Ilgą laiką ilgaamžiškumas dažniausiai buvo siejamas su širdies ir smegenų sveikata, tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad lemiamas gali būti imuninės sistemos „mokymo centras“ – užkrūčio liauka, dar vadinama grąžą. Būtent čia bręsta T limfocitai, padedantys atpažinti virusus, bakterijas ir pakitusias, į vėžį linkusias ląsteles.
Užkrūčio liauka sparčiausiai aktyvi vaikystėje ir paauglystėje, o po lytinės brandos ima mažėti. Su amžiumi jos audinys palaipsniui pakeičiamas riebaliniu, todėl naujų T limfocitų „gamyba“ silpsta, o organizmui darosi sunkiau kurti ilgalaikę imuninę atmintį ir greitai reaguoti į grėsmes.
Naujesnė mokslinė kryptis pabrėžia, kad skirtingi organai gali senti nevienodu tempu, ir tai turi tiesioginių pasekmių ligų rizikai. Tyrimai, kuriuose biologinis amžius vertinamas pagal kraujyje randamus baltymus, rodo, kad pagreitėjęs konkretaus organo senėjimas siejamas su didesne to organo ligų tikimybe ir didesne ankstyvos mirties rizika.
Ypač daug dėmesio sulaukė didelės apimties analizės, kuriose užkrūčio liaukos būklė vertinta vaizdiniais tyrimais, o rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, lytis, rūkymas ir gretutinės ligos, suvaldyti statistiškai. Tokiuose darbuose DI metodai padėjo apdoroti didelius duomenų kiekius ir ieškoti ryšių, kurių tradicinė analizė gali nepastebėti.
Rezultatai leidžia daryti praktinę išvadą: suaugusio žmogaus užkrūčio liaukos „jaunumas“ gali būti susijęs su mažesne bendrąja mirtingumo rizika per ilgą stebėseną. Taip pat fiksuojamos sąsajos su mažesne kai kurių onkologinių ligų, įskaitant plaučių vėžį, rizika, nors mokslininkai pabrėžia, kad ryšiai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį ir pasekmę.
Imuninė sistema svarbi ne tik kovojant su infekcijomis. Ji dalyvauja šalinant pažeistas ląsteles, kontroliuojant lėtinį uždegimą ir vykdant vadinamąją navikų priežiūrą, kai organizmas atpažįsta ir stabdo pavojingai pakitusias ląsteles.
Senstant imunitetui dažnėja reiškinys, vadinamas imunoseneškumu, kai atsakas į infekcijas ir skiepus silpnėja, o organizme lengviau įsiplieskia ilgalaikis mažo intensyvumo uždegimas. Būtent toks foninis uždegimas siejamas su ateroskleroze, 2 tipo cukriniu diabetu, neurodegeneracinėmis ligomis ir dalimi vėžio atvejų.
Nors patikimos, rutiniškai taikomos terapijos, galinčios „atjauninti“ užkrūčio liauką, kol kas nėra, vyksta intensyvūs tyrimai. Tiriamos audinių regeneraciją veikiančios kryptys, imuninę signalizaciją moduliuojantys sprendimai ir eksperimentiniai metodai, įskaitant kamieninių ląstelių taikymo galimybes, tačiau tai dar nėra standartinė klinikinė praktika.
Specialistai pabrėžia, kad net ir atsiradus naujoms technologijoms, ilgaamžiškumo pagrindas išliks kasdieniai įpročiai. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesniu lėtiniu uždegimu, geresniu metabolizmu ir stipresniu imunitetu, o rūkymo atsisakymas išlieka vienu svarbiausių sprendimų, mažinančių plaučių ligų ir vėžio riziką.
Mitybos požiūriu dažniausiai rekomenduojamas įvairus racionas, kuriame dominuoja daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštiniai, žuvis ir nesočiosios riebalų rūgštys. Tokia mityba padeda palaikyti normalesnį uždegimo lygį ir suteikia mikroelementų, reikalingų imuninėms ląstelėms sklandžiai veikti.
Leave a Reply