Tag: Via Lietuva

  • „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    „Via Lietuva“ atskleidė planus: 60 mln. eurų Zarasų aplinkkeliui ir svarbaus kelio rekonstrukcija

    Zarasų aplinkkelis: startavo partnerio paieška

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ 2026 metų trečiojo ketvirčio apžvalgoje pranešė apie du Zarasų rajonui svarbius kelių infrastruktūros projektus: planuojamą Zarasų aplinkkelį ir vykdomą kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas rekonstrukciją.

    Pasak bendrovės, Zarasų aplinkkeliui jau paskelbta privataus partnerio atranka. Projektu siekiama nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centro, mažinti spūstis, triukšmą ir oro taršą, kartu gerinant eismo saugą.

    Numatoma nutiesti 9,34 kilometro ilgio dviejų eismo juostų magistralinį kelią. Tokie aplinkkeliai paprastai sumažina sunkiasvorio transporto srautus gyvenvietėse ir sutrumpina kelionės laiką tiems, kurie miestą kerta tranzitu.

    „Via Lietuva“ nurodo, kad projekto investicijų vertė siekia apie 60 mln. eurų. Aplinkkelį planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, kai dalį rizikų ir įsipareigojimų perima privatus rangovas.

    Pagal planuojamą modelį privatus partneris būtų atsakingas už projektavimą, statybą, priežiūrą ir periodinį atnaujinimą. Numatyta 25 metų sutartis, iš kurių pirmuosius trejus metus vyktų projektavimas ir statyba, o vėliau būtų užtikrinama ilgalaikė priežiūra.

    Kelias Dusetos–Degučiai–Dūkštas: darbai jau vyksta

    Kartu „Via Lietuva“ informuoja apie vykdomą krašto kelio Nr. 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas atnaujinimą. Zarasų rajone rekonstruojami du šio kelio ruožai: nuo 6,04 iki 11,65 kilometro ir nuo 11,65 iki 16,30 kilometro.

    Bendrai tai sudaro daugiau kaip 10 kilometrų, o projektui, bendrovės teigimu, skirta daugiau kaip 9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. Šios lėšos dažniausiai nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą, kuri gerina regionų pasiekiamumą ir eismo saugą.

    Darbų metu planuojama išplatinti ir atnaujinti kelio dangą, sutvarkyti sankryžas bei nuovažas. Taip pat numatyta modernizuoti lietaus vandens nuvedimo sprendinius, kad danga būtų atsparesnė sezoniniams pažeidimams.

    „Via Lietuva“ pažymi, kad projekte suplanuotos ir eismo saugą gerinančios priemonės. Praktikoje tai dažniausiai reiškia aiškesnį ženklinimą, saugesnes sankryžų geometrijas ir sprendimus, mažinančius pavojingų manevrų riziką.

    „Šie projektai svarbūs tiek regiono gyventojams, tiek tranzitiniam eismui, nes mažina apkrovas mieste ir kelia kelio kokybės bei saugos standartą“, – sakė „Via Lietuva“ atstovai.

  • „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    „Via Lietuva“ imasi strateginio kelio į Rūdninkų poligoną: 7,5 mln. eurų remontas iki 2027-ųjų

    Kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu pradedamas krašto kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto projektas. Šis maršrutas laikomas svarbiu tiek kasdieniam vietos gyventojų judėjimui, tiek kariniam mobilumui, nes juo patogu pasiekti Rūdninkų poligoną.

    Numatyta sutvarkyti beveik 14 kilometrų atkarpą nuo Pagirių Vilniaus rajone iki Baltosios Vokės Šalčininkų rajone. Remonto metu bus atnaujinama kelio danga, tvarkomi kelkraščiai, nuovažos, autobusų stotelės, įrengiamos ir atnaujinamos eismo saugos priemonės.

    Remontas vyks etapais

    Darbus planuojama vykdyti dalimis, kad eismą būtų galima išlaikyti kuo sklandesnį. Remontuojamuose ruožuose eismas bus reguliuojamas šviesoforais, o tvarkomos atkarpos skaidomos į kelis maždaug 2 kilometrų ilgio etapus.

