Sejm odrzucił wniosek o wotum nieufności wobec ministra spraw wewnętrznych i administracji Marcina Kierwińskiego. Szefa MSWiA chciała odwołać opozycja. Głosowało 447 osób, za było 212, a przeciw 235 posłów. Nikt nie wstrzymał się od głosu.
Tag: Vidaus reikalų ministerija
-
Katelynas atvyko į Jonavą ir įspėjo: jei regionuose stringa tarnybos, rizikuoja visa valstybė
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas darbo vizito Jonavoje metu su savivaldybės vadovais ir tarnybų atstovais aptarė policijos ir ugniagesių pajėgumus, infrastruktūros būklę, finansavimo poreikius, migracijos valdymo aktualijas bei planuojamus valstybės tarnybos pokyčius. Pasak ministerijos, vizito tikslas buvo įvertinti situaciją vietoje ir susitarti dėl konkrečių sprendimų, kad regionuose veikiančios tarnybos galėtų greičiau reaguoti į incidentus.
Ministras pabrėžė, kad regionų saugumas priklauso ne vien nuo teisės aktų, bet ir nuo realių darbo sąlygų, žmonių skaičiaus ir technikos parengtumo. Jo teigimu, problemos dažniausiai išryškėja ten, kur jos ir atsiranda, todėl sprendimų paieška turi vykti kartu su vietoje dirbančiais pareigūnais.
„Tokie vizitai reikalingi ne dėl formalumo. Vietoje geriausiai matyti, kur sistema stringa, o mūsų užduotis yra ieškoti konkrečių sprendimų“, – sakė Martynas Katelynas.
Beveik šimtmetį skaičiuojantis pastatas
Jonavoje ministras apžiūrėjo planuojamo naujo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato vietą ir apsilankė dabartinėje tarnyboje. Ugniagesiai šiuo metu dirba 1935 metais statytame pastate, kurio garažai ir patalpos, pasak tarnybos atstovų, nebeatitinka šiuolaikinių poreikių ir technikos gabaritų.
Naujo pastato su slėptuve techninį darbo projektą planuojama baigti iki lapkričio pabaigos, o tuomet, užsitikrinus finansavimą, būtų galima pradėti rangos darbų pirkimo procedūras. VRM pabrėžia, kad tokie projektai regionuose tampa vis svarbesni ir dėl civilinės saugos reikalavimų, nes augant grėsmių spektrui didėja ir infrastruktūros atsparumo lūkesčiai.
„Kai ugniagesiai dirba beveik šimto metų senumo pastate, akivaizdu, kad vien kosmetinio remonto nebeužtenka. Dabar svarbiausia rasti finansavimą ir neleisti projektui likti tik popieriuje“, – sakė Martynas Katelynas.
Policijos rezultatai ir pareigūnų trūkumas
Apsilankęs Jonavos rajono policijos komisariate ministras su pareigūnais aptarė nusikalstamumo tendencijas, ištyrimo rodiklius ir pajėgumus. Ministerijos pateiktais duomenimis, 2026 metų sausio–rugsėjo laikotarpiu registruotų nusikalstamų veikų skaičius rajone, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiek tiek sumažėjo, o ištyrimas išaugo nuo 60,2 iki 66 proc.
Kartu akcentuota ir pareigūnų trūkumo problema, kurią regionuose dažnai paaštrina didesni atstumai, pamaininio darbo krūvis ir konkurencija dėl darbuotojų su privačiu sektoriumi. VRM teigia siekianti, kad sprendimai apimtų ne tik naujų pareigybių planavimą, bet ir priemones, kurios didintų tarnybos patrauklumą bei išlaikytų patyrusius specialistus.
Finansavimas, regionų investicijos ir tarnybos reforma
Vizito metu aptartas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų finansavimas ir darbo užmokesčio klausimai. VRM nurodo, kad 2027 metų valstybės biudžeto projekte savivaldybėms numatoma papildomai skirti lėšų mažiausiems darbo užmokesčio koeficientams ir pareiginės algos baziniam dydžiui didinti, siekiant mažinti atotrūkį tarp skirtingų savivaldybių.
Taip pat kalbėta apie regionų investicijų administravimo spartinimą ateinančiame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje, kad procesai būtų paprastesni ir greitesni. Be to, VRM rengia Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma grąžinti maksimalų priedą už tarnybos stažą iki 30 proc., specialistams atsisakyti 65 metų amžiaus ribos, suteikti daugiau lankstumo didinant atlyginimus ir stiprinti socialines garantijas.
