Tag: Viešasis sektorius

  • Prancūzijoje – naujas viešojo sektoriaus streikas dėl algų, Vyriausybei stumiant 2027 metų biudžetą

    Prancūzijoje – naujas viešojo sektoriaus streikas dėl algų, Vyriausybei stumiant 2027 metų biudžetą

    Prancūzijoje antradienį vyksta nauja protestų ir streikų banga: viešojo sektoriaus darbuotojai visoje šalyje reikalauja didesnių atlyginimų.

    Apie tai praneša „Euronews“ – streikas vyksta tuo metu, kai Vyriausybė skuba patvirtinti 2027 metų biudžetą, o šalies finansinė padėtis apibūdinama kaip įtempta.

    Dabartinis judėjimas prasidėjo dar rugsėjo viduryje, kai kilo socialiniai neramumai dėl mokyklų sąlygų, tačiau vėliau protestų darbotvarkė išsiplėtė.

    Pastarosiomis savaitėmis akcijose vis dažniau akcentuojama pragyvenimo išlaidų krizė ir brangstantys degalai, o profesinės sąjungos spaudžia valdžią dėl visuotinio algų didinimo.

    Derybos neįtikino profesinių sąjungų

    Antradienio demonstracijos surengtos po pokalbių su ministru pirmininku Sebastienu Lecornu. Profesinės sąjungos teigia likusios nepatenkintos, todėl reikalavimų neatsisako.

    Valdžia, siekdama sumažinti įtampą, paskelbė apie aštuonis papildomus indeksinius taškus mažiausiai apmokamiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

    Taip pat nuspręsta paankstinti nacionalinės minimaliosios algos didinimą – jis numatytas nuo gruodžio 1 dienos, reaguojant į infliaciją.

    Biudžete visuotinio algų kėlimo nenumatyta

    Nepaisant šių žingsnių, biudžeto projekte Vyriausybė atmeta bendrą atlyginimų didinimą jau ketvirtus metus iš eilės, motyvuodama šalies finansais, augančiu deficitu ir skola.

    Toks sprendimas profesinėms sąjungoms yra nepriimtinas. Jos teigia, kad nuo 2017 metų viešojo sektoriaus darbuotojų perkamoji galia sumažėjo 16 proc.

    Dėl infliacijos, pasak profesinių sąjungų, daugėja viešojo sektoriaus darbuotojų, kurie atsiduria ties minimalios algos riba arba labai arti jos.

    Protestai dažniausiai taikūs, tačiau pasitaiko incidentų

    Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis protestų dalyvių skaičius mažėjo.

    Nors dauguma demonstracijų buvo taikios, fiksuota ir pavienių smurto protrūkių – pranešama apie išpuolius prieš žurnalistus ir policiją, niokojamus viešuosius pastatus, naudojamus petardas.

    Tuo pat metu policija kaltinama neproporcingu jėgos naudojimu malšinant protestus – dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo pradėta ne viena tyrimo procedūra.

  • Krokuvoje naujas meras smarkiai veržia diržus: mero kanceliarijos biudžetas mažės 30 proc.

    Krokuvos meras Łukasz Gibała paskelbė naują taupymo etapą savivaldybėje: planuojama reikšmingai mažinti mero kanceliarijos išlaidas. Pasak jo, šį kartą taikinyje atsidūrė administracinės sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su politinio vadovavimo aparatu.

    Miesto vadovas teigia, kad kanceliarijos biudžetas turėtų mažėti 30 proc. Tokie sprendimai dažniausiai apima komunikacijos, reprezentacinių renginių, konsultacinių paslaugų, komandiruočių ir kitų vidinių veiklų peržiūrą.

    „Ieškome tolesnių mažinimų, kad miestas efektyviau naudotų lėšas“, – sakė Łukasz Gibała.

    Pastaraisiais metais daugelis Europos miestų griežtina administracines išlaidas dėl išaugusių energijos, viešųjų paslaugų ir investicinių projektų kaštų. Taupymo planai neretai derinami su procesų skaitmeninimu ir pirkimų centralizavimu, siekiant mažinti pasikartojančias funkcijas.

