CP v2

Tag: Viešasis transportas

  • Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

    Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

    Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

    „Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

    Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

    „Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

    Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

    Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.

  • Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius skelbia savaitę be įpročių: nemokamas transportas ir renginiai, kurie nustebins

    Vilnius jungiasi prie judumo savaitės

    Rugsėjo 16–22 dienomis Vilnius prisijungia prie Europos judumo savaitės – vienos didžiausių tvaraus judumo iniciatyvų Europoje. Šiemet dėmesys skiriamas tam, kaip mieste patogiai ir saugiai keliauja skirtingo amžiaus bei skirtingų poreikių žmonės.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginiai pritaikyti įvairioms grupėms – nuo studentų iki senjorų, o pagrindinis tikslas yra paskatinti bent dalį kasdienių kelionių pakeisti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu. Mieste suplanuoti nemokami pasivaikščiojimai, dviračių žygis, šeimų veiklos ir edukacinės patirtys viešajame transporte.

    „Judumas visiems prasideda nuo kasdienių sprendimų ir miesto gebėjimo juos palengvinti. Todėl Vilniuje stipriname ne vieną transporto rūšį, o kuriame visą sistemą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Kulminacija – diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio – ryškiausias savaitės akcentas daugelyje Europos miestų. Idėja paprasta: bent trumpam atsisakyti automobilio ir pasirinkti alternatyvą, kuri mažina spūstis, triukšmą bei oro taršą.

    Vilniuje šią dieną viešasis transportas bus nemokamas, o keleivių laukia papildomos patirtys, įskaitant gyvą muziką viešajame transporte. Tokie sprendimai dažnai pasitelkiami kaip praktinis būdas paskatinti žmones išbandyti kitą keliavimo būdą ir įvertinti, ar jis tinka kasdienai.

    Judumo savaitės kontekstas siejamas ir su platesnėmis Europos miestų tendencijomis: prioritetas teikiamas greitesniam viešajam transportui, saugesniems pėsčiųjų maršrutams, patogesniam dviračių tinklui ir aiškesniam persėdimui. Miestams tai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir gyvenimo kokybės bei eismo saugos klausimu.

    Kas keičiasi Vilniuje ir ką verta išbandyti

    Vilnius pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į viešojo transporto parko atnaujinimą, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą bei eismo valdymą. Skelbiama, kad miesto dviračių takų tinklas siekia 182 kilometrus, o viešojo transporto greitį piko metu didina A juostos ir adaptyvūs šviesoforai.

    Taip pat nurodoma, kad 2024–2025 metais į gatves išriedėjo 91 naujas žemagrindis troleibusas, o šiemet miestą turėtų pasiekti dar 81 naujas 18 metrų ilgio troleibusas. Keleiviams pristatyta ir „JUDU“ programėlė, skirta apmokėti keliones, parkavimą ir patogiau planuoti maršrutus.

    Renginių programoje numatytos patyriminės ekskursijos su Silvestru Dikčiumi, dviračių žygis su Jonu Simučiu, šeimų šventė prekybos centre „Panorama“, orientacinės varžybos tarp JUDU parkavimo aikštelių ir istorijų pasakojimai viešajame transporte su gidu Albertu Kazlausku. Savaitę vainikuos rugsėjo 22 dieną vyksianti diena be automobilio.

    Europos judumo savaitė rengiama Europos Komisijos iniciatyva nuo 2002 metų ir kasmet kviečia miestus išbandyti sprendimus, kurie ilgainiui gali tapti įprasta kasdienybe. Vilniuje tai – proga praktiškai pasitikrinti, ar vieną kelionę per dieną galima patogiai įveikti be automobilio.

  • Tautų mugė sukausto Vilniaus centrą: uždaromos gatvės, dalis maršrutų važiuos dažniau

    Tautų mugė sukausto Vilniaus centrą: uždaromos gatvės, dalis maršrutų važiuos dažniau

    Vilniaus centre savaitgalį vyks Tautų mugė, todėl sostinės vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams reikėtų pasiruošti laikiniems eismo pokyčiams. Renginio organizatoriai žada gausią programą su įvairių šalių virtuve, amatais, muzika ir pasirodymais, o miestas įspėja apie ribojimus pagrindinėse centro arterijose.

