CP v2

Tag: Viešosios erdvės

  • Kauno Aleksote išdygo netikėtas meno ansamblis: šešios skulptūros keičia Liepų alėją

    Kauno Aleksote, Liepų alėjoje, lankytojus pasitinka naujas meno akcentas po atviru dangumi. Čia įrengtas skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno šešių kūrinių ansamblis, tapęs naujausiu programos „Kauno akcentai“ projektu.

    Skulptūros išdėstytos palei pagrindinį alėjos taką, todėl einant jos atsiveria viena po kitos. Ansamblį sudaro kūriniai „Pynė“, „Dialogas“, „Paukštė“, „Langai“, „Lašas“ ir „Skrydis“.

    Vienas motyvas jungia visus kūrinius

    Autorius pabrėžia, kad skulptūrose persipina žmogaus, gamtos ir judėjimo temos, o skirtingos formos sukuria vientisą pasakojimą. Nuo dviejų figūrų dialogo iki paukščio ar skrydžio interpretacijų, alėjoje kuriama nuosekli meninė patirtis.

    „Visas skulptūras jungia viena esminė detalė – skylės. Nuo seno akmenys su skylėmis buvo laikomi ypatingais gamtos sukurtais ženklais, saugančiais žmogų. Yra tikima, kad radus tokį akmenį, jis atneš laimę, tad šia kompozicija savotiškai visiems linkiu atrasti laimės“, – sakė Gintaris Juozas Česiūnas.

    Kas yra „Kauno akcentai“?

    „Kauno akcentai“ – iniciatyva, skirta šiuolaikiniam menui ir dizaino objektams miesto viešosiose erdvėse, kai idėjos siūlomos kartu numatant konkrečią įgyvendinimo vietą. Programoje gali atsirasti ne tik skulptūros, bet ir mažosios architektūros sprendimai ar kiti meniniai projektai.

    „Programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę menininkų idėjoms tapti miesto dalimi. Jų kūriniai papildo viešąsias erdves ir suteikia joms savitumo. Kuo daugiau kokybiško meno turime mieste, tuo įdomesnis ir įvairesnis tampa pats Kaunas“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip estetinė miesto puošmena, bet ir kaip priemonė atgaivinti kasdienius maršrutus, skatinti pėsčiųjų judėjimą bei stiprinti rajonų tapatybę. Liepų alėjoje įkurdintas ansamblis papildo viešųjų erdvių meno žemėlapį ir kviečia sustoti ne tik praeinant, bet ir sąmoningai patiriant aplinką.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Pokyčiai prie Baltojo tilto: naujas įvažiavimas, furgonėlių zona ir pažadas išgelbėti pievą

    Vilniuje, Baltojo tilto pievoje, pradedami infrastruktūros pokyčiai, kurie turėtų palengvinti renginių aptarnavimą ir sumažinti žalą žaliajai zonai. Čia įrengiamas atskiras privažiavimas aptarnaujančiam transportui, tvarkoma išvažinėta pievos dalis ir formuojama zona mobiliesiems maisto furgonėliams.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ši miesto erdvė yra viena intensyviausiai naudojamų renginiams, todėl iki šiol trūko aiškiai apibrėžtos logistikos. Dėl to sunkusis transportas neretai judėdavo per veją, o tai ilgainiui blogino pievos būklę ir kėlė nepatogumų pėstiesiems.

    „Per pastaruosius metus tapo akivaizdu, kad esama infrastruktūra yra nepakankama tokiam renginių kiekiui, todėl vilkikai keliaudavo per veją ir jos būklė labai suprastėjo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Naujas privažiavimas numatytas sunkvežimiams, kurie atveža scenas, techninę įrangą ir kitą renginiams reikalingą inventorių. Sprendiniai derinti atsižvelgiant į renginių organizatorių praktiką, kad atvykimai ir išvykimai vyktų sklandžiau, o įranga būtų iškraunama kuo arčiau aptarnaujamos vietos.

    Darbų metu bus pertvarkoma ir praplečiama betoninių trinkelių danga, įrengiama apsisukimo aikštelė bei aptarnaujančio transporto stovėjimo zona. Tikimasi, kad tai leis išvengti situacijų, kai renginių metu užstatomi pėsčiųjų ir dviračių takai, o judėjimas krantinėje sulėtėja.

