CP v2

Tag: Vengrija

  • Dunojus rekordiškai nuseko: kruiziniai laivai įstrigo prie Budapešto, dalis reisų atšaukta

    Vengrijoje fiksuojamas itin žemas Dunojaus vandens lygis sutrikdė kruizinių laivų eismą ir turizmo planus. Į šiaurę nuo Budapešto keli laivai nebegalėjo tęsti maršruto, o dalis pažintinių reisų šią savaitę buvo atšaukta.

    Vengrijos vandens išteklių institucijos duomenimis, ryte Budapešte vandens lygis buvo nusileidęs net žemiau ankstesnio istorinio minimo, užfiksuoto prieš aštuonerius metus. Tokios sąlygos laivybai kritinės, nes mažėja gylis farvateryje ir didėja rizika užplaukti ant seklumų.

    Pagrindinė problema yra ne vien žemas vanduo, bet ir tai, kad kai kuriuose upės ruožuose susidaro seklumos, kurios tampa neįveikiamos didesnės grimzlės laivams. Todėl net ir techniškai tinkami laivai kartais priversti laukti uostuose, perskirstyti keleivius į autobusų pervežimus arba koreguoti kelionės planą.

    Vandens lygio svyravimai Dunojuje vasarą nėra naujiena, tačiau pastaraisiais metais jie vis dažniau pasiekia ribas, kurios riboja komercinę laivybą. Laivybos bendrovės ir uostai bando prisitaikyti, tačiau, kaip pripažįsta sektoriaus atstovai, kritinių dienų skaičius didėja.

    MAHART-PassNave vadovas Laszlo Šomodi teigė, kad tarptautiniai kruiziniai laivai kol kas dar gali atplaukti į Vengriją, tačiau dalis jų priversti laukti arba nebegali tęsti maršruto dėl per mažo gylio. Tai ypač juntama maršrutuose, kur apkrovos tenka šiauriniams uostams, tarp jų Dėrui ir Komaromui.

    „Matome ilgalaikę tendenciją, kai vandens lygis vis dažniau nukrenta žemiau laivybai kritinių ribų, todėl tenka koreguoti reisus“, – sakė Laszlo Šomodi.

    Skaičiuojama, kad tarptautiniai upių kruizai yra vienas svarbiausių Vengrijos turizmo ir laivybos segmentų: per metus jais keliauja apie 600 000 turistų. Dėl dabartinės situacijos kai kurie kruiziniai laivai įstrigo Budapešte ir pietiniame Mohačo mieste, nes nebegali saugiai tęsti kelionės.

    Pasak bendrovės, vien liepos užsakymų skaičius jau sumažėjo 18 proc., o šią savaitę teko visiškai stabdyti dalį ekskursinių reisų į miestus į šiaurę nuo Budapešto. Tikimasi, kad situacija artimiausiu metu turėtų švelnėti, jei prognozuojami krituliai iš tiesų pakels upės lygį.

    Žemas upių vanduo šią vasarą tampa platesnio reiškinio dalimi: daugelyje Europos regionų fiksuojami karščiai ir kritulių stoka. Tai veikia ne tik turizmą, bet ir transporto infrastruktūrą, energetiką bei logistiką, nes upės tradiciškai yra svarbūs vidaus transporto koridoriai.

    Kai kuriose šalyse karštis jau verčia imtis nestandartinių sprendimų: pavyzdžiui, oro uostuose tenka vėsinti dangas, o geležinkelių operatoriai stiprina bėgių ir riedmenų stebėseną. Vis dažniau pasitelkiamas ir DI, taip pat dronai, kad būtų greičiau aptinkami deformacijų ar perkaitimo židiniai ir būtų galima mažinti vėlavimų mastą.

    Kruizinių kelionių rinkoje tokie sutrikimai turi tiesioginį poveikį: turistai, rinkdamiesi maršrutus, vis daugiau dėmesio skiria kelionės patikimumui ir galimoms alternatyvoms, jei upės lygis staiga nukristų. Tai reiškia, kad bendrovėms tenka planuoti atsarginius scenarijus, o keliautojams vis dažniau siūlomi mišrūs maršrutai, derinant laivą ir sausumos pervežimus.

  • Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija rizikuoja nespėti laiku sugrąžinti savo studentų į Europos Sąjungos Erasmus+ mainų programą nuo naujų mokslo metų pradžios rugsėjį. Nors po premjero Péter Magyar pergalės ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimų buvo žadėta greita pažanga, sprendimą gali nulemti keli administraciniai terminai.