    Vis dėlto tokie mažinimai paprastai sulaukia diskusijų, ar taupymas neatsilieps sprendimų priėmimo kokybei ir gyventojų aptarnavimui. Krokuvos savivaldybė artimiausiu metu turėtų detaliau pristatyti, kokios konkrečios išlaidų eilutės bus apkarpytos ir kaip tai paveiks kanceliarijos darbą.

  • Zarasų savivaldybė ieško buhalterio: siūlo darbą Centralizuoto apskaitos skyriuje

    Zarasų savivaldybė ieško buhalterio: siūlo darbą Centralizuoto apskaitos skyriuje

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Centralizuoto apskaitos skyriaus buhalterio pareigoms. Kandidatai kviečiami teikti paraiškas per valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus atrankoms skirtas sistemas.

    Tokio pobūdžio pareigybė savivaldybėje paprastai siejama su biudžetinių įstaigų finansinės apskaitos tvarkymu, mokėjimų kontrole, dokumentų rengimu ir ataskaitų teikimu pagal galiojančius teisės aktus. Centralizuota apskaita leidžia savivaldybei vienodinti procesus ir užtikrinti aiškesnę finansų kontrolę.

    Ieškantys darbo viešajame sektoriuje turėtų atkreipti dėmesį, kad konkursuose dažniausiai vertinamas atitinkamas išsilavinimas, darbo patirtis finansų ar apskaitos srityje ir gebėjimas dirbti su apskaitos sistemomis. Praktikoje svarbūs ir tikslumas, atsakomybė bei gebėjimas laikytis terminų, nes savivaldybių apskaita glaudžiai susijusi su biudžeto vykdymu.

    Skelbime nurodoma, kad detali informacija apie atrankos sąlygas ir reikalavimus pateikiama oficialiuose konkursų aprašymuose. Ten taip pat įvardijami dokumentai, kuriuos būtina pateikti, bei terminai, iki kada priimamos paraiškos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracija ragina susidomėjusius kandidatus neatidėlioti ir pasitikslinti visą informaciją oficialiuose kanaluose, nes paraiškų teikimo tvarka ir atrankos etapai viešajame sektoriuje yra griežtai reglamentuoti.

  • Netikėtas posūkis Varėnoje: konkursą laimėjęs direktorius atsisakė posto, skelbia naują atranką

    Varėnos sporto centro direktoriaus atrankoje – netikėtas posūkis: konkursą laimėjęs kandidatas atsisakė eiti pareigas. Skelbiama, kad jis darbą turėjo pradėti spalio 20 dieną, tačiau sprendimą pakeitė dar nepradėjęs vadovauti.

    Savivaldybė informuoja, jog dėl susidariusios situacijos jau paskelbtas naujas konkursas Varėnos sporto centro direktoriaus pareigoms. Atranka organizuojama iš naujo, siekiant kuo greičiau užtikrinti nepertraukiamą įstaigos veiklą ir valdymą.

    Tokie atvejai viešajame sektoriuje nėra dažni, tačiau pasitaiko, kai laimėjęs kandidatas galutinį sprendimą persvarsto dėl pasikeitusių asmeninių aplinkybių, darbo sąlygų ar kitų profesinių įsipareigojimų. Praktikoje tai reiškia, kad įstaigai kurį laiką tenka dirbti su laikinu vadovavimu arba perskirstytomis atsakomybėmis.

    Naujas konkursas paprastai reiškia, kad kandidatai turės iš naujo pateikti dokumentus ir dalyvauti atrankos procedūrose pagal nustatytą tvarką. Tokiose atrankose vertinama vadovavimo patirtis, strateginis planavimas, gebėjimas valdyti biudžetą ir užtikrinti kokybiškas sporto paslaugas bendruomenei.

    Varėnos sporto centras yra viena svarbiausių savivaldybės sporto infrastruktūros ir veiklų ašių, todėl direktoriaus pareigos laikomos strategiškai reikšmingomis. Tikimasi, kad nauja atranka padės greitai rasti vadovą, galintį tęsti įstaigos darbus ir planuoti tolesnę plėtrą.

  • Visagine darbą pradeda nauja specialistė: ką tai keičia savivaldybės Švietimo skyriuje

    Visagine darbą pradeda nauja specialistė: ką tai keičia savivaldybės Švietimo skyriuje

    Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriuje 2026 metų spalio 19 dieną darbą pradėjo vyriausioji specialistė Liudmila Bratygina. Savivaldybė pranešė, kad naujoji darbuotoja prisijungė prie komandos, atsakingos už švietimo politikos įgyvendinimą ir koordinavimą.

