CP v2

Tag: Via Lietuva

  • Du smūgiai A1 ir A2 parodė tiesą: štai kas kelio darbuose iš tiesų gelbsti gyvybes

    Vasarą Lietuvos keliuose eismas tampa intensyvesnis, o kartu daugėja ir remonto bei priežiūros darbų. Dėl to vairuotojai vis dažniau susiduria su laikinai susiaurintomis juostomis, greičio ribojimais, nukreiptu eismu ir šalia važiuojamosios dalies dirbančia technika.

    AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad kelio darbų zonose svarbiausia ne spėti, o laiku prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tokiose atkarpose lemiamą reikšmę turi dėmesingumas, kelio ženklų laikymasis ir saugaus atstumo išlaikymas.

    Pastarosiomis dienomis du incidentai magistraliniuose keliuose A1 ir A2 priminė, kokią realią funkciją atlieka papildomos apsaugos priemonės. Abiem atvejais transporto priemonės atsitrenkė į kelio darbų zonose naudojamus mobiliuosius apsauginius smūgio slopintuvus, o įrenginiai buvo smarkiai apgadinti, tačiau sušvelnino smūgį.

    „Keliuose ir darbų zonose nuolat diegiame saugumo priemones, o pastarieji įvykiai parodė, kad jos gali apsaugoti eismo dalyvius nuo skaudžiausių pasekmių. Tačiau jokia saugumo priemonė neatstoja vairuotojo budrumo“, – sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

    Pasak jos, artėjant prie kelio darbų zonos būtina sumažinti greitį, atidžiai stebėti kelio ženklus ir pasikeitusias eismo sąlygas, taip pat gerbti kelyje dirbančius žmones. Kelių sektoriuje pabrėžiama, kad būtent šiose vietose dažniausiai išryškėja įprotis važiuoti „autopilotu“ ir per vėlai pastebėti pasikeitusią situaciją.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad kelio darbų zonose taikoma visa saugos priemonių sistema: laikini ženklai, laikinasis ženklinimas, nukreipiamosios priemonės, atitvarai ir kiti sprendimai. Smūgio slopintuvai yra viena paskutinių grandžių, kuri suveikia tada, kai vairuotojas vis dėlto įvažiuoja į darbo zoną.

    Smūgio slopintuvai montuojami prie sunkiosios kelių priežiūros technikos ir skirti sugerti dalį susidūrimo energijos. Tokiu būdu mažinamas smūgio poveikis automobiliui ir jo keleiviams, o kartu geriau apsaugomi ir kelio darbų zonoje dirbantys darbuotojai.

    „Suprantame, kad šie metai yra išskirtiniai automagistralių tvarkymo darbų mastu, todėl vairuotojams reikia prie pasikeitusių eismo sąlygų priprasti. Tačiau svarbiausia visuomet laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kelių sektoriaus atstovai akcentuoja, kad saugumas darbų zonose nėra vienas ženklas ar viena tvorelė. Tai iš anksto suplanuota priemonių seka, kurios tikslas yra kuo anksčiau perspėti vairuotoją ir maksimaliai apsaugoti žmones darbo vietoje, o prireikus sumažinti susidūrimo pasekmes.

    „Mums svarbiausia žmogaus gyvybė. Kiekvienas darbuotojas po darbo turi saugiai grįžti namo pas savo šeimą“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė primena, kad artėjant prie kelio darbų zonos verta iš anksto mažinti greitį, laikytis saugaus atstumo, nesiblaškyti telefonu ar multimedija ir būti pasirengus staigiems eismo pokyčiams. Praktikoje būtent dėmesio stoka ir per didelis greitis dažniausiai paverčia laikinus ribojimus pavojingais.

  • Dusetos plečiasi: po Vyriausybės sprendimo daliai gyventojų pasikeitė adresas – ką būtina žinoti

    Dusetos plečiasi: po Vyriausybės sprendimo daliai gyventojų pasikeitė adresas – ką būtina žinoti

    Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2026 metų kovo 18 dieną priimto nutarimo Nr. 171 pakeistos Zarasų rajono savivaldybės Dusetų miesto, Padustėlio ir Užtiltės kaimų teritorijų ribos. Dusetų miesto teritorija išplėsta, prie jos prijungiant plane nustatytas Padustėlio ir Užtiltės kaimų teritorijų dalis.

