CP v2

Tag: Vidaus reikalų ministerija

  • Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Anykščiuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kaip spartinti ES investicijas Utenos regione

    Gegužės 12 dieną Anykščių menų inkubatoriuje vyko darbinis pasitarimas, skirtas Utenos regiono projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau administruoti 2021–2027 metų investicijų laikotarpio projektus ir išvengti vėlavimų.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos atstovai, taip pat Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai. Į Anykščius atvyko ir Utenos regiono savivaldybių vadovai bei strateginio planavimo ir projektų valdymo komandos.

    Kas kelia daugiausia iššūkių?

    Pasitarime apžvelgta, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti suplanuotas priemones ir kokioje stadijoje yra pagrindiniai projektai. Aptarti praktiniai klausimai, kurie dažniausiai tampa kliūtimi judėti greičiau, nuo paraiškų derinimo iki dokumentų tikslinimo.

    Didelė dalis diskusijos skirta viešųjų pirkimų procedūroms ir finansinei atskaitomybei, nes būtent šiose srityse dažniausiai atsiranda rizika prarasti laiką. Taip pat kalbėta apie reikalavimų aiškinimą ir vienodesnį jų taikymą skirtingose savivaldybėse, kad projektų vykdytojai gautų aiškesnes, iš anksto suprantamas gaires.

    Ko tikimasi iš ministerijų ir CVPA?

    Vidaus reikalų ministerijos atstovai pristatė aktualias rekomendacijas dėl regioninės plėtros planų tikslinimo ir efektyvesnio lėšų panaudojimo. Akcentuota, kad aiškesnis planavimas ir savalaikis dokumentų koregavimas leidžia sumažinti rizikas, kai projektams pritrūksta laiko arba kyla neatitikimų audituojant.

    Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai su savivaldybėmis aptarė tipinius administravimo klausimus, kurie iškyla rengiant ir vykdant projektus. Daug dėmesio skirta tam, kad projektų valdymas būtų kuo labiau prognozuojamas, o iškilus problemoms sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Kodėl svarbus tarpinstitucinis dialogas?

    Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad ES investicijų greitis ir kokybė priklauso nuo nuolatinio savivaldos ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimo. Tokie pasitarimai leidžia suderinti lūkesčius ir operatyviai spręsti techninius klausimus, kurie kasdienėje projektų eigoje neretai tampa esminiais.

    „Regioninių projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo glaudaus savivaldos ir ministerijų bendradarbiavimo. Šiandienos diskusija Anykščiuose leidžia dar kartą suderinti pozicijas ir užtikrinti, kad investicijos laiku pasiektų svarbiausius regiono infrastruktūros ir socialinės plėtros objektus“, – sakė pasitarime dalyvavę savivaldos atstovai.

    Pasak organizatorių, pagrindinis tikslas išlieka tas pats: kad ES lėšomis finansuojami darbai Utenos regione būtų įgyvendinami laiku, skaidriai ir sukurtų apčiuopiamą naudą gyventojams. Artimiausiu metu numatoma tęsti koordinaciją ir, prireikus, tikslinti praktinius sprendimus dėl projektų administravimo.

  • Telšių rajone bus atnaujintos 6 priedangos: pasirašyta beveik 200 tūkst. eurų sutartis

    Telšių rajono savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašė sutartį dėl priedangų infrastruktūros stiprinimo projekto antrojo etapo.

    Projektas skirtas didinti priedangų atsparumą ir prieinamumą Telšių rajone, kad ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju gyventojai turėtų saugesnes, geriau pritaikytas vietas laikinai slėptis.

    Beveik 200 tūkst. eurų iš Gynybos fondo

    Bendra projekto vertė siekia 199 328,75 euro. Nurodoma, kad projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, savivaldybės nuosavų lėšų šiame etape nenumatyta.

    Įgyvendinimo laikotarpis planuojamas nuo 2026 metų antrojo ketvirčio iki 2027 metų ketvirtojo ketvirčio. Projektas įgyvendinamas pagal civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonę, orientuotą į pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas.

    Ką planuojama padaryti Telšių rajone?

    Projekto tikslas – pagerinti Telšių rajone esančių priedangų technines charakteristikas, kurios tiesiogiai lemia gyventojų saugumą ir galimybes priedangomis naudotis realios grėsmės metu.

    Skelbiama, kad bus vystoma 6 priedangų infrastruktūra ir jos aprūpinamos reikalingomis priemonėmis. Numatyta užtikrinti, kad šios priedangos atitiktų II ir III lygio reikalavimus.

