CP v2

Tag: Vėjo energetika

  • „Siemens Energy“ skelbia rekordines 11,4 mlrd. eurų ketvirčio pajamas: užsakymų portfelis toliau auga

    Vokietijos energetikos technologijų grupė „Siemens Energy“ paskelbė pasiekusi didžiausias istorijoje ketvirčio pajamas. Per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, kuris apėmė laikotarpį nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, bendrovės pajamos siekė 11,4 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodo, kad pajamų augimas, įvertinus valiutų kursų ir kainų svyravimų poveikį, sudarė 18,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prie geresnių rezultatų prisidėjo visos veiklos kryptys – nuo dujinių ir garo turbinų iki energijos kaupimo sprendimų, transformatorių bei elektros tinklų perdavimo infrastruktūros.

    Užsakymų portfelis – 162 mlrd. eurų

    „Siemens Energy“ taip pat akcentuoja itin didelę paklausą, atsispindinčią užsakymų portfelyje. Birželio pabaigoje jis siekė 162 mlrd. eurų ir per ketvirtį padidėjo 17,9 mlrd. eurų.

    Toks rodiklis paprastai vertinamas kaip vienas svarbiausių signalų investuotojams ir rinkai: jis rodo, kad bendrovė turi ilgalaikį darbų „rezervą“, kuris gali stabilizuoti pajamas ir amortizuoti ciklinius svyravimus energetikos įrangos rinkoje.

    „Siemens Gamesa“ situacija gerėja

    Pranešime pabrėžiama, kad geresnius rezultatus demonstruoja ir vėjo energetikos segmentas, ypač „Siemens Gamesa“. Bendrovė skelbia, kad didžioji dalis procedūrų, susijusių su būtinybe keisti ar remontuoti vėjo turbinų mentes sausumoje ir jūroje, jau beveik baigtos.

    Įmonės teigimu, tai prisidėjo prie tvirtesnių veiklos rezultatų, o ketvirčio EBIT pasiekė 1,62 mlrd. eurų. Energetikos sektoriuje tai vertinama kaip reikšmingas rodiklis, nes vėjo turbinų gamintojams pastaraisiais metais teko susidurti su sąnaudų spaudimu, tiekimo grandinių trikdžiais ir kokybės problemomis.

    Strategija iki 2030 metų

    „Siemens Energy“ praneša, kad po metinių 2025–2026 finansinių metų rezultatų paskelbimo, numatyto lapkritį, ketina pateikti vidutinės trukmės grupės strategiją iki 2030 metų. Tokie planai dažniausiai apima investicijų kryptis, gamybos pajėgumų plėtrą, pelningumo tikslus ir prioritetus skirtinguose energetikos segmentuose.

    Rinkoje dėmesys šiai strategijai paprastai būna didelis, nes Europoje spartėja elektros tinklų modernizavimas, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, o kartu auga ir poreikis balansavimo sprendimams bei energijos kaupimo technologijoms.

  • „Iberdrola“ modernizuos Whitelee vėjo parką: galia augs iki 1 000 MW, turbinų bus gerokai mažiau

    Ispanijos energetikos grupė „Iberdrola“ per savo Jungtinėje Karalystėje veikiančią bendrovę ScottishPower paskelbė planuojanti modernizuoti Whitelee – didžiausią sausumos vėjo elektrinių parką Didžiojoje Britanijoje, esantį Škotijoje. Parkas veiklą pradėjo 2008 metais ir vėliau buvo plėstas, o dabar ruošiamas vadinamajam repowering etapui.

    Projektas numato senesnes turbinas pakeisti naujesniais, galingesniais įrenginiais, todėl bendra Whitelee parko galia turėtų beveik padvigubėti. „Iberdrola“ nurodo, kad tikslas – augti nuo dabartinių 539 MW iki 1 000 MW, kartu reikšmingai mažinant turbinų skaičių.

    Po modernizacijos turbinų skaičius turėtų sumažėti nuo 215 iki 124. Tokia kryptis atspindi vieną svarbiausių pastarųjų metų vėjo energetikos tendencijų Europoje: senstančių parkų atnaujinimą, kai didesnis elektros gamybos potencialas pasiekiamas ne didinant įrenginių kiekį, o diegiant efektyvesnes technologijas.

    „Iberdrola“ skelbia, kad modernizacija siejama su maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijomis. Bendrovė taip pat akcentuoja ekonominį efektą Škotijai: per artimiausią dešimtmetį projektas, jos vertinimu, galėtų sugeneruoti apie 380 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės ir prisidėti prie užimtumo augimo.

    Repowering procesas vis dažniau įvardijamas kaip svarbus būdas spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą jau užstatytose teritorijose, kai leidimai, infrastruktūra ir prisijungimas prie tinklų yra sukurti anksčiau. Tai leidžia greičiau didinti gamybą ir mažinti elektros savikainą, nors projektams vis tiek reikia sudėtingo planavimo ir suderinimų dėl statybų, logistikos bei tinklų pralaidumo.