    Didžiausi pokyčiai numatyti Gedimino prospekte: nuo rugsėjo 17 dieną 19 valandos iki rugsėjo 21 dieną 4 valandos bus draudžiamas transporto priemonių eismas atkarpoje nuo Šventaragio iki J. Tumo-Vaižganto gatvės. Šiuo laikotarpiu dalis eismo srautų bus nukreipiami gretimomis gatvėmis, todėl piko metu gali formuotis spūstys.

    Nuo rugsėjo 18 dieną 10 valandos iki rugsėjo 20 dieną 20 valandos eismas bus ribojamas ir kitose centro vietose: Vasario 16-osios gatvėje nuo Šermukšnių iki Gedimino prospekto, taip pat Jogailos ir A. Stulginskio gatvėse. Ribojimai palies ir Vilniaus gatvės dalį nuo J. Lelevelio gatvės iki Gedimino prospekto.

    Rugsėjo 19 dieną nuo 16 valandos numatyta šventinė eisena, kuri judės Didžiąja, Pilies, Šventaragio, Tilto, Ž. Liauksmino gatvėmis ir Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės. Organizatoriai įspėja, kad eisenos metu galimi trumpalaikiai eismo stabdymai, todėl kelionės laiką verta planuoti su atsarga.

    Miesto informacija aktuali ir vairuotojams, turintiems leidimus statyti automobilius mokamose vietose. Nurodoma, kad mėlynosios ir raudonosios zonų leidimai Tautų mugės renginių metu rugsėjo 18–20 dienomis galios ir kitose stovėjimo zonose, tad alternatyvų automobiliui palikti gali būti daugiau.

    Mugės dienomis dažnins reisus

    Siekiant sumažinti automobilių srautą centre ir palengvinti atvykimą į renginį, rugsėjo 19–20 dienomis viešasis transportas kursuos dažniau. Dažnesni reisai numatyti 53, 1G ir 4G autobusų maršrutuose bei 2 ir 17 troleibusų maršrutuose.

    Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai taikomi per didelius sostinės renginius, kai uždaromos centrinės gatvės ir padidėja keleivių srautai į senamiestį bei pagrindines aikštes. Keliaujantiems patariama rinktis viešąjį transportą, o vykstantiems automobiliu iš anksto įsivertinti apvažiavimus ir galimą ilgesnį parkavimo paieškos laiką.

    Tvarkaraščiai mugės savaitgalį gali keistis priklausomai nuo realios situacijos, todėl keleiviams pravartu prieš kelionę pasitikrinti atnaujintus reisų laikus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į stotelių perkėlimus ar laikinus maršrutų nukreipimus, kurie dažniausiai įvedami, kai eismas ribojamas prospekte ir senamiesčio prieigose.

  • Dainų slėnio renginių naujovė Kaune: su bilietu 6 valandas viešasis transportas – nemokamai

    Į didžiuosius renginius Kauno Dainų slėnyje žiūrovai galės atvykti paprasčiau: miesto taryba pritarė tvarkai, pagal kurią renginio bilietas taps ir nemokamu viešojo transporto bilietu. Sprendimas taikomas vykstant į renginį ir grįžtant po jo, siekiant sumažinti spūstis bei automobilių srautus prie Ąžuolyno.

    Naujoji tvarka numato aiškų laiko langą: viešuoju transportu su renginio bilietu bus galima važiuoti likus 3 valandoms iki renginio pradžios ir dar 3 valandas po oficialiai nurodytos pabaigos. Tai reiškia, kad vienas bilietas apims ir patekimą į renginį, ir kelionę miesto autobusais bei troleibusais.

