CP v2

Tag: Via Lietuva

  • „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ pateikė naujausią informaciją apie darbus magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Artimiausiu metu numatoma atverti po rekonstrukcijos tvarkomą viaduką, o lygiagrečiai pradedami projektavimo darbai kitiems svarbiems objektams šiame maršrute.

    Kelias A6 yra vienas pagrindinių susisiekimo koridorių rytų Lietuvoje, jungiantis Kauną su Utenos ir Zarasų kryptimis bei užtikrinantis tranzitą link Latvijos. Dėl intensyvaus eismo ir sezoniškai išaugstančių srautų šio kelio būklė turi tiesioginę įtaką kelionių laikui ir eismo saugai.

    Viaduką žada atidaryti spalį

    „Via Lietuva“ nurodo, kad viaduko, esančio 180,031 kilometre, rekonstravimo darbai buvo atnaujinti rugsėjo 17 dieną. Rangovas planuoja viaduką eismui atidaryti spalio 23 dieną, o visus rekonstravimo darbus užbaigti iki metų pabaigos.

    Atidarius viaduką, bus tvarkoma darbų metu įrengta apylanka. Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų sulaukti ne tik grįžtančio įprasto eismo organizavimo, bet ir saugesnės bei patogesnės kelio schemos šiame ruože.

    Projektuojamas tilto rekonstravimas

    Tuo pat metu rengiamas ir tilto per prataką tarp ežerų, esančio 180,15 kilometre, rekonstravimo projektas. „Via Lietuva“ skelbia, kad projektavimo darbai pradėti 2026 metais liepos mėnesį, taip pat įsigytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos.

    Jeigu projektavimas ir kitos reikalingos procedūros vyks sklandžiai, tilto rekonstravimo rangos darbų pradžia planuojama 2027 metų pabaigoje. Iki tol vairuotojai turėtų sekti eismo ribojimų informaciją ir laikinas schemas, jeigu jos bus taikomos dėl tyrimų ar parengiamųjų darbų.

    Beveik 13 kilometrų ruožui ruošiamas kapitalinis remontas

    „Via Lietuva“ taip pat yra sudariusi sutartį dėl A6 kelio ruožo nuo 150,072 iki 162,832 kilometro kapitalinio remonto projekto parengimo. Į beveik 13 kilometrų ilgio projektuojamą atkarpą patenka ir Daugailių–Degučių ruožas.

    Projektą planuojama parengti iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Jei procedūros neužsitęs, kapitalinio remonto darbai galėtų prasidėti 2027 metų pabaigoje, o tai ateityje turėtų pagerinti kelio dangos būklę, sumažinti rizikas bei užtikrinti sklandesnį eismą.

    „Via Lietuva“ primena, kad planuojami darbai paprastai vykdomi etapais, todėl realūs eismo ribojimai priklauso nuo rangos grafikų, oro sąlygų ir viešųjų pirkimų procedūrų. Vairuotojams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti aktualią informaciją apie ribojimus ir galimus apvažiavimus.

  • 400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH pradeda vertinti laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų efektyvumą valstybinės reikšmės keliuose. Iš viso planuojama sumontuoti apie 400 atšvaitų, o pirmieji jau įrengti krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.

    Atšvaitai bus montuojami ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika. Parenkant vietas bus remiamasi eismo intensyvumu, kelio infrastruktūros ypatumais, priežiūros lygiu ir ankstesnių įvykių duomenimis.

    Kaip veikia atšvaitai?

    Tyrimui pasirinkti prie signalinių stulpelių ar apsauginių atitvarų tvirtinami atšvaitai, kurie atspindi automobilių žibintų šviesą į kelio prieigas. Idėja paprasta: staiga atsiradęs optinis dirgiklis turi sulaikyti gyvūną nuo išėjimo į važiuojamąją dalį, kai artėja transporto priemonė.

    Vis dėlto praktikoje rezultatą gali lemti daugybė veiksnių, pradedant reljefu ir augmenija, baigiant oru, šviesų kryptimi bei gyvūnų elgsena skirtingais metų laikais. Dėl to Lietuvoje ir imtasi papildomo vertinimo, nes tarptautinė mokslinė praktika šios priemonės naudą vertina nevienareikšmiškai.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizikos“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ką matuos ir kaip bus vertinama?

    Numatoma, kad stebėjimas apims vieną sezoną, o pagrindinis kriterijus bus eismo įvykių su laukiniais gyvūnais pokytis atšvaitais aprūpintuose ruožuose. Vertinant bus atsižvelgiama ir į sezoniškumą, migracijos laikotarpius, oro sąlygas bei eismo srautus, nes šie veiksniai gali smarkiai pakeisti rizikos lygį.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir pritaikius papildomas priemones, vairuotojų budrumas išlieka esminis. Laukiniai gyvūnai dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o didesnio atsargumo reikia miškingose vietovėse bei ruožuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“.

    Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama nedelsiant sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam jo judesiui į kelią. Taip pat primenama, kad po pirmo gyvūno neretai gali pasirodyti ir kiti, todėl situacija gali pasikeisti per kelias sekundes.

  • Lietuvos keliuose montuos 400 atšvaitų nuo žvėrių: ar tai sumažins avarijų skaičių?

    Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose pradedamas bandymas, kuris turėtų atsakyti į dažną vairuotojų klausimą: ar laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitai realiai padeda išvengti susidūrimų. AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH planuoja sumontuoti apie 400 tokių atšvaitų ir vieną sezoną vertinti jų poveikį eismo saugai.

    Pirmieji atšvaitai jau įrengti 2026 metų rugsėjo pradžioje krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Priemonė bus diegiama ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė gyvūnų pasirodymo ir susidūrimų rizika, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio elementus ir ankstesnių įvykių statistiką.

    Atšvaitai tvirtinami prie signalinių stulpelių arba apsauginių atitvarų, o jų principas paremtas automobilių žibintų šviesos atspindžiu. Artėjant transporto priemonei, atspindėta šviesa nukreipiama į kelio prieigas ir turėtų sukurti papildomą optinį dirgiklį gyvūnams, kad šie nesiveržtų į važiuojamąją dalį.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti rizikos, todėl vairuotojų budrumas ir saugus greitis išlieka itin svarbūs visus metus“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė Europoje naudojama seniai, tačiau iki šiol skelbti tyrimai skirtingose šalyse pateikė nevienareikšmius rezultatus. Dalis analizių rodo galimą teigiamą efektą tam tikromis sąlygomis, tačiau kitur fiksuota, kad poveikis menkas arba priklausomas nuo sezoniškumo, kelio tipo, priežiūros ir net atšvaitų išdėstymo.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Vertinant efektyvumą bus stebima, kaip kinta eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius ruožuose, kuriuose atšvaitai įrengti, ir palyginama su analogiškomis atkarpomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokį palyginimą gali stipriai veikti migracijos laikotarpiai, oro sąlygos, matomumas, eismo srautai ir kiti veiksniai, todėl svarbus ne pavienis įvykis, o bendra tendencija per sezoną.

    Vairuotojams primenama, kad gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o rizika išauga miškingose vietovėse ir ten, kur pastatyti ženklai apie laukinius gyvūnus. Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama mažinti greitį, laikyti abi rankas ant vairo ir būti pasirengus staigiam jo šuoliui į važiuojamąją dalį.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.

  • Vairuotojams prie sienos – kantrybės išbandymas: „Via Lietuva“ imasi 20 km kelių Lazdijuose

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pranešė pradedanti dviejų valstybinės reikšmės krašto kelių atnaujinimo darbus Lazdijų rajone. Jau artimiausiomis dienomis kelininkų technika pasieks kelio Lazdijai–Akmeniai (Nr. 135) ruožą iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bei kelio Alytus–Seirijai–Lazdijai (Nr. 132) atkarpą tarp Šventežerio ir Seirijų.

    Prasidėjus darbams vairuotojų laukia laikini eismo organizavimo sprendimai, todėl kelionės laikas gali pailgėti. „Via Lietuva“ ragina atidžiai stebėti kelio ženklus, laikytis greičio ribojimų ir planuojant maršrutą pasilikti laiko atsargą.

    Kur ir kaip keisis eismas

    Pirmiausia bus vykdomi paruošiamieji darbai: statomi ženklai, kai kur frezuojama danga, ruošiamos darbų zonos. Vėliau bus pereinama prie dangos atnaujinimo ir kitų eismo saugai svarbių elementų tvarkymo.

    Ten, kur kelkraščio plotis leis, planuojama jį praplatinti ir įrengti dvi eismo juostas, kad transportas galėtų judėti abiem kryptimis. Siauresniuose ruožuose eismas vyks viena juosta ir bus reguliuojamas šviesoforais, o tokios atkarpos, pasak „Via Lietuva“, neturėtų viršyti 2 kilometrų.