    Europos Komisijai išlieka svarbu, ar Budapeštas iki vasaros pabaigos pateiks reikiamas teisės viršenybės ir skaidrumo priemones. Jei dokumentai ir įsipareigojimai Briuseliui bus pateikti per vėlai, procedūros gali neužsibaigti iki rugsėjo, o tai reikštų dar vienus prarastus mainų mėnesius daliai studentų.

    Kas sustabdė Erasmus+?

    Dalis Vengrijos universitetų prieigos prie Erasmus+ buvo apribota 2022 metais, kai Briuselis sustabdė finansavimą institucijoms, kurias valdė su valstybe siejami viešojo intereso fondai. Europos Sąjunga tuomet akcentavo teisės viršenybės, interesų konfliktų ir sprendimų priėmimo skaidrumo rizikas.

    Pastaraisiais mėnesiais Vengrijos valdžia ėmėsi pokyčių, siekdama atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, įskaitant tokių fondų pertvarką ir didesnę valdymo priežiūrą. Tačiau vien politinių pareiškimų neužtenka, nes sprendimai turi būti įforminti ir įvertinti pagal Europos Sąjungos nustatytą mechanizmą.

    Rugpjūčio terminai ir Briuselio procedūros

    Erasmus+ klausimas siejamas su Europos Sąjungos sąlygiškumo mechanizmu, leidžiančiu riboti išmokas valstybėms, jei nustatomi teisės viršenybės pažeidimai. Europos Komisijai svarbu ne tik tai, ar priemonės įgyvendintos, bet ir kada jos oficialiai pateikiamos vertinimui.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dalis vadinamųjų super etapų jau gali būti įvykdyti, tačiau jų pateikimas Briuseliui planuojamas tik rugpjūčio pabaigoje kartu su platesniu paketu. Tokiu atveju Komisija greičiausiai nespėtų iki rugsėjo panaikinti apribojimų, nes vertinimas ir sprendimų derinimas užtrunka.

    Vengrijos atsakingos institucijos teigia, kad universitetai jau pateikė mobilumo paraiškas 2026 metams, todėl paraiškos galioja. Vis dėlto lėšos, kurios būtų skirtos sąlyginai, galėtų būti realiai panaudotos tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba panaikintų galiojančius apribojimus.

    Laikinas sprendimas ir nacionalinė programa

    Kol Vengrijos sugrįžimas į Erasmus+ tebėra neaiškus, šalis mainus pakeitė nacionaliniu Pannónia modeliu, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Ministerija pabrėžia, kad pagal šią schemą lėšos studentų, dėstytojų ir darbuotojų mobilumui šiuo metu yra numatytos.

    Universitetų bendruomenė įspėja, kad praktikoje sugrįžimas į Erasmus+ gali nusikelti į vėlesnį ciklą. Dalis akademikų vertinimų rodo, kad 2026–2027 mokslo metams Europos Sąjungos finansavimą užtikrinti gali būti sunku, o realiausias stabilus atnaujinimas galėtų įvykti tik nuo 2027–2028 mokslo metų, jei sprendimai būtų priimti per vėlai.

    Vengrijos institucijos tvirtina, kad techniniai ir administraciniai pasiruošimo darbai gali vykti dar iki galutinio Europos Sąjungos sprendimo. Tačiau sutartys ir faktinis finansavimas, kaip pabrėžiama, galėtų startuoti tik tada, kai būtų oficialiai panaikinti Tarybos apribojimai.

  • Vengrijoje bręsta konstitucinė akistata: ar premjeras Péter Magyar gali nušalinti prezidentą?

    Vengrijoje bręsta konstitucinė akistata: ar premjeras Péter Magyar gali nušalinti prezidentą?

    Vengrijos parlamentas 2026 metų liepos 14 dieną priėmė Konstitucijos pataisą, kuria siekiama nutraukti prezidento Tamáso Sulyoko kadenciją. Premjeras Péter Magyar tai pristato kaip politinių permainų dalį po balandį įvykusių rinkimų, tačiau prezidentas atsisako trauktis.

    Šis konfliktas tapo pirmuoju rimtu išbandymu valdančiajai Tisza partijai, kuri į valdžią atėjo po triuškinamos pergalės. Nors dalis visuomenės palaiko prezidento nušalinimo idėją, teisininkai įspėja, kad procesas gali atsiremti į konstitucines ribas ir sukelti institucinę krizę.

