Tag: Viešosios erdvės

  • Varšuvos centre išjungia naujas fontanas: paskelbta tiksli data ir kas laukia žiemą

    Varšuvos centre, Złotej gatvėje, esantys du nauji fontanai netrukus baigs pirmąjį sezoną. Miesto kelių priežiūros tarnyba pranešė tikslią datą, kada vandens įrenginiai bus išjungti, o infrastruktūra ruošiama žiemai. Tai reiškia, kad artimiausios dienos taps paskutine proga šiemet pamatyti vandens atrakcionus veikiančius visu pajėgumu.

    Paskutinės dienos su fontanais

    Skelbiama, kad fontanai bus išjungti lapkričio 2 dieną, pirmadienį. Iki tol savaitgalis išlieka paskutine galimybe gyventojams ir turistams užsukti į atnaujintą Złotej ir Zgody gatvių erdvę ir pasimėgauti vandens bei šviesų efektais.

    Ši viešoji erdvė buvo atidaryta 2026 metų rugpjūtį kaip projekto „Nowe Centrum Warszawy“ dalis. Projekto tikslas – mažinti automobilių dominavimą centrinėse miesto dalyse, daugiau vietos skiriant pėstiesiems, želdynams ir poilsiui.

    Kaip atrodo naujosios vandens erdvės?

    Pertvarkytame kvartale įrengti du skirtingo tipo objektai, kurie greitai tapo traukos taškais. Vienas jų – kraštovaizdinio tipo fontanas, įrengtas ties pastatais Złota 7 ir 8, dažnai pasirenkamas susitikimams ir trumpam poilsiui.

    Kitas sprendimas – vadinamasis šlapias šaligatvis ar vandens purkštukų zona arčiau Marszałkowskos gatvės. Ji išsiskiria apšvietimu, kuris ryškiausiai matomas sutemus, kai vandens srovės ir šviesos sukuria dinamišką efektą.

    Kodėl fontanus reikia išjungti?

    Miesto tarnybos nurodo, kad abu fontanai veikia uždaro ciklo principu: vanduo nuolat filtruojamas, prižiūrimas ir stebimas, kad būtų užtikrinta higiena ir įrangos patikimumas. Išjungimas planuojamas tam, kad būtų atlikti priežiūros darbai ir apsaugota įranga nuo šalčio bei galimų pažeidimų.

    Žiemos laikotarpiu bus rūpinamasi ne tik technika, bet ir aplinkiniais želdiniais. Aplink vieną fontaną planuojama įrengti apsaugines užtvaras nuo druskų, kurios į želdynus gali patekti nuo kitų gatvių, net jei konkrečioje teritorijoje kelio druska tiesiogiai nenaudojama.

    Taip pat numatytas vejų smėliavimas, kuris padeda gerinti dirvožemio aeraciją ir vandens įsigėrimą. Tokie darbai miestų želdynuose dažnai taikomi siekiant sumažinti suslėgto grunto problemas intensyvaus pėsčiųjų srauto zonose.

    Darbai kvartale tęsiasi

    Fontanų sezonui pasibaigus, kvartale darbai nesustos. Skelbiama, kad toliau bus tvarkomos kitos teritorijos, įskaitant erdves prie Nacionalinės filharmonijos ir Sienkiewiczos gatvės.

    Numatoma tęsti mažosios architektūros montavimą, želdinimą ir viešųjų erdvių formavimą. Tarp darbų minimi sprendimai, skirti buvusios automobilių infrastruktūros vietas paversti reprezentacinėmis miesto erdvėmis ir patogesniais pėsčiųjų maršrutais.

  • Gliwicuose suniokotas fortepijonas: 24-erių vyras nustėro policijai pasibeldus į duris

    Gliwicų miesto aikštėje suniokotas viešai pastatytas fortepijonas, o policija netrukus nustatė ir sulaikė įtariamąjį. Pareigūnų teigimu, nusikaltimu įtariamas 24 metų vyras buvo užkluptas netikėtai, kai policininkai atvyko į jo gyvenamąją vietą.

    Vyras prisipažino sugadinęs instrumentą. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų, o galutinę atsakomybę paprastai lemia žalos mastas ir teismo vertinimas.

    Po incidento apgadintas fortepijonas perduotas meistrams į servisą. Kol kas neaišku, ar instrumentą pavyks pilnai atkurti, ar dėl pažeidimų jis bus pripažintas nebetinkamu naudojimui.

