CP v2

Tag: Viešbučiai

  • „Gołębiewski“ gigahotelis Pobierove: atidarymo data, 1 200 vietų planai ir „mažojo Dubajaus“ ginčai

    Lenkijos pajūryje, Vakarų Pomeranijos vaivadijoje, esantis „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove ruošiasi atidarymui vasaros sezono metu. Objektas statomas greta paplūdimio, todėl jau dabar vertinamas kaip vienas ambicingiausių turizmo projektų šiame regione.

    Viešbutis skelbia, kad svečius planuoja priimti nuo birželio 26 dienos, o pirmosios rezervacijos turėtų startuoti gegužės viduryje. Toks grafikas pasirinktas taikantis į atostogų piką, kai paklausa Baltijos kryptims tradiciškai išauga.

    Startas su 500 kambarių

    Pradžioje „Gołębiewski“ ketina pasiūlyti daugiau nei 500 kambarių. Vėliau apgyvendinimo apimtis turėtų augti ir, kaip nurodoma viešai komunikuojamuose planuose, peržengti 1 200 poilsio vietų ribą.

    Toks mastas reiškia, kad viešbutis gali tapti vienu didžiausių traukos taškų Lenkijos pajūryje, kartu didindamas spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnius srautus keliuose, daugiau sezoninių darbuotojų poreikio ir aktyvesnes diskusijas apie kurortų plėtros ribas.

    Vandens zona ir pramogos visiems

    Kompleksas žada didelę vandens pramogų zoną, įvardijamą kaip didžiausias viešbutyje įrengtas akvaparkas Lenkijoje, taip pat kelis baseinus. Tarp jų minimas ir lauko baseinas, kurio matmenys viršija 100 x 60 metrų.

    Be vandens erdvių, planuojama SPA zona, sporto salė, kelios skirtingos virtuvės koncepcijas siūlančios maitinimo vietos, pramogoms numatytos erdvės, įskaitant naktinį klubą ir boulingą. Tokia struktūra atitinka pastarųjų metų kurortų tendenciją, kai viešbučiai siekia, kad svečiai didžiąją dalį laiko praleistų komplekse, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Kodėl vadina mažu Dubajumi

    Viešbučio interjerų nuotraukos, pasirodžiusios socialiniuose tinkluose, iškart patraukė dėmesį dėl prabangos įspūdį kuriančių sprendimų, tarp jų ir marmuro akcentų registratūroje. Dėl masto ir stilistikos dalis žiniasklaidos bei komentatorių objektą praminė „mažuoju Dubajumi“.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad toks kompleksas gali pervilioti dalį poilsiautojų, kurie įprastai rinkdavosi Vokietijos Baltijos kurortus. Turizmo rinkoje tokie projektai dažnai keičia konkurencijos logiką: kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl paslaugų paketo, infrastruktūros bei patogumo šeimoms.

    Kartu investicija nuo pat pradžių kėlė diskusijas dėl poveikio kraštovaizdžiui ir kopų teritorijoms. Kritikai tokį projektą sieja su masinio turizmo plėtra, o šalininkai pabrėžia naujas darbo vietas ir didesnes regiono pajamas, todėl viešbučio startas tikėtina ir toliau bus stebimas ne vien kaip turizmo naujiena, bet ir kaip platesnės pajūrio plėtros krypties indikatorius.

  • Gultų karai pasiekė teismą: vokiečiui už „rankšluosčių rezervacijas“ Graikijoje priteista 986 eurų

    Ilgametis atostogų kurortuose įsišaknijęs reiškinys, vadinamas gultų karais, pirmą kartą ryškiai persikėlė į teismo salę. Vokietijos teismas pripažino, kad atostogos Graikijoje buvo suteiktos su esminiu trūkumu, nes šeima praktiškai negalėjo naudotis gultais prie baseino.

    Byloje minimas neįvardytas Vokietijos turistas su šeima 2024 metais ilsėjosi Koso saloje. Jis teigė, kad kiti viešbučio svečiai dar prieš aušrą „rezervuodavo“ gultus palikdami rankšluosčius, todėl realiai rasti vietą poilsiui tapdavo beveik neįmanoma.