    Šios krypties mastą iliustruoja ir Europos vėjo energetikos asociacijos WindEurope vertinimai. Organizacija yra skelbusi, kad 2026–2030 metais Europoje iš eksploatacijos gali būti išimti maždaug 16 GW galios vėjo įrenginiai, o apie 8 GW iš jų galėtų būti pakeisti moderniais sprendimais, kurie leistų sukurti gerokai didesnę – apie 17 GW – naujų turbinų galią.

    „Iberdrola“ savo pranešimuose pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė išlieka viena svarbiausių grupės investicinių krypčių. Pasak bendrovės, grupėje dirba daugiau nei 45 000 darbuotojų, o nuo 2001 metų į elektros tinklus, atsinaujinančią energetiką ir energijos kaupimą ji investavo daugiau nei 175 mlrd. eurų.

  • Vėjo turbina kukurūzų lauke pakeitė derliaus sąlygas: mokslininkai paaiškino, kas vyksta

    Mokslininkai, stebėję komercinį vėjo jėgainių parką JAV Vidurio Vakaruose, pastebėjo netikėtą skirtumą: aplink vieną turbiną kukurūzai atrodė atsparesni karščiui. Tai išsiskyrė ypač per laikotarpį, kai aukšta temperatūra ir sausra spartina drėgmės garavimą ir didina augalų šiluminį stresą.

    Tyrėjai iš Eimso laboratorijos ir Kolorado universiteto analizavo oro judėjimą ir temperatūros svyravimus virš pasėlių. Tam buvo naudojami anemometrai ir nuotoliniai matavimai, leidžiantys sudaryti detalesnius srautų ir mikroklimato žemėlapius.

    Matavimai parodė aiškų turbulentiško oro „pėdsaką“ pavėjui nuo turbinos maždaug 0,4 kilometro atstumu. Įprastai saulė įkaitina augalų lapus, o šiluma kyla aukštyn į santykinai ramesnį orą, tačiau šiuo atveju suaktyvėjęs oro maišymasis pagreitino šilumos mainus tarp augalų ir žemutinės atmosferos.

    Nors vėsesnės sąlygos dalį efekto paaiškino, tyrėjai pabrėžė, kad svarbus buvo ne vien temperatūros pokytis. Turbinos sukeltas maišymasis keitė visą apatinio atmosferos sluoksnio dinamiką, o tai gali turėti reikšmės tiek karščio, tiek šalnų rizikai.

    Pasak mokslininkų, kai apatiniai oro sluoksniai aktyviau maišosi, šiltesnis oras gali būti „pritraukiamas“ arčiau paviršiaus. Dėl to tam tikromis naktimis sumažėja rizika, kad prie žemės susiformuos labai šaltas, sustingęs oro sluoksnis, kuris ir sudaro sąlygas šalnoms.

    Dar vienas ryškus signalas buvo susijęs su drėgme rytais. Zonoje už turbinos rasa nuo kukurūzų lapų garavo greičiau nei įprastai, nes judantis oras greičiau pašalina drėgmės perteklių nuo lapų paviršiaus ir spartina džiūvimą.

    Tyrimas taip pat iškėlė hipotezę, kad oro srautas gali padėti augalams efektyviau gauti anglies dioksido. Fotosintezei kukurūzams būtinas pastovus anglies dioksido papildymas, o ramesnėmis sąlygomis virš pasėlių kartais formuojasi tarsi „užsistovėjęs“ sluoksnis, kuris riboja dujų apykaitą.

    Mokslininkų vertinimu, vėjo turbina veikia kaip aukštuminis oro maišytuvas: ji „nutempia“ greitesnį viršutinių sluoksnių orą žemyn, link pasėlių ir dirvos paviršiaus. Taip suardomas stagnuojantis sluoksnis, o dujų mainai tarp augalų ir atmosferos tampa intensyvesni.

    Šis efektas nereiškia, kad turbiną pastatę ūkininkai automatiškai užsitikrins didesnį derlių, nes derlingumą lemia daugybė veiksnių: dirvožemis, veislė, tręšimas, drėkinimas ir konkretus sezonas. Tačiau tyrimas papildo vis daugiau diskusijų apie tai, kaip atsinaujinančios energetikos infrastruktūra gali keisti vietos mikroklimatą ir kokias papildomas pasekmes tai gali turėti žemės ūkiui.

    Autoriai pabrėžia, kad tokie stebėjimai svarbūs ūkininkams regionuose, kur karščio bangos ir temperatūrų svyravimai tampa vis dažnesni. Jie siūlo tęsti matavimus skirtingomis oro sąlygomis ir skirtinguose pasėliuose, kad būtų aiškiau, kada turbinos poveikis gali būti naudingas, neutralus arba nepageidaujamas.

