CP v2

Tag: Viduržemio jūra

  • Triesto įlankoje daugėja eršketrųjų rajų: mokslininkai ieško, kaip apsaugoti midijų ūkius

    Triesto įlankoje daugėja eršketrųjų rajų: mokslininkai ieško, kaip apsaugoti midijų ūkius

    Italijos Triesto įlankoje per pastaruosius trejus metus vis dažniau pastebimos eršketrinės rajos, vietos žvejų vadinamos vaccarelle. Mokslininkai teigia, kad tokių stebėjimų mastas ir reguliarumas Viduržemio jūroje išsiskiria, o šią vasarą fiksuojami ir būriai iki 50 individų.

    Rajos priskiriamos saugomoms rūšims, tačiau jų gausėjimas turi ir labai praktišką pasekmę: jos vis dažniau lankosi prie midijų ūkių. Midijų virvės rajoms tampa lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu, todėl augintojai praneša apie vis dažniau patiriamus nuostolius.

    „Tai pirmi metai, kai matome tiek daug kartu besitelkiančių rajų, o būrių dydis siekia iki 50 individų“, – sakė WWF Miramare jūrinės saugomos teritorijos stebėsenos veiklų vadovas Saulas Ciriaco.

    Pasak tyrėjų, tokie susitelkimai gali būti susiję ne tik su maitinimusi, bet ir su dauginimusi, kai patinai ir patelės dažniau susitinka toje pačioje teritorijoje. Triesto įlankos forma, seklesni pakrančių vandenys ir žmonių sukurti maisto „taškai“ gali skatinti gyvūnus užsibūti ilgiau.

    Kas keičiasi Triesto įlankoje?

    Rajos Viduržemio jūroje buvo žinomos ir anksčiau, tačiau Triesto įlankoje jų pasirodymai tapo nuoseklūs: vasaros sezonu pranešimai pasiekia maždaug vieną kartą per savaitę. Mokslininkai pabrėžia, kad išskirtinis ne pats faktas, jog rūšis aptinkama regione, o tai, kaip dažnai ir kiek daug individų matoma vienu metu.

    Viena iš galimų priežasčių – švelnėjančios žiemos ir kylanti jūros vandens temperatūra, dėl kurios rajoms tampa lengviau ištverti šaltojo sezono sąlygas šiaurinėje Adrijos dalyje. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad jei anksčiau įlanka galėjo būti tik migracijos maršruto dalis, dabar ji vis labiau tinka ilgesniam buvimui.

    Kita svarbi aplinkybė – žvejybos reguliavimas ir mažesnė atsitiktinė sugaunamų rajų dalis. Griežtesnės ir selektyvesnės taisyklės kai kuriose teritorijose gali reikšti, kad daugiau individų sulaukia brandos ir sėkmingiau dauginasi, o tai ilgainiui atsispindi stebėjimuose.

    Kodėl nukenčia midijų ūkiai?

    Eršketrinės rajos minta kietą kiautą turinčiais organizmais, pavyzdžiui, moliuskais ir vėžiagyviais. Įprastai jos ieško maisto dugne, tačiau midijų ūkiai sukuria ypač patogią „bufeto“ situaciją, kai maistas sukabintas ant virvių ir pasiekiamas be ilgesnių paieškų.

    Augintojai teigia, kad žalos mastą tiksliai įvertinti sudėtinga, nes midijų derlių veikia ir kiti veiksniai, tarp jų karščio bangos jūroje ar kiti plėšrūnai. Vis dėlto sutapimas tarp rajų stebėjimų dažnėjimo ir ūkių pažeidimų pranešimų pastaraisiais metais, anot mokslininkų, yra akivaizdus.

    „Tokios rajų ir žmogaus veiklos sąveikos anksčiau nebuvome matę“, – sakė jūrų biologė ir organizacijos MedSharks mokslinė vadovė Simona Clò.

    Sprendimų paieška ir stebėsena

    Triesto įlankoje vykdomos stebėsenos programos apima didelį pakrantės ruožą, todėl svarbi tampa tiksli individų apskaita. Tyrėjai naudoja dronus, kad iš viršaus fiksuotų būrius ir rinktų nuotraukas, reikalingas atpažinimui bei duomenų bazėms.

    Vienas iš metodų – fotoidentifikacija pagal ant nugaros matomus raštus, leidžianti atskirti atskirus individus ir suprasti, ar į įlanką grįžta tie patys gyvūnai. Tai padeda tiksliau vertinti populiacijos dydį, sezoninius pokyčius ir galimą įsitvirtinimą regione.

    Lygiagrečiai ieškoma priemonių, kurios leistų apsaugoti midijų ūkius nekenkiant saugomai rūšiai. Vienas bandymų – ant midijų virvių diegiami magnetiniai ar elektromagnetiniai atbaidymo sprendimai, kurie turėtų trikdyti rajas, bet jų nesužaloti.

