CP v2

Tag: Via Lietuva

  • Pirmajame Alytuje – vienu metu vyksta keli dideli projektai: kaip keisis gatvės, takai ir viešosios erdvės

    Pirmajame Alytuje gyventojams pristatyti jau vykstantys ir artimiausiu metu planuojami infrastruktūros darbai. Su bendruomene susitiko Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, administracijos direktorius Gintaras Rakaitis ir savivaldybės komanda.

    Susitikime aptarti kelių, takų, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų projektai, taip pat viešųjų erdvių atnaujinimas. Gyventojai galėjo užduoti klausimus, teikti pastebėjimus ir siūlymus dėl eismo organizavimo bei darbų eigos.

    Gatvės ir sankryžos: kas keisis?

    Vienas didžiausių artimiausių darbų paketų apima Jiezno, Miškininkų ir Sakų gatves. Numatyta atnaujinti dangą, sutvarkyti šaligatvius, viešojo transporto stoteles, apšvietimą ir lietaus nuotekų tinklus, kad eismas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Taip pat planuojama žiedinė sankryža Jiezno, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų ir Sakų gatvių sankirtoje. Tikimasi, kad žiedas sumažins konfliktinių taškų skaičių, pagerins pralaidumą ir padės stabilizuoti greičius intensyvesnėse atkarpose.

    Miškininkų gatvės atkarpa už gamyklos „Alita“ numatyta sujungti su Alytaus aplinkkelio žiedine sankryža, kurią prižiūri Via Lietuva. Savivaldybė skelbia, kad šių darbų užbaigimas planuojamas iki 2027 metų kovo.

    A. Juozapavičiaus gatvė: remontas etapais

    Gyventojams pristatyta A. Juozapavičiaus gatvės remonto eiga: darbus planuojama pradėti gegužės mėnesį ir užbaigti iki metų pabaigos. Remontas vyks etapais, siekiant išlaikyti eismą, o tarp važiuojamųjų dalių esanti medžių alėja, kaip teigiama, bus išsaugota.

    Projekte numatyta įrengti naują gatvės dangos konstrukciją, pėsčiųjų ir dviračių taką, sutvarkyti šaligatvius, pertvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir atnaujinti apšvietimą. Taip pat planuojami darbai su inžineriniais tinklais ir viešojo transporto stotelių infrastruktūra.

    Merkinės ir Jiezno gatvių sankryžoje numatomas šviesoforo atnaujinimas, planuojant išmanesnį eismo valdymą. Savivaldybė nurodo, kad panašūs sprendimai jau taikomi kitose miesto sankryžose, kur siekiama efektyviau reguliuoti srautus piko metu.

    Tuo pačiu tęsiamas Panemuninkėlių gatvės kapitalinis remontas: baigiami lietaus nuotekų tinklų ir pagrindų įrengimo darbai, artimiausiu metu numatomas asfaltavimas bei pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas. Tai turėtų pagerinti susisiekimą kasdienėms kelionėms ir sumažinti dulkių problemą šiltesniu sezonu.

    Gyventojų patogumui A. Juozapavičiaus gatvėje planuojama nauja viešojo transporto stotelė ties sankryža su Medžiotojų gatve. Po darbų numatomi maršrutų koregavimai, kad patogesnis susisiekimas pasiektų ir gretimų gatvių gyventojus.

    Takai, pakrantė ir viešosios erdvės

    Susitikime aptarta ir Nemuno pakrantės pėsčiųjų bei dviračių takų plėtra. Pranešama, kad vyksta užlipimo ant Baltosios rožės tilto įrengimo darbai, o artimiausiu metu turėtų prasidėti metalinių atramų ir konstrukcijų montavimas.

    Planuojama 1 027 metrų tako atkarpa nuo Piliakalnio aikštelės iki Šlaito gatvės, kuri sujungs piliakalnio prieigas su anksčiau įrengtomis atkarpomis. Taip pat numatoma nauja jungtis iki Kauno kolegijos Alytaus fakulteto skvero, o šaltinėlio vietoje planuojama apžvalgos aikštelė ir skulptūra Migrausėlei.

    Kitoje pusėje darbai vyksta ir 2,148 kilometro ruože nuo Kreivosios gatvės Lietuvos tūkstantmečio tilto kryptimi. Šioje atkarpoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su vaizdu į Nemuną, o likusios dalies derinimo procedūros, kaip nurodoma, dar tęsiamos.