    Šis skyrius paprastai rūpinasi sprendimais, kurie tiesiogiai paliečia miesto ugdymo įstaigas ir jų bendruomenes, nuo kasdienės veiklos organizavimo iki ilgalaikių planų. Tokios pareigos dažniausiai apima ir bendradarbiavimą su mokyklomis, neformalaus ugdymo teikėjais bei kitomis savivaldybės įstaigomis.

    Naujų specialistų atėjimas į savivaldybių administracijas šalyje dažnai siejamas su nuolat augančiais reikalavimais viešajam sektoriui. Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama paslaugų skaitmeninimui, procesų aiškumui, duomenų naudojimui planuojant sprendimus ir komunikacijai su gyventojais.

    Švietimo srityje vis daugiau užduočių susiję su mokinių pasiekimų stebėsena, tinklo planavimu, įtraukties užtikrinimu ir darbu su įvairių poreikių turinčiais vaikais. Praktikoje tai reiškia didesnį koordinavimo krūvį ir poreikį operatyviai reaguoti į ugdymo įstaigų kasdienius klausimus.

    Visagino savivaldybė naujai prisijungusiai darbuotojai palinkėjo sėkmės, sklandaus įsiliejimo į komandą ir gerų darbo rezultatų. Tikimasi, kad nauja kompetencija sustiprins skyriaus pajėgumus ir prisidės prie nuoseklesnio švietimo, sporto ir kultūros srities sprendimų įgyvendinimo mieste.

  • Lenkijoje milijonas prašymų ZUS: naujos stažo taisyklės žada ilgesnes atostogas ir priedus

    Lenkijoje socialinio draudimo įstaiga ZUS sulaukė milžiniško susidomėjimo pažymomis, reikalingomis perskaičiuoti darbo stažą pagal naujas taisykles. Skelbiama, kad pateikta beveik 900 000 prašymų, o išduotų pažymų skaičius jau viršijo 1 600 000.

    Pokyčiai aktualūs žmonėms, kurie dalį karjeros dirbo ne pagal darbo sutartį, pavyzdžiui, pagal civilines sutartis, ar vykdė individualią veiklą. Iki šiol tokie laikotarpiai ne visada būdavo įskaitomi nustatant darbuotojo teises, susijusias su stažu.

    Kas keičiasi nuo 2026 metų?

    Naujos stažo skaičiavimo taisyklės numato, kad į darbo stažą bus galima įtraukti daugiau profesinės veiklos laikotarpių, o ne tik laiką, praleistą dirbant pagal darbo sutartį. Praktikoje tai reiškia, kad daliai darbuotojų greičiau susikaups reikiamas stažas, nuo kurio priklauso konkrečios garantijos darbovietėje.

    Skirtingiems sektoriams numatyti nevienodi terminai: viešajame sektoriuje pokyčiai startuoja nuo 2026 metų sausio 1 dienos, o privačiame sektoriuje – nuo 2026 metų gegužės 1 dienos. Dėl to dalis darbuotojų su dokumentais neskuba laukti įsigaliojimo ir pažymas užsisako iš anksto.

    Kokios naudos darbuotojams?

    Didžiausias praktinis pokytis susijęs su kasmetinėmis atostogomis: perskaičiavus stažą kai kuriems darbuotojams gali atsirasti teisė į 26 dienų kasmetines atostogas vietoje 20 dienų. Tai reikštų iki šešių papildomų poilsio dienų per metus, jei po perskaičiavimo pasiekiamas atitinkamas stažo slenkstis.

    Be atostogų, didesnis stažas gali turėti įtakos ir kitoms išmokoms bei garantijoms, kurias taiko darbdaviai ar numato teisės aktai. Tarp jų minimi stažo priedai, didesnės išeitinės išmokos ir aukštesnės jubiliejinės premijos, tačiau reali nauda priklausys nuo konkrečios darbovietės taisyklių ir darbuotojo situacijos.

    Vien įstatymo neužtenka: reikės dokumentų

    Nors taisyklės keičiasi, stažas nebus perskaičiuotas automatiškai vien dėl to, kad žmogus anksčiau vykdė kitokią veiklą. Esminis reikalavimas – formalumai: darbuotojas pirmiausia turi kreiptis į ZUS dėl pažymos, o vėliau ją pateikti darbdaviui.