    Numatyta ir atskira maisto furgonėlių vieta su elektros tiekimu. Savivaldybė akcentuoja, kad toks sprendimas turėtų sumažinti chaotišką prekybininkų išsidėstymą ir padėti geriau suvaldyti srautus, ypač renginių piko metu.

    Ne renginių metu privažiavimas bus skirtas pėstiesiems, todėl automobilių eismas čia nebus leidžiamas. Taip siekiama išlaikyti viešos erdvės rekreacinę paskirtį ir kartu užtikrinti, kad renginių logistika vyktų aiškiai apibrėžtomis kryptimis.

    Taip pat nurodoma, kad Baltojo tilto „food hall“ aptarnavimas, kaip ir iki šiol, vyks per Tolerancijos gatvę. Savivaldybė tikisi, kad atkūrus labiausiai išvažinėtą vejos dalį, gyventojai ir miesto svečiai šią teritoriją dažniau rinksis poilsiui, sportui ir laisvalaikiui.

  • Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajone paaiškėjo Dalyvauk 2026 laimėtojai: kurie projektai surinko daugiausia balsų

    Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino Dalyvauk 2026 dalyvaujamojo biudžeto balsavimo rezultatus. Iš 19 gyventojų pasiūlytų idėjų daugiausia palaikymo sulaukusios iniciatyvos bus įgyvendinamos savivaldybės lėšomis skirtingose seniūnijose.

    Šiemet balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Savivaldybės duomenimis, 2024 metais balsavo 1 303 gyventojai, o 2025 metais – 3 670 gyventojų, todėl aktyvumas išlieka svyruojantis, tačiau gyventojų įsitraukimas vis dar reikšmingas.

    „Rezultatai dar kartą parodė, kad gyventojams rūpi jų gyvenamoji aplinka ir tai, kaip bus panaudojamos savivaldybės lėšos. Daugiausia balsų surinkusios iniciatyvos taps realiais pokyčiais seniūnijose“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kaip buvo vertinami projektai

    2026 metų dalyvaujamojo biudžeto idėjos pirmą kartą vertintos pagal seniūnijų dydį ir projektų apimtį. Toks modelis taikomas siekiant sąžiningiau paskirstyti konkurenciją tarp mažesnių ir didesnių teritorijų, kur gyventojų skaičius ir galimybės mobilizuoti balsus skiriasi.

    Rugsėjo 15 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto komisijos posėdyje patvirtinti galutiniai balsavimo rezultatai. Savivaldybė pabrėžia, kad dalyvaujamasis biudžetas yra praktinis įrankis bendruomenėms tiesiogiai nuspręsti, kokie viešosios infrastruktūros pokyčiai joms svarbiausi.

    Daugiausia balsų surinkę laimėtojai

    Mažų seniūnijų, kuriose gyvena iki 3 000 gyventojų, vidutinės apimties kategorijoje laimėjo projektas „Dūkštos – draugiškos šeimai“, surinkęs 285 balsus. Mažos apimties projektų šioje seniūnijų grupėje šiemet nepasiūlyta.

    Vidutinėse seniūnijose, kuriose gyvena nuo 3 001 iki 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje daugiausia palaikymo gavo „Saugiai žaisti – saugu augti“ su 204 balsais. Vidutinės apimties kategorijoje laimėjo „Kalvelių šeimos aktyvaus poilsio zona“, surinkusi 344 balsus.

    Didelėse seniūnijose, kuriose gyvena daugiau nei 6 000 gyventojų, mažos apimties kategorijoje nugalėjo „Pagirių sakurų alėja“, surinkusi 443 balsus. Didelės apimties kategorijoje pirmavo „Judam kartu!“, gavęs 461 balsą, o antroje vietoje liko „Mickūnų žaliosios erdvės atgimimas“ su 402 balsais.

    65 000 eurų likutis leis įgyvendinti daugiau idėjų

    Šiemet dviejose kategorijose projektų idėjų nepateikta, todėl dalis lėšų liko nepanaudota. Mažų seniūnijų mažos apimties kategorijoje liko 15 000 eurų, o didelių seniūnijų vidutinės apimties kategorijoje – 50 000 eurų, iš viso 65 000 eurų.

    Pagal galiojančią tvarką nepanaudotas finansavimas gali būti perkeltas į kitas kategorijas, prioritetą teikiant mažos ir vidutinės apimties projektams. Todėl, be pagrindinių laimėtojų, nuspręsta finansuoti dar keturias daugiausia balsų surinkusias mažos apimties iniciatyvas.

