CP v2

Tag: Via Lietuva

  • Ukmergės tilto per Šventąją remontas startuoja: „Via Lietuva“ investuos per 5 mln. eurų

    Ukmergėje pradedami kapitalinio remonto darbai viename svarbiausių miesto infrastruktūros objektų – tilte per Šventąją, esančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Ukmergė–Molėtai (Nr. 115). Sutartį dėl darbų pasirašė AB „Via Lietuva“, o kartu bus tvarkomas ir greta esantis kelio ruožas.

    Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tilto atnaujinimas yra platesnės programos dalis, kuria siekiama mažinti avarinės būklės tiltų skaičių visoje Lietuvoje. Ministerijos teigimu, 2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos – 105 avarinės būklės tiltus.

    „Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus, kai žmonės kasdien patogiau keliauja į darbą, mokyklą ar pas gydytojus“, – sakė Juras Taminskas.

    „Tiltas per Šventąją yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Ukmergėje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tiek eismo saugumą, tiek kasdienį gyventojų mobilumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kapitalinio remonto metu numatyta suremontuoti ir sustiprinti tilto sijas, sutvarkyti krantinių atramas, pakeisti susidėvėjusius guolius. Taip pat bus visiškai keičiama tilto dangos konstrukcija, šalitilčių plokštės, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai, atnaujinami atitvarai ir turėklai, numatytas modernus apšvietimas.

    Siekiant apsaugoti statinį nuo aplinkos poveikio, bus įrengta nauja hidroizoliacija, vandens nuvedimo sistema ir vandens surinkimo šuliniai prieigose. Projekte taip pat numatyta sutvarkyti šlaitus, atnaujinti laiptus vienoje pusėje ir įrengti naujus šlaitinius laiptus kitoje.

    Kartu bus rekonstruojamas krašto kelio Nr. 115 ruožas nuo 0,512 iki 0,836 kilometro. Jame planuojama atnaujinti kelio dangą, kairėje pusėje įrengti automobilių stovėjimo juostą iš betoninių trinkelių bei 0,5 metro pločio techninį šaligatvį.

    Eismo saugumui gerinti numatyta įrengti saugos salelę su nereguliuojama pėsčiųjų perėja, rekonstruoti septynias nuovažas, įrengti vedimo paviršius neregiams. Taip pat bus tiesiami nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai ir visame ruože diegiama kelio drenažo sistema.

    Projekto rangovas – UAB „Švykai“, o techninį projektą parengė UAB „INHUS Engineering“. Rangos darbų sutarties vertė siekia 5,33 mln. eurų su PVM, darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad informacija apie darbų pradžią ir laikinus eismo organizavimo sprendimus bus pateikta vėliau atskiru pranešimu. Bendrovė prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.

  • Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune oficialiai atidarytas naujas viadukas ties Ašigalio gatve, kertantis A1 magistralę. Projektas sujungia miesto gatvių tinklą su magistraliniu keliu ir, tikimasi, sumažins kasdienes spūstis bei sutrumpins kelionės laiką į Eigulių ir Kalniečių mikrorajonus.

    Naujajame transporto mazge įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kurios turėtų pagerinti eismo saugą ir srautų pralaidumą, ypač piko valandomis. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti intensyviam tranzitiniam eismui, o jungtis su A1 suteikia patogesnį įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.

    Kas įrengta ir kodėl tai svarbu

    Be viaduko ir skirtingų lygių sankryžos, projekte numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas. Tai aktualu ne tik vairuotojams: saugesnės perėjos ir atskirti srautai mažina konfliktines situacijas, kurios dažnos prie magistralinių kelių mazgų.

    Statybų metu vienu didžiausių iššūkių įvardytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų infrastruktūros pritaikymas. Pasak projekto dalyvių, atlikus reikalingus darbus buvo galima užbaigti užvažiavimus ir pilnai suformuoti susisiekimo schemą.

    Atidaryme skambėjo planai dėl kitų jungčių

    Atidarymo renginyje dalyvavę miesto ir valstybės atstovai akcentavo, kad tiltai ir viadukai yra kritinė viso tinklo dalis, nes nuo jų priklauso ir spūsčių mastas, ir maršrutų pasirinkimas. Kauno savivaldybė šį objektą sieja su platesne miesto jungčių programa, kuri turėtų mažinti apkrovas pagrindinėse arterijose.