    Bandymams pradėjus veikti tik neseniai, mokslininkai pabrėžia, kad rezultatams įvertinti reikia laiko. Jei metodas pasiteisins, bus vertinama ne tik biologinė nauda, bet ir praktinis pritaikomumas, sąnaudos bei tai, ar sprendimas įmanomas dideliame ūkių plote.

    Vietos institucijos ir mokslininkai taip pat svarsto, kaip suvaldyti situaciją bendradarbiaujant su pakrančių apsauga ir regiono valdžia. Greta ūkinių sprendimų aptariamos ir platesnės sugyvenimo priemonės, pavyzdžiui, aiškiai apibrėžtos zonos stebėjimui po vandeniu, kurios galėtų tapti papildomu impulsu vietos turizmui.

  • Plūduriuojanti vėjo jėgainių elektrinė EFGL pasiekė pilną galią: per metus planuoja 110 000 MWh

    Viduržemio jūroje įsikūrusi plūduriuojanti jūrinio vėjo elektrinė Éoliennes Flottantes du Golfe du Lion (EFGL) pasiekė pilną 30 MW galią ir pradėjo pilną eksploataciją, pranešė projektą vystanti jūrinio vėjo energetikos bendrovė Ocean Winds. Tai vienas iš pilotinių projektų, skirtų patikrinti, kaip plūduriuojančios technologijos veikia gilesniuose vandenyse, kur tradiciniai fiksuoti pamatai dažnai nebeefektyvūs.

    Projektas priklauso Ocean Winds, kurią yra įsteigusios „EDP Renewables“ ir „Engie“ grupės. Bendrovė nurodo, kad EFGL plūduriuojančioje vėjo elektrinėje sumontuotos trys 10 MW turbinos, įrengtos ant plūduriuojančių pamatų ir nutolusios apie 16 kilometrų nuo kranto.

    Numatoma, kad elektrinė per metus pagamins apie 110 000 MWh elektros energijos. Toks kiekis yra reikšmingas pilotiniam projektui: jis leidžia ne tik generuoti elektrą, bet ir realiomis sąlygomis vertinti gamybos stabilumą, priežiūros kaštus, įrangos patikimumą ir prisijungimo prie tinklo sprendimų veikimą.

    Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai pastaraisiais metais įgauna pagreitį dėl kelių priežasčių. Svarbiausia jų – galimybė statyti vėjo elektrines toliau nuo kranto ir gilesniuose vandenyse, kur vėjas dažniausiai būna stipresnis ir tolygesnis, o vizualinis poveikis pakrantei mažesnis.

    „Plūduriuojantys jūrinio vėjo parkai atliks svarbų vaidmenį ateities energetikos derinyje, ypač šalyse, kurių pakrantėse vandenys yra gilūs, pavyzdžiui, Prancūzijoje“, – sakė Ocean Winds vadovas Craigas Windramas.

    Ocean Winds taip pat pažymi, kad projektas kuria darbo vietas vietos bendruomenei: eksploatacijos ir priežiūros bazėje Port-La Nouvelle uostamiestyje dirba daugiau kaip 20 vietos darbuotojų. Tokios bazės yra kritiškai svarbios jūriniams parkams, nes nuo jų priklauso reagavimo greitis, remonto logistikos grandinė ir bendras parko prieinamumas.

    Energetikos sektoriui EFGL pasiekta pilna galia reiškia dar vieną praktinį įrodymą, kad plūduriuojančios technologijos gali pereiti iš demonstracinių bandymų į reguliarią eksploataciją. Kuo daugiau tokių projektų pasiekia stabilios gamybos etapą, tuo greičiau rinkoje mažėja technologinė rizika ir atsiranda prielaidos spartesnei plėtros bangai.

  • Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Rekordinė diena mieste

    Barselonoje užfiksuota 40,5 laipsnio temperatūra – tai aukščiausias rodiklis per 112 metų stebėjimų, pranešė meteorologijos tarnybos. Rekordas pasiektas Fabros observatorijoje miesto vakarinėje dalyje.

    Katalonijos meteorologijos tarnyba „Meteocat“ nurodė, kad taip viršytas ankstesnis 40 laipsnių rekordas, pasiektas 2024 metais liepos 30 dieną. Šis rodiklis laikomas preliminariu, tačiau meteorologai jį įvardija kaip istorinį miestui.

    Karštis pasiekė ir oro uostą

    Barselonos El Prat oro uoste, esančiame beveik jūros lygyje šalia Viduržemio jūros, termometrai pakilo iki 37,7 laipsnio. Ispanijos nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET pabrėžė, kad tai aukščiausia šiame taške fiksuota temperatūra nuo 1924 metų.

    Įprastai Viduržemio jūros artumas sušvelnina karščius antrame pagal dydį Ispanijos mieste, tačiau šįkart vėsinantis efektas nebesuvaldė kaitros. AEMET atstovas José Ángel Núñez patvirtino, kad būtent šios dvi stotys laikomos pagrindiniais miesto atskaitos taškais.

