CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Valakampių paplūdimį ruošiasi keisti: vilniečiai kviečiami spręsti, kas turi likti gamtiška

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus vystymo kompanija pradeda Valakampių I-ojo paplūdimio atnaujinimo koncepcijos rengimą ir kviečia gyventojus į kūrybines dirbtuves. Jos vyks rugpjūčio 29 dieną 11 valandą pievoje prie gelbėtojų namelio, o diskusijas moderuos kuratorė ir menininkė Julia Janus.

    Dirbtuvėse ketinama tartis, kaip paplūdimys turėtų atrodyti ateityje: nuo aiškesnio funkcinių zonų išdėstymo iki patogesnio judėjimo ir infrastruktūros. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas nėra radikali rekonstrukcija, o subalansuoti patogumą ir Valakampių gamtiškumą.

    „Norime, kad atnaujintas paplūdimys būtų patogesnis žmonėms, kartu išsaugant tai, kas šią vietą daro ypatingą“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šis etapas seka po vasarą atliktos reprezentatyvios vilniečių apklausos, kurioje gyventojai išsakė nuosaikaus atnaujinimo lūkestį. Dažniausiai įvardyti prioritetai buvo kokybiškesnė bazinė infrastruktūra, aiškesnė erdvių logika ir tvarka, tačiau be perteklinio urbanizavimo prie Neries.

    Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė akcentuoja, kad apklausa parodė kryptį, bet neatsako į praktinius klausimus, kuriuos galima išspręsti tik kalbantis vietoje. Dirbtuvėse bus aptariami skirtingų lankytojų poreikiai, įskaitant šeimas su vaikais, sportuojančius, ramybės ieškančius poilsiautojus ir žmones, atvykstančius trumpam.

    „Norime, kad koncepcija būtų kuriama ne tik specialistų, bet ir žmonių, kurie Valakampiuose leidžia savo vasaras“, – sakė L. Joffė.

    Numatoma diskusija apie šeimų, sporto ir ramybės zonas, paplūdimio infrastruktūrą, patogų patekimą ir judėjimą teritorijoje bei gamtinės aplinkos išsaugojimą. Surinktos idėjos bus naudojamos rengiant atnaujinimo koncepciją, kuri vėliau taps pagrindu konkretesniems sprendiniams.

    Renginys taip pat siejamas su viešųjų erdvių pažinimo festivalio „Vilniaus žalumos“ programa, kurios tikslas skatinti gyventojų įsitraukimą į miesto erdvių ateities planavimą. Aktyviai dalyvauti dirbtuvėse kviečiami atvykusieji į pradžią, o prisijungę vėliau galės stebėti procesą ir diskusijas.

  • Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio kiemų sovietinės džiovyklos atgims netikėtai: virs bendruomenės stotelėmis

    Naujamiesčio daugiabučių kiemuose dar tebestovinčios sovietmetį menančios lauko džiovyklos netrukus gali įgyti naują vaidmenį. Vietoje surūdijusių konstrukcijų planuojama kurti daugiafunkces bendruomenės stoteles, kuriose atsirastų vietos ir skalbiniams, ir kaimynų susitikimams.

    Idėjos autorė Rita Latvytė siūlo ne griauti, o perkurti kiemų infrastruktūrą taip, kad ji atitiktų dabarties poreikius. Pasak jos, dalis gyventojų vis dar gyvena nedideliuose butuose be balkonų, todėl galimybė džiovinti skalbinius lauke išlieka praktiškai svarbi.

    „Tai nėra vien apie virves skalbiniams ar senų konstrukcijų likimą. Tai apie mažas kiemų erdves, kurios gali tapti vieta susitikti, pabendrauti, pasidalyti knyga ar daiktais“, – sakė idėjos autorė Rita Latvytė.

    Numatoma, kad pirmieji prototipai atsiras trijuose Naujamiesčio kiemuose, o konstrukcijos bus pritaikytos kelioms funkcijoms. Vienoje dalyje gyventojai galės patogiai išsidžiauti skalbinius, kitoje atsiras vieta prisėsti, o taip pat lentyna dalijimuisi knygomis ar dar tinkamais naudoti daiktais.

    Diskusijose dėl projekto netrūko skeptikų, kėlusių klausimą, ar tokios džiovyklos dar reikalingos. Visgi balsavimas ir gyventojų komentarai parodė, kad kiemams trūksta ne tik tvarkos ir estetikos, bet ir paprastų, kasdienybę palengvinančių bendruomeniškumo taškų.

