CP v2

Tag: Viešasis transportas

  • Maršrutas į Vilnių nutraukiamas: Varėnos kraštui žada sprendimą su persėdimu

    Maršrutas į Vilnių nutraukiamas: Varėnos kraštui žada sprendimą su persėdimu

    Nuo rugsėjo 12 dienos keičiasi susisiekimas autobusais su Vilniumi: UAB „Druskininkų autobusų parkas“ nutraukia tolimojo susisiekimo maršrutą Druskininkai–Varėna–Vilnius. Pokytis palies ne tik Varėną, bet ir pakeliui esančias gyvenvietes, kurioms tai buvo tiesioginis ryšys su sostine.

    Iki šiol šiuo maršrutu autobusai stodavo Matuizose, Voriškėse, Urkionyse, Pošalčiuose ir Valkininkuose. Nutraukus reisą, gyventojams kelionės taps sudėtingesnės: norint pasiekti Vilnių, teks planuoti persėdimus, o daliai keleivių tai reikš ir ilgesnį kelionės laiką.

    Į gyventojų išsakytą susirūpinimą sureagavo Varėnos rajono savivaldybė. Meras Algis Kašėta ir savivaldybės administracijos vadovai situaciją aptarė su Varėnos autobusų parko vadovu Juozu Jaskoniu, ieškant sprendimo, kad ryšys su Vilniumi darbo dienomis būtų išlaikytas bent per persėdimą.

    Susitikime nuspręsta organizuoti papildomą rytinį reisą darbo dienomis maršrutu Varėna–Valkininkų kryžkelė. Pagal numatytą tvarkaraštį autobusas iš Varėnos išvyks 6.40 valandą ir į Valkininkų kryžkelę atvyks 7.16 valandą, kad keleiviai spėtų persėsti į autobusą Vilniaus kryptimi.

    Autobusas į Vilnių iš Valkininkų kryžkelės turėtų išvykti 7.23 valandą, o vežėjas informuoja, kad persėdimo patogumui jis keleivių palauks. Į Valkininkų kryžkelę važiuojantis autobusas stos Matuizose, Voriškėse, Urkionyse, Pošalčiuose ir Valkininkuose.

    Numatytas ir suderintas grįžimas po darbo: autobusas iš Vilniaus į Valkininkų kryžkelę atvyks 16.22 valandą, o į Varėną išvyks 16.25 valandą. Grįžtant atgal autobusas važiuos per Valkininkus, Pošalčius, Urkionis, Voriškes ir Matuizas.

    Taip pat bus koreguojamas popietinis maršrutas Varėna–Krūminiai–Varėna, nes jis turėtų važiuoti iki Valkininkų kryžkelės ir parvežti iš Vilniaus grįžtančius keleivius. Varėnos autobusų parkas žada stebėti keleivių srautus ir, įvertinus realų poreikį, spręsti, ar tvarkaraštį reikia tikslinti.

    Pastaraisiais metais regioninis susisiekimas vis dažniau priklauso nuo keleivių srautų, maršrutų rentabilumo ir vežėjų galimybių užtikrinti reisų dažnį. Savivaldybės paprastai ieško kompromiso sprendimų, kad gyventojams neliktų visiškai nutrauktų krypčių į didžiuosius miestus, ypač darbo dienomis, kai susisiekimas svarbus darbui, mokslams ir sveikatos paslaugoms.

  • 884 mln. eurų iki 2032-ųjų: kas Lietuvoje gaus daugiausia ir kaip keisis renovacija bei transportas

    Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, kuriuo iki 2032 metų pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į priemones, padedančias gyventojams ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pagrindinis dėmesys skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kuriems energijos kainų ir būsto išlaikymo našta dažniausiai yra didžiausia.

    Planą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atskiras priemones įgyvendins ir Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pristatant planą dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, pabrėžę, kad socialinis teisingumas žaliąją politiką daro tvaresnę ir labiau priimtiną visuomenei.

    Investicijos, kurios turi matytis kasdien

    Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo, kad svarbiausias kriterijus bus ne pati suma, o realus pokytis žmonių gyvenime. Tikimasi, kad investicijos virs mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, šiltesniais namais ir geresnėmis galimybėmis patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas.

    „Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pažymėjo, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kurių planą Europos Komisija patvirtino 2026 metais. Pasak jos, numatyta 16 priemonių, o reikšminga jų dalis turėtų startuoti 2027 metais, todėl artimiausi keleri metai bus lemiami planuojant įgyvendinimą savivaldybėse.