    Įspėjimai ir karščio bangos mastas

    Karščio banga Ispanijoje prasidėjo sekmadienį ir, prognozuojama, tęsis iki ketvirtadienio. Kai kuriose šalies vietovėse šią savaitę registruota ir daugiau kaip 44 laipsnių temperatūra.

    AEMET trečiadienį paskelbė aukščiausio lygio raudoną įspėjimą dėl karščio atskirose Katalonijos ir Valensijos regionų teritorijose. Didesnėje šalies dalyje, įskaitant ir Barseloną, galiojo oranžinis perspėjimo lygis.

    Europa kaista, pasekmės jaučiasi sveikatai

    Išskirtinė karščio banga, kuri didelę Europos dalį apėmė birželio pabaigoje, Ispanijos žemyninėje dalyje atnešė aukščiausią vidutinę birželio paros temperatūrą mažiausiai nuo 1950 metų – 28,17 laipsnio. Šis rodiklis laikomas svarbiu indikatoriumi, rodančiu ne tik trumpalaikius pikus, bet ir bendrą kaitros foną.

    Remiantis MoMo stebėsenos sistemos vertinimais, per praėjusį mėnesį su karščiu galėjo būti susieta daugiau kaip 1 000 mirčių. Tokie skaičiai dažniausiai siejami su staigiais temperatūros šuoliais, naktiniu karščiu ir didesne rizika vyresniems žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Mokslininkai sutaria, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita didina karščio bangų intensyvumą, trukmę ir dažnį“, – sakė meteorologijos tarnybų atstovai.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestams, kuriuose daug tankaus užstatymo ir mažai žalumos, didesnį pavojų kelia vadinamasis šilumos salos efektas, kai asfaltas ir pastatai išlaiko karštį ir naktį. Dėl to karščio bangos tampa ne tik nemalonia, bet ir tiesiogine visuomenės sveikatos rizika.

  • Šylant Viduržemio jūrai, Graikiją užplūdo nuodinga fugu: už sugautą kilogramą žada atlygį

    Graikija pradėjo bandomąją programą, kuria žvejams žadama mokėti už invazinės ir nuodingos sidabraskruostės fugu (Lagocephalus sceleratus) sugavimą. Ši rūšis sparčiai plinta Viduržemio jūroje, o valdžia tikisi taip pristabdyti jos populiacijos augimą ir sumažinti žalą žvejybai.

    Pagal programą už kiekvieną sugautos žuvies kilogramą numatomas 5,33 euro atlygis. Graikijos institucijos tam skyrė 1 500 000 eurų fondą, o prioritetas teikiamas Kretos apylinkėms ir pietinei Egėjo jūros daliai, kur problema pastaruoju metu tapo aštriausia.

    Sidabraskruostė fugu į Viduržemio jūrą pateko iš tropinių Indijos vandenyno regionų, o vienu pagrindinių „vartų“ laikomas Sueco kanalas. Šis procesas siejamas su vadinamąja lessepsine migracija, kai svetimžemės rūšys įsitvirtina naujose ekosistemose.

    Graikijos vandenyse ši žuvis fiksuojama nuo 2005 metais, tačiau pastaraisiais metais jos gausa šoktelėjo. Žvejai skundžiasi, kad ji aktyviai konkuruoja dėl maisto, naikina kitų rūšių jauniklius ir daro tiesioginę žalą įrankiams.

    Ši fugu rūšis turi ypač tvirtą, „snapą“ primenantį dantų darinį, kuriuo gali perkąsti įprastus žvejybos tinklus. Dėl to didėja žvejybos sąnaudos, o dalis laimikių prarandama dar jūroje.

    Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas: žuvies audiniuose gali būti tetrodotoksino, sukeliančio raumenų silpnumą, paralyžių ir kvėpavimo sutrikimus. Europos Sąjungoje tokių žuvų prekyba ir vartojimas paprastai ribojami dėl apsinuodijimo rizikos.

    Mokslininkai invazinių rūšių plitimą sieja su sparčiai šylančiu Viduržemio jūros regionu. Šiltesnis vanduo sudaro palankesnes sąlygas tropinės kilmės rūšims, kurios anksčiau čia neišgyvendavo arba neįsitvirtindavo.

    Pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami ir kiti atšilimo sukelti pokyčiai: kai kuriose vietovėse daugėja naujų plėšrių rūšių, o tradiciniai žvejybos objektai traukiasi į vėsesnius vandenis. Tai didina spaudimą tiek biologinei įvairovei, tiek pakrančių ekonomikai.

    Vasarą socialiniuose tinkluose Graikijoje pasirodžius pranešimų apie tariamus fugu išpuolius, specialistai ragino nepervertinti rizikos. Pabrėžiama, kad šios žuvys dažniausiai vengia žmonių, o patvirtintų incidentų skaičius yra labai mažas.