Darbo dienos pabaigoje ministras apsilankė Kulvos ugniagesių komandoje ir susitiko su vietos ugniagesiais. Ministerija teigia, kad reguliarios išvykos į savivaldybes išlieka vienu iš prioritetų, siekiant, kad regionų saugumo sprendimai būtų grindžiami realia situacija ir vietos poreikiais.
-

Tiesiogiai iš Vidaus reikalų ministerijos: „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2026“
Spalio 8 dieną nuo 10 valandos internetu bus transliuojamas Vidaus reikalų ministerijoje vyksiantis renginys „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2026“. Organizatoriai kviečia stebėti diskusijas apie tai, kaip didinti gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą savivaldoje.
Renginys skirtas savivaldybių, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, akademinės bendruomenės bei valstybės institucijų atstovams. Pagrindinis tikslas – aptarti praktinius būdus, kaip stiprinti bendruomenių vaidmenį, didinti pasitikėjimą vietos valdžia ir skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant kasdienius vietos klausimus.
Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama dalyvaujamosios demokratijos priemonėms: gyventojų apklausoms, viešoms konsultacijoms, dalyvaujamajam biudžetui ir bendruomenių įtraukimui į projektų planavimą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios priemonės gali mažinti atotrūkį tarp gyventojų ir institucijų, tačiau joms būtinas aiškus procesų skaidrumas, prieinama informacija ir realus sprendimų poveikis.
Kas bus aptariama?
Renginio pradžioje numatytas atidarymas ir sveikinimo žodis, po kurio vyks pranešimas apie aktyvios bendruomenės vaidmenį savivaldoje. Vėliau planuojama platesnė diskusija, skirta pilietiškų bendruomenių kūrimosi skatinimui ir praktiniams iššūkiams savivaldybėse.
Antroje renginio dalyje dėmesys bus nukreiptas į perėjimą nuo formalaus atstovavimo prie partnerystės, kai gyventojų balsas tampa ne epizodinis, o nuosekli sprendimų priėmimo dalis. Renginį užbaigs apibendrinimas ir pagrindinių įžvalgų pristatymas.
Kam tai aktualu?
Diskusijos aktualios tiek vietos bendruomenių lyderiams, tiek savivaldybių administracijoms, kurios ieško veiksmingesnių būdų įtraukti gyventojus. Praktikoje dažniausiai akcentuojamos sritys yra viešosios erdvės, kaimynijų infrastruktūra, paslaugų prieinamumas, saugumas ir bendruomeninių iniciatyvų finansavimas.
Organizatoriai pažymi, kad renginyje savo įžvalgomis dalysis savivaldos, bendruomeninių organizacijų, nevyriausybinio sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovai. Tiesioginę transliaciją bus galima stebėti „Youtube“ platformoje.
-

Kas iš tiesų vyko „Perkūno griausmas 2026“ pratybose: Visagino meras pamatė viską iš arti
2026 metais rugsėjo 17 dieną–spalio 15 dieną Lietuvos kariuomenė Lietuvoje planuoja ir vykdo pratybas „Perkūno griausmas 2026“, skirtas treniruotis valstybės ginkluotos gynybos pasirengimui. Jose tikrinama, kaip skirtingi kariuomenės vienetai planuoja veiksmus, koordinuoja sprendimus ir veikia kintančiose situacijose.
Kaip šių pratybų dalis 2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje vyko Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgų treniruotė. Jos tikslas buvo praktiškai suderinti veiksmus su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiomis tarnybomis, savivalda ir kitomis civilinėmis institucijomis.
Akcentas – institucijų koordinavimas
Tokio pobūdžio treniruotėse svarbiausia ne vien taktinis pasirengimas, bet ir realus sprendimų priėmimo greitis bei informacijos apsikeitimas tarp institucijų. Kariuomenė kartu su civilinėmis tarnybomis paprastai vertina ryšių patikimumą, reagavimo grandines, gyventojų informavimo procesus ir veiksmų suderinamumą konkrečioje teritorijoje.
Pratybų metu Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz lankėsi pratybų štabe, susipažino su vykdomais veiksmais ir institucijų bendradarbiavimu. Toks vizitas leidžia savivaldai geriau suprasti, kaip praktikoje veikia karinės ir civilinės sąveikos mechanizmai bei kokių sprendimų gali prireikti skirtinguose scenarijuose.
Kodėl tai svarbu savivaldai?