    Renovacija: daugiau lankstumo ir didesnė parama pažeidžiamiems

    Didelė plano dalis nukreipta į būsto energinį efektyvumą: renovacijai numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų. Iš jų apie 269 mln. eurų planuojama skirti daugiabučių renovacijai, o apie 103 mln. eurų – vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui.

    Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos vartojimą bent 40 proc. Techninė parama, apimanti investicijų planus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą, numatoma finansuoti 100 proc.

    Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas bus didžiausias, kad renovacija būtų pasiekiama ir tiems, kurie neturi sukaupę santaupų. Numatyta, kad parama priklausys ir nuo to, kokiu kuru šildomas būstas, o kitiems gyventojams finansavimas bus diferencijuojamas pagal savivaldybių renovacijos paramos indeksą.

    Iki 2032 metų liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7 851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 000 kitų namų ūkių. Tokie mastai reikš, kad savivaldybėms teks svarbus vaidmuo ne tik informuojant gyventojus, bet ir padedant jiems pereiti visą projektų rengimo kelią.

    Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija, kuri turėtų pagreitinti procesus ten, kur visos apimties projektai stringa dėl kainos ar gyventojų nepritarimo. Gyventojai galės pasirinkti bent dvi priemones iš šešių, pavyzdžiui, stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, taip pat saulės elektrinės įrengimą, siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 15 proc.

    Pagal dalinės renovacijos kryptį planuojama atnaujinti daugiau kaip 2 300 daugiabučių namų. Analogiškos priemonės numatytos ir vienbučiams bei dvibučiams namams: iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2 450 tokių namų, o dar 1 325 atnaujinti iš dalies.

    Transportas ir socialinis būstas: didžiausi pokyčiai regionuose

    Susisiekimo ministerija 2026–2032 metų laikotarpiu transporto sektoriaus pokyčiams numato apie 440 mln. eurų investicijų. Lėšos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transporto plėtrą ir viešojo transporto gerinimą, kad mažiau taršūs sprendimai taptų realia alternatyva ir mažesniuose miestuose.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė kryptį, susijusią su socialinio būsto trūkumu. Vienas pagrindinių tikslų – socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant ar statant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ateityje patirtų mažesnes šildymo ir priežiūros sąnaudas.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrų idėją. Tokiuose centruose gyventojai galėtų gauti individualias konsultacijas dėl būsto modernizavimo ir darnaus judumo priemonių, taip pat praktinę pagalbą rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus.

    Diskusijose po pristatymo akcentuota, kad planui sėkmingai įsibėgėti būtinas skaidrus informavimas ir aiškiai paaiškinama renovacijos ekonominė nauda. Taip pat pabrėžtas savivaldybių ir socialinių partnerių vaidmuo, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kurios grupės rizikuoja likti už borto ir kokių sprendimų joms reikia pirmiausia.

  • Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Naujas autobuso maršrutas per Galgius: nuo rugsėjo 1 dienos – tiesiau iki Antakalnio

    Nuo 2026 metais rugsėjo 1 dienos keičiamas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutas Nr. 157 – autobusai važiuos nauja trasa per Galgius, o Vilniuje galinė stotelė bus Antakalnio žiedas.

    Vilniaus rajono savivaldybė pranešė, kad atnaujintas maršrutas bus žymimas Nr. 157A Nemenčinė–Egliškės–Vilnius. Sprendimas priimtas atsižvelgus į augantį keleivių srautą ir gyventojų prašymus pagerinti viešojo transporto pasiekiamumą.

    Kas keičiasi Galgiuose?

    Pagal naują trasą autobusai Galgiuose važiuos Meldų gatve, kur įrengtos dvi naujos stotelės. Savivaldybė taip pat nurodo, kad ateityje šioje gatvėje planuojamas šaligatvis ir stotelių infrastruktūros gerinimas.

    Papildomos stotelės įrengtos ir kitose vietose: M. Koperniko bei Mokyklos gatvėse atsirado stotelės Vėjų ir Dobilų. Tai turėtų sutrumpinti ėjimo atstumus daliai gyventojų ir tolygiau paskirstyti įlipimo taškus gyvenvietėje.

    Kodėl svarbi galinė stotelė Vilniuje?