    Vis dėlto poilsiautojams patariama nebandyti liesti nepažįstamų žuvų, o radus įtartiną laimikį ar sužeistą gyvūną pakrantėje informuoti vietos tarnybas. Graikija tikisi, kad finansinis paskatinimas žvejams padės suvaldyti situaciją, tačiau dalis ekspertų pripažįsta, kad rūšis regione greičiausiai jau įsitvirtino ilgam.

  • Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV Lampedūzoje pasiuntė žinutę Europai: mirtys jūroje – neveiklumo kaina

    Popiežius Leonas XIV liepos 4 dieną apsilankė Lampedūzoje – Italijos saloje, tapusioje vienu ryškiausių migracijos per Viduržemio jūrą simbolių. Tai pirmasis tokio masto pontifiko vizitas saloje nuo 2013 metų, kai ją kaip pirmąją apaštališką kelionę pasirinko popiežius Pranciškus.

    Pontifikas vizitą pradėjo Cala Pisana vietovėje esančiose vadinamosiose Bevardžių kapinėse, kur palaidoti jūroje žuvę migrantai. Ant dalies kapų stovi kryžiai, pagaminti iš sudužusių laivų medienos – tai tapo tyliu priminimu apie tragedijas jūros kelyje.

    Vėliau Leonas XIV nuvyko prie „Porta d’Europa“ monumento ir susitiko su migrantų šeima. Ten jam buvo perduotas vaiko laiškas, kuriame pasakojama apie atvykimą į Lampedūzą ir išgyvenimus, o kaip simbolinė dovana įteiktas futbolo kamuolys, turintis, pasak berniuko, pasiekti ir pradžiuginti kitą vaiką.

    Gestai, kurie kalba garsiau

    Vizito metu popiežius užsuko į Molo Favarolo prieplauką, kur dažnai išlaipinami išgelbėti žmonės, o jų laivai nutempiami į krantą. Čia jis atidengė ir palaimino atminimo lentą popiežiui Pranciškui, po kurios prieplauka vietos sprendimu pavadinta Molo Francesco.

    Pontifikas pasisveikino su į salą atgabentais migrantais ir aptarė situaciją priėmimo centre, kur, kaip skelbta, tuo metu buvo apgyvendinti 138 žmonės, tarp jų 51 nelydimas nepilnametis. Nurodyta, kad pastaruoju metu gelbėjimo operacijose iš jūros buvo ištraukti ir vaikai bei moterys.

    „Esu čia, kad pasakyčiau: Bažnyčia ir toliau eina kartu su jumis, palaiko ir drąsina“, – rašė popiežius Leonas XIV laiške Lampedūzos merui, pabrėždamas ryšį, kurį su sala buvo užmezgęs jo pirmtakas.

    Europa ir atsakomybė už migrantus

    Prieš šv. Mišias, kuriose, valdžios teigimu, dalyvavo apie 4 000 žmonių, popiežius pervažiavo Lampedūzos gatvėmis, sveikino susirinkusiuosius ir laimino vaikus. Savo kalboje jis pabrėžė, kad migracija nėra vien pakrančių regionų problema – tai visos Europos politinis ir moralinis išbandymas.

    Pasak pontifiko, mirtys jūroje yra ne tik atsitiktinių nelaimių pasekmė, bet ir sprendimų bei nesprendimų rezultatas. Jis kritikavo abejingumą, pabrėžė žmogaus orumo apsaugą ir ragino pereiti nuo vien krizių valdymo prie nuoseklių, ilgalaikių sprendimų, apimančių priėmimą, apsaugą ir integraciją.

    Popiežius taip pat atkreipė dėmesį į Lampedūzos paradoksą: sala priima ir poilsiautojus, ir žmones, bėgančius nuo karo, persekiojimo ar skurdo. Jo teigimu, Europa turi potencialą veikti nuosekliai, tačiau tam reikalinga politinė valia, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pilietinės visuomenės įsitraukimas.

    Kalbėdamas apie migracijos priežastis, Leonas XIV minėjo veiksnius, kurie skatina žmones palikti gimtąsias šalis: skurdą, nestabilumą, smurtą, korupciją ir nusikalstamus tinklus, pasipelnius iš žmonių kančios. Jis ragino nepasiduoti baimei ir išankstinėms nuostatoms, o sprendimuose remtis solidarumu ir žmogaus teisių principais.

  • Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija po Rusijos nosimi stato lėktuvnešį: MUGEM data ir ambicijos stebina

    Turkija spartina karinio laivyno modernizaciją ir kuria pirmą šalyje pagamintą lėktuvnešį MUGEM. Ankaros tikslas – sustiprinti savo pozicijas Viduržemio jūroje ir didinti atgrasymą regione, kuriame aktyviai veikia ir Rusija.

    Apie projekto terminus viešai kalbėta tarptautiniame karinių jūrų pajėgų renginyje Combined Naval Event 2026. Turkijos karinių jūrų pajėgų atstovai nurodė, kad lėktuvnešį planuojama įvesti į rikiuotę 2032 metais, o nuleidimas į vandenį numatomas 2027–2028 metais.

