CP v2

Tag: Vėjo jėgainės

  • Australijos vėjo jėgainių parkas atsidūrė teisme dėl naktinio triukšmo: pritaikyta „komendanto valanda“

    Australijos vėjo jėgainių parkas atsidūrė teisme dėl naktinio triukšmo: pritaikyta „komendanto valanda“

    Australijos Viktorijos valstijoje veikiantis Bald Hills vėjo jėgainių parkas po ilgo teisinio ginčo pakeitė darbo režimą: naktimis jo veikla ribojama dėl triukšmo, kuris, vietos gyventojų teigimu, metų metus trukdė miegoti. Byla išryškino seną atsinaujinančios energetikos dilemą: kaip suderinti žaliąją elektrą ir žmonių teisę į poilsį namuose.

    Gyventojų skundai Tarwin Lower apylinkėse, kur stovi 52 turbinos, pradėjo kauptis netrukus po parko veiklos pradžios 2015 metais. Vietos bendruomenė teigė, kad tam tikromis naktimis, priklausomai nuo vėjo krypties ir oro sąlygų, girdimas žemo dažnio dundesys ir ūžesys tampa itin intensyvus.

    2019 metais savivaldybės taryba triukšmą pripažino visuomenės ramybę trikdančiu veiksniu, tačiau operatorius laikėsi pozicijos, kad jo veikla atitinka reguliacinius reikalavimus. Esminiu argumentu tapo licencijos sąlyga, siejama su ministro pasitenkinimu: jei atsakinga institucija patvirtina atitiktį, operatorius tikėjosi, kad individualūs skundai neturės lemiamos teisinės galios.

    Teismas įvertino triukšmą kaip žalą

    Ginčas galiausiai persikėlė į teismą, kur buvo vertinama ne pati atsinaujinančios energetikos idėja, o realus poveikis aplinkinių namų ūkių gyvenimo kokybei. Teismas akcentavo, kad švari energija yra svarbus tikslas, tačiau ji negali būti gaminama kaina, kuri kaimynams reiškia nuolatines bemieges naktis.

    Nagrinėjant bylą buvo remiamasi ilgalaikiu skundų pasikartojimu, jų pobūdžiu ir aplinkybėmis, kada triukšmas sustiprėdavo. Teismo sprendime triukšmas buvo vertinamas per bendrosios teisės prizmę kaip neteisėtas trukdymas naudotis nuosavybe, jei jis viršija tai, ką galima laikyti protinga kasdienio gyvenimo dalimi.

    Kodėl atsirado naktinis ribojimas

    Teismas pritaikė draudžiamąjį nurodymą, kuriuo pareikalauta nedaryti naktinių trikdžių, nes būtent tamsiu paros metu poveikis buvo skaudžiausias. Sprendimas nenumatė paprasto reikalavimo išjungti jėgaines, tačiau praktikoje operatoriui teko ieškoti greito ir aiškaus būdo užtikrinti, kad triukšmas nebesukeltų miego sutrikimų.

    Dėl to parkas pradėjo veikti su faktiniu naktiniu režimo apribojimu, viešojoje erdvėje pramintu „komendanto valanda“. Tai reiškia, kad tam tikromis valandomis veikla yra stabdoma arba ribojama taip, kad būtų sumažintas triukšmas ir jo sukeliamos vibracijos.

    Kompensacijos ir platesnės pamokos sektoriui

    Teismas priteisė kompensacijas dviem pareiškėjams: apie 85 000 eurų ir apie 155 000 eurų. Šios sumos tapo signalu rinkai, kad kaimynystėje patiriamas nuolatinis triukšmas gali turėti ne tik reputacines, bet ir finansines pasekmes, net jei projektas atitinka dalį administracinių reikalavimų.

    Ši istorija rodo, kad vėjo energetikos projektams vien techninių leidimų gali nepakakti, jei realiame gyvenime lieka neišspręsti akustinio komforto klausimai. Vis dažniau akcentuojama, kad projektavimo stadijoje būtina tiksliau modeliuoti naktinį triukšmą, vertinti specifines vietovės meteorologines sąlygas ir iš anksto numatyti aiškų reagavimo mechanizmą skundams.

  • Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolėje atnaujinama melioracija: kas keisis ūkininkams ir kur jau vyksta remonto darbai

    Marijampolės savivaldybėje tęsiamas melioracijos sistemų atnaujinimas, skirtas geresniam perteklinio vandens nuvedimui ir dirvožemio apsaugai. Savivaldybė teigia, kad tvarkinga melioracija tiesiogiai prisideda prie stabilesnių derlių ir mažesnės užmirkimo rizikos po intensyvių liūčių.

    Atliekamus ir planuojamus darbus apžiūrėjo savivaldybės vicemeras Artūras Visockis kartu su Savivaldybės tarybos aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto nariais bei Žemės ūkio skyriaus specialistais. Pasak savivaldybės, prioritetas teikiamas labiausiai nusidėvėjusioms atkarpoms, kuriose gedimai labiausiai veikia aplinkines žemes ir infrastruktūrą.

    „Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos svarba – milžiniška. Tvarkingi grioviai ir drenažo sistemos reiškia ne tik geresnes sąlygas ūkininkams, bet ir saugesnę, tvaresnę aplinką visiems gyventojams“, – sakė Artūras Visockis.

    Vienas didžiausių šiuo metu vykdomų projektų susijęs su Gausbalės (Sausbalės) upelio S-1 ir S-1a melioracijos griovių bei jų statinių remontu Mokolų kadastro vietovėje. Čia tvarkoma beveik 5 kilometrai griovių, atnaujinamos 52 drenažo žiotys, remontuojamos pralaidos, valomos sąnašos ir šalinama sumedėjusi augmenija.

    Tokie darbai paprastai apima ne tik griovių valymą, bet ir nuolydžių atkūrimą bei šlaitų sutvirtinimą, kad vanduo nutekėtų tolygiai ir neskatintų erozijos. Savivaldybė pabrėžia, kad būtent užnešti grioviai ir pažeistos pralaidos dažniausiai tampa lokalių užliejimų priežastimi, ypač po staigių kritulių.

    Padažinės upelio ruože jau atlikti paruošiamieji darbai, tačiau fiksuotas invazinis Sosnovskio barštis. Dėl šio ruožo svarbos planuojamai teritorijų plėtrai numatyta parengti viso baseino griovių techninį projektą ir dar šiemet pradėti remonto darbus, kad sprendimai būtų suderinti visame vandens nuvedimo tinkle.

    Atskiras dėmesys skiriamas situacijoms, kai melioracijos statiniai nukenčia vykdant didelės apimties infrastruktūros projektus. Baraginės kadastro vietovėje, kur tiesiamos elektros linijos ir statomos vėjo jėgainės, savivaldybė nurodo, kad sunkiasvorė technika pažeidė vietos kelius ir melioracijos elementus.

    Po savivaldybės pastabų darbų atstatymo imasi ESO, „Litgrid“ ir projektų vystytojai, o remonto darbai finansuojami jų lėšomis. Savivaldybė akcentuoja, kad melioracijos sistemos pažeidimai dažnai atsiskleidžia ne iš karto, todėl svarbus nuoseklus darbų kontrolės ir atsakomybės mechanizmas.

    Tvarkant avarines situacijas Daukšių kadastro vietovėje nustatytas didelio diametro drenažo rinktuvo gedimas, kurį sukėlė į sistemą įaugusios medžių šaknys. Pašalinus susikaupusį vandenį, planuojami rinktuvo perklojimo darbai, kad būtų atkurta vandens pralaida ir sumažėtų užmirkimo rizika.

    Panaši problema, savivaldybės teigimu, jau buvo išspręsta Liudvinavo kadastro vietovėje, kur gedimą taip pat lėmė apleistuose sklypuose suvešėjusi augmenija. Savivaldybė primena, kad melioracijos patikimumui svarbi ne tik viešųjų statinių priežiūra, bet ir tvarkomi privačių sklypų pakraščiai, nes šaknys ir sąnašos yra vieni dažniausių sistemų užsikimšimo veiksnių.