    Kam tai aktualiausia?

    Tikslinė grupė – Telšių rajono gyventojai, kurie oro pavojaus, tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo bei kitų kinetinių grėsmių atveju galėtų pasinaudoti priedanga.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema savivaldybėse įgavo naują svorį: daugiau dėmesio skiriama ne tik priedangų skaičiui, bet ir jų realiam funkcionalumui, prieinamumui bei aiškiai komunikacijai gyventojams, kur ir kada slėptis.

  • Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Prienuose susitiko ministerijos ir savivaldybės: kur bus nukreiptos ES investicijos Kauno regione?

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame susitikime ministerijų ir agentūrų atstovai su Kauno regiono savivaldybėmis aptarė, kaip artimiausiais metais turėtų būti planuojamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos investicijos. Dėmesys skirtas regionų plėtros prioritetams, finansavimo valdymo pokyčiams ir praktiniams projektų įgyvendinimo iššūkiams.

    Į diskusiją įsitraukė Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Kėdainių rajono savivaldybę renginyje atstovavo meras Valentinas Tamulis, administracijos direktorius Gintautas Muznikas ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė.

    Kas keičiasi ES investicijų valdyme

    Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė.

    Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybėms svarbiausia iš anksto pasirengti projektų portfelį, tiksliai įsivardyti poreikius ir užtikrinti administracinius pajėgumus. Taip pat aptartos kryptys, susijusios su aiškesniais procesais projektų vykdytojams, spartesniu sprendimų priėmimu ir sklandesniu lėšų išmokėjimu.

    Diskusijose išryškėjo ir dažniausi praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės: viešųjų pirkimų terminai, projekto apimties keitimai įgyvendinimo metu, statybos kainų svyravimai ir dokumentacijos derinimų trukmė. Susitikime pabrėžta, kad ankstyvas rizikų įsivertinimas ir nuolatinis tarpinstitucinis informacijos apsikeitimas mažina tikimybę, jog projektai užstrigs arba brangs.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovės, direktoriaus pavaduotoja Jūratė Lepardinienė ir Energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacinio centro vadovė Rūta Mikalauskienė, pristatė Socialinio klimato fondo tikslus ir galimas priemones savivaldybėms.

    Akcentuota, kad fondo kryptys siejamos su pagalba gyventojams ir pažeidžiamoms grupėms, kai įgyvendinami pokyčiai energetikos ir transporto srityse. Savivaldybėms tai reiškia poreikį iš anksto pasiruošti priemones, kurios realiai mažintų energijos sąnaudas, skatintų efektyvesnį judumą ir kartu būtų administruojamos taip, kad parama pasiektų žmones laiku.

    Ką išsinešė savivaldybės

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai aptarė konkrečius poreikius ir lūkesčius, susijusius su projektų įgyvendinimo tempais, konsultacijų prieinamumu ir aiškesniu institucijų vaidmenų pasidalijimu. Daug dėmesio skirta tam, kaip geriau planuoti projektus taip, kad jie atitiktų tiek regionų plėtros tikslus, tiek realų savivaldybių pasirengimą.

    Susitikime sutarta, kad savivaldybių pasirengimas, nuoseklus projektų valdymas ir institucijų bendradarbiavimas yra esminiai veiksniai, lemiantys, ar ES investicijos virsta apčiuopiama nauda gyventojams. Praktinis tikslas įvardytas aiškiai: mažiau neapibrėžtumo procesų grandinėje ir daugiau prognozuojamumo projektų vykdytojams.

  • Prienuose tartasi dėl ES investicijų: kokių prioritetų Kauno regiono savivaldybėms reikia dabar

    Gegužės 7 dieną Prienų rajono savivaldybėje surengtas Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir projektų įgyvendinimo agentūrų susitikimas su Kauno regiono savivaldybių atstovais. Diskusijose dėmesys sutelktas į Europos Sąjungos investicijų planavimą, projektų įgyvendinimo eigą ir praktines kliūtis, su kuriomis savivaldybės susiduria kasdien.

    Susitikime dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, aptarę administravimo procesus bei reikalavimus projektų vykdytojams. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad regionams svarbiausia turėti aiškias taisykles ir greitą institucijų reakciją, kai kyla klausimų dėl procedūrų ar terminų.

    Kas šiame etape svarbiausia savivaldybėms

    Pirmojoje renginio dalyje pranešimus skaitė finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė ir CPVA direktorė Indrė Šuolienė. Pranešėjai akcentavo, kad savivaldybių projektams vis dažniau keliami reikalavimai dėl rezultatų pagrįstumo, pasirengimo lygio ir įgyvendinimo spartos.