    Praktinė nauda siejama ir su gyvenimo kokybe: džiovinant skalbinius namuose dažniau kaupiasi drėgmė, užimama erdvė, o lauko džiovinimas gali mažinti elektros sąnaudas, jei gyventojai nenaudoja džiovyklių. Tokie sprendimai vis dažniau siejami su tvarumo kryptimi, kai miestuose ieškoma būdų prailginti esamų objektų gyvavimo laiką ir mažinti atliekų kiekį.

    Projektas gimė per Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kuri leidžia gyventojams siūlyti ir balsuoti už konkrečius aplinkos gerinimo sprendimus. Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų, o lėšos paskirstomos tiek mažesnėms seniūnijų iniciatyvoms, tiek didesniems viso miesto projektams.

  • Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Ar galima skinti vaisius nuo miesto medžių? Viena detalė gali kainuoti iki 230 eurų

    Vieno universalaus draudimo ar leidimo skinti vaisius nuo visų miesto medžių nėra. Teisiškai svarbiausia, kam priklauso žemė ir kas ją administruoja, nes net viešose erdvėse augantys medžiai dažniausiai yra savivaldybės ar kito valdytojo turtas.

    Jei medis auga savivaldybės valdomoje teritorijoje ir vietos taisyklės nenumato draudimo, nedidelio kiekio vaisių rinkimas asmeniniam naudojimui paprastai nelaikomas pažeidimu. Vis dėlto praktikoje lemiama tampa ne pats vaisių skynimas, o tai, kaip jis atliekamas ir ar nepažeidžiamas želdinys.

    Didžiausia rizika atsiranda, kai bandant pasiekti vaisius laužomos šakos, pažeidžiama žievė, lipama į medį ar sugadinamas aptvėrimas. Tokiais atvejais tai gali būti vertinama kaip viešojo turto sugadinimas, o bauda gali siekti maždaug iki 230 eurų, priklausomai nuo žalos aplinkybių.

    Dar griežtesnės taisyklės dažnai galioja saugomose teritorijose ir specialiuose objektuose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar botanikos soduose. Ten vaisių, augalų dalių ar kitų gamtos išteklių rinkimas gali būti ribojamas atskirais reikalavimais, todėl pirmiausia verta pasitikrinti konkrečios vietos tvarką.

    Atskira situacija yra tada, kai vaisiai kabo virš šaligatvio, bet pats medis auga privačiame sklype. Tokiu atveju vaisiai laikomi savininko turtu, todėl jų skynimas ar net rinkimas gali būti vertinamas kaip svetimo turto pasisavinimas.

    Gyventojai neretai baiminasi, kad mieste augantys vaisiai yra užteršti. Naujesni tyrimai rodo, kad didžioji dalis taršos rizikos priklauso nuo konkrečios vietos: šalia intensyvaus eismo gatvių, pramonės zonų ar didelių stovėjimo aikštelių vaisiai gali labiau kaupti teršalus, todėl saugiau rinktis parkus ir didesnes žaliąsias zonas.

    Praktinė taisyklė paprasta: prieš skynimą verta įsitikinti, kas administruoja teritoriją, ir ar nėra aiškiai nurodyto draudimo. Bet kuriuo atveju vaisius reikėtų kruopščiai nuplauti, o jei kyla abejonių dėl vietos ar leidimo, saugiausia rinktis kitą medį arba kreiptis į teritorijos valdytoją.

  • 2025 metų Kelmės rajono savivaldybės ataskaita: kur nukeliavo biudžetas ir kokie darbai matosi jau dabar

    2025 metų Kelmės rajono savivaldybės ataskaita: kur nukeliavo biudžetas ir kokie darbai matosi jau dabar

    Kelmės rajono savivaldybė pristatė 2025 metais atliktų darbų ir pasiektų rezultatų apžvalgą, kurioje glaustai pateikiami svarbiausi projektai, investicijos ir pokyčiai rajone. Viešai skelbiamoje ataskaitoje akcentuojama, kaip buvo planuojami darbai ir kokiose srityse sutelktas didžiausias dėmesys.