    Pažyma svarbi todėl, kad darbdavys paprastai negali remtis vien darbuotojo žodiniu paaiškinimu ar deklaracija. Tik gavęs oficialų patvirtinimą darbdavys gali perskaičiuoti stažą ir įvertinti, ar atsiranda teisė į papildomas atostogų dienas ar priedus.

    Numatytas ir terminas dokumentams pateikti: darbuotojai turės 24 mėnesius, kad perduotų pažymas darbdaviui. Viešajame sektoriuje šis laikotarpis skaičiuojamas nuo 2026 metų sausio 1 dienos, privačiame sektoriuje – nuo 2026 metų gegužės 1 dienos.

    Dar vienas svarbus niuansas – ZUS pažymas išduoda pagal savo turimus duomenis, kurie sistemingai kaupiami nuo 1999 metų sausio 1 dienos. Jei dalis žmogaus ankstesnės veiklos į šiuos registrus nepatenka, gali tekti ieškoti papildomų įrodymų kitur, pavyzdžiui, buvusiose darbovietėse ar archyvuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl didelio srauto formalumus verta tvarkyti nelaukiant paskutinių mėnesių. Tik turint pažymą ir ją pateikus darbdaviui galima tikėtis, kad stažas bus perskaičiuotas, o su juo – ir darbuotojo teisės.

  • Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia kandidatuoti norinčius tapti komisijų nariais bei pirmininkais. Atranka susijusi su pasirengimu rinkimų organizavimui savivaldybėse ir siekiu užtikrinti skaidrų, teisėtą rinkimų procesą.

    Kandidatams keliami reikalavimai įtvirtinti Rinkimų kodekse. Pretendentas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis nei 18 metų komisijos sudarymo metu, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.

    Taip pat būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas ir nepriekaištinga reputacija, o kandidatas turi atitikti reikalavimus, taikomus kandidatams į Seimo narius. Norint tapti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku, papildomai reikalaujama turėti darbo rinkimų komisijoje patirties.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Kandidatai gali pridėti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį papildomiems teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, teisinio darbo ar darbo rinkimų srityje patirtį.

    Vertinant paraiškas pirmiausia tikrinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Tuomet sudaromas kandidatų eiliškumas, teikiant pirmenybę gyvenantiems ar dirbantiems tos savivaldybės teritorijoje, kurioje siekiama dirbti komisijoje, taip pat atsižvelgiant į profesinę ir rinkimų organizavimo patirtį.

    Komisijų narių ir pirmininkų darbo užmokestis nustatomas pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį ir siejamas su pareiginės algos baziniu dydžiu. Atlyginimas mokamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui, todėl galutinis dydis priklauso nuo konkrečių pavedimų ir darbo apimties rinkimų laikotarpiu.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, jei prašymas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas būdu, užtikrinančiu asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Taip pat paraiškas galima pristatyti atvykus tiesiogiai arba siųsti paštu Teisingumo ministerijai Vilniuje.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama nurodytu ministerijos telefono numeriu, o atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka.

  • LLRI įspėja: gynybai neužteks milijonų – stabdo biurokratija ir neįveiklintas turtas

    Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), įvertinęs Vyriausybės planuojamą 2027 metų valstybės biudžetą, ragina diskusiją sukti ne vien apie papildomas sumas, bet ir apie sprendimų greitį. Institutas pabrėžia, kad vien planuojami 100 mln. eurų sutaupymai neatsako į esminį klausimą, kaip pinigai kuo greičiau virsta realiais pajėgumais.

    LLRI prezidentė Elena Leontjeva akcentuoja, kad prioritetai negali būti deklaruojami visoms sritims vienu metu. Institutas teigia, kad didinant finansavimą gynybai turi būti aiškiai įvardijama, kurių mažesnio prioriteto išlaidų atsisakoma kitose srityse, kitaip biudžetas tampa kompromisų rinkiniu be realaus perskirstymo.

    „Jeigu gynyba yra prioritetas, visos kitos sritys negali būti prioritetinės tuo pačiu metu“, – sakė Elena Leontjeva.

