CP v2

Tag: Viduržemio jūra

  • Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija pareiškė diplomatinį protestą po to, kai prie turistų pamėgtos Lefkados salos aptiktas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas. Apie incidentą Atėnai informavo partnerius Europos Sąjungoje, pabrėždami, kad karas neturi persikelti į Viduržemio jūros regioną.

    Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas patvirtino, kad rasto įrenginio kilmė siejama su Ukraina, ir įvykį pavadino itin rimtu. Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis taip pat pranešė, kad Atėnai imsis diplomatinių veiksmų, siekdami išsiaiškinti aplinkybes ir užkirsti kelią panašiems atvejams.

    Dronas, siejamas su „Magura“ tipo jūrinėmis sistemomis, buvo pastebėtas žvejo ir, kaip skelbiama, buvo įstrigęs oloje, o jo varikliai dar veikė. Graikijos ginkluotosios pajėgos prižiūri tyrimą ir rengia ataskaitą, vertindamos, kaip toks įrenginys galėjo atsidurti šalies vandenyse.

    Kas tiriama ir kodėl tai jautru

    Graikijos pareigūnai tikrina kelias versijas, įskaitant galimybę, kad dronas į teritoriją pateko iš komercinio laivo, arba buvo paleistas iš kito regiono taško. Bet kuri iš šių versijų Atėnams kelia papildomų klausimų dėl jūrų kontrolės, navigacijos saugumo ir pajėgumų laiku aptikti grėsmes pakrančių zonoje.

    Incidentas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais išaugusios rizikos civilinei laivybai. Ukrainos pastangos mažinti Rusijos pajamas iš naftos reiškia didesnį dėmesį laivams, kurie padeda eksportuoti rusišką naftą, įskaitant vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio nuosavybės struktūros dažnai būna neaiškios.

    Ukrainos pozicija ir politinės pasekmės

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pareiškė, kad Kyjivas neturi informacijos apie konkretų droną ir nemato įrodymų, jog jis priklausė Ukrainos jūrinių dronų operatoriams. Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su Graikija, jei bus pateikti oficialūs prašymai.

    Atėnuose incidentas jau tapo vidaus politikos tema: opozicinės jėgos kritikuoja vyriausybę, teigdamos, kad teritorinių vandenų stebėsena nepakankama. Tuo pat metu Graikija per pastaruosius metus stiprino paramą Ukrainai, todėl bet kokie įtampos ženklai gali turėti įtakos ir platesniam dialogui ES bei NATO formatuose.

    Šis atvejis taip pat primena, kad jūriniai dronai sparčiai keičia saugumo situaciją regione: palyginti nebrangios, sunkiau aptinkamos sistemos didina riziką ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Europos valstybės vis aktyviau diskutuoja, kaip stiprinti pakrančių stebėseną, jūrų erdvės kontrolę ir reagavimo į tokius incidentus procedūras.

  • Nardytojai prie Furni salyno aptiko 22 laivų nuolaužas: tarp radinių ir 2 000 metų senumo kroviniai

    Graikijos Egėjo jūroje, netoli Furni salyno, povandeninės ekspedicijos metu aptiktas įspūdingas laivų nuolaužų telkinys. Per 13 dienų nardytojai ir archeologai užfiksavo 22 nuskendusius laivus, kurių dalis datuojama senovės laikais ir yra maždaug 2 000 metų senumo.

    Tyrimus vykdė Graikijos Povandeninių senienų ephoratas kartu su partneriais iš tarptautinių jūrinių tyrimų organizacijų. Į šią vietovę specialistus atvedė vietos žvejų ir narų pasakojimai apie neįprastas amforų ir keramikos sankaupas jūros dugne.

    Furni salynas nėra žinomas kaip didelis istorinis prekybos miestas, tačiau jo geografinė padėtis svarbi. Ši akvatorija yra patogus kelias tarp Rytų ir Vakarų Viduržemio jūros maršrutų, todėl per šias salas šimtmečiais judėjo prekybiniai laivai.

    Nuolaužos aptiktos skirtinguose gyliuose maždaug nuo 3 iki 55 metrų, o tai rodo, kad laivai galėjo sudužti įvairiomis aplinkybėmis ir skirtingais laikotarpiais. Tarp nustatytų epochų minimi senovės Graikijos archainei kultūrai priskiriami laikai, Romos era ir vėlesni šimtmečiai iki XVI amžiaus.

    Archeologus ypač sudomino tai, kad dalies laivų kroviniai išliko neįprastai gerai. Jūros dugne rasta amforų, kuriomis senovėje gabentas vynas, alyvuogių aliejus ir žuvų padažas, o kai kur keramika sudarė ištisas juostas, nusidriekusias povandeninių šlaitų kryptimi.