    Kodėl taikomasi į prezidentą?

    Péter Magyar viešai teigia, kad Tamás Sulyok neva įkūnija buvusio premjero Viktoro Orbáno politinį palikimą ir esą nepakankamai gynė teisės viršenybę. Valdančiųjų argumentas paprastas: po politinio lūžio būtina peržiūrėti ankstesnės valdžios paskirtų pareigūnų vaidmenį.

    Premjero retorikoje svarbi vieta skiriama ir institucijų neutralumui. Jo teigimu, valstybės saugumo struktūros neturi tapti valdančiosios jėgos įrankiu, o prezidento pareiga yra reaguoti, jei kyla grėsmė konstituciniams principams.

    Teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į prezidento konstitucines galias, kurios gali turėti realių politinių pasekmių. Viešojoje erdvėje aptariama ir malonės teisė, kuri hipotetiškai galėtų paveikti bylas prieš ankstesnės valdžios laikotarpio veikėjus, jei tokios bylos būtų inicijuotos.

    Ką atsako Tamás Sulyok?

    Prezidentas tvirtina, kad nėra konstitucinio pagrindo nutraukti jo kadenciją vien politiniu sprendimu. Jis įspėja, kad pataisa, nukreipta į konkretų asmenį, gali pažeisti valdžių atskyrimo principą ir sukurti pavojingą precedentą ateičiai.

    „Neturiu priežasties atsistatydinti, o mano nušalinimui nėra konstitucinio pagrindo“, – sakė Tamás Sulyok.

    Prezidentas taip pat yra pareiškęs, kad neketina trauktis savo noru ir tokį spaudimą vertina kaip grėsmę demokratiniam stabilumui. Jo teigimu, konfliktas nėra vien apie personaliją, o apie tai, ar politinė dauguma gali perbraižyti institucines taisykles pagal momentinę darbotvarkę.

    Koks teisinis kelias laukia toliau?

    Pagal priimtą schemą prezidentui numatytas terminas apsispręsti dėl pataisos pasirašymo. Jei jis ją pasirašo, pataisa įsigalioja, o jo įgaliojimai būtų nutraukti pagal naują konstitucinę nuostatą.

    Jei prezidentas atsisakytų pasirašyti, gali būti inicijuotas kitas kelias, susijęs su procedūromis Konstituciniame Teisme. Čia ir slypi didžiausia rizika: teismas gali įžvelgti procedūrinį pažeidimą, bet nepripažinti jo pakankamu nušalinimui, taip palikdamas prezidentą poste ir dar labiau paaštrindamas politinę akistatą.

    Diskusijų kelia ir idėja laikinai prezidento funkcijas perduoti parlamento pirmininkui. Kritikai pabrėžia, kad toks pakeitimas paprastai siejamas su prezidento negalėjimu eiti pareigų, o politinis nesutarimas dėl įstatymo pasirašymo pats savaime nebūtinai atitinka šią sąlygą.

    Tuo pat metu Europos Komisija viešai nurodo stebinti situaciją ir vertinti, ar pokyčiai atitinka Europos Sąjungos teisės viršenybės standartus. Papildomo dėmesio suteikia ir Venecijos komisijos įsitraukimas: prezidentas paprašė jos nuomonės, o ekspertų išvados turėtų tapti svarbiu atskaitos tašku vertinant, ar pasirinktas kelias neprieštarauja tarptautiniams demokratijos principams.

  • ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    Sprendimas priartina lėšų išmokėjimą

    Europos Sąjungos finansų ministrai ECOFIN posėdyje turėtų patvirtinti atnaujintą Vengrijos nacionalinį atsigavimo ir atsparumo planą. Tai būtų paskutinis formalus žingsnis, po kurio Budapeštas galėtų priartėti prie maždaug 10 mlrd. eurų po pandemijos numatytų lėšų.

    Vis dėlto pinigai nebus pervesti automatiškai: Vengrija turės įgyvendinti likusias sąlygas ir pasiekti sutartus rodiklius. Tik tada Europos Komisija galės inicijuoti išmokėjimo procedūras.

    Kodėl dalis pinigų buvo įšaldyta?

