CP v2

Tag: Vidaus reikalų ministerija

  • Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič vyksta į Anykščius: dėmesys saugumui ir civilinei saugai

    Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič vyksta į Anykščius: dėmesys saugumui ir civilinei saugai

    Gegužės 25 dieną Anykščių rajone lankysis vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič. Vizito metu numatyta iš arčiau įvertinti regiono saugumo situaciją ir aptarti aktualiausius civilinės saugos klausimus.

    Ministerija pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, gyventojų perspėjimo sistemoms, priedangų ir kolektyvinės apsaugos infrastruktūrai bei institucijų veiksmų suderinamumui. Tokie išvažiuojamieji susitikimai paprastai skirti ne tik apžvalgai vietoje, bet ir praktinių sprendimų derinimui su rajono vadovybe.

    Skelbiama, kad Anykščiuose ministras susitiks su savivaldybės vadovais ir administracijos darbuotojais. Taip pat planuojami susitikimai su statutinėmis tarnybomis, aptariant reagavimo į incidentus, prevencijos ir bendradarbiavimo klausimus.

    Vizito programoje numatytas apsilankymas Anykščių rajono policijos komisariate ir Anykščių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Šiuose susitikimuose dėmesys paprastai skiriamas pajėgumams, personalo komplektavimui, techninės bazės poreikiams ir tarnybų pasirengimui veikti krizių metu.

    Taip pat planuojama aptarti Valstybės tarnybos ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimus. Šie klausimai savivaldybėms svarbūs dėl administravimo modelio, atsakomybių pasidalijimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo, ypač kai didėja reikalavimai kriziniam valdymui ir paslaugų prieinamumui regionuose.

    Anykščių rajono savivaldybė nurodo, kad po vizito bus pasidalinta susitikimų rezultatais ir svarbiausiomis išvadomis. Tikimasi, kad vizitas padės tiksliau įvardyti vietos poreikius ir suderinti tolesnius veiksmus, susijusius su visuomenės saugumu ir civiline sauga.

    „Vizito tikslas – iš arti įvertinti regiono saugumo situaciją, aptarti civilinės saugos iššūkius bei stiprinti vietos savivaldos ir statutinių tarnybų bendradarbiavimą“, – skelbiama Anykščių rajono savivaldybės pranešime.

  • Kretingos rajone atnaujins dar 8 priedangas: VRM skyrė 200 tūkst. eurų modernizavimui

    Kretingos rajono savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 200 tūkst. eurų finansavimą priedangų modernizavimui. Už šias lėšas rajone planuojama atnaujinti dar aštuonias priedangas, didinant jų parengtį gyventojų saugumui užtikrinti.

    Kaip nurodo savivaldybė, finansavimas bus skirtas ne tik elementariems remonto darbams, bet ir priedangų funkcionalumui pagerinti. Numatyta įrengti evakuacinius išėjimus, atnaujinti vėdinimo sistemas, montuoti apsauginius langų skydus ir diegti rezervinio elektros tiekimo sprendimus.

    Taip pat planuojama įrengti gaisro aptikimo sistemas, ryšio sprendimus, įskaitant belaidžio interneto prieigos taškus, ir pritaikyti įėjimus riboto judumo asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai leidžia priedangoms veikti patikimiau įvairių incidentų ar ekstremalių situacijų metu.

    „Šiuo metu Kretingos mieste jau modernizuojamos septynios priedangos, o dabar, gavus finansavimą, bus modernizuotos dar aštuonios. Tai svarbus žingsnis stiprinant rajono pasirengimą galimoms grėsmėms“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Pasak savivaldybės, naujai į modernizavimo planą įtrauktos priedangos yra Kretingos muziejuje, Socialinių paslaugų centre, Padvarių socialinės globos namuose, Salantų gimnazijoje, Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centre, Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje ir Salantų regioninio parko Lankytojų centre.

    Šis projektas tęsia ankstesnius rajono žingsnius civilinės saugos srityje. Savivaldybė primena, kad priedangų atnaujinimas vykdomas etapais, o lėšos skiriamos siekiant, kad daugiau viešųjų pastatų būtų realiai pritaikyti gyventojų laikinam prieglobsčiui ir infrastruktūra atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.

    2025 metais Kretingos rajono savivaldybė taip pat buvo pritraukusi 200 tūkst. eurų priedangoms modernizuoti. Tuomet darbai pradėti Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“, Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokykloje, Kretingos lopšelyje-darželyje „Žilvitis“, Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje, VšĮ Pranciškonų gimnazijoje ir Kretingos rajono kultūros centre esančiose priedangose.

  • PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    PAGD startuoja su 1856: visą parą konsultuos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams. Paskambinus numeriu 1856, bus teikiamos konsultacijos civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

    Pasak PAGD, linija skirta tiems, kurie nori aiškiai suprasti, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms ir kaip elgtis joms kilus. Konsultantai turėtų padėti atsakyti į praktinius klausimus nuo prevencijos namuose iki veiksmų nelaimės metu.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Matome, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip pasirengti įvairioms situacijoms – nuo gaisro namuose iki galimų ekstremaliųjų įvykių ar radiacinių grėsmių valdymo. Todėl siekiame, kad atsakymai gyventojus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau“, – sako PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas.

    Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, taip pat palikti balso pranešimą, kad konsultantai galėtų perskambinti kuo greičiau.

    PAGD pažymi, kad artimiausiu metu platformoje LT72 planuojama įdiegti ir pokalbių robotą, kuris atsakytų į klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Institucijos teigimu, tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą rasti aktualią informaciją, ir padėti gyventojams greičiau orientuotis, kokių veiksmų imtis.

    Konsultantų užduotis, pasak tarnybos, bus ne tik pateikti atsakymus, bet ir nukreipti į patikimus informacijos šaltinius bei paaiškinti, kaip pasirengimą paversti kasdieniu įpročiu. PAGD pabrėžia, kad iš anksto žinomi veiksmai ir aiškios rekomendacijos realios grėsmės metu padeda išvengti klaidų ir sumažina paniką.

    Gyventojams primenama, kad klausimus civilinės ir priešgaisrinės saugos temomis galima teikti ir elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt. Taip pat rekomenduojama naudotis LT72 mobiliąja programėle, kur pateikiamos pasirengimo rekomendacijos, testai ir interaktyvus žemėlapis su svarbiais objektais.

    PAGD yra statutinė institucija prie Vidaus reikalų ministerijos, atsakinga už gaisrų gesinimą, žmonių gelbėjimą ir civilinės saugos sistemos koordinavimą. Tarnyba taip pat vykdo visuomenės perspėjimą, gaisrų prevenciją ir valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

  • Biržuose paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesiai šventė Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejų

    Biržuose paminėta Šv. Florijono diena: ugniagesiai šventė Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejų

    2026 metų gegužės 8 dieną Biržuose surengtas Šv. Florijono, ugniagesių gelbėtojų globėjo, dienos minėjimas. Tą pačią dieną pažymėtas ir svarbus vietos istorijos įvykis – Biržų ugniagesybos 150 metų jubiliejus.

    Renginį organizavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Biržų rajono savivaldybe. Šventė sutelkė tiek tarnyboje dirbančius pareigūnus, tiek veteranus, savivaldybių atstovus ir Biržų bendruomenę.

    Minėjimas nuo Mišių iki Biržų pilies

    Šventinis minėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po jų ugniagesių gelbėtojų rikiuotė žygiavo Biržų miesto gatvėmis iki Biržų pilies, kur vyko oficialioji dalis.

    Minėjime dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, regiono merai, savivaldybės vadovai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.

    Pagarba žuvusiesiems ir dėmesys tarnybai

    Renginio metu skambėjo Lietuvos himnas, taip pat ugniagesių himnas, kurį atliko Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Tylos minute pagerbti žuvę Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai ir Ukrainos ugniagesiai, dirbantys karo sąlygomis.

    Minėjimas tapo proga visuomenei iš arčiau pamatyti gelbėjimo tarnybų kasdienybę. Renginio svečiai apžiūrėjo Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos ekspoziciją, susipažino su naudojama įranga ir tarnybos specifika.

    Apdovanojimai už tarnybą ir nuopelnus

    Per minėjimą pagerbti ugniagesiai gelbėtojai ir kiti sistemos darbuotojai, įvertinti už nepriekaištingą tarnybą, profesionalumą ir indėlį į gyventojų saugumą. Padėkos ir apdovanojimai įteikti įvairiais lygmenimis – nuo Seimo pirmininko ir Ministrės pirmininkės padėkų iki Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklų.

    Tarp įteiktų įvertinimų minėti atminimo ženklai „Tėvynės labui“, pasižymėjimo kryžiai „Artimui pagalbon“, ženklai „Ugniagesio kryžius“, taip pat „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“ ir „Už nuopelnus gyventojų saugai“. Biržų rajono savivaldybė taip pat skyrė atskirus įvertinimus už tarnybą ir reikšmingus darbus rajono gyventojų saugumui.

