Tag: Venesuela

  • Venesueloje po 7,5 balo žemės drebėjimų žuvo visa grupė Van Der Dijs: rastos visų narių palaikų

    Venesueloje po 7,5 balo žemės drebėjimų žuvo visa grupė Van Der Dijs: rastos visų narių palaikų

    Venesueloje patvirtinta keturių nu-metal grupės Van Der Dijs narių mirtis po birželio 24 dieną šalį supurčiusių stiprių žemės drebėjimų. Muzikantai tuo metu repetavo pakrantės La Guairos valstijoje, kai sugriuvo pastatas, kuriame jie buvo.

    Vietos žiniasklaida skelbia, kad sugriuvus „Costamar II“ pastatui žuvo vokalistas Manuel van Der Dijs, gitaristas Gabriel Gómez, bosistas Xander Hernández ir būgnininkas Abraham Foucault. Gelbėtojai vėliau iš griuvėsių ištraukė visų keturių muzikantų kūnus.

    Kas nutiko La Guairoje?

    La Guaira įvardijama kaip viena labiausiai nuo stichijos nukentėjusių teritorijų. Per tokio masto nelaimes daugiausia aukų pareikalauja ne pats drebėjimas, o pastatų griūtys, ypač tankiai užstatytose pakrantės zonose.

    Gelbėjimo darbai regione tęsėsi kelias dienas, o tarnyboms teko dirbti sudėtingomis sąlygomis dėl sugadintos infrastruktūros ir sutrikusios logistikos. Nukentėjusiose vietovėse taip pat didėja rizika, kad žmonės laiku negaus medicininės pagalbos.

    Grupė spėjo išgarsėti per dvejus metus

    Van Der Dijs buvo laikoma kylančia Venesuelos roko scenos grupe. Ji susikūrė 2024 metais ir tais pačiais metais išleido debiutinį singlą „Nemesis“, vėliau pristatė ir daugiau kūrinių.

    Naujausias jų singlas „15 Minutos“ pasirodė likus maždaug mėnesiui iki nelaimės. Grupė dar birželio 19 dieną grojo išparduotoje erdvėje Karakase, o socialiniuose tinkluose buvo reklamuojami artėjantys koncertai skirtinguose šalies miestuose.

    Žemės drebėjimų mastas ir pasekmės

    Žemės drebėjimai Venesueloje siekė 7,2 ir 7,5 magnitudės ir sukėlė plataus masto sugriovimus. Valstybė susidūrė su augančia humanitarine ir sveikatos apsaugos krize, ligoninėms dirbant ties pajėgumų riba.

    Naujausiais patvirtintais duomenimis, žuvusiųjų skaičius viršijo 2 290, tūkstančiai žmonių patyrė sužeidimų, o dalis vis dar laikomi dingusiais. Tarnybos toliau tikrina sugriuvusius pastatus ir ieško galimų išgyvenusiųjų.

  • Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Venesuela, po politinių permainų šalį laikinai valdant Delcy Rodríguez, ruošiasi vienam didžiausių skolų pertvarkymų šiuolaikinėje finansų istorijoje. Šalies valdžia planuoja oficialiai pripažinti apie 220 mlrd. eurų siekiančius įsipareigojimus, nors rinkoje iki šiol dažniau buvo minimos gerokai mažesnės sumos.

    Tokio masto skolos pripažinimas iš esmės keičia derybų su kreditoriais starto poziciją: kuo didesnė bendra suma, tuo sunkiau rasti kompromisą dėl nurašymo, terminų atidėjimo ar palūkanų mažinimo. Vis dėlto Karakasas siekia aiškaus tikslo – iki metų pabaigos pasiekti principinį susitarimą ir atverti kelią sugrįžimui į tarptautines kapitalo rinkas.

    Kas sudaro milžinišką skolą

    Didžiausia ir geriausiai dokumentuota dalis – valstybės ir naftos bendrovės PDVSA obligacijos. Prie jų prisideda per nemokėjimo laikotarpį sukauptos palūkanos, todėl vien šis segmentas sudaro reikšmingą bendros sumos dalį.

    Kita dalis – įsipareigojimai naftos bendrovėms ir tiekėjams, taip pat pretenzijos dėl ankstesniais metais vykdytų nacionalizacijų ir ekspropriacijų. Papildomą spaudimą kelia ir senesnės paskolos bei finansiniai susitarimai su Kinija ir Rusija, kurių sąlygos ne visuomet skaidrios rinkos dalyviams.

    TVF nedalyvavimas kelia klausimų

    Investuotojams nerimą kelia tai, kad skolos tvarumo analizė rengiama be Tarptautinio valiutos fondo parašo. Daugelyje didelių restruktūrizavimo atvejų TVF dalyvavimas laikomas patikimumo ženklu, nes fondas vertina, ar šalies planas realistiškas ir ar po pertvarkymo skola vėl netaps nevaldoma.

