CP v2

Tag: Viešasis transportas

  • Vilkiautinio maršrutas pratęstas iki 2027 metų: gyventojams svarbus pokytis rytais

    Varėnos rajono savivaldybė pratęsė vietinio susisiekimo autobuso maršruto Nr. 5D Vilkiautinis–Liškiava–Gailiūnai–Baltašiškė–Parko tiltas–Raigardas galiojimą iki 2027 metų kovo 31 dienos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į gyventojų prašymus ir kasdienio susisiekimo poreikį.

    Savivaldybė pranešė, kad koreguotas rytinis išvykimo laikas, kad keleiviams būtų patogiau pasiekti darbo vietas, ugdymo įstaigas ir paslaugas. Tokie tvarkaraščių pakeitimai paprastai taikomi vertinant faktinius keleivių srautus ir gyventojų pateikiamas pastabas.

    Kaip kursuos autobusas

    Maršrutu Nr. 5D autobusas važiuoja darbo dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio, po du reisus per dieną. Tai reiškia, kad susisiekimas užtikrinamas ryte ir vakare, kai judėjimas įprastai būna intensyviausias.

    Iš Raigardo stotelės autobusas išvyksta 6.44 valandą ir į Vilkiautinį atvyksta 7.20 valandą. Tuo pačiu metu numatytas ir atgalinis reisas: iš Vilkiautinio išvykstama 7.20 valandą, o į Raigardo stotelę atvykstama 8.00 valandą.

    Vakare iš Raigardo stotelės autobusas išvyksta 17.05 valandą ir į Vilkiautinį atvyksta 17.42 valandą. Iš Vilkiautinio išvykstama 17.42 valandą, į Raigardo stotelę atvykstama 18.21 valandą.

    Kodėl tokie sprendimai svarbūs

    Savivaldybių sprendimai pratęsti maršrutus dažniausiai siejami su viešojo transporto prieinamumu mažesnėse gyvenvietėse, kur alternatyvų yra mažiau. Stabilus tvarkaraštis leidžia planuoti kasdienius maršrutus ir mažina priklausomybę nuo nuosavo automobilio.

    Pratęsimas iki 2027 metų taip pat suteikia daugiau aiškumo keleiviams ir planuojantiems paslaugas vežėjams, nes užtikrinamas tęstinumas. Tikėtina, kad gyventojų poreikiai ir toliau bus vertinami, o tvarkaraštis gali būti tikslinamas pagal realų naudojimąsi maršrutu.

  • Varėnos rajone įvyko tylus lūžis: naujas autobuso grafikas keičia darbą ir kasdienybę

    Varėnos rajone įvyko tylus lūžis: naujas autobuso grafikas keičia darbą ir kasdienybę

    Varėnos rajone įgyvendinama Užimtumo didinimo programa vis dažniau sprendžia ne vien darbo paieškos klausimus, bet ir praktines kliūtis, kurios realiai užkerta kelią žmonėms įsidarbinti. Viena didžiausių problemų kaimiškose vietovėse išlieka susisiekimas, ypač ten, kur viešasis transportas kursuoja retai arba visai nevažiuoja.

    Nuo 2020 metų programos dalyviams Varėnos rajone teikiama pavėžėjimo paslauga padeda pasiekti gydymo įstaigas, specialistų konsultacijas, darbo pokalbius ir darbo vietas. Prireikus, atvejo vadybininkas kartu su Užimtumo tarnybos specialistu tarpininkauja su darbdaviais, derina susitikimus ir padeda žmogui išlaikyti motyvaciją grįžti į darbo rinką.

    Praktika rodo, kad būtent transporto trūkumas daliai kaimų gyventojų tampa lemiamu barjeru: žmogus gali norėti dirbti, tačiau neturi kaip nuvykti į darbą, mokymus ar vizitus pas gydytojus. Varėnos rajone tai ypač išryškėjo Kaniavos seniūnijoje, kur reguliaraus susisiekimo stoka ilgą laiką ribojo gyventojų galimybes planuoti dieną ir derinti darbus mieste.

    Iki 2026 metų vidurio maršrutas Varėna–Rakai–Varėna buvo organizuotas taip, kad autobusas važiuodavo vos kelis kartus per savaitę, o tvarkaraštis neatitiko dirbančiųjų ritmo. Gyventojai į Varėną atvykdavo apie 8 valandą, tačiau atgal galėdavo išvykti tik apie 14 valandą, todėl tapdavo sudėtinga dalyvauti konsultacijose, darbo pokalbiuose ar dirbti įprastą darbo dieną.