    Šiais metais planuojama sutvarkyti apie pusę viso numatyto ruožo, o likusi dalis bus remontuojama vėlesniais etapais. Pasak „Via Lietuva“, toks modelis leidžia mažinti nepatogumus vairuotojams ir užtikrinti darbų tęstinumą.

    Numatyti darbai ir ant tilto

    Projekte suplanuotas ir tilto per Okvos upę remontas, esantis 22,391 kelio kilometre. Bus atnaujinta važiuojamosios dalies danga, suremontuotos gelžbetoninės konstrukcijos bei atitvariniai blokai, įrengti nauji deformaciniai pjūviai.

    Taip pat bus tvarkomos autobusų sustojimo vietos, stotelių infrastruktūra ir paviljonai. Tokie sprendimai paprastai didina eismo saugą ir patogumą, ypač intensyvėjant vietiniam ir tranzitiniam srautui.

    „Atsižvelgiant į šių dienų geopolitinę situaciją, Vaidotų–Baltosios Vokės kelio ruožas pritaikomas dvigubai paskirčiai: jis ne tik reikšmingas kariniam mobilumui, bet ir garantuos saugesnes bei patogesnes keliones vietos gyventojams“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Džiaugiuosi, kad pagaliau prasideda kelio Nr. 202 Vaidotai–Baltoji Vokė remonto darbai. Tai svarbu ne tik Rūdninkų poligone tarnaujančių karių, bet ir vietos gyventojų saugumui bei kasdieniam judėjimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    „Atnaujindami kelio dangą ir kitą infrastruktūrą, siekiame, kad kelias būtų saugesnis, patogesnis ir atsparesnis ilgalaikiam naudojimui. Darbus planuojame vykdyti etapais, kad kuo labiau sumažintume nepatogumus vairuotojams“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Paprastojo remonto darbus vykdo AB „Eurovia Lietuva“, sutarties vertė siekia 7,5 mln. eurų su PVM. Numatoma, kad visas projektas turėtų būti užbaigtas iki 2027 metų rugpjūčio.

  • Zarasų istorinis grindinys byra? „VIA Lietuva“ pradėjo remontą: ką keis ir kiek akmenų išliks

    Zarasų istorinis grindinys byra? „VIA Lietuva“ pradėjo remontą: ką keis ir kiek akmenų išliks

    Zarasuose pradėti istorinio akmenų grindinio remonto darbai magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpoje. Zarasų rajono savivaldybė dėl labiausiai pažeistų vietų kreipėsi į AB „VIA Lietuva“, o darbus vykdo AB „Kelių priežiūra“ Rokiškio kelių tarnybos Zarasų meistrija.

    Tvarkomas ne visas grindinio ruožas, o konkrečios vietos, kuriose danga labiausiai deformuota. Planuojama sutvarkyti apie 420 kvadratinių metrų grindinio 180,885–181,126 kilometro ruože, atnaujinant ir dangos pagrindą, ir pačią akmenų dangą.

    Kas buvo pažeista ir kodėl

    Prieš pradedant darbus fiksuotos įdubos, nelygumai, pasislinkę ar susėdę akmenys, todėl paviršius vietomis tapo pavojingai nelygus. Tokie defektai dažniausiai atsiranda dėl transporto apkrovų, vandens poveikio, pagrindo deformacijų ir natūralaus dangos nusidėvėjimo.

    Specialistai pabrėžia, kad akmenų grindinys yra ilgaamžis, tačiau jautrus netinkamam vandens nuvedimui ir pagrindo būklės pokyčiams. Dėl to vien sudėti akmenis iš naujo nepakanka, būtina sutvarkyti ir pagrindą, kad remontas būtų ilgalaikis.

    Kaip tvarkomas istorinis grindinys

    Vienas pagrindinių principų tvarkant istorinę dangą yra autentiškumo išsaugojimas, todėl naudojami tie patys akmenys. Remontuojamose vietose akmenys išardomi rankiniu būdu, išvalomi, surūšiuojami ir paruošiami pakartotiniam klojimui.