    Įgyvendinus numatytas atkarpas, tikimasi sujungti jas į vientisą miesto takų žiedą. Tokie sprendimai paprastai padeda kasdienes keliones pėsčiomis ar dviračiu padaryti saugesnes, o rekreacines erdves priartina prie gyvenamųjų rajonų.

    Gyventojams pristatyti ir piliakalnio prieigų tvarkymo planai. Numatyta atnaujinti vaikų žaidimų aikštelę bei sutvarkyti laiptus į piliakalnį, darbus planuojant atlikti iki vasaros pabaigos.

    Taip pat tęsiami žvyruotų gatvių tvarkymo darbai: jau pradėta tvarkyti Gintaro gatvė, o vasarą asfaltavimo darbai numatomi Audros gatvėje. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie projektai aktualūs ne tik dėl komforto, bet ir dėl mažesnio dulkių kiekio bei geresnio susisiekimo žiemą.

    Aptartas ir Jiezno gatvės 2 pastato atnaujinimas, kurio darbai jau vyksta ir turėtų būti baigti iki liepos pabaigos. Skelbiama, kad 85 proc. projekto finansuoja Europos Sąjunga.

    „Mūsų tikslas aiškus – kad miestas nuosekliai gražėtų, taptų patogesnis gyventi ir dar labiau atlieptų gyventojų poreikius“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad susitikimai su bendruomenėmis leidžia tikslinti prioritetus ir laiku spręsti praktinius klausimus, susijusius su laikinais eismo ribojimais, darbų etapais ir kasdieniu gyventojų judėjimu. Gyventojai kviečiami aktyviai teikti pastabas ir stebėti informaciją apie darbų grafiką bei pokyčius.

  • Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių krašte startavo „Dešiniojo rato“ darbai: atnaujinamos A8, „Via Baltica“ ir A1 atkarpos

    Kėdainių rajone jau vykdoma „Via Lietuva“ inicijuota „Dešiniojo rato“ kelių tvarkymo programa. Ji apima tiek regioninius kelius, tiek intensyviausias šalies magistrales, todėl vairuotojai artimiausiu metu turėtų planuoti daugiau laiko kelionėms.

    Pagal programą šiuo metu tvarkomas kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruožas tarp Vilainių ir Aristavos. Savivaldybė informuoja, kad vėliau bus atnaujinta ir atkarpa Cinkiškių kryptimi nuo sankryžos į Kunionis.

    Numatyti darbai ir kelyje Jonava–Kėdainiai–Šeduva, kur dangos atnaujinimas planuojamas per Dotnuvos miestelį, už Akademijos bei už Mantviliškio. Savivaldybė taip pat primena, kad tame pačiame kelyje jau vyksta kapitalinio remonto darbai ruože nuo Nociūnų Jonavos kryptimi.

    Darbai persikelia į magistrales

    Kartu su kelio dangos atnaujinimu „Via Lietuva“ skelbia planuojanti tvarkyti ir į remontuojamus ruožus patenkančius prastos būklės tiltus bei viadukus. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas paprastasis remontas, kad eismo sauga būtų užtikrinta greičiau.

    Kėdainių rajone darbai numatyti ir kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, atnaujinant ruožą nuo 32,75 iki 46,82 kilometro ties Kėdainiais. Šiame kelyje eismo srautai išauga vasaros metu, todėl vairuotojams verta sekti laikinus ribojimus ir ženklinimą.

    Didelės apimties darbai suplanuoti ir automagistralėje A1: tvarkomas ruožas turėtų siekti apie 38 kilometrus nuo Babtų iki pravažiavus Ariogalą dešinėje kelio pusėje. Papildomai numatytas remontas ir kairėje pusėje atkarpoje nuo 146,16 iki 147,9 kilometro.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Prasidėjus masiškesniems kelių remonto etapams, eismas dažniausiai organizuojamas susiaurinant juostas, įvedant laikinuosius greičio ribojimus ar nukreipiant srautus į apylankas. Dėl to kelionės per Kėdainių rajoną, ypač tranzitiniais maršrutais, gali pailgėti.

    „Kėdainių rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina vairuotojus laikytis saugaus eismo reikalavimų“, – sakė meras Valentinas Tamulis.