    Koks bus MUGEM?

    MUGEM pavadinimas yra trumpinys nuo turkiško Milli Uçak Gemisi, lietuviškai tai reikštų nacionalinį lėktuvnešį. Projektas pradėtas 2023 metais, o viešai pristatytas 2024 metais, pabrėžiant vietinės projektavimo kompetencijos ir pramonės vaidmenį.

    Pagal skelbiamą koncepciją tai turėtų būti vidutinio dydžio lėktuvnešis, o pagal bendrą klasę jis dažnai lyginamas su britų lėktuvnešiu „Queen Elizabeth“. Turkija akcentuoja, kad tai būtų didžiausias jos laivyno vienetas ir svarbiausias naujų pajėgumų simbolis.

    Laivas turėtų turėti įprastą pakilimo rampą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarstomas ir katapultos sprendimas, kuris reikšmingai praplėstų orlaivių panaudojimo galimybes. Skelbiama, kad bendra planuojama orlaivių grupė galėtų siekti iki 52 vienetų, iš jų apie 20 būtų laikomi ant denio.

    Dronai ir lengvieji naikintuvai

    Turkija vis garsiau kalba apie deniu pagrįstą aviaciją, kurioje svarbią vietą užimtų ir bepiločiai. Tarp įvardijamų kandidatų minimi „Bayraktar TB3“ ir „Bayraktar Kizilelma“, taip pat lengvasis kovinis lėktuvas „TAI Hürjet“.

    Toks pasirinkimas atitinka platesnę šiuolaikinę tendenciją, kai kariniuose jūrų pajėgumuose vis didesnę reikšmę įgauna bepiločiai, galintys atlikti žvalgybą, taikinių nustatymą ir dalį smūginių užduočių, mažinant riziką įguloms.

    Keičiasi ir įgulos skaičius

    Naujausia informacija rodo, kad keičiasi ir planuojama laivo įgulos struktūra. Anksčiau buvo viešai minimas apie 800 žmonių skaičius, tačiau vėliau pradėta kalbėti apie maždaug 2 500 jūreivių, kas signalizuoja platesnį numatomą operacinį mastą.

    Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingas skaičiavimas, apimantis ne tik laivo įgulą, bet ir aviacijos grupę, techninį personalą bei kovinės tarnybos pamainas. Tokios detalės dažnai tikslinamos projektui pereinant iš koncepcijos į praktinio įgyvendinimo etapą.

    Lygiagrečiai su MUGEM Turkija vysto ir kitus stambius projektus, tarp jų povandeninį laivą MİLDEN ir naikintoją TF-2000. Ankaros planuose šios platformos turi įeiti į rikiuotę 2030-aisiais ir kartu sudaryti naują branduolį, orientuotą į konkurenciją Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

    Turkija pabrėžia, kad tokie projektai yra ne tik karinės galios, bet ir pramonės savarankiškumo klausimas. Vystydama vietinę gynybos pramonę, šalis siekia mažinti priklausomybę nuo importo, greičiau adaptuoti sistemas prie poreikių ir stiprinti eksportinį potencialą.

  • Karščio bangos Europoje keičia atostogas: 81 proc. keliautojų renkasi vėsesnes kryptis

    Atostogos persikelia į vėsesnį klimatą

    Pastarųjų metų karščio bangos Europoje vis dažniau verčia keliautojus peržiūrėti vasaros planus ir atsisakyti įprasto poilsio Viduržemio jūros kurortuose. Kintančios oro sąlygos daro įtaką ne tik kelionių kryptims, bet ir pačiam keliavimo laikui bei įpročiams.

    Europos keliautojų elgseną apibendrinę tyrimai rodo aiškią tendenciją: 81 proc. europiečių jau koreguoja atostogų įpročius dėl klimato kaitos. Dalis keliautojų sąmoningai ieško vėsesnio oro, o kiti vengia vietovių, kuriose pastaruoju metu dažnėja ekstremali kaitra.

    Karštis keičia ne tik maršrutus

    Kelionių sprendimai keičiasi ne vien renkantis kitą šalį ar miestą. Vis dažniau atostogos planuojamos ne per vasaros piką, o pavasarį ar rudenį, kai temperatūra būna švelnesnė, mažiau žmonių, o infrastruktūra patiria mažesnę apkrovą.

    Tokį poslinkį skatina ir tai, kad karščio bangos „išsiplečia“ už įprastų kalendorinių ribų. Pastaraisiais metais Europa fiksavo epizodus, kai pavasarį temperatūra gerokai viršijo daugiametes normas, o ankstyvo rudens karštis trikdė viešus renginius ir sporto varžybas.

    „Ekstremalus karštis nebėra retas reiškinys, jis tampa nauja norma“, – sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

    Klimato mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus veikla neabejotinai prisideda prie globalinio atšilimo, o tai didina ekstremalių reiškinių, įskaitant karščio bangas, tikimybę. Turizmui tai reiškia didesnę riziką sveikatai, didesnę apkrovą vandens tiekimui, sveikatos sistemoms ir miestų infrastruktūrai.