    „Dainų slėnis po rekonstrukcijos vėl tapo viena svarbiausių miesto renginių erdvių, sutraukiančių tūkstančius žmonių. Norime, kad kelionė į koncertą ar kitą renginį būtų kuo paprastesnė“, – sakė Kauno vicemeras Mantas Jurgutis.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas bus taikomas komerciniams renginiams Dainų slėnyje. Praktinis pokytis žiūrovams paprastas: papildomai pirkti ar žymėti viešojo transporto bilieto nebereikės, jei rankose bus galiojantis renginio bilietas.

    Tokie integruoti sprendimai Europos miestuose vertinami kaip viena veiksmingiausių priemonių renginių logistikai suvaldyti, ypač kai viena vieta per trumpą laiką pritraukia kelis tūkstančius žmonių. Didesnė viešojo transporto pasiūla ir patogesnės sąlygos atvykimui dažniausiai leidžia sumažinti poreikį parkavimui, trumpina kelionės laiką ir gerina eismo saugą aplink renginių teritorijas.

    Dainų slėnis atnaujintas ir vėl aktyviai naudojamas nuo 2024 metų vasaros, kai čia vyko Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirti renginiai. Rekonstrukcijos darbų vertė siekė 7 mln. eurų, o erdvėje įrengtos amfiteatrinės tribūnos, grimo ir persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai, pagalbinės patalpos bei administracinis paviljonas su bilietų kasomis.

    Pastaraisiais sezonais Dainų slėnis tapo viena ryškiausių Kauno koncertinių erdvių, kur per šiltąjį laikotarpį vyksta dešimtys renginių. Miesto teigimu, nemokamas viešasis transportas su renginio bilietu turėtų paskatinti žiūrovus dažniau rinktis kelionę autobusu ar troleibusu ir prisidėti prie darnaus judumo tikslų.

  • Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Visagine prasideda Judumo savaitė: meras ragina palikti automobilius ir išbandyti kitą kelią

    Rugsėjo 16–22 dienomis Visaginas jungiasi prie Europos judumo savaitės ir kviečia gyventojus iš naujo įvertinti kasdienius keliavimo įpročius. Iniciatyvos esmė paprasta: bent dalį kelionių automobiliu pakeisti ėjimu pėsčiomis, važiavimu dviračiu ar viešuoju transportu.

    Visaginas dažnai įvardijamas kaip kompaktiškas ir žalumos apsuptas miestas, todėl trumpus atstumus čia neretai galima įveikti be automobilio. Savivaldybė pabrėžia, kad net ir nedideli pasirinkimai kasdienybėje prisideda prie švaresnio oro, mažesnio triukšmo ir saugesnių gatvių.

    „Judumo savaitė – puiki proga prisiminti, kad miestą kuriame ne tik statydami gatves ir infrastruktūrą, bet ir savo kasdieniais pasirinkimais. Visaginas yra kompaktiškas ir žalias miestas, todėl daugelį kasdienių kelionių galime įveikti pėsčiomis ar dviračiu. Kviečiu visaginiečius išbandyti kitokį kelią ir rugsėjo 22 dieną bent vienai dienai automobilį palikti namuose“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Diena be automobilio

    Rugsėjo 22 dieną visoje Europoje minima Diena be automobilio, kuri tradiciškai laikoma Judumo savaitės kulminacija. Visagino gyventojai kviečiami tą dieną automobilį palikti namuose ir į darbą, mokyklą ar susitikimus vykti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu.

    Judumo ekspertai pabrėžia, kad trumpų kelionių atsisakymas automobiliu yra vienas paprasčiausių būdų mažinti transporto taršą miestuose. Būtent trumpais atstumais automobiliai dažniau važiuoja šaltu varikliu, todėl išmetamųjų teršalų kiekis vienam kilometrui gali būti didesnis.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Europos judumo savaitė kasmet akcentuoja tvaraus judumo naudą: mažesnes spūstis, saugesnį eismą, patrauklesnes viešąsias erdves ir geresnę gyvenimo kokybę. Savivaldybės pažymi, kad žmonių pasirinkimai turi tiesioginę įtaką tam, kokio miesto infrastruktūros ateityje labiausiai reikės.