    Tarp papildomai įgyvendinamų idėjų – „#PABERŽĖ: gyvasis miestelio kodas. Šviečianti Paberžės vizija: miestelio identiteto erdvė“, „Lieptas bendruomenės poilsiui“, „Bendruomenės erdvė visiems“ ir „Kaimo kryžiaus pakeitimas nauju bei teritorijos sutvarkymas“. Savivaldybė tikisi, kad tai sustiprins viešųjų erdvių kokybę ir suteiks daugiau apčiuopiamų pokyčių skirtingoms bendruomenėms.

  • Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Vilniaus Paneriuose buvusi mažai naudojama erdvė per trumpą laiką tapo kasdiene vaikų ir kaimynų susitikimų vieta. Įgyvendinus gyventojo iniciatyvą, čia atsirado sūpynės, laipynės, kliūčių ruožas ir futbolo vartai, o erdvė tapo gyva nuo ryto iki vakaro.

    Idėjos autorius Jonas Ragaišis sako, kad poreikis kilo ne iš noro turėti dar vieną žaidimų aikštelę, o iš paprasto pastebėjimo: daugėjant jaunų šeimų, vaikams vis labiau trūksta vietos būti kartu. Tokios erdvės, pasak jo, svarbios ir fiziniam aktyvumui, ir bendruomeniškumui, nes skatina daugiau laiko praleisti lauke.

    Projektas įgyvendintas per dalyvaujamojo biudžeto programą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje gyventojai siūlo idėjas, o vėliau už jas balsuoja. Šis modelis leidžia miestui investuoti į tai, ko labiausiai reikia konkrečioje vietoje, o gyventojams suteikia realią įtaką sprendimams, kurie paprastai atrodo nutolę.

    Mažesnių rajonų bendruomenės efektas

    Panerių seniūnijoje, apimančioje ir atokesnes teritorijas, balsavimas tapo ne mažiau svarbus nei pats įrengimas. Norint, kad idėja laimėtų, reikėjo telkti žmones, aiškiai pagrįsti poreikį ir parodyti, kad erdvė bus naudojama ne simboliškai, o kasdien.

    Tokiose vietovėse, kur aplinkinių paslaugų mažiau, bendruomeniškumas dažnai tampa pagrindiniu varikliu pokyčiams. Gyventojai ne tik palaiko idėjas balsavimu, bet ir vėliau prisideda prie erdvių „įveiklinimo“, kad jos netaptų vienkartiniu projektu.

    Šioje erdvėje vėliau atsirado ir bendruomeninė iniciatyva – knygų namelis, kuriame dalijamasi knygomis ir lauko žaidimais. Tai sustiprino vietos, kaip susitikimų taško, funkciją ir parodė, kad viešosios erdvės vertė auga tada, kai jose atsiranda kasdienių, paprastų veiklų.

    Kiek pinigų skiriama idėjoms?

    Šiuo metu vilniečiai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“. Miesto savivaldybė šiemet gyventojų sumanymams planuoja paskirstyti daugiau nei 1,6 mln. eurų, o finansavimo dydžiai skiriasi pagal projektų apimtį.

    Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatytas 630 000 eurų biudžetas, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų. Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba – iki 250 000 eurų.

    Tokie projektai dažniausiai apima viešąsias erdves, poilsio zonas, žaidimų aikšteles ar sprendimus, kurie pagerina kasdienį judėjimą rajonuose. Patirtis rodo, kad didžiausią ilgalaikę vertę sukuria tie sumanymai, kurie turi aiškų naudojimo scenarijų ir bendruomenės palaikymą dar iki balsavimo.

    „Svarbiausia buvo ne balsavimo rezultatas, o pamatyti, kaip žmonės džiaugiasi ir kasdien naudojasi šia vieta“, – sakė Jonas Ragaišis.

  • Žirmūnuose prasideda šlaito atgimimas: paaiškėjo, kas už 2,9 mln. eurų įrengs naują skverą

    Vilniaus Žirmūnuose pradedamas vienas didžiausių pastarųjų metų viešųjų erdvių projektų: bus sutvarkyta žalioji šlaito zona tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių. Vilniaus vystymo kompanija baigė rangovo atranką ir pasirašė sutartį su bendrove UAB „Gerbūvio projektai“.

