CP v2

Tag: Vidaus reikalų ministerija

  • Kas iš tiesų vyko „Perkūno griausmas 2026“ pratybose: Visagino meras pamatė viską iš arti

    Kas iš tiesų vyko „Perkūno griausmas 2026“ pratybose: Visagino meras pamatė viską iš arti

    2026 metais rugsėjo 17 dieną–spalio 15 dieną Lietuvos kariuomenė Lietuvoje planuoja ir vykdo pratybas „Perkūno griausmas 2026“, skirtas treniruotis valstybės ginkluotos gynybos pasirengimui. Jose tikrinama, kaip skirtingi kariuomenės vienetai planuoja veiksmus, koordinuoja sprendimus ir veikia kintančiose situacijose.

    Kaip šių pratybų dalis 2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje vyko Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgų treniruotė. Jos tikslas buvo praktiškai suderinti veiksmus su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiomis tarnybomis, savivalda ir kitomis civilinėmis institucijomis.

    Akcentas – institucijų koordinavimas

    Tokio pobūdžio treniruotėse svarbiausia ne vien taktinis pasirengimas, bet ir realus sprendimų priėmimo greitis bei informacijos apsikeitimas tarp institucijų. Kariuomenė kartu su civilinėmis tarnybomis paprastai vertina ryšių patikimumą, reagavimo grandines, gyventojų informavimo procesus ir veiksmų suderinamumą konkrečioje teritorijoje.

    Pratybų metu Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz lankėsi pratybų štabe, susipažino su vykdomais veiksmais ir institucijų bendradarbiavimu. Toks vizitas leidžia savivaldai geriau suprasti, kaip praktikoje veikia karinės ir civilinės sąveikos mechanizmai bei kokių sprendimų gali prireikti skirtinguose scenarijuose.

    Kodėl tai svarbu savivaldai?

    Pratybos savivaldybėms yra proga įsivertinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms, kai vienu metu gali reikėti kelių tarnybų koordinacijos. Tai apima veiksmus, susijusius su viešąja tvarka, eismo organizavimu, ryšiais, kritinės infrastruktūros apsauga ir gyventojų saugumu.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tokie mokymai padeda iš anksto identifikuoti spragas ir sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kuo daugiau praktinių sąveikos treniruočių vyksta taikos metu, tuo mažiau neapibrėžtumo lieka realių incidentų ar krizių atvejais.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu

    Visagino savivaldybėje surengtas institucijų sąveikos pasitarimas, į kurį susirinko Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Sausumos pajėgų štabo atstovai. Kartu dalyvavo savivaldybės vadovai, taip pat policijos, priešgaisrinės tarnybos, ligoninės ir kitų įstaigų specialistai.

    Pasitarime daugiausia dėmesio skirta tam, kaip skirtingos grandys veiktų kartu galimos krizės atveju ar prireikus užtikrinti valstybės ginkluotą gynybą. Aptarta, kaip praktiškai suderinti sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą ir reagavimą, kad veiksmai būtų greiti ir aiškiai koordinuoti.

    Pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis

    Susitikimas yra Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis. Rugsėjo 22 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vykstančioje treniruotėje integruojami kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų, savivaldos ir civilinių institucijų veiksmai.

    Tokios pratybos ir pasirengimo pasitarimai orientuoti į realias situacijas, kai vien kariuomenės ar vien civilinių tarnybų pajėgumų nepakanka. Praktikoje ypač svarbu iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribų, ryšio kanalų ir veiksmų sekos, kad krizinėmis minutėmis nebūtų gaištamas laikas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams tokie susitikimai dažniausiai pastebimi per išaugusį tarnybų aktyvumą regione, pratybų metu vykstantį judėjimą ar papildomas informavimo priemones. Savivaldybei tai kartu yra proga pasitikrinti pasirengimą civilinei saugai, įvertinti kritinių paslaugų tęstinumą ir bendradarbiavimo mechanizmus su pagalbos tarnybomis.

    Visagino savivaldybė primena, kad institucijų tarpusavio sąveika apima ne tik reagavimą į incidentus, bet ir prevenciją, informavimą bei gyventojų įtraukimą. Pratybų kontekste akcentuojama, jog aiškus koordinavimas ir vienoda informacija visoms grandims mažina riziką ir didina bendrą atsparumą.

    Karinės technikos paroda Visagine

    Spalio 1 dieną Visagine, Draugystės gatvėje 10, gyventojai kviečiami į karinės technikos ir ginkluotės parodą. Organizatoriai nurodo, kad tai bus galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama technika ir ginkluote.