    Vyras teisme aiškino kasdien maždaug 20 minučių ieškodavęs laisvo gulto, nors pats keldavosi apie 6 valandą ryto. Pasak jo, vaikams kartais tekdavo gulėti ant grindų, nes prie baseino nelikdavo laisvų vietų.

    Teismas įvertino kaip paslaugos trūkumą

    Turistas kreipėsi į kelionių organizatorių, argumentuodamas, kad gultų naudojimas buvo faktiškai apribotas, o viešbutyje galiojusi rankšluosčių „rezervavimo“ draudimo tvarka nebuvo užtikrinama. Kelionių organizatorius iš pradžių išmokėjo 350 eurų kompensaciją, tačiau ginčas pasiekė teismą.

    Hanoverio apylinkės teismas nusprendė, kad šeimai priklauso 986,70 euro kompensacija už paketines atostogas, nes paslauga neatitiko pagrįstų lūkesčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kelionių organizatorius pats nevaldo viešbučio, jis privalo užtikrinti, jog apgyvendinimo paslaugų teikimas būtų tinkamas, įskaitant ir „protingą“ gultų bei svečių skaičiaus santykį.

    Byloje nurodyta, kad už kelionės paketą buvo sumokėta 7 186 eurai. Sprendimas išryškino riziką kurortams ir organizatoriams, jei jie toleruoja situacijas, kai bendros erdvės tampa prieinamos tik tiems, kurie užsiima ankstyvu vietų „užėmimu“.

    Kodėl gultų karai stiprėja

    Gultų karai jau ne vienerius metus kelia įtampą populiariuose Europos kurortuose, tačiau pastaraisiais sezonais problema dar labiau išryškėjo dėl augančių turistų srautų ir ribotos infrastruktūros piko metu. Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose poilsiautojai bėga prie baseinų ar net nakvoja ant gultų, tik dar labiau paskatina tokį elgesį.

    2025 metų vasarą ypač daug dėmesio sulaukė Tenerifėje užfiksuoti epizodai, kai žmonės skubėdavo „užsiimti“ vietas rankšluosčiais vos atsidarius baseino zonai. Kai kuriose Ispanijos vietovėse už gultų „užgrobimą“ buvo pranešama apie galimas baudas, o dalis viešbučių ir kelionių organizatorių buvo priversti peržiūrėti vidaus taisykles.

    Turizmo rinkoje tokios bylos gali tapti precedentu, skatinančiu griežčiau reguliuoti bendrų poilsio zonų naudojimą, aiškiau informuoti klientus ir realiai taikyti taisykles vietoje. Keliautojams tai taip pat signalas, kad esant akivaizdžiam paslaugos neatitikimui verta fiksuoti situaciją ir pirmiausia kreiptis į organizatorių, o prireikus ginti teises ir teisiniu keliu.

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Pasaulio čempionatas žadėjo viešbučių bumą JAV, bet skaičiai nuvylė: kas nutiko?

    Pasaulio čempionatas žadėjo viešbučių bumą JAV, bet skaičiai nuvylė: kas nutiko?

    Viešbučių lūkesčiai išsiskyrė su realybe

    Iki 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato starto Šiaurės Amerikoje likus mažiau nei 40 dienų, JAV viešbučių sektorius siunčia atsargesnę žinią. Amerikos viešbučių ir apgyvendinimo asociacija (AHLA) perspėja, kad tikėtasis užsakymų šuolis daugelyje miestų kol kas neatsispindi.

    AHLA ataskaitoje, rengtoje apklausus viešbučių atstovus 11-oje JAV čempionatą priimančių miestų, 80 proc. respondentų nurodė, kad užsakymų tempas atsilieka nuo pirminių prognozių. Didžiausia intriga ta, kad kambarius užpildo vietos keliautojai, o tarptautinis srautas kol kas neatėjo tokia apimtimi, kokios tikėtasi.

    Tarptautinių sirgalių srautą stabdo kliūtys

    Pasak viešbučių atstovų, pagrindiniai veiksniai, silpninantys tarptautinę paklausą, yra vizų klausimai ir geopolitinis neapibrėžtumas. AHLA teigimu, 65–70 proc. apklaustų viešbučių šiuos aspektus įvardijo kaip didžiausią poveikį užsakymams iš užsienio.