    LLRI vertinimu, saugumo politikoje kritiškai svarbus valstybės gebėjimas greitai priimti sprendimus, sutrumpinti viešuosius pirkimus ir mažinti administracinę naštą. Institutas pažymi, kad vilkinamos procedūros gali reikšti prarastą laiką, o tai ypač jautru, kai regiono saugumo situacija išlieka įtempta ir NATO šalys didina gynybos pramonės apsukas.

    Institutas taip pat kelia ilgalaikio tvarumo klausimą ir primena, kad šiandienos išlaidos turi kainą ateityje. LLRI siūlo griežčiau vertinti, ar naujos ar plečiamos programos nedidina struktūrinių įsipareigojimų, kurie vėliau virsta didesniu deficitu, skola ir palūkanų našta.

    „Spaudimas mažinti išlaidas yra ne nelaimė, o unikali proga optimizuoti valstybės valdymą ir spartinti sprendimus“, – sakė Elena Leontjeva.

    Neįregistruota žemė ir neįveiklintas turtas

    Vienu iš greičiausiai išnaudojamų rezervų LLRI įvardija valstybės turto ir žemės įveiklinimą. Instituto skaičiavimu, valstybės turto vertė siekia 90,87 mlrd. eurų, o 28,5 mlrd. eurų sudaro laisva valstybinė žemė ir sklypai.

    LLRI atkreipia dėmesį, kad 2025 metais 581 tūkst. hektarų valstybinės žemės vis dar buvo neįregistruota, todėl negalėjo būti nuomojama ar parduodama. Institutas siūlo spartinti registravimą, parduoti valstybės funkcijoms nereikalingą turtą ir svarstyti dalies valstybės valdomų įmonių akcijų realizavimą, o lėšas nukreipti prioritetams ir skolos mažinimui.

    Skaitmenizacija auga, pareigybių daugėja

    Kitas LLRI išskiriamas rezervas yra skaitmenizacijos potencialas, kuris, instituto vertinimu, iki šiol neatsispindi darbuotojų skaičiaus mažėjime. Nurodoma, kad nuo 2019 metų viešojo valdymo pareigybių padaugėjo 7 208, nors elektroninės paslaugos ir procesų automatizavimas turėtų mažinti rankinio administravimo poreikį.

    LLRI skaičiuoja, kad vien grįžus prie 2019 metų pareigybių lygio darbo užmokesčiui būtų galima sutaupyti apie 246,7 mln. eurų per metus. Institutas taip pat lygina tarnautojų ir gyventojų santykį, teigdamas, kad Lietuvoje jis siekia 21,2 proc., kai Vokietijoje yra apie 11,5 proc., o Lenkijoje 16,7 proc.

    Biudžetas turi būti grindžiamas rezultatais

    LLRI pabrėžia, kad ankstesnių metų finansavimas neturėtų automatiškai tapti kitų metų biudžeto baze. Instituto cituojami Valstybės kontrolės vertinimai rodo, kad iš 28 analizuotų finansavimo priemonių tik 6 buvo pagrįstos poreikio analize ir turėjo aiškų ryšį su rezultatais, todėl LLRI ragina nutraukti ar mažinti neveiksmingų priemonių finansavimą.

    Institutas siūlo taikyti principą, kad kiekviena programa turi būti pagrindžiama nuo pirmojo išlaidų euro, o reikšmingi nukrypimai nuo daugiamečių planų būtų išimtiniai ir aiškiai argumentuoti. LLRI teigimu, prioritetų finansavimas pirmiausia turėtų remtis perskirstymu, perteklinio turto realizavimu ir administravimo sąnaudų mažinimu, o ne didesniu deficitu.

    „Biudžetas negali likti vieninteliu inertiškai formuojamu dalyku, kai visuomenės poreikiai taip greitai keičiasi“, – sakė Elena Leontjeva.

  • Lenkai reikia naujo valstybės „operacinio“: DI, verslas ir politika kurs planą po 2027-ųjų

    Lenkai reikia naujo valstybės „operacinio“: DI, verslas ir politika kurs planą po 2027-ųjų

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie būtinybę atnaujinti valstybės veikimo modelį, tarsi „operacinę sistemą“. Spalio 19 dieną Varšuvoje, Koperniko mokslo centre, vyks trečiasis forumas, kuriame verslo, politikos, administracijos ir technologijų atstovai ieškos sprendimų kitam dešimtmečiui.