    Tokie renginiai paprastai skirti ne tik pristatyti kariuomenės pajėgumus, bet ir stiprinti visuomenės informuotumą apie gynybą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Savivaldybė ragina sekti oficialią informaciją dėl renginio eigos ir galimų organizacinių pokyčių.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Regionų pinigai po 2027 metų: Seimo komitetas įvardijo, ko dabar skubiai reikia pasienyje

    2026 metais rugsėjo 3 dieną Šeduvoje vykusiame Vidaus reikalų ministerijos rengiamame Regioninės politikos forume 2026 dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta valstybės investicijų kryptims po 2027 metų, demografiniams pokyčiams ir viešųjų paslaugų prieinamumui visoje šalyje.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič akcentavo, kad ryškūs regioniniai skirtumai ir gyventojų senėjimas reikalauja greitesnių bei labiau koordinuotų sprendimų. Pasak jo, vien finansinės injekcijos nepašalina priežasčių, dėl kurių dalis savivaldybių praranda gyventojus ir darbo vietas.

    Komitetas priminė, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 30 proc. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia beveik 1 800 000 000 eurų. Tačiau pabrėžta, jog investicijų poveikis menksta, kai jos išskaidomos tarp skirtingų institucijų ir nėra siejamos su ilgalaikiais tiksliais rodikliais, tokiais kaip paslaugų pasiekiamumas ar naujų darbo vietų kūrimas.

    Pasienio regionams siūlomos tikslinės paskatos

    Forume daug dėmesio skirta pasienio teritorijų situacijai, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas dažnai yra spartesnis nei šalies vidurkis. Papildomą spaudimą, anot komiteto, gali kelti ir saugumo aplinka, ribojimai ar infrastruktūros pokyčiai, kurie turi tiesioginį poveikį verslo planams ir kasdieniam mobilumui.

    „Jei norime išlaikyti šių teritorijų gyvybingumą, privalome pasiūlyti tikslines valstybės paskatas, plėtoti specialias rėmimo programas jaunoms šeimoms bei socialinio būsto fondą, kuris padėtų pritraukti trūkstamus specialistus“, – sakė Jaroslav Narkevič.

    Anot komiteto, ypač jautrios sritys yra švietimas ir sveikatos priežiūra, nes būtent čia specialistų trūkumas greičiausiai virsta prastesnėmis paslaugomis ir dar labiau skatina migraciją. Pabrėžta, kad sprendimai turi apimti ne tik pastatų ar įrangos finansavimą, bet ir realias priemones darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.

    Regioninė politika turi būti valdoma vientisiau

    Komitetas taip pat iškėlė klausimą dėl dabartinio regioninės politikos modelio nuoseklumo. Pasak Seimo atstovų, kai investicijos ir programos lieka fragmentuotos tarp skirtingų ministerijų, regionams sudėtingiau užtikrinti ilgalaikį planavimą, o projektai ne visada dera tarpusavyje.

    Kaip prioritetas įvardytas siekis regionų plėtros politikos formavimą ir koordinavimą sutelkti vienoje stiprioje institucijoje, turinčioje aiškius įgaliojimus. Komiteto vertinimu, tai leistų regionų poreikius sistemingiau integruoti į švietimo, sveikatos, susisiekimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių sprendimus.

    Diskusijose pabrėžta, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui svarbiausia iš anksto apsibrėžti prioritetus ir atsakomybes. Tikimasi, kad aiškesnis koordinavimas padėtų užtikrinti tolygesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir stabdyti neigiamas demografines tendencijas regionuose.

  • Lietuvoje startuoja pratybos Perkūno griausmas 2026: kur ir kada bus ribojimų gyventojams

    Lietuvoje startuoja pratybos Perkūno griausmas 2026: kur ir kada bus ribojimų gyventojams

    Lietuvos kariuomenė 2026 metais rugsėjo 17 dieną–spalio 15 dieną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje rengs pratybas „Perkūno griausmas 2026“. Jų metu kariuomenės vienetai treniruosis planuoti ir vykdyti pasirengimą valstybės ginkluotai gynybai.

    Kaip pratybų dalis 2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vyks atskira treniruotė. Joje bus integruojamos Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgų veiklos, koordinuojant veiksmus su civilinėmis institucijomis.