    Čempionatas bus didžiausias vyrų pasaulio pirmenybių istorijoje: numatyta 48 rinktinės ir 104 rungtynės. Tokiam renginiui ypač svarbūs sklandūs tarpvalstybiniai kelionių procesai, nes dalis auditorijos tradiciškai atvyksta iš Europos ir Lotynų Amerikos.

    „Viešbučiai priimančiuose miestuose metų metus ruošėsi pasaulio čempionatui, ir nors jaudulio netrūksta, duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą“, – sakė AHLA prezidentė ir generalinė direktorė Rosanna Maietta.

    FIFA kambarių blokai iškraipė ankstyvą paklausą

    Kitas svarbus elementas, pasak AHLA, buvo ankstyvas lūkesčių išsipūtimas dėl FIFA rezervuotų kambarių blokų. Viešbučiai iš pradžių buvo atidėję dideles kambarių apimtis oficialiems turnyro poreikiams, todėl rinkoje susidarė signalas, kad paklausa bus itin didelė.

    Tačiau maždaug pusė apklaustų viešbučių nurodė, kad reikšminga dalis kambarių vėliau buvo grąžinta į laisvą pardavimą. Tai privertė koreguoti prognozes ir kai kuriose rinkose sustiprino spaudimą kainodarai, nes pasiūla staiga padidėjo.

    „Vis dar matome reikšmingą galimybę, tačiau tam reikia užtikrinti, kad tarptautiniams keliautojams patirtis būtų sklandi ir svetinga“, – sakė R. Maietta.

    Ji pabrėžė, kad svarbu vengti staigių, keliautojams nepalankių sprendimų, kurie didintų kelionės kaštus. Pasak jos, tam priskirtini ir galimi papildomi mokesčiai ar kainų šuoliai, susiję su vizomis, transportu į rungtynes ir grįžimu iš jų.

    Vieniems miestams čempionatas jau padeda, kitiems – dar ne

    AHLA duomenys rodo ryškius skirtumus tarp miestų. Kanzas Sityje 85–90 proc. apklaustų viešbučių pranešė, kad užsakymų lygis yra žemiau lūkesčių, o paklausa kai kur net atsilieka nuo įprasto vasaros sezono be didelio renginio.

    Panašūs signalai fiksuojami Bostone, Filadelfijoje, San Franciske ir Sietle, kur dalis operatorių teigia, kad pasaulio čempionato efektas kol kas menkai juntamas. Tuo metu Majamis ir Atlanta, AHLA vertinimu, dažniau viršija lūkesčius dėl stipraus laisvalaikio turizmo, patogesnių skrydžių jungčių ir komandų stovyklų.

    Niujorkas ir Los Andželas lieka tarpinėje zonoje: užsakymų dinamika silpnesnė nei planuota, bet vis dar panaši į tipinę vasarą. Tai leidžia manyti, kad didžiuosiuose centruose čempionatas dalį įprastų kelionių greičiau perstumia laike, nei sukuria visiškai naują paklausą.

    Rinkos analitikai pastaraisiais mėnesiais taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp susidomėjimo internete ir realių atvykimų. Kitaip tariant, žmonės aktyviai ieško informacijos apie keliones į rungtynes, tačiau dalis jų sprendimų neperauga į patvirtintus užsakymus, ypač kai kyla neaiškumų dėl dokumentų, skrydžių kainų ar bendro saugumo pojūčio.

    AHLA vertinimu, pasaulio čempionatas JAV vis dar gali tapti stipriu impulsu svetingumo sektoriui, tačiau tam prireiks aiškios kelionių infrastruktūros, prognozuojamos politikos ir stabilesnės tarptautinių srautų konversijos į realius užsakymus. Kuo arčiau turnyro, tuo daugiau lems ne pažadai, o konkretūs sprendimai ir jų įgyvendinimas.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.

  • Rzucevo pilis ant jūros skardžio: nuo Sobieskių laikų iki viešbučio „Zamek Jan III Sobieski“

    Rzucevo pilis ant jūros skardžio: nuo Sobieskių laikų iki viešbučio „Zamek Jan III Sobieski“

    Pilis ant Pucko įlankos skardžio

    Rzucevo miestelyje, ant Pucko įlankos skardžio, stovi XIX amžiaus neogotikinė pilis, kuri šiandien daugeliui kelia klausimą, kaip toks pastatas atsidūrė tarp pajūrio parko takų ir senos liepų alėjos. Nors dabartinis rūmų pavidalas susiformavo palyginti vėlai, šios vietos istorija siekia gerokai ankstesnius šimtmečius.