    Panašūs ilgalaikiai stebėjimai atliekami ir jūroje, kur vėjo jėgainių konstrukcijos keičia aplinką aplink polius ir akmenų apsaugas. Mokslininkai fiksuoja, kad tokios struktūros gali tapti naujomis buveinėmis įvairioms rūšims, todėl poveikį būtina vertinti ne tik energetikos, bet ir ekologijos požiūriu.

    Nors sausumoje ir jūroje procesai skiriasi, bendra išvada ta pati: dideli infrastruktūros objektai keičia vietos sąlygas, o jų poveikis ne visada apsiriboja vien elektros gamyba. Dėl to vis dažniau pabrėžiama, kad planuojant vėjo parkus svarbu vertinti ir mikroklimato, ir biologinės įvairovės, ir ūkinės veiklos sąveikas.

  • Lenkiškas vėjo jėgainių proveržis? ARP rengia pigesnės ir kibernetiškai saugesnės turbinos projektą

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra (ARP) ėmėsi iniciatyvos kurti lenkiškos vėjo turbinos projektą. Valstybinės institucijos atstovai teigia, kad tikslas yra sumažinti priklausomybę nuo importo ir pasiūlyti sprendimą, kuris būtų keliais–keliasdešimt proc. pigesnis už rinkos lyderių įrangą.

    Projektas kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau ARP jau suformavo komandą, kuri dirbs su techniniais reikalavimais, tiekimo grandine ir galimu komponentų lokalizavimu. Iniciatyva siejama ir su platesne Lenkijos pramonės politika, kurioje daug dėmesio skiriama vietos gamybai bei energetikos technologijų kompetencijoms.

    Kodėl turbina laikoma kritine?

    Vėjo jėgainėje didžiausią vertę sukuria ne bokštas ar pamatai, o turbina su generatoriumi, galios elektronika ir valdymo sistemomis. Būtent čia sutelktas daugiausia gamintojų know-how, o įrangos tiekėjų rinka Europoje yra gana koncentruota.

    ARP argumentuoja, kad stipresnė vietinė kompetencija padėtų mažinti projektų kainų svyravimus ir tiekimo rizikas, kurios ypač išryškėja sparčiai augant vėjo energetikos apimtims. Tai svarbu ir vystant tiek sausumos, tiek jūrinio vėjo parkus, kurių projektai planuojami daugelį metų į priekį.

    Kibernetinis saugumas – naujas akcentas

    Vienas ryškiausių ARP komunikacijos akcentų – kibernetinė rizika. Turbinos valdomos skaitmeniniais sprendimais, dažnai prijungtos prie nuotolinės stebėsenos ir diagnostikos sistemų, todėl jų saugumas tampa kritiškas visai elektros sistemai.

    „Europa turėjo atvejų, kai į turbinų sistemas patekę komponentai kėlė kibernetinių pažeidžiamumų riziką, o tai galėjo baigtis įrangos išjungimu“, – sakė ARP atstovė Ilona Deręgowska.

    Agentūra pabrėžia, kad „šimtaprocentiškai“ vietinės turbinos sukurti greičiausiai nepavyks, tačiau siekiama maksimaliai padidinti vietinę pridėtinę vertę ir suvaldyti jautriausių sistemų kilmę. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus valdikliams, programinei įrangai, ryšio moduliams ir jų auditui.

    Lenkijoje vyksta ir kitas projektas

    Lygiagrečiai apie turbinų gamybą Lenkijoje anksčiau skelbė ir „Famur“ grupė, priklausanti „Grenevia“. Bendrovė buvo pranešusi įsigijusi licenciją gaminti pilną vėjo turbiną su 126 metrų rotoriaus skersmeniu ir dviem galios variantais – 4 MW ir 4,8 MW.

    Pagal tuometines deklaracijas, gamyba turėjo startuoti Katovicuose, o lokalizacijos tikslas – apie 75 proc. komponentų užtikrinti Lenkijos tiekimo grandinėje. Tai rodo, kad rinka juda kryptimi, kur svarbus tampa ne tik naujų parkų statymas, bet ir pramonės gebėjimas patiems gaminti esminę įrangą.

    Kol kas neaišku, ar ARP kuriamas sprendimas taps atskiru produktu, ar labiau platforma bendradarbiavimui su privačiu sektoriumi ir esamais gamintojais. Tačiau pati kryptis signalizuoja, kad vėjo energetikos plėtra Lenkijoje vis dažniau siejama ne vien su megavatų skaičiumi, bet ir su technologine nepriklausomybe bei infrastruktūros saugumu.