    Numatyta, kad treniruotės metu bus tikrinamas bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiomis tarnybomis, vietos savivalda ir kitomis civilinėmis struktūromis nustatytoje pratybų karinėje teritorijoje. Tokie scenarijai paprastai apima reagavimą į įvairias krizes, ryšio ir sprendimų priėmimo grandines bei logistiką.

    Pratybų laikotarpiu gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karinio transporto judėjimą, taip pat gali būti naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechninės priemonės. Kariuomenė nurodo, kad bus laikomasi viešosios tvarkos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.

    Tokio masto mokymai yra skirti ne tik karių pasirengimui, bet ir visos valstybės atsparumo patikrinimui, kai vienu metu veikia karinės ir civilinės institucijos. Pastaraisiais metais NATO valstybės vis dažniau rengia kompleksines pratybas, orientuotas į greitą reagavimą ir sąveiką su civilinėmis tarnybomis, todėl didelis dėmesys skiriamas ir praktiniam koordinavimui vietoje.

    Gyventojams, ypač gyvenantiems Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje, rekomenduojama sekti oficialią kariuomenės ir savivaldybių informaciją apie galimus laikinuosius eismo ar veiklų ribojimus konkrečiose vietovėse. Esant poreikiui, papildomi pranešimai paprastai skelbiami ir apie triukšmo ar judėjimo intensyvumo pikus atskiromis pratybų dienomis.

    Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.

  • Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia skirsianti 1 mln. eurų priedangų parengčiai gerinti. Nors priedangų ploto, vertinant pagal gyventojų skaičių, mieste iš esmės pakanka, savivaldybė pripažįsta, kad didžiausios spragos išlieka dėl realaus pasiekiamumo ir infrastruktūros pritaikymo.

    Pagrindinis tikslas – turimas patalpas paversti veikiančiu, operatyviai aktyvuojamu tinklu, kad kilus grėsmei žmonės galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą. Finansavimas numatytas trims kryptims: patekimo sprendiniams, langų apsaugai nuo stiklo šukių ir pagalbai rengiant dokumentus Vidaus reikalų ministerijos programoms.

    „Vilniuje kilęs oro pavojus aiškiai parodė, kur turime sutelkti dėmesį, kad prireikus vilniečiai galėtų greitai ir sklandžiai pasiekti priedangas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Dėl paramos galės kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga – objektas turi būti įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra: jos galės teikti prašymus dėl langų apsaugos priemonių finansavimo. Savivaldybė akcentuoja, kad šis sprendimas skirtas mažinti riziką patalpose, kuriose kasdien būna daug žmonių.

    Didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama suma sieks 20 000 eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus dengiamos 100 proc., o kitais atvejais kompensavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.

    Privaloma sąlyga – priedanga per 5 minutes

    Savivaldybė pabrėžia, kad kilus oro pavojui patekimas į priedangą turi būti užtikrinamas nedelsiant, todėl kiekviename objekte turi būti aiškus veiksmų planas. Nors nacionaliniu mastu nėra vieningos, visiems objektams vienodai detalizuotos atvėrimo trukmės tvarkos, Vilnius taiko savo rekomendaciją – kliūtys turi būti pašalintos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Taip pat akcentuojama, kad patekimas negali priklausyti nuo vieno žmogaus ar vieno rakto, todėl būtini atsarginiai atrakinimo būdai. Reikalaujama paskirti kelis atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad priedanga gyventojams būtų prieinama visą parą.

    Automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms savivaldybė ketina kompensuoti iki 95 proc. įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Pasirinkus kitokius sprendimus, būtų kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Langų apsauga ir saugios zonos

    Po mieste fiksuoto oro pavojaus daugiau dėmesio skiriama ir pastatams, kuriuose priedangų nėra arba jų nepakanka kasdien juose esantiems žmonėms. Tokiose vietose siekiama mažinti stiklo dužimo grėsmę, todėl rekomenduojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kitos lygiavertės priemonės.

    Šias priemones planuojama finansuoti priedangose arba žemiausio aukšto patalpose, jei tai viešąsias paslaugas teikianti įstaiga, kurioje priedangos nėra arba jos talpa nepakankama. Vienam objektui maksimaliai būtų skiriama 15 200 eurų, kompensuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Pagalba VRM programoms ir projektams

    Trečioji priemonė orientuota į pasirengimą didesnės apimties infrastruktūros darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai ir kiti dokumentai. Savivaldybė nurodo galinti pilnai padengti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimo išlaidas.