    Dėl šių ribų korekcijų daliai adreso objektų prijungtose teritorijose buvo pakeista oficiali adreso dalis, nurodanti gyvenamąją vietovę. Vietoje Padustėlio kaimo arba Užtiltės kaimo dabar nurodomas Dusetų miestas, tačiau gatvių pavadinimai ir namų numeriai liko tokie patys.

    Ar gyventojams reikia ką nors daryti?

    Svarbiausia žinia gyventojams yra ta, kad papildomų veiksmų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo atlikti nereikia. Atnaujinus registrų duomenis, Gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos informacija atnaujinama automatiškai.

    Zarasų rajono savivaldybė nurodo, kad pasikeitimai taikomi tik tiems objektams, kurie patenka į prie Dusetų miesto prijungtas teritorijų dalis. Praktikoje tai reiškia, kad ne visi Padustėlio ar Užtiltės kaimų gyventojai automatiškai tampa dusetiškiais, o tik tie, kurių adresai patenka į patvirtintą prijungimo zoną.

    Kodėl dalyje sistemų dar matomas senas adresas?

    Institucijos ir paslaugų teikėjai aktualius adresų duomenis paprastai gauna iš registrų, tačiau jų informacinės sistemos atnaujinamos pagal kiekvienos įstaigos nustatytą periodiškumą. Dėl to kurį laiką gali pasitaikyti situacijų, kai vienoje sistemoje jau rodoma, kad gyvenamoji vietovė yra Dusetų miestas, o kitoje dar matomas ankstesnis įrašas.

    Toks laikinas nesutapimas nereiškia, kad teritorijų ribų pakeitimai negalioja. Teisiškai galioja Vyriausybės patvirtinti ribų pakeitimai ir su jais susiję adresų duomenys, o skirtingas sistemų atnaujinimo tempas yra administracinis, o ne teisinis klausimas.

    Kada pokyčiai atsispindės statistikoje ir ženkluose?

    Apie ribų keitimą informuota Valstybės duomenų agentūra, kuri šiuos pokyčius įvertins skaičiuodama ir skelbdama 2026 metų gyventojų skaičiaus statistinius rodiklius. Kadangi jau paskelbta statistinė informacija paprastai nėra tikslinama, Dusetų teritorijos išplėtimas viešai skelbiamuose rodikliuose turėtų atsispindėti 2027 metais, kai bus paskelbti 2026 metų duomenys.

    Taip pat turės būti atnaujinti gyvenamosios vietovės pradžią ir pabaigą žymintys kelio ženklai. Valstybinės reikšmės keliuose jų atnaujinimą organizuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva“, o vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse darbus organizuoja Zarasų rajono savivaldybės administracija.

    Gyventojams pabrėžiama, kad dėl paties teritorijų ribų pakeitimo atskirai informuoti greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, pašto ar kitų paslaugų teikėjų nereikia. Šios institucijos duomenis gauna per registrus ir juos atnaujina pagal savo nustatytą tvarką.

  • Ukmergės tilto per Šventąją remontas startuoja: „Via Lietuva“ investuos per 5 mln. eurų

    Ukmergėje pradedami kapitalinio remonto darbai viename svarbiausių miesto infrastruktūros objektų – tilte per Šventąją, esančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Ukmergė–Molėtai (Nr. 115). Sutartį dėl darbų pasirašė AB „Via Lietuva“, o kartu bus tvarkomas ir greta esantis kelio ruožas.

    Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, tilto atnaujinimas yra platesnės programos dalis, kuria siekiama mažinti avarinės būklės tiltų skaičių visoje Lietuvoje. Ministerijos teigimu, 2026 metais planuojama sutvarkyti 25 tiltus ir viadukus, o iki 2028 metų pabaigos – 105 avarinės būklės tiltus.