    Dar XVI amžiuje čia buvo dvaras, priklausęs Wejherų giminei, vėliau valdos perėjo kitiems didikams, tarp jų ir Mykolui Kazimierui Radvilai. Galiausiai turtas atiteko Kotrynai Sobieskai, Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio seseriai, todėl nenuostabu, kad valdovas rezidencijoje lankydavosi dažnai.

    Kaip keitėsi savininkai ir funkcijos

    Istoriniai šaltiniai nurodo, kad 1676–1677 metais Jonas III Sobieskis Rzuceve viešėjo itin dažnai, o po 1685 metų tapo šių valdų savininku. Būtent dėl šio ryšio iki šiol sustiprinta pilies sąsaja su Sobieskių vardu, nors vėlesniais laikotarpiais savininkai keitėsi ne kartą.

    Iki 1845 metų ankstesnis dvaras perėjo kelioms giminėms, o neogotikinė pilis iškilo XIX amžiuje, kai valdas valdė von Below šeima. Šiai giminei turtas priklausė iki 1945 metų, o 1851 metais pilį aplankė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV.

    Po 1945 metų pastato paskirtis pasikeitė kardinaliai: čia buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Tik XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėta nuoseklesnė ir platesnė renovacija, o šiandien pilies pastate veikia viešbutis „Zamek Jan III Sobieski“.

    Neogotika ir parkas su legendomis

    Architektūriškai pilis išsiskiria neogotikai būdingais sprendimais: bokštu, kampiniu bastionu, smailėjančiais langais ir dekoratyviomis detalėmis. Fasade matyti portikas su trimis smailiaarkėmis arkomis, balkonas su balustrada, o įėjimą pabrėžia smailiaarkis portalas ir kreneliaciją primenanti puošyba.

    Interjeruose akcentuojami mediniai skydai, lipdiniai, sienų tapyba, taip pat masyvūs šviestuvai, židiniai ir istorinį stilių atkartojantys elementai. Lankytojams dažnai pristatoma ne tik pastato istorija, bet ir regiono praeitis, susijusi su Wejherų, Radvilų ir Sobieskių giminėmis.

    Ne mažiau svarbus ir pilį supantis parkas, besidriekiantis palei skardžio briauną. Pasakojama, kad čia galėjo būti įkurtas prancūziško tipo barokinis sodas, o liepų alėja kartais siejama su Sobieskiais, nors versijų yra kelios.

    Viena legenda teigia, kad idėja sodinti apie 300 liepų galėjo kilti karaliaus žmonai Marijai Kazimierai, vadinamai Marysieńka. Kiti pasakojimai alėjos ištakas sieja su kitais valdos šeimininkais, tačiau šiandien labiausiai vertinama XIX amžiaus pirmosios pusės parko struktūra su takais, tvenkiniais, upeliukais ir mažosios architektūros akcentais.

    Parke galima sutikti ir retesnių medžių, o šalia driekiasi Pucko įlankos pakrantė, dėl kurios ši vieta traukia ne tik istorijos mėgėjus, bet ir tuos, kurie ieško ramaus pasivaikščiojimo pajūryje. Rzucevo pilis išlieka pavyzdžiu, kaip vienoje vietoje susikerta didikų istorija, XIX amžiaus architektūros mada ir šiuolaikinė turizmo infrastruktūra.

  • 7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    Persėdimai oro uostuose vis dažniau virsta ne vien laukimu prie vartų, o atskira kelionės patirtimi. Nuo poilsio kapsulių ir modernių poilsio zonų iki trumpalaikių kambarių nuomų kelioms valandoms – oro uostai ir šalia jų esantys viešbučiai taikosi prie keleivių, kurie nori išsimiegoti, nusiprausti ar ramiai padirbėti.

    Vis dėlto yra ir dar viena niša, kuri sparčiai populiarėja tarp keliautojų ir aviacijos entuziastų: viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką. Kambarys, pro kurio langus matyti kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, kai kam tampa priežastimi persėdimą planuoti sąmoningai, o ne tiesiog ištverti.