    Didelė dalis Vengrijai numatytų atsigavimo ir sanglaudos lėšų pastaraisiais metais buvo sulaikyta dėl Briuselio išsakytų abejonių, susijusių su sisteminėmis korupcijos rizikomis ir kontrolės mechanizmų patikimumu. ES lėšų išmokėjimas tokiu atveju siejamas su papildomais teisiniais ir instituciniais saugikliais.

    Ši praktika atspindi bendrą ES tendenciją griežčiau taikyti teisės viršenybės ir lėšų apsaugos principus, ypač kai kalbama apie didelio masto investicinius paketus. Vengrijos atvejis ilgą laiką buvo vienas ryškiausių, kai finansavimas priklausė nuo aiškiai apibrėžtų reformų.

    Ką keičia atnaujintas planas?

    Po balandį vykusių parlamento rinkimų naujoji Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo ankstesnės administracijos Briuseliui pateiktą planą ir pateikė atnaujintą versiją. Dokumente numatyti projektai, susiję su priemiestinių geležinkelių plėtra, energetikos infrastruktūros stiprinimu ir būsto sritimi.

    Europos Komisija planą įvertino teigiamai ir pateikė rekomendaciją dėl jo tvirtinimo Taryboje. Galutiniam sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.

    „Tai bus svarbus posėdis, nes tai paskutinis teisinis žingsnis, prieš mūsų šalis galės pasiekti ES lėšas“, – sakė Vengrijos finansų ministras András Kármán.

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikisi sklandaus sprendimo, tačiau pabrėžia, kad lemiama bus ne vien politinė valia, bet ir realus likusių įsipareigojimų įgyvendinimas. Skelbiama, kad svarbiausi numatyti rodikliai turi būti pasiekti iki rugpjūčio pabaigos, kad būtų atvertas kelias mokėjimams.

  • Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrija stabdo valstybinį transliuotoją: po valdžios pasikeitimo žadama pertvarka ir atleidimai

    Vengrijoje antradienį popiet nutrauktos nacionalinės televizijos ir radijo transliacijos, kai į valstybės transliuotoją buvo paskirta laikinoji vadovybė. Eteryje žiūrovai išvydo juodą ekraną su atsiprašymo tekstu ir pažadu pertvarkyti sistemą.

    Laikinasis valdymas įvestas po politinio lūžio šalyje: balandį ministru pirmininku tapęs Péteris Magyaras perėmė valdžią po 16 metų Vengrijai vadovavusio Viktoro Orbáno pasitraukimo. Naujoji valdžia dar prieš rinkimus žadėjo nutraukti, jos teigimu, propagandinę viešųjų kanalų kryptį.

    „Istorinė diena. Šiandien viešosiose medijų platformose baigėsi propagandos transliavimas“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos žiniasklaida skelbia, kad pirmadienį paskirta pereinamojo laikotarpio komanda nedelsdama atleido dalį vadovų ir žurnalistų. Pranešta, jog kai kurie darbuotojai buvo išlydėti iš pastato saugos tarnybos.

    Transliuotojo kanaluose tuo metu rodytas atsiprašymas skelbė, kad viešoji žiniasklaida „negali meluoti“, o ateityje bus siekiama nepriklausomo ir patikimo modelio. Konkretaus grafiko, kada transliacijos bus atnaujintos ir kaip atrodys nauja struktūra, tą pačią dieną viešai nepateikta.

    Ilgalaikė kritika dėl šališkumo

    Valstybinis transliuotojas MTVA ne vienus metus sulaukdavo kaltinimų dėl šališkos informacijos atrankos ir valdžiai palankaus naratyvo dominavimo. Opozicija ir tarptautinės organizacijos kritiką dažniausiai siejo su tuo, kaip viešoji žiniasklaida nušvietė politines kampanijas ir valdžios sprendimus.

    Po balandžio rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misija vertinime nurodė, kad MTVA informacinės laidos buvo sistemingai iškreiptos. Pasak stebėtojų, naujienų programos atvirai ir neproporcingai palaikė valdžios partijų pasakojimą, o opozicijos balsai buvo marginalizuojami arba pateikiami neigiamame kontekste.

    ESBO taip pat pabrėžė, kad kampanijos metu politiniams veikėjams nebuvo užtikrintos lygios galimybės pasiekti auditoriją. Vertinime teigta, kad opozicijos politikams naujienose beveik nebuvo suteikiama galimybė pasisakyti, o jei pasisakymai pasirodydavo, juos esą lydėdavo redakciniai komentarai, menkinantys jų patikimumą.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Viešosios žiniasklaidos nepriklausomumas yra vienas pagrindinių demokratijos kokybės rodiklių, dėl kurio Europos institucijos pastaraisiais metais dažnai vertino situaciją Vengrijoje. Dėl šios priežasties staigus transliacijų sustabdymas ir masiniai atleidimai sulaukia ne tik vidaus, bet ir tarptautinio dėmesio.