    „Kiekvienas sutvarkytas tiltas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir gyvesnius regionus, kai žmonės kasdien patogiau keliauja į darbą, mokyklą ar pas gydytojus“, – sakė Juras Taminskas.

    „Tiltas per Šventąją yra vienas svarbiausių infrastruktūros objektų Ukmergėje, todėl jo būklė tiesiogiai veikia tiek eismo saugumą, tiek kasdienį gyventojų mobilumą“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kapitalinio remonto metu numatyta suremontuoti ir sustiprinti tilto sijas, sutvarkyti krantinių atramas, pakeisti susidėvėjusius guolius. Taip pat bus visiškai keičiama tilto dangos konstrukcija, šalitilčių plokštės, įrengiami nauji deformaciniai pjūviai, atnaujinami atitvarai ir turėklai, numatytas modernus apšvietimas.

    Siekiant apsaugoti statinį nuo aplinkos poveikio, bus įrengta nauja hidroizoliacija, vandens nuvedimo sistema ir vandens surinkimo šuliniai prieigose. Projekte taip pat numatyta sutvarkyti šlaitus, atnaujinti laiptus vienoje pusėje ir įrengti naujus šlaitinius laiptus kitoje.

    Kartu bus rekonstruojamas krašto kelio Nr. 115 ruožas nuo 0,512 iki 0,836 kilometro. Jame planuojama atnaujinti kelio dangą, kairėje pusėje įrengti automobilių stovėjimo juostą iš betoninių trinkelių bei 0,5 metro pločio techninį šaligatvį.

    Eismo saugumui gerinti numatyta įrengti saugos salelę su nereguliuojama pėsčiųjų perėja, rekonstruoti septynias nuovažas, įrengti vedimo paviršius neregiams. Taip pat bus tiesiami nauji lietaus nuotekų surinkimo tinklai ir visame ruože diegiama kelio drenažo sistema.

    Projekto rangovas – UAB „Švykai“, o techninį projektą parengė UAB „INHUS Engineering“. Rangos darbų sutarties vertė siekia 5,33 mln. eurų su PVM, darbus planuojama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad informacija apie darbų pradžią ir laikinus eismo organizavimo sprendimus bus pateikta vėliau atskiru pranešimu. Bendrovė prižiūri daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau kaip 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių.

  • Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje – derybos su „Via Lietuva“: kada pajudės tiltų remontai ir eismo ribojimai

    Pagėgių savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas su „Via Lietuva“ ir rangovų atstovais, kuriame aptarti susisiekimo infrastruktūros klausimai bei planuojami tiltų remonto darbai. Savivaldybei atstovavo meras Vaidas Bendaravičius, administracijos direktorė Ligita Kazlauskienė, Natkiškių seniūnijos seniūnė Vilyta Sirtautienė, taip pat savivaldybės specialistai ir ūkininkų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys skirtas tiltui per Juodupę ir kanalą kelyje Nr. 4201 Pagėgiai–Sartininkai. Susitikime aptarta, kokie darbai numatomi, kokia jų eiga planuojama ir kaip būtų organizuojamas eismas, kad vietos gyventojų bei žemės ūkio technikos judėjimas patirtų kuo mažiau trikdžių.

    Taip pat kalbėta apie eismo apribojimus ant tilto per Vilkos upę, kurie įvesti penktadienį. Susitikimo dalyviai vertino, kaip ribojimai veikia kasdienį susisiekimą, ir aptarė sprendimus, kurie leistų užtikrinti saugumą, kartu išlaikant kuo didesnį eismo pralaidumą.

    Dar vienas klausimų blokas buvo susijęs su dviem tiltais per Jūros upę krašto kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Vilkyškių–Jurbarko ruože. Aptarta esama tiltų būklė, galimi remonto scenarijai ir tai, kaip darbai galėtų būti derinami su regiono tranzitu bei vietiniu transportu.