    „Šis viadukas yra Kauno požiūris į žmones – jų saugumą, taupomą laiką“, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.

    „Tiltai ir viadukai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, nes būtent jie formuoja viso transporto tinklo efektyvumą – nuo mažesnių spūsčių iki patogesnių jungčių tarp miesto dalių ir regionų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Kaip viadukas įsikomponuoja į Kauno infrastruktūros kryptį

    Ašigalio viaduko idėja Kaune svarstyta ne vienerius metus, o dalis prieigų ir jungčių sprendinių buvo įgyvendinta dar ankstesniuose etapuose. Dabartinis atidarymas užbaigia transporto mazgą, kuris turėtų veikti kaip papildomas „vartų“ taškas į miesto šiaurinę dalį.

    Kaunas lygiagrečiai vysto ir kitus tiltų projektus, tarp jų planuojamas naujas susisiekimo koridorius per upę su papildomomis jungtimis ir atskirais sprendiniais pėstiesiems bei dviratininkams. Miestas tikisi, kad tokia strategija leis dalį kelionių perskirstyti iš labiausiai apkrautų sankryžų į naujai sukurtas alternatyvas.

  • Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl Zarasų aplinkkelio projekto, kurį numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tai ankstyvas etapas, kai dar prieš oficialų pirkimą siekiama surinkti rinkos, institucijų ir ekspertų pastabas apie planuojamus sprendinius.

    Rinkos konsultacijos tikslas – patikslinti projekto apimtį, įvertinti rangovų ir finansuotojų pajėgumus bei suformuoti aiškias konkurencingas dalyvavimo sąlygas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakovas tikrina, ar reikalavimai realistiški, o rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privataus partnerio būtų subalansuotas.

    Kas yra VPSP ir kodėl jis pasirenkamas?

    VPSP modelis infrastruktūroje paprastai reiškia, kad privatus partneris ne tik suprojektuoja ir pastato objektą, bet ir prižiūri jį sutartyje numatytą laiką, o atlygis siejamas su realiai veikiančia infrastruktūra ir paslaugos kokybe. Tokiu būdu didesnė dalis rizikų dėl terminų, kokybės ar priežiūros pereina vykdytojui, o užsakovas gauna aiškiau apibrėžtą rezultatą per visą gyvavimo ciklą.

    „Per ilgus metus susikaupusių kelių infrastruktūros problemų nebegalime spręsti senais tempais. Svarbius projektus įgyvendinsime greičiau, pasitelkdami viešojo ir privataus sektorių partnerystę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Zarasų aplinkkelio projektą matome kaip vieną pirmųjų tokio tipo infrastruktūros VPSP projektų Lietuvoje, kuris gali tapti atskaitos tašku tolimesnei tokių sprendimų plėtrai“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kokios naudos tikimasi Zarasuose?

    Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį transportą nuo Zarasų miesto centro. Tokiu būdu tikimasi mažesnių transporto srautų mieste, didesnio eismo saugumo, mažesnio triukšmo ir oro taršos, taip pat patogesnio susisiekimo aplinkiniuose maršrutuose.

    Pasak projekto rengėjų, aplinkkelis vertinamas ir kaip priemonė regiono plėtrai: mažesnė apkrova miesto gatvėms gali atlaisvinti erdves urbanistiniams sprendimams, o geresnis susisiekimas dažnai siejamas su didesniu investiciniu patrauklumu. Tokie argumentai ypač aktualūs miestams, kuriuose tranzitas kertasi su vietiniu judumu ir kasdieniu gyventojų saugumu.

    Ką reiškia pradėta konsultacija?

    Konsultacija savaime nėra pirkimas, tačiau ji dažnai nulemia, kokie reikalavimai atsiras konkurso dokumentuose ir ar projektas sulauks pakankamos konkurencijos. Į šį etapą įprastai įtraukiami rangovai, projektavimo įmonės, finansuotojai, teisininkai, rizikų vertintojai ir kiti dalyviai, kurie gali įvardyti praktinius įgyvendinimo klausimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad Zarasų aplinkkelio projektui jau parengti pagrindiniai planavimo dokumentai, tačiau ilgą laiką trūko finansavimo šaltinių. VPSP pasirinkimas pristatomas kaip būdas projektą įgyvendinti dabar ir kartu užtikrinti aiškų priežiūros bei atsakomybės modelį visam sutarties laikotarpiui.