    Kita vertus, žiniasklaidos pertvarkos sėkmė priklausys nuo to, ar pereinamasis laikotarpis bus skaidrus, o naujas valdymo modelis turės aiškias nepriklausomumo garantijas. Artimiausiomis savaitėmis spręsis, ar pažadas atkurti pasitikėjimą viešąja žiniasklaida virs realiais pokyčiais, ar taps dar vienu politinių įtakų perskirstymu.

  • Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Vengrijos parlamentas jau kitą savaitę gali balsuoti dėl prezidento nušalinimo: ką tai reikštų

    Kodėl kilo konfliktas?

    Vengrijoje bręsta itin aštri politinė konfrontacija: premjeras Péter Magyar pateikė konstitucijos pataisą, kuri numatytų prezidento Tamáso Sulyoko mandato nutraukimą. Opozicinė „Fidesz“ į tai sureagavo kviesdama į protestą ir teigdama, kad šalis stumiama į „tironiją“.

    Pataisa buvo pateikta šeštadienį, o Vengrijos parlamento šaltiniai nurodo, kad balsavimas galėtų įvykti jau kitą savaitę, nors oficialaus patvirtinimo dėl datos kol kas nėra. Situaciją stebi ir Europos Komisija, vertinanti, kaip vyksta konstitucinio keitimo procedūros.

    Ką numato konstitucijos pataisa?

    Pateiktame tekste nurodoma, kad dabartinio prezidento įgaliojimai baigtųsi kitą dieną po to, kai įsigaliotų atitinkama Pagrindinio įstatymo pataisa. Tokia formuluotė reikštų greitą ir teisiškai aiškiai apibrėžtą mandato nutraukimą be įprasto politinio proceso, siejamo su apkaltos procedūromis.

    Be prezidento klausimo, pataisa apimtų ir platesnius pakeitimus: numatoma įvesti 70 metų pensinį amžių Konstitucinio Teismo teisėjams, dėl ko pareigas netektų keturi konstituciniai teisėjai. Taip pat siūloma riboti parlamento narių kadencijas iki 12 metų.

    Prezidento ir partijų pozicijos

    Prezidentas T. Sulyok viešai pareiškė neketinantis atsistatydinti ir pateiktą iniciatyvą pavadino grėsme demokratijai. Jo teigimu, esminis klausimas yra tai, ar politinė dauguma nepaneigs tarptautiniu mastu pripažįstamų teisinės valstybės principų ir realios atstovaujamosios demokratijos.

    „Klausimas yra, ar ši jėga nušluos tarptautiniu mastu pripažįstamus ir reikalaujamus teisinės valstybės principus bei tikrą atstovaujamąją demokratiją“, – sakė Tamásas Sulyokas.

    P. Magyar aiškina, kad prezidentas esą tinkamai nevykdė konstitucinių pareigų ir ankstesnės valdžios laikotarpiu neapgynė opozicijos šalininkų. Premjeras rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo inicijuoti prezidento pakeitimą, o birželio mėnesį teigė, kad V. Orbánas nuvylė Vengrijos žmones, o jo paskirtas prezidentas – Vengrijos Respubliką.

    „Fidesz“ argumentuoja, kad prezidentas buvo išrinktas pagal galiojančią konstituciją, todėl jo nušalinimas pataisa atrodytų kaip personalizuotas teisėkūros sprendimas. Partija tvirtina, kad taip atveriamas kelias valdžios savivalei, ir kviečia į demonstraciją palaikyti prezidentą.

    „Tisza“ partija peržengia visas ribas – žmogiškas, moralines ir teisines. Vengrijos rinkėjai tam nesuteikė įgaliojimų“, – sakė Viktoras Orbánas.

    Esminė praktinė aplinkybė – valdančioji Tisza partija parlamente turi konstitucinę daugumą, todėl pataisos priėmimas laikomas tikėtinu. Tokiais atvejais pagrindinis politinis ginčas dažniausiai persikelia iš aritmetikos į legitimumo ir procedūrų lauką: ar pakeitimai neprieštarauja konstitucinės valdžios pusiausvyrai ir ar nėra skirti konkretiems asmenims.

