Trešnių sezonas trumpas, todėl pirkėjai dažnai skuba pasinaudoti proga ir prisiperka jų daugiau. Vis dėlto šiuo laikotarpiu ypač suaktyvėja kenkėjai, o nemaloni staigmena paaiškėja tik namuose, kai vaisiai jau nuplauti ar pradėti valgyti.
Dažniausias kirmėlytumo kaltininkas yra trešninis vaisėdis, dar vadinamas trešnių muse. Šio vabzdžio patelės kiaušinėlius deda į bręstančius vaisius, o iš jų išsiritusios lervos vystosi minkštime ir minta jo audiniais, todėl nukenčia skonis, tekstūra ir laikymas.
Ankstyvosios veislės paprastai rizikuoja mažiau, nes masinis vabzdžių skraidymas ir kiaušinėlių dėjimas dažniausiai suintensyvėja vasaros viduryje. Dėl to vėlyvesnės, per patį karščiausią laiką skinamos trešnės dažniau turi vidinių pažeidimų, kurių iš pirmo žvilgsnio nesimato.
Požymiai, kuriuos išduoda oda
Rinkdamiesi trešnes, pirmiausia apžiūrėkite odelę: smulkūs įdūrimai, tamsesni taškeliai ar vos įdubusi vieta gali rodyti kiaušinėlių dėjimo tašką. Jei tokių žymių matyti daugiau vienoje dėžėje ar pakuotėje, verta ieškoti kitos partijos.
Dėmesį patraukia ir minkštos, įdubusios vietos, ypač jei vaisius atrodo tarsi praradęs stangrumą tik viename šone. Tokie pakitimai dažnai susiję su vidiniu irimu, pažeidimu arba greitesniu gedimu, kuris karštyje progresuoja per kelias valandas.
Įspėjamasis ženklas yra rusvos dėmės ir netolygi spalva, kai dalis trešnės tamsi, o dalis blanki. Tokie vaisiai greičiau genda, o pažeistas minkštimas tampa palankesnis tiek kenkėjų vystymuisi, tiek antrinei puvinių ir pelėsių rizikai.
Stangrumas ir koteliai pasako daug
Šviežios trešnės paprastai būna stangrios, o jų koteliai žali ir elastingi. Jei koteliai parudavę, sausi, lengvai nubyra arba vaisiai atrodo suglebę, tikėtina, kad jie ilgiau laikyti ar transportuoti prastesnėmis sąlygomis.
Dar vienas orientyras yra paviršiaus blizgesys: sveikos trešnės dažniausiai būna lygios ir vizualiai „gyvos“. Matinė, praradusi spindesį odelė gali rodyti drėgmės netekimą, o tai reiškia, kad vaisius greičiau praranda stangrumą ir tampa jautresnis pažeidimams.
Paprastas namų testas su druska
Jei vis tiek perkate vėlyvesnes trešnes ir norite pasitikrinti, namuose galima atlikti paprastą testą. Į dubenį įpilkite šalto vandens, įberkite druskos ir suberkite trešnes taip, kad jos būtų apsemtos.
Dažniausiai rekomenduojama proporcija yra apie 20 gramų druskos vienam litrui vandens, o mirkymo laikas siekia 20–30 minučių. Jei vaisiuose yra lervų, jos gali pradėti lįsti į vandenį, todėl paviršiuje ar dugne pastebėsite smulkius šviesius „siūlelius“.
Po tokio mirkymo trešnes būtina gerai nuplauti ir geriausia suvalgyti tą pačią dieną, nes sudrėkusi ir labiau pažeista odelė pagreitina skilimą. Renkantis prekyboje, saugiausia taisyklė paprasta: kuo stangresnės, vienodai nusidažiusios ir su žaliais koteliais trešnės, tuo mažesnė tikimybė parsinešti kirmėlytų.
Leave a Reply