, tarsi šiek tiek tuščiaviduris, o pernelyg aukštas, metalinis garsas gali reikšti, kad vaisius dar neprinokęs.

    Pažiūrėkite ir į kotelį, jei jis dar yra. Sausas, parudavęs kotelis dažniau siejamas su natūraliai pasibaigusiu brendimu, o ryškiai žalias ir šviežias gali reikšti, kad arbūzas nuskintas per anksti.

    Ką pasako žievė ir raštas

    Žievė turėtų būti kieta, tvirta, be įtrūkimų, minkštų vietų ar įspaudų, nes pažeidimai gali lemti greitesnį gedimą. Taip pat dažnai ieškoma ryškaus kontrasto tarp tamsiai žalios spalvos ir šviesesnių juostų, nes jis neretai sutampa su geromis augimo sąlygomis.

    Kai kurie pirkėjai dar atkreipia dėmesį į smulkius rusvus „tinkliuko“ pavidalo dryželius ant žievės, kurie siejami su intensyvesniu žiedų apdulkinimu. Tai nėra absoliuti taisyklė, tačiau kaip papildomas signalas kartu su lauko dėme, svoriu ir garsu gali padėti išvengti nusivylimo.

    Galiausiai svarbiausia įvertinti kelis požymius kartu, o ne pasikliauti vienu. Keliolika sekundžių parduotuvėje dažnai sutaupo pinigų ir užtikrina, kad namo parsinešite saldų, sultingą ir tikrai vasarišką arbūzą.

  • Dauguma nė neįtaria: štai kaip dar parduotuvėje atpažinti kirmėlytas trešnes

    Trešnių sezonas trumpas, todėl pirkėjai dažnai skuba pasinaudoti proga ir prisiperka jų daugiau. Vis dėlto šiuo laikotarpiu ypač suaktyvėja kenkėjai, o nemaloni staigmena paaiškėja tik namuose, kai vaisiai jau nuplauti ar pradėti valgyti.

    Dažniausias kirmėlytumo kaltininkas yra trešninis vaisėdis, dar vadinamas trešnių muse. Šio vabzdžio patelės kiaušinėlius deda į bręstančius vaisius, o iš jų išsiritusios lervos vystosi minkštime ir minta jo audiniais, todėl nukenčia skonis, tekstūra ir laikymas.

    Ankstyvosios veislės paprastai rizikuoja mažiau, nes masinis vabzdžių skraidymas ir kiaušinėlių dėjimas dažniausiai suintensyvėja vasaros viduryje. Dėl to vėlyvesnės, per patį karščiausią laiką skinamos trešnės dažniau turi vidinių pažeidimų, kurių iš pirmo žvilgsnio nesimato.

    Požymiai, kuriuos išduoda oda

    Rinkdamiesi trešnes, pirmiausia apžiūrėkite odelę: smulkūs įdūrimai, tamsesni taškeliai ar vos įdubusi vieta gali rodyti kiaušinėlių dėjimo tašką. Jei tokių žymių matyti daugiau vienoje dėžėje ar pakuotėje, verta ieškoti kitos partijos.

    Dėmesį patraukia ir minkštos, įdubusios vietos, ypač jei vaisius atrodo tarsi praradęs stangrumą tik viename šone. Tokie pakitimai dažnai susiję su vidiniu irimu, pažeidimu arba greitesniu gedimu, kuris karštyje progresuoja per kelias valandas.

    Įspėjamasis ženklas yra rusvos dėmės ir netolygi spalva, kai dalis trešnės tamsi, o dalis blanki. Tokie vaisiai greičiau genda, o pažeistas minkštimas tampa palankesnis tiek kenkėjų vystymuisi, tiek antrinei puvinių ir pelėsių rizikai.

    Stangrumas ir koteliai pasako daug

    Šviežios trešnės paprastai būna stangrios, o jų koteliai žali ir elastingi. Jei koteliai parudavę, sausi, lengvai nubyra arba vaisiai atrodo suglebę, tikėtina, kad jie ilgiau laikyti ar transportuoti prastesnėmis sąlygomis.

    Dar vienas orientyras yra paviršiaus blizgesys: sveikos trešnės dažniausiai būna lygios ir vizualiai „gyvos“. Matinė, praradusi spindesį odelė gali rodyti drėgmės netekimą, o tai reiškia, kad vaisius greičiau praranda stangrumą ir tampa jautresnis pažeidimams.