    Susitikime diskutuota ir dėl pėsčiųjų bei dviračių takų dangų bei infrastruktūros sutvarkymo Stoniškiuose ir Vilkyškiuose. Savivaldybė pabrėžė, kad šie darbai svarbūs ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač šiltuoju sezonu didėjant pėsčiųjų ir dviratininkų srautams.

    Pagėgių savivaldybė tikisi, kad suderintos pozicijos su „Via Lietuva“ ir rangovais padės greičiau priimti sprendimus dėl darbų organizavimo, terminų ir eismo valdymo. Akcentuota, kad aiški komunikacija ir nuoseklus darbų planavimas yra būtini, kad projektai būtų įgyvendinti sklandžiai, o gyventojai kuo greičiau pajustų realius pokyčius.

  • Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune atidarytas Ašigalio viadukas virš A1: ką tai keičia Eigulių ir Kalniečių susisiekimui

    Kaune oficialiai atidarytas naujas viadukas ties Ašigalio gatve, kertantis A1 magistralę. Projektas sujungia miesto gatvių tinklą su magistraliniu keliu ir, tikimasi, sumažins kasdienes spūstis bei sutrumpins kelionės laiką į Eigulių ir Kalniečių mikrorajonus.

    Naujajame transporto mazge įrengtos lėtėjimo ir greitėjimo juostos, kurios turėtų pagerinti eismo saugą ir srautų pralaidumą, ypač piko valandomis. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai pritaikyti intensyviam tranzitiniam eismui, o jungtis su A1 suteikia patogesnį įvažiavimą ir išvažiavimą iš miesto.

    Kas įrengta ir kodėl tai svarbu

    Be viaduko ir skirtingų lygių sankryžos, projekte numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas. Tai aktualu ne tik vairuotojams: saugesnės perėjos ir atskirti srautai mažina konfliktines situacijas, kurios dažnos prie magistralinių kelių mazgų.

    Statybų metu vienu didžiausių iššūkių įvardytas aukštos įtampos elektros perdavimo linijų infrastruktūros pritaikymas. Pasak projekto dalyvių, atlikus reikalingus darbus buvo galima užbaigti užvažiavimus ir pilnai suformuoti susisiekimo schemą.

    Atidaryme skambėjo planai dėl kitų jungčių

    Atidarymo renginyje dalyvavę miesto ir valstybės atstovai akcentavo, kad tiltai ir viadukai yra kritinė viso tinklo dalis, nes nuo jų priklauso ir spūsčių mastas, ir maršrutų pasirinkimas. Kauno savivaldybė šį objektą sieja su platesne miesto jungčių programa, kuri turėtų mažinti apkrovas pagrindinėse arterijose.

    „Šis viadukas yra Kauno požiūris į žmones – jų saugumą, taupomą laiką“, – sakė bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas.

    „Tiltai ir viadukai yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, nes būtent jie formuoja viso transporto tinklo efektyvumą – nuo mažesnių spūsčių iki patogesnių jungčių tarp miesto dalių ir regionų“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Kaip viadukas įsikomponuoja į Kauno infrastruktūros kryptį

    Ašigalio viaduko idėja Kaune svarstyta ne vienerius metus, o dalis prieigų ir jungčių sprendinių buvo įgyvendinta dar ankstesniuose etapuose. Dabartinis atidarymas užbaigia transporto mazgą, kuris turėtų veikti kaip papildomas „vartų“ taškas į miesto šiaurinę dalį.

    Kaunas lygiagrečiai vysto ir kitus tiltų projektus, tarp jų planuojamas naujas susisiekimo koridorius per upę su papildomomis jungtimis ir atskirais sprendiniais pėstiesiems bei dviratininkams. Miestas tikisi, kad tokia strategija leis dalį kelionių perskirstyti iš labiausiai apkrautų sankryžų į naujai sukurtas alternatyvas.

  • Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Zarasų aplinkkelis judinamas VPSP modeliu: „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl projekto

    Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradėjo rinkos konsultaciją dėl Zarasų aplinkkelio projekto, kurį numatoma įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Tai ankstyvas etapas, kai dar prieš oficialų pirkimą siekiama surinkti rinkos, institucijų ir ekspertų pastabas apie planuojamus sprendinius.