  • Vokietijoje vėjas ir saulė aplenkė iškastinį kurą, tačiau neigiamos elektros kainos niekur nedingo

    Vokietijoje vėjas ir saulė aplenkė iškastinį kurą, tačiau neigiamos elektros kainos niekur nedingo

    Vokietijos energetikos pertvarka pasiekė simbolinį lūžį: vėjo ir saulės elektrinės tapo didesniu elektros šaltiniu nei iškastinis kuras. Naujausi energetikos sektoriaus duomenys rodo, kad 2025 metais šie du atsinaujinantys šaltiniai kartu pagamino 44 proc. šalies elektros, o iškastinis kuras liko maždaug vienu procentiniu punktu žemiau.

    Tai ryškus pokytis, turint omenyje, kad nuo 2000 metais priimto Atsinaujinančios energijos įstatymo vėjo ir saulės dalis Vokietijos gamyboje išaugo apie 42 proc. Tuo pat metu anglis, ilgą laiką laikyta svarbiausiu, bet taršiausiu energijos šaltiniu, nuo daugiau nei pusės gamybos smuko iki maždaug 21 proc.

    Šis poslinkis stiprina lūkesčius, kad anglies atsisakymas gali įvykti anksčiau nei numatyta dabar galiojančiame grafike iki 2038 metų. Vis dėlto Vokietijos atvejį komplikuoja ir tai, kad šalis jau užbaigė branduolinės energetikos etapą, o tai reiškia mažiau stabilios bazinės generacijos sistemoje.

    Neigiamos kainos – augantis galvos skausmas

    Nors atsinaujinantys šaltiniai didina energetinę nepriklausomybę ir mažina emisijas, rinka vis dažniau susiduria su neigiamomis didmeninėmis elektros kainomis. Tai nutinka, kai pasiūla viršija paklausą, o dalis gamintojų už elektrą faktiškai turi primokėti, kad ją priimtų tinklas.

    Vėjo ir saulės gamyba priklauso nuo oro sąlygų, todėl pikinė generacija ne visada sutampa su vartojimu. Dėl to dažnėja gamybos ribojimas, kai elektrinių operatoriai laikinai sumažina galią arba visai išjungia parkus, ypač tais atvejais, kai gaminti tampa ekonomiškai nenaudinga.

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietijoje komercinis gamybos ribojimas, vertinant pagal elektros kiekį, išaugo apie 20 proc. – nuo 1 216 iki 1 463 GWh. Tuo pat metu neigiamų kainų valandų skaičius mažėjo nuo 389 iki 299, o tai rodo, kad problema siejasi ne tik su kainų epizodais, bet ir su sistemos bei paskatų dizainu.

    Kodėl elektrifikacija stringa?

    Vienas iš būdų mažinti išjunginėjimų poreikį – didinti elektros vartojimą tada, kai jos gausu, tai yra spartinti elektrifikaciją. Tačiau Vokietijoje šią kryptį lydėjo prieštaringi sprendimai: atsisakyta teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų spartinusios pastatų šildymo perėjimą prie mažiau taršių technologijų.

    Paradoksalu, kad šilumos siurbliai rinkoje vis tiek stiprėja. 2025 metais jie sudarė beveik pusę visų naujų šildymo sistemų pardavimų – 48 proc., o pardavimai siekė 299 000 vienetų, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo dar 34 proc., palyginti su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Kitas silpnas taškas – išmaniųjų skaitiklių diegimas. Skelbiama, kad 2024 metais pažangius išmaniuosius skaitiklius turėjo tik apie 2 proc. namų ūkių, todėl daliai vartotojų sudėtinga pasinaudoti lanksčiais tarifais ir automatiškai perkelti vartojimą į valandas, kai elektra pigesnė arba jos perteklius didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad ateinančiais metais Vokietijai teks vienu metu spręsti kelias užduotis: sparčiau plėsti tinklus ir kaupimo pajėgumus, tobulinti rinkos taisykles bei kurti realias paskatas vartotojams ir verslui vartoti elektrą tada, kai ją efektyviausia gaminti. Priešingu atveju atsinaujinančios energetikos sėkmę ir toliau lydės brangiai kainuojantys gamybos ribojimai.

  • Polenergia akcijų supirkimas: 13,4 eurų kaina kelia ginčą, o rinka tikisi didesnio pasiūlymo

    Didžiausi Polenergijos akcininkai BIF IV Europe Holdings Limited ir Mansa Investments, kartu valdantys 77,88 proc. bendrovės akcijų, paskelbė kvietimą supirkti likusias akcijas. Už vieną akciją siūloma 59,10 zlotų, tai yra apie 13,4 euro, o sandorio vertė gali siekti maždaug 227 mln. eurų.

    Bendrovės valdyba teigia, kad pasiūlyta kaina atitinka sąžiningą vertę, tačiau rinkos elgsena rodo atsargesnį požiūrį. Analitikai neatmeta, kad kaina gali būti koreguojama, nes investuotojai, ypač instituciniai, linkę reikalauti didesnės premijos už pasitraukimą iš biržos.