    Kur keliautojai traukia vietoj Viduržemio jūros

    Vadinamasis vėsinantis poilsis tampa vis ryškesne alternatyva klasikinei vasarai pietuose. Sparčiau auga susidomėjimas Šiaurės ir Rytų Europos kryptimis, kur vasarą lengviau išvengti alinančio karščio, o gamtos turizmas leidžia planuoti aktyvesnes atostogas.

    Tarp dažniausiai minimų krypčių atsiduria Suomija, Norvegija, Lenkija ir Islandija, kur pastaraisiais metais fiksuojamas augantis atvykstamojo turizmo srautas. Kelionių organizatoriai taip pat pastebi, kad didėja paklausa Skandinavijai, ypač tuo metu, kai Pietų Europoje skelbiami karščio įspėjimai.

    Vis dėlto populiariausios Europos turizmo šalys išlieka savo pozicijose. Tarptautinė statistika rodo, kad tokios kryptys kaip Prancūzija, Ispanija ar Italija ir toliau sulaukia milžiniškų turistų srautų, nors augimo tempai kai kur gali lėtėti.

    Prisitaiko ir miestai, ir keliautojai

    Karščio rizika verčia prisitaikyti ne tik turistus, bet ir miestus, ypač pietuose. Siekiant sumažinti perkaitimo poveikį, diegiami gatvių vėsinimo sprendimai, plečiamos pavėsio zonos, keičiami lankytinų objektų darbo laikai, o vakarėjant vis dažniau siūlomos alternatyvios ekskursijos.

    Ši kryptis sutampa su augančiu naktinių veiklų populiarumu, kai miestai skatina pažinti kultūros objektus ir erdves vėsesniu paros metu. Tokia praktika leidžia sumažinti šilumos stresą, o turistams suteikia patogesnes sąlygas.

    Ekspertai taip pat pabrėžia informavimo svarbą, nes daug keliautojų vis dar vertina karštį kaip pageidaujamą atostogų atributą. Rekomenduojama atidžiau sekti karščio perspėjimus, planuoti veiklas ryte ar vakare, rinktis šešėlį ir pakankamai vartoti skysčių, ypač keliaujant su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Dar viena ryški tendencija – vėlesni užsakymai ir didesnis lankstumas. Dalis keliautojų sprendimus priima arčiau kelionės datos, kad galėtų reaguoti į prognozes, o maršrutus renkasi taip, kad prireikus būtų galima greitai pakeisti kryptį ar kelionės laiką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje specialistai tikisi, kad tai gali paskatinti tolygesnį turistų pasiskirstymą per metus ir regionus. Tai svarbu vietovėms, kurios per karščius patiria ypač didelę apkrovą, o keliautojams suteikia galimybę pamatyti kryptis kitu ritmu, ne vasaros piko sąlygomis.

  • Lėto keliavimo bumas: kodėl vis daugiau turistų kruizus derina su legendinėmis kelionėmis traukiniu

    Lėto keliavimo bumas: kodėl vis daugiau turistų kruizus derina su legendinėmis kelionėmis traukiniu

    Kai svarbi ne tik kryptis

    Kelionių rinkoje vis ryškėja lėto keliavimo tendencija: turistai vietoje skubėjimo per oro uostus renkasi maršrutus, kuriuose pats kelias tampa patirtimi. Dėl to sparčiai populiarėja atostogos, sujungiančios prabangesnius kruizus ir vaizdingas keliones traukiniu.

    Toks derinys leidžia vienoje kelionėje suderinti patogumą ir įspūdžius: laivu lengvai pasiekiami keli uostai, o geležinkelis atveria šalies vidų, kurio dažnai nepamatysi keliaudamas tik pakrantėmis. Be to, keliautojams svarbu mažiau logistikos rūpesčių ir daugiau laiko vietoje.

    „Keliautojai vis dažniau nori, kad kelionė būtų tokia pat įsimintina kaip ir pati kryptis“, – sakė kruizų ir kelionių ekspertė Kaye Holland.

    Kuo vilioja kruizo ir traukinio derinys?

    Kelionių organizatoriai šią paklausą išnaudoja kurdami vadinamąsias hibridines programas, kuriose kruizas, traukinys ir nakvynės sausumoje sujungiami į vieną paketą. Tai patrauklu tiems, kurie nori „daug pamatyti“ per vienas atostogas, bet vengia savarankiškai dėlioti sudėtingus persėdimus.

    Viena ryškesnių naujienų Europoje – kelionių agentūros „Inspiring Travel“ siūlomas maršrutas, kuriame derinamas „Orient Express“ prekės ženklo debiutinis jachtos kruizas „Orient Express Corinthian“ ir atnaujintas traukinys „La Dolce Vita Orient Express“. Programa orientuota į aukštesnį biudžetą, tačiau rodo, kur link juda premium segmento rinka.