    Taip pat aptartos priemonės, kurios turėtų padėti savivaldybėms greičiau pereiti nuo planavimo prie realių darbų, ypač ten, kur projektai stringa dėl pirkimų, dokumentacijos ar derinimų. Susitikimo dalyviai sutarė, kad nuoseklus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir vienodas taisyklių aiškinimas yra būtini, kad ES investicijos regionuose virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Socialinio klimato fondo galimybės

    Antrojoje dalyje APVA atstovės Jūratė Lepardinienė ir Rūta Mikalauskienė pristatė Socialinio klimato fondo tikslus bei galimas priemones savivaldybėms. Dėmesys sutelktas į pagalbą gyventojams, kurie labiausiai jaučia energijos kainų ir transporto kaitos poveikį, taip pat į sprendimus, kurie gali mažinti išlaidas ir didinti komfortą.

    Kalbėta ir apie energijos efektyvumo bei darnaus judumo konsultacijų centrų steigimo iniciatyvas. Tokie centrai savivaldybėms svarbūs tuo, kad gali padėti gyventojams ir organizacijoms pasirinkti tinkamas priemones, pasirengti paraiškoms ir sumažinti riziką, jog investicijos bus įgyvendintos fragmentiškai ar nepasieks tikslinės auditorijos.

    Regiono poreikiai ir kitas žingsnis

    Renginio pabaigoje vykusioje diskusijoje Kauno regiono savivaldybių atstovai įvardijo aktualiausius poreikius ir lūkesčius artimiausiam laikotarpiui. Daug dėmesio skirta tam, kaip užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą, kada reikalingi operatyvūs sprendimai ir kokių aiškesnių metodinių gairių trūksta projektų vykdytojams.

    Sutarta, kad tokie susitikimai padeda ne tik išsigryninti prioritetus, bet ir anksti identifikuoti rizikas, kurios vėliau gali lemti terminų nukėlimą ar lėšų įsisavinimo sulėtėjimą. Savivaldybėms tai svarbu planuojant darbus ir užtikrinant, kad ES investicijos realiai gerintų paslaugų kokybę bei infrastruktūrą regione.

    Parengta pagal Prienų rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgiuose modernizuos 5 priedangas: iki 200 000 eurų investicijų ir aiškus 18 mėnesių terminas

    Pagėgių savivaldybės administracija 2026 metų gegužės 4 dieną pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Pagėgių savivaldybėje“ sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis.

    Numatyta, kad finansavimas gali siekti iki 100 proc., tačiau bendra suma negalės viršyti 200 000 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 18 mėnesių, per kuriuos planuojama atnaujinti penkias savivaldybėje esančias priedangas.

    Savivaldybė nurodo, kad dalis priedangų šiuo metu minimaliai atitinka arba visiškai neatitinka net žemiausio atsparumo lygio reikalavimų. Dėl to prioritetu tampa infrastruktūros modernizavimas ir realus pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, krizėms bei galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms.

    Projekto tikslas – pagerinti priedangų infrastruktūros būklę, didinant atsparumą grėsmėms ir užtikrinant pritaikymą visiems gyventojams, įskaitant riboto judumo asmenis. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai turi ne tik pakelti techninį priedangų lygį, bet ir užtikrinti, jog jomis būtų galima saugiai naudotis realios grėsmės atveju.

    Numatoma įrengti arba atnaujinti rezervinį elektros energijos tiekimą, apsauginius skydus langams, evakuacinius išėjimus ir jų apšvietimą. Taip pat planuojama stiprinti priešgaisrinę saugą, atnaujinti vėdinimo sistemas ir įrengti belaidžio interneto prieigos taškus.

    Be infrastruktūros darbų, planuojama įsigyti įrangą, reikalingą žmonių išbuvimui priedangose: sulankstomas kėdes ir lovas, geriamojo vandens talpyklas, biotualetus bei kitas pagalbos priemones. Atskira kryptis – prieinamumo didinimas, numatant mobilių laiptų kopiklių įsigijimą, kad įėjimai ir išėjimai būtų pritaikyti riboto judumo asmenims.