    Rinka mato per mažą premiją

    Po kvietimo paskelbimo Polenergijos akcijų kaina Varšuvos biržoje buvo aukštesnė už siūlomą supirkimo kainą, o tai dažnai interpretuojama kaip signalas, kad investuotojai tikisi pagerinto pasiūlymo. Kai supirkimo kaina nesiekia rinkos kainos, daliai akcininkų ekonomiškai nenaudinga parduoti, nebent tikimasi greito sandorio užbaigimo ar sumažėjusios rizikos.

    Rinkoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad siūloma premija, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, nėra didelė, todėl mažesni akcininkai gali nesutikti su pasitraukimo iš biržos sąlygomis. Energetikos sektoriuje vertinimai stipriai priklauso nuo vėjo projektų prielaidų, elektros kainų lūkesčių, reguliavimo ir kapitalo kaštų, todėl derybų erdvės paprastai lieka.

    Kodėl siekiama pasitraukti iš biržos

    Supirkimo tikslas – sukaupti likusias akcijas ir vėliau išbraukti Polenergiją iš Varšuvos vertybinių popierių biržos. Toks sprendimas dažniausiai siejamas su noru turėti daugiau lankstumo priimant ilgalaikius investicinius sprendimus, mažinant viešos bendrovės atskaitomybės kaštus ir išvengiant kasdienių rinkos svyravimų įtakos.

    Polenergijos atveju papildomą reikšmę turi planuojami didelės apimties energetikos projektai, kuriems būdingas ilgas pasirengimo laikotarpis ir jautrumas palūkanų normoms bei tiekimo grandinių kainoms. Tokiose situacijose kontrolę stiprinantys akcininkai dažnai siekia aiškesnės sprendimų grandinės ir paprastesnio finansavimo modelio.

    Nuo ko priklausys kvietimo sėkmė

    Vienas pagrindinių veiksnių – institucinių investuotojų pozicija, nes reikšmingus paketus valdo pensijų fondai. Jei fondai nuspręs, kad pasiūlymas neatspindi potencialo ar alternatyvios vertės, kvietimas gali nesurinkti pakankamo kiekio akcijų, o tai reikštų, kad išbraukimo planas nusikeltų.

    Ši istorija turi ir precedentą: ankstesni bandymai supirkti akcijas ne visada baigdavosi sėkmingai, kai kaina rinkai pasirodydavo per žema. Dėl to investuotojai dabar atidžiai vertina, ar kvietimo teikėjai yra pasiryžę didinti pasiūlymą, kad sandoris būtų užbaigtas šį kartą.

    Numatyta, kad akcijų pardavimo paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų liepos 14 dienos iki 2026 metų rugpjūčio 12 dienos, o pats įsigijimas planuojamas 2026 metų rugpjūčio 17 dieną ir atsiskaitymas 2026 metų rugpjūčio 19 dieną. Kvietimo teikėjai taip pat pasilieka teisę terminus pratęsti.

    Finansiniai rezultatai rodo, kad bendrovė veikia kintančioje aplinkoje: 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės pajamos siekė apie 209 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 14,6 mln. eurų. Prieš metus pajamos buvo apie 272 mln. eurų, o grynasis pelnas – apie 9,8 mln. eurų, tad pelningumas pagerėjo, nors apyvarta sumažėjo.

    Galutinis atsakymas, ar 13,4 eurų už akciją yra pakankama kaina, paaiškės iš rinkos sprendimo: jei akcijų nepavyks surinkti, spaudimas didinti pasiūlymą išliks. Jei pasiūlymas bus priimtas, Polenergija gali žengti į privatų etapą, kuriame strateginiai sprendimai bus priimami be biržos kasdienybės.

  • Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija įrengė 16 MW plūduriuojančią vėjo turbiną: rekordas jūroje ir netikėtas poveikis ekosistemai

    Kinija prie Guangdongo provincijos krantų pradėjo eksploatuoti, kaip skelbiama, didžiausios galios vieno įrenginio plūduriuojančią jūrinę vėjo turbiną. 16 megavatų galios įrenginys pastatytas maždaug 69 kilometrų atstumu nuo kranto, vandenyse, kur dugnas per gilus tradicinėms fiksuoto pagrindo konstrukcijoms.

    Tokio tipo projektai tampa svarbia pasaulinės energetikos kryptimi, nes plūduriuojančios turbinos leidžia išnaudoti gilesnių vandenų zonas, kur vėjai paprastai yra stipresni ir pastovesni. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose kontinentinis šelfas greitai stačiai leidžiasi į gylį.

    Kaip laikosi toks milžinas?