    Renginio organizatoriai skelbia, kad susitikime planuojama apie 500 dalyvių, tačiau tikslas nėra vien diskusijos. Numatyta dirbti taip, kad būtų suformuluotos konkrečios rekomendacijos dėl Lenkijos raidos po 2027 metų.

    DI klausimas taps centriniu

    Viena ryškiausių programos krypčių bus skaitmeninė ateitis ir dirbtinis intelektas. Čia akcentuojama dilema, kuri aktuali visoms Europos valstybėms: kas ir kaip nustatys DI naudojimo taisykles, kad jos būtų ir saugios, ir skatintų inovacijas.

    Europos Sąjungoje šią kryptį jau keičia įsigaliojęs DI aktas, nustatantis rizikos lygiais grįstą reguliavimą ir griežtesnes taisykles didelės rizikos sistemoms. Tai reiškia, kad viešasis sektorius, švietimas ir verslas turi ruoštis ne tik technologiniams pokyčiams, bet ir atitikties reikalavimams.

    Forume bus pristatomos dvi skirtingos perspektyvos: viena labiau pabrėžianti ribas, kai sprendimų negalima patikėti algoritmams, kita kviečianti drąsiau peržiūrėti žmogaus ir mašinų galimybių santykį. Diskusijose numatoma kelti klausimą, ar algoritmai gali prognozuoti mūsų ateitį tiksliau už mus pačius.

    Nuo debatų prie konkrečių siūlymų

    Numatyti praktiniai užsiėmimai, kuriuose dalyviai ieškos atsakymo į provokuojantį klausimą, nuo ko pradėtų, jei turėtų metus „sutaisyti“ valstybę. Tarp temų bus ne tik DI, bet ir sveikata, gynyba, demografija bei ekologija ir energetika.

    DI kontekste svarbiausi akcentai siejami su valstybės investicijomis į technologinę pažangą, švietimo pertvarka ir darbo rinkos prisitaikymu. Pastaraisiais metais ES šalys DI vis dažniau vertina kaip produktyvumo ir konkurencingumo klausimą, tačiau kartu pripažįsta, kad be aiškių taisyklių didėja reputacinės, saugumo ir diskriminacijos rizikos.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad ieškos balanso tarp reguliavimo ir eksperimentavimo. Praktikoje tai reiškia sprendimą, kur būtinos griežtos taisyklės, pavyzdžiui, kritinėse paslaugose ar viešajame sektoriuje, o kur galima greičiau testuoti naujas priemones, kad valstybė neprarastų tempo.

    Naujas valstybės ir verslo susitarimas

    Kita svarbi ašis bus vadinamasis naujas valstybės ir verslo kontraktas, kuriame daug dėmesio skiriama teisės stabilumui ir reguliavimo prognozuojamumui. Forume bus keliama mintis, kad be veiksmingos valstybės sunku kurti stiprią ekonomiką, tačiau ir valstybė negali projektuoti ekonomikos neįtraukdama tų, kurie ją kuria.

    Programoje taip pat numatyta geopolitikos linija, skirta Lenkijos vaidmeniui regione ir jos galimybėms didinti įtaką remiantis geografija, ekonomikos mastu bei planuojamomis investicijomis. Diskusijose bus svarstoma, ar šalis gali tapti svarbiu transporto ir energetikos centru Vidurio Europoje.

    Organizatorių teigimu, forumo rezultatas turėtų būti ne vien idėjų apsikeitimas, bet ir aiškiai suformuluoti pasiūlymai, kuriuos būtų galima pateikti politiniams lyderiams. Toks modelis rodo siekį, kad valstybinės reformos būtų planuojamos ne fragmentiškai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti technologijas, ekonomiką ir institucijų efektyvumą.

  • Lietuvių DI sprendimas Švedijoje keičia savivaldybių darbą: pranešimai surūšiuojami per sekundes

    Duobė kelyje, neveikiantis gatvės šviestuvas ar ant važiuojamosios dalies nuvirtęs medis gyventojui dažniausiai yra keli paspaudimai telefone. Savivaldybei tai tampa proceso pradžia: reikia suprasti problemos tipą, įvertinti skubumą, patikrinti, ar apie tai jau nebuvo pranešta, ir paskirti užduotį atsakingiems darbuotojams.