    „Pradedame svarbius kelių infrastruktūros atnaujinimo darbus Lazdijų rajone. Eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau sieksime, kad jie sukeltų kuo mažiau nepatogumų, todėl prašome eismo dalyvių būti atidžių ir planuoti keliones su laiko atsarga“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Strateginė reikšmė ir alternatyvūs maršrutai

    Šie keliai svarbūs ne tik vietos gyventojų kasdieniam susisiekimui ir verslo logistikai, bet ir kaip alternatyvūs maršrutai magistraliniam keliui A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Regionui, besiribojančiam su Lenkija, kelių būklė tiesiogiai veikia ir tarptautinių srautų patikimumą, ypač intensyvesnių kelionių laikotarpiais.

    „Via Lietuva“ pabrėžia, kad atnaujinimai svarbūs ir strateginiam mobilumui, kai transporto pralaidumas bei infrastruktūros patikimumas tampa reikšmingi ne vien ekonomikai, bet ir valstybės saugumo poreikiams. Dėl to eismą žadama organizuoti taip, kad būtų užtikrintas vietos gyventojų, viešojo transporto ir specialiųjų tarnybų judėjimas.

    Kokie darbai numatyti ir kiek tai kainuos

    Kelyje Nr. 135 Lazdijai–Akmeniai bus remontuojamas beveik 9 kilometrų ruožas nuo Lazdijų iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos. Numatoma atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas, nuovažas, autobusų stoteles ir kitą eismo saugumo infrastruktūrą.

    Kelyje Nr. 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai bus atnaujinta beveik 11 kilometrų atkarpa tarp Šventežerio ir Seirijų. Čia taip pat planuojama keisti dangą, tvarkyti sankryžas bei autobusų sustojimo vietas.

    Abiejų projektų bendra vertė siekia apie 19,6 mln. eurų su PVM, rangovas yra UAB „Alkesta“. Darbus planuojama užbaigti iki kitų metų vidurio.

    „Via Lietuva“ primena, kad Lazdijų rajone vyksta ir daugiau projektų: rekonstruojamas kelias Lazdijai–Galiniai, baigiami darbai kelyje Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris, o artimiausiu metu planuojama pradėti asfaltavimo darbus žvyrkelio ruože kelyje Krosnėnai–Delnica.

    Taip pat skelbiama, kad Gynybos fondo lėšomis rengiami aštuonių tiltų ir viadukų rekonstrukcijos projektai, kurie apima magistralinį kelią A4 Vilnius–Varėna–Gardinas ir krašto kelius Nr. 128 bei Nr. 135. Tikimasi, kad tai prisidės prie patikimesnio susisiekimo tinklo ir kariniam mobilumui svarbios infrastruktūros stiprinimo.

    „Via Lietuva“ yra valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė nurodo prižiūrinti daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų bei viadukų.

  • Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Vilniaus prieigose vykstanti Gariūnų viaduko rekonstrukcija pasiekė projekto vidurį: baigta pietinė, kairioji viaduko pusė, o „Via Lietuva“ pradeda antrąjį darbų etapą. Tai vienas didžiausių šių metų kelių infrastruktūros projektų, vykdomas intensyviausioje šalies automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

    Šiuo ruožu kasdien pravažiuoja vidutiniškai apie 44 000 transporto priemonių, iš kurių maždaug 4 600 sudaro sunkiasvoris transportas. Dėl didelių srautų darbai organizuojami nenutraukiant eismo, todėl eismo schema keisis etapais, prisitaikant prie vykdomų darbų.

    „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau atlikta apie pusė viso projekto“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Nuo rugsėjo 17 dienos eismas abiem kryptimis bus nukreiptas rekonstruota kairiąja viaduko dalimi. Kiekviena kryptimi bus paliktos dvi susiaurintos eismo juostos, analogiška tvarka bus taikoma ir po viaduku esančiame A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio ruože.

    Darbų zonoje akcentuojama eismo sauga: naudojami laikini atitvarai, nukreipiamosios gairės, horizontalusis ženklinimas, šviesos signalizacija ir kitos priemonės, padedančios vairuotojams aiškiai orientuotis pasikeitusiose sąlygose. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones ir numatyti ilgesnį laiką spūstims.

    Viešojo transporto maršrutai bus organizuojami kaip ir pirmajame etape, tačiau galimi 20, 28, 29, 59, 62 ir 68 autobusų vėlavimai. Didžiausi pokyčiai numatomi demontuojant šiaurinę, Kauno kryptimi esančią viaduko dalį, kai ribojimai bus taikomi naktimis.

    Numatyta, kad demontavimo darbai bus atliekami dvi naktis, nuo rugsėjo 18 dienos iki rugsėjo 19 dienos ir nuo rugsėjo 19 dienos iki rugsėjo 20 dienos, nuo 21 iki 6 valandos. Tuo metu vėlyvųjų ir ankstyvųjų reisų metu dalis maršrutų laikinai neaptarnaus Kauno plento stotelės, o 29 ir 59 maršrutai nestos ir Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse.