    Visagino savivaldybė ragina pokytį pradėti nuo paprasto žingsnio ir pabandyti bent vieną dieną planuoti maršrutą be automobilio. Pasak organizatorių, net vienkartinis bandymas dažnai tampa postūmiu atrasti patogesnius ar sveikesnius kasdienius maršrutus.

  • Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Keičiasi Druskininkai–Vilnius autobuso grafikas: nauji laikai ir svarbi jungtis su traukiniu

    Nuo rugsėjo 12 dieną laikinai keičiamas tolimojo susisiekimo maršruto Druskininkai–Varėna–Vilnius važiavimo laikas. Kaip praneša UAB „Druskininkų autobusų parkas“, pakeitimai galios du mėnesius.

    Pagal atnaujintą grafiką autobusas iš Druskininkų autobusų stoties išvyks 5.50 valandos. Iš Vilniaus tuo pačiu maršrutu autobusas išvažiuos 13.05 valandos.

    Maršrutas ir toliau drieksis per Varėnos rajono gyvenvietes Marcinkonis, Matuizą ir Valkininkus. Vežėjas ragina keleivius prieš kelionę pasitikrinti galiojančius išvykimo laikus, nes laikini pokyčiai gali paveikti įprastus persėdimus.

    Darbo dienomis numatyta patogi jungtis keleiviams, atvykstantiems traukiniu į Marcinkonių geležinkelio stotį. Traukinys į Marcinkonis atvyksta 16.36 valandos, o UAB „Varėnos autobusų parkas“ autobusas maršrutu Varėna–Kabeliai–Varėna išvyksta 16.40 valandos.

    Skelbiama, kad autobusas palauks traukiniu atvykstančių keleivių, todėl kelionė į Kabelius ir kitas pakeliui esančias gyvenvietes turėtų būti sklandesnė. Tokios suderintos jungtys yra svarbios regionams, kur alternatyvų ne visada daug, ypač darbo dienomis.

  • Sekmadienį Vilniuje – „Swedbank Vilniaus maratonas“: kur ir kada bus didžiausi ribojimai

    Sekmadienį Vilniuje – „Swedbank Vilniaus maratonas“: kur ir kada bus didžiausi ribojimai

    Šį sekmadienį Vilniuje vyks didžiausias šalies bėgimo renginys – „Swedbank Vilniaus maratonas“. Organizatoriai skelbia, kad šiemet trasos suplanuotos kompaktiškiau, todėl dalis ribojimų turėtų būti trumpesni, o judėti mieste – paprasčiau.

    Pagrindiniai eismo ribojimai numatyti nuo ankstaus ryto iki vakaro, daugiausia miesto centre ir atkarpose prie Neries. Nuo sekmadienio 0 iki 20 valandos eismas bus draudžiamas Šventaragio gatvės dalyje nuo Universiteto gatvės iki Tilto gatvės, taip pat laikinai uždaromos ar ribojamos ir kitos trasų gatvės.

    Maratono ir pusmaratonio dalyviai bėgs maršrutu, kuris apima Katedros aikštės prieigas, Neries krantines, Žvėryno ir Vingio parko teritorijas bei grįžimą į centrinę miesto dalį. Trumpesnės 10 ir 5 kilometrų trasos taip pat drieksis per centrinę Vilniaus dalį, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis apylankas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ribojimai bus taikomi lokaliai ir pagal situaciją atlaisvinami anksčiau. Skelbiama, jog Vingio parko prieigos ir didelė Žvėryno dalis, išskyrus Upės, Vytauto ir A. Mickevičiaus gatves, transportui turėtų būti atvertos nuo 15 valandos.

    Tuo metu Vilniaus centre, Senamiestyje, išskyrus Šventaragio gatvę, ir Šnipiškėse eismo ribojimai planuojami iki 19 valandos. Miesto svečiams patariama iš anksto susiplanuoti keliones, o vykstantiems į oro uostą ar stotį pasilikti daugiau laiko.