    Ataskaitoje aptariamas savivaldybės biudžetas ir lėšų panaudojimo kryptys, taip pat infrastruktūros plėtra bei viešųjų paslaugų kokybė. Gyventojams pateikiama informacija apie švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos, kultūros, sporto ir turizmo sritis, išskiriant prioritetus ir įgyvendintus sprendimus.

    Vienas ryškesnių 2025 metų akcentų buvo pasirengimas didesnės apimties investiciniams projektams, kurie paprastai užtrunka ilgiau nei vienerius metus ir reikalauja išankstinių projektavimo bei derinimo etapų. Tokie darbai apima ne tik planavimą, bet ir konkursų organizavimą, techninių sprendinių parengimą bei finansavimo modelių suderinimą.

    Taip pat išskirtas vandentvarkos infrastruktūros gerinimas, kuris daugelyje savivaldybių siejamas su vandens kokybe, tinklų patikimumu ir nuotekų tvarkymo efektyvumu. Kartu minimas sveikatos paslaugų modernizavimas, kur dėmesys dažniausiai tenka patalpų ir įrangos atnaujinimui bei paslaugų prieinamumo gerinimui.

    Ataskaitoje akcentuojamas viešųjų erdvių atnaujinimas ir kultūros bei turizmo objektų pritaikymas lankytojams, siekiant didinti vietovių patrauklumą ir patogumą kasdieniams gyventojų poreikiams. Nurodoma, kad svarbi ataskaitos dalis skirta ir tarptautiniam bendradarbiavimui bei gyventojų įsitraukimui į savivaldybės gyvenimą, nes tokie procesai dažnai lemia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį projektų tęstinumą.

  • Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse atidaroma atnaujinta fontano erdvė: sugrįžta skulptūra „Pumpuras“ ir bendruomenės šventė

    Karoliniškėse birželio 9 dieną 18 valandą vilniečiai kviečiami į atnaujintos viešosios erdvės prie fontano su skulptūra „Pumpuras“ atidarymą. Po ilgesnės pertraukos atnaujinta vieta pristatoma kaip bendruomenės susitikimų taškas ir vienas ryškesnių rajono simbolių.

    Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad tokios erdvės svarbios ne tik miesto centrui, bet ir miegamiesiems rajonams, kuriuose kasdienis viešųjų vietų patogumas tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę. Atnaujinimas siejamas ir su pastaraisiais metais mieste stiprėjančia kryptimi investuoti į mažesnes, bet gyventojams reikšmingas kaimynystės erdves.

    „Karoliniškėse yra vietų, kurios gyventojams reiškia daugiau nei tik dar vieną viešąją erdvę. „Pumpuras“ – vienas tokių simbolių“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Atidarymo renginys planuojamas kaip šventė įvairaus amžiaus lankytojams. Organizatoriai žada veiklas šeimoms, vaikams ir kaimynams, taip pat bendruomenės įsitraukimą skatinančias iniciatyvas, kad atnaujinta erdvė neliktų vien formaliu infrastruktūros projektu.

    Numatyta, kad renginyje bus pramogų vaikams, kūrybinių veiklų ir užsiėmimų, o vietos bendruomenės įstaigos prisistatys gyventojams. Šventinę programą papildys jaunimo kolektyvai ir pasirodymai, kurie, kaip tikimasi, padės sugrąžinti į šią vietą įprotį susitikti gyvai.

    Skulptūra „Pumpuras“ Karoliniškėse įrengta 1979 metais, ją sukūrė skulptorius Antanas Žukauskas. Rausvo granito kūrinys siejamas su gyvybės, augimo ir atsinaujinimo simbolika, todėl atnaujinant erdvę akcentuota ir paveldėto rajono tapatumo išsaugojimo idėja.

    Tvarkant aplinką buvo siekta suderinti du tikslus: išlaikyti gyventojams atpažįstamą ženklą ir kartu pritaikyti erdvę šiandieniams poreikiams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia patogesnį judėjimą, aiškesnę erdvės logiką, daugiau vietų prisėsti ir galimybę erdve naudotis ne tik progomis, bet ir kasdien.

    Gyventojai kviečiami atvykti su šeima, kaimynais ir draugais, o atnaujinta fontano erdvė pristatoma kaip vieta, kurioje turėtų būti gera sustoti tiek trumpam, tiek ilgiau. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas padės sustiprinti kaimynystės ryšius ir sugrąžins gyvybę vienai žinomiausių Karoliniškių vietų.