    Šio projekto kūrėjai naudojo specialią švartavimo sistemą: platforma stabilizuojama kelių taškų tvirtinimu, įskaitant siurbiamuosius inkarus, grandines ir sintetinius lynus, o stabilumui palaikyti taikoma automatinė balastavimo sistema. Tokia inžinerija reikalinga, kad įrenginys atlaikytų dideles bangas ir audrų apkrovas atviroje jūroje.

    Ne mažiau svarbi dalis yra dinaminis povandeninis elektros kabelis, kuriuo energija perduodama į krantą ir kuris turi atlaikyti nuolatinį platformos judėjimą. Plūduriuojančiose vėjo elektrinėse būtent kabelių patikimumas ir jų priežiūros sprendimai laikomi vienu sudėtingiausių technologinių klausimų.

    Kiek elektros gali pagaminti?

    Skelbiama, kad įrenginys per metus gali pagaminti apie 44 650 000 kilovatvalandžių elektros energijos. Toks kiekis, priklausomai nuo namų ūkių vartojimo įpročių ir šalies statistikos, gali reikšti energiją keliems tūkstančiams namų ūkių per metus.

    Ekspertai pažymi, kad tiesioginiai palyginimai tarp skirtingų šalių namų ūkių dažnai klaidina, nes vieno būsto elektros suvartojimas smarkiai skiriasi. Todėl reikšmingiausias rodiklis yra pati metinė gamyba ir tai, kad didelės galios vieno įrenginio platforma gali sumažinti infrastruktūros vienetų skaičių, kurio reikia tam pačiam gamybos tikslui pasiekti.

    Netikėtas reiškinys po vandeniu

    Kartu su energetine nauda vis dažniau aptariamas ir aplinkosauginis aspektas: jūrinės konstrukcijos neretai sukelia vadinamąjį dirbtinio rifo efektą. Ant plieninių paviršių greitai įsikuria dumbliai, moliuskai ir kiti organizmai, o tai gali pritraukti žuvis ir suformuoti lokalią maitinimosi grandinę ten, kur anksčiau dominavo atvira smėlio ar dumblo teritorija.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šis efektas nėra vienareikšmis. Vienose vietose tai gali padidinti biologinę įvairovę ir sukurti daugiau slėptuvių, kitose gali lemti rūšių persiskirstymą ar sudaryti palankesnes sąlygas invazinėms rūšims.

    Be to, veikiančių jūrinių vėjo parkų teritorijose dažnai atsiranda žvejybos ribojimai, todėl aplink atramas gali formuotis savotiškos „ramybės zonos“, kur tralavimas nevyksta. Tai kai kuriais atvejais vertinama kaip papildomas veiksnys, galintis turėti įtakos vietinių išteklių atsikūrimui, tačiau galutiniams vertinimams reikalingi ilgesnės trukmės stebėjimai.

    Plūduriuojančios vėjo energetikos plėtra spartėja, o Kinijos 16 megavatų projektas rodo, kad rinka juda link didesnių vienetų ir sudėtingesnių sprendimų atviroje jūroje. Kartu didėja ir poreikis tiksliai įvertinti, kaip tokios konstrukcijos keičia jūrų ekosistemas, kad energetikos proveržis būtų suderintas su gamtos apsauga.

  • Turbinos be menčių: „Vortex Bladeless“ žada tylią vėjo energiją, bet remiasi pavojingu efektu

    Vėjo energetikoje įprasta matyti didelius bokštus su besisukančiomis mentėmis, tačiau Ispanijoje kuriamas sprendimas siūlo kitokią kryptį. Bendrovė „Vortex Bladeless“ kuria turbinas be menčių, kurios ne sukasi, o siūbuoja ir taip generuoja elektros energiją.

    Pagrindinis principas – vėjo sukelti virpesiai. Kai oro srautas apteka vertikalią cilindro formos koloną, už jos susidaro kintantys sūkuriai, periodiškai stumiantys konstrukciją į šalis ir sukeliantys ritmišką judėjimą.

    Šis reiškinys vadinamas von Karmano sūkurių gatve ir inžinerijoje dažnai laikomas rizika. Dėl rezonanso sukelti virpesiai gali pažeisti tiltus, kaminus ar bokštus, todėl projektuojant aukštas konstrukcijas paprastai siekiama tokių svyravimų išvengti.

    „Vortex Bladeless“ idėja – pavojų paversti resursu: mąsto elastingumas parenkamas taip, kad tam tikru vėjo greičiu pasiektų rezonansą, o judesys būtų panaudotas elektros gamybai. Vietoje pavarų dėžių ir rotoriaus naudojamas generatorius, pritaikytas virpesius paversti elektros srove.

    Vienas svarbiausių tokio dizaino argumentų – mažiau judančių mechaninių dalių, todėl teoriškai mažėja nusidėvėjimas ir priežiūros poreikis. Kartu mažesnė rizika paukščiams ir šikšnosparniams, nes nėra greitai besisukančių menčių, o pats įrenginys gali būti tylesnis.