    Kaip keisis viešasis transportas

    Renginio dieną laikinai keisis dalies autobusų ir troleibusų maršrutai bei jų kursavimo laikas. Skelbiama, kad nuo 4.30 iki 20.00 valandos dalis maršrutų bus nukreipiami apylankomis, kai kurie maršrutai trumpinami, o kai kurie reisai gali prasidėti vėliau arba laikinai nevykti.

    Dėl uždaromų gatvių dalis populiarių maršrutų laikinai nevažiuos pro centrines stoteles, o transportas bus nukreipiamas per Geležinio Vilko, Olandų ar kitas didesnio pralaidumo gatves. Keleiviams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti atnaujintus tvarkaraščius ir realaus laiko judėjimą.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams

    Vairuotojams didžiausi nepatogumai prognozuojami miesto centre, prie tiltų per Nerį ir trasų atkarpose, kertančiose pagrindines judėjimo ašis. Jei įmanoma, keliones per centrą rekomenduojama perkelti į laiką po ribojimų, o iš anksto planuojant maršrutą numatyti alternatyvius įvažiavimus į Senamiestį ir Žvėryną.

    Taip pat pranešama, kad dėl bėgimo trasos Upės gatvėje bus apribotas patekimas į prie CUP esančią automobilių stovėjimo aikštelę iš Upės gatvės pusės. Į aikštelę bus galima įvažiuoti iš Konstitucijos prospekto pusės.

    Maratonai didžiuosiuose Europos miestuose pastaraisiais metais vis dažniau planuojami taip, kad eismo ribojimai būtų trumpesni ir aiškiau segmentuojami, o dalyvių srautai nesikirstų su pagrindinėmis transporto arterijomis. Vilniuje taikomas kompaktiškesnių trasų sprendimas atitinka šią tendenciją, tačiau gyventojams vis tiek svarbiausia iš anksto įvertinti, kaip renginys paveiks kasdienius maršrutus.

  • Kaunas ryžtasi netikėtam eksperimentui: Karaliaus Mindaugo prospektą atiduos riedėtojams

    Rugsėjo 16–22 dienomis Kaune vyks Darnaus judumo savaitė, kviečianti gyventojus bent trumpam atsisakyti automobilio ir rinktis dviratį, viešąjį transportą ar ėjimą pėsčiomis. Pagrindinis savaitės akcentas numatytas rugsėjo 19 dieną, kai miesto centre planuojamos masinės riedynės.

    Ši iniciatyva yra Europos mastu rengiamos Europos judumo savaitės dalis, kasmet skatinanti miestus mažinti taršą ir triukšmą bei gerinti eismo saugą. Tokie renginiai dažnai tampa proga gyventojams praktiškai išbandyti alternatyvas automobiliui ir įvertinti, kas mieste veikia, o kur dar trūksta patogumo.

    Kaune savaitės metu suplanuotos ir pažintinės veiklos: rugsėjo 16–18 dienomis vyks ekskursijos pėsčiomis, o rugsėjo 19 ir 20 dienomis numatyti pasivažinėjimai dviračiais po skirtingus miesto rajonus. Taip pat rugsėjo 19 dieną organizuojamas orientacinis žaidimas Viešojo transporto detektyvai Kaune, kuriame komandos užduotis vykdys keliaudamos autobusais ir troleibusais.

    Didžiausias pokytis lauks rugsėjo 19 dienos vakarą, kai į bendrą koloną kviečiami dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir kiti mikrojudumo priemonių naudotojai. Organizatoriai skelbia, kad vienam vakarui Karaliaus Mindaugo prospektas bus skirtas darniai judantiems dalyviams, o maršrutas drieksis per miesto centrą iki Senamiesčio prieplaukos.