    Keli laivai įvardyti kaip išskirtiniai dėl specifinių krovinių. Tarp radinių minėta reta keramika, didelės amforos iš Juodosios jūros regiono ir pailgos amforos, kurių forma siejama su Sinopės miesto gaminiais.

    Iki šio projekto Graikijos vandenyse oficialiai buvo registruota apie 180 senųjų laivų sudužimo vietų, tad naujai fiksuotos nuolaužos pastebimai praplėtė žinomą žemėlapį. Tyrėjai pabrėžia, kad 2015 metais buvo patikrinta tik nedidelė pakrantės dalis, todėl tikėtina, kad aplinkinėje akvatorijoje dar gali slypėti daugiau nuolaužų.

    Tokie radiniai padeda tikslinti prekybos kryptis, senovinių prekių judėjimą ir jūrinių kelionių rizikas skirtingais istoriniais laikotarpiais. Be to, gerai išlikęs krovinys suteikia progą detaliau tyrinėti gamybos centrus, keramikos kilmę ir regionų tarpusavio ryšius.

    „Manėme, kad rasime tris ar keturias nuolaužas ir tuo būtume labai patenkinti, tačiau rezultatas gerokai pranoko lūkesčius“, – sakė vienas ekspedicijos vadovų Peteris Campbellas.

    Archeologai pabrėžia, kad povandeninis kultūros paveldas yra jautrus tiek gamtiniams procesams, tiek neteisėtam radinių paėmimui. Dėl to tokios vietos paprastai registruojamos, stebimos ir, esant poreikiui, saugomos, o dalis detalių viešinama atsargiai.

  • Gibraltaras dešimtmečiais leidžia nevalytas nuotekas į Viduržemio jūrą: pakrantėse daugėja plastiko

    Gibraltaras, Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, dešimtmečius į Viduržemio jūrą išleidžia nevalytas nuotekas iš maždaug 40 000 gyventojų ir vietos verslų. Pagrindinis išleidimo taškas siejamas su Europa Point pusiasalio pietuose, kur nuotekos patenka tiesiai į jūrą.

    Vietos valdžia tvirtina, kad taršos poveikį mažina didelis natūralus vandens išsklaidymas, todėl neva išmetimų įtaka greitai susilpnėja. Tačiau aplinkosaugininkai atkerta, kad reali situacija pakrantėje rodo ką kita, ypač ten, kur srovės ir vėjai taršą sugrąžina į krantą.

    Vienas dažniausiai minimų taršos ženklų yra drėgnos servetėlės ir plastiko atliekos, įsipainiojusios į dumblius ir besikaupiančios ant uolų. Aplinkosaugos iniciatyvos „Nautilus Project“ atstovai atkreipia dėmesį, kad teritorijos, kurios turėtų būti palankios laukinei gamtai, periodiškai virsta šiukšlių sankaupomis.

    Nevalytos nuotekos jūroje gali skatinti intensyvų dumblių suvešėjimą, o kai kuriais atvejais ir toksiškus žydėjimus, mažinančius deguonies kiekį vandenyje. Tai didina riziką žuvims ir kitiems jūrų organizmams, o kartu prastina pakrančių ekosistemų būklę.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad nuotekos į aplinką atneša ne tik organines medžiagas, bet ir mikroplastiką bei įvairius chemikalus. Tokie teršalai gali paveikti žuvų ir jūrų žinduolių sveikatą, o per maisto grandinę ilgainiui pasiekti ir žmogų.

    Rizikos siejamos ir su visuomenės sveikata, nes nevalytose nuotekose gali būti ligų sukėlėjų, o taip pat antibiotikams atsparumo genų, kurie apsunkina infekcijų gydymą. Todėl taršos kontrolė, ypač turistinėse pakrantėse, laikoma ne tik aplinkosaugos, bet ir saugumo klausimu.

    Gibraltaro nuotekų sistema turi ir specifiką: joje naudojamas jūros vanduo, o geriamasis vanduo gaminamas gėlinant. Valdžia aiškina, kad didesnis sūrumas istoriškai apsunkino įprastų nuotekų valymo sprendimų diegimą, nors šiuolaikinės technologijos tokias kliūtis vis dažniau leidžia įveikti.

    Tema tarptautiniu mastu nėra nauja. 2017 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas buvo pripažinęs, kad Jungtinė Karalystė pažeidė ES reikalavimus, nes Gibraltaras neužtikrino tinkamo nuotekų valymo, tačiau po „Brexit“ Europos Komisijos svertai šioje byloje susilpnėjo.