    Šv. Florijono dienos minėjimas Biržuose tapo ir simboliniu priminimu, kad ugniagesių darbas – ne tik gaisrų gesinimas, bet ir platus gelbėjimo, prevencijos bei civilinės saugos užduočių spektras. Jubiliejus pabrėžė ilgametę tradiciją, kuri Biržuose tęsiasi jau pusantro šimtmečio.

  • Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    2026 metų gegužės 14 dieną Marijampolėje įvyko Marijampolės regiono plėtros tarybos inicijuotas susitikimas, subūręs regiono savivaldybių merus ir jų komandas. Kartu dalyvavo ir tarybos administracijos darbuotojai, dirbantys su Europos Sąjungos fondų projektų planavimu bei įgyvendinimu.

    Į susitikimą atvyko Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau valdyti projektų eigą, kai vienu metu reikia laikytis tiek nacionalinių, tiek ES reikalavimų.

    Kas stringa įgyvendinant projektus?

    Susitikime aptarti einamojo laikotarpio regioninių projektų įgyvendinimo klausimai, kurie praktikoje dažniausiai susiję su terminų derinimu ir procedūromis. Taip pat kalbėta apie rizikas, kurios kyla dėl pirkimų, projekto apimties keitimo ar brangstančių darbų, kai prireikia tikslinti biudžetus.

    Didelę dalį aptarimų sudarė institucijų tarpusavio koordinavimas, kad sprendimai savivaldybes pasiektų greičiau. Regionams tai ypač svarbu, nes vėlavimai gali turėti tiesioginę įtaką suplanuotų darbų pradžiai ir finansavimo panaudojimui.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Ne mažiau svarbi tema buvo 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpio investavimo kryptys ir planuojami pokyčiai, kurie gali paveikti projektų rengimą. Savivaldybėms aktualu iš anksto žinoti, kaip gali keistis prioritetai, kokios sritys bus labiau remiamos ir kokių rezultatų bus tikimasi.

    Tokie susitikimai leidžia anksčiau susiderinti dėl praktinių reikalavimų ir sumažinti riziką, kad parengti projektai vėliau turės būti iš esmės perrašomi. Regiono plėtros taryba pabrėžė, kad tęstinis dialogas su ministerijomis ir agentūromis yra būtinas, siekiant užtikrinti aiškesnį planavimą ir stabilesnį projektų įgyvendinimo tempą.

  • Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Utenos regionas ruošiantis 2028–2034 ES etapui: savivaldybės derina investicijų prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių darbinis pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos kryptys, kurios galėtų lemti, kokie projektai regione turės didžiausias galimybes sulaukti paramos.

    Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į bendrus regioninius prioritetus ir savivaldybių bendradarbiavimą. Tokie pasitarimai tampa svarbūs dar prieš oficialiai patvirtinant naujo finansavimo periodo taisykles, nes leidžia iš anksto sutarti dėl bendrų tikslų ir pasiruošti brandžius projektus.

    Visagino savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas ir Strateginio planavimo bei investicijų valdymo skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė. Savivaldybės akcentavo poreikį išlaikyti nuoseklią investicijų logiką, kad projektai papildytų vieni kitus, o ne konkuruotų tarpusavyje.

    Pasitarime ieškota sprendimų, kurie Utenos regionui leistų kryptingai siekti investicijų į infrastruktūrą, energetiką, švietimą, verslo aplinkos stiprinimą, turizmą ir gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia, kad projektai turi būti ne tik aktualūs vietos bendruomenėms, bet ir pagrįsti ilgalaike nauda bei aiškiais rodikliais.

    Visaginui pasirengimas naujam etapui ypač svarbus planuojant miesto augimą ir investicijas, kuriančias didesnę vertę gyventojams. Tarp dažniausiai savivaldybių svarstomų krypčių paprastai patenka viešųjų erdvių ir paslaugų modernizavimas, energinis efektyvumas, švietimo infrastruktūra bei ekonominės plėtros iniciatyvos.

    Susitikimo metu taip pat aptarti regionui aktualūs iššūkiai ir ilgalaikės plėtros kryptys, kurios bus teikiamos Vidaus reikalų ministerijai. Tokiu būdu savivaldybės siekia, kad nacionaliniu lygmeniu formuojami prioritetai geriau atlieptų regionų poreikius ir leistų kryptingai planuoti investicijas dar iki kvietimų pradžios.