    Lietuvos dirbtinio intelekto bendrovė „AAI Labs“ kartu su maždaug 99 tūkst. gyventojų turinčia Sundsvalio savivaldybe Švedijoje sukūrė prototipą, kuris automatizuoja pirmąją šio darbo dalį. Sistema skirta tam, kad gyventojui pranešti būtų kuo paprasčiau, o savivaldybės darbuotojai iš karto gautų jau susistemintą ir prioritetais suskirstytą darbų eilę.

    Mažiau trinties gyventojui

    Komandos sumanymas paprastas: gyventojas neturi žinoti savivaldybės vidinės struktūros ir kategorijų, kad galėtų pranešti apie problemą. Pranešimas pateikiamas nufotografavus situaciją, pažymėjus vietą GPS duomenimis arba žemėlapyje ir pridėjus trumpą aprašymą, kurį galima ir diktuoti.

    Tokio tipo sprendimuose svarbi ir grįžtamojo ryšio grandinė. Prototipe gyventojas gauna pranešimo numerį, o pateikęs el. pašto adresą gali būti informuojamas apie tolesnę eigą, kad nekiltų jausmas, jog pranešimas dingo sistemoje.

    Kaip DI nustato prioritetą

    „AAI Labs“ sukurtame „FixFlow“ prototipe dirbtinis intelektas analizuoja nuotrauką ir tekstą, o tada priskiria kategoriją, įvertina skubumą ir ieško galimų dublikatų netoliese. Sprendimas kuriamas taip, kad darbuotojams nereikėtų rankiniu būdu peržiūrėti kiekvieno pranešimo nuo nulio.

    Viename bandomajame scenarijuje gyventojas praneša apie kelio važiuojamojoje dalyje nuvirtusį medį ir apraše nurodo, kad pravažiuoti neįmanoma. Sistema tokį pranešimą atpažįsta kaip galimą pavojų saugumui, suteikia jam aukščiausią prioritetą ir perkelia į eilės pradžią, kad reakcija būtų greitesnė.

    Vis dėlto žmogaus sprendimas išlieka būtinas. Darbuotojai gali pakeisti kategoriją ar prioritetą, o tais atvejais, kai DI nusprendžia, jog situacija nepatenka į savivaldybės atsakomybę, galutinį patvirtinimą turi duoti žmogus, nes panašiai atrodantys objektai gali būti tiek viešoje, tiek privačioje teritorijoje.

    Kur tokie sprendimai prigyja

    Tokia automatizacija aktuali ne tik savivaldybėms. Panašų pranešimų srautą kasdien tvarko būsto administravimo, komunalinių paslaugų, infrastruktūros priežiūros organizacijos, kur svarbu greitai atskirti avarinius atvejus nuo mažesnio skubumo darbų ir sumažinti pasikartojančių pranešimų naštą.

    Prototipe numatyta, kad organizacija galėtų prisitaikyti kategorijas, prioritetų taisykles ir rizikos zonas be programuotojų įsikišimo. Pavyzdžiui, galima apibrėžti teritoriją aplink ligoninę ar intensyvaus eismo vietas, kur pranešimai automatiškai vertinami griežčiau.

    Projektas taip pat sukonstruotas taip, kad savivaldybės duomenys nebūtų naudojami dirbtiniam intelektui mokyti ar testuoti. Toks principas viešajame sektoriuje svarbus dėl duomenų apsaugos, valdymo skaidrumo ir pasitikėjimo technologija.

    Rugpjūtį komanda prototipą testavo pagal iš anksto parengtus scenarijus, nenaudodama realių gyventojų duomenų. Prieš pradedant diegimą realiame naudojime dar reikėtų patikrinti, ar pranešimą iš tiesų galima pateikti greičiau nei per minutę, atlikti prieinamumo auditą, peržiūrėti švediškus tekstus ir integruoti sprendimą su savivaldybės vidinėmis sistemomis.

    Testavimas parodė ir tipinę tokių sprendimų riziką: automatizuotas susiejimas gali pernelyg agresyviai sujungti skirtingus objektus į vieną gedimą. Dėl to prototipe koreguota logika, o gyventojui numatytas papildomas patvirtinimas, kai sistema siūlo, kad pranešimai gali sutapti.