    Rinkos konsultacijos tikslas – patikslinti projekto apimtį, įvertinti rangovų ir finansuotojų pajėgumus bei suformuoti aiškias konkurencingas dalyvavimo sąlygas. Praktikoje tai reiškia, kad užsakovas tikrina, ar reikalavimai realistiški, o rizikos ir atsakomybės pasidalijimas tarp valstybės ir privataus partnerio būtų subalansuotas.

    Kas yra VPSP ir kodėl jis pasirenkamas?

    VPSP modelis infrastruktūroje paprastai reiškia, kad privatus partneris ne tik suprojektuoja ir pastato objektą, bet ir prižiūri jį sutartyje numatytą laiką, o atlygis siejamas su realiai veikiančia infrastruktūra ir paslaugos kokybe. Tokiu būdu didesnė dalis rizikų dėl terminų, kokybės ar priežiūros pereina vykdytojui, o užsakovas gauna aiškiau apibrėžtą rezultatą per visą gyvavimo ciklą.

    „Per ilgus metus susikaupusių kelių infrastruktūros problemų nebegalime spręsti senais tempais. Svarbius projektus įgyvendinsime greičiau, pasitelkdami viešojo ir privataus sektorių partnerystę“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Zarasų aplinkkelio projektą matome kaip vieną pirmųjų tokio tipo infrastruktūros VPSP projektų Lietuvoje, kuris gali tapti atskaitos tašku tolimesnei tokių sprendimų plėtrai“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Kokios naudos tikimasi Zarasuose?

    Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį transportą nuo Zarasų miesto centro. Tokiu būdu tikimasi mažesnių transporto srautų mieste, didesnio eismo saugumo, mažesnio triukšmo ir oro taršos, taip pat patogesnio susisiekimo aplinkiniuose maršrutuose.

    Pasak projekto rengėjų, aplinkkelis vertinamas ir kaip priemonė regiono plėtrai: mažesnė apkrova miesto gatvėms gali atlaisvinti erdves urbanistiniams sprendimams, o geresnis susisiekimas dažnai siejamas su didesniu investiciniu patrauklumu. Tokie argumentai ypač aktualūs miestams, kuriuose tranzitas kertasi su vietiniu judumu ir kasdieniu gyventojų saugumu.

    Ką reiškia pradėta konsultacija?

    Konsultacija savaime nėra pirkimas, tačiau ji dažnai nulemia, kokie reikalavimai atsiras konkurso dokumentuose ir ar projektas sulauks pakankamos konkurencijos. Į šį etapą įprastai įtraukiami rangovai, projektavimo įmonės, finansuotojai, teisininkai, rizikų vertintojai ir kiti dalyviai, kurie gali įvardyti praktinius įgyvendinimo klausimus.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad Zarasų aplinkkelio projektui jau parengti pagrindiniai planavimo dokumentai, tačiau ilgą laiką trūko finansavimo šaltinių. VPSP pasirinkimas pristatomas kaip būdas projektą įgyvendinti dabar ir kartu užtikrinti aiškų priežiūros bei atsakomybės modelį visam sutarties laikotarpiui.

    Planuojama, kad VPSP sutartis galėtų trukti apie 25 metus: pradžioje numatomas projektavimo ir statybos etapas, vėliau – eksploatacijos bei priežiūros laikotarpis. Pagal šio modelio logiką, mokėjimai privačiam partneriui priklausytų nuo to, ar infrastruktūra veikia pagal nustatytus kokybės rodiklius.

    Projektas vystomas platesniame kontekste, kai Lietuvoje ieškoma būdų spartinti kelių infrastruktūros modernizavimą, o VPSP laikomas vienu iš instrumentų pritraukti privatų kapitalą ir kompetencijas. Rinkos konsultacijos rezultatai turėtų parodyti, kokios sąlygos realiai leistų projektą įgyvendinti laiku ir suvaldyti svarbiausias rizikas.