    Pastangos pastatyti valymo įrenginius anksčiau ne kartą strigo. Skelbta, kad 2018 metais numatyti projektai sustojo, o finansavimo ir rangovų pokyčiai atidėjo realius darbus, todėl problema išliko praktiškai nepakitusi.

    Vis dėlto 2025 metais Gibraltaras sudarė 25 metų trukmės sutartį su bendrove „Eco Waters“ dėl nuotekų valymo įrenginių statybos Europa Point rajone. Pranešama, kad pradėti parengiamieji veiksmai, o planavimo paraiška pateikta 2026 metų kovo mėnesį, tačiau iki pilno sprendimo gali prireikti dar kelerių metų.

    Anksčiau su vyriausybe bendradarbiavusi „Northumbrian Water“ yra akcentavusi, kad dalyvavo kaip strateginis partneris, bet nebuvo atsakinga už nuotekų tvarkymo valdymą ar jų valymą. Tuo pat metu vietos politinė opozicija ne kartą kritikavo infrastruktūros būklę, teigdama, kad kai kuriose turistinėse vietose juntamas nuotekų kvapas ir matomi taršos pėdsakai.

    Gibraltaro valdžia tvirtina, kad lygiagrečiai vykdo kanalizacijos tinklo modernizavimą, įskaitant pagrindinių magistralių atnaujinimą ir vidaus vamzdynų remontą. Taip pat kartojama, kad paplūdimiuose vandens kokybė reguliariai tiriama ir esą atitinka maudymuisi keliamus reikalavimus.

    Aplinkosaugos organizacijos savo ruožtu pabrėžia, kad vien tik monitoringas problemos neišspręs, jei nuotekos ir toliau bus leidžiamos nevalytos. Jos ragina užtikrinti, kad statybų planai nevirstų dar vienu atidėliojimu, o realūs pajėgumai būtų įdiegti kuo greičiau.

  • „Royal Caribbean“ užsakė dar daugiau milžinų: jūrose kils nauji plaukiojantys miestai

    „Royal Caribbean“ užsakė dar daugiau milžinų: jūrose kils nauji plaukiojantys miestai

    „Royal Caribbean Group“ plečia didžiausių pasaulyje kruizinių laivų klasės „Icon“ programą ir patvirtino naujus užsakymus. Bendrovė skelbia, kad po sėkmingo „Icon of the Seas“ debiuto bus statomi dar keli tos pačios šeimos laivai, kurie turėtų išlaikyti rekordinius gabaritus ir siūlyti dar daugiau pramogų.

    „Icon“ klasė laikoma viena pažangiausių šiuolaikinėje kruizų rinkoje: čia derinamas didžiulis keleivių skaičius, teminės erdvės ir modernios energijos valdymo sistemos. Tokie laivai kruizų bendrovėms tampa ne tik plaukiojančiais viešbučiais, bet ir atskirais pramogų kvartalais, pritaikytais šeimoms bei ilgesnėms kelionėms.

    Kas jau pastatyta ir kas laukia

    Pirmasis serijos laivas „Icon of the Seas“ pradėjo reisus 2024 metais. Jis yra apie 365 metrų ilgio, siekia maždaug 250 000 bendrosios talpos tonų ir turi apie 20 denių, o maksimaliai gali priimti iki 7 600 keleivių.

    Po jo suplanuoti ir kiti serijos laivai: „Star of the Seas“ numatytas 2025 metais, „Legend of the Seas“ debiutas planuojamas 2026 metų vasarą, o „Hero of the Seas“ – 2027 metais. Šie laivai daugiausia orientuojami į maršrutus Karibuose ir Viduržemio jūroje, kur didžiausia kruizų paklausa.

    Užsakymas „Icon 6“ ir „Icon 7“

    Naujausiame pranešime „Royal Caribbean Group“ patvirtino, kad programa tęsiama toliau ir užsakomi dar du nauji laivai – „Icon 6“ ir „Icon 7“. Taip pat anksčiau buvo skelbta apie „Icon 5“, kurio pristatymas planuojamas 2028 metais, tad bendra serija sparčiai auga.

    Naujus „Icon“ klasės laivus, kaip ir pirmtakus, statys Suomijos laivų statybos įmonė „Meyer Turku“. Tai dalis ilgalaikio susitarimo, leidžiančio planuoti gamybos pajėgumus keleriems metams į priekį ir standartizuoti sprendimus, kurie mažina statybos rizikas bei leidžia greičiau diegti naujas technologijas.