Pratybos savivaldybėms yra proga įsivertinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms, kai vienu metu gali reikėti kelių tarnybų koordinacijos. Tai apima veiksmus, susijusius su viešąja tvarka, eismo organizavimu, ryšiais, kritinės infrastruktūros apsauga ir gyventojų saugumu.
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad tokie mokymai padeda iš anksto identifikuoti spragas ir sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Kuo daugiau praktinių sąveikos treniruočių vyksta taikos metu, tuo mažiau neapibrėžtumo lieka realių incidentų ar krizių atvejais.
-
Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos
Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.
Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.
Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas
Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.
Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.
Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai
Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.
Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.
Transliacijos ir žiniasklaidos darbas
Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.
Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.
-

Visagine – kariuomenės pratybų aidas: institucijos tarėsi, kaip veiks krizės ir gynybos metu
Visagino savivaldybėje surengtas institucijų sąveikos pasitarimas, į kurį susirinko Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono ir Sausumos pajėgų štabo atstovai. Kartu dalyvavo savivaldybės vadovai, taip pat policijos, priešgaisrinės tarnybos, ligoninės ir kitų įstaigų specialistai.
Pasitarime daugiausia dėmesio skirta tam, kaip skirtingos grandys veiktų kartu galimos krizės atveju ar prireikus užtikrinti valstybės ginkluotą gynybą. Aptarta, kaip praktiškai suderinti sprendimų priėmimą, informacijos apsikeitimą ir reagavimą, kad veiksmai būtų greiti ir aiškiai koordinuoti.
Pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis
Susitikimas yra Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“ dalis. Rugsėjo 22 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vykstančioje treniruotėje integruojami kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių tarnybų, savivaldos ir civilinių institucijų veiksmai.
Tokios pratybos ir pasirengimo pasitarimai orientuoti į realias situacijas, kai vien kariuomenės ar vien civilinių tarnybų pajėgumų nepakanka. Praktikoje ypač svarbu iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribų, ryšio kanalų ir veiksmų sekos, kad krizinėmis minutėmis nebūtų gaištamas laikas.
Ką tai reiškia gyventojams
Gyventojams tokie susitikimai dažniausiai pastebimi per išaugusį tarnybų aktyvumą regione, pratybų metu vykstantį judėjimą ar papildomas informavimo priemones. Savivaldybei tai kartu yra proga pasitikrinti pasirengimą civilinei saugai, įvertinti kritinių paslaugų tęstinumą ir bendradarbiavimo mechanizmus su pagalbos tarnybomis.
Visagino savivaldybė primena, kad institucijų tarpusavio sąveika apima ne tik reagavimą į incidentus, bet ir prevenciją, informavimą bei gyventojų įtraukimą. Pratybų kontekste akcentuojama, jog aiškus koordinavimas ir vienoda informacija visoms grandims mažina riziką ir didina bendrą atsparumą.
Karinės technikos paroda Visagine
Spalio 1 dieną Visagine, Draugystės gatvėje 10, gyventojai kviečiami į karinės technikos ir ginkluotės parodą. Organizatoriai nurodo, kad tai bus galimybė iš arčiau susipažinti su Lietuvos kariuomenės naudojama technika ir ginkluote.
Tokie renginiai paprastai skirti ne tik pristatyti kariuomenės pajėgumus, bet ir stiprinti visuomenės informuotumą apie gynybą bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Savivaldybė ragina sekti oficialią informaciją dėl renginio eigos ir galimų organizacinių pokyčių.
-

Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką
Startuoja naujas kvietimas
Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.
Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.
„Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Kas gali teikti paraiškas?
Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.
Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.
Už ką konkrečiai bus mokama?
Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.
Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.
Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.
Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.
Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.
Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.
-
Regionų pinigai po 2027 metų: Seimo komitetas įvardijo, ko dabar skubiai reikia pasienyje
2026 metais rugsėjo 3 dieną Šeduvoje vykusiame Vidaus reikalų ministerijos rengiamame Regioninės politikos forume 2026 dalyvavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovai. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta valstybės investicijų kryptims po 2027 metų, demografiniams pokyčiams ir viešųjų paslaugų prieinamumui visoje šalyje.
Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič akcentavo, kad ryškūs regioniniai skirtumai ir gyventojų senėjimas reikalauja greitesnių bei labiau koordinuotų sprendimų. Pasak jo, vien finansinės injekcijos nepašalina priežasčių, dėl kurių dalis savivaldybių praranda gyventojus ir darbo vietas.