  • Elektrėnų dalyvaujamasis biudžetas: startavo idėjų atranka, balsuoti galima iki liepos 3 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje 2026 metais ketvirtą kartą vyksta dalyvaujamasis biudžetas, kai gyventojai patys siūlo idėjas viešosioms erdvėms ir balsuodami išrenka projektus. Savivaldybės administracija įsipareigoja laimėjusias iniciatyvas įgyvendinti šimtu procentų.

    Šiemet dalyvaujamajam biudžetui skirta 100 000 eurų. Gyventojai balsuoja dviejose kategorijose: miesto idėjai numatyta 70 000 eurų, o kaimo ar miestelio idėjai – 30 000 eurų.

    Balsuoti gali ne jaunesni nei 16 metų Elektrėnų savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Vienas žmogus gali balsuoti po vieną kartą kiekvienoje kategorijoje, o balsavimas vyksta iki liepos 3 dienos.

    Savo nuomonę galima išreikšti internetu savivaldybės svetainėje arba atvykus į seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prieš balsuojant kviečiama susipažinti su projektų idėjų santraukomis ir įvertinti, kurios iniciatyvos labiausiai atitinka bendruomenės poreikius.

    Miesto kategorijos idėjos

    Miesto kategorijoje pristatytos iniciatyvos apima tiek aktyvaus laisvalaikio, tiek kultūros ir miesto identiteto stiprinimo sprendimus. Tarp jų – interaktyvaus lauko muzikos parko idėja, siūlanti viešoje erdvėje įrengti lauko sąlygoms pritaikytus instrumentus ir poilsio zonas.

    Taip pat siūloma atnaujinti futbolo aikštelių infrastruktūrą skirtingose miesto vietose ir papildyti „OmniGym“ lauko treniruoklių parką. Kitos iniciatyvos orientuotos į bendruomeniškumo skatinimą, pavyzdžiui, aktyvi erdvė prie Laisvalaikio centro ar tautinio stiliaus želdinių ir poilsio zonos įrengimas prie sporto objektų.

    Vievyje siūlomas išmaniųjų suoliukų takas, kuriame suoliukai būtų aprūpinti įkrovimo ir ryšio sprendimais bei informaciniais elementais apie miesto istoriją. Kartu tarp idėjų minimas ir didelio formato muralas ant viešo pastato, turintis tapti vizualiniu Elektrėnų simboliu ir turistų traukos objektu.

    Kaimo ir miestelio kategorijos idėjos

    Kaimo ar miestelio kategorijoje akcentuojamos kasdieniam patogumui ir bendruomenės įtraukimui svarbios iniciatyvos. Kazokiškėse siūloma įrengti basų kojų taką su skirtingomis natūraliomis dangomis ir poilsio zonomis, skirtą sveikatinimui ir aktyviam laisvalaikiui.

    Žebertonių kaime planuojamas tujų labirintas su edukaciniais regionų simboliais ir užduotimis, kuris galėtų būti naudojamas tiek grupinėms edukacijoms, tiek savarankiškam lankymui. Pakalniškėse pristatytas edukacinio šaligatvio projektas, kuriuo siekiama atnaujinti prastos būklės infrastruktūrą ir integruoti vaikų lavinamuosius elementus.

    Dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje pastaraisiais metais vis plačiau taikomas kaip būdas įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą ir tiksliau nukreipti investicijas į realius vietos poreikius. Elektrėnų savivaldybė ragina gyventojus aktyviai balsuoti, nes būtent balsai nulems, kurios idėjos bus įgyvendintos artimiausiu metu.

  • Kelmės meras patvirtino dalyvaujamojo biudžeto lyderius: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Kelmės meras patvirtino dalyvaujamojo biudžeto lyderius: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Kelmės rajono savivaldybėje patvirtintas dalyvaujamojo biudžeto projektų sąrašas, kuriems gyventojai skyrė daugiausia balsų. Atitinkamą potvarkį pasirašė Kelmės rajono savivaldybės meras, įtvirtindamas balsavimo rezultatus ir tolesnį projektų įgyvendinimo kelią.

    Dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai nuspręsti, kokioms viešosioms iniciatyvoms skirti dalį savivaldybės lėšų. Paprastai tokie projektai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, mažosios infrastruktūros įrengimą, aktyvaus laisvalaikio zonas ar bendruomenėms aktualius saugumo sprendimus.