    Po rekonstrukcijos senąjį statinį pakeis naujas viadukas, atitinkantis šiuolaikinius saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Darbus planuojama užbaigti 2027 metais vasarą, sutarties vertė siekia apie 6,5 mln. eurų su PVM, darbus atlieka UAB „Tilsta“.

    Gariūnų viadukas buvo pastatytas 1981 metais, o per daugiau nei keturis dešimtmečius ženkliai išaugę transporto srautai ir apkrovos lėmė, kad infrastruktūra nebeatitinka dabartinių patvarumo ir patikimumo standartų. Dėl to rekonstrukcija laikoma būtina tiek kasdieniam susisiekimui, tiek ilgalaikiam magistralės A1 pralaidumui užtikrinti.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Rugsėjis keliuose: „Via Lietuva“ įspėja, kur spūstys neišvengiamos dėl masinių darbų

    Rugsėjį, tradiciškai sugrįžus intensyvesniam eismui po vasaros atostogų, šalies keliuose vairuotojams gali tekti skaičiuoti ne tik didesnius srautus, bet ir laikinus ribojimus darbų zonose. Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinti AB „Via Lietuva“ ragina keliones planuoti su laiko atsarga ir prieš išvykstant pasitikrinti situaciją pasirinktame maršrute.

    Pasak bendrovės atstovų, šiuo laikotarpiu sutampa du veiksniai: įprastai suaktyvėjantis judėjimas į darbus ir mokyklas bei vienu metu vykdomi kelių infrastruktūros projektai. Dėl to kai kuriuose ruožuose kelionės laikas gali pailgėti, o piko valandomis formuotis spūstys.

    „Šiuo metu vienu metu vykdome daug eismo dalyviams svarbių projektų, todėl prašome keliones planuoti iš anksto, laikytis kelio ženklų ir būti atidiems darbų zonose“, – sakė AB „Via Lietuva“ projektų grupės vadovė Viktorija Petrėtienė.

    Kur darbai didžiausi

    Didžiausias dėmesys šiemet tenka pagrindinėms automagistralėms A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys. Bendrovė nurodo, kad šiose automagistralėse paprastojo remonto darbai vykdomi daugiau kaip 105 kilometrų ruožuose, o iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus ir 12 tiltų bei viadukų.

    A1 automagistralėje darbų apimtys šiuo metu siekia daugiau kaip 83 kilometrus įvairiuose ruožuose. Tęsiami Islandijos plento ties Kaunu rekonstravimo darbai, tarp jų viadukas per Jonavos gatvę ir paskutinis tiltas per Nerį, esančiuose A1 99,5–99,8 kilometro ruože.

    Taip pat tęsiama Krunos tiltų statyba viename intensyviausių A1 ruožų. Vienas naujas tiltas jau naudojamas eismui, o antrąjį planuojama užbaigti šiais metais, tačiau darbų metu vairuotojams gali tekti taikytis prie laikinų greičio ir eismo organizavimo pakeitimų.

    Vilniaus prieigos ir A2 projektai

    Vilniaus prieigose tęsiama Gariūnų viaduko rekonstrukcija, numatant išlaikyti po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi. AB „Via Lietuva“ pažymi, kad pirmasis etapas, apimantis pietinės viaduko pusės darbus, planuojamas užbaigti rugsėjį, todėl didesni srautai gali sustiprinti spūsčių riziką.

    A2 automagistralėje tęsiama Tarandės tunelio statyba, kur, bendrovės teigimu, atlikta apie 90 proc. rangos darbų. Jau įrengtos pagrindinės konstrukcijos, kelio dangos, drenažas, apšvietimo atramos ir atitvarai, o artimiausiu metu numatyti apdailos ir baigiamieji darbai.

    Vilniaus rajone rekonstruojamas Buivydiškės–Zujūnai ruožas per Buivydiškių ir Zujūnų gyvenvietes, kuriame žadama atnaujinti važiuojamąją dalį, įrengti šaligatvį bei pėsčiųjų ir dviračių taką. Darbus šiame ruože vykdo bendrovė „Gevalda“.

    Taip pat kapitališkai remontuojamas rajoninis kelias Nr. 5212 Pilaitė–Čekoniškės–Sudervė, kuriame numatyta sutvarkyti važiuojamąją dalį, šešias sankryžas ir gerinti pėsčiųjų infrastruktūrą. Darbus už daugiau kaip 4 mln. eurų su PVM atlieka bendrovė „Fegda“, o pabaiga planuojama iki kitų metų vasaros vidurio.