    Nuo Viduržemio jūros iki Alpių ir JAV parkų

    Kita vertus, atsiranda ir platesnei auditorijai pritaikytų pasiūlymų. Pavyzdžiui, „Cruise.co.uk“ paskelbė 2027 metais startuosiančią kruizo ir geležinkelio kelionių kolekciją, kurioje numatytos nedidelės grupės ir iš anksto suplanuota logistika, įskaitant sėdimų vietų rezervacijas, pervežimus ir vietinius mokesčius.

    Tarp programų išskiriami maršrutai, kuriuose Viduržemio jūros kruizas derinamas su ekskursijomis Šiaurės Italijoje ir kelionėmis traukiniu, taip pat variantai, apimantys Šveicarijos kalnų geležinkelius, tarp jų „Glacier Express“ ir Berninos liniją. Kelionių paketų kainos, priklausomai nuo trukmės ir sezono, siekia apie 2 900–3 200 eurų asmeniui.

    Siūlomi ir ilgesni, už Europos ribų išeinantys maršrutai, kuriuose kelionės traukiniu dalis apima JAV gamtos parkus ir žymius regionus, o kruizinė dalis – pakrantės atkarpas. Tokie paketai atsiremia į idėją, kad keliautojas nori pamatyti ir žemyną „iš vidaus“, ir pakrantę iš laivo denio.

    „Tai atpalaiduojantis ir dažnai ekonomiškai pagrįstas būdas keliauti, kai viskas suplanuota nuo pradžios iki pabaigos“, – sakė „Cruise.co.uk“ vadovas Tony Andrews.

    Ekspertai pastebi, kad lėto keliavimo patrauklumą stiprina ne tik romantizuojama traukinio patirtis ar komfortas kruize. Svarbios ir praktinės priežastys: mažiau persėdimų, aiškesnis maršrutas, o kelionės metu galima daugiau laiko skirti vaizdams, miestams ir regionams, o ne kontrolės punktams ir laukimui.

  • Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys po karščio bangos pasiekė gegužės rekordus: kai kur – iki 26,58 laipsnio

    Ispanijos pakrančių vandenys gegužę įkaito iki šiam metų laikui neįprastų reikšmių, o dalyje stebėjimo taškų fiksuoti istoriniai mėnesio rekordai. Puertos del Estado duomenimis, aukščiausios gegužės temperatūros užregistruotos 18-oje iš 29 jų tinklo bojų – nuo Galisijos ir Kantabrijos jūros iki Viduržemio.

    Kaip skelbia ši už uostų ir jūrinių stebėjimų sistemą atsakinga Ispanijos institucija, rekordai fiksuoti tiek atviros jūros, tiek pakrantės bojų tinkle. Iš viso 12 iš 15 atviros jūros bojų ir 6 iš 14 pakrantės bojų parodė aukščiausias gegužės reikšmes nuo tada, kai pradėta kaupti jų duomenų serija.

    Rekordai Balearų salose

    Didžiausia viso tinklo reikšmė užfiksuota prie Mahono bojos netoli Menorkos: gegužės 27 dieną vanduo pasiekė 26,58 laipsnio. Antroje vietoje liko Dragoneros boja Balearuose, kur gegužės 30 dieną fiksuota 26,2 laipsnio.

    Kiti taškai taip pat perrašė mėnesio rekordus: prie Taragonos užregistruota 24,64 laipsnio, prie Beguro kyšulio – 24,47 laipsnio, o prie Valensijos – 23,47 laipsnio. Pakrantės tinkle išsiskyrė Taragona, kur gegužės 30 dieną pasiekta 24,5 laipsnio, ir Barselona – 24,2 laipsnio kitą dieną.

    Kodėl jūra išlieka šilta ilgiau?

    Neįprastai šilti rodmenys sutapo su išskirtine karščio banga, antroje gegužės pusėje apėmusia Ispaniją ir dalį Europos. Ispanijos valstybinė meteorologijos agentūra AEMET skelbė, kad kai kur oro temperatūros buvo labiau būdingos vasarai nei vėlyvam pavasariui, o Kantabrijos jūros paviršius buvo apie 1,5–2 laipsniais šiltesnis už įprastą šio laikotarpio normą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vandenynas ir jūra į atmosferos pokyčius reaguoja lėčiau dėl didelės šiluminės inercijos. Tai reiškia, kad vanduo sukauptą šilumą gali išlaikyti savaites net ir tuomet, kai oro temperatūra pradeda kristi, todėl jūrinio karščio epizodai neretai užsitęsia ilgiau nei sausumoje.

    Galimos pasekmės ekosistemoms ir ūkiui

    Ilgiau trunkanti aukšta vandens temperatūra didina vadinamųjų jūrinių karščio bangų tikimybę ir gali keisti rūšių paplitimą. Tai kelia stresą jautrioms buveinėms, o poveikis gali persikelti ir į ekonomiką – ypač į žvejybą bei kitą su jūra susijusią veiklą, kai kinta žuvų migracijos, neršto sąlygos ar deguonies režimas.