    Išardžius pažeistas vietas pirmiausia taisomas skaldos pagrindas, o tik tuomet akmenys klojami atgal ir užpildomos siūlės. Darbų metu taip pat sureguliuojami šulinių angų aukščiai, kad jie atitiktų atnaujintą dangos paviršių, ir atliekami valymo darbai.

    Kada planuojama pabaiga ir ko tikėtis vėliau

    Jei leis oro sąlygos, spalio 1 dieną pradėtus darbus planuojama užbaigti iki lapkričio 1 dienos. Terminai gali kisti, jei paaiškės didesnės apimties pagrindo pažaidos arba darbams sutrukdys orai.

    Užbaigus remontą tikimasi lygesnio ir saugesnio eismo tiek transportui, tiek pėstiesiems, kartu išlaikant istorinį dangos vaizdą. AB „Kelių priežiūra“ nurodo, kad grindinys ir toliau bus nuosekliai stebimas, o atsiradę pažeidimai šalinami periodiškai, kad autentiška danga tarnautų kuo ilgiau.

  • „Via Lietuva“ meta 17 mln. eurų į A12: remontuos 13 km kelio, 4 viadukus ir Dubysos tiltą

    Prasideda A12 ruožo atnaujinimas

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda daugiau kaip 13 kilometrų magistralinio kelio A12 ruožo paprastąjį remontą Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Darbams numatyta apie 17 mln. eurų su PVM, o pabaiga planuojama iki 2027 metų lapkričio.

    Tvarkomas ruožas driekiasi nuo 67,256 iki 80,416 kilometro ir apima atkarpą nuo Šiaulių rajono Bubių seniūnijos iki Kelmės rajono savivaldybės Kukečių seniūnijos. Projekte numatoma atnaujinti ne tik dangą, bet ir su eismu susijusią infrastruktūrą.

    Bus remontuojami viadukai ir Dubysos tiltas

    Vienas svarbiausių darbų – penkių statinių remontas: keturių viadukų ir tilto per Dubysą. „Via Lietuva“ nurodo, kad tiltas pastatytas daugiau kaip prieš 50 metų, todėl atnaujinimas apims ne vien kosmetinius darbus.

    Planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dangą ir hidroizoliaciją, tvarkyti perdangas bei atramas, įrengti naujus atitvarus ir deformacinius pjūvius. Taip pat bus sutvarkytos vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos, kurios yra kritiškai svarbios ilgaamžiškumui ir saugumui.

    Skelbiama, kad remontuojant Dubysos tiltą bus įrengti nauji šalitilčių blokai, skiriamosios juostos gelžbetoninės plokštės ir atitvarai. Numatyta pašalinti perdangos ir atramų pažaidas bei atkurti trūkstamas konstrukcijų dalis.

    Dėmesys eismo saugai ir viešajam transportui

    Be dangos remonto, projekte numatyta sutvarkyti kelkraščius ir skiriamąją juostą, sankryžas, nuovažas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Taip pat bus atnaujintos eismo organizavimo priemonės, apsauginiai atitvarai ir įspėjamieji stulpeliai.

    Ruože planuojama atnaujinti šešias viešojo transporto stoteles, pritaikant jas patogesniam ir saugesniam naudojimui, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius žmones. Atnaujinimai turėtų pagerinti ir pėsčiųjų patekimą į stoteles, kas keliuose su intensyvesniu eismu neretai tampa viena didžiausių saugos spragų.

    Numatyta atnaujinti ir 76,50 kilometre esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokios aikštelės magistraliniuose keliuose svarbios tiek vairuotojų poilsiui, tiek saugesniam sustojimui, kai prireikia techninės pagalbos ar pertraukos kelionėje.