    Galinė maršruto stotelė Vilniuje bus Antakalnio žiedas, todėl kelionės Galgių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojams tampa patogesnės važiuojant į Antakalnio kryptį. Tai ypač aktualu kasdieniams maršrutams į darbą, ugdymo įstaigas ar gydymo paslaugas.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pažymėjo, kad rajonas sparčiai auga, todėl būtina prisitaikyti prie kintančių gyventojų poreikių.

    „Norime, kad rajono gyventojams būtų patogiau pasiekti darbą, mokyklas, gydymo įstaigas ir kitas Vilniaus miesto vietas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Ką turėtų žinoti keleiviai?

    Keičiantis trasai, aktualu iš anksto pasitikrinti atnaujintą eismo tvarkaraštį ir stotelių seką, nes daliai keleivių keisis įprasti įlipimo taškai ir kelionės trukmė. Savivaldybė tikisi, kad maršruto korekcija paskatins dažniau rinktis viešąjį transportą kelionėms tarp Vilniaus rajono ir Vilniaus.

    Praktikoje tokie pakeitimai paprastai duoda didžiausią efektą tada, kai kartu gerinama stotelių infrastruktūra, pėsčiųjų ryšiai ir užtikrinamas patogus persėdimas į kitus maršrutus mieste. Savivaldybė teigia, kad Galgiuose numatomi infrastruktūros sprendimai yra kryptis į tokį kompleksišką susisiekimo gerinimą.

  • „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    „Vilniaus dienos“ jau rytoj: eismo ribojimai, dronų šou ir svarbiausi akcentai lankytojams

    Vilniuje jau rytoj prasidės tris dienas truksiantis festivalis „Vilniaus dienos“, į miesto centrą sutrauksiantis tūkstančius lankytojų. Renginiai vyks keliose pagrindinėse erdvėse, todėl organizatoriai ragina iš anksto susiplanuoti maršrutą ir įvertinti eismo pokyčius.

    Festivalio programa nuvilnys per Katedros aikštę, Gedimino prospektą, Vinco Kudirkos ir Lukiškių aikštes, Baltojo tilto prieigas bei Neries krantinę. Skirtingose vietose vienu metu vyks koncertai, sporto veiklos, kūrybinės iniciatyvos ir gastronomijos renginiai, tad patogiausia judėti pėsčiomis arba viešuoju transportu.

    Startas – maršo paradas centre

    Festivalio pradžią skambiai pažymės Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Jis Gedimino prospekte ir prie scenos Vinco Kudirkos aikštėje pristatys programą „Baltosios naktys“, o maršo paradas startuos prie Katedros.

    Organizatoriai pabrėžia, kad didžiausi žmonių srautai prognozuojami senamiestyje ir Gedimino prospekto atkarpose, todėl verta atvykti anksčiau. Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ir norintiems patogiau įsitaisyti prie pagrindinių scenų.

    Šeimoms ir aktyviems – visam savaitgaliui

    Šeimos su vaikais kviečiamos į Baltojo tilto pievoje veikiančią pramogų erdvę, kur numatyti judrieji žaidimai, batutai, kliūčių ruožai ir kūrybinės dirbtuvės. Netoliese Neries krantinėje veiks gatvės maisto zona, kurioje žadama daugiau nei dvi dešimtys restoranų ant ratų.

    Ieškantiems aktyvesnio laisvalaikio siūloma užsukti į Lukiškių aikštę ir Baltojo tilto sporto aikštyną, kur vyks Vilniaus sporto festivalio veiklos. Programoje numatyta daugiau nei 100 sporto ir aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų, o dalis veiklų persikels ir į Nerį, kur planuojamas masinis plaukimas baidarėmis.

    Literatūros mėgėjų lauks renginiai prie Katedros paviljone, prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Vilniaus literatų namuose. Šįkart beveik 40 renginių programoje akcentuojama Vilniaus istorija ir vaikų literatūra.

    Vakarais – koncertai ir dronų šou

    Didžiojoje scenoje Katedros aikštėje suplanuoti ryškiausi vakaro koncertai: penktadienį pasirodys „Kamanių šilelis“ ir Free Finga, šeštadienį – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas. Keturiose scenose skambės įvairių žanrų muzika – nuo populiariosios ir alternatyviosios iki elektronikos, roko ir metalo.