    AB „Via Lietuva“ informacija.

  • Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Kelio Kaunas–Prienai rekonstrukcija pajudėjo: beveik 12 km ruožas bus plečiamas iki 2+2

    Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija perėjo į praktinį etapą: kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą ruožui nuo 19,48 iki 31,10 kilometro. Pagal parengtą techninį darbo projektą beveik 12 kilometrų atkarpa Prienų rajone turėtų būti pertvarkyta į keturių eismo juostų kelią.

    Ši kelio dalis laikoma viena intensyviausių regione, nes jungia Kauno ir Alytaus kryptis bei aptarnauja didelę dalį kasdienio priemiesčių ir regioninio judėjimo. 2023 metais šiame ruože fiksuotas vidutinis paros eismo intensyvumas siekė apie 9 400 transporto priemonių, todėl susisiekimo kokybė ir sauga čia tampa kritiškai svarbios.

    Kas numatyta projekte?

    Pagal projektinius sprendinius ruože planuojamas 2+2 eismo juostų kelias su jungiamaisiais keliais, kad būtų aiškiau atskirti vietinį ir tranzitinį srautą. Toks sprendimas paprastai mažina pavojingų manevrų skaičių ir didina pralaidumą, ypač piko metu.

    Rekonstrukcijos apimtyje numatyti trys tuneliniai pravažiavimai, keli viadukai ties 21,42 kilometro, 24,93 kilometro ir 28,07 kilometro žymomis, taip pat pėsčiųjų viadukas ties 30,12 kilometro žyma. Projektas apima ir tiltą per Šventupę ties 21,08 kilometro žyma.

    Saugumui ir gamtos apsaugai suplanuotos dvi gyvūnų perėjos, o eismo organizavimui ir konfliktinių taškų mažinimui numatytos penkios žiedinės sankryžos. Gyventojų interesams taip pat planuojamos triukšmo užtvaros ir atraminės sienos ten, kur to reikės dėl reljefo ar užstatymo.

    Kodėl šis ruožas laikomas problemišku?

    Nors kelias ne kartą buvo remontuotas, vairuotojai ir vietos gyventojai nuolat akcentavo, kad dangos būklė ir pralaidumas neatitinka realių srautų. Esant dideliam intensyvumui, ypač mišriam lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto judėjimui, dviejų juostų kelias tampa jautrus spūsčių formavimuisi ir avaringumo rizikai.

    Platesnis profilis, atskirti judėjimo srautai ir modernesnės sankryžos turėtų sumažinti staigių lenkimų poreikį bei pagerinti matomumą, o tai tiesiogiai siejama su mažesne sunkių eismo įvykių tikimybe. Tokie sprendimai taip pat gerina kelionės laikų prognozuojamumą, kas svarbu ir kasdieniams keleiviams, ir verslui.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Skelbiama, kad po viešojo pirkimo procedūrų ir pasirašius rangos darbų sutartį statybos darbai galėtų startuoti šių metų rudenį. Galutinis projekto įgyvendinimo terminas šiuo metu siejamas su 2029 metų pirmuoju pusmečiu.

    Iki realių darbų pradžios lemiamas etapas bus rangovo parinkimas ir sutarties sąlygų suderinimas, nes nuo to priklausys tiek darbų grafikas, tiek rizikų valdymas statybų metu. Vairuotojams svarbu vertinti, kad prasidėjus rekonstrukcijai šiame koridoriuje laikinų eismo ribojimų išvengti nepavyks, tačiau ilgalaikė nauda turėtų būti reikšminga visam regionui.

  • Visagino meras spaudžia „Via Lietuva“: ieškoma sprendimų, kaip sparčiau sutvarkyti įvažiavimo kelius

    Visagino meras spaudžia „Via Lietuva“: ieškoma sprendimų, kaip sparčiau sutvarkyti įvažiavimo kelius

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas gegužės 25 dieną Vilniuje susitiko su „Via Lietuva“ atstovais. Pagrindinis susitikimo tikslas – paspartinti į Visaginą vedančių įvažiavimo kelių remonto darbus ir užtikrinti, kad sprendimai atitiktų gyventojų saugumo lūkesčius.