    Projektą įgyvendina AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia apie 17 mln. eurų su PVM. „Via Lietuva“ taip pat skelbia, kad A12 atnaujinimas bus tęsiamas ir kitais metais, planuojant remontuoti 2,46 kilometro ruožą Tauragėje, kur kelias sutampa su Dariaus ir Girėno gatve.

    „Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Pastaraisiais metais kelių remonto programose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dangai, bet ir statinių būklei, nes būtent tiltai ir viadukai dažnai tampa didžiausia ilgalaike rizika eismo saugai ir biudžetui.

  • Spalio 8 dieną vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrinkite KET žinias internetu

    Spalio 8 dieną vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“: pasitikrinkite KET žinias internetu

    Spalio 8 dieną Lietuvoje vyks visuotinis „Saugaus eismo egzaminas“, skirtas pasitikrinti Kelių eismo taisyklių ir saugaus elgesio kelyje žinias. Iniciatyva kviečia prisijungti tiek moksleivius, tiek suaugusiuosius, norinčius įsivertinti savo pasirengimą kasdienėse situacijose.

    Egzaminas vyks internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl jį bus galima laikyti patogiu metu ir iš bet kurios vietos. Organizatorių teigimu, preliminari egzamino trukmė sieks apie 45 minutes, o klausimai bus pritaikyti pasirinktai dalyvio kategorijai.

    Renginyje laukiami 7–12 klasių moksleiviai ir visi, kurie nori atnaujinti žinias apie eismo saugą bei taisykles. Tokie testai padeda atkreipti dėmesį į dažniausias klaidas, kurios kasdien pasitaiko pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams ir vairuotojams.

    Norint dalyvauti, reikia užsiregistruoti egzamino platformoje, pasirinkti aktualią kategoriją ir egzamino dieną atlikti užduotis. Geriausiai pasirodžiusių dalyvių lauks prizai, o apdovanojimai bus skiriami atskirose moksleivių ir suaugusiųjų grupėse.

    Organizatoriai taip pat primena, kad pasiruošti galima iš anksto pasinaudojus specialiu žinių treniruokliu. Jis leidžia įsivertinti, kurios temos kelia daugiausia neaiškumų, ir ramiau pasirengti egzamino dienai.

    „Via Lietuva“ pabrėžia, kad reguliarus KET žinių pasitikrinimas aktualus visiems eismo dalyviams, nes taisyklių išmanymas tiesiogiai susijęs su saugumu. Praktika rodo, kad žinių spragos dažniausiai išryškėja kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, sankryžose, perėjose ar dalijantis kelio erdve su pažeidžiamesniais eismo dalyviais.

  • „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    „Via Lietuva“ skelbia naujienas A6 kelyje: kada atidarys viaduką ir kas laukia toliau?

    Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ pateikė naujausią informaciją apie darbus magistraliniame kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis. Artimiausiu metu numatoma atverti po rekonstrukcijos tvarkomą viaduką, o lygiagrečiai pradedami projektavimo darbai kitiems svarbiems objektams šiame maršrute.

    Kelias A6 yra vienas pagrindinių susisiekimo koridorių rytų Lietuvoje, jungiantis Kauną su Utenos ir Zarasų kryptimis bei užtikrinantis tranzitą link Latvijos. Dėl intensyvaus eismo ir sezoniškai išaugstančių srautų šio kelio būklė turi tiesioginę įtaką kelionių laikui ir eismo saugai.

    Viaduką žada atidaryti spalį

    „Via Lietuva“ nurodo, kad viaduko, esančio 180,031 kilometre, rekonstravimo darbai buvo atnaujinti rugsėjo 17 dieną. Rangovas planuoja viaduką eismui atidaryti spalio 23 dieną, o visus rekonstravimo darbus užbaigti iki metų pabaigos.

    Atidarius viaduką, bus tvarkoma darbų metu įrengta apylanka. Tai reiškia, kad vairuotojai turėtų sulaukti ne tik grįžtančio įprasto eismo organizavimo, bet ir saugesnės bei patogesnės kelio schemos šiame ruože.