    Naujiena programoje – dronų šou prie Baltojo tilto, numatytas penktadienį ir šeštadienį vėlai vakare. Pasirodymas turėtų trukti apie 15 minučių ir pasakoti Vilniaus istoriją, tačiau organizatoriai pabrėžia, kad viskas priklausys nuo oro sąlygų, nes esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms skrydžiai gali būti atšaukti.

    Jaunesnei auditorijai siūlomas naktinis formatas „Vilniaus naktys“, suteiksiantis galimybę judėti tarp kelių Vilniaus klubų su vienu bilietu. Muzikinę programą papildys ir gyvi humoro pasirodymai Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

    Festivalio metu miesto centre bus taikomi laikini eismo ribojimai, dalis viešojo transporto maršrutų kursuos dažniau. Planuojantiems atvykti automobiliu patariama įsivertinti uždarytas atkarpas, parkavimo galimybes ir kelionei skirti daugiau laiko.

    Organizatoriai ragina prieš atvykstant peržiūrėti programą ir pasirinkti prioritetinius renginius, nes jie vyks skirtingose vietose ir skirtingu metu. Tokiu būdu galima išvengti spūsčių, sutaupyti laiko ir patogiau suplanuoti judėjimą tarp festivalio erdvių.

  • „Vilniaus dienos“ sukaustys centrą: uždaromas Gedimino prospektas, viešasis transportas dažnėja

    „Vilniaus dienos“ sukaustys centrą: uždaromas Gedimino prospektas, viešasis transportas dažnėja

    Jau šį savaitgalį Vilniuje vyks festivalis „Vilniaus dienos“ – trijų dienų miesto renginys, kviesiantis į koncertus, sporto veiklas, kūrybines dirbtuves, dizaino ir literatūros iniciatyvas bei gastronomijos erdves. Dėl programos masto dalyje centro numatomi laikini eismo ribojimai ir viešojo transporto tvarkaraščių korekcijos.

    Eismo ribojimai festivalio metu

    Didžiausi pokyčiai planuojami Gedimino prospekte: nuo rugsėjo 3 dienos 9 valandos iki rugsėjo 7 dienos 7 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas atkarpoje nuo Šventaragio gatvės iki J. Tumo-Vaižganto gatvės. Į šią prospekto dalį taip pat nebus galima įvažiuoti iš šalutinių gatvių.

    Koncertų Katedros aikštėje metu rugsėjo 4 ir 5 dienomis nuo 19 iki 24 valandos bus stabdomas eismas Barboros Radvilaitės, Šventaragio ir T. Vrublevskio gatvėse. Planuojant keliones verta įsivertinti, kad ribojimai apims ir viešąjį transportą, todėl galimi nukreipimai ir trumpalaikiai vėlavimai.

    Rugsėjo 3 dienos 9 valandos iki rugsėjo 6 dienos 22 valandos laikotarpiu bus draudžiamas automobilių statymas ir stovėjimas Totorių gatvės dalyje nuo Gedimino prospekto iki pastato Totorių g. 8. Nuo rugsėjo 4 dienos 9 valandos iki rugsėjo 6 dienos 22 valandos taip pat bus uždaroma Vasario 16-osios gatvės dalis nuo Šermukšnių gatvės iki Gedimino prospekto.

    Dar vienas ribojimų etapas numatytas vėlyvą vakarą: rugsėjo 4 ir 5 dienomis nuo 21.30 valandos iki kitos dienos 0.30 valandos bus ribojamas eismas A. Goštauto gatvės dalyje nuo Vasario 16-osios gatvės iki Mečetės gatvės, taip pat J. Tumo-Vaižganto gatvės dalyje nuo Lukiškių iki A. Goštauto gatvės. Nurodytu laiku prioritetas bus teikiamas viešajam transportui.

    Gyventojams ir įmonėms išduoti leidimai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose mėlynojoje ir raudonojoje zonose „Vilniaus dienos 2026“ laikotarpiu, rugsėjo 3–7 dienomis, galios ir kitose miesto stovėjimo zonose. Tai aktualu tiems, kurie įprastai automobilį palieka arčiausiai Gedimino prospekto ir aplinkinių aikščių.

    Viešasis transportas kursuos dažniau

    Festivalio dienomis viešasis transportas Vilniuje bus stiprinamas, kad gyventojai ir miesto svečiai patogiau pasiektų pagrindines renginių vietas: Katedros, Vinco Kudirkos ir Lukiškių aikštes, Gedimino prospektą bei erdves prie Baltojo tilto. Organizatoriai ir miesto paslaugų operatoriai įprastai tokiais savaitgaliais skatina rinktis viešąjį transportą, nes centro gatvėse susidaro didžiausios spūstys.