    Keliai, kuriuose vyksta darbai, yra svarbūs tiek kasdieniam vietos gyventojų susisiekimui, tiek krovinių ir tranzito srautams. Todėl laikinų nepatogumų tikimasi trumpuoju laikotarpiu, o ilgalaikėje perspektyvoje siekiama geresnės dangos būklės ir saugesnio eismo.

  • Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Tilto per Strėvos upę remontas kelyje Liutonys–Žiežmariai: nuo gegužės 6 dienos keisis eismas

    Valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 1816 Liutonys–Žiežmariai–Dovainonys, ties 0,18 kilometru, pradedami tilto per Strėvos upę paprastojo remonto darbai. Dėl darbų numatomi laikini eismo ribojimai ir vairuotojų nukreipimas apylanka.

    Remonto metu eismas per vieną iš tiltų bus uždaromas, todėl transporto priemonėms teks rinktis alternatyvų maršrutą. Eismas bus organizuojamas apylanka, o vairuotojai raginami iš anksto planuoti keliones ir įvertinti galimus vėlavimus piko metu.

    Darbus vykdo AB „Via Lietuva“. Skelbiama, kad darbų pradžia numatyta 2026 metais gegužės 6 dieną, o planuojama trukmė siekia apie du mėnesius, tačiau ji gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų ir technologinių sprendimų.

    Paprastasis tilto remontas paprastai apima konstrukcijų ir dangos atnaujinimą, sandarinimo bei apsaugos sprendinius, taip pat kitas priemones, kurios skirtos užtikrinti saugų eismą ir sumažinti konstrukcijų dėvėjimąsi. Tokie darbai dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo labiau ribojamas eismo pralaidumas, tačiau laikini uždarymai neišvengiami, kai būtina užtikrinti darbuotojų ir eismo dalyvių saugą.

    Vairuotojams rekomenduojama sekti laikinąją kelio ženklinimo informaciją vietoje ir laikytis greičio ribojimų apylankos ruožuose. Taip pat patariama palikti didesnį atstumą tarp automobilių, nes siauresniuose apylankų keliuose didėja staigių stabdymų ir susidūrimų rizika.

  • Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė G. D. Kuverto gatvę Nidoje – iki šiol valstybės valdytą regioninio kelio ruožą, daugeliui žinomą kaip antrąjį įvažiavimą į gyvenvietę. Nuosavybės teisė įregistruota po Vyriausybės sprendimo ir pasirašius perdavimo–priėmimo aktą su akcine bendrove „Via Lietuva“.

    Perimtas ruožas yra apie 1,134 kilometro ilgio ir laikomas viena svarbiausių Nidos susisiekimo arterijų. Šia gatve naudojasi Neringos gimnazijos bendruomenė, ji jungia gyvenamąsias teritorijas su centrine Nidos dalimi ir sudaro alternatyvų maršrutą tiek gyventojams, tiek atvykstantiems poilsiautojams.

    Ko tikėtis po perdavimo?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kelio perėmimas yra lūžis, leidžiantis iš esmės spręsti ilgai keltas problemas, susijusias su dangos būkle. Iki šiol, kai gatvė nepriklausė savivaldybei, darbai dažniau apsiribodavo laikinais, fragmentiškais remontais, o galimybės planuoti didesnės apimties atnaujinimą buvo ribotos.

    Nuo šiol savivaldybė galės savarankiškai planuoti investicijas, rengti projektus ir derinti sprendinius, kad gatvė atitiktų kurortui keliamus kokybės bei eismo saugos reikalavimus. Kartu tai leidžia geriau integruoti infrastruktūros sprendinius į bendrą Nidos urbanistinį ir aplinkosaugos kontekstą.

    Formalieji žingsniai prieš remontą

    Pasak Neringos savivaldybės, darbai neprasidės iš karto: pirmiausia numatomas detalesnis būklės vertinimas, techninių sprendimų parinkimas ir projektavimo etapas. Taip pat dar teks sutvarkyti su žeme susijusius formalumus, įskaitant žemės nuomos ir valdymo klausimus, kurie yra būtina sąlyga pradedant infrastruktūros atnaujinimo darbus.

    „Per pastarąjį dešimtmetį tvarkybos darbai palietė kone visas Neringos gyvenviečių gatves, tačiau ši iki šiol taip ir nesulaukė reikalingų pokyčių. Dabar atsiranda reali galimybė tai pakeisti – planuoti nuoseklų gatvės atnaujinimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias pokytis jau įvyko – atsakomybė ir sprendimų priėmimas pereina į vietos valdžios rankas. Tai turėtų sudaryti prielaidas nuoseklesniam planavimui ir ilgalaikiams sprendimams, kad šis įvažiavimas į Nidą būtų patogus, saugus ir atitiktų kurorto aplinkos standartus.

  • Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Zarasų rajono keliams – konkretūs „Kelių priežiūros“ planai: provėžos, dulkėtumas ir asfaltas

    Susitikime – darbų planai Zarasų rajone

    Zarasų rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su AB „Kelių priežiūra“ atstovais, kuriame aptarti šių metų darbai ir svarbiausi kelių būklės klausimai. Susitikime dalyvavo savivaldybės merė Nijolė Guobienė, administracijos ir infrastruktūros specialistai bei naujai pristatytas Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo suderinti prioritetus: kur pirmiausia tvarkyti dangą, kaip spręsti žvyrkelių dulkėtumą ir kokių sprendimų reikia probleminėse atkarpose. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojams svarbu ne tik planai, bet ir aiškus darbų grafikas bei grįžtamasis ryšys.

    Provėžoms – apie 18 000 kv. m remonto

    Vienas svarbiausių šių metų akcentų – vadinamojo dešiniojo rato provėžų ir pažaidų tvarkymas krašto keliuose. Tai dangos vietos, kurios dėl intensyvaus transporto ir apkrovų dažniausiai dyla dešiniojo rato vėžėje, arčiau kelkraščio, todėl didėja akvaplanavimo ir dangos irimo rizika.

    AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad Zarasų rajone pagal šią programą numatyta sutvarkyti apie 18 000 kvadratinių metrų pažaidų ruožuose, siekiančiuose apie 70–80 kilometrų. Prioritetiniai keliai, kuriuose numatomi darbai, yra Zarasai–Bradesiai–Obeliai, Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir Bradesiai–Dusetos–Daugailiai.

    Žvyrkelių dulkėtumas – sprendimai gyvenvietėse

    Kita aptarta tema – žvyrkelių dulkėtumo mažinimas, ypač ten, kur keliai eina greta gyvenamųjų namų. Savivaldybė pažymėjo, kad dulkėtumas vasarą tampa ne tik nepatogumu, bet ir sveikatos, matomumo bei aplinkos kokybės klausimu.

    AB „Kelių priežiūra“ informavo apie planuojamą pilotinį sprendimą, kai dulkėtumui mažinti būtų naudojamas kalcio chlorido tirpalas. Konkretūs ruožai dar derinami su Via Lietuva, tačiau savivaldybė pateikė prioritetinių vietovių informaciją ir paprašė į ją atsižvelgti tvirtinant galutinį darbų sąrašą.

    Probleminės atkarpos: nuo nusėdimo iki pralaidumo

    Daug dėmesio skirta keliui Dusetos–Užpaliai–Vyžuonos, konkrečiai atkarpai tarp Dusetų ir Užtiltės, kur fiksuotas asfalto dangos nusėdimas. Kelininkai informavo, kad vietoje lokalių taisymų planuojama asfaltuoti visą ruožą, siekiant ilgaamžiškesnio rezultato.

    Taip pat aptarta kelio Lupenka–Turmantas–Tilžė situacija: atlikti vandens nuvedimo darbai, kelias šiuo metu pravažiuojamas lengvuoju ir gelbėjimo tarnybų transportu, tačiau vis dar nėra pritaikytas sunkiasvorių eismui. Pasak susitikimo dalyvių, ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti saugų pralaidumą ir sumažinti rizikas.

    Gyvenviečių kasdienybė: vanduo ant dangos ir didėjantys srautai

    Antazavėje išskirta problema, kai dėl paaukštėjusių kelkraščių vanduo kaupiasi ant asfalto ir spartina dangos irimą. Planuojama profiliuoti kelkraščius, valyti griovius ir vandens nuvedimo sistemas, o po to tvarkyti asfalto išdaužas.

    Susitikime atkreiptas dėmesys ir į Antalieptės centrą, kur kelio Vencavai–Antalieptė būklė prastėja dėl išaugusio sunkiasvorio transporto srauto. AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo stebėti situaciją ir, atsiradus naujoms pažaidoms, reaguoti operatyviai.