    Pats TVF viešai nurodo su Venesuela palaikantis techninius kontaktus, tačiau procese tiesiogiai nedalyvaujantis. Tai reiškia, kad pagrindinė atsakomybė už skaičius, prielaidas ir prognozes tenka pačiai Venesuelos valdžiai ir jos samdomiems patarėjams.

    Rinkų dėmesys – į naftos pinigus

    Kreditorių ir rinkų sprendimą galiausiai lems ne tik pripažintos skolos dydis, bet ir realus Venesuelos pajėgumas generuoti valiutos srautus. Centrinio banko duomenimis, pirmąjį ketvirtį naftos pajamos siekė apie 5,1 mlrd. eurų, tačiau tai vis dar nėra lygis, kuris automatiškai garantuotų greitą ir lengvą susitarimą.

    Analitikai pabrėžia, kad bet koks pertvarkymas bus glaudžiai susietas su naftos sektoriaus stabilizavimu, gamybos atsigavimu ir aiškesnėmis žaidimo taisyklėmis užsienio partneriams. Dėl to dalis investuotojų abejoja, ar susitarimas realiai įmanomas dar 2026 metais, ir labiau tikisi proveržio 2027 metais.

    Artimiausiu metu laukiama vadinamojo ekonominio gyvybingumo plano ir makroekonominės programos, kuri turėtų atskleisti, kaip valdžia mato biudžeto pajamas, infliaciją, valiutos politiką ir valstybės išlaidų ribojimą. Šie dokumentai taps pagrindu deryboms, kurios nulems, ar Venesuela po beveik dešimtmečio izoliacijos sugebės sugrįžti į pasaulines finansų rinkas.

  • Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Po Venesuelos žemės drebėjimų prašo pagalbos per „Euronews“ „TikTok“: „Esame įstrigę“

    Praėjus daugiau nei parai po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, dalis nukentėjusiųjų pagalbos ieško ne tik per gelbėjimo tarnybas, bet ir socialiniuose tinkluose. Žmonės masiškai rašo žinutes „Euronews“ ispanakalbio „TikTok“ kanalo tiesioginės transliacijos pokalbyje, tikėdamiesi, kad jų prašymai pasieks gelbėtojus ar savanorius.

    Į „Euronews“ transliaciją jungiasi tiek tie, kurie teigia esantys įstrigę griuvėsiuose, tiek artimųjų ieškantys gyventojai. Pokalbyje kartojasi konkrečios vietos, pastatų pavadinimai, prašymai atvykti į nurodytus aukštus ar patikrinti tam tikrus rajonus, kuriuose esą liko žmonių, įskaitant vaikus.

    Pagalbos prašymai tiesioginėje transliacijoje

    Viena plačiausiai dalintų žinučių buvo prašymas gelbėti žmones, kurie teigė esantys įstrigę septintame aukšte kartu su mažais vaikais ir kūdikiu. Vėliau tame pačiame pokalbyje pasirodė žinutė, kad žmonės galėjo būti išgelbėti, tačiau dalis kitų prašymų liko be aiškaus patvirtinimo.

    Kituose komentaruose minimos pakrantės teritorijos ir gyvenamieji kompleksai, kur, pasak rašančiųjų, yra daug vaikų ar žmonių, kuriems skubiai reikia evakuacijos. Kai kurie prašymai susiję su viešbučiais ir daugiabučiais, o rašantieji prašo perduoti informaciją gelbėtojams ar padėti susisiekti su artimaisiais.

    Kodėl žmonės kreipiasi į socialinius tinklus?

    Tokia situacija išryškina, kaip krizių metu socialiniai tinklai tampa neformaliu pagalbos kanalu, ypač kai ryšys veikia nepastoviai arba institucijų pajėgumai riboti. Nukentėjusieji tikisi, kad tiesioginės transliacijos auditorija, įskaitant žurnalistus ir vietos gyventojus, gali greičiau pastebėti prašymą ir perduoti jį toliau.

    Diskusijose taip pat juntamas nepasitenkinimas dėl gelbėjimo resursų ir technikos trūkumo. Žmonės klausia, kur yra gelbėtojai, ragina telkti daugiau pajėgų, o dalis komentatorių atvirai kaltina valdžios institucijas dėl, jų manymu, nepakankamo pasirengimo ir lėtos reakcijos.

    Aukų skaičius ir paieškos darbai

    Oficialiais duomenimis, po žemės drebėjimų žuvo 589 žmonės, o 2 980 buvo sužeisti. Šimtai gyventojų laikomi dingusiais, todėl paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiasi, o artimieji vis dar ieško informacijos apie dingusius šeimos narius.