    Į Vengriją praėjusią savaitę buvo atvykusi Europos Tarybos Venecijos komisijos delegacija, kuri susitiko tiek su prezidentu, tiek su valdžios atstovais. Komisija specializuojasi konstitucinės teisės klausimuose ir dažnai vertina, ar siūlomos reformos atitinka demokratijos bei teisinės valstybės standartus, tačiau šios misijos išvados dar nepaskelbtos.

    Tuo pat metu Europos Komisija pranešė stebinti konstitucijos pataisos procesą. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad Briuselis vertins ne tik pataisų turinį, bet ir tai, ar nepažeidžiami ES teisinės valstybės principai, ypač jei keitimai galėtų turėti poveikį teismų nepriklausomumui ar valdžių atskyrimui.

  • Jano Kiepūros žmona Marika Eggerth: nuo Budapešto scenų iki Brodvėjaus ir Europos šlovės

    Marika Eggerth vardas šiandien dažnai minimas greta garsiojo tenoro Jano Kiepūros, tačiau jos pačios karjera buvo ne mažiau įspūdinga. Dar vaikystėje ji pasirodė Budapešto teatruose ir Valstybinėje operoje, atlikdama partijas, kurios paprastai patikimos brandiems solistams.

    Augant repertuarui, augo ir jos pripažinimas: ji dainavo klasikiniuose pastatymuose, o pavardė ėmė skambėti už Vengrijos ribų. Ankstyvas profesionalumas ir sceninė drąsa atvėrė duris į didesnes Europos scenas, kur svarbiausia buvo ne amžius, o balsas ir disciplina.

    Kelias į Europos kiną

    Lūžiu tapo darbas Vienoje, kai operetės pasaulio autoritetai ėmė kviesti ją į prestižinius projektus. Netrukus pasiūlymai pasiekė Berlyną ir Londoną, o kartu atsirado galimybė pereiti į sparčiai augantį muzikinio kino žanrą.

    1930-ųjų pradžioje Eggerth nusifilmavo maždaug keturiose dešimtyse muzikinių filmų, kurie dažnai būdavo kuriami keliomis kalbinėmis versijomis. Tokia praktika leido vienam atlikėjui tapti atpažįstamam skirtingose šalyse, o jos balsas skambėjo plačiai – nuo Vienos iki Berlyno.

    Tarptautiniuose kontraktuose ji siekė išlaikyti ryšį su kilme: svarbu buvo bent vieną kūrinį atlikti vengriškai. Tai tapo jos principu ir kartu priminimu publikai, kad net tarptautinėje industrijoje ji neišsižada savo šaknų.

    Susitikimas su Janu Kiepūra

    Dirbdama Vokietijos kino aplinkoje Eggerth susipažino su Janu Kiepūra – tuo metu vienu ryškiausių Europos tenorų, dainavusiu operoje ir filmavusiuosius muzikiniuose filmuose. Iš pradžių juos suartino bendri projektai ir afišos, o netrukus – ir asmeninis gyvenimas.

    1936 metais pora susituokė Katovicuose ir nuo tada dažnai pasirodydavo kartu, tapdami lengvai atpažįstamu scenos duetu Europoje. Bendri pasirodymai ir filmai stiprino jų, kaip žvaigždžių poros, statusą: žiūrovai rinkdavosi į renginius ne tik dėl repertuaro, bet ir dėl jųdviejų vardo.

    Emigracija ir antrasis etapas JAV

    1930-ųjų pabaigoje Europoje stiprėjantis antisemitizmas ir politinė įtampa pakeitė daugelio menininkų planus, ne išimtis buvo ir Eggerth su Kiepūra. Jie pasitraukė per Prancūziją ir galiausiai persikėlė į Jungtines Valstijas, kur teko prisitaikyti prie kitos rinkos ir publikos.

    Eggerth JAV iš esmės kūrėsi iš naujo: grįžo į sceną 1940 metais, vėliau dirbo ir Holivude, kur pasirodė greta to meto kino ir muzikos žvaigždžių. Vis dėlto ryškiausią pėdsaką ji paliko teatre, kur reikėjo ne vien balso, bet ir ištvermės kasdieniuose pasirodymuose.