    Tokie atvejai savivaldybėms ir renginių organizatoriams dažnai tampa priminimu apie viešose erdvėse paliekamų objektų apsaugą. Praktikoje vis dažniau svarstoma apie papildomas stebėjimo priemones, aiškesnį ženklinimą ir atsakomybės akcentavimą, nes vandalizmo padaryta žala paprastai gula ant mokesčių mokėtojų ar rėmėjų pečių.

    Policija primena, kad net ir, atrodytų, spontaniškas viešo turto niokojimas gali baigtis ne tik baudžiamąja atsakomybe, bet ir pareiga atlyginti remonto išlaidas. Tolesnį sprendimą dėl bylos eigos priima teisėsauga ir prokurorai, įvertinę surinktą medžiagą.

  • Kuršėnuose atidaryta šviesuolių lauko galerija: istorijos atgyja per QR kodus

    Kuršėnuose, prie Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos, atidaryta Šiaulių rajono šviesuolių lauko galerija „Šviesa, kuri lieka, jungia ir kalba“. Atidarymas tapo bibliotekos 75-mečiui skirto renginių ciklo akcentu ir nauja viešąja erdve miestui.

    Galerijoje įamžinti žmonės, kurių darbai ir idėjos paliko ryškų pėdsaką rajono istorijoje. Tarp jų – Vaclovas Dambrauskas, Eugenija Dragūnienė, Elvyra Kairiūkštytė, Jurgis Gruževskis, Romualdas Ozolas, Kazimieras Pakalniškis, Birutė Stumbrienė, Leontina ir Petras Valskiai, Tomas Algirdas Zauka bei Zubovų šeima.

    Kiekvienai asmenybei skirta atskira vizualinė istorija, o šalia įrengti QR kodai leidžia išmaniuoju telefonu pasiekti tekstinę ir garsinę informaciją. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami viešosiose erdvėse, nes padeda trumpą stendų informaciją papildyti platesniu pasakojimu ir padaryti jį prieinamą skirtingoms auditorijoms.

    Galeriją atidengė bibliotekos direktorė Ingrida Klupšaitė ir Šiaulių rajono savivaldybės vicemeras Mindaugas Sadauskas. Ceremonijoje dalyvavo bibliotekos bendruomenė, savivaldybės atstovai, svečiai ir įamžintų asmenybių artimieji.

    Renginio metu skambėjo mintys apie tai, kad pagarba krašto istorijai padeda išsaugoti vertybes ateities kartoms. Akcentuota, jog viešas įamžinimas ne tik primena praeitį, bet ir stiprina šiandienos bendruomenės tapatybę, skatindamas domėtis savo miesto ir rajono žmonėmis.

    Po atidarymo renginys persikėlė į bibliotekos Žiniasklaidos skaityklą, kur vyko pokalbis apie istorijos išsaugojimą ir pačios bibliotekos kelią. Buvusios darbuotojos dalijosi prisiminimais apie veiklos pokyčius, o šventinę nuotaiką kūrė muzikinė programa.

    Galerija įrengta įgyvendinant projektą „Šiaulių rajono šviesuolių lauko galerija, II etapas“, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, o partnerė buvo Šiaulių rajono savivaldybė. Idėja vystoma etapais: pirmajame etape visuomenė teikė kandidatūras, komisija atrinko dešimt asmenybių, o vėliau gyventojai buvo įtraukti balsuojant dėl vizualinių sprendimų.

    Pasak organizatorių, ši erdvė bus nuolatinė ir atvira tiek Kuršėnų gyventojams, tiek miesto svečiams. Tikimasi, kad ateityje šviesuolių įamžinimo iniciatyvos plėsis ir kitose Šiaulių rajono gyvenvietėse, o sukaupta medžiaga taps dar vienu patikimu vietos atminties šaltiniu.

  • Gargždų centro pokyčiai įsibėgėja: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės projekto

    Gargžduose žengtas dar vienas konkretus žingsnis atnaujinant miesto centrą: pasirašyta sutartis dėl Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad šis darbas bus derinamas su naujojo turgaus statyba ir bendru centrinės dalies sutvarkymo planu.

    Projektavimo paslaugas teiks mažoji bendrija „Susisiekimo komunikacijų sprendimai“, o sutarties vertė siekia 47 190 eurų su PVM. Už šią sumą numatyta atlikti reikalingus tyrimus, parengti projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą, taip pat užtikrinti projekto įgyvendinimo priežiūrą statybų metu.

    „Norime, kad Gargždų centras keistųsi nuosekliai, todėl į kiekvieną projektą žiūrime kaip į bendros vizijos dalį“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Jo teigimu, naujas turgus, aikštė, atnaujinta Turgaus gatvė ir aplinkinės erdvės turi būti planuojamos kaip viena sistema, orientuota į žmonių patogumą. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien sutvarkyti dangas, bet ir sukurti gyvą, patrauklų centrą kasdieniams apsipirkimams, susitikimams bei miesto renginiams.

    Ką planuojama keisti gatvėje

    Rengiant Turgaus gatvės kapitalinio remonto projektą bus ieškoma sprendinių, kaip infrastruktūrą pritaikyti skirtingiems eismo dalyviams. Numatyta atnaujinti važiuojamosios dalies dangą, nuovažas, taip pat peržiūrėti pėsčiųjų ir dviračių takų sprendinius.

    Projektuojant bus vertinamos ir automobilių stovėjimo galimybės, eismo organizavimo saugumas, o infrastruktūra planuojama taip, kad būtų patogi žmonėms su negalia. Praktikoje tai reiškia dėmesį patogiems nuolydžiams, perėjų sprendiniams, matomumui ir aiškiai logikai, kad centro erdvė taptų lengvai naudojama visiems.

    Numatoma atnaujinti apšvietimą, suplanuoti mažosios architektūros elementus ir apželdinimą. Vertinant esamus želdinius bus numatomos jų apsaugos priemonės, o prioritetas, kiek įmanoma, teikiamas sprendiniams, leidžiantiems išsaugoti vertingus medžius.

    Taip pat planuojama projektuoti paviršinių nuotekų tinklus, kad lietaus vanduo nuo gatvės ir kitų kietųjų dangų būtų surenkamas tvarkingai. Toks sprendimas svarbus ne tik dėl patogumo, bet ir dėl ilgesnio dangų tarnavimo bei mažesnės užliejimo rizikos intensyvių liūčių metu.

    Derinama su naujuoju turgumi

    Turgaus gatvės projektavimas tiesiogiai siejamas su vienu svarbiausių miesto centro atnaujinimo darbų – naujojo turgaus ir aikštės įrengimu. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai turės būti suderinti tarpusavyje, ypač planuojant privažiavimus, pėsčiųjų srautus, automobilių stovėjimą ir inžinerinę infrastruktūrą.

    Naujojo turgaus ir aikštės architektūrinį konkursą laimėjo architektų studija „Bauland“, kurios komanda jau pristatė konkursinę viziją vietos bendruomenei ir suinteresuotoms grupėms. Šiuo metu rengiant projektinius sprendinius detalizuojami būsimo pastato, prekybos erdvių ir aplinkos sutvarkymo sprendimai.

    Pagal pristatytą kryptį siekiama po vienu stogu sujungti vidaus ir lauko prekybos zonas, sudarant sąlygas veiklai ištisus metus. Savivaldybė taip pat mini, kad ateityje šioje erdvėje galėtų vykti mugės, bendruomenės renginiai bei kitos iniciatyvos, stiprinančios centro gyvybingumą.

    Pažymima, kad lygiagretus gatvės ir turgaus projektavimas leidžia iš anksto išspręsti svarbiausius praktinius klausimus. Tai turėtų sumažinti riziką, kad vėliau tektų brangiai koreguoti jau įgyvendintus sprendinius, ir padėti užtikrinti, jog visa teritorija veiktų kaip vientisa, patogi miesto centro erdvė.

  • Kauno laiptai keičiasi neatpažįstamai: 5 mln. eurų investicijos ir nauji sprendimai mieste

    Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.

    Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.

    „Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atnaujinimai vyksta visame mieste

    Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.

    Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.

    Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.

    Ne tik naujos pakopos

    Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.

    Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.

    Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.

    Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.

    Laiptai kaip miesto erdvė

    Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.

    Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.

    Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.

  • Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atnaujinti Naujamiestyje esantį skverą tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvės. Čia stovi dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“, o tikslas – iš tranzitinės erdvės sukurti vietą, kurioje norėtųsi sustoti ir pabūti.

    Projektą rengia VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, o gyventojai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad gatvių remontai derinami su aplinkinių viešųjų erdvių tvarkymu, kad pokyčiai būtų vientisi.

    „Miesto erdvių atnaujinimą planuojame kompleksiškai – gatves tvarkome kartu su jas supančiomis viešosiomis erdvėmis tam, kad gyventojai sulauktų ne pavienių pataisymų, o vientisos, patogios ir jaukios gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Viešas skvero sutvarkymo koncepcijos pristatymas numatytas spalio 27 dieną 19 valandą Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre. Susitikimo metu projektuotojai pristatys idėjas, o surinktos pastabos bus vertinamos kartu su savivaldybės atstovais.

    Želdynai: saugos brandžius medžius

    Didžiausia skvero vertybė – brandūs medžiai, ypač juodųjų tuopų eilė, kuri suteikia pavėsį ir slopina triukšmą nuo intensyvaus eismo. Planuojama šiuos medžius išsaugoti, o želdinių struktūrą papildyti naujais sodiniais.

    Numatoma pasodinti 7 naujus medžius, įrengti daugiamečių augalų gėlynus ir žydinčių krūmų masyvus. Tankesni krūmai turėtų geriau atskirti skverą nuo gatvių ir sustiprinti saugumo bei jaukumo pojūtį.

    Vis dėlto dalies želdinių išvengti nepavyks: dėl prastos būklės planuojama pašalinti keturis medžius, tarp jų dvi tuopas ir du klevus. Taip pat nurodoma, kad simbolinis ąžuolas, pasodintas 2022 metais, išliks ir bus prižiūrimas.

    Takai, suoliukai ir apšvietimas

    Šiuo metu skveras dažniausiai naudojamas kaip trumpesnis kelias pėstiesiems, o infrastruktūra yra nusidėvėjusi. Atnaujinimu siekiama pakeisti judėjimo logiką ir sumažinti perteklinių kietųjų dangų kiekį.

    Planuojami vingiuotų formų takai bus derinami prie realių žmonių judėjimo maršrutų: pramintos vietos būtų išgrįstos, o dalis nereikalingų dangų – pašalinta. Vienas takelis, vedantis link parkavimo zonos, turėtų būti apželdintas, kad viešoji erdvė vizualiai atsiskirtų nuo automobilių.

    Skvero centru išliks Rimanto Dauginčio 1986 metais sukurta skulptūra „Lakštingala“. Numatyti nauji suoliukai ir apšvietimas, kad erdve būtų patogu naudotis ir vakare, o skulptūrą būtų galima apžiūrėti iš skirtingų pusių.

    Kada laukti kito etapo?

    Skvero sprendiniai derinami su S. Konarskio gatvės remonto darbais ir planuojamu Savanorių prospekto atnaujinimu. Savivaldybė siekia, kad gatvė ir skveras sudarytų patogią, aiškiai suprantamą ir žalesnę miesto aplinką.

    Nurodoma, kad vėlesniame etape, parengus detalesnius projektinius pasiūlymus, jie bus dar kartą viešai pristatyti. Kitas platesnis aptarimas su gyventojais planuojamas 2027 metų pradžioje.

  • Visagine keičia prekybos kioskų tvarką: kviečia savininkus ir gyventojus į svarbų susitikimą

    Visagine keičia prekybos kioskų tvarką: kviečia savininkus ir gyventojus į svarbų susitikimą

    Visagino savivaldybės administracija kviečia mieste veikiančių prekybos kioskų valdytojus ir gyventojus į susitikimą, kuriame bus pristatyta kioskų vystymo vizija. Savivaldybė siekia išgirsti esamų kioskų savininkų nuomonę ir aptarti, kaip ateityje galėtų atrodyti prekyba kioskuose.

    Susitikime planuojama pristatyti atnaujintą paviljonų išdėstymo schemą, taip pat numatomą naujų prekybos kioskų išvaizdą ir technines galimybes. Tokie pokyčiai paprastai siejami su siekiu suvienodinti miesto erdvių estetiką, užtikrinti patogesnį pirkėjų aptarnavimą ir aiškesnį prekybos vietų išdėstymą.

    Gyventojai, kurie svarsto galimybę pradėti prekybą kioskuose ar turi pasiūlymų dėl jų vietų, įrengimo ir funkcionalumo, taip pat kviečiami dalyvauti. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai bus tvirtesni, jei bus suderinti su tais, kurie kasdien dirba su pirkėjais ir geriausiai mato realius poreikius.

    Kur ir kada vyks susitikimas?

    Susitikimas vyks 2026 metais spalio 15 dieną 15 valandą Visagino savivaldybės administracijos mažojoje posėdžių salėje. Adresas: Parko g. 14, I aukštas.

    Planuojama, kad susitikimo metu bus aptariami tiek praktiniai klausimai, susiję su prekybos vietų pritaikymu, tiek bendros kryptys, kaip mieste galėtų būti vystomi kioskai. Savivaldybė ragina atvykti visus suinteresuotus, kad sprendimai kuo geriau atitiktų verslo ir bendruomenės lūkesčius.