    „Kaunas – žalias miestas, kuriame vis daugiau žmonių dviratį ar kitas mikrojudumo priemones renkasi ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Nuosekliai investuojame į tam reikalingą infrastruktūrą ir siekiame, kad darniai judėti būtų patogu bei saugu. Riedynėmis norime dar kartą parodyti, kad toks pasirinkimas Kaunui svarbus ir vienam vakarui vieną judriausių miesto gatvių atiduodame riedantiems“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Finiše, Senamiesčio prieplaukoje, planuojama vakaro programa ir geriausio kostiumo rinkimai. Organizatoriai taip pat primena apie saugumą: dalyviams įprasta rekomenduoti šalmus, šviesą atspindinčius elementus ir atsakingą greitį, ypač judant didesnėje kolonoje.

    Darnaus judumo savaitė Kaune baigsis rugsėjo 22 dieną, per Dieną be automobilio. Savivaldybė skelbia, kad tą dieną miesto autobusais ir troleibusais bus galima važiuoti nemokamai.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • Radomas išleido į gatves 10 CNG autobusų: dar 10 atvyks gruodį, daugumą parko jau sudaro „žalieji“

    Lenkijos Radomo miestas 2026 metų rugsėjo 1 dieną į maršrutus išleido 10 naujų autobusų, varomų suslėgtomis gamtinėmis dujomis (CNG). Savivaldybės vežėjas Miejskie Przedsiębiorstwo Komunikacji skelbia, kad gruodį parką papildys dar 10 tokių pačių transporto priemonių.

    Naujieji autobusai yra žemagrindžiai, pritaikyti žmonėms su negalia, su kondicionieriais, švieslentėmis, vaizdo stebėjimu ir keleivių skaičiavimo sistema. Taip pat numatyti USB įkrovimo lizdai, o dalis bilietų žymėjimo įrangos gali veikti kaip bekontakčio atsiskaitymo terminalas.

    Investicija į mažesnes emisijas

    Kiekvienas autobusas talpina iki 97 keleivių, iš jų 29 gali sėdėti, įrengta vieta vežimėliui. Radomo miesto vadovybė pabrėžia, kad CNG transportas laikomas tarpine, mažesnių emisijų alternatyva, ypač ten, kur pilnas perėjimas prie elektrinių autobusų užtrunka dėl infrastruktūros ir tinklo pajėgumų.

    „Modernizuojame miesto autobusų parką ir investuojame į šiuolaikines, aplinkai palankesnes transporto priemones. Šiandien į gatves išriedėjo 10 CNG autobusų, kurie prisijungia prie mūsų mažai ir nulinės taršos parko“, – sakė Radomo meras Radosławas Witkowskis.

    Užsakymas vykdomas pagal projektą, kuriuo numatytas 20 CNG autobusų įsigijimas. Vežėjas pažymi, kad pirmieji 10 autobusų pristatyti anksčiau nei planuota, siekiant sustiprinti vežimus mokslo metų pradžioje, kai keleivių srautai išauga.

    Kiek kainuoja ir kas toliau?

    Skelbiama, kad sutarties vertė siekia apie 7 170 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio, o projektui pritraukta daugiau kaip 5 840 000 eurų ES lėšų, tai yra per 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusieji 10 CNG autobusų turėtų būti perduoti lapkričio ir gruodžio sandūroje.

    MPK nurodo, kad šiuo metu parke yra 45 dujiniai ir 45 elektriniai autobusai. Tai reiškia, kad apie 80 proc. kasdien į Radomo gatves išvažiuojančių autobusų priskiriami nulinės arba mažos taršos kategorijai, o atnaujinimo programa bus tęsiama ir ateinančiais metais.

    „Parko atnaujinimą tęsime: lapkričio ir gruodžio sandūroje gausime likusius 10 dujinių autobusų, o 2027 metų pavasarį pasitiksime 12 naujų elektrinių autobusų“, – sakė MPK vadovas Piotras Szprendałowiczius.

    Radomo miesto vežėjas aptarnauja 25 miesto maršrutus, iš jų 3 naktinius. Transporto parko struktūra rodo bendrą tendenciją Vidurio Europoje, kur miestai derina elektrifikaciją su tarpinėmis technologijomis, kad greičiau sumažintų dyzelinių autobusų dalį ir pagerintų oro kokybę.