    Dažniau kursuos 1G, 3G, 3G-A, 4G ir 53 maršrutų autobusai, taip pat 2, 3, 7 ir 17 maršrutų troleibusai. Renginio dalyvių srautams suvaldyti numatomi ir talpesni naktiniai autobusai, todėl vėlyvą vakarą grįžti iš koncertų turėtų būti paprasčiau.

    Miestas primena, kad realiuoju laiku sekant transporto judėjimą ir galimus nukrypimus galima greičiau prisitaikyti prie pasikeitimų. Planuojantiems kelionę į centrą rekomenduojama skirti daugiau laiko, o automobilį palikti toliau nuo renginių zonos ir dalį maršruto įveikti pėsčiomis.

  • Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilnius skelbia emisijų lūžį: per 3 metus minus 13 proc., bet transportas taršą tik augina

    Vilniaus miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos 2021–2024 metais sumažėjo 12,8 proc., rodo naujausia miesto emisijų apskaita. Duomenis reguliariai vertina VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“, analizuojanti pagrindines sritis – nuo energijos ir transporto iki atliekų bei nuotekų.

    Emisijų mažinimas siejamas su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos padarinių, kurie vis dažniau pasireiškia ir Lietuvoje. Miestams tai reiškia augančią riziką sveikatai, infrastruktūrai ir ekonomikai, ypač dėl karščio bangų, intensyvių liūčių ir oro taršos epizodų.

    Didžiausią teigiamą efektą Vilniuje davė energetikos pokyčiai. Su elektros vartojimu susijusios emisijos per 2021–2024 metus sumažėjo apie 22 proc., o energijos gamybos sektoriuje – apie 34 proc., todėl bendras miesto balansas tapo palankesnis.

    „Beveik 13 proc. per trejus metus sumažėjusios emisijos yra Vilniui reikšmingas rezultatas, tačiau duomenys aiškiai parodo užduotis transporto sektoriuje, kuris generuoja didžiausią miesto emisijų dalį“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vietinės elektros gamybos šuolis

    Vienas ryškiausių pokyčių – vietinė elektros gamyba. Jei 2021 metais Vilniuje buvo pagaminama apie 5 proc. visos mieste suvartojamos elektros energijos, tai 2024 metais šis rodiklis išaugo iki maždaug 26 proc.

    Prie augimo prisidėjo sparčiai didėjantys gaminančių vartotojų pajėgumai: per trejus metus bendra instaliuota galia Vilniuje išaugo daugiau kaip šešis kartus, o pagamintos elektros kiekis – apie devynis kartus. Skaičiai rodo, kad ši kryptis tapo viena pagrindinių, mažinančių miesto priklausomybę nuo išorinių energijos šaltinių.

    Keitėsi ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai naudojamas kuras. 2021–2024 metais gamtinių dujų vartojimas sumažėjo 66 proc., o biokuro naudojimas išaugo 53 proc., taip mažinant iškastinio kuro dalį šilumos ūkyje.

    „Svarbu matyti ne tik bendrą pozityvų emisijų sumažėjimą, bet ir tai, kas jį lėmė: daugiau elektros pasigaminame vietoje, auga atsinaujinančių išteklių naudojimas, keičiasi šilumos gamybai naudojamo kuro struktūra“, – sakė VšĮ „Neutralus klimatui Vilnius“ direktorė Agnė Eigminienė.

    Transportas tampa didžiausiu iššūkiu

    Nors energetika traukė emisijas žemyn, transporto sektoriuje fiksuotas priešingas judėjimas. Transporto emisijos 2021–2024 metais išaugo apie 6 proc., o šio sektoriaus dalis bendrame Vilniaus emisijų balanse padidėjo nuo 36 proc. 2021 metais iki 44 proc. 2024 metais.

    Augimas siejamas su didėjusiu judėjimo intensyvumu: nuo 2022 metų transporto priemonių rida Vilniuje kasmet didėjo maždaug 2–3 proc. Nors didėjo biodegalų ir elektros naudojimas, šių pokyčių kol kas nepakako, kad bendros sektoriaus emisijos imtų mažėti.