  • Vilniaus Pašilaičiuose atrado unikalų mikrorajoną: kuo jis ypatingas ir kas dabar kelia grėsmę

    Pašilaičių IV mikrorajonas Vilniuje išsiskiria visos Lietuvos mastu: tai vienintelis toks rajonas, kuriame visi gyvenamieji pastatai pastatyti naudojant monolitinio gelžbetonio technologiją. Miesto planuotojai ir architektūros tyrėjai pabrėžia, kad šis statybos būdas lėmė ne tik pastatų formą, bet ir viso kvartalo erdvinę logiką.

    Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu parengtas Pašilaičių IV urbanistinių ir architektūrinių verčių tyrimas įvardija, kas kuria rajono tapatybę ir kodėl tai svarbu planuojant atnaujinimą. Dokumente analizuojami ne vien daugiabučiai, bet ir kvartalinis užstatymas, pusiau uždari kiemai, pėsčiųjų jungtys, želdynai, skverai bei mažosios architektūros elementai.

    Tyrimo autorės, architektės dr. Indrė Ruseckaitė ir dr. Aušra Černiauskienė, akcentuoja, kad renovacija neturėtų apsiriboti vien šilumos taupymu ar fasadų kosmetika. Pagrindinis iššūkis, anot jų, yra suderinti energinį efektyvumą su architektūrine kokybe, kad modernizacija neištrintų rajono savitumo.

    Pastaraisiais metais Vilniuje daugėja atnaujinimo projektų, kuriuose vis svarbesnės tampa viešosios erdvės, pėsčiųjų patogumas ir aiškios taisyklės, kaip tvarkyti kiemus bei želdynus. Pašilaičių IV atvejis išskirtinis tuo, kad jo urbanistinė struktūra yra nuosekli, todėl net nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, chaotiškas automobilių statymas ar atsitiktiniai kiemų pertvarkymai, gali greitai pakeisti viso mikrorajono charakterį.

    Gyventojams tyrimo išvados bus pristatytos spalio 12 dieną 18.00 valandą Vilniaus Gabijos gimnazijos konferencijų salėje Pašilaičių gatvėje 13. Susitikime planuojama aptarti, kokie rajono bruožai laikomi vertingais ir kaip šias įžvalgas pritaikyti sprendžiant dėl renovacijos, viešųjų erdvių tvarkymo ir ateities pokyčių.

  • Kauno Aleksote išdygo netikėtas meno ansamblis: šešios skulptūros keičia Liepų alėją

    Kauno Aleksote, Liepų alėjoje, lankytojus pasitinka naujas meno akcentas po atviru dangumi. Čia įrengtas skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno šešių kūrinių ansamblis, tapęs naujausiu programos „Kauno akcentai“ projektu.

    Skulptūros išdėstytos palei pagrindinį alėjos taką, todėl einant jos atsiveria viena po kitos. Ansamblį sudaro kūriniai „Pynė“, „Dialogas“, „Paukštė“, „Langai“, „Lašas“ ir „Skrydis“.

    Vienas motyvas jungia visus kūrinius

    Autorius pabrėžia, kad skulptūrose persipina žmogaus, gamtos ir judėjimo temos, o skirtingos formos sukuria vientisą pasakojimą. Nuo dviejų figūrų dialogo iki paukščio ar skrydžio interpretacijų, alėjoje kuriama nuosekli meninė patirtis.

    „Visas skulptūras jungia viena esminė detalė – skylės. Nuo seno akmenys su skylėmis buvo laikomi ypatingais gamtos sukurtais ženklais, saugančiais žmogų. Yra tikima, kad radus tokį akmenį, jis atneš laimę, tad šia kompozicija savotiškai visiems linkiu atrasti laimės“, – sakė Gintaris Juozas Česiūnas.

    Kas yra „Kauno akcentai“?

    „Kauno akcentai“ – iniciatyva, skirta šiuolaikiniam menui ir dizaino objektams miesto viešosiose erdvėse, kai idėjos siūlomos kartu numatant konkrečią įgyvendinimo vietą. Programoje gali atsirasti ne tik skulptūros, bet ir mažosios architektūros sprendimai ar kiti meniniai projektai.

    „Programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę menininkų idėjoms tapti miesto dalimi. Jų kūriniai papildo viešąsias erdves ir suteikia joms savitumo. Kuo daugiau kokybiško meno turime mieste, tuo įdomesnis ir įvairesnis tampa pats Kaunas“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip estetinė miesto puošmena, bet ir kaip priemonė atgaivinti kasdienius maršrutus, skatinti pėsčiųjų judėjimą bei stiprinti rajonų tapatybę. Liepų alėjoje įkurdintas ansamblis papildo viešųjų erdvių meno žemėlapį ir kviečia sustoti ne tik praeinant, bet ir sąmoningai patiriant aplinką.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.