    Krizei tęsiantis, internete matyti ir savitarpio pagalbos iniciatyvos: kai kurie naudotojai siūlo dalintis turimais dingusiųjų sąrašais, kiti prašo rašyti privačiai, kad galėtų perduoti kontaktus ar patikslintas vietas. Tuo pat metu institucijos ragina informaciją apie dingusius ar įstrigusius žmones teikti per oficialius kanalus, kad gelbėjimo darbai būtų koordinuojami ir patikrinami.

  • Po septynerių metų pertraukos atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš JAV į Venesuelą: ką tai keičia?

    Po septynerių metų pertraukos atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš JAV į Venesuelą: ką tai keičia?

    Skrydis, nutraukęs septynerių metų pauzę

    Pirmasis per beveik septynerius metus tiesioginis komercinis skrydis tarp JAV ir Venesuelos balandžio 30 dieną nusileido Karakase, atskridęs iš Majamio. Tai reikšmingas ženklas, kad po ilgai trukusio ryšių įšalo oro susisiekimas tarp šalių vėl realiai atnaujinamas.

    Skrydį vykdė JAV oro bendrovė „American Airlines“, o kelionė truko apie tris valandas. Maršrutas buvo sustabdytas 2019 metais, kai dėl politinės įtampos ir saugumo rizikų buvo apriboti tiesioginiai skrydžiai.

    Kodėl tai svarbu keleiviams ir diasporai

    Per sustabdymo laikotarpį keliautojai dažnai buvo priversti rinktis skrydžius su persėdimais per trečiąsias šalis, o tai didino kelionės kainą ir trukmę. Tiesioginio maršruto grįžimas ypač aktualus JAV gyvenančiai Venesuelos diasporai, kuriai kelionės į tėvynę tapo paprastesnės.

    Pasak vietos pareigūnų, atvykimas sutiktas simboliškai: lėktuvo vadas iš kabinos lango pademonstravo Venesuelos vėliavą, o dalis keleivių išlipdami nešė nedideles šalies vėliavėles. Tokios detalės atspindi ne tik logistinę, bet ir emocinę šio maršruto reikšmę.

    Politiniai ir ekonominiai signalai

    Kartu su keleiviais į Karakasą atvyko ir JAV delegacija, taip pat verslo atstovai, siejantys kelionę su galimomis ekonominio bendradarbiavimo kryptimis. Tarp minimų sektorių įvardijami energetika, naftos ir dujų pramonė, kurios Venesueloje išlieka strategiškai svarbios.

    Oro uoste delegaciją pasitiko Venesuelos transporto ministrė Jacqueline Faria, užsienio reikalų viceministras Oliver Blanco ir JAV laikinasis reikalų patikėtinis John Barrett. Susitikimas viešai pristatytas kaip praktinis žingsnis, rodantis siekį normalizuoti kasdienius ryšius bent jau mobilumo srityje.

    Kas gali keistis artimiausiomis savaitėmis

    Skelbiama, kad jei veiklos sąlygos išliks stabilios, artimiausiomis savaitėmis gali būti didinamas skrydžių dažnis. Praktikoje tai reikštų daugiau pasirinkimo keleiviams, geresnį bilietų prieinamumą ir didesnį oro vežėjų lankstumą planuojant maršrutus.

    Vis dėlto tiesioginių skrydžių tęstinumas priklausys nuo politinių sprendimų, aviacijos saugumo vertinimų ir reguliavimo. Dėl to rinka maršruto atnaujinimą vertina kaip svarbų signalą, tačiau ne kaip galutinį ilgalaikio stabilumo garantą.

  • Venesuela ruošiasi didinti naftos gavybą: iš sandėlių traukiamos gręžimo platformos ir įranga

    Venesuelos naftos sektoriuje fiksuojamas suaktyvėjimas: paslaugų bendrovės pradėjo iš sandėlių traukti gręžimo platformas ir specializuotą įrangą, kad ją surinktų, suremontuotų ir vėl parengtų darbui. Toks judėjimas siejamas su pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjusiais kontraktų peržiūros procesais ir augančiu užsienio įmonių susidomėjimu šalies telkiniais.

    Agentūros Reuters šaltiniai nurodo, kad po sausį patvirtintos esminės Venesuelos naftos sektoriaus teisinės reformos vietos ir užsienio gamintojai teikia dokumentus, reikalingus sutarčių ratifikavimui arba pakeitimams. Praktikoje tai atveria kelią naujiems investicijų planams, kuriems būtina greitai atkurti techninį pajėgumą.

    Pastarosiomis savaitėmis kelios užsienio įmonės išėmė iš saugyklų mažiausiai devynias gręžimo platformas, kurių galia siekia maždaug 500–1 500 arklio galių, kad jos būtų pritaikytos darbams sausumoje. Dar mažiausiai penkios platformos vertinamos prieš galimą perkėlimą, o tai rodo didėjantį tikėjimą, kad naftos gavybos apimtys šalyje gali augti jau artimiausiu metu.