    Ką svarbu žinoti prieš kelionę

    Magistraliniame kelyje A3 Vilnius–Minskas, šalia Nemėžio, pradėti paprastojo remonto darbai 2,679 kilometro ruože, o eismas organizuojamas pagal 3+1 schemą, siekiant išlaikyti pralaidumą. Didžiąją dalį darbų planuojama užbaigti šiais metais, likusius – 2027 metais.

    Vienas didžiausių projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – artėja prie pabaigos, o darbus planuojama užbaigti šiais metais. Kol skirtinguose ruožuose vyksta baigiamieji darbai, vairuotojams rekomenduojama įvertinti alternatyvas ir neplanuoti kelionės „minutė į minutę“.

    AB „Via Lietuva“ primena, kad saugumas darbų zonose priklauso ir nuo vairuotojų elgesio: būtina laikytis greičio ribojimų, atidžiai stebėti ženklus ir numatyti, kad eismo sąlygos gali keistis. Ypač piko metu spūsčių tikimybė didžiausia ten, kur eismas perorganizuotas arba susiaurintos juostos.

    Bendrovė nurodo, kad ji prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Kelių atnaujinimas, nors ir sukelia laikinų nepatogumų, siejamas su ilgesniu dangų tarnavimo laiku, mažesnėmis avaringumo rizikomis ir patikimesniu susisiekimu.

  • A2 kelyje ties Širvintomis – naujas asfaltas: kada baigs ribojimus ir kas dar bus remontuojama?

    Automagistralėje A2 Vilnius–Panevėžys baigti pagrindiniai beveik 4 kilometrų kelio remonto darbai ties Širvintomis, atkarpoje nuo 45,20 iki 49,17 kilometro. Ši kryptis jau važiuojama nauja asfalto danga, atliktas ir horizontalusis ženklinimas.

    Vis dėlto ruože dar kurį laiką galioja laikini greičio ribojimai, nes vykdomi baigiamieji eismo organizavimo darbai. Vairuotojų prašoma išlikti dėmesingiems ir laikytis laikinų kelio ženklų, nes darbo zona dar nėra visiškai uždaryta.

    Šiuo metu kairėje kelio pusėje demontuojami apsauginiai atitvarai, o vėliau planuojama sutvarkyti laikinas jungtis ir pastatyti naujus kelio ženklus. Pasak kelininkų, nuo kitos savaitės eismą šiame ruože numatoma paleisti abiem kryptimis, o Panevėžio–Vilniaus kryptimi bus užtikrintos dvi eismo juostos.

    „Svarbiausi fiziniai darbai jau baigti, o vairuotojai jau naudojasi atnaujintu ruožu. Prašome kantrybės ir atidumo, kol galutinai sutvarkysime eismo organizavimą ir panaikinsime laikinus ribojimus“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Remonto darbai šiame A2 ruože pradėti 2026 metais gegužę, juos vykdo rangovas AB „Kauno tiltai“. Sutarties vertė siekia daugiau kaip 2,2 mln. eurų su PVM.

    A2 automagistralėje šiemet vyksta ir daugiau infrastruktūros atnaujinimo darbų, apimančių ne tik dangos remontą, bet ir tiltų bei viadukų rekonstrukcijas. Ties 46,194 kilometro riba pradėti paruošiamieji viaduko rekonstravimo darbai, taip pat vykdomi kelių viadukų darbai Ukmergės apylinkėse.

    Dar vienas dangos remonto projektas pradėtas ruože nuo 72,96 iki 75,19 kilometro, dešinėje kelio pusėje, kur tvarkoma daugiau nei 2,2 kilometro atkarpa. Šiuos darbus planuojama užbaigti lapkričio mėnesį, todėl vairuotojams ir toliau gali tekti susidurti su laikinais greičio ribojimais bei eismo perplanavimu.

    „Via Lietuva“ primena, kad automagistralėse A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys šiemet remonto darbai vyksta daugiau kaip 100 kilometrų ruožuose. Iki metų pabaigos planuojama sutvarkyti daugiau kaip 64 kilometrus šių automagistralių, taip pat atnaujinti 12 tiltų ir viadukų.

    Ekspertai pabrėžia, kad paprastasis remontas leidžia greičiau pašalinti paviršiaus defektus, sumažinti provėžų ir įtrūkimų riziką bei prailginti dangos tarnavimo laiką, nekeičiant visos kelio konstrukcijos. Vairuotojams rekomenduojama keliones planuoti iš anksto, ypač artėjant intensyvesniam rudeniniam eismui.

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Ji prižiūri daugiau nei 21 000 kilometrų kelių, daugiau nei 1 500 tiltų ir viadukų bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.