    Planuojama, kad VPSP sutartis galėtų trukti apie 25 metus: pradžioje numatomas projektavimo ir statybos etapas, vėliau – eksploatacijos bei priežiūros laikotarpis. Pagal šio modelio logiką, mokėjimai privačiam partneriui priklausytų nuo to, ar infrastruktūra veikia pagal nustatytus kokybės rodiklius.

    Projektas vystomas platesniame kontekste, kai Lietuvoje ieškoma būdų spartinti kelių infrastruktūros modernizavimą, o VPSP laikomas vienu iš instrumentų pritraukti privatų kapitalą ir kompetencijas. Rinkos konsultacijos rezultatai turėtų parodyti, kokios sąlygos realiai leistų projektą įgyvendinti laiku ir suvaldyti svarbiausias rizikas.

    AB „Via Lietuva“ informacija.

  • Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija perėjo į praktinį etapą: kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą ruožui nuo 19,48 iki 31,10 kilometro. Pagal parengtą techninį darbo projektą beveik 12 kilometrų atkarpa Prienų rajone turėtų būti pertvarkyta į keturių eismo juostų kelią.

    Ši kelio dalis laikoma viena intensyviausių regione, nes jungia Kauno ir Alytaus kryptis bei aptarnauja didelę dalį kasdienio priemiesčių ir regioninio judėjimo. 2023 metais šiame ruože fiksuotas vidutinis paros eismo intensyvumas siekė apie 9 400 transporto priemonių, todėl susisiekimo kokybė ir sauga čia tampa kritiškai svarbios.

    Kas numatyta projekte?

    Pagal projektinius sprendinius ruože planuojamas 2+2 eismo juostų kelias su jungiamaisiais keliais, kad būtų aiškiau atskirti vietinį ir tranzitinį srautą. Toks sprendimas paprastai mažina pavojingų manevrų skaičių ir didina pralaidumą, ypač piko metu.

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyti trys tuneliniai pravažiavimai, keli viadukai ties 21,42 kilometro, 24,93 kilometro ir 28,07 kilometro žymomis, taip pat pėsčiųjų viadukas ties 30,12 kilometro žyma. Projektas apima ir tiltą per Šventupę ties 21,08 kilometro žyma.

    Saugumui ir gamtos apsaugai suplanuotos dvi gyvūnų perėjos, o eismo organizavimui ir konfliktinių taškų mažinimui numatytos penkios žiedinės sankryžos. Gyventojų interesams taip pat planuojamos triukšmo užtvaros ir atraminės sienos ten, kur to reikės dėl reljefo ar užstatymo.

    Kodėl šis ruožas laikomas problemišku?

    Nors kelias ne kartą buvo remontuotas, vairuotojai ir vietos gyventojai nuolat akcentavo, kad dangos būklė ir pralaidumas neatitinka realių srautų. Esant dideliam intensyvumui, ypač mišriam lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto judėjimui, dviejų juostų kelias tampa jautrus spūsčių formavimuisi ir avaringumo rizikai.

    Platesnis profilis, atskirti judėjimo srautai ir modernesnės sankryžos turėtų sumažinti staigių lenkimų poreikį bei pagerinti matomumą, o tai tiesiogiai siejama su mažesne sunkių eismo įvykių tikimybe. Tokie sprendimai taip pat gerina kelionės laikų prognozuojamumą, kas svarbu ir kasdieniams keleiviams, ir verslui.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Skelbiama, kad po viešojo pirkimo procedūrų ir pasirašius rangos darbų sutartį statybos darbai galėtų startuoti šių metų rudenį. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas šiuo metu siejamas su 2029 metų pirmuoju pusmečiu.

    Iki realių darbų pradžios lemiamas etapas bus rangovo parinkimas ir sutarties sąlygų suderinimas, nes nuo to priklausys tiek darbų grafikas, tiek rizikų valdymas statybų metu. Vairuotojams svarbu vertinti, kad prasidėjus rekonstrukcijai šiame koridoriuje laikinų eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau ilgalaikė nauda turėtų būti reikšminga visam regionui.