    Savivaldybės skaičiavimu, įgyvendinus projektą bus pagerinta penkių priedangų būklė ir sudarytos sąlygos saugiai apsaugai 2 902 gyventojams. Tikimasi, kad investicijos leis nuosekliau didinti Pagėgių savivaldybės atsparumą ir praktinį pasirengimą įvairiems rizikos scenarijams.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos klausimai Lietuvoje tapo vienu iš prioritetų: savivaldybės kartu su valstybės institucijomis peržiūri priedangų tinklą, vertina realią būklę ir planuoja modernizavimo darbus. Pagėgių projektas yra šios krypties dalis, orientuota į konkrečius techninius sprendimus ir aiškų įgyvendinimo terminą.

  • Biržų rajone atnaujins 5 priedangas: už 200 000 eurų didins saugumą mokyklose ir bendruomenėje

    Biržų rajone atnaujins 5 priedangas: už 200 000 eurų didins saugumą mokyklose ir bendruomenėje

    Biržų rajono savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra dėl projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Biržų rajono savivaldybėje II. Projektas numato penkių priedangų atnaujinimą ir sustiprinimą skirtingose rajono vietose.

    Darbai bus finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis, o bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos skirtos didinti gyventojų saugumą ir gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

    Kas bus atnaujinta?

    Projekto metu penkiose priedangose planuojama kelti atsparumo lygį, įrengti vėdinimo sistemas, numatyti autonominio elektros tiekimo sprendimus ir įdiegti priešgaisrinę signalizaciją. Taip pat bus įrengiamos ir kitos priemonės, reikalingos saugumui užtikrinti.

    Skelbiama, kad visos atnaujinamos priedangos bus pritaikytos asmenų su negalia poreikiams. Tai svarbu ne tik kasdieniam prieinamumui, bet ir tam, kad krizės atveju saugiomis patalpomis galėtų naudotis visi gyventojai.

    Kur bus vykdomos investicijos?

    Numatyta atnaujinti keturias priedangas švietimo įstaigose ir vieną bendruomenės pastate. Investicijos bus vykdomos Biržų Atžalyno pagrindinėje mokykloje, Biržų Vlado Jakubėno meno mokykloje, Biržų technologijų ir verslo mokymo centre, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje ir Rinkuškių kaimo bendruomenės namuose.

    Bendras atnaujinamų priedangų plotas siekia 2 895 kv. m, o jose galės saugiai pasislėpti 1 929 gyventojai. Savivaldybės teigimu, tai leis geriau užtikrinti apsaugą tiek miesto, tiek seniūnijų gyventojams.

    Per kiek laiko planuojama įgyvendinti?

    Projektą planuojama įgyvendinti per 18 mėnesių, nuo 2026 metų balandžio iki 2027 metų rugsėjo pabaigos. Per šį laikotarpį numatoma atlikti infrastruktūros darbus ir įdiegti sprendimus, reikalingus priedangų funkcionalumui bei patikimumui.

    Savivaldybė akcentuoja, kad priedangų modernizavimas prisideda prie bendro civilinės saugos stiprinimo. Tokios investicijos leidžia ne tik atnaujinti patalpas, bet ir realiai padidinti jų tinkamumą veikti nutrūkus elektrai ar esant padidėjusiai gaisro rizikai.

  • Tauragės rajone atnaujins 5 priedangas: 300 000 eurų projektas saugumui ir prieinamumui didinti

    Tauragės rajono savivaldybės administracija pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Tauragės rajono savivaldybėje II etapas“ finansavimo sutartį su Vidaus reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Sutartimi numatyta valstybės gynybos fondo lėšomis pagerinti esamų priedangų infrastruktūrą ir taip sustiprinti savivaldybės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įskaitant karines ir hibridines grėsmes.

    Kas bus padaryta priedangose

    Įgyvendinant projektą planuojama atnaujinti 5 priedangas, kuriose, savivaldybės teigimu, būtų galima užtikrinti 3 769 gyventojų saugumą. Darbai apims tiek techninius sprendimus, tiek priemones, susijusias su žmonių srautų valdymu ir evakuacija.

    Priedangose numatoma įrengti rezervinį elektros energijos tiekimą, kad nutrūkus elektros tiekimui veiktų avarinis apšvietimas. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemų įrengimo ar sutvarkymo priemonės, kurios yra kritiškai svarbios ilgesniam buvimui uždarose patalpose.

    Projekte įvardijamos ir priemonės langams apsaugoti nuo smūgio bangos, avariniai išėjimai bei pirmosios pagalbos priemonės. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai parenkami taip, jog priedangos būtų funkcionalios realios grėsmės atveju.