    Paprastas namų testas su druska

    Jei vis tiek perkate vėlyvesnes trešnes ir norite pasitikrinti, namuose galima atlikti paprastą testą. Į dubenį įpilkite šalto vandens, įberkite druskos ir suberkite trešnes taip, kad jos būtų apsemtos.

    Dažniausiai rekomenduojama proporcija yra apie 20 gramų druskos vienam litrui vandens, o mirkymo laikas siekia 20–30 minučių. Jei vaisiuose yra lervų, jos gali pradėti lįsti į vandenį, todėl paviršiuje ar dugne pastebėsite smulkius šviesius „siūlelius“.

    Po tokio mirkymo trešnes būtina gerai nuplauti ir geriausia suvalgyti tą pačią dieną, nes sudrėkusi ir labiau pažeista odelė pagreitina skilimą. Renkantis prekyboje, saugiausia taisyklė paprasta: kuo stangresnės, vienodai nusidažiusios ir su žaliais koteliais trešnės, tuo mažesnė tikimybė parsinešti kirmėlytų.

  • Braškės gali baigtis apsinuodijimu: gydytojai įspėja, kaip plauti, kad nepakenktumėte

    Braškės gali baigtis apsinuodijimu: gydytojai įspėja, kaip plauti, kad nepakenktumėte

    Prasidėjus braškių sezonui, daugiau šių uogų atsiranda ir ant lietuvių stalo, tačiau medikai primena: skubotas valgymas neplautas uogas gali baigtis apsinuodijimu. Ant braškių paviršiaus gali likti žemių, bakterijų, parazitų kiaušinėlių, taip pat augalų apsaugos priemonių pėdsakų.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia, kad vien vandens srovė ne visada padeda pašalinti tai, ko plika akimi nematyti. Ypač svarbu kruopščiai nuplauti uogas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir tiems, kurių imunitetas silpnesnis, nes jiems žarnyno infekcijos gali būti pavojingesnės.

    Kada ir kaip plauti braškes?

    Braškes rekomenduojama plauti tik prieš pat valgymą arba ruošiant termiškai, nes nuplautos uogos greičiau pradeda gesti. Ilgiau laikant drėgnas uogas, didėja pelėsio rizika, o pati tekstūra tampa minkštesnė.

    Dar viena dažna klaida yra nuskinti kotelius prieš plovimą. Palikus kotelius iki plovimo pabaigos, uogos mažiau prisigeria vandens, geriau išlaiko skonį ir aromatą, o vidus netampa vandeningas.

    Plaunant geriausia rinktis vėsią arba vos drungną tekančio vandens srovę ir uogas švelniai permaišyti rankomis, kad nepažeistumėte minkšto paviršiaus. Jei uogos labai nešvarios, pirmiausia galima trumpai perplauti dubenyje, o tuomet dar kartą perlieti tekančiu vandeniu.

    Ko vengti, kad nesugadintumėte uogų?

    Specialistai nerekomenduoja braškių mirkyti ilgai, nes jos greitai sugeria vandenį, praranda skonį ir tampa prėskos. Taip pat neverta plauti braškių iš anksto visai savaitei, net jei norisi sutaupyti laiko, nes taip sutrumpėja jų galiojimas.

    Jei braškės skirtos desertui be terminio apdorojimo, verta atidžiai perrinkti uogas ir pašalinti pažeistas ar pradėjusias minkštėti. Tokios uogos genda greičiau ir gali paspartinti gedimą visame inde, ypač jei laikomos šiltai.

    Kada vertėtų sunerimti?

    Apsinuodijimo ar žarnyno infekcijos požymiai dažniausiai pasireiškia pykinimu, pilvo skausmais, viduriavimu, kartais pakyla temperatūra. Jei simptomai stiprūs, užsitęsia, pasireiškia vaikui ar vyresniam žmogui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

    Kasdienėje virtuvėje paprasta taisyklė išlieka patikimiausia: braškes plauti kruopščiai, bet trumpai, nepažeidžiant uogų, ir valgyti jas kuo greičiau. Taip išsaugosite ir skonį, ir saugumą.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.