    Situacija pradėjo keistis 2026 metais, kai sprendimų imtasi ieškoti kartu su Kaniavos seniūnija, vietos bendruomene ir gyventojais. Buvo renkami gyventojų parašai, o vasaros mėnesiais bendruomenei sudaryta galimybė nemokamai naudotis viešuoju transportu maršrutu Varėna–Panočiai–Dubičiai–Rakai.

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos bandomuoju laikotarpiu autobusas į Varėną atvyksta 7.45 valandą, o atgal išvyksta 17.30 valandą. Toks grafikas iš esmės keičia kasdienę logistiką: žmonės gali nuvykti į darbą, po darbo spėti į įstaigas, dalyvauti paskirtose konsultacijose ir tą pačią dieną grįžti namo.

    Šis pavyzdys rodo, kad užimtumo politika regionuose tiesiogiai priklauso ir nuo bazinių paslaugų prieinamumo. Kai susisiekimas tampa patikimesnis, atsiranda reali galimybė žmogui ne tik susirasti darbą, bet ir jį išlaikyti, planuoti pajamas bei mažinti priklausomybę nuo socialinės paramos.

    Varėnos rajono patirtis taip pat pabrėžia bendradarbiavimo svarbą: pokyčiai greičiau įvyksta tuomet, kai į problemą žiūrima plačiau nei vien per įdarbinimo prizmę. Sprendžiant konkrečias kliūtis, tokias kaip transportas, darbo rinka tampa pasiekiama didesnei daliai gyventojų, o bendruomenė įgyja daugiau galimybių aktyviau dalyvauti vietos gyvenime.

  • Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Nuo 2025 metų spalio 1 dienos Lenkijoje studento statusą vis dažniau patvirtina ne plastikinė kortelė, o mobilus dokumentas programėlėje „mObywatel“. Skaitmeninė mLegitymacja pagal teisės aktus turi tokią pačią teisinę galią kaip tradicinė studento pažymėjimo versija.

    Svarbu, kad senieji fiziniai ir anksčiau išduoti skaitmeniniai pažymėjimai galioja iki juose nurodytos pabaigos datos. Aukštosios mokyklos naujas mLegitymacjas išduoda kaip atskirą mobilų dokumentą, todėl studentui ne visada būtina turėti ELS kortelę.

    mLegitymacja skirta patvirtinti studento statusą, tačiau ji nėra tapatybės dokumentas. Tapatybei patvirtinti „mObywatel“ aplinkoje naudojamas atskiras dokumentas mDowód.

    Patikra paprastai vyksta dviem būdais: vizualiai parodant dokumentą telefono ekrane arba kriptografiškai, naudojant QR kodą. Tikrintojai, turintys „mWeryfikator“, gali matyti vardą, pavardę, nuotrauką ir dokumento galiojimą.

    Mobilus pažymėjimas gali veikti ir be interneto ryšio, todėl jį galima parodyti net ir tada, kai nėra tinklo. Vis dėlto duomenų atnaujinimui bei QR kodo patikrai dažniausiai prireikia prisijungimo prie interneto.

    Nuolaidos: ką studentai iš tikrųjų gauna

    Didžiausia praktinė nauda studentams yra nuolaidos viešajam transportui ir paslaugoms, kurioms būtinas studento statuso įrodymas. Lenkijoje studentams iki 26 metų numatyta 51 proc. nuolaida kelionėms traukiniais šalies viduje.

    Miesto transporte taikomos taisyklės gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir vežėjo, tačiau dažnai remiamasi 50 proc. nuolaida. Dėl to prieš perkant bilietą rekomenduojama pasitikrinti konkretaus miesto ar vežėjo nustatytą tvarką.

    Be valstybei priklausančių lengvatų, studentai dažnai gauna nuolaidas privačiame sektoriuje. Praktikoje jos taikomos kultūros renginiams, sporto objektams, taip pat kai kurioms maitinimo, knygynų ir skaitmeninių paslaugų pasiūloms, tačiau jų dydį nustato pačios įmonės.