    Bendradarbiavimas ir grįžtamasis ryšys

    Rytų regiono vadovas Šarūnas Gustas pabrėžė, kad kelių priežiūros kokybė tiesiogiai priklauso nuo savalaikės informacijos apie realias problemas ir aiškaus savivaldybės įvardytų prioritetų sąrašo. Pasak jo, tik atviras dialogas leidžia greičiau pastebėti rizikas ir priimti praktiškus sprendimus.

    Merė Nijolė Guobienė teigė, kad bendradarbiavimas pastaruoju metu tapo operatyvesnis, o pasikeitimai Zarasų meistrijoje įnešė daugiau konkretumo. Susitikimo pabaigoje sutarta palaikyti nuolatinį ryšį, kad darbai būtų derinami su realiais gyventojų poreikiais ir eismo saugumo situacija.

  • Įvažiavote į duobę ir sulaužėte ratą? Štai kada kelių valdytojas privalo atlyginti žalą

    Įvažiavote į duobę ir sulaužėte ratą? Štai kada kelių valdytojas privalo atlyginti žalą

    Pavasarį vairuotojai ypač dažnai susiduria su duobėmis keliuose: po žiemos asfaltas trūkinėja, o atitirpimai ir druskų mišiniai pagreitina dangos irimą. Nors duobės paprastai lopomos, rizika sugadinti padangą ar ratlankį šiuo laikotarpiu išlieka viena didžiausių.

    Jei įvažiavus į duobę apgadinamas automobilis, žalos atlyginimas teoriškai galimas, tačiau jis nėra automatinis. Esminis klausimas yra atsakomybė: už kelio būklę atsako tas subjektas, kuriam pagal teisės aktus pavesta prižiūrėti konkretų kelio ruožą.

    Lietuvoje valstybinės reikšmės kelius prižiūri bendrovė „Via Lietuva“, o vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra paprastai priskiriama savivaldybėms ar jų įgaliotiems administratoriams. Praktikoje tai reiškia, kad prieš teikiant pretenziją reikia tiksliai nustatyti, kam priklauso kelias, kuriame įvyko incidentas.

    Kelių valdytojo pareiga nėra vien tik taisyti duobes, bet ir organizuoti nuolatinę būklės stebėseną, laiku šalinti pavojus ir, jei būtina, laikinai riboti eismą ar įrengti įspėjamuosius ženklus. Jeigu pavojus buvo žinomas arba turėjo būti pastebėtas, bet realių veiksmų nebuvo imtasi, tai gali būti vertinama kaip aplaidumas.

    Norint prisiteisti žalą, dažniausiai reikia įrodyti tris dalykus: faktinę žalą automobiliui, priežastinį ryšį tarp duobės ir sugadinimo bei tai, kad kelio valdytojas veikė netinkamai arba nesiėmė privalomų priemonių. Ginčuose reikšmę turi ir aplinkybės, ar duobė buvo pažymėta, ar buvo matoma, koks buvo greitis ir oro sąlygos.

    Žalos administravime svarbiausia yra įrodymai, todėl po įvykio verta nedelsiant užfiksuoti duobę ir automobilio pažeidimus nuotraukomis, pažymėti tikslią vietą, laiką, surinkti liudytojų kontaktus. Jei žala didesnė ar kyla ginčas dėl aplinkybių, pravartu kviesti policiją, kad būtų užfiksuotas įvykis.

    Pretenzija paprastai teikiama kelio valdytojui arba jo civilinės atsakomybės draudikui, jei toks draudimas galioja. Galima remtis serviso sąmata ar faktine remonto sąskaita, nes žalos dydis paprastai siejamas su realiomis atstatymo sąnaudomis, o ne vien su tuo, ar remontas jau atliktas.

    Dažnas praktinis niuansas yra padangos keitimas: jei sugadinama viena padanga, vienos pusės remontas ne visada išsprendžia problemą, nes saugiam eismui svarbu, kad ant tos pačios ašies padangos būtų suderintos pagal tipą ir nusidėvėjimą. Dėl to kai kuriais atvejais pagrįstai atsiranda poreikis keisti abi vienos ašies padangas, o tai turi įtakos ir prašomos kompensacijos sumai.

    Jei kelio valdytojas ar draudikas atsisako atlyginti žalą, svarbu įvertinti atsisakymo motyvus ir, esant pagrindui, ginčyti sprendimą. Tokiais atvejais dažniausiai lemia dokumentų kokybė ir tai, ar pavyksta įrodyti, kad duobė buvo pavojinga, o jos nepažymėjimas ar neatliktas remontas buvo netinkamos priežiūros pasekmė.