    Londonas: klasika prie Heathrow

    London Heathrow – vienas judriausių Europos oro uostų, todėl čia net trumpas sustojimas gali tapti idealia proga stebėti intensyvų skrydžių srautą. Netoliese gausu viešbučių, tačiau aviacijos gerbėjai dažnai renkasi „Renaissance London Heathrow Hotel“, kur dalis kambarių orientuota į šiaurinį pakilimo taką.

    Net jei nakvynės nereikia, keliautojai neretai ieško alternatyvų trumpam sustojimui – pavyzdžiui, barų ar poilsio zonų, iš kurių atsiveria vaizdai į lėktuvų judėjimą. Heathrow apylinkėse tokių vietų yra, tačiau verta iš anksto pasitikrinti darbo laiką ir patekimą.

    Miunchenas ir Amsterdamas: patogumas prie terminalų

    Jei svarbiausia – maksimaliai sutrumpinti kelią nuo registracijos ar atvykimo iki lovos, vienas ryškiausių pasirinkimų yra „Hilton Munich Airport“, įsikūręs tarp 1 ir 2 terminalų. Čia siūlomi kambariai su vaizdu į pakilimo taką, o dideli langai leidžia stebėti kilimus ir nusileidimus net neišlipus iš lovos.

    Dar vienas praktiškas sprendimas persėdimams – dienos kambariai, kai viešbutis nuomojamas kelioms valandoms. Toks formatas paplitęs daugelyje didžiųjų oro uostų viešbučių, nes keliautojams dažnai reikia ne pilnos nakvynės, o trumpo poilsio ir dušo prieš kitą skrydį.

    „Hilton Amsterdam Airport Schiphol“ taip pat vertinamas dėl patogaus susisiekimo su terminalu dengtu pėsčiųjų taku. Kambariai su vaizdu į pakilimo taką čia išsiskiria langų forma, o skrydžių judėjimą galima matyti ir iš aukščiau esančių erdvių, priklausomai nuo pasirinkto kambario bei prieigos zonų.

    Paryžius, Atlanta ir Niujorkas: skirtingos patirtys

    Kelionėse per Paryžių verta atkreipti dėmesį į „Sheraton Paris Charles de Gaulle Airport Hotel“, esantį 2 terminale, todėl po skrydžio iki kambario dažnai užtenka kelių minučių. Dėl oro uosto išplanavimo vaizdas į pakilimo tako zoną gali atsiverti iš įvairių kambarių, nors aukštesni aukštai paprastai suteikia platesnę panoramą.

    Tuo metu JAV aviacijos masteliai atsiskleidžia Atlantoje: Hartsfield-Jackson Atlanta tarptautinis oro uostas ne vienerius metus išlieka vienu judriausių pasaulyje, o kasdienis skrydžių intensyvumas čia ypač didelis. „Renaissance Concourse Atlanta Airport Hotel“ siūlo kambarius su vaizdu į pakilimo taką, o trumpesniam sustojimui kai kurie renkasi viešbučio barą ar netoliese esančius aviacijos objektus, jei leidžia laikas.

    Viena labiausiai išskirtinių vietų – „TWA Hotel“ prie Niujorko John F. Kennedy tarptautinio oro uosto, kuris apjungia viešbutį ir aviacijos istorijos atmosferą. Pastatas siejamas su modernistinės architektūros ir XX amžiaus kelionių aukso amžiaus estetika, o svečiai gali rinktis kambarius su vaizdu į pakilimo tako zoną arba į istorinę terminalo dalį.

    Šio tipo viešbučiai dažnai tampa ne tik praktiniu pasirinkimu, bet ir patirties elementu, ypač kai persėdimas ilgesnis. Vis dėlto planuojant verta įvertinti triukšmo izoliaciją, kambario kryptį, galimybę rinktis dienos kambarius ir tai, ar vaizdas į pakilimo taką garantuojamas, ar priklauso nuo užimtumo.

  • Nuoma per platformas lenkia viešbučius: Eurostatas rodo, kodėl turistai vis dažniau renkasi apartamentus

    Nuoma per platformas lenkia viešbučius: Eurostatas rodo, kodėl turistai vis dažniau renkasi apartamentus

    Turistų įpročiai Lenkijoje per kelerius metus pastebimai pasikeitė: vis daugiau nakvynių perkama ne viešbučiuose, o per internetines platformas siūlomuose butuose ir apartamentuose. Eurostato duomenys rodo, kad trumpalaikės nuomos segmentas po pandemijos augo kelis kartus sparčiau nei tradicinis viešbučių sektorius.