    Kas turi teisę ir kada ji baigiasi

    Teisę į mLegitymacją turi studentai, studijuojantys pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisosiose magistrantūros studijose. Ministerstwo Cyfryzacji pabrėžia, kad podiplominės studijos ir doktorantūra nesuteikia studento statuso, todėl tokioms studijoms lengvatos netaikomos.

    Pagal Lenkijos teisės nuostatas aukštosios mokyklos nuo 2025 metų spalio 1 dienos privalo išduoti skaitmeninę pažymėjimo versiją visiems studentams, turintiems PESEL numerį. Asmenys be PESEL numerio arba prašantys tradicinės formos gali gauti ELS plastikinę kortelę.

    Pažymėjimo galiojimas priklauso nuo studijų statuso ir aukštosios mokyklos atliekamo pratęsimo pagal akademinių metų tvarką. Dokumentas netenka galios baigus studijas, išbraukus iš studentų sąrašų ar sustabdžius studento teises.

    Tuo pačiu palikta ir svarbi išimtis absolventams: baigę pirmosios pakopos studijas jie paprastai išsaugo pažymėjimo galiojimą ir su juo susijusias teises iki spalio 31 dienos tais metais, kai baigė studijas. Tai leidžia lengviau išlaikyti lengvatas pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, stojant į antrosios pakopos studijas.

  • Sekmadienį Vilniaus centre – ribojimai dėl „Toyota Ėjimo“: keisis eismas ir autobusų maršrutai

    Sekmadienį Vilniaus centre – ribojimai dėl „Toyota Ėjimo“: keisis eismas ir autobusų maršrutai

    Šį sekmadienį Vilniaus centre vyks „Toyota Ėjimas“, todėl vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams teks prisitaikyti prie laikinų pokyčių. Organizatorių teigimu, renginys į miesto gatves ir parkus kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių dalyvių, o šiemet siūlomi 5, 10 ir 25 kilometrų maršrutai.

    Startas ir finišas numatyti Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, o dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija. Dėl dalyvių srautų ir trasos saugumo miesto centre bus taikomi eismo ribojimai, kurie daliai gatvių įsigalios dar šeštadienį.

    Eismo ribojimai miesto centre

    JUDU informuoja, kad nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 9 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto gatvės iki Gynėjų gatvės. Šioje atkarpoje rekomenduojama iš anksto planuoti apylankas ir įsivertinti ilgesnį kelionės laiką.

    Taip pat nuo 2026 metų rugsėjo 26 dienos 18 valandos iki rugsėjo 27 dienos 20 valandos eismas bus draudžiamas A. Mickevičiaus gatvės dalyje nuo A. Goštauto gatvės iki Vytauto gatvės. Sekmadienį apribojimai apims ir A. Goštauto gatvės ruožą.

    2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 5 iki 20 valandos transporto priemonių eismas bus draudžiamas A. Goštauto gatvės dalyje nuo A. Tumėno gatvės iki J. Jasinskio gatvės. Miesto tarnybos ragina rinktis alternatyvius maršrutus ir vengti kelionių per ribojimų zoną piko metu.

    Keisis viešojo transporto maršrutai

    Dėl renginio 2026 metų rugsėjo 27 dieną nuo 4 iki 20 valandos keisis kai kurių autobusų maršrutų trasos ir sustojimai. JUDU atkreipia dėmesį, kad pokyčiai susiję su eismo draudimais ir dalyvių judėjimu trasoje, todėl dalis įprastų stotelių laikinai nebus aptarnaujamos.

    56 maršruto autobusai abiem kryptimis nesustos Verslo trikampio ir Nepriklausomybės aikštės stotelėse, o važiuos pakeista trasa, aplenkdami renginio teritoriją. Keleiviams rekomenduojama rinktis artimiausias alternatyvias stoteles ir iš anksto pasitikrinti planuojamą maršrutą.

    123 maršruto autobusai kryptimi Žemieji Paneriai–Centras taip pat nesustos Verslo trikampio ir Nepriklausomybės aikštės stotelėse. Nuo Geležinio Vilko gatvės autobusai bus nukreipiami per Gynėjų ir A. Goštauto gatves, o vėliau grįš į įprastą trasą.

    JUDU primena, kad viešojo transporto judėjimas realiuoju laiku ir atnaujinti tvarkaraščiai skelbiami oficialiuose kanaluose, todėl prieš kelionę verta pasitikrinti naujausią informaciją. Miesto centre sekmadienį prognozuojami didesni žmonių srautai, tad planuojantiems keliones rekomenduojama numatyti laiko rezervą.

