CP v2

Tag: Viešasis transportas

  • „Solaris“ pasirašė sutartį Rumunijoje: Sfântu Gheorghe miestui tieks 22 elektrinius autobusus

    Lenkijoje kuriami „Solaris“ autobusai pasieks Rumunijos miestą Sfântu Gheorghe: gamintojas pasirašė sutartį su vietos viešojo transporto operatoriumi dėl 22 elektrinių autobusų tiekimo. Planuojama, kad pristatymai vyks 2027 metų antroje pusėje.

    Pagal kontraktą miestas gaus trijų ilgių transporto priemones: 12 vienetų „Solaris Urbino 9 LE electric“, 8 vienetus „Solaris Urbino 12 electric“ ir 2 sąstatus „Solaris Urbino 18 electric“. Sfântu Gheorghe yra centrinėje Rumunijos dalyje, todėl užsakymas laikomas svarbiu žingsniu plėtojant regiono viešojo transporto elektrifikaciją.

    Gamintojas nurodo, kad visi autobusai bus komplektuojami su „Solaris High Energy“ baterijomis. Įkrovimas numatytas per plug-in tipo įkrovimo sprendimą, kai autobusas prijungiamas laidu prie įkrovimo stotelės.

    „Solaris“ Rumunijos rinkoje nėra naujokas: bendrovė skelbia iki šiol šalyje pristačiusi daugiau kaip 850 autobusų ir troleibusų, iš jų daugiau kaip 600 – visiškai be tiesioginių išmetamųjų teršalų. Tai rodo, kad Rumunijos miestai vis aktyviau pereina prie žemesnės taršos viešojo transporto, ypač didėjant įkrovimo infrastruktūros apimtims ir plečiantis elektrinių autobusų pasiūlai.

    Bendrovė priklauso Ispanijos grupei CAF (Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles). „Solaris“ pabrėžia, kad transporto priemonės nuo idėjos, projektavimo iki gamybos yra kuriamos Lenkijoje, o tai stiprina regiono pramonės grandinę ir leidžia greičiau reaguoti į Europos savivaldybių užsakymus.

    Gamybos pajėgumai taip pat didinami: 2026 metų birželio pabaigoje bendrovė atidarė naują gamybinę halę Środa Wielkopolska savivaldybėje. Pasak įmonės, investicija turėtų padėti auginti apimtis, kai Europoje toliau stiprėja paklausa mažataršiams ir nulinės taršos miesto autobusams.

    2025 metais „Solaris“ klientams pristatė 1 631 transporto priemonę, o 86 proc. sudarė mažataršiai ir nulinės taršos autobusai, įskaitant baterijinius, vandenilinius ir troleibusus. Tokia struktūra atspindi bendrą rinkos kryptį, kai miestai vis dažniau renkasi elektrifikaciją kaip praktiškiausią kelią mažinti triukšmą, vietinę taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.

  • Vilnius atveria naktinę pusę: keturi klubai su vienu bilietu taps „Vilniaus dienų“ dalimi

    Vilnius atveria naktinę pusę: keturi klubai su vienu bilietu taps „Vilniaus dienų“ dalimi

    Šių metų „Vilniaus dienos“ programą papildys naujas renginys „Vilniaus naktys“, kviečiantis pažinti sostinę po sutemų. Iniciatyvą rugsėjo 5 dieną rengia Vilniaus naktinis biuras, o idėja paprasta – vieną naktį miestas tampa maršrutu, o klubai – festivalio stotelėmis.

    Vienai nakčiai keturi Vilniaus klubai – „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“ – bus sujungti į bendrą programą. Organizatorių teigimu, vienas 10 eurų kainuojantis bilietas leis laisvai judėti tarp visų renginyje dalyvaujančių vietų.

    Renginio sumanymas paremtas vadinamuoju klubų „crawling“ formatu, kuris pastaraisiais metais vis dažniau naudojamas Europos miestuose, siekiant paskatinti lankytojus ne „užstrigti“ vienoje erdvėje, o atrasti skirtingas scenas. Vilniuje tai ypač aktualu dėl kompaktiško centro ir tankaus kultūrinių erdvių tinklo, leidžiančio daug ką pasiekti pėsčiomis.