    2019–2024 metais nakvynių skaičius trumpalaikio apgyvendinimo objektuose, rezervuojamuose per platformas, padidėjo nuo 19,7 mln. iki daugiau nei 39 mln. Tai reiškia beveik dvigubą augimą, maždaug 98 proc., ir aiškiai parodo, kad dalis keliautojų prioritetą teikia alternatyvoms viešbučiams.

    Skaičiai: platformos auga greičiau

    Tuo pačiu laikotarpiu viešbučių nakvynių rinka didėjo gerokai lėčiau. Eurostato statistikoje matyti, kad viešbučiuose nakvynių skaičius nuo 2019 iki 2024 metų pakilo nuo 53,7 mln. iki 60,3 mln., arba apie 12 proc.

    Toks tempų skirtumas reiškia, kad trumpalaikė nuoma augo beveik aštuonis kartus sparčiau nei viešbučiai. Ekspertai tai sieja ir su paklausa, ir su pasiūlos struktūra, kai dalis būstų turistams atsiranda greitai, be ilgo investicinio ciklo.

    Kodėl apartamentai dažnai pigesni?

    Tatrų prekybos rūmų atstovas Karolis Wagneris aiškina, kad lemiamas veiksnys dažniausiai yra kaina ir sąnaudų skirtumai. Pasak jo, butai ir apartamentai, veikiantys kaip mažiau formalizuotas apgyvendinimas, gali turėti reikšmingą pranašumą prieš viešbučius.

    „Tokie būstai dažnai patiria 40–60 proc. mažesnes vienos paros sąnaudas nei viešbučiai, todėl gali pasiūlyti mažesnę kainą. Be to, dalis jų gali veikti šešėlyje, išvengdami dalies mokesčių ar reikalavimų“, – sakė K. Wagneris.

    Ekspertai taip pat pabrėžia elgsenos pokyčius po pandemijos: dalis keliautojų labiau vertina privatumą, savarankiškumą, mažesnį kontaktą su didelėmis žmonių grupėmis. Jaunesni turistai neretai ieško lankstesnio, labiau „lėto keliavimo“ stiliui artimo apgyvendinimo.

    Kur augimas ryškiausias?

    Eurostato eksperimentiniai duomenys rodo, kad kai kuriuose regionuose augimas ypač didelis. Tarp ryškiausių pavyzdžių minimi Mazovijos regionas (be Varšuvos sostinės regiono), Lodzės, Pakarpatės ir Šventokščių vaivadijos, kur platformomis rezervuojamų nakvynių dinamika per penkerius metus šoktelėjo kelis kartus.

    Mikroregionų lygmeniu matyti, kad turistiniai centrai taip pat augo: Podhalėje platformų nakvynių skaičius kilo nuo 1,87 mln. iki 3,96 mln., Varšuvoje nuo 2,91 mln. iki 4,95 mln., Trimiestyje nuo 2,87 mln. iki 4,45 mln., o Krokuvoje nuo 3,56 mln. iki 4,63 mln.

    Viešbučių sektoriuje vaizdas nevienodas: dalyje regionų fiksuojamas augimas, tačiau kai kur nakvynių skaičius mažėjo. Toks pasiskirstymas sustiprina diskusiją, ar tradiciniai viešbučiai pajėgs konkuruoti vien kaina, kai trumpalaikė nuoma dalį išlaidų „išskaido“ tarp privačių savininkų.

    Pakarpatės vaivadija tapo vienu ryškiausių pavyzdžių: per penkerius metus nakvynių per platformas skaičius regione išaugo daugiau nei 330 proc., o viešbučiuose tuo pat metu fiksuotas nedidelis, apie 0,9 proc., kritimas. Regiono duomenys rodo ir užsienio turistų šuolį, kuris, palyginti su 2019 metais, išaugo kelis kartus.

    „Prieš kelerius metus dominavo organizuotos autobusų grupės, o dabar aiškiai matome posūkį į individualias ir šeimų keliones. Tai tiesiogiai augina apartamentų paklausą“, – sakė Przemyśl vietos turizmo organizacijos vadovas Lešekas Komanas.