  • Vilniuje skelbiama Diena be automobilio: kas laukia V. Kudirkos aikštėje ir kodėl verta ateiti

    Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuva jungiasi prie Europos judumo savaitės, kuri kasmet skatina gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Savaitės kulminacija tradiciškai tampa rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio.

    Susisiekimo ministerija šia proga kviečia vilniečius ir miesto svečius susitikti V. Kudirkos aikštėje Vilniuje ir rytą pradėti bendra mankšta. Pasak organizatorių, renginiu siekiama ne moralizuoti, o parodyti realias alternatyvas kasdienėms kelionėms mieste.

    „Visi norime patogiai nuvykti nuo namų iki darbo durų, tačiau ši iniciatyva gali tapti postūmiu išbandyti kitokias alternatyvas: dviratį, viešąjį transportą, keliones kartu ar daugiau judėjimo pėsčiomis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Po mankštos ministerija kviečia neskubėti skirstytis ir pasilikti aikštėje, kur bus pristatomi mažiau taršaus judumo sprendimai. Dalyviai galės užduoti klausimus specialistams, pasidalyti patirtimi ir išgirsti, kaip mažesnė automobilių priklausomybė gali sumažinti spūstis bei triukšmą mieste.

    Europos judumo savaitė vyksta daugelyje Europos miestų, o prie jos kasmet prisijungia ir Lietuvos savivaldybės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo atstovai. Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į tris kryptis: daugiau kelionių pėsčiomis ir dviračiais, patrauklesnį viešąjį transportą ir saugesnę infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais ypač akcentuojama, kad darnaus judumo sprendimai svarbūs ne tik klimatui, bet ir gyventojų sveikatai bei miestų ekonomikai. Didesnis fizinis aktyvumas kasdienėse kelionėse siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, o patogesnės alternatyvos automobiliui padeda miestams efektyviau išnaudoti viešąsias erdves.

    Renginio organizatoriai primena, kad Dienos be automobilio idėja nereikalauja kardinaliai keisti įpročių per vieną dieną. Svarbiausia yra išbandyti bent vieną alternatyvą ir įvertinti, kas galėtų tapti patogiu pasirinkimu kasdienybėje.

  • Kauno centre įvyko masinės riedynės: Karaliaus Mindaugo prospektas vakarui tapo be automobilių

    Šeštadienio vakarą Kauno centre miesto ritmą trumpam perėmė dviračiai, riedučiai ir paspirtukai. Darnaus judumo savaitės masinės riedynės suteikė galimybę vienoje pagrindinių miesto arterijų pajusti, kaip atrodytų gatvė, kurioje pirmenybė teikiama ne automobiliams.

    Riedynių dalyviai startavo Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, kur į bendrą koloną jungėsi šeimos su vaikais, dviratininkai ir mikrojudumo priemonių mėgėjai. Organizatoriai akcentavo, kad renginys skirtas ne sportiniams rekordams, o saugiam ir bendruomeniškam judėjimui mieste.

    Prospektas atiduotas riedėtojams

    Didžiausias vakaro akcentas laukė pasiekus Karaliaus Mindaugo prospektą, kuriame kasdien vyrauja intensyvus eismas. Vienam vakarui ši atkarpa tapo erdve riedėti be nuolatinio automobilių srauto, o kolona pajudėjo Nemuno krantinės link.

    Pasak renginio dalyvių, toks sprendimas aiškiai parodo, kiek daug viešosios erdvės įprastai skiriama automobiliams ir kaip greitai ji gali virsti patogia trasa dviratininkams bei paspirtukininkams. Riedynės taip pat priminė, kad eismo saugumas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo infrastruktūros bei tarpusavio pagarbos.

    Finišas Senamiestyje ir renginio nuotaika

    Kelionė baigėsi Senamiesčio prieplaukoje, kur dalyvių laukė pramogos ir bendruomeniška atmosfera. Saulėtas vakaras pritraukė ir stebėtojus, o vaikams buvo siūlomos užsiėmimų erdvės.