    Savivaldybės teigimu, į miestą vedančių kelių būklė kelia vis didesnį vairuotojų ir vietos bendruomenės nepasitenkinimą, o prastesnė infrastruktūra didina eismo įvykių riziką ir transporto priemonių eksploatacijos kaštus. Dėl to savivaldybė siekia aiškaus darbų grafiko, atsakomybių ir prioritetų suderinimo su valstybinį kelių tinklą administruojančia įmone.

    Ko siekiama derybose

    Susitikime aptarti galimi finansavimo šaltiniai ir būdai, kaip realiai pagreitinti kelių infrastruktūros gerinimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia sprendimus dėl projektavimo ir rangos etapų, darbų eiliškumo, laikino eismo organizavimo bei galimybių greičiau pradėti bent dalį remonto darbų.

    Tokiose derybose savivaldybėms svarbu ne tik pasiekti pažadus, bet ir gauti konkrečius įsipareigojimus, kada bus atlikti būtini darbai bei kaip bus sprendžiami kritiniai ruožai. Kelių būklė tiesiogiai veikia miesto pasiekiamumą, kas aktualu tiek gyventojams, tiek verslams ir viešosioms paslaugoms.

    „Kelių būklė kritinė. Negalime delsti – bendrausiu su „Via Lietuva“ tol, kol pasieksiu Visagino gyventojams naudingą sprendimą“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Savivaldybė nurodo, kad kitas susitikimas su „Via Lietuva“ atstovais planuojamas jau kitą savaitę. Jo metu tikimasi grįžti su konkretesniais sprendimais dėl darbų terminų ir tolimesnių veiksmų plano.

  • Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Kelias Molėtai–Anykščiai: projekto viešinime gyventojai klausė, kada startuos paruošiamieji darbai

    Anykščių rajono savivaldybėje surengtas valstybinės reikšmės kelio Nr. 119 Molėtai–Anykščiai rekonstravimo projekto viešinimas. Į susitikimą su savivaldybės vadovais ir vietos bendruomene atvyko projekto užsakovo AB „VIA Lietuva“ bei projektuotojo UAB „SRP projektas“ atstovai.

    Viešinimo metu pristatyti planuojami sprendiniai, darbų etapai ir numatoma darbų eiga, taip pat aptarti gyventojų išsakyti lūkesčiai. Susirinkusieji kėlė klausimus dėl eismo saugos, patogesnių jungčių su gyvenvietėmis ir to, kaip darbai paveiks kasdienį susisiekimą.

    Kada gali prasidėti darbai?

    Susitikime skambėjo žinia, kad paruošiamieji darbai galėtų prasidėti dar šiais metais, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo procedūrų ir pasirengimo rangai. Praktikoje tokio tipo projektuose svarbiausi veiksniai yra techninio projekto sprendinių suderinimai, žemės klausimai ir viešieji pirkimai.

    Gyventojams akcentuota, kad viešinimo procedūra yra vienas etapų, leidžiančių surinkti pastabas ir jas įvertinti dar prieš pradedant darbus. Projektuotojai patikino, kad susitikimo metu užfiksuoti klausimai bus nagrinėjami, o pagrįsti pasiūlymai gali virsti korekcijomis projektuojamuose sprendiniuose.

    „Šis kelias yra strategiškai svarbi jungtis mūsų rajonui. Džiaugiuosi, kad pavyko suorganizuoti gyvą susitikimą, kuriame gyventojai galėjo tiesiogiai išreikšti savo pastebėjimus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Kodėl viešinimas svarbus bendruomenei?

    Tokie susitikimai leidžia iš anksto aptarti jautriausius klausimus, kurie vėliau dažniausiai sukelia daugiausia nepatogumų: laikini apvažiavimai, greičio ribojimai, privažiavimai prie sodybų ir verslų, pėsčiųjų bei dviratininkų sauga. Savivaldybė gyventojams dėkojo už aktyvumą ir ragino teikti pastabas aiškiai bei argumentuotai.