    Projektuojamas tilto rekonstravimas

    Tuo pat metu rengiamas ir tilto per prataką tarp ežerų, esančio 180,15 kilometre, rekonstravimo projektas. „Via Lietuva“ skelbia, kad projektavimo darbai pradėti 2026 metais liepos mėnesį, taip pat įsigytos projekto vykdymo priežiūros paslaugos.

    Jeigu projektavimas ir kitos reikalingos procedūros vyks sklandžiai, tilto rekonstravimo rangos darbų pradžia planuojama 2027 metų pabaigoje. Iki tol vairuotojai turėtų sekti eismo ribojimų informaciją ir laikinas schemas, jeigu jos bus taikomos dėl tyrimų ar parengiamųjų darbų.

    Beveik 13 kilometrų ruožui ruošiamas kapitalinis remontas

    „Via Lietuva“ taip pat yra sudariusi sutartį dėl A6 kelio ruožo nuo 150,072 iki 162,832 kilometro kapitalinio remonto projekto parengimo. Į beveik 13 kilometrų ilgio projektuojamą atkarpą patenka ir Daugailių–Degučių ruožas.

    Projektą planuojama parengti iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Jei procedūros neužsitęs, kapitalinio remonto darbai galėtų prasidėti 2027 metų pabaigoje, o tai ateityje turėtų pagerinti kelio dangos būklę, sumažinti rizikas bei užtikrinti sklandesnį eismą.

    „Via Lietuva“ primena, kad planuojami darbai paprastai vykdomi etapais, todėl realūs eismo ribojimai priklauso nuo rangos grafikų, oro sąlygų ir viešųjų pirkimų procedūrų. Vairuotojams rekomenduojama prieš kelionę pasitikrinti aktualią informaciją apie ribojimus ir galimus apvažiavimus.

  • 400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    400 atšvaitų Lietuvos keliuose prieš žvėris: mokslininkai tikrins, ar priemonė išties veikia

    AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH pradeda vertinti laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitų efektyvumą valstybinės reikšmės keliuose. Iš viso planuojama sumontuoti apie 400 atšvaitų, o pirmieji jau įrengti krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai.

    Atšvaitai bus montuojami ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizika. Parenkant vietas bus remiamasi eismo intensyvumu, kelio infrastruktūros ypatumais, priežiūros lygiu ir ankstesnių įvykių duomenimis.

    Kaip veikia atšvaitai?

    Tyrimui pasirinkti prie signalinių stulpelių ar apsauginių atitvarų tvirtinami atšvaitai, kurie atspindi automobilių žibintų šviesą į kelio prieigas. Idėja paprasta: staiga atsiradęs optinis dirgiklis turi sulaikyti gyvūną nuo išėjimo į važiuojamąją dalį, kai artėja transporto priemonė.

    Vis dėlto praktikoje rezultatą gali lemti daugybė veiksnių, pradedant reljefu ir augmenija, baigiant oru, šviesų kryptimi bei gyvūnų elgsena skirtingais metų laikais. Dėl to Lietuvoje ir imtasi papildomo vertinimo, nes tarptautinė mokslinė praktika šios priemonės naudą vertina nevienareikšmiškai.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti susidūrimų su laukiniais gyvūnais rizikos“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ką matuos ir kaip bus vertinama?

    Numatoma, kad stebėjimas apims vieną sezoną, o pagrindinis kriterijus bus eismo įvykių su laukiniais gyvūnais pokytis atšvaitais aprūpintuose ruožuose. Vertinant bus atsižvelgiama ir į sezoniškumą, migracijos laikotarpius, oro sąlygas bei eismo srautus, nes šie veiksniai gali smarkiai pakeisti rizikos lygį.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Specialistai pabrėžia, kad net ir pritaikius papildomas priemones, vairuotojų budrumas išlieka esminis. Laukiniai gyvūnai dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o didesnio atsargumo reikia miškingose vietovėse bei ruožuose, pažymėtuose ženklu „Laukiniai gyvūnai“.

    Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama nedelsiant sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam jo judesiui į kelią. Taip pat primenama, kad po pirmo gyvūno neretai gali pasirodyti ir kiti, todėl situacija gali pasikeisti per kelias sekundes.

  • Lietuvos keliuose montuos 400 atšvaitų nuo žvėrių: ar tai sumažins avarijų skaičių?

    Valstybinės reikšmės Lietuvos keliuose pradedamas bandymas, kuris turėtų atsakyti į dažną vairuotojų klausimą: ar laukinių gyvūnų atbaidymo atšvaitai realiai padeda išvengti susidūrimų. AB „Kelių priežiūra“ kartu su AB „Via Lietuva“ ir VILNIUS TECH planuoja sumontuoti apie 400 tokių atšvaitų ir vieną sezoną vertinti jų poveikį eismo saugai.

    Pirmieji atšvaitai jau įrengti 2026 metų rugsėjo pradžioje krašto kelyje Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Priemonė bus diegiama ruožuose, kuriuose fiksuojama didesnė gyvūnų pasirodymo ir susidūrimų rizika, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kelio elementus ir ankstesnių įvykių statistiką.

    Atšvaitai tvirtinami prie signalinių stulpelių arba apsauginių atitvarų, o jų principas paremtas automobilių žibintų šviesos atspindžiu. Artėjant transporto priemonei, atspindėta šviesa nukreipiama į kelio prieigas ir turėtų sukurti papildomą optinį dirgiklį gyvūnams, kad šie nesiveržtų į važiuojamąją dalį.

    „Šia prevencine priemone siekiama sumažinti laukinių gyvūnų patekimo į važiuojamąją dalį ir susidūrimų su jais tikimybę. Tačiau nė viena priemonė negali visiškai eliminuoti rizikos, todėl vairuotojų budrumas ir saugus greitis išlieka itin svarbūs visus metus“, – sakė „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia priemonė Europoje naudojama seniai, tačiau iki šiol skelbti tyrimai skirtingose šalyse pateikė nevienareikšmius rezultatus. Dalis analizių rodo galimą teigiamą efektą tam tikromis sąlygomis, tačiau kitur fiksuota, kad poveikis menkas arba priklausomas nuo sezoniškumo, kelio tipo, priežiūros ir net atšvaitų išdėstymo.

    „Eismo saugumo sprendimai turi būti pagrįsti ne prielaidomis, o duomenimis. Šio tyrimo rezultatai padės priimti pagrįstus sprendimus dėl jų taikymo ateityje“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Vertinant efektyvumą bus stebima, kaip kinta eismo įvykių su laukiniais gyvūnais skaičius ruožuose, kuriuose atšvaitai įrengti, ir palyginama su analogiškomis atkarpomis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tokį palyginimą gali stipriai veikti migracijos laikotarpiai, oro sąlygos, matomumas, eismo srautai ir kiti veiksniai, todėl svarbus ne pavienis įvykis, o bendra tendencija per sezoną.

    Vairuotojams primenama, kad gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje, naktį ir anksti ryte, o rizika išauga miškingose vietovėse ir ten, kur pastatyti ženklai apie laukinius gyvūnus. Pamačius gyvūną kelkraštyje rekomenduojama mažinti greitį, laikyti abi rankas ant vairo ir būti pasirengus staigiam jo šuoliui į važiuojamąją dalį.

  • „Via Lietuva“ merams siunčia signalą: 2027 metais tiltams ir keliams atranka jau prasidėjo

    Valstybės valdoma kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ kartu su savivaldybėmis aptarė šių metų kelių darbų eigą, 2026 metų planus ir tai, kaip bus dėliojami 2027 metų prioritetai. Į partnerių dienos susitikimą atvyko beveik 50 iš 60 savivaldybių merų arba jų deleguotų atstovų.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pristatė svarbiausias kryptis ir akcentavo savivaldybių vaidmenį planuojant bei įgyvendinant projektus. Dalis klausimų susiję ne tik su darbų apimtimis, bet ir su gyventojams jautriais eismo ribojimais, apylankomis ir informavimo tvarka.