    Darbus įmonė įsipareigojo atlikti už 2,9 mln. eurų su PVM. Planuojama, kad atnaujinta 1,8 hektaro teritorija ties S. Žukausko gatvės 21, 22 ir 23 namais taps patogesnė kasdieniams maršrutams, poilsiui ir sportui, o projekto pabaiga numatoma iki 2027 metų pabaigos.

    „Nors gyventojai šį šlaitą ir pušyną naudoja kasdieniams maršrutams ar neformaliam poilsiui, vieta iki šiol nėra nei saugi, nei tinkamai pritaikyta žmonių poreikiams“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vienas ryškiausių sprendinių numatytas viršutinėje šlaito terasoje: čia planuojamas medinis pėsčiųjų takas, vedantis į apžvalgos aikštelę. Toks takas turėtų sujungti skirtingas teritorijos dalis, o vakare būti subtiliai apšviestas ir pritaikytas ramesniam pasivaikščiojimui.

    Aktyvesniam laisvalaikiui šalia Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadiono numatyta sporto zona. Joje planuojami lauko treniruokliai, parkūro aikštelė ir tinklinio aikštelės, kad teritorija būtų patraukli ne tik pasivaikščiojimams, bet ir kasdienėms treniruotėms.

    Šlaito viduryje projektuojama bendruomenės pieva su amfiteatru, skirta ramiam poilsiui ir mažesniems vietos renginiams. Greta planuojamos poilsio vietos su gultais ir veja, kuri būtų pritaikoma piknikams ar neformaliems susibūrimams.

    Didelę projekto dalį sudarys takų infrastruktūra: vietoje pramintų takelių atsiras aiški trasų sistema. Numatyti ir mediniai laiptai ant polių, saugantys medžių šaknis, ir švelnaus nuolydžio serpantinai, kad dalis maršrutų būtų patogesni žmonėms su vežimėliais ar judėjimo negalia.

    „Skyrėme daug dėmesio tam, kad sudėtingas šlaito reljefas būtų sutvarkytas išlaikant jo natūralumą, tačiau kartu taptų patogiai prieinamas visiems“, – teigė Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir statybos valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

    Vaikų žaidimų aikštelę planuojama palikti toje pačioje vietoje, kur ji naudojama dabar, tačiau įrengti kokybiškesnę ir labiau integruotą į aplinką. Ji būtų padalinta į dvi dalis: viena su guminės dangos sprendiniais ir aktyvesniais įrenginiais, kita su smėlio zona, medinėmis platformomis, hamaku ir pavėsine.

    Aplink žaidimų erdvę numatytas ilgas apželdintas suolas, kuris turėtų suformuoti aiškesnį teritorijos perimetrą ir suteikti patogias vietas tėvams būti šalia vaikų. Toks sprendimas dažnai taikomas atnaujinamuose miesto skveruose, kai siekiama suderinti poilsį, saugumą ir natūralesnę aplinką.

    „S. Žukausko skvero projektas – dar vienas iššūkis ir galimybė mūsų komandai sukauptą patirtį pritaikyti kuriant kokybišką ir ilgalaikę miesto infrastruktūrą“, – sakė bendrovės „Gerbūvio projektai“ projektų vadovas Gediminas Švambaris.

    Projekte numatyta ir reikšminga želdynų dalis: projektavimo metu atliktas arboristinis vertinimas parodė, kad teritorijoje auga keli šimtai medžių. Įvertinus jų būklę, planuojama pašalinti kelis saugotinus medžius, o likusiems numatyti genėjimo darbai, siekiant pagerinti būklę ir užtikrinti saugumą.

    Teritorija bus papildyta naujais želdiniais: planuojama sodinti medžius, taip pat medžiakrūmius ir krūmus. Savivaldybių praktikoje tai laikoma viena svarbiausių krypčių modernizuojant viešąsias erdves, kai kartu siekiama didinti šešėlio zonas, gerinti mikroklimatą ir mažinti intensyvių liūčių poveikį.

  • Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Sportas po langais be abonemento: vilnietis įrodė, kad kieme įmanoma pradėti šiandien

    Norint pradėti sportuoti ne visada reikia abonemento ar ilgo pasiruošimo: kartais pakanka nusileisti į kiemą. Vilniuje, Žirmūnuose, šalia vaikų žaidimų aikštelės atsiradusi lauko sporto erdvė tapo sprendimu gyventojams, ieškantiems paprastai pasiekiamos vietos judėti gryname ore.