    Dėmesys prieinamumui žmonėms su negalia

    Vienas pagrindinių projekto tikslų – priedangų pritaikymas asmenims su judėjimo negalia. Numatoma įrengti priemones, kurios leistų patekti į priedangas ir jomis saugiai naudotis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma pagalba ar pritaikyta infrastruktūra.

    Toks kryptingas dėmesys prieinamumui atitinka pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojamą civilinės saugos principą, kad apsaugos infrastruktūra turi būti pritaikyta visoms gyventojų grupėms, o ne tik tiems, kurie gali greitai judėti ar įveikti laiptus.

    Projekto vertė ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 300 000 eurų. Iš jų 200 000 eurų sudaro valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojama dalis.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 18 mėnesių. Įgyvendinant darbus partneriais įvardijamos Tauragės rajono švietimo ir socialinių paslaugų įstaigos, kurių patalpose esančios priedangos bus tvarkomos.

    Savivaldybė tikisi, kad atnaujinus priedangų infrastruktūrą sumažės rizikos veiksnių gyventojų gyvybei ir sveikatai, o bendra pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms būklė rajone taps solidesnė.

  • Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Šv. Florijono diena Alytuje: padėkos ugniagesiams ir daugiau kaip 200 tūkst. eurų tarnybai stiprinti

    Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iškilminga rikiuote paminėta Šv. Florijono, ugniagesių globėjo, diena. Renginyje akcentuota ugniagesių gelbėtojų tarnybos svarba ir bendruomenės saugumas, o pareigūnams įteiktos padėkos už kasdienį darbą.

    Sveikinimo žodį tarusi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė dėkojo ugniagesiams už drąsą, pasiaukojimą ir pagalbą gyventojams. Pasak merės, ugniagesių darbas dažniausiai matomas tik nelaimės akimirką, tačiau jam būtinas nuolatinis pasirengimas ir stipri komanda.

    Merės padėkomis už nepriekaištingą pareigų atlikimą, žmonių gyvybių ir turto gelbėjimą bei visuomenės švietimą apdovanoti Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai Irmantas Dzedzevičius, Vytautas Buikus ir Gintaras Valūnas. Taip pat padėkota Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams Povilui Genceravičiui ir Almantui Bingeliui.

    Finansavimas ir planuojami darbai

    Renginio metu aptarti ir praktiniai klausimai, susiję su priešgaisrinės apsaugos stiprinimu. Nors priešgaisrinė apsauga yra valstybės deleguota funkcija, savivaldybė teigia nelaukianti vien centrinio finansavimo ir papildomomis biudžeto lėšomis siekianti gerinti ugniagesių darbo sąlygas.

    Šių metų savivaldybės biudžete priešgaisrinei apsaugai papildomai numatyta daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Iš jų 100 tūkst. eurų skirta dviem gaisriniams automobiliams įsigyti, o daugiau nei 100 tūkst. eurų planuojama nukreipti darbo užmokesčiui, kad kiekvienoje komandoje nuolat budėtų bent du ugniagesiai.

    Taip pat numatyti infrastruktūros atnaujinimo darbai Krokialaukio, Makniūnų, Butrimonių ir Pivašiūnų komandų patalpose. Savivaldybė pabrėžia, kad investicijos į pastatus ir įrangą tiesiogiai susijusios su reagavimo greičiu ir saugesnėmis darbo sąlygomis, ypač vykstant į sudėtingus gaisrus ar gelbėjimo operacijas.

    Technika, komandos ir iškvietimų statistika

    Skelbiama, kad modernesnis gaisrinis automobilis jau perduotas Butrimonių ugniagesių komandai. Savivaldybė nurodo, jog dėl senstančios ir gendančios technikos atnaujinimo ne kartą kreiptasi į Vidaus reikalų ministeriją, o naudoto automobilio teko laukti daugiau nei dvejus metus.

    Alytaus rajono savivaldybės priešgaisrinė apsaugos tarnyba įkurta prieš 27 metus. Šiuo metu ją sudaro 8 komandos, kuriose dirba 72 darbuotojai.

    2025 metais rajono ugniagesiai į iškvietimus vyko 358 kartus. Nurodoma, kad pernai Alytaus rajone kilo 165 gaisrai, tai yra 31 gaisru daugiau nei 2024 metais, taip pat atlikta 110 gelbėjimo darbų.

    Be reagavimo į gaisrus, savivaldybė akcentuoja ir prevenciją. Siekiant mažinti skaudžių nelaimių riziką, gyventojams išdalinta daugiau nei pusė tūkstančio dūmų detektorių, o bendruomenės saugumas įvardijamas vienu svarbiausių prioritetų.

