Venesueloje įsibėgėja tarptautinių energetikos bendrovių kova dėl naujų naftos ir gamtinių dujų gavybos koncesijų. Susitarimai sudaromi su valstybine įmone PDVSA, o į rinką grįžta ir Vakarų kapitalas, tikėdamasis pasinaudoti politinių vėjų kaita.
Didžiausias pastaruoju metu minimas sandoris siejamas su JAV bendrove „Chevron“, kuri per artimiausius 5 metus ketina investuoti apie 6,5 mlrd. eurų. Skelbiama, kad tikslas – didinti gavybą nuo maždaug 600 000 barelių per dieną iki 1 200 000 barelių.
„Chevron“ taip pat planuoja prisidėti prie infrastruktūros atnaujinimo, įskaitant skubius remontus ir modernizaciją perdirbimo grandinėje, kuri svarbi sunkiosios Venesuelos naftos eksploatacijai. Tai reikšminga, nes šalies naftos sektorius ilgus metus kentėjo dėl investicijų stokos, įrangos nusidėvėjimo ir sankcijų poveikio.
Į Venesuelą grįžta Vakarų bendrovės
Į koncesijų varžytuves įsitraukė ne tik JAV, bet ir Europos įmonės. Minima, kad Italijos Eni ir Ispanijos Repsol pasirašė sutartis dėl gamtinių dujų projektų, susijusių su Orinoko upės žiočių regionu, kuris laikomas vienu perspektyviausių dujų telkinių zonų.
Kartu aptariami ir nauji investuotojai iš finansų sektoriaus, kurie mato galimybę uždirbti iš energijos žaliavų, kai geopolitinė rizika pervertinama, o turto vertė dėl politinių apribojimų būna kritusi. Tokia dinamika būdinga rinkoms, kuriose politiniai sprendimai tiesiogiai lemia gavybos ir eksporto sąlygas.
Projektai dujų gavybai regione
Dar vienas dėmesio sulaukiantis projektas siejamas su britų BP ir Trinidado ir Tobago valstybine dujų bendrove NGC. Planuojama plėtoti gavybą iš jūrinio telkinio prie Venesuelos sienos, tačiau tokio pobūdžio iniciatyvoms lemiamos tampa tarpvalstybinės sutartys, licencijos ir sankcijų režimų taikymas.
Ankstesniais metais, valdant Nicolasui Maduro, tarptautiniams projektams dažnai trukdė politinis neapibrėžtumas ir sudėtinga reguliacinė aplinka. Papildomos įtampos regione kildavo ir dėl teritorinių ambicijų bei ginčų, kurie didina investuotojų atsargumą.
Didžiausi pralaimėtojai – Rusija ir Kinija
Šioje koncesijų lenktynių fazėje daugiausia praranda valstybės, kurios anksčiau turėjo stiprias pozicijas Venesuelos žaliavų sektoriuje. Tarp jų dažniausiai minima Rusija: po JAV sankcijų jos vaidmuo sumažėjo, o dalis veiklos buvo perkelta į naujas struktūras, siekiant išlaikyti bent ribotą eksportą.
Kinija taip pat priskiriama prie tų, kurių įtaka silpnėja, nes atsiranda daugiau Vakarų bendrovių, galinčių greičiau mobilizuoti kapitalą ir technologijas. Tuo pat metu tokia kryptis signalizuoja apie platesnę tendenciją: energetikos rinkoje vis dažniau persiskirsto prieiga prie išteklių ten, kur sankcijos, licencijos ir geopolitiniai susitarimai tampa ne mažiau svarbūs nei naftos kaina.
Leave a Reply