    Neaišku, kiek platformų ir įrangos dar liko sandėliuose, nes dalis įmonių techniką iš Venesuelos buvo išgabenusios, o kitos ją „užkonservavo“ po 2019 metais JAV įvestų sankcijų, smarkiai apribojusių darbą energetikos sektoriuje. Tarp sankcijų paveiktų paslaugų teikėjų minimos tokios bendrovės kaip SLB, „Halliburton“, „Baker Hughes“ ir „Weatherford International“.

    Atnaujinama įranga pirmiausia būtų naudojama bendruose projektuose, kuriuos vykdo valstybinė PDVSA ir privatūs partneriai, ypač Orinoko juostoje bei Marakaibo ežero regione. Šie du telkinių rajonai laikomi pagrindiniais šalies naftos gavybos centrais, tačiau jų plėtrai reikia ne tik kapitalo, bet ir patikimos paslaugų grandinės bei veikiančios techninės bazės.

    Plėtra remiasi infrastruktūra

    Dauguma PDVSA partnerių dar nėra galutinai patvirtinę naujų gręžinių programų, tačiau pagal naujesnius susitarimus keli gamintojai jau paskelbė apie planuojamus projektus ir gavybos didinimą. Tarp minimų bendrovių yra „Chevron“, „Repsol“ ir „Shell“, o jų planams reikės papildomų gręžimo platformų ir aptarnavimo pajėgumų.

    Naujoji Venesuelos naftos ministrė Paula Henao pastarosiomis savaitėmis investuotojams ir tiekėjams signalizavo, kad šaliai reikia plačios įrangos ir medžiagų bazės: nuo siurblių, dažnio keitiklių, gręžinių galvučių ir vožtuvų iki vamzdynų, dujų kompresorių ir chemikalų, reikalingų gręžimui, gavybai, perdirbimui ir transportavimui. Be šių grandžių gavybos didinimas tampa sunkiai įgyvendinamas, net jei telkinių potencialas išlieka didžiulis.

    Pagal pristatymuose aptartus scenarijus, jei pavyktų greitai sutelkti platformas ir įrangą, šalies naftos gavyba iki metų pabaigos galėtų didėti iki maždaug 1,37 mln. barelių per dieną nuo dabartinių apie 1,1 mln. barelių per dieną. Tokį šuolį riboja ne vien geologija, bet ir techninės būklės klausimai, tiekimo grandinės bei leidimų procedūros.

    Kodėl laimi turintys įrangą vietoje

    Rinkoje pabrėžiama, kad bendrovės, kurios techniką jau turi Venesueloje, gali turėti aiškų pranašumą prieš planuojančias importą. Leidimų, licencijų ir sutarčių derinimo procesai, apimantys tiek Karakaso, tiek Vašingtono reikalavimus, paprastai užtrunka, todėl „vietoje esanti“ įranga leidžia greičiau pereiti prie realių darbų.

    „Daugelis įmonių pirmiausia atgaivina gręžimo platformas, kurias jau turi Venesueloje, nes importuojant, ypač stambią įrangą, vis dar kyla rimtų kliūčių“, – Reuters sakė vienos naftos sektoriaus bendrovės vadovas.

    Pasak jo, procesą lėtina biurokratija, ne visada stabilūs kontraktų rėmai ir apmokėjimo rizikos, kurios istoriškai buvo jautri tema dirbant su PDVSA. Dalis paslaugų teikėjų ankstesniais metais buvo priversti nurašyti skolas dėl uždelstų mokėjimų, todėl šiandien sprendimai dėl sugrįžimo dažnai priimami atsargiai.

    Rinkos stebėsenos duomenys taip pat atspindi ribotą aktyvumą: „Baker Hughes“ kovo pabaigos suvestinėje Venesueloje buvo nurodytos tik dvi aktyvios gręžimo platformos, kurios, šaltinių teigimu, dirba „Chevron“ projektuose. Tuo pat metu šalies planuose iki 2028 metų minimas poreikis pasiekti gerokai didesnį pajėgumą ir turėti apie 93 gręžimo platformas, daugiausia Orinoko juostoje.

    Marakaibo ežero regione taip pat planuojami techniniai darbai: prancūzų „Maurel & Prom“ šiemet ketina užbaigti bent vienos gręžimo baržos įrengimą, o dar viena platforma, atgabenta ankstesniais metais, siejama su „China Concord Resources“ projektais. Šie projektai rodo, kad infrastruktūros atnaujinimas vyksta skirtingais kanalais, tačiau visus juos jungia tas pats iššūkis: greitai prikelti techniką ir sukurti patikimą veiklos ritmą.