    Kas lauks skirtingose erdvėse?

    Organizatoriai pabrėžia, kad keturi pasirinkti klubai atspindi skirtingas Vilniaus naktinės kultūros kryptis ir auditorijas. Programos detalės ir atlikėjai bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis, tačiau jau dabar aišku, kad akcentas bus dedamas į skirtingas atmosferas, o ne vieną muzikos žanrą.

    „Anna Mesha. Butas“ pristatomas kaip miesto centro erdvė, išsiskirianti elegantiška aplinka ir kuruojama muzika. „Cornercafé“ – DJ baro formatą puoselėjanti vieta, siejama su elektroninės muzikos bendruomenėmis ir kolektyvinėmis iniciatyvomis.

    „Elastica“ veikia industrinėje aplinkoje netoli geležinkelio stoties ir yra siejama su techno bei underground scena. „Gallery 1986“ – didelės apimties muzikos ir meno erdvė buvusioje pramoninėje teritorijoje, kurioje vyksta koncertai, elektroninės muzikos renginiai ir tarpdisciplininiai pasirodymai.

    Akcentas – saugumas ir grįžimas namo

    Renginio organizatoriai akcentuoja atsakingą naktinį gyvenimą ir saugesnės aplinkos principus, kurie pastaruoju metu vis dažniau tampa standartine didesnių miestų naktinės kultūros dalimi. Klubuose lankytojai ras saugesnio naktinio gyvenimo atmintines, o pirmiesiems atvykusiems žadami specialiai renginiui sukurti atributai.

    „Vilniaus dienos visada kvietė pažinti miestą per kultūrą, žmones ir viešąsias erdves. Tačiau Vilnius gyvena ir po sutemų – būtent tada atsiveria kita miesto pusė, kurią kuria klubai, muzikantai, kultūros organizatoriai ir jų bendruomenės“, – sakė Vilniaus naktinio biuro vadovė Laura Vaišnorė.

    Pasak organizatorių, „Vilniaus naktys“ orientuotos ne tik į nuolatinius klubų lankytojus, bet ir į miesto svečius, pirmakursius bei vilniečius, kurie nori pirmą kartą saugiai ir paprastai išbandyti naktinę kultūrą. Grįžti namo po renginio siūloma naudojantis Vilniaus naktinių autobusų maršrutais.

    „Vilniaus naktys“ vyks rugsėjo 5 dieną nuo 23.00 iki 6.00 valandos. Bilietus jau galima įsigyti internetu, o išsami programa bus paskelbta artimiausiu metu.

  • Amerikietį Lenkijoje pribloškė vienas dalykas: komentarai užvirė, „Tikrai taip būna?“

    Amerikietį Lenkijoje pribloškė vienas dalykas: komentarai užvirė, „Tikrai taip būna?“

    Lenkija pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria keliautojų iš JAV ir kitų šalių maršrutuose. Socialiniuose tinkluose daugėja vaizdo įrašų apie švaresnes viešąsias erdves, augantį saugumo jausmą ir palyginti nebrangų kasdienį gyvenimą, o diskusijos komentaruose neretai tampa dar įdomesnės už pačius kadrus.

    Šį kartą daug dėmesio sulaukė JAV keliautojas Anthony, savo įspūdžiais pasidalijęs „Instagram“ profilyje. Jis akcentavo ne architektūrą ar virtuvę, o tai, ką pavadino pasitikėjimu kasdienėse situacijose, ir būtent ši tema įžiebė ginčą tarp vietinių ir užsieniečių.

    Kas jį nustebino viešajame transporte

    Keliautojas teigė, kad Lenkijoje jį nustebino galimybė įlipti į autobusą ar tramvajų ir bilietą įsigyti jau viduje. Jo vertinimu, JAV daugelyje miestų įprasta pirmiau sumokėti ar nuskenuoti bilietą dar prieš įlipant, todėl pati idėja, kad žmogus pirmiausia įlipa, o tik tada pasirūpina apmokėjimu, jam pasirodė netikėta.