    Be to, gali būti kompensuojama iki 80 proc. papildomų darbų, kurie būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų perkėlimas, elektros įvado pritaikymas, patekimo maršruto pertvarkymas ar durų angų pritaikymas. Finansavimas būtų skiriamas tik tiems objektams, kurie po darbų galėtų atitikti Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus priedangoms.

    Planuojama, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį, apie tikslias sąlygas ir terminus savivaldybė žada informuoti papildomai. Savivaldybė ragina bendrijas ir įstaigas iš anksto įsivertinti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų faktinę priedangų parengtį ir pasiekiamumą.

  • Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    Visaginas už 200 000 eurų modernizuos 5 priedangas: aišku, kur jos bus ir kam tai svarbu

    2026 metų gegužės 4 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Visagino savivaldybėje – II etapas“. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo vertė siekia 200 000 eurų.

    Projektu siekiama stiprinti civilinę saugą ir mažinti grėsmių riziką gyventojams, kuri, institucijų vertinimu, išlieka aukšta. Prie šios situacijos prisideda regiono saugumo aplinka, hibridinės grėsmės, taip pat dažnėjančios gamtinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos ir techninių bei ekologinių incidentų rizika.

    Pagrindinis tikslas – atsparumas ir prieinamumas

    Pagrindinis projekto tikslas yra priedangų atsparumo stiprinimas ir jų pritaikymas riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad praktinis dėmesys bus skiriamas infrastruktūrai, nuo kurios priklauso priedangų funkcionalumas ekstremalių situacijų metu.

    Pagal planą vėdinimo įranga bus sutvarkyta penkiose priedangose. Jos yra Visagino „Verdenės“ gimnazijoje, Visagino viešojoje bibliotekoje, Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje ir Visagino savivaldybės socialinių paslaugų centre, kuriame numatytos dvi priedangos.

    Kiek žmonių tai palies?

    Skaičiuojama, kad pagerintos sąlygos priedangose bus užtikrintos 1 479 gyventojams. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų sumažinti pažeidžiamumą ir pagerinti gyventojų saugumą karinių ar hibridinių grėsmių atvejais, taip pat kitų ekstremalių situacijų metu.

    Produkto stebėsenos rodiklis numato, kad penkiose priedangose bus pagerintos sąlygos. Rezultato rodiklis įvardijamas kaip gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, skaičius, kuris siekia 1 479.

    Kada projektas bus baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų rugsėjo mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų parengčiai, jų techniniams reikalavimams ir realiam pritaikomumui gyventojams. Savivaldybės, atnaujindamos infrastruktūrą, dažniausiai pirmiausia sprendžia esminius klausimus, nuo kurių priklauso priedangos eksploatavimas, pavyzdžiui, vėdinimą, prieinamumą ir atsparumą.

  • Visagine startuoja gynybos fondo projektas: už 120 000 eurų ruoš vietas 800 evakuojamų žmonių

    Visagine startuoja gynybos fondo projektas: už 120 000 eurų ruoš vietas 800 evakuojamų žmonių

    2026 metų birželio 18 dieną Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Visagino savivaldybės administracija pasirašė projekto, skirto kolektyvinės apsaugos stiprinimui, sutartį. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o jo bendra vertė siekia 120 000 eurų.

    Pagrindinis projekto tikslas – sustiprinti savivaldybės pasirengimą krizėms ir užtikrinti, kad evakuojami gyventojai galėtų būti laikinai apgyvendinti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Kartu numatyta aprūpinti gyventojų evakavimo punkto darbuotojus darbui reikalingomis priemonėmis.

    Kur bus vykdomi darbai?

    Numatyta, kad bus atnaujintas ir priemonėmis aprūpintas gyventojų evakavimo punktas, įrengtas kolektyvinės apsaugos statinyje Draugystės g. 12 Visagine, Visagino Draugystės progimnazijoje. Savivaldybė nurodo, kad čia bus sukauptos priemonės, reikalingos laikinam apgyvendinimui ir evakuacijos organizavimui.

    Pagal projekto rodiklius, įgyvendinus numatytas veiklas savivaldybė planuoja būti pasirengusi laikinai apgyvendinti 800 žmonių. Taip pat numatyta darbo priemonėmis aprūpinti 11 evakavimo punkto darbuotojų.

    Kodėl stiprinama civilinė sauga?