    Vis dėlto technologija dar ankstyvoje komercializavimo stadijoje ir pagal galią kol kas neprilygsta pramoninėms vėjo jėgainėms. Skelbiama, kad didžiausi šiuo metu demonstruojami įrenginiai generuoja apie 100 vatų, kai šiuolaikinės didžiosios vėjo turbinos pasiekia milijonų vatų lygį.

    Todėl realiausia niša artimiausiu metu – mažos galios taikymai, kur svarbiau paprastas montavimas ir aptarnavimas, o ne maksimalus našumas. Tokie įrenginiai galėtų maitinti jutiklius, telekomunikacijų įrangą, atokias stoteles ar mažą infrastruktūrą miestuose.

    Kūrėjai taip pat akcentuoja, kad sprendimas gali būti derinamas su saulės moduliais ir energijos kaupikliais, kad sistema veiktų stabilesniu režimu. Praktikoje tai reikštų hibridinius objektus, kuriuose skirtingi šaltiniai kompensuoja vienas kito svyravimus.

    Kodėl inžinieriai apskritai ieško naujų turbinų formų? Tradicinės vėjo jėgainės yra labai efektyvios, tačiau jų gamyba, logistika, montavimas ir eksploatacija brangūs, o didelės mentės reikalauja erdvės ir kelia triukšmo bei poveikio laukinei faunai klausimus.

    Be menčių veikianti konstrukcija dalį šių problemų potencialiai mažina, bet kartu kelia kitus iššūkius. Kad sprendimas taptų plačiai naudojamas, reikės įrodyti ilgaamžiškumą, patikimą darbą skirtingomis oro sąlygomis ir ekonomiškai pagrįstą elektros savikainą.

  • Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    JAV keliuose regionuose vėjo energetikos plėtra įstrigo: mažiausiai 155 projektai 24 valstijose laikinai nepajuda iš vietos, nes JAV Gynybos departamentas kelia riziką kariniams radarams. Dėl šio sprendimo stabdomi leidimai, be kurių projektai paprastai negauna finansavimo ir draudimo.

    Didžiausia įšaldytų projektų koncentracija minima Teksase, Kolorade ir Vašingtone, tačiau poveikis apima gerokai platesnę geografiją. Viešai nurodoma, kad sustabdymo priežastis susijusi su naujomis grėsmėmis, įskaitant mažų dronų aptikimą šalia karinių radarų zonų.

    Kas sustojo ir kodėl

    Vėjo jėgainių statyba JAV dažnai reikalauja papildomų suderinimų, kai projektai planuojami teritorijose, galinčiose paveikti gynybos infrastruktūrą. Šis derinimas tapo kritiniu „butelio kakleliu“, nes be aiškaus sprendimo paraiškos lieka „pakibusios“ ir statybos realiai neprasideda.

    Gynybos departamento argumentas remiasi radarų veikimo specifika: vėjo jėgainių mentės ir bokštai gali sukurti trukdžius, kurie ekranuose atrodo kaip judantys objektai, o tai apsunkina atskyrimą nuo realių taikinių. Toks efektas, žinomas jau seniai, anksčiau buvo sprendžiamas techninėmis priemonėmis ir papildomais reikalavimais projektų vystytojams.

    Naujas akcentas, kurį iškelia kariuomenė, yra mažų dronų rizika. Teigiama, kad žemai skrendantys, lėčiau judantys objektai gali būti sunkiau aptinkami, o kai kurie ankstesni radarų „filtravimo“ sprendimai, skirti sumažinti jėgainių keliamą triukšmą, teoriškai gali dar labiau apsunkinti tokių grėsmių identifikavimą.

    Finansinė kaina ir teisinis ginčas

    Vystytojai tvirtina, kad užsitęsęs leidimų proceso sustabdymas didina projektų sąnaudas ir kelia riziką prarasti finansavimo sąlygas. Rinkoje minima, kad dėl prastovų, sutarčių persiderėjimo ir atidėjimų papildomos išlaidos jau skaičiuojamos milijardais, o dalis projektų gali taip ir nepasiekti statybų etapo.

    Situacija perauga į teisinį konfliktą: atsinaujinančios energetikos bendrovių koalicija kreipėsi į teismą, siekdama priversti atnaujinti procesą arba pateikti aiškų, formaliai pagrįstą sprendimo paaiškinimą. Vystytojai pabrėžia, kad užsitęsusi „pauzė“ praktiškai prilygsta politikos pokyčiui, nors oficialiai gali būti vadinama tik vėlavimu.

    „Tai iš esmės yra institucijos neveikimas, tai yra vėlavimas, todėl nėra veiksmų, dėl kurių reikėtų viešų konsultacijų“, – teismo dokumentuose nurodė JAV Gynybos departamento teisininkai.