    „Savivaldybės yra vienos pagrindinių mūsų partnerių, todėl svarbu ir pristatyti planus, ir išgirsti, kokie klausimai kyla vietoje“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Susitikime aptartos programos, kurios apima magistralinių kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimą, žvyrkelių asfaltavimą, kelių ruožų gyvenvietėse remontą, pėsčiųjų perėjų bei pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą ir atnaujinimą. Taip pat kalbėta apie dangų plyšių taisymą, dulkėtumo mažinimo priemones ir kitus priežiūros darbus.

    Daugiau lankstumo tiltų finansavimui

    Vienas reikšmingesnių pokyčių savivaldybėms yra susijęs su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo pakeitimais. Numatoma, kad 9 proc. programos lėšų krepšelio galės būti lanksčiai skiriama vietinės reikšmės tiltų ir viadukų kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai ar statybai.

    Šis sprendimas aktualus dėl to, kad tiltų būklė daugelyje savivaldybių yra tapusi vienu didžiausių infrastruktūros iššūkių: objektai sensta, auga sunkiojo transporto srautai, o apribojimai dažnai tiesiogiai veikia kasdienius maršrutus ir vietos verslą. Dėl to 2027 metų finansuojamų objektų atranka pradėta jau dabar, į sąrašus įtraukiant ir tiltus bei viadukus.

    Viceministrė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis ragino savivaldybes iki rugsėjo pabaigos teikti prašymus dėl 2027 metais numatomo finansavimo. Tai reiškia, kad sprendimai dėl dokumentų parengimo, projektavimo ir prioritetų savivaldybėse turi būti priimami nelaukiant paskutinės minutės.

    „Visi šiandien atvykome ne tik pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, bet ir pasidalyti idėjomis, ką galime padaryti dar geriau“, – sakė Audrius Klišonis.

    Ko savivaldybės prašo dažniausiai

    „Via Lietuva“ teigia sistemingai stiprinanti ryšį su savivaldybėmis, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o informacija apie planuojamus darbus pasiektų gyventojus anksčiau. Nurodoma, kad 2025–2026 metais bendrovės atstovai aplankė 50 savivaldybių, surengė beveik 100 nuotolinių susitikimų ir aptarė daugiau kaip 600 klausimų.

    Savivaldybių lūkestis, kuris kartojasi dažniausiai, yra aiškumas dėl terminų ir poveikio vietos gyvenimui: kada prasidės darbai, kiek užtruks ribojimai, ar bus suderinti sprendiniai su viešuoju transportu ir mokyklų maršrutais. Daug diskusijų kelia per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai, perduodamų kelių klausimai, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei žvyrkelių asfaltavimas.

    „Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra kuriama tam, kad tarnautų žmonėms, verslui ir regionams, todėl turime greičiau priimti sprendimus ir užtikrinti, kad savivaldybės būtų įtrauktos anksčiau“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Projektų mastas ir nauji modeliai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad jos portfelyje yra daugiau kaip 430 projektų skirtingose įgyvendinimo stadijose. Tarp minimų krypčių yra tarptautinio koridoriaus „Via Baltica“ plėtra, sprendiniai A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožuose, taip pat Kaunas–Prienai–Alytus ir Jonavos pietrytinis aplinkkelis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiltams ir viadukams: nurodoma, kad vienu metu vykdomi 93 šių objektų projektai. Tuo pat metu tęsiami automagistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys remonto darbai, o paprastojo remonto apimtys šiemet siekia daugiau kaip 105 kilometrus.

    Renginyje aptarta ir viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip būdas spartinti didesnės vertės projektus, kai vien valstybės finansavimo nepakanka. Skelbiama, kad 2027–2033 metais planuojama programa galėtų būti orientuota į kelius, aplinkkelius, tiltus ir viadukus, o 13 savivaldybių jau yra išreiškusios susidomėjimą bendra tiltų ir viadukų programa.