    Idėjos autorius Tomas pasakoja, kad mintis kilo visai kasdieniškai, leidžiant laiką kieme su vaikais. Netoli žaidimų erdvės esantis parkelis, jo vertinimu, turėjo pakankamai vietos nedidelei zonai, kurioje tėvai ir paaugliai galėtų atlikti jėgos, tempimo ar gimnastikos pratimus.

    „Norėjosi labai paprasto dalyko – kad norint pasportuoti nereikėtų niekur važiuoti. Pagalvojau, kad šalia vaikų žaidimų aikštelės galėtų būti vieta ir tėvams pajudėti gryname ore“, – sakė Tomas.

    Gyventojas savo sumanymą pateikė dalyvaujamojo biudžeto programai „Dalyvauk! Vilnius“. Idėja sulaukė palaikymo, buvo atrinkta įgyvendinti ir taip vieno žmogaus pastebėjimas virto vieša erdve, kuria gali naudotis visi norintys, be registracijos ar mokamos narystės.

    Naujoji maždaug 84 kvadratinių metrų sporto zona įrengta Olimpiečių gatvėje. Čia pastatytas gimnastikos kompleksas, lygiagretės, paklota smūgius sugerianti guminė danga, kuri aktuali tiek dėl saugumo, tiek dėl patogumo sportuojant skirtingu intensyvumu.

    Sportas, telpantis į kasdienybę

    Erdvė šalia vaikų žaidimų aikštelės pasirinkta neatsitiktinai: kol vaikai žaidžia, suaugusieji gali skirti kelias minutes sau. Toks modelis ypač patrauklus šeimoms, kurioms sudėtinga rasti laiko kelionei į sporto klubą ar treniruotei nustatytu laiku.

    Pasak Tomo, svarbiausias tikslas buvo sumažinti barjerą pradžiai, kad judėjimas netaptų dar vienu sudėtingu punktu dienotvarkėje. Trumpa treniruotė kieme gali būti realistiškesnė nei planas sportuoti kelis kartus per savaitę, jei tam reikia logistikos ir papildomų išlaidų.

    „Kai sporto vieta yra tavo kieme, nereikia laukti tinkamos dienos. Gali nusileisti net ir trumpam: pradžioje atliksi tik kelis pratimus, bet svarbiausia, kad pradėti būtų paprasta“, – sakė vilnietis.

    Kas pasikeitė bendruomenei?

    Prieš įrengiant sporto zoną dalis gyventojų nerimavo, ar vieta netaps triukšmingu susibūrimų tašku ir ar inventorius nebus niokojamas. Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai erdvė turi aiškią paskirtį ir ja aktyviai naudojasi skirtingos amžiaus grupės, ji dažniau tampa traukos centru, o ne problema.

    Šiandien parkelis ir aplinkinės erdvės, pasak vietos gyventojų, atrodo gyvesnės: vieni renkasi sporto įrenginius, kiti leidžia laiką vaikų aikštelėje ar šalia esančiose viešose zonose. Tokios vietos taip pat prisideda prie sveikesnių įpročių formavimo, nes fizinis aktyvumas tampa lengviau prieinamas ir matomas kasdienėje aplinkoje.

    Kvietimas teikti naujas idėjas

    Ši istorija – vienas pavyzdžių, kaip dalyvaujamasis biudžetas leidžia gyventojams tiesiogiai prisidėti prie miesto pokyčių. Vilnius ir toliau kviečia siūlyti projektus, galinčius pagerinti viešąsias erdves, infrastruktūrą ar laisvalaikio galimybes, nuo mažesnių iniciatyvų konkrečiose seniūnijose iki didesnių miesto masto sprendimų.

    Šiemet gyventojų idėjoms planuojama skirti daugiau nei 1 600 000 eurų. Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatyta 630 000 eurų, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba siekia iki 250 000 eurų. Tokia finansavimo struktūra leidžia konkuruoti ir mažesniems, greičiau įgyvendinamiems sumanymams, ir didesniems projektams, kurie keičia platesnę miesto erdvę.

  • Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi balsavimas: 19 idėjų, 4 010 balsų – kas laimėjo paaiškės netrukus

    Vilniaus rajone baigėsi gyventojų balsavimas dėl dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvų. Šiemet buvo galima rinktis iš 19 projektų idėjų, skirtų viešosioms erdvėms ir gyvenamajai aplinkai gerinti skirtingose seniūnijose.

    Savivaldybės duomenimis, balsavime dalyvavo 2 339 gyventojai, o iš viso atiduota 4 010 balsų. Toks modelis leidžia spręsti vietos poreikius gyventojams patiems nusprendžiant, kurioms idėjoms turi atitekti finansavimas.

    Gyventojų vertinimui buvo pateiktos 8 mažos, 5 vidutinės ir 6 didelės apimties idėjos. Projektai apėmė viešųjų erdvių tvarkymą, laisvalaikio infrastruktūrą ir aplinkos gerinimą, o geografiškai išsiskirstė per kelias rajono seniūnijas.

    Idėjos buvo siūlomos Bezdonių, Dūkštų, Kalvelių, Marijampolio, Mickūnų, Nemenčinės, Paberžės, Pagirių, Riešės, Šatrininkų ir Zujūnų seniūnijose. Tokia plati aprėptis rodo, kad dalyvaujamasis biudžetas tampa įrankiu įtraukti ir mažesnes bendruomenes, kurių prioritetai ne visada sutampa.

    Galutiniai balsavimo rezultatai ir laimėjusių projektų sąrašas bus paskelbti rugsėjo antroje pusėje. Savivaldybė taip pat padėkojo balsavusiems gyventojams, idėjų autoriams ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie iniciatyvos viešinimo.

  • Naujoji Vilnia taps kūrybos laboratorija: 120 studentų kurs realius pokyčius viešosioms erdvėms

    Naujoji Vilnia taps kūrybos laboratorija: 120 studentų kurs realius pokyčius viešosioms erdvėms

    Rugsėjo 7–18 dienomis Naujoji Vilnia dviem savaitėms virs tarptautine architektūros, dizaino ir meno laboratorija. Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedra į šią miesto dalį sukvies apie 120 studentų, dėstytojų ir kviestinių kūrėjų iš skirtingų šalių.

    Programos „Spatial Adventures“ metu bus tyrinėjamas Naujosios Vilnios industrinis paveldas, gamtinė aplinka ir viešųjų erdvių naudojimas kasdienybėje. Idėjos neapsiribos eskizais: dalyviai kurs ir vietoje įgyvendins realaus mastelio prototipus, instaliacijas bei laikinas architektūrines intervencijas.

    Naujoji Vilnia kaip pokyčių testas

    Šių metų dirbtuvių tema – Design for Transitions, kuri akcentuoja miesto kaitą, prisitaikymą ir skirtingų interesų derinimą. Naujoji Vilnia pasirinkta neatsitiktinai: čia susitinka geležinkelio ir pramonės istorija, Vilnios upės slėnis, gyvenamieji kvartalai ir naujai atrandamos viešosios erdvės.

    Pagrindinės veiklos vyks Dūmų fabriko teritorijoje, aplinkinėse erdvėse ir J. Vienožinskio dailės mokyklos Naujosios Vilnios filialo aplinkoje. Organizatoriai pabrėžia, kad svarbi dalis – dialogas su vietos bendruomene ir realių, vietai jautrių sprendimų paieška.

    Penkios dirbtuvės ir skirtingi metodai

    Dirbtuvės bus suskirstytos į penkias kūrybines grupes, kurios tą pačią teritoriją nagrinės skirtingais rakursais. Vienos komandos daugiausia dėmesio skirs klimato ir sezoniškumo iššūkiams, kitos tyrinės alternatyvius gyvenimo scenarijus ir savadarbės architektūros tradicijas.

    Programoje numatytos ir garsinės intervencijos, kai miesto tapatybė analizuojama klausantis aplinkos, o ne vien ją stebint. Taip pat vyks žiedinės architektūros dirbtuvės, kuriose iš pakartotinai naudojamų medžiagų bus statomas viešas paviljonas, o erdvės kartografavimo grupė piešimą naudos kaip tyrimo priemonę, fiksuojančią sunkiau pamatuojamas vietos savybes.

    Atviros paskaitos ir viešas finalas

    Dirbtuvių vadovai savo patirtimi dalysis ir per dvi viešų paskaitų sesijas Vilniaus dailės akademijoje, kurios bus nemokamos ir atviros visiems norintiems. Paskaitos vyks anglų kalba, o jų metu bus pristatomos metodikos, kaip kūrybiniai tyrimai virsta praktiniais sprendimais mieste.

    Projektas baigsis rugsėjo 18 dieną viešu rezultatų pristatymu Naujojoje Vilnioje. Jo metu gyventojai ir miesto svečiai galės pamatyti sukurtus 1:1 mastelio prototipus, laikinas intervencijas ir instaliacijas bei įvertinti, kokias konkrečias viešųjų erdvių transformacijos kryptis pasiūlė tarptautinės komandos.

    Prie iniciatyvos kviečiami prisidėti ir teritorijoje veikiančių pastatų bei sklypų savininkai, galintys perduoti nebenaudojamas statybines medžiagas, baldus ar kitus objektus. Organizatorių teigimu, toks modelis ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir praktiškai parodo, kaip mieste jau esantys ištekliai gali tapti naujos viešosios erdvės dalimi.

  • Vilnius dalija kioskus: kas gaus geriausias vietas ir kiek teks mokėti už kv. m?

    Vilniaus miesto savivaldybės administracija paskelbė konkursą įrengti ir penkerius metus eksploatuoti tipinio dizaino kioskus (paviljonus) keliose dešimtyse sostinės vietų. Dauguma jų numatytos prie viešojo transporto stotelių, turgaus teritorijų ir intensyvaus pėsčiųjų srauto gatvių.

    Konkursu siekiama, kad prekybos ar paslaugų vietos viešose erdvėse būtų vienodos estetikos, aiškiai reglamentuotos ir lengviau prižiūrimos. Savivaldybė pabrėžia, kad laimėtojai kioskus privalės įrengti ne vėliau kaip per vienus metus nuo leidimo gavimo.

    Kur bus leidžiama įrengti kioskus

    Konkursui pateiktos vietos išsidėsčiusios įvairiuose rajonuose, įskaitant Antakalnį, Fabijoniškes, Karoliniškes, Lazdynus, Šeškinę, Žirmūnus, Senamiestį ir Naująją Vilnią. Numatyta vieta ir Grigiškėse, Kovo 11-osios gatvėje.

    Dalis taškų pririšti prie konkrečių stotelių, pavyzdžiui, „Jovaro“, „Laisvės prospektas“, „Lazdynų seniūnija“, „Spaudos rūmai“, „Justiniškės“, „Jeruzalė“. Tokiose vietose kioskai paprastai orientuojami į greito aptarnavimo paslaugas, smulkią prekybą ar kasdienius keleivių poreikius.

    Kiek kainuos leidimas ir kaip bus vertinama

    Pagrindinis konkurso vertinimo kriterijus yra didžiausias dalyvio pasiūlytas vietinės rinkliavos dydis už 1 kv. m kiosko ploto per mėnesį. Pasiūlymas negali būti mažesnis nei nustatyti minimalūs tarifai pagal vietos kategoriją.

    Minimalūs dydžiai nurodyti taip: reprezentacinėse vietose 7,2 euro už 1 kv. m per mėnesį, kitose vietose 3,5 euro, o teritorijose, kurios prie miesto prijungtos nuo 1996 metų sausio 1 dienos, 1,7 euro. Galutinę kainą lems dalyvių konkurencija, todėl patraukliausiose vietose tarifas gali reikšmingai augti.

    Kokie įsipareigojimai laukia laimėtojų

    Konkurso laimėtojams bus suteikta teisė kioską eksploatuoti penkerius metus, tačiau kartu atsiras ir aiškus terminas įrengimui. Jei kioskas per vienus metus nebus pastatytas ir parengtas veiklai, savivaldybė gali vertinti tai kaip sąlygų nevykdymą.

    Norint dalyvauti, už kiekvieną pasirinktą vietą būtina pateikti dokumentus užklijuotame voke ir pervesti 600 eurų užstatą (depozitą), skirtą pasiūlymo galiojimui užtikrinti. Taip pat turi būti pateiktas atstovavimą patvirtinantis dokumentas, jei paraišką teikia įgaliotas asmuo.

    Dokumentai konkursui priimami iki 2026 metų spalio 20 dienos 15.45 valandos Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje Konstitucijos prospekte. Tą pačią dieną 16 valandą numatytas vokų su pasiūlymais atplėšimas.