    Kuo išsiskiria „Icon“ klasė

    „Icon of the Seas“ pristatomas kaip vienas ekologiškesnių laivų bendrovės laivyne: jis varomas suskystintomis gamtinėmis dujomis ir turi išmanias energijos valdymo sistemas. Vis dėlto kruizų sektoriuje tai vertinama kaip tarpinis žingsnis – pramonė lygiagrečiai spaudžiama mažinti taršą, griežtėjant uostų ir tarptautiniams reikalavimams.

    Laivo viduje suformuotos teminės zonos, įrengtas vandens parkas, dešimtys barų ir restoranų, įvairios sporto bei poilsio erdvės. Būtent tokia koncepcija – viename korpuse sutalpinti skirtingas pramogas ir paslaugas – ir kuria plaukiojančio miesto įspūdį, dėl kurio „Icon“ klasė tapo vienu ryškiausių kruizų industrijos simbolių.

    „Dėl mūsų ilgametės partnerystės su „Meyer Turku“, Suomijos vyriausybe ir stipriu jūriniu klasteriu keičiame pramonės veidą ateinantiems dešimtmečiams, kartu darydami reikšmingą poveikį Suomijos ekonomikai“, – sakė „Royal Caribbean Group“ vadovas Jasonas Liberty.

    „Icon 6“ ir „Icon 7“ užsakymas yra svarbus etapas bendradarbiavime ir suteikia pagrindą nuosekliai plėtoti laivų statybos sektorių artimiausiais metais“, – teigė „Meyer Turku“ vadovas Casimir Lindholm.

  • Europa liepsnoja ir tirpsta: „Copernicus“ ir WMO fiksuoja rekordinius karščius visame žemyne

    Europa liepsnoja ir tirpsta: „Copernicus“ ir WMO fiksuoja rekordinius karščius visame žemyne

    Rekordinė šiluma beveik visur

    Europos žemyną 2025 metais užklupo istorinės karščio bangos, o temperatūros daugelyje regionų buvo gerokai aukštesnės už daugiametį vidurkį. Naujausi programos Copernicus ir Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenys rodo, kad neįprastai šilta buvo didžiojoje dalyje Europos teritorijos.

    Vertinimuose akcentuojama, kad aukštesnės nei įprasta temperatūros fiksuotos maždaug 95 proc. Europos. Tarp ryškiausių išskiriamos Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Islandija, kur 2025 metais registruoti šilumos rekordai matavimų istorijoje.

    Karščio bangos pasiekė ir šiaurę

    Copernicus ir WMO ataskaitose pabrėžiama, kad Europoje karščio bangos darosi dažnesnės, ilgesnės ir apima vis platesnes teritorijas. Karštis 2025 metais driekėsi nuo Viduržemio jūros regiono iki šiaurinių platumų, paveikdamas ir įprastai vėsesnes zonas.

    Subarktinėje Suomijos, Norvegijos ir Švedijos dalyje vasarą fiksuota kelias savaites trukusi karščio banga, o vietomis termometrai kilo iki 30 laipsnių šilumos net už poliarinio rato. Kai kur beveik dvi savaites vyravo vadinamasis stiprus šiluminis stresas, kai juntamoji temperatūra perkopdavo 32 laipsnius.

    50 laipsnių Turkijoje ir šylančios jūros

    Rekordai krito ir pietuose: Turkijoje liepos mėnesį pirmą kartą buvo fiksuota 50 laipsnių temperatūra. Graikijoje didelė dalis gyventojų patyrė ekstremalias sąlygas, kai karštis artėjo prie 40 laipsnių ar ją viršijo.

    Birželį vakarinę ir pietinę Europą taip pat veikė kelios stiprios karščio bangos, ypač Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir pietinėje Jungtinės Karalystės dalyje. Ataskaitose pažymima, kad Europos jūrų paviršiaus metinė temperatūra 2025 metais buvo aukščiausia stebėjimų istorijoje ir tai jau ketvirti metai iš eilės.

    Ledynai traukiasi, rizikos auga

    Mokslininkus vis labiau neramina spartėjantis ledynų tirpimas: ledo masės balansas išlieka neigiamas, o Islandijoje fiksuotas vienas didžiausių tirpimų per stebėjimų istoriją. Europos ledynai telkiasi Alpėse, šiaurinėje Skandinavijoje, Islandijoje ir Grenlandijos pakraščiuose, tačiau prognozuojama, kad jų mažėjimas tęsis visą XXI amžių.