    Patvirtintas sąrašas reiškia, kad daugiausia palaikymo sulaukę pasiūlymai pereina į kitą etapą, kai tikslinamos sąmatos, vertinami techniniai sprendiniai ir planuojami pirkimai. Galutinis įgyvendinimo grafikas dažniausiai priklauso nuo procedūrų trukmės, sezoniškumo ir konkrečių darbų pobūdžio.

    Praktikoje savivaldybės, įgyvendindamos dalyvaujamojo biudžeto laimėtojus, siekia užtikrinti skaidrumą ir aiškią atskaitomybę, kad gyventojai matytų, kaip jų balsai virsta realiais pokyčiais. Įgyvendinimo metu neretai tikslinamos apimtys ar sprendiniai, kad projektai atitiktų saugos, prieinamumo ir aplinkosaugos reikalavimus.

    Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės skelbiamą informaciją apie patvirtintus projektus ir jų progresą, nes viešinami sprendimai, terminai ir rangos darbų eiga. Tai taip pat padeda bendruomenėms laiku įsitraukti, jei atsiranda poreikis derinti detales ar informuoti apie vietos situaciją.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Pastovio ežero pakrantėje Molėtuose planuojama nauja poilsio erdvė: ką ir už 43 504 eurus įrengs

    Pastovio ežero pakrantėje Molėtuose planuojama nauja poilsio erdvė: ką ir už 43 504 eurus įrengs

    Molėtų rajono savivaldybės administracija kartu su partneriu – viešąja įstaiga „Molėtų krašto muziejus“ – pradeda projektą, kuriuo siekiama įrengti naują poilsio ir užimtumo erdvę prie Pastovio ežero Molėtuose. Skelbiama, kad darbų pradžia numatyta 2026 metų gegužę, o pabaiga – 2027 metų gruodį.

    Bendra projekto vertė siekia 43 504 eurus. Projekto tikslas – sustiprinti vietos žuvininkystės bendruomenių gyvybingumą ir socialinę įtrauktį, sukuriant modernią, tvarią ir visiems prieinamą pakrantės poilsiavietę.

    Kas atsiras prie Pastovio ežero

    Pagal pateiktą informaciją, pakrantėje planuojama sutvarkyti poilsiavietės teritoriją ir atnaujinti esamą infrastruktūrą. Numatyta atnaujinti esamą taką ir įrengti naują takelį, o poilsiavietės aikštelę iškloti trinkelėmis.

    Taip pat planuojama įrengti suoliukus, pikniko stalą, lauko grilius ir šiukšliadėžę, kad erdvė būtų patogi kasdieniam gyventojų poilsiui bei žvejybai. Savivaldybė pabrėžia, kad visa poilsiavietės infrastruktūra bus pritaikyta žmonėms su negalia.

    Dėmesys bendruomenei ir kultūrai

    Projekte numatytas ir kultūrinis akcentas – skulptūrų simpoziumas vandens tema. Jo metu planuojama sukurti tris meno kūrinius, kurie papildytų viešąsias erdves prie Pastovio ežero ir sustiprintų vietos identitetą, susijusį su vandens telkiniais bei žuvininkystės tradicijomis.

    Simpoziumo laikotarpiu ketinama organizuoti edukacines veiklas, susitikimus su menininkais ir kūrybinio proceso pristatymus. Pasak projekto rengėjų, tai turėtų paskatinti gyventojus ir miesto svečius labiau įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą bei pažinti Molėtų krašto gamtos ir kultūros vertes.

    Kodėl tokios erdvės tampa prioritetu

    Lietuvos savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau investuojama į atviras, universaliai prieinamas rekreacines erdves prie vandens. Toks viešųjų erdvių atnaujinimas paprastai siejamas su keliais tikslais vienu metu: saugesne aplinka, geresne paslaugų kokybe gyventojams, pritaikymu skirtingoms amžiaus ir poreikių grupėms, taip pat vietos patrauklumo didinimu.

    Molėtuose planuojama Pastovio ežero poilsiavietė turėtų tapti vieta, kurioje derėtų kasdienė rekreacija, bendruomenės susibūrimai ir kultūrinės veiklos. Projekto vykdytojai nurodo, kad taip tikimasi prisidėti prie viešųjų erdvių kokybės gerinimo ir socialinės įtraukties didinimo mieste.