CP v2

Tag: Viešbučiai

  • „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    Architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“ paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio viešbučių sąrašą. Iš 16 atrinktų objektų net 7 yra Europoje – įvertinta, kaip pastatai dera prie vietos konteksto ir kokią patirtį kuria svečiams.

    „Prix Versailles“ nuo 2015 metais kasmet skelbia geriausių projektų sąrašus įvairiose kategorijose, vertindami viešbučius, restoranus, oro uostus ir geležinkelio stotis. Šiuose rinkimuose akcentuojamas ne tik įspūdingas interjeras, bet ir pastato santykis su aplinka, medžiagiškumas bei tvarumo sprendimai.

    „Visi į 2026 metų gražiausių viešbučių sąrašą patekę projektai apjungia žavesį ir inovacijas, idealiai įsilieja į vietos aplinką“, – sakė „Prix Versailles“ generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    Jo teigimu, tokie viešbučiai rodo, kaip gali atrodyti kokybė tiek eksterjere, tiek interjere, ir padeda kurti svetingumą, kuris gražina miestus bei atliepia keliautojų lūkesčius. Tai ypač aktualu dabar, kai viešbučiai vis dažniau tampa ne vien nakvynės vieta, o pilnaverčiu kelionės tikslu.

    7 gražiausi nauji viešbučiai Europoje

    Į Europos septynetą pateko skirtingų krypčių projektai – nuo kruopščiai restauruotų istorinių pastatų iki šiuolaikinių poilsio erdvių gamtos apsuptyje. Vertinant tokius objektus dažnai išryškėja bendra tendencija: derinti autentišką paveldą su moderniu komfortu, o prabangą grįsti ne blizgesiu, bet kokybe ir atmosfera.

    Pirmasis sąraše – „Sir Prague“ Prahoje, įsikūręs netoli Vltavos, neorenesanso pastate, menančiame 1884 metus. Čia išsaugoti akmeniniai fasadai, metaliniai turėklai, medinės parketo grindys, o interjerui pasirinktos čekų kubizmo įkvėptos detalės ir vintažiniai baldai.

    Vokietijoje išskirtas „Chiemgauhof Lakeside Retreat“ Übersee vietovėje, su panoraminiais vaizdais į Chiemsee ežerą. Projekto architektūroje pabrėžiama Bavarijos tradicijų ir šiuolaikinio svetingumo sintezė, o interjere dominuoja natūralios medžiagos bei subtilūs japoniški akcentai.

    Prancūzijoje įvertinti du skirtingo charakterio objektai. Paryžiaus 17-ajame rajone esanti „La Fondation“ išnaudoja pirminį pastato planą ir medžiagas, kontrastuodama jas su žaliomis sienomis, terasomis, kiemeliais ir pakabinamais sodais.

    Antrasis Prancūzijos pasirinkimas – pajūrio kurortas „Les Roches“ Le Lavandou miestelyje. 1930-aisiais statytas pastatas kuriamas taip, kad primintų virš vandens plūduriuojantį laivą, o viešbučio erdvėse integruoti šiuolaikinio meno kūriniai paverčia jį savotišku mažu muziejumi.

    Kroatijoje į sąrašą pateko „Villa Dubrovnik“ Dubrovnike, esanti saugomame paveldo pastate. Objektas siejamas su architektu Mladen Frka, o atnaujintuose interjeruose kuriama natūrali spalvų paletė, naudojant kalkakmenį, tinką, terakotą ir ąžuolą.

    Italijoje išskirti du ryškūs projektai. Romoje įvertintas „Orient Express La Minerva“, įsikūręs XVII amžiaus rūmuose miesto centre, kur dekoro idėjos semiasi įkvėpimo iš legendinių geležinkelio maršrutų ir kelionių estetikos.

    Portofine po restauracijos vėl duris atvėrė „Splendido, A Belmond Hotel“. Objektas įrengtas buvusiame XVI amžiaus benediktinų vienuolyne, o atnaujinime akcentuojamas Ligūrijos paveldo ir šiuolaikinės elegancijos balansas, kartu visuomenei pirmą kartą atveriant dalį anksčiau privačių erdvių.

    Ką tai sako apie kelionių madą?

    Tokie sąrašai atspindi, kad keliautojai vis labiau vertina patirtį, o ne vien vietą žemėlapyje. Dėl to sparčiai populiarėja vadinamoji rami prabanga, kai prioritetu tampa geras dizainas, natūralios medžiagos, akustinis komfortas, privatumas ir paslaugų kokybė.

    Kita ryški kryptis – tvarumas ir ilgaamžiškumas: vis dažniau renkamasi restauruoti istorinius pastatus, mažinti medžiagų švaistymą ir kurti vietos kontekstą gerbiančius sprendimus. Viešbučių industrijoje tai tampa nebe priedu prie rinkodaros, o esmine konkurencijos dalimi.

  • „Nobu“ atsitraukia nuo didmiesčių: Anglijoje kuria prabangų kaimo poilsio kompleksą

    „Nobu“ atsitraukia nuo didmiesčių: Anglijoje kuria prabangų kaimo poilsio kompleksą

    Prabangos prekės ženklas keičia kryptį

    Prabangos svetingumo prekės ženklas „Nobu“ plečia veiklą Jungtinėje Karalystėje ir pirmą kartą žengia į kaimo turizmo segmentą. Vietoj įprastų projektų didmiesčių centruose įmonė planuoja kurti poilsio kompleksą Rutlande, istorinėje grafystėje Anglijoje.

    Projektas vystomas 185 akrų teritorijoje, o koncepcija žada atsiriboti nuo miesto ritmo ir akcentuoti gamtą, ramybę bei sveikatingumą. Naujasis objektas numatytas kaip „Nobu Woolfox“ ir bus kuriamas kartu su jau veikiančiu „Woolfox Members Club“.

    „Tai išties ypatinga vieta Anglijos širdyje, apsupta istorinių kraštovaizdžių ir klasikiniu anglišku kaimu“, – sakė „Nobu Hospitality“ vadovas Trevoras Horwellas.

    „Pirmą kartą mūsų portfelyje turime galimybę sukurti kaimo poilsio patirtį, kuri išlaiko „Nobu“ ženklus, bet remiasi gamta, tyla ir pabėgimo jausmu“, – teigė jis.

    Kas numatyta „Nobu Woolfox“ projekte?

    Planuojama, kad komplekse atsiras viešbutis su kambariais ir liukso klasės numeriais, dalis jų bus su vaizdu į ežerą. Taip pat numatytas firminis „Nobu“ restoranas, baras ir kitos maisto bei gėrimų erdvės, pritaikytos ramesniam poilsiui.

    Šalia viešbučio ketinama plėtoti sveikatingumo infrastruktūrą: SPA, baseiną, sporto salę ir papildomas poilsio zonas. Esamos „Woolfox“ erdvės turėtų būti pertvarkytos taip, kad labiau išnaudotų kraštovaizdį ir veiklas lauke.

    Vieta orientuota į poilsį gamtoje

    Rutlandas dažnai pristatomas kaip viena mažiausių istorinių Anglijos grafysčių, garsėjanti kraštovaizdžiais, miesteliais ir kaimais. Regiono traukos centru laikomas Rutland Water, didelis dirbtinis vandens telkinys, pritraukiantis buriavimo, vandens sporto, žvejybos, pasivaikščiojimų ir dviračių maršrutų mėgėjus.

    Netoliese esantis Stamfordas bei Burghley House dvaras, kuriame rudenį rengiamos žirgų varžybos, stiprina vietovės, kaip visų metų sezono krypties, įvaizdį. „Nobu“ akcentuoja, kad naujasis kompleksas turėtų būti patogiai pasiekiamas iš Londono ir kitų didžiųjų miestų keliaujant traukiniu.

    Platesnė tendencija: lėtesnis turizmas ir sveikatingumas

    „Nobu“ žingsnis į kaimo poilsio segmentą atspindi platesnę rinkos kryptį, kai aukštesnės klasės kelionėse vis daugiau dėmesio skiriama sveikatingumui, privatumui ir lėtesniam tempui. Po pandemijos sustiprėjęs trumpų išvykų ir poilsio gamtoje poreikis skatina prekės ženklus ieškoti ne tik miesto, bet ir regioninių lokacijų.

    Tokie projektai dažnai derina viešbutį su „branded residences“ modeliu, kai greta apgyvendinimo paslaugų siūlomi ir prekės ženklu pažymėti būstai. „Nobu Woolfox“ taip pat numato tokias rezidencijas, orientuotas į žmones, norinčius dalį laiko gyventi prabangiai įrengtoje aplinkoje už miesto.

    Nors tiksli atidarymo data dar nepaskelbta, projektas išsiskiria kaip pirmasis „Nobu“ bandymas Jungtinėje Karalystėje sukurti prabangos kryptį, paremtą kaimo ramybe, o ne miesto centru. Tuo pat metu „Nobu Hospitality“ yra pranešusi apie planus per artimiausius metus plėstis ir Mančesteryje, kur numatomas restoranas, viešbutis ir prekės ženklu pažymėtos rezidencijos.

  • Antra majų savaitė Lenkijoje kelia kelionių bumą: viešbučiai skaičiuoja daugiau užsakymų

    Antra majų savaitė Lenkijoje kelia kelionių bumą: viešbučiai skaičiuoja daugiau užsakymų

    Lenkijoje vis ryškėja naujas kelionių įprotis, kurį vietos turizmo verslas jau spėjo praminti antra majų savaite. Šiemet jis sutampa su aštuntokų egzaminų laikotarpiu, kai dalis jaunesnių klasių mokinių kelioms dienoms neturi pamokų, todėl šeimos susiplanuoja ilgesnį poilsį.

    Toks kalendoriaus sutapimas viešbučiams tampa papildomu sezono piku tarp tradicinės Gegužės 1-osios savaitgalio bangos ir vasaros. Kelionių organizatoriai bei apgyvendinimo įstaigos pastebi, kad tėvai dažnai pasirenka keliauti pirmoje savaitės pusėje, kai egzaminai vyksta, o kainos būna nuosaikesnės.

    Mažiau žmonių, daugiau pasirinkimo

    Šeimos šį laikotarpį renkasi ne tik dėl laisvesnio grafiko, bet ir dėl paprasto skaičiavimo: po pagrindinės majų bangos dalis pasiūlymų atpinga, o populiariausiose vietose dar būna laisvų kambarių. Keliautojai tikisi ramesnių kurortų ir trumpesnių eilių, todėl dažniau planuoja iš anksto, o ne paskutinę minutę.

    Remiantis kelionių rezervacijų platformos Travelist pateikiamais skaičiavimais, 3–5 žvaigždučių viešbučiuose su pusryčiais arba maitinimu vidutinė nakvynės kaina dviem suaugusiesiems ir vaikui šiuo laikotarpiu siekia apie 121 eurą už naktį. Tai maždaug 14 proc. mažiau nei per tradicinę majų savaitę, kai vidurkis buvo apie 142 eurus.

    Pasak rinkos stebėtojų, kainų skirtumas tampa svarbiu argumentu šeimoms, kurios nori išvykti kelioms dienoms, bet vengia brangiausio sezono tarifo. Kartu tai padeda tolygiau paskirstyti turizmo srautus, nes kelionės persikelia iš vieno ilgo savaitgalio į kelias atskiras datas.

    Kur keliauja šeimos?

    Travelist duomenys rodo, kad pakito ir krypčių struktūra. Jei per tradicinę majų savaitę apie 54 proc. užsakymų teko Baltijos jūros pakrantei, tai egzaminų savaitę šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 45 proc., o kalnų regionų dalis išaugo nuo 27 proc. iki 36 proc.

    Viešbučių atstovai pabrėžia, kad užimtumas nebūtinai prilygsta didžiajam majų pikui, tačiau akivaizdžiai viršija įprastą gegužės pradžios tempą. Dalis apgyvendinimo įstaigų skelbia, kad egzaminų dienomis dauguma kambarių būna rezervuota, o paklausa ypač išauga savaitės pradžioje.

    Ekspertai šią tendenciją sieja su sąmoningesniu atostogų planavimu: keliautojai vis dažniau ieško laikotarpių, kai mažiau spūsčių, o pasirinkimas platesnis. Tokia strategija naudinga ir verslui, nes leidžia prailginti sezoną ir sumažinti priklausomybę nuo kelių didžiųjų švenčių savaitgalių.

  • „Gołębiewski“ gigahotelis Pobierove: atidarymo data, 1 200 vietų planai ir „mažojo Dubajaus“ ginčai

    Lenkijos pajūryje, Vakarų Pomeranijos vaivadijoje, esantis „Gołębiewski“ viešbutis Pobierove ruošiasi atidarymui vasaros sezono metu. Objektas statomas greta paplūdimio, todėl jau dabar vertinamas kaip vienas ambicingiausių turizmo projektų šiame regione.

    Viešbutis skelbia, kad svečius planuoja priimti nuo birželio 26 dienos, o pirmosios rezervacijos turėtų startuoti gegužės viduryje. Toks grafikas pasirinktas taikantis į atostogų piką, kai paklausa Baltijos kryptims tradiciškai išauga.

    Startas su 500 kambarių

    Pradžioje „Gołębiewski“ ketina pasiūlyti daugiau nei 500 kambarių. Vėliau apgyvendinimo apimtis turėtų augti ir, kaip nurodoma viešai komunikuojamuose planuose, peržengti 1 200 poilsio vietų ribą.

    Toks mastas reiškia, kad viešbutis gali tapti vienu didžiausių traukos taškų Lenkijos pajūryje, kartu didindamas spaudimą vietos infrastruktūrai. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnius srautus keliuose, daugiau sezoninių darbuotojų poreikio ir aktyvesnes diskusijas apie kurortų plėtros ribas.

    Vandens zona ir pramogos visiems

    Kompleksas žada didelę vandens pramogų zoną, įvardijamą kaip didžiausias viešbutyje įrengtas akvaparkas Lenkijoje, taip pat kelis baseinus. Tarp jų minimas ir lauko baseinas, kurio matmenys viršija 100 x 60 metrų.

    Be vandens erdvių, planuojama SPA zona, sporto salė, kelios skirtingos virtuvės koncepcijas siūlančios maitinimo vietos, pramogoms numatytos erdvės, įskaitant naktinį klubą ir boulingą. Tokia struktūra atitinka pastarųjų metų kurortų tendenciją, kai viešbučiai siekia, kad svečiai didžiąją dalį laiko praleistų komplekse, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Kodėl vadina mažu Dubajumi

    Viešbučio interjerų nuotraukos, pasirodžiusios socialiniuose tinkluose, iškart patraukė dėmesį dėl prabangos įspūdį kuriančių sprendimų, tarp jų ir marmuro akcentų registratūroje. Dėl masto ir stilistikos dalis žiniasklaidos bei komentatorių objektą praminė „mažuoju Dubajumi“.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad toks kompleksas gali pervilioti dalį poilsiautojų, kurie įprastai rinkdavosi Vokietijos Baltijos kurortus. Turizmo rinkoje tokie projektai dažnai keičia konkurencijos logiką: kova vyksta ne tik dėl kainos, bet ir dėl paslaugų paketo, infrastruktūros bei patogumo šeimoms.

    Kartu investicija nuo pat pradžių kėlė diskusijas dėl poveikio kraštovaizdžiui ir kopų teritorijoms. Kritikai tokį projektą sieja su masinio turizmo plėtra, o šalininkai pabrėžia naujas darbo vietas ir didesnes regiono pajamas, todėl viešbučio startas tikėtina ir toliau bus stebimas ne vien kaip turizmo naujiena, bet ir kaip platesnės pajūrio plėtros krypties indikatorius.

  • Gultų karai pasiekė teismą: vokiečiui už „rankšluosčių rezervacijas“ Graikijoje priteista 986 eurų

    Ilgametis atostogų kurortuose įsišaknijęs reiškinys, vadinamas gultų karais, pirmą kartą ryškiai persikėlė į teismo salę. Vokietijos teismas pripažino, kad atostogos Graikijoje buvo suteiktos su esminiu trūkumu, nes šeima praktiškai negalėjo naudotis gultais prie baseino.

    Byloje minimas neįvardytas Vokietijos turistas su šeima 2024 metais ilsėjosi Koso saloje. Jis teigė, kad kiti viešbučio svečiai dar prieš aušrą „rezervuodavo“ gultus palikdami rankšluosčius, todėl realiai rasti vietą poilsiui tapdavo beveik neįmanoma.

    Vyras teisme aiškino kasdien maždaug 20 minučių ieškodavęs laisvo gulto, nors pats keldavosi apie 6 valandą ryto. Pasak jo, vaikams kartais tekdavo gulėti ant grindų, nes prie baseino nelikdavo laisvų vietų.

    Teismas įvertino kaip paslaugos trūkumą

    Turistas kreipėsi į kelionių organizatorių, argumentuodamas, kad gultų naudojimas buvo faktiškai apribotas, o viešbutyje galiojusi rankšluosčių „rezervavimo“ draudimo tvarka nebuvo užtikrinama. Kelionių organizatorius iš pradžių išmokėjo 350 eurų kompensaciją, tačiau ginčas pasiekė teismą.

    Hanoverio apylinkės teismas nusprendė, kad šeimai priklauso 986,70 euro kompensacija už paketines atostogas, nes paslauga neatitiko pagrįstų lūkesčių. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors kelionių organizatorius pats nevaldo viešbučio, jis privalo užtikrinti, jog apgyvendinimo paslaugų teikimas būtų tinkamas, įskaitant ir „protingą“ gultų bei svečių skaičiaus santykį.

    Byloje nurodyta, kad už kelionės paketą buvo sumokėta 7 186 eurai. Sprendimas išryškino riziką kurortams ir organizatoriams, jei jie toleruoja situacijas, kai bendros erdvės tampa prieinamos tik tiems, kurie užsiima ankstyvu vietų „užėmimu“.

    Kodėl gultų karai stiprėja

    Gultų karai jau ne vienerius metus kelia įtampą populiariuose Europos kurortuose, tačiau pastaraisiais sezonais problema dar labiau išryškėjo dėl augančių turistų srautų ir ribotos infrastruktūros piko metu. Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose poilsiautojai bėga prie baseinų ar net nakvoja ant gultų, tik dar labiau paskatina tokį elgesį.

    2025 metų vasarą ypač daug dėmesio sulaukė Tenerifėje užfiksuoti epizodai, kai žmonės skubėdavo „užsiimti“ vietas rankšluosčiais vos atsidarius baseino zonai. Kai kuriose Ispanijos vietovėse už gultų „užgrobimą“ buvo pranešama apie galimas baudas, o dalis viešbučių ir kelionių organizatorių buvo priversti peržiūrėti vidaus taisykles.

    Turizmo rinkoje tokios bylos gali tapti precedentu, skatinančiu griežčiau reguliuoti bendrų poilsio zonų naudojimą, aiškiau informuoti klientus ir realiai taikyti taisykles vietoje. Keliautojams tai taip pat signalas, kad esant akivaizdžiam paslaugos neatitikimui verta fiksuoti situaciją ir pirmiausia kreiptis į organizatorių, o prireikus ginti teises ir teisiniu keliu.

  • Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Pietų Tirolio „profitize“ pritraukė 1,4 mln. eurų: DI finansų planavimas taikosi į viešbučius

    Investicija augimui Europoje

    Pietų Tirolyje įsikūręs startuolis „profitize“ uždarė 1,4 mln. eurų pradinio etapo (Seed) investicijų raundą. Bendrovė kuria DI paremtą finansų planavimo ir analizės platformą, skirtą viešbučių ir maitinimo sektoriui, o lėšas naudos technologijoms plėtoti ir įžengti į naujas Europos rinkas.

    Raundui vadovavo „Alpine Fund“ (per „Redstone“ ir „Euregio+“) bei Austrijos „aws Gründungsfonds“, prisidėjo ir verslo angelai iš svetingumo industrijos. Pasak bendrovės, investuotojų dėmesį patraukė aiškiai apibrėžta niša ir praktinis produktas, sprendžiantis kasdienes finansų valdymo spragas.

    Ką daro platforma ir kodėl to reikia?

    „profitize“ teigia, kad viešbučiai valdo didelius duomenų kiekius, tačiau dažnai neturi priemonių juos greitai paversti sprendimais. Finansiniai duomenys paprastai išsibarstę per skirtingas sistemas, o pilnas vaizdas atsiranda tik po kelių savaičių arba apskritai nesusiformuoja.

    Platforma vienoje aplinkoje sujungia informaciją iš viešbučių valdymo sistemų, kasos ir atsiskaitymų sprendimų, apskaitos, personalo, bankų bei energijos tiekėjų. Tikslas – realiu laiku pateikti ataskaitas, prognozes, biudžetų planavimą ir pinigų srautų analizę, papildant tai DI rekomendacijomis.

    Įkūrėjai ir ankstesnė patirtis

    Bendrovės būstinė yra Bolcano mieste Italijoje, o „profitize“ 2024 metais įkūrė Simonas Falkensteineris ir Michaelis Gorferis. S. Falkensteineris anksčiau įkūrė pajamų valdymo sistemą „RateBoard“, kurią 2020 metais pardavė Italijos „Zucchetti Group“.

    Ši patirtis, pasak startuolio, padėjo geriau suprasti, kaip viešbučiuose veikia pajamų ir sąnaudų valdymas, ir kodėl vien kainodaros optimizavimo nebeužtenka. „profitize“ akcentuoja sąnaudų kontrolę, darbo jėgos planavimą ir operacinių sprendimų priėmimą pagal prognozuojamą užimtumą.

    „Svetingumo sektorius dirba su milžiniškais duomenų kiekiais, bet dažnai neturi priemonių tuos duomenis paversti pagrįstais sprendimais. Su „RateBoard“ optimizavome pajamų pusę, o su „profitize“ imamės sąnaudų, nes galiausiai svarbiausia, kas lieka pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje“, – sakė „profitize“ bendraįkūrėjas ir vadovas Simonas Falkensteineris.

    Pirmieji rezultatai ir tolesni planai

    Startuolis nurodo, kad platformą jau naudoja apie 150 viešbučių ir maitinimo įmonių keliose Europos šalyse. Tarp naudotojų yra ir nepriklausomi viešbučiai, ir kelių objektų grupės, o praktiniai scenarijai apima biudžetavimą, prognozavimą, pinigų srautų valdymą bei darbo našumo analizę.

    Kaip vieną pavyzdį „profitize“ pateikia 40 kambarių poilsinį viešbutį Pietų Tirolyje, kuris, naudodamas įrankį, sumažino darbo sąnaudas 10 proc. Bendrovė pabrėžia, kad efektas pasiektas ne mažinant darbuotojų skaičių, o tikslinant grafikus pagal užimtumo prognozes.

    „Kurį laiką stebėjome „profitize“ ir džiaugiamės prisijungę dabar. Komanda gerai susijusi svetingumo sektoriuje ir supranta tikruosius klientų skausmo taškus. Kartu plėsime veiklą tarptautiniu mastu ir stiprinsime modelį DI pusėje“, – sakė „Redstone“ partneris Benas Scheidtas.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos technologinei plėtrai, įskaitant anonimizuotą rinkos lyginamąją analizę ir išplėstą produktyvumo analitiką. Taip pat planuojama toliau augti Italijoje ir Austrijoje, žengti į kitas Europos rinkas bei stiprinti technologijų ir klientų sėkmės komandas.

    „profitize“ akcentuoja, kad viešbučiams tampant jautresniems darbo sąnaudoms ir energijos kainoms, didėja poreikis sprendimams, leidžiantiems operatyviai matyti rodiklius ir greitai koreguoti veiklą. Būtent čia, bendrovės vertinimu, DI pagrįsta analizė gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Pasaulio čempionatas žadėjo viešbučių bumą JAV, bet skaičiai nuvylė: kas nutiko?

    Pasaulio čempionatas žadėjo viešbučių bumą JAV, bet skaičiai nuvylė: kas nutiko?

    Viešbučių lūkesčiai išsiskyrė su realybe

    Iki 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionato starto Šiaurės Amerikoje likus mažiau nei 40 dienų, JAV viešbučių sektorius siunčia atsargesnę žinią. Amerikos viešbučių ir apgyvendinimo asociacija (AHLA) perspėja, kad tikėtasis užsakymų šuolis daugelyje miestų kol kas neatsispindi.

    AHLA ataskaitoje, rengtoje apklausus viešbučių atstovus 11-oje JAV čempionatą priimančių miestų, 80 proc. respondentų nurodė, kad užsakymų tempas atsilieka nuo pirminių prognozių. Didžiausia intriga ta, kad kambarius užpildo vietos keliautojai, o tarptautinis srautas kol kas neatėjo tokia apimtimi, kokios tikėtasi.

    Tarptautinių sirgalių srautą stabdo kliūtys

    Pasak viešbučių atstovų, pagrindiniai veiksniai, silpninantys tarptautinę paklausą, yra vizų klausimai ir geopolitinis neapibrėžtumas. AHLA teigimu, 65–70 proc. apklaustų viešbučių šiuos aspektus įvardijo kaip didžiausią poveikį užsakymams iš užsienio.

    Čempionatas bus didžiausias vyrų pasaulio pirmenybių istorijoje: numatyta 48 rinktinės ir 104 rungtynės. Tokiam renginiui ypač svarbūs sklandūs tarpvalstybiniai kelionių procesai, nes dalis auditorijos tradiciškai atvyksta iš Europos ir Lotynų Amerikos.

    „Viešbučiai priimančiuose miestuose metų metus ruošėsi pasaulio čempionatui, ir nors jaudulio netrūksta, duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą“, – sakė AHLA prezidentė ir generalinė direktorė Rosanna Maietta.

    FIFA kambarių blokai iškraipė ankstyvą paklausą

    Kitas svarbus elementas, pasak AHLA, buvo ankstyvas lūkesčių išsipūtimas dėl FIFA rezervuotų kambarių blokų. Viešbučiai iš pradžių buvo atidėję dideles kambarių apimtis oficialiems turnyro poreikiams, todėl rinkoje susidarė signalas, kad paklausa bus itin didelė.

    Tačiau maždaug pusė apklaustų viešbučių nurodė, kad reikšminga dalis kambarių vėliau buvo grąžinta į laisvą pardavimą. Tai privertė koreguoti prognozes ir kai kuriose rinkose sustiprino spaudimą kainodarai, nes pasiūla staiga padidėjo.

    „Vis dar matome reikšmingą galimybę, tačiau tam reikia užtikrinti, kad tarptautiniams keliautojams patirtis būtų sklandi ir svetinga“, – sakė R. Maietta.

    Ji pabrėžė, kad svarbu vengti staigių, keliautojams nepalankių sprendimų, kurie didintų kelionės kaštus. Pasak jos, tam priskirtini ir galimi papildomi mokesčiai ar kainų šuoliai, susiję su vizomis, transportu į rungtynes ir grįžimu iš jų.

    Vieniems miestams čempionatas jau padeda, kitiems – dar ne

    AHLA duomenys rodo ryškius skirtumus tarp miestų. Kanzas Sityje 85–90 proc. apklaustų viešbučių pranešė, kad užsakymų lygis yra žemiau lūkesčių, o paklausa kai kur net atsilieka nuo įprasto vasaros sezono be didelio renginio.

    Panašūs signalai fiksuojami Bostone, Filadelfijoje, San Franciske ir Sietle, kur dalis operatorių teigia, kad pasaulio čempionato efektas kol kas menkai juntamas. Tuo metu Majamis ir Atlanta, AHLA vertinimu, dažniau viršija lūkesčius dėl stipraus laisvalaikio turizmo, patogesnių skrydžių jungčių ir komandų stovyklų.

    Niujorkas ir Los Andželas lieka tarpinėje zonoje: užsakymų dinamika silpnesnė nei planuota, bet vis dar panaši į tipinę vasarą. Tai leidžia manyti, kad didžiuosiuose centruose čempionatas dalį įprastų kelionių greičiau perstumia laike, nei sukuria visiškai naują paklausą.

    Rinkos analitikai pastaraisiais mėnesiais taip pat atkreipia dėmesį į skirtumą tarp susidomėjimo internete ir realių atvykimų. Kitaip tariant, žmonės aktyviai ieško informacijos apie keliones į rungtynes, tačiau dalis jų sprendimų neperauga į patvirtintus užsakymus, ypač kai kyla neaiškumų dėl dokumentų, skrydžių kainų ar bendro saugumo pojūčio.

    AHLA vertinimu, pasaulio čempionatas JAV vis dar gali tapti stipriu impulsu svetingumo sektoriui, tačiau tam prireiks aiškios kelionių infrastruktūros, prognozuojamos politikos ir stabilesnės tarptautinių srautų konversijos į realius užsakymus. Kuo arčiau turnyro, tuo daugiau lems ne pažadai, o konkretūs sprendimai ir jų įgyvendinimas.

  • Naujas turistinis mokestis Lenkijoje: savivaldybės galės taikyti iki 2,6 euro už nakvynę

    Lenkijos Sporto ir turizmo ministerija rengia visapusišką turistinių rinkliavų reformą, kuria siekiama suvienodinti dabar skirtingai taikomą tvarką. Projektu numatoma aiškiau apibrėžti, kada ir kaip savivaldybės gali rinkti mokestį iš atvykstančių poilsiautojų.

    Vienas pagrindinių siūlymų – nustatyti maksimalią turisto mokesčio ribą: iki 11 zlotų už žmogų per naktį. Pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą euro ir zloto kursą tai sudaro maždaug 2,6 euro, o konkrečią sumą savo teritorijoje galėtų nusistatyti savivaldybės.

    Wislos meras Tomaszas Bujokas, komentuodamas planuojamus pakeitimus, pažymėjo, kad kai kurioms kurortinėms vietovėms poveikis būtų ribotas, nes mokestis jau taikomas ir yra mažesnis. Pavyzdžiui, Wisloje jis šiuo metu siekia 3 zlotus, tai yra apie 0,7 euro už naktį.

    Didžiausia bėda – surinkimas

    Vietos valdžios atstovai akcentuoja, kad problema dažnai slypi ne tarife, o surinkime ir kontrolėje. Nors formaliai mokestį turi sumokėti turistas, praktikoje viskas priklauso nuo to, ar apgyvendinimo įstaiga jį įtrauks į sąskaitą ir surinks.

    „Jeigu viešbutyje niekas neprašo atsiskaityti už šią rinkliavą, atsiranda atsakomybės spraga“, – sakė Tomaszas Bujokas.

    Anot jo, skirtingos savivaldybės nevienodai interpretuoja rinkliavų teisėtumą ir papildomas sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su aplinkos kriterijais, tokiais kaip oro kokybė. Dėl to esą susiformavo dideli skirtumai tarp vietovių ir sudėtinga užtikrinti vienodą taisyklių vykdymą.

    Kodėl reforma aktuali turistams?

    Ministerijos tikslas – sumažinti teisinį neapibrėžtumą ir sukurti aiškią, visiems vienodai suprantamą sistemą, kuri būtų patogi savivaldybėms ir apgyvendinimo verslui. Savivaldybės tikisi stabilesnių pajamų infrastruktūrai ir turizmo paslaugoms, tačiau verslui svarbu, kad naujos pareigos būtų aiškios ir administravimas netaptų perteklinis.

    Lenkijoje diskusijos dėl mokesčio vyksta ir platesniame Europos kontekste: daugelyje šalių turistinės rinkliavos surenkamos automatizuotai ir atskirai nuo individualios apgyvendinimo įstaigų praktikos. Kai kur Europoje jos siekia 4–5 eurus už naktį, todėl Lenkijoje siūlomas „lubų“ dydis būtų mažesnis, tačiau galėtų reikšmingiau padidinti įplaukas ten, kur mokestis dabar simbolinis arba surenkamas nenuosekliai.

  • Rzucevo pilis ant jūros skardžio: nuo Sobieskių laikų iki viešbučio „Zamek Jan III Sobieski“

    Rzucevo pilis ant jūros skardžio: nuo Sobieskių laikų iki viešbučio „Zamek Jan III Sobieski“

    Pilis ant Pucko įlankos skardžio

    Rzucevo miestelyje, ant Pucko įlankos skardžio, stovi XIX amžiaus neogotikinė pilis, kuri šiandien daugeliui kelia klausimą, kaip toks pastatas atsidūrė tarp pajūrio parko takų ir senos liepų alėjos. Nors dabartinis rūmų pavidalas susiformavo palyginti vėlai, šios vietos istorija siekia gerokai ankstesnius šimtmečius.

    Dar XVI amžiuje čia buvo dvaras, priklausęs Wejherų giminei, vėliau valdos perėjo kitiems didikams, tarp jų ir Mykolui Kazimierui Radvilai. Galiausiai turtas atiteko Kotrynai Sobieskai, Lenkijos karaliaus Jono III Sobieskio seseriai, todėl nenuostabu, kad valdovas rezidencijoje lankydavosi dažnai.

    Kaip keitėsi savininkai ir funkcijos

    Istoriniai šaltiniai nurodo, kad 1676–1677 metais Jonas III Sobieskis Rzuceve viešėjo itin dažnai, o po 1685 metų tapo šių valdų savininku. Būtent dėl šio ryšio iki šiol sustiprinta pilies sąsaja su Sobieskių vardu, nors vėlesniais laikotarpiais savininkai keitėsi ne kartą.

    Iki 1845 metų ankstesnis dvaras perėjo kelioms giminėms, o neogotikinė pilis iškilo XIX amžiuje, kai valdas valdė von Below šeima. Šiai giminei turtas priklausė iki 1945 metų, o 1851 metais pilį aplankė Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV.

    Po 1945 metų pastato paskirtis pasikeitė kardinaliai: čia buvo įkurta žemės ūkio mokykla. Tik XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėta nuoseklesnė ir platesnė renovacija, o šiandien pilies pastate veikia viešbutis „Zamek Jan III Sobieski“.

    Neogotika ir parkas su legendomis

    Architektūriškai pilis išsiskiria neogotikai būdingais sprendimais: bokštu, kampiniu bastionu, smailėjančiais langais ir dekoratyviomis detalėmis. Fasade matyti portikas su trimis smailiaarkėmis arkomis, balkonas su balustrada, o įėjimą pabrėžia smailiaarkis portalas ir kreneliaciją primenanti puošyba.

    Interjeruose akcentuojami mediniai skydai, lipdiniai, sienų tapyba, taip pat masyvūs šviestuvai, židiniai ir istorinį stilių atkartojantys elementai. Lankytojams dažnai pristatoma ne tik pastato istorija, bet ir regiono praeitis, susijusi su Wejherų, Radvilų ir Sobieskių giminėmis.

    Ne mažiau svarbus ir pilį supantis parkas, besidriekiantis palei skardžio briauną. Pasakojama, kad čia galėjo būti įkurtas prancūziško tipo barokinis sodas, o liepų alėja kartais siejama su Sobieskiais, nors versijų yra kelios.

    Viena legenda teigia, kad idėja sodinti apie 300 liepų galėjo kilti karaliaus žmonai Marijai Kazimierai, vadinamai Marysieńka. Kiti pasakojimai alėjos ištakas sieja su kitais valdos šeimininkais, tačiau šiandien labiausiai vertinama XIX amžiaus pirmosios pusės parko struktūra su takais, tvenkiniais, upeliukais ir mažosios architektūros akcentais.

    Parke galima sutikti ir retesnių medžių, o šalia driekiasi Pucko įlankos pakrantė, dėl kurios ši vieta traukia ne tik istorijos mėgėjus, bet ir tuos, kurie ieško ramaus pasivaikščiojimo pajūryje. Rzucevo pilis išlieka pavyzdžiu, kaip vienoje vietoje susikerta didikų istorija, XIX amžiaus architektūros mada ir šiuolaikinė turizmo infrastruktūra.

  • 7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    Persėdimai oro uostuose vis dažniau virsta ne vien laukimu prie vartų, o atskira kelionės patirtimi. Nuo poilsio kapsulių ir modernių poilsio zonų iki trumpalaikių kambarių nuomų kelioms valandoms – oro uostai ir šalia jų esantys viešbučiai taikosi prie keleivių, kurie nori išsimiegoti, nusiprausti ar ramiai padirbėti.

    Vis dėlto yra ir dar viena niša, kuri sparčiai populiarėja tarp keliautojų ir aviacijos entuziastų: viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką. Kambarys, pro kurio langus matyti kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, kai kam tampa priežastimi persėdimą planuoti sąmoningai, o ne tiesiog ištverti.

    Londonas: klasika prie Heathrow

    London Heathrow – vienas judriausių Europos oro uostų, todėl čia net trumpas sustojimas gali tapti idealia proga stebėti intensyvų skrydžių srautą. Netoliese gausu viešbučių, tačiau aviacijos gerbėjai dažnai renkasi „Renaissance London Heathrow Hotel“, kur dalis kambarių orientuota į šiaurinį pakilimo taką.

    Net jei nakvynės nereikia, keliautojai neretai ieško alternatyvų trumpam sustojimui – pavyzdžiui, barų ar poilsio zonų, iš kurių atsiveria vaizdai į lėktuvų judėjimą. Heathrow apylinkėse tokių vietų yra, tačiau verta iš anksto pasitikrinti darbo laiką ir patekimą.

    Miunchenas ir Amsterdamas: patogumas prie terminalų

    Jei svarbiausia – maksimaliai sutrumpinti kelią nuo registracijos ar atvykimo iki lovos, vienas ryškiausių pasirinkimų yra „Hilton Munich Airport“, įsikūręs tarp 1 ir 2 terminalų. Čia siūlomi kambariai su vaizdu į pakilimo taką, o dideli langai leidžia stebėti kilimus ir nusileidimus net neišlipus iš lovos.

    Dar vienas praktiškas sprendimas persėdimams – dienos kambariai, kai viešbutis nuomojamas kelioms valandoms. Toks formatas paplitęs daugelyje didžiųjų oro uostų viešbučių, nes keliautojams dažnai reikia ne pilnos nakvynės, o trumpo poilsio ir dušo prieš kitą skrydį.

    „Hilton Amsterdam Airport Schiphol“ taip pat vertinamas dėl patogaus susisiekimo su terminalu dengtu pėsčiųjų taku. Kambariai su vaizdu į pakilimo taką čia išsiskiria langų forma, o skrydžių judėjimą galima matyti ir iš aukščiau esančių erdvių, priklausomai nuo pasirinkto kambario bei prieigos zonų.

    Paryžius, Atlanta ir Niujorkas: skirtingos patirtys

    Kelionėse per Paryžių verta atkreipti dėmesį į „Sheraton Paris Charles de Gaulle Airport Hotel“, esantį 2 terminale, todėl po skrydžio iki kambario dažnai užtenka kelių minučių. Dėl oro uosto išplanavimo vaizdas į pakilimo tako zoną gali atsiverti iš įvairių kambarių, nors aukštesni aukštai paprastai suteikia platesnę panoramą.

    Tuo metu JAV aviacijos masteliai atsiskleidžia Atlantoje: Hartsfield-Jackson Atlanta tarptautinis oro uostas ne vienerius metus išlieka vienu judriausių pasaulyje, o kasdienis skrydžių intensyvumas čia ypač didelis. „Renaissance Concourse Atlanta Airport Hotel“ siūlo kambarius su vaizdu į pakilimo taką, o trumpesniam sustojimui kai kurie renkasi viešbučio barą ar netoliese esančius aviacijos objektus, jei leidžia laikas.

    Viena labiausiai išskirtinių vietų – „TWA Hotel“ prie Niujorko John F. Kennedy tarptautinio oro uosto, kuris apjungia viešbutį ir aviacijos istorijos atmosferą. Pastatas siejamas su modernistinės architektūros ir XX amžiaus kelionių aukso amžiaus estetika, o svečiai gali rinktis kambarius su vaizdu į pakilimo tako zoną arba į istorinę terminalo dalį.

    Šio tipo viešbučiai dažnai tampa ne tik praktiniu pasirinkimu, bet ir patirties elementu, ypač kai persėdimas ilgesnis. Vis dėlto planuojant verta įvertinti triukšmo izoliaciją, kambario kryptį, galimybę rinktis dienos kambarius ir tai, ar vaizdas į pakilimo taką garantuojamas, ar priklauso nuo užimtumo.