    Ataskaitose taip pat pabrėžiama mažesnė sniego danga, kuri kai kuriose vietovėse ne tik keičia hidrologinį režimą, bet ir didina sausrų bei miškų gaisrų riziką. Ilgėjant karščio periodams, ryškėja ir poveikis biologinei įvairovei, ypač Viduržemio jūros ekosistemoms, kur šiluma ir jūros temperatūros anomalijos silpnina jautrias buveines.

    „Europa šyla maždaug dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl tampa sparčiausiai šylančiu žemynu“, – sakė Pasaulio meteorologijos organizacijos generalinė sekretorė Celeste Saulo.

    Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs karščiai gali kartotis ir artimiausiais sezonais, o globalius temperatūrų šuolius papildomai gali sustiprinti natūralūs klimato svyravimai. Dėl to vis dažniau keliami klausimai ne tik apie prisitaikymą prie karščio, bet ir apie energijos bei sveikatos apsaugos sistemų pasirengimą ilgesniems karščio epizodams.

  • Senovinio prekybinio laivo „Kyrenia II“ sugrįžimas: po 41 metų vėl plaukia Kipro vandenyse

    Senovinio prekybinio laivo „Kyrenia II“ sugrįžimas: po 41 metų vėl plaukia Kipro vandenyse

    Istorinis laivas vėl grįžo į jūrą

    Kipro vandenyse vėl pasirodė „Kyrenia II“ – unikali senovinio prekybinio laivo kopija, atkartojanti maždaug 300 metais prieš Kristų Viduržemio jūroje plaukiojusius laivus. Laivo sugrįžimas pristatomas kaip kultūrinės diplomatijos ir paveldo puoselėjimo iniciatyva, siejama su Kipro veiklomis Europos Sąjungos Taryboje.

    „Kyrenia II“ dažnai vadinamas plaukiojančiu Kipro kultūros ambasadoriumi, nes laivas ne tik demonstruoja salos jūrinę istoriją, bet ir pritraukia dėmesį į tradicines laivadirbystės žinias. Tokie projektai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami turizmui ir švietimui, ypač regionuose, kurių tapatybė glaudžiai susijusi su jūra.

    Kaip gimė „Kyrenia II“

    Laivas pastatytas 1985 metais, remiantis 1965 metais Kipro jūros dugne aptiktos senovinio laivo nuolaužos tyrimais. Rekonstrukcijos darbams buvo suburta specialistų komanda, siekusi kuo tiksliau atkurti senovinę konstrukciją ir statybos principus.

    „Kyrenia II“ statybos išskirtinumas tas, kad buvo taikomi istoriniai metodai, leidžiantys geriau suprasti, kaip senovėje buvo suprojektuojami ir surenkami prekybiniai laivai. Tokios replikos archeologijoje vertinamos ir kaip eksperimentinės rekonstrukcijos priemonė, padedanti patikrinti, kaip laivai elgėsi realiomis plaukiojimo sąlygomis.

    Kelionė, kuri tapo simboliu

    1985 metais „Kyrenia II“ savarankiškai įveikė maršrutą iš Pirėjo, kur buvo pastatytas, į Pafą. Ši kelionė tapo įrodymu, kad rekonstruota konstrukcija gali veikti praktikoje, o ne tik būti muziejiniu eksponatu.

    Praėjus 41 metams, laivas vėl išplukdytas į Kipro vandenis: šįkart, siekiant jį pristatyti platesnei auditorijai ir priminti salos jūrines tradicijas. Nurodoma, kad laivą ištempė Kipro nacionalinė gvardija, taip užtikrinant saugų sugrįžimą į maršrutus, skirtus viešam demonstravimui.

    „Mums svarbu, kad jūrinė istorija būtų matoma ne vien knygose ar muziejuose, bet ir jūroje“, – sakė iniciatyvos atstovai.

    Plaukiojantis ambasadorius ir kultūros paveldo tendencijos

    Per kelis dešimtmečius „Kyrenia II“ aplankė įvairias pasaulio vietas, tarp jų Niujorką 1986 metais ir Japoniją 1988 metais. Tokios kelionės paprastai derina reprezentacinę misiją, edukaciją ir kultūrinius mainus, o pati replika veikia kaip lengvai atpažįstamas pasakojimo apie Kipro istoriją simbolis.

    Europos mastu vis daugiau dėmesio skiriama gyvajam paveldui, kai tradicijos pristatomos per patirtį, o ne tik per ekspozicijas. Laivų rekonstrukcijos ir istorinės navigacijos projektai išlieka vienu patraukliausių būdų auditorijai priminti, kad Viduržemio jūros regiono klestėjimas šimtmečius rėmėsi prekyba, uostais ir jūreivystės technologijomis.