  • Visagino meras spaudžia „Via Lietuva“: ieškoma sprendimų, kaip sparčiau sutvarkyti įvažiavimo kelius

    Visagino meras spaudžia „Via Lietuva“: ieškoma sprendimų, kaip sparčiau sutvarkyti įvažiavimo kelius

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas gegužės 25 dieną Vilniuje susitiko su „Via Lietuva“ atstovais. Pagrindinis susitikimo tikslas – paspartinti į Visaginą vedančių įvažiavimo kelių remonto darbus ir užtikrinti, kad sprendimai atitiktų gyventojų saugumo lūkesčius.

    Savivaldybės teigimu, į miestą vedančių kelių būklė kelia vis didesnį vairuotojų ir vietos bendruomenės nepasitenkinimą, o prastesnė infrastruktūra didina eismo įvykių riziką ir transporto priemonių eksploatacijos kaštus. Dėl to savivaldybė siekia aiškaus darbų grafiko, atsakomybių ir prioritetų suderinimo su valstybinį kelių tinklą administruojančia įmone.

    Ko siekiama derybose

    Susitikime aptarti galimi finansavimo šaltiniai ir būdai, kaip realiai pagreitinti kelių infrastruktūros gerinimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia sprendimus dėl projektavimo ir rangos etapų, darbų eiliškumo, laikino eismo organizavimo bei galimybių greičiau pradėti bent dalį remonto darbų.

    Tokiose derybose savivaldybėms svarbu ne tik pasiekti pažadus, bet ir gauti konkrečius įsipareigojimus, kada bus atlikti būtini darbai bei kaip bus sprendžiami kritiniai ruožai. Kelių būklė tiesiogiai veikia miesto pasiekiamumą, kas aktualu tiek gyventojams, tiek verslams ir viešosioms paslaugoms.

    „Kelių būklė kritinė. Negalime delsti – bendrausiu su „Via Lietuva“ tol, kol pasieksiu Visagino gyventojams naudingą sprendimą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Savivaldybė nurodo, kad kitas susitikimas su „Via Lietuva“ atstovais planuojamas jau kitą savaitę. Jo metu tikimasi grįžti su konkretesniais sprendimais dėl darbų terminų ir tolimesnių veiksmų plano.

  • Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Anykščių rajono savivaldybėje surengtas valstybinės reikšmės kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai rekonstravimo projekto viešinimas. Į susitikimą su savivaldybės vadovais ir vietos bendruomene atvyko projekto užsakovo AB „VIA Lietuva“ bei projektuotojo UAB „SRP projektas“ atstovai.

    Viešinimo metu pristatyti planuojami sprendiniai, darbų etapai ir numatoma darbų eiga, taip pat aptarti gyventojų išsakyti lūkesčiai. Susirinkusieji kėlė klausimus dėl eismo saugos, patogesnių jungčių su gyvenvietėmis ir to, kaip darbai paveiks kasdienį susisiekimą.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Susitikime skambėjo žinia, kad paruošiamieji darbai galėtų prasidėti dar šiais metais, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų ir pasirengimo rangai. Praktikoje tokio tipo projektuose svarbiausi veiksniai yra techninio projekto sprendinių suderinimai, žemės klausimai ir viešieji pirkimai.

    Gyventojams akcentuota, kad viešinimo procedūra yra vienas etapų, leidžiančių surinkti pastabas ir jas įvertinti dar prieš pradedant darbus. Projektuotojai patikino, kad susitikimo metu užfiksuoti klausimai bus nagrinėjami, o pagrįsti pasiūlymai gali virsti korekcijomis projektuojamuose sprendiniuose.

    „Šis kelias yra strategiškai svarbi jungtis mūsų rajonui. Džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti gyvą susitikimą, kuriame gyventojai galėjo tiesiogiai išreikšti savo pastebėjimus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Kodėl viešinimas svarbus bendruomenei?

    Tokie susitikimai leidžia iš anksto aptarti jautriausius klausimus, kurie vėliau dažniausiai sukelia daugiausia nepatogumų: laikini apvažiavimai, greičio ribojimai, privažiavimai prie sodybų ir verslų, pėsčiųjų bei dviratininkų sauga. Savivaldybė gyventojams dėkojo už aktyvumą ir ragino teikti pastabas aiškiai bei argumentuotai.