    Ilgalaikėje perspektyvoje melioracijos atnaujinimas tampa vis aktualesnis dėl dažnėjančių intensyvių kritulių epizodų ir didesnių vandens svyravimų. Savivaldybė teigia siekianti, kad investicijos būtų nukreiptos ne tik į pavienius gedimus, bet ir į nuoseklų baseinų sutvarkymą, kai vandens nuvedimas vertinamas kaip vientisa sistema.

  • Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos dykumoje vėjo jėgainių parkas keičia temperatūrą: naktimis šilčiau, dienomis vėsiau

    Kinijos Sindziango regione, sausringoje dykumų zonoje, dideli vėjo jėgainių parkai daro poveikį ne tik elektros gamybai, bet ir vietos mikroklimatui. Nuotolinių tyrimų duomenys rodo, kad teritorijose su tankiai išdėstytomis turbinosmis naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius, o dienomis kai kur pastebimas priešingas efektas.

    Tokie pokyčiai nereiškia, kad vėjo energetika „kaitina klimatą“ globaliu mastu, tačiau pabrėžia svarbią detalę: dideli atsinaujinančios energetikos projektai gali pakeisti oro masių judėjimą ir šilumos pasiskirstymą lokaliai. Mokslininkai šį reiškinį aiškina fizikiniais procesais, kuriuos sukelia besisukančios mentės.

    Kas vyksta virš dykumos?

    Pagrindinis mechanizmas siejamas su vadinamuoju vertikaliu oro sluoksnių maišymu. Vėjo turbinos išjudina orą ir „sumaišo“ skirtingų aukščių oro sluoksnius, todėl šiluma ir drėgmė pasiskirsto kitaip, nei būtų natūraliai be jėgainių.

    Dieną žemės paviršių kaitina Saulė, o šiltesnis oras kyla į viršų. Turbinų sukeliamas maišymas gali į paviršių atnešti kiek vėsesnio oro iš aukščiau, todėl kai kuriose vietose dienomis registruojamas mažesnis įšilimas.

    Naktį situacija dažnai apsiverčia. Dykumos paviršius greitai atvėsta, susidaro stabilesni oro sluoksniai, o viršuje gali išlikti šiltesnio oro „kišenės“. Turbinoms maišant sluoksnius, dalis šiltesnio oro nuleidžiama arčiau žemės, todėl naktimis fiksuojamas šiltesnis paviršius.

    Kodėl poveikis skiriasi?

    Rezultatai priklauso nuo paviršiaus tipo ir oro sąlygų: plikas, sausas gruntas reaguoja kitaip nei žolė ar dirbami laukai. Reikšmės turi ir vėjo greitis, oro drėgnumas bei paviršiaus šiurkštumas, kurie lemia, kaip lengvai formuojasi stabilūs naktiniai sluoksniai ir kaip intensyviai jie išmaišomi.

    Tokiuose regionuose kaip Sindziangas vėjo ištekliai dideli, todėl čia kuriami vieni stambiausių parkų, o tai leidžia aiškiau pamatyti statistinius dėsningumus palydoviniuose stebėjimuose. Kuo didesnė teritorija ir didesnis turbinų tankis, tuo ryškesnė tikimybė užfiksuoti nuoseklesnį signalą duomenyse.

    Ką tai reiškia planuojant vėjo parkus?

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie mikroklimato pokyčiai paprastai vertinami kaip vietiniai ir palyginti nedideli, lyginant su iškastinio kuro deginimo sukeliamais klimato kaitos veiksniais. Vis dėlto jie svarbūs teritorijų planavimui, poveikio aplinkai vertinimams ir stebėsenai, ypač kai vėjo parkai plečiami dideliais mastais.

    Praktikoje tai reiškia, kad šalia įprastų kriterijų, tokių kaip triukšmas, šešėliavimas ar poveikis paukščiams, vis dažniau analizuojami ir meteorologiniai rodikliai. Šiuolaikinė stebėsena remiasi palydoviniais matavimais, vietinėmis meteorologinėmis stotimis ir skaitmeniniais modeliais, kurie padeda įvertinti, kur poveikis gali būti labiau tikėtinas.