Komitetas priminė, kad regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 30 proc. sanglaudos politikos lėšų, kurios siekia beveik 1 800 000 000 eurų. Tačiau pabrėžta, jog investicijų poveikis menksta, kai jos išskaidomos tarp skirtingų institucijų ir nėra siejamos su ilgalaikiais tiksliais rodikliais, tokiais kaip paslaugų pasiekiamumas ar naujų darbo vietų kūrimas.
Pasienio regionams siūlomos tikslinės paskatos
Forume daug dėmesio skirta pasienio teritorijų situacijai, kur gyventojų mažėjimas ir senėjimas dažnai yra spartesnis nei šalies vidurkis. Papildomą spaudimą, anot komiteto, gali kelti ir saugumo aplinka, ribojimai ar infrastruktūros pokyčiai, kurie turi tiesioginį poveikį verslo planams ir kasdieniam mobilumui.
„Jei norime išlaikyti šių teritorijų gyvybingumą, privalome pasiūlyti tikslines valstybės paskatas, plėtoti specialias rėmimo programas jaunoms šeimoms bei socialinio būsto fondą, kuris padėtų pritraukti trūkstamus specialistus“, – sakė Jaroslav Narkevič.
Anot komiteto, ypač jautrios sritys yra švietimas ir sveikatos priežiūra, nes būtent čia specialistų trūkumas greičiausiai virsta prastesnėmis paslaugomis ir dar labiau skatina migraciją. Pabrėžta, kad sprendimai turi apimti ne tik pastatų ar įrangos finansavimą, bet ir realias priemones darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.
Regioninė politika turi būti valdoma vientisiau
Komitetas taip pat iškėlė klausimą dėl dabartinio regioninės politikos modelio nuoseklumo. Pasak Seimo atstovų, kai investicijos ir programos lieka fragmentuotos tarp skirtingų ministerijų, regionams sudėtingiau užtikrinti ilgalaikį planavimą, o projektai ne visada dera tarpusavyje.
Kaip prioritetas įvardytas siekis regionų plėtros politikos formavimą ir koordinavimą sutelkti vienoje stiprioje institucijoje, turinčioje aiškius įgaliojimus. Komiteto vertinimu, tai leistų regionų poreikius sistemingiau integruoti į švietimo, sveikatos, susisiekimo, socialinės apsaugos ir kitų sričių sprendimus.
Diskusijose pabrėžta, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui svarbiausia iš anksto apsibrėžti prioritetus ir atsakomybes. Tikimasi, kad aiškesnis koordinavimas padėtų užtikrinti tolygesnį viešųjų paslaugų prieinamumą ir stabdyti neigiamas demografines tendencijas regionuose.
-

Lietuvoje startuoja pratybos Perkūno griausmas 2026: kur ir kada bus ribojimų gyventojams
Lietuvos kariuomenė 2026 metais rugsėjo 17 dieną–spalio 15 dieną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje rengs pratybas „Perkūno griausmas 2026“. Jų metu kariuomenės vienetai treniruosis planuoti ir vykdyti pasirengimą valstybės ginkluotai gynybai.
Kaip pratybų dalis 2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 1 dieną Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybių teritorijose vyks atskira treniruotė. Joje bus integruojamos Taikos meto užduočių ir Greitojo reagavimo pajėgų veiklos, koordinuojant veiksmus su civilinėmis institucijomis.
Numatyta, kad treniruotės metu bus tikrinamas bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiomis tarnybomis, vietos savivalda ir kitomis civilinėmis struktūromis nustatytoje pratybų karinėje teritorijoje. Tokie scenarijai paprastai apima reagavimą į įvairias krizes, ryšio ir sprendimų priėmimo grandines bei logistiką.
Pratybų laikotarpiu gyventojai gali pastebėti intensyvesnį karinio transporto judėjimą, taip pat gali būti naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechninės priemonės. Kariuomenė nurodo, kad bus laikomasi viešosios tvarkos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.
Tokio masto mokymai yra skirti ne tik karių pasirengimui, bet ir visos valstybės atsparumo patikrinimui, kai vienu metu veikia karinės ir civilinės institucijos. Pastaraisiais metais NATO valstybės vis dažniau rengia kompleksines pratybas, orientuotas į greitą reagavimą ir sąveiką su civilinėmis tarnybomis, todėl didelis dėmesys skiriamas ir praktiniam koordinavimui vietoje.
Gyventojams, ypač gyvenantiems Ignalinos rajone ir Visagino savivaldybėje, rekomenduojama sekti oficialią kariuomenės ir savivaldybių informaciją apie galimus laikinuosius eismo ar veiklų ribojimus konkrečiose vietovėse. Esant poreikiui, papildomi pranešimai paprastai skelbiami ir apie triukšmo ar judėjimo intensyvumo pikus atskiromis pratybų dienomis.