    „Neįtikėtina, kad gali įlipti ir tik tada nusipirkti bilietą. JAV tai daug kur tiesiog neveiktų“, – sakė Anthony.

    Vis dėlto komentaruose lenkai greitai priminė, kad tai nėra važiavimas be bilieto be pasekmių. Daugelyje miestų galioja kontrolė, o keleiviui, neturinčiam galiojančio bilieto ar nepažymėjusiam jo pagal taisykles, gresia bauda, todėl pasitikėjimas čia egzistuoja kartu su realia atsakomybe.

    Perėjos ir vairuotojų elgesys

    Antra detalė, kurią jis išskyrė, buvo vairuotojų reakcija pėsčiųjų perėjose. Anthony pasakojo, kad atvykęs iš pradžių manė, jog vairuotojai sustoja iš mandagumo, tačiau vėliau suprato, kad daugeliu atvejų taip elgtis įpareigoja taisyklės, o pėsčiųjų pirmumas perėjose yra aiškiai įtvirtintas.

    „Iš pradžių galvojau, kad jie tiesiog nori būti geri. Paskui supratau, kad taip turi būti pagal taisykles“, – pasakojo keliautojas.

    Šis pastebėjimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur eismo sauga grindžiama taisyklių laikymusi, kontrole ir infrastruktūra. Pastaraisiais metais Lenkija, kaip ir kitos ES šalys, daug investavo į kelių saugumą, perėjų žymėjimą, apšvietimą ir greičio ribojimo priemones, todėl keliautojai dažniau pastebi ne vien vairuotojų kultūrą, bet ir pačią sistemą.

    Komentarai: nuo pasididžiavimo iki skeptiškumo

    Po įrašu pasipylė šimtai reakcijų: dalis komentatorių džiaugėsi, kad šalį užsieniečiai vis dažniau apibūdina kaip tvarkingą ir saugią. Kiti reagavo atsargiau ir priminė, kad taisyklių laikymasis nėra absoliutus, o skirtinguose miestuose ir rajonuose patirtys gali skirtis.

    Diskusijose išryškėjo ir dar viena nuotaika: nemažai žmonių stebėjosi, kad Lenkija imama vadinti pasitikėjimo ir sąžiningumo pavyzdžiu. Kai kurie komentatoriai pripažino, kad per pastaruosius dešimtmečius šalis smarkiai pasikeitė, o visuomenės požiūrį vis labiau formuoja modernėjanti infrastruktūra, griežtesnė kontrolė ir augantys kasdieniai standartai.

  • Savaime važiuojantis autobusas Švedijoje pateko į avariją per pirmą reisą: ką parodė tyrimas

    Geteborge Švedijoje pirmą kartą keleiviams išvažiavęs savaeigis autobusas pateko į eismo įvykį dar tą pačią dieną. Incidentas įvyko miesto centre, kai viešojo transporto maršrutas buvo ką tik atvertas įprastiems keleiviams.

    Pranešama, kad autobusas lėtėjo artėdamas prie stotelės, o į jį iš galo atsitrenkė tramvajus. Tuo metu salone buvo vienas keleivis ir keli operatoriaus atstovai, prižiūrėję bandomąją paslaugą, tačiau žmonės nenukentėjo.

    Dėl susidūrimo laikinai buvo sutrikdytas eismas atkarpoje tarp kelių centrinių stotelių abiem kryptimis, kol tarnybos pašalino padarinius ir atnaujino įprastą judėjimą. Po kelių valandų susisiekimas buvo atstatytas, o savaeigis autobusas išgabentas į depą techninei apžiūrai.

    Kodėl tokie bandymai jautrūs?

    Nors šįkart susidūrimas įvyko tramvajui atsitrenkus iš galo, tokie atvejai viešajame transporte vertinami itin griežtai. Autonominių sistemų diegimas reikalauja ne tik patikimos technikos, bet ir suderinto „bendravimo“ su kitais eismo dalyviais, ypač mišriose miesto gatvėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad miesto aplinkoje didžiausi iššūkiai kyla dėl sudėtingų situacijų prie stotelių, sankryžų ir vietų, kur susikerta keli transporto režimai. Net jei DI valdomas autobusas laikosi taisyklių, incidentai gali nutikti dėl kitų vairuotojų klaidų, netikėto stabdymo ar prasto matomumo.