    „Transportas šiandien yra sritis, kurioje turime didžiausią potencialą mažinti emisijas: reikia patogaus viešojo transporto, mikromobilumo sprendimų ir netaršaus asmeninio bei komercinio transporto skatinimo“, – sakė A. Eigminienė.

    Kaip skaičiuojamos miesto emisijos

    Skaičiuojant Vilniaus emisijas vertinamas administracinėse ribose sudeginto kuro ir suvartotos elektros kiekis, mieste susidarančios atliekos bei nuotekos. Įtraukiamos ir su Vilniuje susidariusių atliekų tvarkymu susijusios emisijos net tada, kai jos tvarkomos už miesto ribų.

    Baziniai Vilniaus apskaitos metai yra 2021-ieji. Rengiant naujausią apskaitą buvo patikslinta metodika ir perskaičiuoti 2021–2024 metų duomenys, kad skirtingų metų rezultatai būtų palyginami tais pačiais principais.

    2024 metais Vilniaus miesto emisijos sudarė apie dešimtadalį visų Lietuvos emisijų, neįskaitant su elektros vartojimu susijusių išmetimų. Šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis laikomos šilumą atmosferoje sulaikančios dujos, iš kurių svarbiausios yra anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos dujos.

  • Prieš Rugsėjo 1-ąją Kaune atveria eismą: kuri gatvė Vaišvydavoje pagaliau atsikvėps?

    Kaunas prieš mokslo metų pradžią skuba užbaigti svarbiausius vasaros remontus, kad mieste sumažėtų spūstys ir trikdžiai grįžtant gyventojams po atostogų. Savivaldybė skelbia, kad viena pagrindinių naujienų Vaišvydavos vairuotojams ir viešajam transportui – atnaujinta Didžioji gatvė, kurioje artimiausiu metu atveriamas eismas.

    Kaip įprasta, intensyviausi gatvių darbai Kaune koncentruojami vasarą, kai eismo srautai mažesni, o rangovams lengviau organizuoti darbus. Rudenėjant situacija keičiasi: į gatves grįžta studentai, padaugėja automobilių, o prastėjant orams sudėtingiau laikytis darbų grafikų.

    „Pagrindinis tikslas buvo atverti Pietrytinį aplinkkelį ir Kauno HE tiltą iki rugsėjo. Džiugu, kad planas pavyko“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybės teigimu, Didžiosios gatvės važiuojamoji dalis Vaišvydavoje jau baigiama tvarkyti, todėl eismas joje turi būti paleistas artimiausiu metu. Likę darbai, tokie kaip pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas bei smulkesni infrastruktūros sprendimai, planuojami užbaigti rudenį.

    Viešasis transportas šioje miesto dalyje taip pat turėtų grįžti prie įprastos tvarkos nuo rugpjūčio 31 dienos. Vairuotojams primenama, kad prieš Rugsėjo 1-ąją mieste tradiciškai išauga eismo intensyvumas, todėl kelionėms verta skirti daugiau laiko.

    Kauno savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dalis projektų rudenį vis dar tęsis, o dėl laikino eismo ribojimo kai kuriose vietose gali formuotis spūstys. Papildomų iššūkių, kaip kasmet, gali sukelti pirmakursių srautai ir tėvai, rytais vežantys vaikus į ugdymo įstaigas, todėl išauga ir smulkių eismo įvykių rizika.

    „Paprastai eismo situacija pagerėja per mėnesį – vairuotojai apsipranta prie maršrutų, randa greičiausią būdą nuvykti iš taško A į tašką B“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pasak savivaldybės, didesni darbai dar vyksta Užnemunės gatvėje, kur rangovai planuoja finišuoti iki rugsėjo pabaigos, o artimiausiu metu numatoma sutvarkyti ir M. K. Čiurlionio tiltą. Tuo pat metu darbai tęsiami ir kitose miesto atkarpose, todėl gyventojams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti maršrutą, stebėti laikinus kelio ženklus ir išlikti kantriems piko metu.

  • Nemokamas baseinas daliai Radviliškio rajono gyventojų: aišku, kada ir kokiomis sąlygomis

    Radviliškio rajone daliai gyventojų nuo rugsėjo 1 dienos atsiveria galimybė Radviliškio plaukimo baseiną lankyti nemokamai. Savivaldybės taryba rugpjūčio 27 dieną sprendimą priėmė vienbalsiai, o lengvata bus taikoma kartą per savaitę.