    Vėjo energetika išlieka viena svarbiausių priemonių mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, tačiau nauji tyrimai primena, kad dideli infrastruktūros projektai neišvengiamai įsiterpia į aplinkos procesus. Dėl to reikalingas nuoseklus duomenų rinkimas ir aiškus poveikio įvertinimas, kad žaliosios energijos plėtra vyktų kuo atsakingiau.

  • „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajone stato hibridinį vėjo ir saulės parką: ką duos 47 mln. eurų investicija

    „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajone stato hibridinį vėjo ir saulės parką: ką duos 47 mln. eurų investicija

    Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ Kupiškio rajone, netoli Paberžių kaimo, pradėjo hibridinio vėjo ir saulės elektrinių parko statybas. Į projektą investuojama 47 mln. eurų, o pirmąją elektros energiją planuojama pagaminti šių metų pabaigoje.

    Įrenginiuose numatytos keturios vėjo jėgainės, kurių bendra galia sieks 24 megavatus, taip pat 6 megavatų galios saulės modulių parkas su saulės sekimo technologija. Papildomai bus įrengta 2,4 megavatų galios ir 9,6 megavatvalandės talpos energijos kaupimo baterija.

    Kodėl hibridinis parkas svarbus?

    Hibridiniai parkai, sujungiantys vėją, saulę ir kaupimą, rinkoje vertinami dėl didesnio lankstumo: kai saulė negamina, dažniau padeda vėjas, o baterija leidžia sugerti dalį pikų ir išlyginti gamybos svyravimus. Tai ypač aktualu elektros sistemoje, kur didėjant atsinaujinančios generacijos daliai vis svarbesni tampa balansavimo ir tinklo pralaidumo klausimai.

    „Tai bus pirmasis „Elektrum Lietuva“ hibridinis parkas, sujungiantis skirtingas gamybos technologijas su energijos kaupimo sprendimu. Toks modelis leidžia užtikrinti aukštesnį generacijos efektyvumą, labiau subalansuoti gamybą ir suteikia daugiau lankstumo mums, kaip elektros gamintojui ir tiekėjui“, – sakė „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.

    Kiek elektros pagamins ir kam jos pakaks?

    Bendrovės skaičiavimu, parkas per metus turėtų pagaminti apie 93 gigavatvalandes elektros energijos. Toks kiekis, priklausomai nuo vartojimo profilio, galėtų padengti maždaug 32 000 vidutinių namų ūkių poreikį.

    Įmonė pabrėžia, kad hibridinės gamybos logika padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo galimybes, nes skirtingi šaltiniai dažnai piką pasiekia nevienodu metu. Praktikoje tai gali reikšti geresnį pagamintos energijos „įdarbinimą“ ir mažesnę riziką, kad dalį generacijos teks riboti dėl tinklo apribojimų.

    Statybų eiga ir „Elektrum“ projektai Lietuvoje

    Pasak bendrovės, statybvietėje jau įrengti privažiavimo keliai, betonuojami vėjo jėgainių pamatai, statoma transformatorių pastotė. Taip pat ruošiamasi turbinų įrangos atgabenimui ir montavimo darbams.

    „Elektrum Lietuva“ nurodo šalia Kupiškio projekto valdanti 13 saulės elektrinių parkų, kurių bendra galia siekia 312 megavatų, taip pat vieną 20 megavatų vėjo parką Akmenės rajone. Bendrovė vysto ir 20 megavatų galios hibridinį parką Panevėžio rajone, o „Latvenergo“ grupė, kuriai priklauso „Elektrum Lietuva“, Lietuvoje taip pat valdo 124 megavatų galios vėjo parką Telšių rajone.

    Rinkoje hibridinių elektrinių kryptis vis dažniau siejama ir su kainų svyravimų valdymu: kai didelė saulės generacija dieną mažina kainas, baterijos leidžia dalį energijos perkelti į brangesnes valandas. Dėl to kaupimo sprendimai tampa nebe vien techniniu, bet ir komerciniu įrankiu, ypač didėjant konkurencijai tarp atsinaujinančios energetikos projektų.