    Kelio Molėtai–Anykščiai atnaujinimas siejamas ne tik su patogesniu susisiekimu tarp rajonų, bet ir su eismo saugos gerinimu. Galutiniai sprendiniai ir terminai turėtų aiškėti progresuojant projektavimo ir pasirengimo darbams.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija

  • AB „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumas augo, o prevenciniai darbai tapo prioritetu

    AB „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumas augo, o prevenciniai darbai tapo prioritetu

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus: bendrovė akcentuoja nuosekliai didintą efektyvumą, stabilų darbų vykdymą ir kryptį į duomenimis paremtus sprendimus. Pasak įmonės, tai leido užtikrinti kasdienę valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir išlaikyti veiklos tęstinumą net kintant finansavimo sąlygoms.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžė, kad ypač žiemos laikotarpiu kelių priežiūros darbai tiesiogiai veikia žmonių saugumą ir galimybę pasiekti darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Ji taip pat akcentavo modernizavimą, kai sprendimai vis dažniau grindžiami duomenimis, leidžiančiais greičiau identifikuoti vietas, kuriose reikia skubiausių veiksmų.

    „Praėję metai dar kartą parodė, koks svarbus yra kasdienis kelininkų darbas, o kelių priežiūra tampa vis labiau paremta duomenimis ir šiuolaikiniais sprendimais“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Bendrovės teigimu, 2025 metais pelningumas išliko, o veiklos efektyvinimas padėjo stabilizuoti rezultatą ir mažinti sąnaudų dalį pajamose. Nurodoma, kad metų pradžioje sumažėjęs finansavimas paskatino operatyviai peržiūrėti procesus, perskirstyti išteklius ir sutelkti dėmesį į svarbiausias užduotis, išlaikant paslaugų nepertraukiamumą.

    AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus teigia, kad nuoseklus ūkinių sprendimų taikymas ir aiški prioritetų sistema leidžia ne tik vykdyti kasdienius darbus, bet ir sistemingai gerinti kelių tinklo būklę. Jo teigimu, didžiausia vertė kuriama tada, kai investuojama ne vien į pasekmių šalinimą, o į planingą prevenciją.

    „Nuoseklus veiklos efektyvinimas ir ūkiškas požiūris leidžia užtikrinti stabilų rezultatą ir kurti ilgalaikę vertę“, – sakė dr. Audrius Vaitkus.

    Prevencija vietoj skubių remontų

    Įmonė nurodo, kad 2025 metais didesnis dėmesys skirtas prevenciniams darbams, kurie padeda pažaidas nustatyti anksčiau ir sutvarkyti dar joms nevirtus didesnėmis problemomis. Tai siejama su nuosekliai didintomis nuolatinės kelių priežiūros apimtimis ir aiškesniu darbų planavimu.

    Pasak bendrovės, intensyviau vykdyti kelkraščių tvarkymo, pralaidų valymo, žvyrkelių priežiūros ir kiti darbai, darantys tiesioginę įtaką eismo saugumui ir kelių ilgaamžiškumui. Kartu tęsti realiomis sąlygomis išbandomi sprendimai, kai technologijos ir priemonės vertinamos pagal faktinį poveikį, o ne vien teorines prielaidas.

    Saugumas darbuotojams ir eismo dalyviams

    2025 metais atskirai akcentuotas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumas, ypač didesnio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Bendrovė nurodo maksimalia apimtimi naudojusi smūgio slopintuvus, o taip pat stiprinusi prevencines praktikas, susijusias su rizikų valdymu ir saugos kultūra.

    Įmonės vertinimu, kompleksinis požiūris į saugumo priemones mažina incidentų tikimybę ir gerina darbo sąlygas keliuose dirbantiems žmonėms. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl to, kad kelių priežiūros darbai dažnai vykdomi intensyvaus eismo aplinkoje, kur net nedidelės klaidos gali turėti rimtų pasekmių.

    Inovacijos, DI ir tvarumo bandymai

    Inovacijų srityje AB „Kelių priežiūra“ tęsė bandomuosius projektus, kurių tikslas yra sprendimus grįsti matavimais ir duomenimis. Bendrovė mini fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymą dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimus bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimą.