    Puertos del Estado prižiūri vieną didžiausių Europoje okeanografinių stebėjimo sistemų: 15 atviros jūros bojų, 14 pakrantės bojų, 46 potvynių matuoklius ir aukšto dažnio radarų tinklą. Ši infrastruktūra leidžia realiu laiku sekti vandens temperatūrą, bangavimą, jūros lygį ir sroves, todėl tokie epizodai greitai pastebimi ir įvertinami.

    Pasaulio meteorologijos organizacija pastaruoju metu yra įspėjusi, kad pasaulinės temperatūros anomalijų tikimybė artimiausiais mėnesiais išlieka didelė. Klimato tyrėjai taip pat nuolat pabrėžia, kad Viduržemio jūros regionas yra tarp pažeidžiamiausių klimato kaitai, todėl tokie pavasario rekordai gali tapti vis dažnesni.

  • Turkijos Dalamanas išrinktas idealia paplūdimio kryptimi 2026 metų vasarai: kuo jis išsiskiria

    Turkijos kurortinis Dalamanas įvardytas viena patraukliausių paplūdimio krypčių planuojantiems 2026 metų vasaros atostogas. Vertinant įvairias Europos ir Viduržemio jūros regiono vietas, Dalamanas išsiskyrė palankiomis oro sąlygomis, patogiu pasiekiamumu ir plačiu veiklų pasirinkimu.

    Turizmo rinkoje vis dažniau remiamasi istorinių orų duomenų analize: keliautojams svarbu ne tik karštis, bet ir komfortas, mažesnė kaitra bei mažesnė lietaus tikimybė. Dalamanui dažnai priskiriama apie 27 laipsnių šiluma vasarą, o jūrinis brizas padeda lengviau ištverti karštesnes dienas.

    Dalamanas keliautojams patogus tuo, kad į regioną skrendama dažnai, o skrydžių trukmė iš daugelio Europos miestų paprastai nėra ilga. Būtent pasiekiamumas pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių kriterijų šeimoms ir trumpesnių atostogų planuotojams, ypač kai norima kuo mažiau laiko praleisti tranzite.

    Atvykus svarbiausia ne pats miestas, o jo apylinkės ir pakrantė, kur pušynai susitinka su žydra Viduržemio jūra. Regionas neretai pasirenkamas kaip bazė keliauti po pietvakarių Turkiją, nes iš čia patogu pasiekti tiek paplūdimius, tiek nedidelius kurortinius miestelius.

    Viena dažniausiai minimų vietų apylinkėse yra Iztuzu paplūdimys, dar vadinamas vėžlių paplūdimiu, nes čia peri saugomos jūrinės vėžlių rūšys. Keliautojams tai patrauklu ir praktiškai: ilga smėlio juosta, lėtas gylio didėjimas ir ramesnės maudynės dažnai vertinamos šeimų su vaikais.

    Populiarus maršrutas taip pat yra išvyka laivu Dalyano upe, kur galima pamatyti uolose iškaltus senovinius kapus ir aplankyti purvo bei terminių vonių vietas. Tokios pramogos leidžia derinti paplūdimio poilsį su trumpomis pažintinėmis kelionėmis, kurios tampa svarbios tiems, kas nenori visos savaitės praleisti vien prie jūros.

    Ieškant aktyvesnių patirčių, regione siūloma parasparnių pramogų, o gamtos mėgėjai dažnai renkasi išvykas į Drugelių slėnį. Sezono metu tokios veiklos ypač paklausios, todėl kelionių organizatoriai rekomenduoja bilietus ar ekskursijas planuoti iš anksto.

    Dalamanas ir jo apylinkės siūlo labai skirtingas apgyvendinimo alternatyvas: nuo viskas įskaičiuota tipo viešbučių su vaikų klubais ir vandens pramogomis iki mažesnių viešbučių ar apartamentų keliaujantiems savarankiškai. Pastaruoju metu ryškėja tendencija rinktis lankstesnį poilsį, kai dalis dienų skiriama išvykoms, o ne vien viešbučio infrastruktūrai.

    Planuojant 2026 metų sezoną verta įsivertinti, kad populiariausiose Viduržemio jūros kryptyse kainas dažnai kelia ankstyvas užimtumas ir ribota geriausių kambarių pasiūla. Dėl to keliautojai vis dažniau derina ankstyvą rezervaciją su galimybe keisti datas, o šeimos daugiau dėmesio skiria skrydžių laikams ir bendrai kelionės logistikai.

    Jeigu tikslas yra stabilus oras, šilta jūra ir platus pasirinkimas nuo ramių paplūdimių iki istorinių vietų, Dalamanas 2026 metų vasarai gali tapti viena racionaliausių alternatyvų. Vis dėlto, kaip ir visame Viduržemio regione, galutinį įspūdį dažnai nulemia pasirinktas kurortas, atstumas iki paplūdimio ir kelionės laikas.