    Bendra kryptis išlieka aiški: internetinės platformos, siūlančios trumpalaikę nuomą, užima vis didesnę apgyvendinimo rinkos dalį. Viešbučiams tai reiškia didesnį kainų spaudimą ir poreikį ieškoti konkurencinių pranašumų ne tik per vietą ar žvaigždučių skaičių, bet ir per paslaugų kokybę, patirtį bei lankstumą.

  • Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Trumpesnė majówka, bet kelionės nesustoja: lenkai renkasi tylą ir planuoja „majówką bis“

    Šiemet Lenkijoje vadinamoji majówka, ilgesnis savaitgalis apie gegužės 1 dieną, kalendoriuje išsidėstė ne taip palankiai kaip įprastai, todėl vidutinė viešnagės trukmė sutrumpėjo. Rezervacijų duomenys rodo, kad poilsiautojai dažniau renkasi 2–3 nakvynes, o paskutinėmis dienomis prieš išvykimą sprendimai priimami gerokai spontaniškiau.

    Apgyvendinimo technologijų bendrovės „Profitroom“ skaičiavimai rodo, kad vidutinė viešnagė majówkos laikotarpiu siekia 2,53 nakties, tai yra 9,2 proc. mažiau nei prieš metus. Likus dviem dienoms iki ilgojo savaitgalio pradžios, bendras rezervacijų lygis buvo beveik 11 proc. žemesnis nei pernai, tačiau rinkoje ryškėja last minute pirkimo dinamika.

    „Pardavimo pabaiga yra labai dinamiška. Esant gerai orų prognozei matome aiškų last minute rezervacijų šuolį“, – sakė „Profitroom“ prekės ženklo strategijos direktorius Arkadiuszas Czerwińskis.

    Poilsis lėtesniu ritmu

    Kryptys, kurias lenkai renkasi gegužės pradžiai, vis labiau krypsta į ramesnes vietas ir mažiau akivaizdžius maršrutus. Didesnio susidomėjimo sulaukia Sudetai, Vakarų Pomeranija, Bieszczady ir Beskidai, taip pat mažesni miesteliai už pagrindinių turistinių trasų.

    Ši tendencija dera su platesniu pokyčiu turizmo rinkoje, kai dalis keliautojų sąmoningai vengia perpildytų kurortų ir renkasi trumpesnį, bet kokybiškesnį poilsį. Tokį elgesį stiprina ir neapibrėžtumas dėl orų, nes sprendimą išvykti daug kas atideda iki paskutinės akimirkos.

    „Majówka bis“ – antras, pigesnis savaitgalis

    Šiemet išsiskiria ir vadinamoji majówka bis, kai šeimos planuoja antrą, ramesnę išvyką gegužės 11–13 dienomis, sutampančiomis su aštuntokų egzaminais. „Profitroom“ duomenimis, šiuo laikotarpiu rezervacijų daugėja, o daliai keliautojų tai tampa proga išvengti didžiausių srautų.

    Vidutinė nakvynės kaina majówka bis metu siekia apie 147 eurus, kai per pagrindinę majówką ji buvo apie 200 eurų. Kartu mažėjo ir vidutinė užsakymo vertė: ji siekia apie 561 eurą, tai yra 11,1 proc. mažiau nei prieš metus, o dažniausiai keliauja šeimos 2+1 ir 2+2 sudėties.

    Viešbučių sektoriuje vaizdas nevienodas: Izbos Gospodarczej Hotelarstwa Polskiego duomenimis, 38 proc. viešbučių majówkai turėjo mažesnį nei 30 proc. užimtumą. Tuo pačiu dalis rinkos, ypač patraukliausiuose miestuose ar segmentuose, fiksuoja aukštą užsakymų lygį, todėl bendras rezultatas labiau primena persiskirstymą, o ne kelionių atsisakymą.

    Krokuva išsiskiria užimtumu

    Nors daug kas ieško tylos ir mažesnių vietovių, didieji miestai išlieka stiprūs trumpų išvykų pasirinkimai. Viešbučių tinklas „Leonardo Hotels“ skelbia, kad Krokuvoje majówkai jau buvo užimta daugiau nei 80 proc. nakvynės vietų.