    Vienu svarbiausių jos karjeros pasiekimų tapo ilgaamžis vaidmuo Brodvėjuje operetėje Linksmoji našlė. Spektaklis buvo rodomas tūkstančius kartų, o toks tempas retai tampa įmanomas be ypatingo profesionalumo ir publikos meilės.

    Su Kiepūra ji pasirodydavo iki 1952 metų, kai sukūrė paskutinį bendrą filmą. Po vyro mirties 1966 metais Eggerth viešumoje rodėsi rečiau ir daugiau dėmesio skyrė šeimai, nors kartais vis dar sugrįždavo į sceną Niujorke, Vienoje ir Lenkijoje.

    Vėlyvuoju laikotarpiu jos ryšys su Lenkijos publika atsinaujino, o valstybė pripažino menininkės indėlį į kultūrą: 2012 metais ji buvo apdovanota Lenkijos Respublikos ordinu. Eggerth mirė 2013 metais, sulaukusi 101 metų, palikusi daugiau nei keturių dešimtmečių darbą kine ir scenoje.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Naujas kursas po rinkimų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar šią savaitę vyksta į Vokietiją ir Prancūziją, kur susitiks su kancleriu Friedrichu Merzu ir prezidentu Emmanueliu Macronu. Tai viena pirmųjų didelių jo užsienio politikos kelionių po to, kai 2026 metų gegužę jis perėmė valdžią po triuškinamos pergalės prieš Viktoro Orbáno partiją „Fidesz“.

    Magyaras siekia perorientuoti Budapešto politiką į glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindinėmis ES sostinėmis. Pastaraisiais metais Vengrijos santykius su Briuseliu temdė ginčai dėl teisinės valstybės, korupcijos prevencijos ir institucijų nepriklausomumo.

    Susitikimai Berlyne ir Paryžiuje

    Vokietijos kanclerio biuras pranešė, kad Berlyne numatytas oficialus priėmimas ir bendra spaudos konferencija. Derybose ketinama aptarti dvišalius ir europinius klausimus, įskaitant paramą Ukrainai bei euroatlantinio saugumo stiprinimą.

    Apie susitikimo Paryžiuje darbotvarkę viešai detalių pateikta mažiau, tačiau vizitas vertinamas kaip signalas, kad Budapeštas siekia sugrįžti į vadinamąjį Europos politinį pagrindinį srautą. Tokie susitikimai su ES įtakingiausiais lyderiais paprastai laikomi svarbiais kuriant pasitikėjimą ir ieškant paramos sprendimams Briuselyje.

    Įšaldytų lėšų klausimas ir Ukraina

    Vizitai vyksta netrukus po to, kai Magyaras pasiekė politinį susitarimą su Europos Komisija dėl 16,4 mlrd. eurų ES lėšų, anksčiau įšaldytų dėl su teisinės valstybės standartais susijusių rizikų. Tačiau lėšų atblokavimas siejamas su papildomomis sąlygomis, o daliai finansavimo taikomi terminai.

    Skelbiama, kad 10 mlrd. eurų, numatytų pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę po pandemijos, Vengrija gali prarasti, jei iki rugpjūčio pabaigos neįvykdys visų likusių reikalavimų. Be to, galutiniam išmokėjimui reikalingas valstybių narių pritarimas, todėl Magyaras ieško politinės paramos ir nacionalinių sostinių lygmeniu.

    Dar vienas jautrus klausimas yra Vengrijos pozicija dėl Ukrainos stojimo į ES. Magyaras yra pareiškęs, kad Budapeštas galėtų pritarti proceso judėjimui, jei Ukraina pateiks garantijas dėl švietimo ir kalbos teisių Vengrijos mažumai Ukrainoje.

    „Norime grąžinti Vengriją į konstruktyvų europinį bendradarbiavimą, bet kartu apginti mūsų bendruomenių interesus už šalies ribų“, – sakė Péter Magyar.

    Diplomatinė kelionė į Berlyną ir Paryžių tampa testu, ar naujoji Vengrijos valdžia sugebės ne tik pakeisti toną, bet ir pateikti konkrečius žingsnius, kurie atitiktų ES keliamus teisinės valstybės kriterijus. Nuo to priklausys tiek įšaldytų lėšų likimas, tiek Budapešto įtaka priimant sprendimus dėl Ukrainos ir Europos saugumo darbotvarkės.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.

  • Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Kyjivo žinutė Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad Kyjivui nėra priimtinos tarpinės ar pakaitinės narystės Europos Sąjungoje formos. Pasak jo, vienintelis kelias yra greitas, pagal nuopelnus vykstantis, bet į visavertę narystę vedantis procesas.