    Renginio programą papildė komikų pasirodymas, kuris tapo neformaliu vakaro tęsiniu. Tokia forma, kai eismo tema derinama su pramogomis, vis dažniau pasirenkama siekiant įtraukti platesnę auditoriją ir paskatinti išbandyti alternatyvas automobiliui.

    Savaitę užbaigs Diena be automobilio

    Masinės riedynės buvo vienas ryškiausių Darnaus judumo savaitės Kaune akcentų, vykusios rugsėjo 16–22 dienomis. Ši iniciatyva kasmet Europoje skatina miestus ir gyventojus daugiau dėmesio skirti ėjimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ir viešajam transportui.

    Darnaus judumo savaitė tradiciškai užbaigiama rugsėjo 22 dieną minima Diena be automobilio. Kaunas pranešė, kad tądien miesto autobusais ir troleibusais keleiviai galės važiuoti nemokamai, o toks sprendimas dažnai vertinamas kaip proga išbandyti viešąjį transportą kasdienėms kelionėms.

    Pastaraisiais metais miestai vis daugiau investuoja į dviračių takus, saugesnes sankryžas ir aiškesnę mikrojudumo priemonių integraciją į eismą. Kauno renginys parodė, kad pokyčiams svarbi ne tik infrastruktūra, bet ir gyventojų įpročiai bei miesto kultūra, kurią formuoja tokie bendruomeniniai susibūrimai.

  • Kaunas ruošia tramvajų ir terminalus: aiškėja, kur važiuos pirmoji linija ir kada startuos darbai

    Kauno savivaldybės taryba patvirtino atnaujintą Darnaus judumo planą, kuris žymi kitą miesto viešojo transporto plėtros etapą. Dokumente numatyta pradėti pirmosios tramvajaus linijos projektavimo darbus ir lygiagrečiai kurti viešojo transporto terminalų tinklą.

    Savivaldybė skelbia, kad tramvajus planuojamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskira priemonė. Pagrindiniai akcentai įvardijami patogesnis persėdimas, trumpesnis kelionės laikas ir aiškesnė maršrutų struktūra.

    Projektavimo konkursas jau artėja

    Artimiausiu metu planuojama skelbti tramvajaus linijos projektavimo konkursą. Savivaldybė skaičiuoja, kad projektavimo darbai gali trukti apie pusantrų metų, o galutiniai techniniai sprendiniai paaiškės tik parengus projektą.

    „Tramvajus Kaunui reikalingas ne kaip atskira transporto priemonė, o kaip visos viešojo transporto sistemos dalis. Mūsų tikslas – patogumas ir greitis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pasak savivaldybės, ketinama ieškoti finansavimo galimybių, įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Miestas pabrėžia, kad tai ilgesnės trukmės projektas, planuojamas į priekį.

    Kur galėtų driekis pirmoji trasa

    Kaunas nurodo, kad pirminiame etape būtų orientuojamasi į trumpesnę trasą, kuri driektųsi Šiaurės prospektu ir Savanorių prospektu, sujungiant intensyvią susisiekimo arteriją su centrine miesto dalimi. Kartu žadama išlaikyti automobilių eismui ne mažiau kaip po dvi eismo juostas abiem kryptimis.

    „Tokio dydžio miestui kaip Kaunas tramvajus yra optimali didelio našumo transporto rūšis. Tramvajaus atsiradimas būtų ne vien naujos transporto rūšies įdiegimas, bet ir viso viešojo transporto tinklo stiprinimas“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Savivaldybė primena, kad didelio našumo viešojo transporto studijoje buvo vertintos keturios galimos trasos. Jose analizuoti keleivių srautai, judėjimo kryptys, gatvių infrastruktūra ir galimybės užtikrinti sklandų susisiekimą.

    Terminalai turi keisti persėdimą

    Tramvajaus planavimas siejamas su platesne viešojo transporto pertvarka, numatant šešis terminalus skirtinguose mikrorajonuose. Terminaluose turėtų susijungti skirtingų krypčių maršrutai, kad atvykstantys iš pakraščių keleiviai galėtų patogiau persėsti į dažnesnes pagrindines linijas.

    Kauno planuose pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o infrastruktūrą čia planuojama parengti kitąmet. Vėliau analogiškos vietos būtų kuriamos Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.

    Savivaldybės vertinimu, terminalai leistų mažinti besidubliuojančių maršrutų skaičių ir geriau paskirstyti transporto srautus. Tiksli investicijų apimtis ir galutinė projekto kaina bus aiški tik parengus techninius sprendinius.