    Analitikos platformos „Lighthouse“ duomenys rodo, kad ieškant nakvynės Krokuvoje prieš majówką dominavo lenkai, taip pat britai ir italai, o tarp sparčiausiai augusių grupių minima svečių iš Ispanijos. Miestai tokiais laikotarpiais laimi dėl patogaus susisiekimo ir galimybės suplanuoti 2–3 dienų city break net ir esant permainingiems orams.

    Turizmo rinkos atstovai pabrėžia, kad majówka vis labiau tampa ne tik išvyka „prie grilio“, bet ir savotišku vasaros sezono startu. Šiuo metu keliautojai išbando viešbučius, vertina kainas ir paslaugas, o palankesnė orų prognozė dažnai lemia greitą sprendimą išvykti, net jei kelionė trunka trumpiau nei anksčiau.

  • Lenkai dažniau lieka namuose: turizmo ir apgyvendinimo sektoriaus skolos traukiasi

    Lenkijoje apgyvendinimo sektoriaus įsiskolinimai mažėja, rodo Rejestr Dłużników BIG InfoMonitor ir Biuro Informacji Kredytowej duomenys. 2026 metų vasario pabaigoje viso sektoriaus pradelstos skolos siekė apie 186 mln. eurų.

    Palyginti su 2025 metų vasariu, tai maždaug 46 mln. eurų mažiau, kai įsiskolinimai buvo apie 232 mln. eurų. Rinkos dalyviai tai sieja su atsargesnėmis vartotojų išlaidomis ir geresniu įmonių pinigų srautų valdymu po kelių sudėtingų metų.

    Didžiausia pažanga viešbučiuose

    Ryškiausias pokytis fiksuotas viešbučių segmente. Viešbučių pradelstos skolos per metus sumažėjo apie 22 proc., nuo maždaug 202 mln. eurų 2025 metais iki apie 157 mln. eurų 2026 metais.

    Tuo metu trumpalaikės nuomos apgyvendinimo objektų įsiskolinimai traukėsi nežymiai. Šiame segmente pradelstos skolos siekė apie 26 mln. eurų, tai yra maždaug 3 proc. mažiau nei prieš metus.

    Duomenys rodo ir bendrą rizikos mažėjimą: 2026 metų vasarį visoje nakvynės paslaugų rinkoje buvo 68 153 nepatikimi mokėtojai. Per metus jų skaičius sumažėjo apie 4 proc.

    Kelionių organizatoriams palengvėjo nevienodai

    Teigiami pokyčiai matomi ir įmonėse, kurios užsiima kelionių organizavimu bei rezervacijomis. Šios rinkos dalies įsiskolinimai sumažėjo nuo maždaug 18 mln. eurų 2025 metais iki apie 16 mln. eurų 2026 metais.

    Labiausiai, kaip nurodoma ataskaitoje, pagerėjo kelionių agentų padėtis: jų pradelstos skolos sumažėjo iki maždaug 4 mln. eurų. Tarpininkų įsiskolinimai taip pat mažėjo, o kelionių organizatorių skolos, vertinant pagal pateiktus skaičius, iš esmės stabilizavosi.

    Geopolitika keičia atostogų planus

    Ataskaitoje remiamasi ir 2026 metų kovą atliktu UCE Research tyrimu, kuriame teigiama, kad 37 proc. lenkų pakeitė atostogų planus dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose. 25–34 metų grupėje kryptį dažniau keitė 45 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo duomenimis, 17,4 proc. respondentų atsisakė kelionių į Egiptą, Turkiją ar Kiprą ir pasirinko kitą Europos kryptį. Už Europos ribų keliones planavo 3,7 proc., o beveik 12 proc. teigė apskritai atsisakę vasaros išvykų į užsienį.

    Ekspertai tokias nuotaikas vertina kaip galimybę vietiniams apgyvendinimo paslaugų teikėjams, nes dalis paklausos persikelia į vidaus turizmą. Kartu pabrėžiama, kad pastaruosius metus sektorių slėgė pandemijos pasekmės, energijos kainų šuoliai ir augančios darbo sąnaudos, tačiau 2026 metų pavasaris gali tapti lūžio tašku.

    „Lenkijos turizmas pereina iš išgyvenimo ir diržų veržimosi etapo į stabilesnį, profesionalesnį augimą“, – teigiama ataskaitoje apibendrintų ekspertų įžvalgų santraukoje.