    Pasitarime sutarta tęsti derinimą tarp savivaldybių, kad Utenos regionas į naują finansavimo etapą įžengtų su suderintu prioritetų sąrašu ir aiškesniu projektų parengimo grafiku. Tai didina tikimybę greičiau startuoti, kai bus paskelbtos konkrečios priemonės ir finansavimo sąlygos.

  • Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Utenos regiono savivaldybės Molėtuose derino 2028–2034 metų ES investicijų kryptis ir prioritetus

    Gegužės 14 dieną Molėtuose įvyko Utenos regiono savivaldybių atstovų pasitarimas, skirtas pasirengti 2028–2034 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiui. Susitikime aptartos svarbiausios investicijų kryptys ir temos, kurios regionui gali lemti didžiausią pridėtinę vertę po 2027 metų.

    Į pasitarimą susirinko visų Utenos regiono savivaldybių atstovai, siekę suderinti pozicijas ir išgryninti bendrus prioritetus. Toks derinimas svarbus todėl, kad dalis ES lėšų planuojama ir vertinama regioniniu principu, o pavieniai projektai dažnai konkuruoja dėl tų pačių finansavimo priemonių.

    Diskusijų metu savivaldybės pristatė savo siūlomus prioritetus ir ieškojo sprendimų, kurie veiktų ne vienos savivaldybės, o viso regiono mastu. Galutinis tikslas yra suformuoti aiškias Utenos regiono plėtros kryptis, kurias planuojama teikti Vidaus reikalų ministerijai.

    Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Valickas, pristatęs, kaip nacionaliniu lygmeniu vyksta pasirengimas naujam finansavimo etapui. Taip pat aptarti programavimo principai ir praktiniai žingsniai, kaip savivaldybėms laiku pasiruošti, kad projektų idėjos būtų paremtos duomenimis, partneryste ir aiškiais rezultatais.

    Molėtų rajono savivaldybei renginyje atstovavo meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, mero patarėjas Valentinas Stundys, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Živilė Žalienė bei Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Kulienė. Taip pat dalyvavo Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas ir administracijos ekspertė Daiva Karvelienė.

    Pasitarimo metu diskusijos vyko pagal temines sritis, vertinant regionui aktualiausius iššūkius ir galimas investavimo kryptis. Savivaldybėms svarbu iš anksto susitarti ne tik dėl projektų idėjų, bet ir dėl rodiklių, partnerių bei tęstinumo, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ir po finansavimo pabaigos.

  • Švenčionių miesto strategijoje – esminiai pokyčiai: siūloma įtraukti civilinės saugos veiklas 2023–2027 m.

    Švenčionių miesto vietos veiklos grupė inicijuoja esminį Švenčionių miesto 2023–2027 metų vietos plėtros strategijos keitimą. Pagrindinis tikslas – papildyti strategiją naujomis veiklomis civilinės saugos srityje ir taip stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Keitimas pradedamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2026 metų balandžio 20 dieną patvirtinta tvarka, reglamentuojančia vietos plėtros strategijų keitimo inicijavimą, sąlygas ir terminus. Tai reiškia, kad strategijos atnaujinimas turi atitikti nustatytus reikalavimus ir būti derinamas su finansavimo bei įgyvendinimo logika.

    Kokias sritis siekiama stiprinti?

    Numatomi pakeitimai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis, orientuotomis į civilinės infrastruktūros atsparumą ir civilinę parengtį. Dėmesys skiriamas dvejopo naudojimo sprendimams, kurie praverčia tiek kasdienėje infrastruktūroje, tiek krizės metu.

    Taip pat akcentuojamas civilinės parengties įgūdžių stiprinimas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą ir gebėjimų atnaujinimą pagal besikeičiančius visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Praktikoje tai dažnai reiškia labiau pritaikomus mokymus, aiškesnę informacijos sklaidą ir realių situacijų simuliacijas bendruomenėms.

    Ką planuojama organizuoti gyventojams?

    Strategijos papildyme numatoma organizuoti gyventojams skirtas veiklas: mokymus, praktinius užsiėmimus, informacinius renginius ir kitas iniciatyvas. Siekiama, kad žmonės įgytų žinių bei praktinių įgūdžių, kurie padėtų tinkamai reaguoti nelaimių, sutrikimų ar kitų grėsmių atvejais.

    Tokios programos dažniausiai apima asmens ir šeimos pasirengimą, pirmuosius veiksmus krizių pradžioje, informacijos patikrinimo principus, bendruomenės tarpusavio pagalbos organizavimą. Stiprėjant regioniniam saugumo kontekstui, savivaldybių lygmens pasirengimas ir gyventojų įgūdžiai tampa vis svarbesne atsparumo dalimi.

    Iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymų dėl strategijos pakeitimų laukiama iki 2026 metų gegužės 20 dienos. Švenčionių miesto vietos veiklos grupė nurodo, kad visi gauti pasiūlymai bus įvertinti rengiant galutinį strategijos pakeitimo variantą.

    Galutinė strategijos redakcija turėtų aiškiau apibrėžti planuojamas civilinės saugos veiklas, jų apimtis ir tikslines grupes, kad priemonės būtų įgyvendinamos nuosekliai ir duotų apčiuopiamą naudą miesto bendruomenei.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Kauno rajone už 388 800 eurų bus modernizuojamos priedangos: ką numato VRM projektas ir terminai

    Kauno rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Kauno rajono savivaldybėje“ (VRM-003-K-017), finansuojamą Valstybės gynybos fondo lėšomis. Projektu siekiama sustiprinti civilinę saugą ir pagerinti gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių bei ekstremaliųjų situacijų atvejais.

    Projektui numatyta iki 100 proc. tinkamų išlaidų finansavimo, o bendra finansuojamoji dalis siekia ne daugiau kaip 388 800 eurų. Savivaldybė nurodo, kad lėšos bus skiriamos tiek projektavimo darbams, tiek konkrečioms priedangų įrengimo ir pritaikymo priemonėms.

    Kokie darbai bus finansuojami?

    Finansuojamos priemonės apima pastatų konstrukcijų ekspertizę arba būklės patikrą, taip pat priedangų įrengimo projektinės dokumentacijos parengimą. Numatyti ir evakuacinių išėjimų įrengimo darbai, įskaitant evakuacinį apšvietimą, kad priedangos būtų saugios naudoti ir sutrikus įprastam elektros tiekimui.

    Didelis dėmesys skiriamas prieinamumui: planuojama pritaikyti įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims. Taip pat numatytos priemonės langų apsaugai, pavyzdžiui, apsauginiai skydai, langų ertmių užmūrijimas ar kiti sprendimai, mažinantys stiklo šukių keliamą riziką.

    Techninė dalis apima konstrukcijų stiprinimą, jei jos neatitinka statybos reglamentuose numatytų apkrovų, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą arba autonominius dūmų signalizatorius. Projekte įtrauktas vėdinimo sistemų įrengimas arba sutvarkymas, rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai, taip pat belaidžio interneto prieigos taškų įrengimas.

    Numatoma ir bazinė buitinė infrastruktūra: grindų įrengimas, biotualetų įsigijimas, geriamojo vandens talpyklos, sulankstomos kėdės ir arba sulankstomos lovos. Taip pat planuojama įsigyti pagalbos priemonių, reikalingų nelaimės atveju, kad priedangos galėtų veikti ne tik kaip laikina slėptuvė, bet ir kaip funkcionalus kolektyvinės apsaugos statinys.

    Ko tikimasi pasiekti?

    Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą kolektyvinės apsaugos statiniuose planuojama sudaryti sąlygas laikinai apgyvendinti 1 125 gyventojus. Tikslas yra ne vien fizinis patalpų sutvarkymas, bet ir priedangų parengties didinimas, kad jos ekstremaliosios situacijos metu galėtų veikti nepertraukiamai.

    Projektas siejamas su platesniu civilinės saugos stiprinimo kontekstu: regiono pasirengimu reaguoti į krizes, karines ir hibridines grėsmes, taip pat su branduolinės saugos rizikomis kaimynystėje ir karo Ukrainoje keliamomis pamokomis. Savivaldybė akcentuoja, kad priemonės turėtų mažinti gyventojų pažeidžiamumą ir pagerinti apsaugą, įskaitant žmones su negalia.

    Kokie terminai ir finansavimo sąlygos?

    Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis numatytas ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo projekto sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad realūs darbų grafikai priklausys nuo sutartinių terminų, pirkimų procedūrų ir konkrečių objektų parengties.

    Finansavimas skiriamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, todėl projektas yra nacionalinių civilinės saugos ir atsparumo didinimo priemonių dalis. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į priedangas orientuotos į praktinį pasirengimą, kai svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir elementarios sąlygos žmonėms išbūti ilgiau nei kelias valandas.

    „Projektu siekiama sustiprinti pasirengimą valdyti krizes ir užtikrinti geresnes gyventojų apsaugos sąlygas galimų grėsmių atvejais“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.