    Tokios iniciatyvos siejamos su ilgesnio laikotarpio tikslais: mažesnėmis priežiūros sąnaudomis, didesniu eismo saugumu ir aplinkosauginiu efektyvumu. Praktikoje vis dažniau taikomi skaitmeniniai įrankiai, o duomenų analizė ir DI sprendimai leidžia tiksliau prognozuoti poreikius bei operatyviau planuoti darbus.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas AB „Kelių priežiūra“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas. Jame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas keliuose, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvari veikla, siekiant nuosekliai planuoti kitą bendrovės veiklos etapą.

    Bendrovė primena, kad jos pagrindinė veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Ši priežiūra vykdoma vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, nustatančiu techninės priežiūros kokybės reikalavimus, darbų apimtis ir jų vertę.

  • AB „Kelių priežiūra“ ataskaita: 2025 metais augo efektyvumas, daugiau dėmesio skirta prevencijai

    AB „Kelių priežiūra“ ataskaita: 2025 metais augo efektyvumas, daugiau dėmesio skirta prevencijai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, kuriuose akcentuoja didėjusį veiklos efektyvumą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė pabrėžia, kad net kintant finansavimo apimtims buvo užtikrintas paslaugų tęstinumas ir nuosekliai kuriama vertė valstybei.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė teigė, jog praėję metai dar kartą parodė kasdienio kelininkų darbo svarbą, ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis. Pasak jos, ryškėja kryptis į labiau duomenimis grįstą kelių priežiūrą ir šiuolaikinius sprendimus, leidžiančius greičiau reaguoti ten, kur poreikis didžiausias.

    „Praėję metai dar kartą parodė, koks svarbus yra kasdienis kelininkų darbas – ypač sudėtingomis žiemos sąlygomis jie užtikrino, kad žmonės visoje Lietuvoje galėtų saugiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Efektyvumas ir sąnaudų kontrolė

    Bendrovė nurodo, kad 2025 metais išlaikė pelningumą, o veiklos efektyvinimas padėjo mažinti sąnaudų dalį pajamose. Metų pradžioje sumažėjęs finansavimas, pasak įmonės, paskatino peržiūrėti procesus, tiksliau planuoti darbus ir efektyviau paskirstyti išteklius.

    AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus pabrėžė, kad stabilų rezultatą lėmė nuoseklus efektyvinimas ir ūkiškas požiūris. Jo teigimu, racionalus išteklių naudojimas ir aiškūs prioritetai sudaro sąlygas patikimai vykdyti kasdienę priežiūrą ir sistemiškai gerinti kelių tinklo būklę.

    „Nuoseklus veiklos efektyvinimas ir ūkiškas požiūris leidžia užtikrinti stabilų rezultatą ir kurti ilgalaikę vertę“, – sakė dr. Audrius Vaitkus.

    Daugiau prevencijos, mažiau pasekmių taisymo

    2025 metais daugiau dėmesio skirta prevencijai: didintos nuolatinės kelių priežiūros apimtys, kad pažaidos būtų identifikuojamos ir šalinamos dar prieš tampant didesnėmis problemomis. Intensyviau vykdyti kelkraščių tvarkymo, pralaidų valymo, žvyrkelių priežiūros ir kiti darbai, kurie, bendrovės vertinimu, prisideda prie stabilesnės kelių būklės ir ilgesnio dangų eksploatavimo.

    Lygiagrečiai diegti ir realiomis sąlygomis išbandomi sprendimai, kai sprendimų pagrindu tampa matavimai ir stebėsena, o ne prielaidos. Praktikoje tai apima tiek dangų technologijų bandymus, tiek eismo saugumo priemonių parinkimą pagal konkrečių atkarpų rizikas.

    Saugumas ir bandomieji sprendimai

    Atskiras prioritetas skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui: didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose plačiau naudoti smūgio slopintuvai. Bendrovė teigia nuosekliai stiprinusi prevencines praktikas ir rizikų valdymą, kad incidentų tikimybė mažėtų, o darbai keliuose būtų organizuojami saugiau.

    Inovacijų ir tvarumo kryptyje tęsti bandomieji projektai, kuriais siekiama sprendimus grįsti duomenimis ir realiu poveikiu. Tarp minimų krypčių – fluorescencinių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto sprendiniai ir žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, išskiriantis kokybę ir saugumą, efektyvų išteklių naudojimą, pažangių sprendimų diegimą ir tvarią veiklą. Įmonė primena, jog pagrindinė jos veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“, o darbai vykdomi vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu.