CP v2

Tag: Viešbučiai

  • ES nuo 2030 metų ribos vienkartinę pakuotę viešbučiuose: neliks cukraus pakelių ir mini šampūnų

    Nuo rugpjūčio 12 dienos įsigalioja Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR), kuris nustato naujas taisykles, kaip turi būti mažinamas pakuočių kiekis ir jų sukuriamos atliekos. Vienas aiškiausių pokyčių keliautojams ir viešbučiams numatytas nuo 2030 metų pradžios, kai bus ribojami kai kurie vienkartiniai pakuočių sprendimai.

    Reglamento tikslas yra stabdyti nuolat augančius atliekų srautus ir skatinti verslą atsisakyti nereikalingos pakuotės. Numatyti atliekų mažinimo tikslai, palyginti su 2018 metų lygiu: 5 proc. iki 2030 metų, 10 proc. iki 2035 metų ir 15 proc. iki 2040 metų.

    Kas keisis viešbučiuose?

    Pagal PPWR kryptį nuo 2030 metų sausio 1 dienos turėtų nelikti dalies mažų, vienkartinių pakuočių, kurios dažnai naudojamos apgyvendinimo sektoriuje. Tai apima pavienes cukraus ar padažų pakuotes, taip pat vienkartines mini higienos priemones, pavyzdžiui, šampūnus ar dušo gelius.

    Šie ribojimai siejami su tuo, kad tokia pakuotė dažnai sunaudojama labai trumpai, tačiau sukuria neproporcingai daug atliekų. ES politika vis dažniau orientuojama į pakartotinį naudojimą, didesnes pakuotes, pildymo sistemas ir aiškesnį atliekų tvarkymo finansavimą.

    Kavos kapsulės pripažintos pakuote

    PPWR taip pat užbaigia ilgai trukusias diskusijas dėl vienkartinių kavos kapsulių statuso. Reglamente jos aiškiai priskiriamos pakuotei, todėl joms bus taikomos pakuočių taisyklės, įskaitant reikalavimus dėl tvarkymo ir perdirbimo.

    Praktikoje tai svarbu dėl to, kad kapsulės dažnai yra sudėtinės: plastikas ar aliuminis susimaišo su kavos tirščiais, o tai apsunkina perdirbimą. Dalis rinkos dalyvių jau dabar kuria surinkimo schemas, tačiau reglamentas stiprina kryptį, kad didesnė atsakomybė ir kaštai tenka gamintojams.

    Kodėl ES griežtina taisykles?

    Europos Komisija šį teisės aktą pasiūlė 2022 metais, o 2024 metais dėl jo vyko diskusijos Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje. PPWR yra dalis platesnės ES žiedinės ekonomikos politikos, kurioje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, perdirbamumui ir pakartotiniam naudojimui.

    Vartotojams pokyčiai labiausiai pasimatys kasdienėse situacijose: kelionėse, maitinimo įstaigose ir perkant produktus, kurie iki šiol dažnai buvo supakuoti į mažas vienkartines pakuotes. Verslui tai reiškia pasiruošimą alternatyvoms ir investicijas į tvaresnius sprendimus dar iki 2030 metų.

  • Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas muša rekordus: per pusmetį turistai paliko per 10 mlrd. eurų – kas juos traukia?

    Madridas 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksavo istorinį tarptautinio turizmo šuolį: užsieniečių išlaidos mieste viršijo 10 mlrd. eurų ir buvo 11,4 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius duomenis pateikė Ispanijos nacionalinis statistikos institutas (INE).

    Šis rezultatas sustiprina sostinės pozicijas tarp sparčiausiai augančių Europos miestų krypčių, kai turistų srautai po pandemijos ne tik atsistatė, bet kai kuriose rinkose pasiekė naujas aukštumas. Ekspertai pažymi, kad šiuo metu ypač svarbus tampa ne vien atvykstančiųjų skaičius, o jų išlaidų struktūra ir kelionių sezoniškumo mažinimas.

    Užsienio turistai diktuoja tempą

    Per sausio–birželio laikotarpį Madridas sulaukė apie 5,66 mln. turistų, tai yra 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią augimo dalį užtikrino užsienio rinkos: jos sudarė 59 proc. visų atvykimų ir generavo maždaug du trečdalius nakvynių viešbučiuose.

    Bendras nakvynių skaičius priartėjo prie 12 mln., o vidutinė užsienio keliautojų viešnagė siekė 2,38 nakvynės. Tokia trukmė rodo miesto patrauklumą trumpoms kultūrinėms ir gastronominėms kelionėms, kurias dažnai papildo apsipirkimas ir renginiai.

    Miesto savivaldybė pabrėžia, kad turizmo pajamos veikia plačiau nei vien viešbučių ar restoranų apyvarta. Jos siejamos su darbo vietomis, paslaugų plėtra ir didesnėmis galimybėmis pritraukti tarptautinius renginius bei investicijas.

    Kas atvyksta dažniausiai?

    Didžiausia užsienio rinka išliko Jungtinės Valstijos: per pusmetį atvyko daugiau kaip 567 000 amerikiečių, o jų nakvynių skaičius viršijo 1,3 mln. Toliau rikiavosi Italija ir Jungtinė Karalystė, kurios tradiciškai sudaro reikšmingą miesto turizmo paklausos dalį.

    Ryškiausias šuolis fiksuotas Brazilijos rinkoje: atvykusių turistų skaičius augo apie 30 proc., o nakvynių – 24 proc. Tai siejama su gerėjančiu skrydžių pasiekiamumu, verslo ryšiais ir tuo, kad Madridas tampa patogia jungtimi kelionėms tarp Europos ir Lotynų Amerikos.

    Augimą rodė ir Portugalija, kuri stiprina regioninius srautus ir trumpų savaitgalio kelionių segmentą. Toks profilis miestui naudingas, nes padeda pildyti viešbučius ne tik per didžiuosius sezono pikus.

    Daugėja viešbučių ir darbo vietų

    Turizmo bumas matomas ir infrastruktūroje: per 2026 metų pirmąjį pusmetį Madridas turėjo 920 apgyvendinimo įstaigų, beveik 48 600 kambarių ir daugiau kaip 96 000 vietų. Šie skaičiai rodo, kad rinka plečiasi, o pasiūla prisitaiko prie augančios paklausos.

    Užimtumo rodikliai taip pat kilo: turizmo sektoriuje dirbančiųjų skaičius pasiekė 15 249 ir buvo 5,4 proc. didesnis nei prieš metus. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būtent darbo jėgos prieinamumas ir kainų spaudimas paslaugų sektoriuje tampa vienu svarbiausių veiksnių, galinčių riboti tolesnį augimą.

    Tuo pačiu vis daugiau Europos miestų ieško balanso tarp turizmo generuojamų pajamų ir vietos gyventojų interesų: dėmesys krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą bei aukštesnės pridėtinės vertės turizmą. Madrido rekordas rodo, kad miestas kol kas sėkmingai išnaudoja tarptautinę paklausą, tačiau artimiausiais metais svarbiausiu klausimu taps tvarus augimo modelis.

  • Štai kur viešbučiuose dažniausiai slepiasi blakės: patikrinkite šias vietas dar prieš naktį

    Štai kur viešbučiuose dažniausiai slepiasi blakės: patikrinkite šias vietas dar prieš naktį

    Blakės gali atsirasti ir tvarkinguose, švariuose kambariuose, todėl vien graži viešbučio išvaizda negarantuoja, kad jų nėra. Šiems vabzdžiams svarbiausia ne purvas, o galimybė pasiekti žmogų, nes jie minta krauju. Dėl to blakių pasitaiko ir prabangiuose viešbučiuose, ir kuklesnėse nakvynės vietose.

    Specialistai pabrėžia, kad blakės dažniausiai keliauja kartu su žmonėmis bagaže ar ant drabužių, o ne atsiranda „iš niekur“. Užtenka vienos nakties arba kelionės traukiniu, kad nepastebimai parsivežtumėte jas namo. Problema neretai išryškėja tik po kelių savaičių, kai populiacija spėja išplisti.

    Kaip atpažinti blakių požymius?

    Dažniausias signalas yra rytais pastebimi niežtintys įkandimai, kurie neretai išsidėsto linija arba nedideliu trikampiu. Taip nutinka todėl, kad blakė maitinimosi metu gali įkąsti kelis kartus. Vis dėlto vien įkandimai nėra patikimas įrodymas, nes panašiai gali reaguoti oda ir į kitus vabzdžius.

    Aiškesni požymiai matomi ant čiužinio ar patalynės: smulkūs juodi taškai gali būti blakių išmatos. Kartais aptinkami šviesūs „apvalkalėliai“, kuriuos vabzdžiai palieka nerdamiesi, arba smulkūs kiaušinėliai. Esant didesniam užkrėtimui, kambaryje gali justis saldokas, slogus kvapas.

    Kur jos slepiasi viešbučiuose?

    Dažniausios slėptuvės yra čiužinio siūlės, lovos rėmo jungtys, galvūgalis ir minkštų baldų siūlės. Plokščias, kelių milimetrų ilgio kūnas leidžia blakėms įsisprausti į labai siaurus plyšius, todėl greita apžiūra „iš viršaus“ dažnai nieko neparodo. Daugiausia dėmesio verta skirti vietoms, kurios yra arčiausiai miego zonos.

    Taip pat verta patikrinti grindjuostes, kilimų kraštus, durų staktas ir kitas smulkias ertmes. Blakės gali slėptis net ir netikėtose vietose, pavyzdžiui, prie elektros lizdų ar kitų sienos konstrukcijų tarpų. Jei aptinkate vieną aiškią slėptuvę, tikėtina, kad jų yra ir daugiau, nes vabzdžiai greitai persikelia į gretimas vietas.

    Kaip jos patenka į namus?

    Dažniausias kelias į būstą yra lagaminai, kuprinės ir viršutiniai drabužiai po kelionių, taip pat naudoti baldai ar čiužiniai. Blakės gali slėptis siūlėse, klostėse, po apmušalais, todėl parsivežus daiktus iš kelionės ar įsigijus baldą iš antrų rankų rizika padidėja. Dėl to patariama daiktus apžiūrėti dar prieš juos įnešant į namus.

    Įtarus blakes, patalynę ir drabužius rekomenduojama skalbti ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje, o neskalbiamus daiktus laikyti šaltyje bent 72 valandas. Taip pat svarbu kruopščiai išsiurbti čiužinį, lovos konstrukcijas ir plyšius, o dulkių siurblio maišelį ar turinį iš karto saugiai išmesti. Jei užkrėtimas didelis, vien buitinės priemonės dažnai nepadeda, todėl efektyviausias sprendimas būna profesionali dezinfekcija.

  • Įeinate į viešbučio kambarį ir atrodo švaru? Vieną vietą patikrinkite nedelsdami

    Įeinate į viešbučio kambarį ir atrodo švaru? Vieną vietą patikrinkite nedelsdami

    Įėjus į viešbučio kambarį dažniausiai akį patraukia tvarkingai paklota lova, švarūs rankšluosčiai ir malonus kvapas. Tačiau šis vaizdas ne visada tiksliai parodo realų higienos lygį, nes dalis paviršių lieka paslėpti po paklodėmis, užvalkalais ar lovatiesėmis. Būtent todėl verta atlikti trumpą patikrą dar prieš išsikraunant daiktus.

    Daugiausia dėmesio rekomenduojama skirti lovai, ypač čiužiniui po patalyne. Patalynę pakeisti užtrunka kelias minutes, o čiužinį kruopščiai išvalyti ir visiškai išdžiovinti yra gerokai sudėtingiau, dažnai reikia specialios įrangos ir laiko. Dėl to tvarkinga patalynė dar nereiškia, kad pats miegamasis pagrindas yra tokios pat būklės.

    Pirmiausia atidėkite dekoratyvines pagalves ir lovatiesę į šalį, nes jos ne visuose apgyvendinimo objektuose skalbiamos po kiekvieno svečio. Tuomet trumpam pakelkite paklodę ir čiužinio apsaugą ties galvūgaliu bei kampuose, kur dažniau kaupiasi smulkios šiukšlės ir nešvarumai. Ieškokite plaukų, trupinių, dėmių, drėgmės ar kitų požymių, rodančių, kad paviršius nebuvo tinkamai sutvarkytas.

    Svarbus signalas yra ir kvapas: tvankus prakaito, drėgmės, pelėsio ar cigarečių dūmų aromatas gali reikšti, kad čiužinys nebuvo gerai išvėdintas ar išdžiovintas. Įtarimų turėtų kelti ir itin stiprus patalpų gaiviklių kvapas, nes kartais jis naudojamas ne priežasčiai pašalinti, o nemaloniam kvapui užmaskuoti. Tokiais atvejais miego komfortas gali suprastėti net ir vizualiai tvarkingame kambaryje.

    Atidžiau apžiūrėkite čiužinio siūles, kantus ir kraštus, nes šiose vietose lengviau pastebėti dėmeles ar kitus netvarkos požymius. Svečiams nerimą dažniausiai kelia smulkios tamsios dėmelės, rusvos dėmės ar neaiškūs pėdsakai, todėl radus įtartinų ženklų geriausia nelaukti ir kreiptis į registratūrą. Jei čiužinys drėgnas, aiškiai nešvarus arba dvokia, praktiškiausia prašyti pakeisti kambarį ar iš naujo paruošti miego vietą.

    Nešvarus čiužinys yra ne tik estetikos klausimas, bet ir savijautos bei miego kokybės veiksnys. Čiužinyje gali kauptis dulkės ir drėgmė, o tai siejama su didesne diskomforto rizika alergiškiems žmonėms ir sergantiems astma. Jei simptomai paaštrėja, pavyzdžiui, atsiranda čiaudulys, kosulys ar akių dirginimas, verta įvertinti, ar problema nesusijusi su miego vieta.

    Kilus abejonių, situaciją patartina fiksuoti iš karto, dar prieš pradedant naudotis kambariu. Kelios nuotraukos gali padėti aiškiau pagrįsti prašymą keisti kambarį arba pašalinti trūkumus. Vartotojų praktikoje svarbiausia veikti nedelsiant, nes vėliau gali būti sunkiau atskirti, kas atsirado iki jūsų apsistojimo, o kas jau viešnagės metu.

  • Kada all inclusive tampa pinigų švaistymu: keliautojai įspėja, ką būtina žinoti prieš užsakant

    Kada all inclusive tampa pinigų švaistymu: keliautojai įspėja, ką būtina žinoti prieš užsakant

    Pastaraisiais metais atostogų kainos Europoje išlieka aukštos, o kelionių paslaugos, ypač skrydžiai ir apgyvendinimas, dažnai brangsta greičiau nei bendra infliacija. Dėl to dalis keliautojų vis dažniau skaičiuoja, ar „all inclusive“ paketas iš tiesų atsiperka, ar tik sukuria patogumo iliuziją.

    „All inclusive“ paprastai patrauklus šeimoms ir tiems, kurie planuoja didžiąją laiko dalį praleisti viešbutyje: valgymai suplanuoti, užkandžiai ir gėrimai lengvai pasiekiami, o išlaidos labiau prognozuojamos. Tačiau ši formulė ne visada yra ekonomiškai racionali, ypač jei kelionės tikslas yra pažinti šalį, o ne ilsėtis prie baseino.

    Kada „all inclusive“ neatsiperka?

    Didžiausia rizika permokėti atsiranda tuomet, kai kasdien planuojate ekskursijas, ilgas išvykas ar aktyvų laiką už viešbučio ribų. Tokiu atveju už viešbučio pietus ir užkandžius dažnai sumokate antrą kartą, nes realiai jais nespėjate pasinaudoti.

    Ne mažiau svarbu įvertinti, kelintą valandą atvykstate ir išvykstate. Jei skrydis vėlyvas, o išvykimas ankstyvas, dalis apmokėtų maitinimų „sudega“, o papildomos paslaugos, pavyzdžiui, vėlyvas išsiregistravimas, gali kainuoti atskirai.

    „Jeigu viešbutyje praleidžiate tik vakarą ir naktį, tikėtina, kad už „all inclusive“ mokate už tai, kuo realiai nesinaudosite“, – sako kelionių rinką stebintys ekspertai.

    Ką rinktis vietoje?

    Jei mėgstate valgyti mieste, ragauti vietinės virtuvės ir spontaniškai keisti planus, dažnai praktiškesnės yra BB (tik pusryčiai) arba HB (pusryčiai ir vakarienė) opcijos. Jos suteikia daugiau laisvės dienos metu, kai daugiausia keliaujama, o kartu išlaiko bent dalį patogumo.

    Kelionėse, kur svarbi gastronominė patirtis, verta įsivertinti ir vietinių restoranų kainas bei atstumus. Kurortuose su gausia kavinių pasiūla ir konkurencingomis kainomis „all inclusive“ privalumas mažėja, o sutaupyti galima renkantis mažesnį maitinimo paketą.

    Kaip greitai pasitikrinti, ar verta?

    Prieš užsakant verta palyginti kainų skirtumą tarp „all inclusive“ ir, pavyzdžiui, HB ar BB varianto. Jei priemoka didelė, o jūs planuojate bent kelias ilgesnes išvykas, tikimybė permokėti išauga.

    Taip pat svarbu pasitikrinti, kas tiksliai įskaičiuota: kai kuriuose viešbučiuose dalis gėrimų, a la carte restoranai ar užkandžiai tam tikromis valandomis gali būti neįtraukti. Tokiais atvejais išlaidos vietoje padidėja, o „viskas įskaičiuota“ tampa labiau reklamine formule nei realia nauda.

  • Šių patiekalų viešbučio pusryčiuose geriau vengti: ekspertai įspėja dėl apsinuodijimų

    Šių patiekalų viešbučio pusryčiuose geriau vengti: ekspertai įspėja dėl apsinuodijimų

    Atostogos su viešbučio švedišku stalu daugeliui atrodo kaip nerūpestingas malonumas, tačiau būtent bufetuose dažnai pasitaiko ir maisto saugos klaidų. Apsinuodijimai maistu kelionėse nėra reti, o didžiausia rizika kyla tada, kai patiekalai laikomi netinkamoje temperatūroje ar juos liečia daug žmonių.

    Maisto saugos specialistai pabrėžia vadinamąją pavojingą temperatūrų zoną, kai maistas būna per šiltas šaldymui, bet per vėsus saugiam laikymui karštai. Tokiose sąlygose bakterijos gali daugintis labai sparčiai, o simptomai, priklausomai nuo sukėlėjo, pasireiškia nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    Žalios salotos ir lapinės daržovės

    Iš pirmo žvilgsnio salotos atrodo vienas saugiausių pasirinkimų, tačiau žalios lapinės daržovės neretai siejamos su žarnyno infekcijų protrūkiais. Didžiausia problema ta, kad jos dažniausiai neapdorojamos termiškai, todėl patogenai, patekę ant produkto, nepašalinami karščiu.

    Riziką didina ir praktiniai veiksniai: lapai auga arti žemės, ant jų gali patekti dirvožemio ar vandens tarša, o viešbučiuose salotos kartais ilgai stovi kambario temperatūroje. Jei matote apvytusias, suglebusias salotas ar padažais jau aplietą mišinį, tai gali būti ženklas, kad produktas laikomas per ilgai.

    Kiaušiniai, dešrelės ir kiti karšti patiekalai

    Kiaušinienė, virtos dešrelės ar keptos dešros dažnai laikomos metaliniuose induose su pašildymu, tačiau reali temperatūra ne visada išlieka pakankamai aukšta. Jei indų dugne patiekalas vos šiltas, o ne karštas, bakterijoms tai tampa palanki terpė.

    Ypač atsargiai verta vertinti patiekalus, kurie akivaizdžiai pastovėję: apdžiūvę kraštai, sukietėjusi plutelė ar susisluoksniavęs padažas rodo, kad maistas ilgai stovėjo. Tokiais atvejais saugiau rinktis ką tik paruoštą variantą, pavyzdžiui, omletą ar kiaušinį, pagamintą gyvai prie jūsų.

    Pjaustyti vaisiai, minkšti sūriai ir šaltos mėsos gaminiai

    Pjaustyti melionai, arbūzai ir paruoštos vaisių salotos vilioja, bet nuluptas ir supjaustytas vaisius greitai praranda apsaugą. Drėgna, maistinga terpė, ypač šiltoje salėje, sudaro sąlygas mikroorganizmams daugintis, o problemą sustiprina ir tai, kad ne visada aišku, kiek laiko vaisiai jau stovi padėkle.

    Šaltibarščių zonai artimi produktai, tokie kaip minkšti sūriai, pjaustyti sūriai ar mėsos gaminiai, turėtų būti laikomi aiškiai atšaldyti. Jei lėkštės padėtos be šaldymo pagrindo, ant produktų matosi išdžiūvę kraštai, pakitusi spalva ar susikaupęs riebalų blizgesys, tai signalas, kad maistas galėjo per ilgai būti šilumoje.

    „Jeigu abejojate dėl temperatūros ar šviežumo, saugiausia rinktis produktus, kuriuos galite nusilupti patys, arba patiekalus, paruoštus iš karto ir patiektus karštus“, – sako maisto saugos ekspertai, primindami paprastą taisyklę: karštas turi būti karštas, o šaltas – šaltas.

    Norint sumažinti riziką, verta ateiti pusryčiauti anksčiau, kai maistas ką tik papildytas, rinktis gyvo gaminimo stoteles ir imti vientisus vaisius, kuriuos nusilupsite patys. Taip pat pravartu stebėti, ar bufete yra akivaizdžiai veikiantis šaldymas, o karšti patiekalai iš tiesų garuoja, o ne tik atrodo šilti.

  • Bytome įsibėgėja EC Szombierki atnaujinimas: baigta dalis konstrukcijų, ryškėja muziejaus ir viešbučio planai

    Bytome tęsiami vienos žymiausių Aukštutinės Silezijos pramonės paveldo vietų – buvusios elektrocentrinės ir šiluminės elektrinės EC Szombierki – atnaujinimo darbai. Miesto savivaldybė pranešė, kad dalis konstrukcinių darbų jau baigta, o projekte matyti vis aiškesnės būsimo komplekso funkcijos.

    EC Szombierki nuo 2022 metais priklauso „Grupa Arche“, kuri planuoja objektą pritaikyti viešbučio ir daugiafunkcio centro veiklai. Numatyta ne tik apgyvendinimo, bet ir konferencijų, kultūros, edukacijos bei muziejinė erdvė, orientuota į industrinio paveldo pristatymą.

    Kas jau padaryta objekte?

    Pasak savivaldybės, baigti konstrukciniai darbai valdymo patalpose, kur planuojama muziejinė ekspozicija. Taip pat tęsiami baseino zonos darbai, ruošiantis baseino dubens ir pirties įrengimui.

    Lygiagrečiai vyksta kaminų konstrukcijų stiprinimas, fasadų valymas ir pažeistų vietų atnaujinimas, taip pat langų restauravimas. Išorėje darbuojamasi prie stogų keitimo ir tolesnio fasadų bei kaminų sutvirtinimo, kad būtų užtikrintas istorinių konstrukcijų saugumas.

    Viešbučio kambarių korpuse, kaip nurodoma pranešime, konstrukciniai darbai taip pat jau užbaigti, pereita prie inžinerinių sistemų įrengimo. Savivaldybė skelbia, kad kasdien objekte dirba apie 500 darbininkų, o darbų pabaiga planuojama 2026 metų lapkritį.

    Ką žadama atidaryti po rekonstrukcijos?

    Po rekonstrukcijos EC Szombierki turėtų veikti maždaug 230 kambarių viešbutis. Projekte numatytas baseinas, SPA zona, pirtys, sporto erdvės, tarp jų skvošo ir badmintono kortai, taip pat boulingas ir maitinimo zona.

    Planuojama ir konferencijų infrastruktūra, kuri leistų objektą naudoti verslo renginiams, o turistams būtų siūloma muziejinė dalis. Tarp pristatomų idėjų minima ir amatinio alaus darykla, kuri galėtų tapti papildomu traukos tašku regione.

    Finansavimas ir istorinis kontekstas

    Rekonstrukcijai numatyta ir viešoji parama: „Grupa Arche“ deklaruoja gavusi 130,4 mln. zlotų finansavimą iš Europos Sąjungos fondų programos 2021–2027 laikotarpiui, susijusios su Teisingos pertvarkos fondu. Ši suma sudaro apie 30 mln. eurų, o bendra planuojamų projektų vertė siekia 589,2 mln. zlotų, tai yra apie 137 mln. eurų.

    EC Szombierki pradėjo veikti 1920 metais, o jos projektą parengė architektai Emil ir Georg Zillmannai. Monumentalus pastatas iš regionui būdingų plytų ilgainiui įgijo industrinės katedros reputaciją, o kompleksą iš tolo žymi trys kaminai, iš kurių aukščiausias siekia 120 metrų, bei laikrodžio bokštas su beveik 5 metrų skersmens ciferblatais.

    Tokio masto rekonstrukcijos Lenkijoje tampa vis dažnesnės: industriniai objektai vis dažniau pritaikomi turizmui, paslaugoms ir kultūrai, o sėkmę lemia ne tik investicijos, bet ir gebėjimas suderinti autentiškumo išsaugojimą su šiuolaikiniais saugos bei energetinio efektyvumo reikalavimais.

  • Lenkijoje prie Baltijos atidaromas didžiausias viešbutis: 1 240 kambarių, bet dalis dar neparuošta

    Lenkijoje prie Baltijos atidaromas didžiausias viešbutis: 1 240 kambarių, bet dalis dar neparuošta

    Lenkijos kurortiniame Pobierove, prie Baltijos jūros, artimiausiomis dienomis žadama atverti didžiausio regione viešbučio duris. Kompleksas turi 13 aukštų ir iš viso 1 240 kambarių, o jo plotas siekia apie 180 000 kvadratinių metrų.

    Viešbutis priklauso „Gołębiewski“ tinklui ir jau priima rezervacijas. Nakvynės kainos, remiantis skelbiamais įkainiais, prasideda nuo maždaug 350 eurų už naktį, o brangesni numeriai gali kainuoti iki 900 eurų.

    Vis dėlto atidarymą lydi svarbi detalė: iš 1 240 kambarių pilnai įrengta tik apie 500. Likusios komplekso dalys dar baigiamos, todėl svečiams verta įvertinti, kad dalis paslaugų ir erdvių gali būti nepasiekiamos nuo pirmosios dienos.

    Viešbučio numeriai, kaip skelbiama, yra apie 50 kvadratinių metrų ploto, daugelyje numatyti balkonai, tačiau ne visi jie atsiveria į jūrą. Kurortas, kuriame pastatytas kompleksas, yra nedidelis ir turi apie 1 000 gyventojų, o iki artimiausių didesnių turistinių vietų Baltijos pakrantėje – maždaug pusvalandis kelio.

    Už viešbučio komunikaciją atsakingi atstovai teigia, kad vien per pirmąsias 24 valandas buvo gauta daugiau nei 2 000 užsakymų. Tai rodo didelį susidomėjimą, tačiau kartu reiškia ir tai, kad vasaros sezonu laisvų vietų gali greitai sumažėti.

    Komplekso infrastruktūra pristatoma ambicingai: priešais pastatą įrengtas didelis baseinas, planuojamas vandens pramogų parkas, vidaus baseinai, sūkurinės vonios, vaikų zona, pirtys, taip pat druskų grota. Skelbiama ir apie papildomas pramogas, nuo laipiojimo sienelių bei boulingo iki kino salės, diskotekos ir vaikų užimtumo erdvių, tačiau ne visų šių objektų parengtis atidarymo metu yra patvirtinta.

    Projektas siejamas su velioniu verslininku Tadeuszu Golebiewskiu, kuris iš maisto pramonės verslo vėliau sukūrė viešbučių tinklą. Tokie didelio masto kurortiniai projektai Baltijos pakrantėje pastaraisiais metais tampa vis dažnesni, nes keliautojai ieško alternatyvų pietų Europai ir vis daugiau dėmesio skiria poilsiui arčiau namų.

  • Italijos teismas: viešbučiai neprivalo duoti vandens iš čiaupo – kaip taisyklės skiriasi Europoje

    Italijos teismas: viešbučiai neprivalo duoti vandens iš čiaupo – kaip taisyklės skiriasi Europoje

    Italijoje vanduo iš čiaupo – ne pareiga

    Europą alinant karščio bangoms, viešose vietose vis dažniau keliama paprasta, bet praktiška tema: ar restoranas, baras ar viešbutis privalo nemokamai pasiūlyti vandens iš čiaupo. Naujausias Italijos Aukščiausiojo Kasacinio teismo sprendimas priminė, kad visoje Europoje galioja nevienodos taisyklės.

    Teismas konstatavo, jog pagal Italijos teisinę sistemą verslai nėra įpareigoti klientams patiekti geriamojo vandens iš čiaupo. Tai reiškia, kad maitinimo ar apgyvendinimo įstaiga gali siūlyti tik komercinius gėrimus, įskaitant vandenį buteliuose.

    Kas nutiko Dolomitų viešbutyje

    Byla kilo po konflikto penkių žvaigždučių viešbutyje Dolomituose, kai viešnia vakarienės metu paprašė vandens iš čiaupo. Darbuotojai atsisakė jį patiekti ir pasiūlė mineralinį vandenį buteliuose, kurio kaina siekė 7 eurus už butelį.

    Viešnia taip pat siūlė kompromisą, prašydama leisti sumokėti fiksuotą priemoką už ąsočius vandens iš vandentiekio, tačiau ir šis pasiūlymas buvo atmestas. Vėliau ji siekė prisiteisti 2 763 eurus žalai atlyginti, tačiau ankstesnės instancijos jos argumentų nepalaikė.

    „Vanduo yra natūralus išteklius ir visuotinė žmogaus teisė, todėl jo turėtų būti galima tikėtis taip pat, kaip patalynės ar muilo“, – teigė viešnia.

    Kasacinis teismas šią logiką atmetė ir pabrėžė, kad Italijoje nėra teisės normų, kurios įpareigotų viešbučius ar restoranus aptarnavimo metu patiekti vandenį iš čiaupo. Teismas sprendime aiškiai atskyrė kliento lūkesčius ir verslo pareigas, kurias apibrėžia teisė bei sutarties sąlygos.

    Kur Europoje vanduo privalomas?

    Kai kurios šalys vandens iš čiaupo prieinamumą yra įtvirtinusios aiškiau, dažnai siejant tai su vartotojų apsauga ir aplinkosaugos tikslais. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuo 2022 metais įsigaliojo nuostatos, pagal kurias maitinimo įstaigos privalo klientams pasiūlyti nemokamą vandenį iš čiaupo, kaip pageidautiną alternatyvą vienkartiniams buteliams.

    Portugalijoje taikoma panaši kryptis: pagal nacionalinį reguliavimą ir vėlesnius išaiškinimus restoranai neturi teisės imti mokesčio už stiklinę vandens iš čiaupo. Taip pat jie negali atsisakyti patiekti vandens, jei klientas jo aiškiai paprašo.

    Prancūzijoje daugelį metų įprasta praktika, paremta reguliavimu ir tradicija, yra carafe d’eau principas: užsakant pilną patiekalą, vanduo ąsotyje turi būti patiekiamas nemokamai. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje pareiga suteikti nemokamo geriamojo vandens dažnai siejama su licencijavimu: vietos, kurios prekiauja alkoholiu, privalo jo duoti paprašius.

    Kitur Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose, bendros teisinės prievolės dažnai nėra, todėl vanduo kai kur traktuojamas kaip įprastas komercinis produktas. Dėl to jis gali būti siūlomas už kainą, kuri kartais prilygsta ar net viršija gaiviųjų gėrimų kainas.

    Ką verta žinoti keliaujant

    Praktiškai keliautojams tai reiškia, kad vienose šalyse vandens iš čiaupo paprašyti yra įprasta ir aiškiai apginta taisyklėmis, o kitose tai priklauso nuo įstaigos politikos. Karščių metu šis skirtumas tampa ypač pastebimas, nes vanduo iš čiaupo dažnai laikomas paprasčiausiu būdu greitai atsigaivinti.

    Jei keliaujate po Europą, pravartu iš anksto pasidomėti vietos praktika ir atkreipti dėmesį į meniu ar apgyvendinimo sąlygas, ypač jei pasiūlyme nurodoma, kad gėrimai neįskaičiuoti. Kai kuriose vietose atsisakymas patiekti vandenį iš čiaupo nebus pažeidimas, o tik verslo sprendimas.

  • Dažna nakvynės pasirinkimo klaida: ją padarę galite parsivežti namo blakių

    Dažna nakvynės pasirinkimo klaida: ją padarę galite parsivežti namo blakių

    Vasaros atostogoms vis dažniau nakvynę renkamės internetu, todėl sprendimą neretai lemia gražios nuotraukos, vieta ir kaina. Tačiau viena dažna klaida gali baigtis itin nemalonia staigmena, kuri sugadina poilsį ir vėliau pareikalauja daug laiko bei išlaidų.

    Didžiausia rizika kyla tuomet, kai ignoruojami svečių atsiliepimai ir neįvertinami net menkiausi signalai apie blakes. Šie kraujasiurbiai parazitai gali atsirasti ir tvarkinguose, gerai prižiūrimuose būstuose, o didelė svečių kaita tik padidina tikimybę, kad jie bus atnešti su bagažu ar drabužiais.

    Pirmieji požymiai dažniausiai pasimato ryte: odos niežėjimas, smulkūs paraudę taškeliai ant rankų ar kojų. Įkandimai neretai išsidėsto linija ar kelių taškų seka, o kai kuriems žmonėms reakcija būna ryškesnė, kitiems beveik nepastebima, todėl problema gali būti atpažįstama ne iš karto.

    Atvykus į nakvynės vietą verta atlikti paprastą, bet labai svarbų patikrinimą: pakelti čiužinį ir apžiūrėti lovos rėmą, siūles, kraštus bei kampus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į smulkias tamsias dėmeles, kurios gali būti blakių palikti pėdsakai, ir į vietas aplink minkštus baldus bei tekstilę.

    Pastebėjus įtartinus požymius, saugiausia iš karto prašyti pakeisti kambarį ar būstą arba reikalauti pinigų grąžinimo. Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė tikimybė parsivežti blakių į namus, o tuomet jau gali prireikti profesionalios dezinfekcijos.

    Grįžus po įtartinos nakvynės rekomenduojama visus drabužius ir audinius iš karto skalbti aukštoje temperatūroje, o tai, ko negalima skalbti karštai, laikyti šaltyje kelias paras. Taip pat patariama nelaikyti lagaminų miegamajame ir kuo greičiau iškraustyti bei sutvarkyti daiktus, kad rizika namuose sumažėtų iki minimumo.