  • Druskininkai–Vilnius liko vienas reisas: svarbūs pokyčiai Varėnos ir Kabelių maršrutuose

    Druskininkai–Vilnius liko vienas reisas: svarbūs pokyčiai Varėnos ir Kabelių maršrutuose

    UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sumažino reisų skaičių maršrute Druskininkai–Varėna–Vilnius. Nuo šiol lieka vienas reisas: iš Druskininkų autobusų stoties autobusas išvyksta 5.50 val., o iš Vilniaus – 13.05 val.

    Dėl šių pokyčių koreguojamas ir UAB „Varėnos autobusų parkas“ tvarkaraštis, kad susisiekimas regione išliktų kuo patogesnis. Savivaldybės ir vežėjai pabrėžia, kad tvarkaraščių derinimas su kitomis transporto rūšimis tampa būtinas mažėjant reisų pasiūlai.

    Darbo dienomis keleiviai, traukiniu iš Vilniaus atvykę į Marcinkonių geležinkelio stotį, galės persėsti į „Varėnos autobusų parko“ autobusą ir pasiekti Kabelius bei kitas pakeliui esančias gyvenvietes. Traukinys atvyksta 16.36 val., o autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 val. ir lauks traukiniu atvykstančių keleivių.

    Nuo 2026 metais spalio 1 dienos antradieniais bus įvedamas papildomas rytinis reisas maršrutu Varėna–Matuizos–Valkininkai–Dargužiai. Autobusas iš Varėnos autobusų stoties išvyks 8.30 val., o iš Dargužių – 9.25 val.

    Kartu keičiamas ir popietinis vietinio susisiekimo maršrutas Varėna–Krūminiai. Autobusas iš Varėnos autobusų stoties išvyks 15.10 val., o iš Krūminių suks į Dargužius ir, važiuodamas per Valkininkus bei Matuizas, grįš į Varėną.

    Skelbiama, kad šie pakeitimai turi užtikrinti paprastesnį keliavimą gyventojams, kurie ryte atvyksta į Varėną, o po pietų nori grįžti namo. Taip pat pažymima, kad tai bandomieji maršrutai, kurie kursuos vieną mėnesį, o vėliau bus vertinamas jų poreikis ir keleivių srautai.

    Gyventojams primenama, kad ir toliau kursuos keli vietinio susisiekimo maršrutai: Varėna–Valkininkai per Matuizas penktadieniais, Varėna–Dargužiai per Matuizas sekmadieniais, taip pat Varėna–Musteika–Marcinkonys–Druskininkai penktadieniais.

    Vežėjai ragina prieš kelionę pasitikslinti atnaujintus grafikus autobusų stotyse ir oficialiuose vežėjų kanaluose, nes bandomuoju laikotarpiu tvarkaraščiai gali būti tikslinami. Keleivių srautai ir realus poreikis dažniausiai lemia, ar laikini sprendimai tampa nuolatiniais.

  • Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Gariūnų viadukas pereina į antrą etapą: nuo rugsėjo 17 dienos eismas bus perorganizuotas

    Vilniaus prieigose vykstanti Gariūnų viaduko rekonstrukcija pasiekė projekto vidurį: baigta pietinė, kairioji viaduko pusė, o „Via Lietuva“ pradeda antrąjį darbų etapą. Tai vienas didžiausių šių metų kelių infrastruktūros projektų, vykdomas intensyviausioje šalies automagistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

    Šiuo ruožu kasdien pravažiuoja vidutiniškai apie 44 000 transporto priemonių, iš kurių maždaug 4 600 sudaro sunkiasvoris transportas. Dėl didelių srautų darbai organizuojami nenutraukiant eismo, todėl eismo schema keisis etapais, prisitaikant prie vykdomų darbų.

    „Pirmojo etapo užbaigimas ir sklandus perėjimas į antrąjį etapą rodo, kad projektas įgyvendinamas nuosekliai, o jau atlikta apie pusė viso projekto“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Nuo rugsėjo 17 dienos eismas abiem kryptimis bus nukreiptas rekonstruota kairiąja viaduko dalimi. Kiekviena kryptimi bus paliktos dvi susiaurintos eismo juostos, analogiška tvarka bus taikoma ir po viaduku esančiame A19 Vilniaus pietinio aplinkkelio ruože.