    Nemokamai baseine galės lankytis pensininkai, asmenys su negalia ir vaikai iki 7 metų. Numatoma, kad tai padės didinti fizinį aktyvumą ir sudarys daugiau galimybių gyventojams naudotis infrastruktūra nepriklausomai nuo pajamų.

    Kada ir kaip patekti nemokamai?

    Nemokamas apsilankymas numatytas pirmadieniais nuo 14 iki 17 valandos. Atvykus reikės pateikti „Radviliškiečio kortelę“, o pensininkams ir asmenims su negalia papildomai prireiks tai patvirtinančio pažymėjimo.

    Pasirinktas laikas susietas su baseino lankomumo duomenimis: savivaldybė teigia, kad šiomis valandomis srautai paprastai būna mažiausi. Tvarka įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos, o jos poveikis bus vertinamas pagal realų naudojimąsi lengvata.

    „Norime, kad baseinas būtų prieinamas kuo daugiau mūsų rajono žmonių, taip pat ir tiems, kuriems kiekvienas papildomas euras yra svarbus. Pradėsime nuo vienos dienos per savaitę ir stebėsime, kiek žmonių šia galimybe naudojasi“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Kainynas keičiasi, bet ne visiems

    Ši lengvata papildys jau taikomas nuolaidas ir nemokamo lankymo atvejus. Kaip ir anksčiau, vaikai iki 3 metų bei vaikai su negalia iki 18 metų baseine galės lankytis nemokamai.

    Kartu taryba patvirtino atnaujintą paslaugų kainyną. Rajono gyventojams, turintiems „Radviliškiečio kortelę“, iki šiol galiojusios kainos nesikeis, tačiau atvykstantiems iš kitur, neturintiems kortelės, kainos didės apie 10 proc.

    Savivaldybė kainų pokyčius sieja su išaugusiomis baseino išlaikymo sąnaudomis: energetinių išteklių brangimu, higienos ir ūkinių priemonių kainomis, didėjančiu darbo užmokesčiu, taip pat įrangos priežiūros ir remonto kaštais.

    Lengvatų paketas gyventojams

    Nemokamas baseino lankymas įsilieja į platesnį savivaldybės taikomų lengvatų paketą. Radviliškio rajone toliau taikomos priemonės, skirtos mažinti kasdienes išlaidas ir skatinti gyventojus rinktis rajoną kaip gyvenamąją vietą.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet papildomai remia jaunas šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą ir gaunančias valstybės finansinę paskatą, o gimus vaikui skiriama 1 500 eurų vienkartinė išmoka. Taip pat plečiamos sąlygos šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, įsigyjant verslo liudijimą.

    Dar viena gyventojams aktuali priemonė – nemokamas vietinis viešasis transportas. Savivaldybė teigia, kad vietinio susisiekimo autobusais visi keleiviai rajone nemokamai važiuoja jau trečius metus.

  • Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Vilnius Bernardinų sode ruošia karštas diskusijas: nuo Neries pakrančių iki integracijos

    Bernardinų sodas taps diskusijų centru

    Rugpjūčio 28–29 dienomis Vilniaus Bernardinų sode vyksiantis diskusijų festivalis BŪTENT! antrus metus iš eilės suburs miestiečius atviriems pokalbiams. Šalia pagrindinio fontano įsikurs Vilniaus erdvė, kurioje bus aptariamos sostinės dabartį ir ateitį formuojančios temos.

    Organizatoriai žada dešimt diskusijų su skirtingų sričių ekspertais, savivaldybės atstovais ir bendruomenių lyderiais. Pagrindinis akcentas – galimybė ne tik klausytis, bet ir įsitraukti į dialogą apie konkrečius miesto sprendimus.

    „Geriausi sprendimai miestui gimsta tada, kai girdime skirtingas patirtis ir nuomones. Festivalis suteikia progą susitikti atviroje erdvėje, kur visi gali tapti pokalbio apie Vilniaus ateitį dalimi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Ką žada penktadienis ir šeštadienis

    Penktadienio diskusijos bus orientuotos į ateities miestą ir jo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių poreikių. Numatyta kalbėti apie vaikams draugišką aplinką, jaunimo ir naktinio miesto santykį, taip pat apie dronų taikymą švietime ir viešojo transporto viziją.

