Viduržemio jūroje, netoli Prancūzijos krantų, veikia išskirtinis energetikos objektas – plūduriuojanti vėjo turbina, pririšta inkarais prie jūros dugno dideliame gylyje. Mokslininkai pastebėjo, kad tokios konstrukcijos gali tapti ne tik elektros gamybos, bet ir gyvybiškai svarbia buveine jūros organizmams.
Turbina stovi maždaug 15 kilometrų nuo kranto, o po vandeniu esanti jos platforma ir lynai greitai ėmė traukti jaunų žuvų būrius. Jaunikliai ieško vietų, kur galėtų pasislėpti nuo plėšrūnų, ypač ten, kur natūralių uolėtų rifų yra mažiau arba jie pažeisti.
Biologų stebėjimai parodė, kad jau per kelias savaites po eksploatacijos pradžios aplink konstrukciją susiformuoja savotiškas „susibūrimo taškas“. Tačiau vien lygios plieninės sienelės nepadeda išgyventi: jaunos žuvys laikosi prie paviršių, o tai jas daro lengvu grobiu.
Po vandeniu šalia tokių objektų dažnai patruliuoja plėšrios žuvys, todėl be papildomų slėptuvių dirbtinės konstrukcijos gali virsti intensyvaus maitinimosi zonomis. Dėl šios priežasties inžinieriai ir jūrų biologai ieško sprendimų, kaip paversti energetikos infrastruktūrą funkcionaliais „darželiais“ žuvų jaunikliams.
Tyrėjų komanda prie turbinos pritvirtino 32 papildomus modulius, užpildytus austrių ir šukučių kriauklėmis. Tokie „žuvų viešbučiai“ sukuria daug siaurų tarpų ir mikroertmių, į kurias jaunikliai gali pasitraukti, o stambesni plėšrūnai paprasčiausiai neįlenda.
Sprendimas turėjo atitikti kelis griežtus reikalavimus: konstrukcijos privalo atlaikyti bangavimą ir sroves, neturi reikšmingai didinti apkrovų turbinai ir negali trukdyti jos eksploatacijai. Dėl to pasirinkti lengvai pritaikomi moduliai, kuriuos galima montuoti ir stebėti, koreguojant jų išdėstymą pagal rezultatus.
Vis dėlto mokslininkai įvardija ir ribojimus. Laikui bėgant moduliai gali apaugti kriauklėmis bei kitais organizmais ar užsinešti dumblu, todėl sumažėja laisvos erdvės slėptuvėms, o jų nauda gali silpnėti.
Nepaisant to, toks metodas siejamas su platesne kryptimi, kai jūrinė energetika derinama su biologinės įvairovės apsauga. Jei „žuvų viešbučiai“ padeda jaunikliams išgyventi kritinį ankstyvą gyvenimo etapą, tai gali prisidėti prie didesnio žuvų gausumo konkrečiose vietovėse ir sustiprinti vietines ekosistemas.
Panašūs principai taikomi ir kituose atkūrimo projektuose, kai jūrų gyvybei grąžinti kuriamas pagrindas iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, kriauklių. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip santykinai mažų kaštų būdas atkurti struktūrą, kurios reikia rifams ir su jais susijusioms rūšims, o kartu – didinti pakrančių atsparumą aplinkos pokyčiams.
Ateityje tyrėjai tikisi tiksliau įvertinti, ar tokios buveinės realiai didina žuvų populiacijas, ar tik laikinai sutelkia jas vienoje vietoje. Atsakymas į šį klausimą gali nulemti, ar „ekologiškai praturtintos“ vėjo energetikos platformos taps nauju standartu, planuojant jūrinius vėjo parkus.
Leave a Reply