  • Prancūzija griežtina kovą su nelegaliais reivais: už organizavimą žada iki 30 000 eurų baudą

    Prancūzija griežtina kovą su nelegaliais reivais: už organizavimą žada iki 30 000 eurų baudą

    Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez pareiškė, kad valdžia imsis griežtesnių veiksmų prieš nelegalius reivus ir vadinamąsias „free party“ šventes. Jo žodžiais, tokie renginiai kelia saugumo rizikų ir vis dažniau vyksta vietose, kurios nėra pritaikytos dideliems žmonių srautams.

    Ministras sekmadienį vyko į teritoriją netoli Buržo, kur nuo penktadienio vyko didelis nelegalus renginys Prancūzijos kariuomenės poligone. Pasak pareigūnų, į susibūrimą suvažiavo nuo 17 000 iki 40 000 žmonių iš įvairių Europos šalių.

    Vidaus reikalų ministerijos teigimu, pasirinkta vieta kėlė papildomų grėsmių, nes tai yra šaudymo ir pratybų zona. Pareigūnai iš anksto įspėjo apie pirotechnines rizikas ir galimą nesprogusių šaudmenų buvimą, o netoli vietinio kelio buvo aptiktas bent vienas sviedinys, vėliau pranešta ir apie dar vieną rastą sprogmenį.

    Įstatymo projektas numato griežtesnes bausmes

    Laurent Nuñez akcentavo, kad vyriausybė tęs darbą su „Ripost“ įstatymo projektu, kuriuo siekiama didinti atsakomybę už nedeklaruotus masinius renginius. Ministro teigimu, organizavimas būtų traktuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią numatoma iki dvejų metų laisvės atėmimo ir 30 000 eurų bauda.

    Taip pat svarstoma įtvirtinti atskirą pažeidimą už dalyvavimą tokiuose renginiuose. Ministras pabrėžė, kad valdžia neketina daryti išimčių, nes dalis visuomenės tokių susibūrimų nesupranta dėl triukšmo, viešosios tvarkos ir saugumo problemų.

    Didelės pajėgos ir pirmieji suvestiniai duomenys

    Valdžios institucijos, pasak ministro, pradžioje buvo užkluptos netikėtai, tačiau netrukus poligono prieigose buvo sutelktos didelės pajėgos. Skelbta, kad teritorijos perimetre ir aplinkiniuose keliuose dirbo daugiau kaip 600 žandarmerijos pareigūnų.

    Pagal pirminę vidaus reikalų ministerijos suvestinę, pagalbos į medikus kreipėsi 33 žmonės, 12 jų išvežti į ligoninę. Pareigūnai nurodė, kad dalis atvejų buvo susiję su narkotinių medžiagų vartojimu.

    Ministras taip pat įspėjo, kad išvykstantys dalyviai gali sulaukti baudų už neteisėtą patekimą į karinę teritoriją arba už prefekto nurodymų nevykdymą. Anot jo, tikslas yra sumažinti nelegalių masinių renginių mastą ir užkirsti kelią situacijoms, kai žmonės patys sau to neįvertinę patenka į pavojingas zonas.

  • Balandžio 2 dieną 11.52 val. visoje Lietuvoje bus tikrinama GPIS: kauks sirenos ir ateis SMS

    Balandžio 2 dieną nuo 11.52 valandos visoje Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas. Jo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos, o gyventojų telefonus pasieks įspėjamieji pranešimai.

    Patikrinimo metu sirenomis bus transliuojamas balsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“. Tai suplanuotas testas, skirtas įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veikia perspėjimo priemonės ir kaip greitai informacija pasiekia žmones.

    Išgirdus sirenas, rekomenduojama įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) ir klausytis oficialios informacijos. Tokia praktika taikoma tam, kad gyventojai žinotų, kur ieškoti patikimiausių pranešimų, jei perspėjimas būtų susijęs su realia grėsme.

    SMS ir kiti įspėjamieji pranešimai pasieks tuos gyventojus, kurių telefonuose įjungtas perspėjimų priėmimas. Šie pranešimai siunčiami per mobiliojo ryšio tinklus, todėl skirtinguose įrenginiuose nustatymai ir pranešimų rodymas gali skirtis.

    Po patikrinimo gyventojai paprastai kviečiami įvertinti, ar sirenas girdėjo ir ar pranešimą gavo laiku, nes toks grįžtamasis ryšys padeda tikslinti sistemos veikimą. Už patikrinimo organizavimą ir informacijos teikimą atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.