    Šeštadienį dėmesys kryps į tapatybę, atsparumą ir bendruomeniškumą. Tarp temų – užsieniečių integracija, Neries pakrančių pokyčiai, miesto sporto ambicijos, pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, įtrauktis ir Vilniaus patrauklumas gyventojams bei svečiams.

    Ne tik diskusijos: veiklos ir praktiniai išbandymai

    Šalia pokalbių Vilniaus erdvėje vyks ir praktinės veiklos: kūrybinės dirbtuvės, žaidimai, užduotys apie darnų judumą. Taip pat bus kviečiama pasitikrinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir susipažinti su iniciatyvomis, susijusiomis su klimato neutralumu.

    Pastaraisiais metais miestams vis dažniau tenka spręsti klausimus, kurie tiesiogiai paliečia kasdienį gyvenimą: kaip suderinti žaliąsias erdves ir plėtrą, kaip užtikrinti patogų susisiekimą, kaip didinti saugumą ir įtrauktį. Tokie atviri forumai tampa viena iš priemonių, leidžiančių sujungti gyventojų lūkesčius, ekspertines žinias ir savivaldos sprendimų kryptį.

  • Vilnius stoja bėgikams: „Swedbank Vilniaus maratonas“ žada mažesnius ribojimus – kas keisis?

    Vilnius stoja bėgikams: „Swedbank Vilniaus maratonas“ žada mažesnius ribojimus – kas keisis?

    Rugsėjo 13 dieną Vilniuje vyks didžiausias šalies bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Organizatoriai šiemet žada kompaktiškesnes trasas, todėl eismo ribojimai turėtų būti lokalūs ir trumpesni nei įprasta, o žiūrovams bus paprasčiau planuoti judėjimą mieste.

    Pagrindiniai ribojimai numatyti nuo 0 iki 20 valandos, kai eismas bus draudžiamas Šventaragio gatvės dalyje nuo Universiteto gatvės iki Tilto gatvės bei maratono trasų atkarpose. Miesto vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams rekomenduojama iš anksto įvertinti galimus vėlavimus, ypač centrinėje miesto dalyje.

    Trasos sutelktos centre ir prie Neries

    Maratono ir pusmaratonio dalyviai startuos ir finišuos Katedros aikštės prieigose, o didžioji maršruto dalis drieksis per miesto centrą, Žvėryną ir Vingio parko teritoriją. Bėgikai judės pagrindinėmis miesto gatvėmis bei pėsčiųjų ir dviračių takais, įskaitant Neries pakrantes ir tiltus.

    Trumpesnių distancijų dalyviai taip pat startuos Katedros aikštėje: 10 kilometrų ir 5 kilometrų trasos suplanuotos taip, kad išliktų centrinėje miesto zonoje. Numatyti ir ėjimo maršrutai, o vaikų bėgimas vyks Gedimino prospekte atkarpoje nuo Odminių gatvės iki Vinco Kudirkos aikštės.

    Kada dalis gatvių bus atlaisvinta?

    Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet siekiama kuo greičiau grąžinti įprastą eismą ten, kur tai įmanoma nepažeidžiant saugumo reikalavimų. Pagal pateiktą planą Vingio parko prieigos ir didžioji dalis Žvėryno, išskyrus Upės, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatves, transportui turėtų būti atlaisvintos nuo 15 valandos.

    Vilniaus centre ir Senamiestyje eismo ribojimai daugelyje vietų planuojami iki 19 valandos, išimtimi įvardijant Šventaragio gatvę. Šnipiškėse taip pat numatoma, kad ribojimai tęsis iki 19 valandos, todėl grįžtantiems iš miesto centro verta rinktis alternatyvius maršrutus.

    Ko tikėtis gyventojams ir svečiams?

    Tokio masto renginiuose svarbiausia tema išlieka saugumas: trasos vietose paprastai dirba policija, savanoriai ir medikai, o eismas reguliuojamas pagal realų dalyvių judėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad ribojimų trukmė skirtingose vietose gali skirtis, todėl aktualiausia informacija dažniausiai pateikiama renginio dieną.

    Apie viešojo transporto maršrutų ir tvarkaraščių pokyčius organizatoriai skelbia atskirai, kai suderinami galutiniai sprendimai su miesto tarnybomis. Planuojantiems keliones per centrą patariama sekti oficialius pranešimus ir iš anksto numatyti papildomą laiką.