Informaciją apie pratybas pateikė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.
-

Vilnius meta 1 mln. eurų priedangoms: ką privalės padaryti bendrijos ir įstaigos per 5 minutes?
Vilniaus miesto savivaldybė skelbia skirsianti 1 mln. eurų priedangų parengčiai gerinti. Nors priedangų ploto, vertinant pagal gyventojų skaičių, mieste iš esmės pakanka, savivaldybė pripažįsta, kad didžiausios spragos išlieka dėl realaus pasiekiamumo ir infrastruktūros pritaikymo.
Pagrindinis tikslas – turimas patalpas paversti veikiančiu, operatyviai aktyvuojamu tinklu, kad kilus grėsmei žmonės galėtų greitai patekti į artimiausią priedangą. Finansavimas numatytas trims kryptims: patekimo sprendiniams, langų apsaugai nuo stiklo šukių ir pagalbai rengiant dokumentus Vidaus reikalų ministerijos programoms.
„Vilniuje kilęs oro pavojus aiškiai parodė, kur turime sutelkti dėmesį, kad prireikus vilniečiai galėtų greitai ir sklandžiai pasiekti priedangas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Dėl paramos galės kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga – objektas turi būti įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.
Išimtis numatyta ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra: jos galės teikti prašymus dėl langų apsaugos priemonių finansavimo. Savivaldybė akcentuoja, kad šis sprendimas skirtas mažinti riziką patalpose, kuriose kasdien būna daug žmonių.
Didžiausia vienam objektui per vieną kvietimą skiriama suma sieks 20 000 eurų su PVM. Savivaldybės įstaigoms išlaidos bus dengiamos 100 proc., o kitais atvejais kompensavimo dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės.
Privaloma sąlyga – priedanga per 5 minutes
Savivaldybė pabrėžia, kad kilus oro pavojui patekimas į priedangą turi būti užtikrinamas nedelsiant, todėl kiekviename objekte turi būti aiškus veiksmų planas. Nors nacionaliniu mastu nėra vieningos, visiems objektams vienodai detalizuotos atvėrimo trukmės tvarkos, Vilnius taiko savo rekomendaciją – kliūtys turi būti pašalintos ne ilgiau kaip per 5 minutes.
Taip pat akcentuojama, kad patekimas negali priklausyti nuo vieno žmogaus ar vieno rakto, todėl būtini atsarginiai atrakinimo būdai. Reikalaujama paskirti kelis atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad priedanga gyventojams būtų prieinama visą parą.
Automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms savivaldybė ketina kompensuoti iki 95 proc. įrengimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Pasirinkus kitokius sprendimus, būtų kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.
Langų apsauga ir saugios zonos
Po mieste fiksuoto oro pavojaus daugiau dėmesio skiriama ir pastatams, kuriuose priedangų nėra arba jų nepakanka kasdien juose esantiems žmonėms. Tokiose vietose siekiama mažinti stiklo dužimo grėsmę, todėl rekomenduojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kitos lygiavertės priemonės.
Šias priemones planuojama finansuoti priedangose arba žemiausio aukšto patalpose, jei tai viešąsias paslaugas teikianti įstaiga, kurioje priedangos nėra arba jos talpa nepakankama. Vienam objektui maksimaliai būtų skiriama 15 200 eurų, kompensuojant iki 80 proc. išlaidų.
Pagalba VRM programoms ir projektams
Trečioji priemonė orientuota į pasirengimą didesnės apimties infrastruktūros darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai ir kiti dokumentai. Savivaldybė nurodo galinti pilnai padengti techninio projekto ar kitų būtinų projektinių dokumentų parengimo išlaidas.
Be to, gali būti kompensuojama iki 80 proc. papildomų darbų, kurie būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti, pavyzdžiui, inžinerinių tinklų perkėlimas, elektros įvado pritaikymas, patekimo maršruto pertvarkymas ar durų angų pritaikymas. Finansavimas būtų skiriamas tik tiems objektams, kurie po darbų galėtų atitikti Vidaus reikalų ministerijos reikalavimus priedangoms.
Planuojama, kad pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus paskelbtas rugsėjį, apie tikslias sąlygas ir terminus savivaldybė žada informuoti papildomai. Savivaldybė ragina bendrijas ir įstaigas iš anksto įsivertinti, kokie sprendimai labiausiai pagerintų faktinę priedangų parengtį ir pasiekiamumą.