    Kas vyks toliau?

    Po incidento operatorius paskelbė laikinai stabdantis šio autobuso eksploatavimą, kol bus baigta techninė patikra ir įvertintos priežastys. Paprastai tokiais atvejais tikrinami stabdymo algoritmai, jutiklių duomenys, įvykių registratoriai bei ryšio sistemos, kad būtų aišku, ar transporto priemonė elgėsi pagal nustatytus scenarijus.

    Švedijoje autonominio viešojo transporto bandymai vyksta jau ne vienerius metus, o jų tikslas siejamas su saugumo didinimu, mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis ir emisijų mažinimu. Tačiau reali praktika rodo, kad prieš masinį diegimą būtini ilgi bandymų laikotarpiai, aiškios atsakomybės taisyklės ir nuoseklus saugos auditas.

    Tokie incidentai dažnai tampa lūžio tašku diskusijose, kaip greitai miestai turėtų plėsti autonominių maršrutų geografiją. Keleiviams svarbiausia išlieka pasitikėjimas sistema, todėl operatoriai paprastai viešina tyrimų išvadas ir, jei reikia, koreguoja maršruto organizavimą bei saugos procedūras.

  • Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Na torų jau trys: Poznanė atsivežė naudotus tramvajus iš Vokietijos – štai kiek kainuos

    Poznanės viešojo transporto įmonė MPK Poznań tęsia naudotų tramvajų įsigijimą iš Vokietijos. Į miestą atgabenti R1.1 modelio vagonai iš Bonos, o dalis jų jau veža keleivius reguliariuose maršrutuose.

    Kaip skelbiama, Poznanėje šiuo metu yra 16 tokių tramvajų, tačiau linijose kol kas dirba trys. Dar du vagonai yra parengimo etape, o techniniai darbai vykdomi bendradarbiaujant su išorės rangovais.

    Planas – bent 22 tramvajai

    MPK Poznań deklaruoja ketinanti įsigyti mažiausiai 22 iš 24 numatytų tramvajų. Sutarties sąlygos leidžia atsisakyti vagonų, jei jie būtų smarkiai apgadinti arba nepavyktų susitarti dėl galutinės kainos.

    Derybos dėl kainos, kaip nurodoma, aktualios mažiausiai dviem vagonams iš aštuonių, kurių būklė reikalauja papildomo įvertinimo. Tokia praktika savivaldybių transporto pirkimuose nėra reta, nes naudotos technikos būklė dažnai paaiškėja tik atlikus detalesnę apžiūrą ir bandymus.

    Kodėl miestas renkasi naudotus?

    Šis sprendimas Lenkijoje kelia diskusijų: kritikai tokias siuntas vadina metalo laužu, tačiau vežėjas tvirtina, kad tai pragmatiškas būdas greičiau atnaujinti parką. MPK Poznań argumentas paprastas: už panašią sumą, kurią kainuotų vienas naujas tramvajus, galima įsigyti kelias dešimtis naudotų ir taip sparčiau pakeisti seniausius vagonus.

    Skaičiuojama, kad visa transakcija neturėtų viršyti maždaug 2 800 000 eurų. Tai reikštų, kad bent 22 tramvajų paketas miestui kainuotų mažiau nei vienas naujas dvikryptis tramvajus, kurio kaina rinkoje paprastai siekia apie 3 500 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos, baterijų sprendimų, kondicionavimo ir kitų reikalavimų.

    Transporto rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: miestai, susiduriantys su ribotu biudžetu ir ilgu naujų riedmenų gamybos terminu, vis dažniau ieško tarpinių sprendimų. Naudoti tramvajai leidžia greičiau padidinti patikimų, žemagrindžių ar geresnės būklės vagonų dalį, tačiau tuo pačiu iškelia rizikas dėl remonto, detalių tiekimo ir ilgesnio eksploatacijos neapibrėžtumo.

  • Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkai skelbia rekordą: „PKP Intercity“ per pusmetį pervežė 44,7 mln keleivių

    Lenkijos tolimojo susisiekimo vežėja „PKP Intercity“ pranešė per pirmąjį šių metų pusmetį pasiekusi naują keleivių skaičiaus rekordą. Nuo sausio pradžios iki birželio pabaigos įmonės traukiniais keliavo 44,7 mln. žmonių.

    Įmonės duomenimis, šis rezultatas yra 11 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Palyginti su 2024 metais, augimas siekia 21 proc., o lyginant su 2023 metais – net 45 proc.

    Augantys srautai rodo pasikeitusius kelionių įpročius ir didesnį pasitikėjimą geležinkeliais, ypač maršrutuose tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokias tendencijas patvirtina ir viešai skelbiami Lenkijos geležinkelių rinkos rodikliai, kuriuose pastaraisiais metais fiksuojamas nuoseklus keleivių grįžimas į traukinius.

    Didžiausias pikas – gegužę

    Didžiausio keleivių skaičiaus mėnesiu tapo gegužė, kai „PKP Intercity“ pervežė 8,4 mln. keleivių. Rekordinė diena pirmajame pusmetyje buvo birželio 7 dieną, kai traukiniais vyko 346 000 žmonių.

    Vidutiniškai per dieną bendrovės reisais keliavo beveik 247 000 keleivių. Tokie skaičiai rodo, kad paklausa išlieka aukšta ne tik vasaros atostogų metu, bet ir pavasarį, kai intensyvėja verslo ir savaitgalinės kelionės.

    Daugėja keliaujančių su nuolaidomis

    „PKP Intercity“ atkreipia dėmesį, kad auga ir kelionių su lengvatomis dalis. Per pusmetį vaikai ir jaunimas sudarė apie 5 mln. kelionių, o senjorai – 2,5 mln.

    Tai siejama ne tik su kainų jautrumu, bet ir su patogesniu susisiekimu, tankesniais tvarkaraščiais bei nuosekliai plečiamu bilietų pardavimo kanalų pasirinkimu. Vežėjai Europoje taip pat vis dažniau akcentuoja, kad lengvatų politika ir patrauklūs pasiūlymai gali reikšmingai didinti srautus ne piko metu.

    Prognozė metams – 96 mln. keleivių

    Šiais metais „PKP Intercity“ vasaros sezono metu vykdo rekordinį reisų skaičių – iki 560 susisiekimų per dieną, tai yra 46 daugiau nei prieš metus. Bendrovė prognozuoja, kad per visus metus galėtų pervežti apie 96 mln. keleivių.

    Tokį tikslą sustiprina ir sezoniškumas: antra metų pusė, ypač liepa ir rugpjūtis, paprastai pasižymi didesniais srautais. Praėjusiais metais įmonė metus užbaigė su 89,2 mln. keleivių, todėl dabartinis tempas leidžia tikėtis dar vieno rekordo.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ traukiniai lėtėja: beveik pusė reisų vėluoja, paaiškėjo priežastis

    Lenkijos „PKP Intercity“ traukiniai lėtėja: beveik pusė reisų vėluoja, paaiškėjo priežastis

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ šią vasarą susiduria su punktualumo iššūkiais: beveik pusė kasdien vykdomų reisų fiksuoja vėlavimus. Situacija ypač juntama populiariausiu atostogų laikotarpiu, kai keleivių srautai didžiausi, o tvarkaraščiai – įtempti.

    Vėlavimų foną sustiprina rekordinė pasiūla: bendrovė kasdien paleidžia šimtus reisų, todėl net ir nedideli greičio ribojimai ar infrastruktūros trikdžiai greitai persiduoda visai sistemai. Dalis vėlavimų tenka pigesnėms IC ir TLK kategorijų paslaugoms, kuriose dažniau naudojami tam tikri vagonai su papildomais techniniais apribojimais.

    Kas lėmė greičio ribojimus

    Pagrindinė priežastis – techniniai apribojimai daliai vagonų važiuoklės mazgų, po kurių buvo nuspręsta sumažinti leistiną greitį. Po incidento, kai viename vagone trūko rato lankas, atlikus ekspertizes pasirinktam vagonų tipui nustatytas mažesnis maksimalus greitis.