    Kelio Molėtai–Anykščiai atnaujinimas siejamas ne tik su patogesniu susisiekimu tarp rajonų, bet ir su eismo saugos gerinimu. Galutiniai sprendiniai ir terminai turėtų aiškėti progresuojant projektavimo ir pasirengimo darbams.

  • „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumo šuolis, daugiau prevencijos ir duomenimis grįsti sprendimai

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus, pabrėždama kryptingą efektyvumo didinimą ir stabilų organizacijos darbą. Bendrovė teigia, kad net ir kintant finansavimo apimtims pavyko užtikrinti nenutrūkstamą valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir veiklos tęstinumą.

    Pasak įmonės, metų pradžioje sumažėjęs finansavimas pareikalavo greitų sprendimų: buvo peržiūrėti procesai, tiksliau paskirstyti ištekliai ir ieškota būdų mažinti sąnaudų dalį pajamose. Bendrovė nurodo, kad toks valdymas leido išlaikyti pelningumą ir tuo pačiu išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Akcentas – prevencija, o ne pasekmės

    2025 metais „Kelių priežiūra“ daugiau dėmesio skyrė prevenciniams darbams, kad kelių pažaidos būtų pastebimos ir šalinamos anksčiau, kol netapo brangiai kainuojančiomis problemomis. Įmonė teigia didinusi nuolatinės kelių priežiūros darbų apimtis ir intensyvinusi kasdienius darbus, turinčius tiesioginį poveikį eismo saugumui.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių – kelkraščių tvarkymas, pralaidų valymas, žvyrkelių priežiūra ir kiti einamieji darbai, kurie prisideda prie ilgesnio dangų tarnavimo laiko. Bendrovė pabrėžia, kad sistemingas darbas mažina riziką, jog smulkūs defektai virs didesniais pažeidimais, o tai ilgainiui leidžia racionaliau naudoti priežiūros biudžetus.

    Saugumas keliuose ir darbuotojams

    Atskiras dėmesys skirtas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumui, ypač didžiausio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Įmonė nurodo maksimaliai naudojusi smūgio slopintuvus bei toliau stiprinusi saugumo kultūrą, orientuotą į prevenciją ir rizikų valdymą.

    Tokios priemonės aktualios dėl darbų specifikos: kelių priežiūra dažnai vyksta realiomis eismo sąlygomis, o papildomos apsaugos priemonės mažina incidentų tikimybę. Bendrovė akcentuoja, kad saugumas vertinamas kompleksiškai – nuo darbo organizavimo iki techninių sprendimų parinkimo.

    Daugiau duomenų ir bandomųjų sprendimų

    „Kelių priežiūra“ teigia 2025 metais plėtusi sprendimus, paremtus duomenimis ir bandymais realiomis sąlygomis. Tarp minėtų projektų – fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymas dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimai bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimas.

    Bendrovės teigimu, tokie bandymai leidžia priimti sprendimus remiantis matavimais, o ne prielaidomis, ir įvertinti ne tik techninį efektą, bet ir ekonominį pagrįstumą bei poveikį aplinkai. Ši kryptis siejama ir su bendra kelių sektoriaus tendencija daugiau dėmesio skirti viso gyvavimo ciklo kaštams, o ne vien momentiniam darbų įkainiui.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas „Kelių priežiūros“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas, kuriame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvarumas. Bendrovė pabrėžia, kad nuoseklus planavimas leidžia geriau valdyti prioritetus ir užtikrinti didesnį darbų poveikį visam kelių tinklui.

    Įmonė primena, kad pagrindinė jos veikla – valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Priežiūros kokybė ir apimtys vykdomos vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, o šaltuoju metų laiku ir pavasarį darbų sudėtingumą didina sunkiai prognozuojamos meteorologinės sąlygos, reikalaujančios pasirengimo tiek technika, tiek medžiagomis.

    AB „Kelių priežiūra“ informacija