    „Via Lietuva“ primena, kad yra atsakinga už daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių, taip pat daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Bendrovė pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu prioritetu išliks saugumas, kritinės būklės objektų tvarkymas ir geresnis planavimo suderinimas su savivalda.

  • Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Savivaldybėms pažadėtos milijoninės kelių investicijos: ką regionams žada „Via Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas ir Vietinio ūkio skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė dalyvavo „Via Lietuva“ surengtoje Partnerių dienoje, kur aptarti savivaldybėms aktualūs susisiekimo klausimai. Susitikime dalyvavo daugiau kaip 50 savivaldybių atstovų, taip pat Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguoti specialistai.

    Renginyje daugiausia dėmesio skirta regionų kelių ir gatvių būklei, planuojamiems darbams bei tam, kaip savivaldybės galėtų greičiau derinti sprendinius su nacionaliniu kelių tinklu. Diskusijose akcentuota, kad gyventojams svarbiausi ne tik didieji projektai, bet ir kasdieniai klausimai, tokie kaip saugesnės sankryžos, pėsčiųjų perėjos ir patogesnis susisiekimas su paslaugomis.

    Kas numatyta artimiausiais metais

    „Via Lietuva“ pristatė planuojamas veiklas regionuose ir kelių priežiūros pokyčius, kurie turėtų turėti tiesioginį poveikį savivaldybių teritorijose esančioms atkarpoms. Aptartos galimybės gerinti darbų planavimą, greičiau reaguoti į kritinės būklės ruožus ir aiškiau informuoti savivaldybes apie rangos grafikus.

    Atskirai aptarta dviračių eismo infrastruktūra ir jos derinimas su valstybinės reikšmės keliais, kur dažnai kyla klausimų dėl saugumo, jungčių tęstinumo ir finansavimo modelių. Praktikoje tai reiškia poreikį projektuoti ne pavienes atkarpas, o vientisus maršrutus, kad infrastruktūra būtų patogi kasdieniam judėjimui, o ne tik laisvalaikiui.

    2027–2033 metų investicijų kryptys

    Partnerių dienoje pristatytos 2027–2033 metų laikotarpiui numatomos investicijų kryptys, susijusios su regionų susisiekimo ir kelių infrastruktūra. Tokios investicijos paprastai orientuojamos į eismo saugą, pralaidumo didinimą, tiltinės infrastruktūros būklės gerinimą bei darnaus judumo sprendinius, kai prioritetas teikiamas ne tik automobiliams.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad savivaldybėms svarbiausia aiškumas, kokie projektai turi didžiausias galimybes patekti į finansavimo programas ir kokių dokumentų prireiks iš anksto. Taip pat išskirta, kad vietos gyventojų lūkesčiai sparčiai auga, o kelių infrastruktūros planavimui vis dažniau keliami reikalavimai dėl triukšmo, saugaus eismo ir aplinkosaugos.

    Ko tikisi savivaldybės

    Diskusijų metu aptarti savivaldybių poreikiai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama derinant sprendinius su valstybinės reikšmės kelių valdytoju. Tarp dažniausių problemų minėtas darbų eiliškumas, kai vienoje atkarpoje atliktas remontas neduoda naudos, jei gretimi ruožai lieka prastos būklės.

    Taip pat akcentuota, kad glaudesnis bendradarbiavimas leistų greičiau spręsti vietos eismo saugos problemas, ypač prie mokyklų, gyvenviečių centruose ir intensyvaus eismo keliuose. Savivaldybių atstovai tikisi, kad reguliarūs tokio formato susitikimai taps praktiniu įrankiu ne tik pristatyti planus, bet ir realiai suderinti prioritetus, kurie labiausiai pagerintų kasdienį susisiekimą regionuose.

    Renginio organizatoriai nurodė, kad Partnerių diena skirta stiprinti institucijų dialogą ir geriau suderinti savivaldybių bei nacionalinio kelių tinklo tikslus. Nuotraukos autorius nurodomas kaip Vilkaviškio rajono savivaldybė ir „Via Lietuva“.