    Interviu „Euronews“ politikas pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga įprasta stojimo procedūra, kuri baigtųsi stojimo sutartimi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį. Jo vertinimu, bet kokie kiti modeliai nėra sprendimas, jei jie siūlomi kaip alternatyva pilnavertei narystei.

    „Ukrainai nėra alternatyvų greitam, pagal nuopelnus vykstančiam, bet visavertės narystės Europos Sąjungoje siekiančiam keliui“, – sakė Tarasas Kačka.

    Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai svarstė, kad Ukraina prieš pilną narystę galėtų gauti asocijuoto nario statusą. Kačka tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad kompromisiniai statusai neturėtų stabdyti pagrindinio tikslo.

    Stojimo derybų grafikas ir derybų klasteriai

    Kyjivas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spartinti techninę stojimo derybų dalį ir jau birželio mėnesį atverti visus šešis derybų klasterius. Tai reikštų, kad Ukraina prie derybų stalo vienu metu galėtų aptarti pagrindines reformų sritis, nuo teisės viršenybės iki viešojo administravimo.

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį derybų klasterį būtų galima atverti birželio mėnesį, o likusius penkis perkelti į vėlesnį laiką. Ukrainos pusė tvirtina, kad šis grafikas per lėtas, nes dalis pasirengimo darbų, jų vertinimu, buvo atlikta dar prieš oficialų kandidato statuso suteikimą.

    „Viskas jau padaryta, todėl mes jau atsiliekame nuo grafiko“, – sakė Tarasas Kačka.

    Derybų klasterių atvėrimas yra vienas svarbiausių stojimo proceso etapų, tačiau sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Praktikoje tai reiškia, kad techninis reformų vertinimas persipina su politiniais interesais, dvišaliais ginčais ir vidaus politikos spaudimu įvairiose sostinėse.

    Vengrijos veto ir mažumų klausimas

    Ilgą laiką Ukrainos derybų pažangą stabdė Vengrijos veto, siejamas su Budapešto keliamais reikalavimais dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Pastaruoju metu abi šalys atnaujino konsultacijas, o Kyjivas tikisi, kad politinė įtampa mažės ir blokavimo praktika bus nutraukta.

    Kačka teigia, kad Ukrainos valstybė su vengrų bendruomene elgiasi pagarbiai ir laiko ją integralia šalies visuomenės dalimi. Jo teigimu, švietimo galimybės vengrų kalba Ukrainoje išlieka, o teisės aktai gali būti tikslinami taip, kad būtų aiškios ir stabilios garantijos.

    „Vengrų bendruomenę Ukrainoje gerbiame visapusiškai, ji yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis“, – sakė Tarasas Kačka.

    Politikas kartu pabrėžė, kad dialogas dėl tautinių mažumų teisių yra nuolatinis procesas, todėl, jo vertinimu, jis neturėtų tapti argumentu vilkinti stojimo etapų. Kyjivo tikslas yra atskirti dvišales derybas nuo bendro ES plėtros sprendimų priėmimo.

    Ar gali atsirasti naujų blokavimų?

    Nors Vengrijos pozicija dažnai įvardijama kaip pagrindinis stabdis, Kyjivas pripažįsta, kad ateityje jautrių klausimų gali kelti ir kitos valstybės narės. Viena dažniausiai minimų rizikų yra Lenkijos nuogąstavimai dėl konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir prekybos srautų poveikio vidaus rinkai.

    Kačka teigia, kad Ukraina jau tariasi su Varšuva ir kitomis sostinėmis dėl sektorinių sprendimų, kurie leistų sumažinti įtampą, ypač jautriose srityse. Jo teigimu, kol kas nematyti aiškaus ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau derybose reikės daug politinio kruopštumo.

    „Nematau ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau su Lenkija tai bus jautriausia ir delikačiausia tema“, – sakė Tarasas Kačka.

    Platesniame kontekste Ukrainos stojimo klausimas ES darbotvarkėje siejamas ne tik su reformomis, bet ir su saugumo situacija bei Bendrijos politiniu pasirengimu plėtrai. Net ir atvėrus klasterius, derybos paprastai trunka ne vienerius metus, o kiekvienas žingsnis priklauso nuo įgyvendintų kriterijų ir valstybių narių politinės valios.