    Šiuo metu dalis vagonų su konkretaus tipo važiuoklėmis gali važiuoti lėčiau nei įprasta, o tai tiesiogiai veikia kelionės laiką ir tvarkaraščių laikymąsi. Bendrovė nurodo, kad vien greičio sumažinimas, esant kelių šimtų kilometrų maršrutui, teoriškai kelionę pailgina tik keliomis minutėmis, tačiau praktikoje vėlavimai didėja, kai prisideda kiti eismo sutrikimai.

    Kodėl vėlavimai tapo masiniai

    Problemos mastą lemia ir tai, kad tokių vagonų bendrovės parke yra daug: kasdien į reisus išvažiuoja apie 1 650 vagonų, o daugiau nei 680 turi ribojimus lemiančius važiuoklės sprendimus. Dėl to suplanuoti sąstatus taip, kad lėtesni vagonai nepaveiktų viso traukinio grafiko, tampa sudėtinga.

    Vežėjas teigia koreguojantis sąstatų formavimą, kad viename traukinyje būtų kuo mažiau ribojimų turinčių vagonų, maišant juos su galinčiais važiuoti įprastu greičiu. Vis dėlto vasaros tvarkaraščio korekcija jau buvo įsigaliojusi, tad operatyviai perplanuoti visus reisus taip, kad vėlavimai išnyktų, praktiškai nebuvo įmanoma.

    Kaip „PKP Intercity“ planuoja spręsti problemą

    Ilgalaikė išeitis siejama su parko atnaujinimu ir modernizacija, tačiau tai užtruks. Naujų vagonų pristatymai vėluoja, o pirmųjų vienetų perdavimas planuojamas tik 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Tuo pat metu bendrovė ieško tarpinių sprendimų: įsigyja naudotus vagonus iš Vokietijos, pritaikytus iki 200 kilometrų per valandą greičiui, ir tikisi iki kitų metų pabaigos gauti apie 100 modernizuotų vienetų. Artimiausiu metu greičio ribojimų poveikis turėtų būti įvertintas rengiant kitus tvarkaraščius, kad realūs kelionės laikai labiau atitiktų keleivių lūkesčius.

  • Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    Lake District smūgis turistams: 47 eurų bilietas leidžia visą dieną važinėti be ribų

    By&nbspDianne Apen-Sadler
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Covering trains, buses and boats, getting around the famed Cumbrian landscape car-free is now easier and cheaper.

    The breathtaking landscapes of England’s Lake District have inspired some of the world’s most famous poets and writers, from William Wordsworth to Beatrix Potter.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Want to discover it for yourself? Then you might just want to buy this new travel pass unlocking the region.

    Offering unlimited travel on buses, trains and boats, the Cumbria Travel Pass is priced at £40 (€47) for one day, or £99 (€116) for three.

    Valid at any time on any day of the week, the pass covers Northern, TransPennine and Avanti trains, Stagecoach buses, and Lakes Day Cruises on Windermere.

    You’ll also get discounts on the Ravenglass and Eskdale Railway, Coniston Launch, and boat rides on Derwentwater with Keswick Launch and Ullswater with Ullswater Steamers.

    What to see and do in the Lake District

    Designated a National Park in 1951, and a UNESCO World Heritage Site in 2017, the Lake District spans some 2,362 square kilometres.

    There are 16 large lakes, of which Windermere is the biggest (and most famous). Here, you can go swimming, kayaking and paddleboarding, or head out on a rowing boat.

    The area has a long history, and you can visit everything from Roman ruins to Beatrix Potter’s Hill Top farmhouse.

    Of course, given the Lake District is home to England’s tallest peak (Scafell Pike), you’ll almost certainly want to go hiking.

    You can find all of the routes, which can be filtered by duration and accessibility, on the National Park Authority’s website.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.

    Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.

    Kas nulėmė proveržį?

    Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.

    Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.

    Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.

    Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija

    Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

    Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.

    „Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.

    Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre

    Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.

    Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.

    „Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.