    Kritikai atkerta, kad beveik metus trunkantis sustojimas, paliečiantis šimtus paraiškų, realiame gyvenime veikia kaip taisyklė, net jei taip neįvardijamas. Buvę pareigūnai, prisidėję prie ankstesnės derinimo sistemos kūrimo, viešai ragina daugiau skaidrumo ir aiškių terminų, kad rinka galėtų planuoti.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai

    Šis sustabdymas svarbus ne tik pavieniams projektams: JAV sausumos vėjo energetika sudaro didelę visos sektoriaus plėtros dalį, todėl ilgalaikė nežinomybė gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek elektros gamybos planavimą. Energetikos vystytojams svarbu turėti prognozuojamą leidimų grafiką, nes finansavimo sprendimai remiasi aiškiomis datomis ir rizikos vertinimu.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į teismo proceso eigą, Kongreso spaudimą dėl informacijos ir tai, ar bus paskelbti aiškesni techniniai kriterijai. Jei derinimo procedūros nebus atnaujintos, rinkoje gali daugėti projektų atšaukimų, o investuotojai gali labiau vengti teritorijų, kurios patenka į karinių radarų įtakos zonas.

  • Kanzaso ranča ir 50 vėjo turbinų: galvijai ne pasitraukė, o rado netikėtą naudą ganykloje

    Kanzaso ranča ir 50 vėjo turbinų: galvijai ne pasitraukė, o rado netikėtą naudą ganykloje

    Flinto kalvose Kanzase galvijininkystė dešimtmečius buvo pagrindinis vietos gyvenimo ritmas. Tačiau vaizdas pasikeitė, kai virš prerijų iškilo apie 50 vėjo turbinų, o dalis bendruomenės baiminosi, kad pramoninė energetika išstums rančų tradiciją.

    Šios baimės nėra iš piršto laužtos: vėjo parkai reiškia statybas, naujus privažiavimo kelius ir triukšmą, o kraštovaizdžio pokytis dažnai sukelia konfliktų. Vis dėlto Kanzaso rančoje, kur turbinoms skirta teritorija užima palyginti nedidelę dalį visų ganyklų, pats ūkio gyvenimas nesustojo.

    Kaip vėjas tapo pajamų ramstis

    Rančų verslas labai priklauso nuo gamtos sąlygų: sausros, pašarų kainų ir svyruojančių supirkimo įkainių. Žemės nuoma vėjo jėgainėms ūkiui tapo papildomu, stabilesniu pajamų šaltiniu, kuris nepriklauso nuo kritulių ar sezono.

    Tokie projektai JAV dažnai planuojami dešimtmečiams, todėl sutartys paprastai apima ilgą laikotarpį. Ilgalaikė nuomos įmoka gali padėti ūkiui planuoti investicijas, išlaikyti žemę šeimos rankose ir sumažinti finansinę riziką tais metais, kai gamta nepalanki.

    Gyvūnų elgesys parodė netikėtą pusę

    Didžiausia intriga atsiskleidė ne teismuose ar susirinkimuose, o pačiose ganyklose. Galvijai turbinų vengti nepradėjo – priešingai, jie ėmė jas naudoti kaip kasdienės aplinkos dalį, prisitaikydami praktiškai ir be emocijų.

    Karštomis vasaros dienomis turbinų stiebai meta judantį šešėlį, kuris „keliauja“ per žolę ir trumpam suteikia atokvėpį nuo kaitros. Be to, prie turbinų įrengti žvyro privažiavimo keliai ir kietesni pagrindai pavasarį ar po liūčių gali tapti sausesne vieta, kai aplinkui pažliunga dirva.

    Ką tai sako apie vėjo parkus kaime

    Ši istorija primena, kad vėjo energetika kaimo vietovėse nebūtinai reiškia žemės ūkio pabaigą. Kai projektas suprojektuotas taip, kad užimtų ribotą plotą, o likusi teritorija išlieka tinkama ganymui, ūkininkavimas gali tęstis greta energetikos infrastruktūros.

    Vis dėlto diskusijos dėl poveikio gamtai ir kraštovaizdžiui niekur nedingsta: įvairiose šalyse daug dėmesio skiriama paukščių ir šikšnosparnių žūčių prevencijai, triukšmo valdymui, atstumams iki gyvenamųjų teritorijų ir bendruomenių įtraukimui. Kanzaso pavyzdys labiau rodo ne universalų receptą, o tai, kad praktikoje kaimo ekonomika kartais randa būdų suderinti tradicijas ir naują infrastruktūrą.

    Galiausiai labiausiai stebina paprasta detalė: kol žmonės ginčijosi dėl vaizdo, politikos ir ateities, galvijai elgėsi pagal vieną logiką – kur patogiau, ten ir bus. Ir kartais tai reiškia, kad net vėjo turbinos tampa ganyklos dalimi.