    Projekte akcentuojama, kad rizikos lygis išlieka aukštas, kaip numatyta civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos kryptyse. Priežastimis įvardijamas įtemptas saugumo kontekstas regione, taip pat augantis gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų situacijų skaičius ir nuolatinės techninio, ekologinio bei socialinio pobūdžio rizikos.

    Tokių projektų tikslas – ne tik infrastruktūra, bet ir praktinis pasirengimas, kad krizės atveju savivaldybės galėtų greitai aktyvuoti evakavimo procesus, priimti žmones ir užtikrinti bazines sąlygas trumpalaikiam apgyvendinimui. Tai svarbu tiek dėl galimų geopolitinių grėsmių, tiek dėl ekstremalių orų reiškinių, kurie pastaraisiais metais dažnėja visame regione.

    Kada projektas turi būti baigtas?

    Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų balandžio mėnesio. Už jo įgyvendinimą atsakinga Visagino savivaldybės administracija.

    Viešai skelbiama, kad kolektyvinės apsaugos statinių informacija Lietuvoje taip pat pateikiama interaktyviuose žemėlapiuose, kurie padeda gyventojams ir institucijoms geriau orientuotis, kur numatytos priedangos ar kolektyvinės apsaugos vietos.

  • Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajone startuoja II etapas: 8 priedangos bus atnaujintos, numatyta beveik 200 000 eurų

    Varėnos rajono savivaldybė pradeda antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą, kuriuo siekiama sustiprinti gyventojų saugumą ir civilinę parengtį. 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašyta projekto VRM-003-K-039 Priedangų infrastruktūros plėtra Varėnos rajono savivaldybėje, II etapas įgyvendinimo sutartis.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o įgyvendinime dalyvauja Vidaus reikalų ministerija, VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Varėnos rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas ne tik priedangų atsparumui, bet ir jų pritaikymui įvairių poreikių turintiems žmonėms.

    Ką numatyta padaryti?

    Antrajame etape planuojama sutvarkyti ir būtiniausiomis priemonėmis aprūpinti 8 priedangas: dviejose švietimo, dviejose sveikatos priežiūros, vienoje kultūros ir trijose administracinės paskirties įstaigose. Pasak savivaldybės, objektai parinkti iš patvirtinto priedangų sąrašo, todėl darbai orientuoti į realiai naudojamas ir gyventojams pasiekiamas vietas.

    Numatomi infrastruktūros gerinimo sprendimai apima evakuacinių išėjimų įrengimą ir evakuacinį apšvietimą, taip pat įėjimų pritaikymą riboto judumo asmenims. Planuojama didinti apsaugą nuo sužalojimų, pavyzdžiui, įrengiant apsauginius skydus langams arba kai kuriais atvejais sprendžiant langų užmūrijimo klausimą.

    Taip pat gali būti diegiamos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos arba autonominiai dūmų signalizatoriai, tvarkomos ar įrengiamos vėdinimo sistemos. Numatyta ir rezervinio elektros tiekimo galimybė įrengiant elektros generatorius, o dalyje patalpų planuojami grindų įrengimo darbai.

    Inventorius ir kasdieniai poreikiai

    Be statybinių ir inžinerinių sprendimų, priedangos bus papildomai aprūpintos inventoriumi pagal jose planuojamą sutalpinti žmonių skaičių. Tarp numatytų priemonių yra biotualetai higienos sąlygoms užtikrinti bei sulankstomos kėdės ir sulankstomos lovos trumpalaikiam poilsiui.

    Planuojama įsigyti talpyklas geriamojo vandens atsargoms, taip pat būtiniausias priemones ekstremaliems atvejams, įskaitant pirmosios pagalbos rinkinius, neštuvus, taktinio tipo žibintuvėlius, gesintuvus, laužtuvus ir sulankstomus kastuvus. Tokios priemonės laikomos praktišku minimumu, kad priedangos galėtų būti naudojamos ne tik formaliai, bet ir realios grėsmės metu.

    Kiek kainuos ir kiek truks?

    Bendra projekto vertė siekia 197 629,89 eurų, o finansavimas numatytas pilnai iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad projekto trukmė planuojama 18 mėnesių.

    Tokio pobūdžio investicijos pastaraisiais metais vis dažniau vertinamos kaip būtina viešosios infrastruktūros dalis, ypač didėjant dėmesiui gyventojų apsaugai ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Varėnos rajono atnaujinimų paketas išsiskiria tuo, kad numato ir inžinerinius sprendimus, ir aiškiai apibrėžtą aprūpinimą inventoriumi.