    Darbų zonoje akcentuojama eismo sauga: naudojami laikini atitvarai, nukreipiamosios gairės, horizontalusis ženklinimas, šviesos signalizacija ir kitos priemonės, padedančios vairuotojams aiškiai orientuotis pasikeitusiose sąlygose. Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones ir numatyti ilgesnį laiką spūstims.

    Viešojo transporto maršrutai bus organizuojami kaip ir pirmajame etape, tačiau galimi 20, 28, 29, 59, 62 ir 68 autobusų vėlavimai. Didžiausi pokyčiai numatomi demontuojant šiaurinę, Kauno kryptimi esančią viaduko dalį, kai ribojimai bus taikomi naktimis.

    Numatyta, kad demontavimo darbai bus atliekami dvi naktis, nuo rugsėjo 18 dienos iki rugsėjo 19 dienos ir nuo rugsėjo 19 dienos iki rugsėjo 20 dienos, nuo 21 iki 6 valandos. Tuo metu vėlyvųjų ir ankstyvųjų reisų metu dalis maršrutų laikinai neaptarnaus Kauno plento stotelės, o 29 ir 59 maršrutai nestos ir Gariūnų bei Vandenvalos stotelėse.

    Po rekonstrukcijos senąjį statinį pakeis naujas viadukas, atitinkantis šiuolaikinius saugumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Darbus planuojama užbaigti 2027 metais vasarą, sutarties vertė siekia apie 6,5 mln. eurų su PVM, darbus atlieka UAB „Tilsta“.

    Gariūnų viadukas buvo pastatytas 1981 metais, o per daugiau nei keturis dešimtmečius ženkliai išaugę transporto srautai ir apkrovos lėmė, kad infrastruktūra nebeatitinka dabartinių patvarumo ir patikimumo standartų. Dėl to rekonstrukcija laikoma būtina tiek kasdieniam susisiekimui, tiek ilgalaikiam magistralės A1 pralaidumui užtikrinti.

  • Varšuvos metro M2 netrukus pasipildys 3 stotimis: paleistas pirmasis bandymų traukinys

    Varšuvos metro M2 netrukus pasipildys 3 stotimis: paleistas pirmasis bandymų traukinys

    Varšuvoje į finišo tiesiąją įžengė antrosios metro linijos M2 vakarinės atkarpos plėtra už Bemovo. Miesto valdžia praneša, kad prasidėjo infrastruktūros bandymai, o į naujai paklotus bėgius išriedėjo pirmasis metro traukinys.

    M2 linija Varšuvoje vystoma etapais nuo 2010 metų ir šiuo metu jungia Bemovą su Targoveku. Dabar linijoje veikia 18 stočių, o užbaigus naują ruožą bendras stotelių skaičius turėtų išaugti iki 21.

    Bandymų metu tikrinama ne tik riedmenų sąveika su bėgiais, bet ir visa inžinerinė infrastruktūra. Prieš paleidžiant traukinį, naujoje atkarpoje atlikti matavimai specialiu gabaritų tikrinimo įrenginiu, kuris važiavo tarp stočių Lazurowa ir Karolin.

    Planuojama, kad keleiviams bus atvertos trys naujos stotys: Lazurowa, Chrzanów ir Karolin. Kartu numatyta ir techninė aptarnavimo bazė Mory, kuri reikalinga traukinių laikymui bei priežiūrai.

    Miesto planuose numatyta infrastruktūros darbus užbaigti ne vėliau kaip lapkritį, o pirmieji keleiviai nauja atkarpa turėtų važiuoti artimiausiais mėnesiais. Pabrėžiama, kad naujos stotys projektuojamos kaip šiuolaikinės, su įvairiais patogumais kasdieniams keleivių srautams.

    Varšuvos metro plėtra tuo nesibaigia: savivaldybė yra numačiusi ir visiškai naujas linijas. M3 liniją planuojama tiesti į Praga-Południe, o M4 kryptis tarp Tarchomino ir Vilanovo kol kas yra ankstyvoje planavimo stadijoje.

    Pagal skelbiamus planus, M3 statybos turėtų prasidėti 2028 metais. Pirmasis etapas būtų ilgesnis nei 8 kilometrai ir apimtų 6 naujas stotis, o užbaigimas numatomas iki 2031 metų.